Administracinio nusižengimo byla

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., (duomenys neskelbtini),

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 4 dalį, 

n u s t a t ė : 

2020 m. liepos 5 d. 17.26 val. Širvių k., Šalčininkų sen., Šalčininkų r., pasienio ruože, G. G. vairuodamas automobilį VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje Poškonys – Šalčininkai, nepakluso Valstybės sienos apsaugos pareigūno reikalavimui sustoti, pažeidė kelio ženklo „STOP“ reikalavimus, t. y. nesustojo prieš šį ženklą ir kirto ištisinę liniją.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas G. G. ir suinteresuoto asmens (transporto priemonės savininko) atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, G. G. pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta jam, institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 630 str. 2 d.).

G. G. padarytas nusižengimas visiškai įrodytas vertinant jo pateiktą rašytinį prisipažinimą ir byloje surinktus duomenis: Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno A. Č. tarnybiniu pranešimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno E. G. tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės duomenimis, G. G. paaiškinimais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos raštais, akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) raštu, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) duomenimis. Surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina faktą, kad G. G. nepakluso Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat nesustojo prieš šį ženklą ir kirto ištisinę liniją, kas atitinka ANK 426 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

G. G. veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 4 dalį.

G. G. pripažino padaręs nusižengimus, gailisi ir tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl yra pagrindas paskirti jam įstatymo sankcijoje numatytą minimalią baudą.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Taigi teismas sprendžia, ar konkrečioje byloje yra būtinybė skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. G. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, jo paaiškinimai nuoseklūs, anksčiau nebuvo baustas už analogiškus nusižengimus, sprendžia, kad ANK numatyti tikslai bus pasiketi neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcija numato, kad už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalis numato, kad padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą gali būti konfiskuojama ir kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusižengimą G. G. padarė vairuodamas automobilį VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris VĮ „Regitra“ duomenimis nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kurio atstovams nebuvo žinoma, kad G. G. sės prie automobilio vairo būdamas neblaivus, ir ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. Todėl nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas. Valtybės sienos apsaugos tarnyba pateikė savo rašytinę nuomonę ir nurodė, kad neprašo konfiskuoti automobilio ar išieškoti jo vertę pinigais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 1-3 dalimis, 426 straipsnio 8 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsnio 1-2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 850 EUR (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

G. G. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti jam 30 (trisdešimties eurų) Eur baudą,

Taikant ANK 38 straipsnio 2 dalį, skirti G. G. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 850 EUR (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 str. 2 d.) į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, arba į bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje www.vmi.lt nurodytą sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20124558774.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų ar bet kuriuos kitus Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas                                                                                    Erlandas Stanislovaitis