Baudžiamoji byla Nr. 1-984-963/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56655-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.9; 2.12.1.1.; 2.12.1.4.

                       (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 17 d.

Klaipėda

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,

              išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. P. (A. P.), gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vokietijoje, Rusijos Federacijos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, vedęs, dirbantis RAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, profesinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

              Teismas

n u s t a t ė :

A. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio:

A. P. 2017 m. spalio 31 d. apie 10:00 val., adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,56 promilių etilo alkoholio. 

Kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena Rusijoje, Smolesnko mieste, yra vedęs, turi du vaikus, vienas iš jų nepilnametis, dirba pagal darbo sutartį vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje dirba apie 6 metus. Vairuotoju dirba nuo 1990 metų. Apie 7 metus užsiima tarptautiniu pervežimu, važinėja po Europą. Dėl įvykio paaiškino, kad 2017 m. spalio 29 d. apie 22.00 val. iš Smolensko miesto, Rusija, krovininiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienas išvyko į Belgiją. 2017 m. spalio 31 d. apie 3.00 val. įvažiavo į Lietuvą, į Klaipėdos uostą. Į Belgiją turėjo vykti keltu iš Klaipėdos, keltas turėjo išvykti 2017 m. lapkričio 1 d. vakare. Pasistatė vilkiką, išgėrė apie 100 gramų degtinės ir porą butelių alaus. Tada nuėjo ilsėtis. Atsikėlė 2017 m. spalio 31 d. ryte, apie 10.00 val. Vairuoti jis pats nenorėjo, tačiau automobilį jo paprašė perstatyti apsaugos darbuotojai. Jam pajudėjus iš vietos sustabdė apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojas paklausė, ar jis vartojo  alkoholį. Jis jam atsakė, kad vartojo, geranoriškai vyko į medicinos punktą, alkotesteriu sutiko pasitikrinti girtumą. Su alkotesterio parodymais sutiko, patvirtino tai pasirašydamas. Apsaugos darbuotojas vėliau iškvietė policijos pareigūnus. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams jis pateikė visus savo dokumentus. Vairuotojo pažymėjimo jis nerado. Tada su pareigūnu vyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur savanoriškai davė kraujo tyrimui dėl alkoholio kraujyje kiekio nustatymo. Dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus labai gailisi. Nežinojo, kad Lietuvoje už vairavimą neblaiviam gresia baudžiamoji atsakomybė, be to, jis stovėjo uosto aikštelėje, o ne važiavo keliu. Vairuoti pats nenorėjo, tačiau automobilį jo paprašė perstatyti apsaugos darbuotojai. Labai gailisi dėl įvykio. Pasižada daugiau tai nepasikartos. Šis įvykis jam tikra pamoka gyvenime, iš kurios padarė atitinkamas išvadas. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymų. Prašo jam paskirti piniginę baudą, be laisvės apribojimo ir neatimti teisės vairuoti. Sutinka su baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo, kad baudžiamasis įsakymas būtų paskelbtas jam nedalyvaujant. Baudą įsipareigoja apmokėti per patį trumpiausią terminą. Pažada aktyviai domėtis ikiteisminio tyrimo eiga. Krovininis automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso RAB „(duomenys neskelbtini)“, krovinys negendantis, į Belgiją vežė medinius gaminius. (b. l. 77-79).

              Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje,  patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Liudytojas policijos pareigūnas Ž. J. apklausos metu parodė, kad 2017 m. spalio 31 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. B.. Apie 12.29 val. gavo iškvietimą, adresu Baltijos pr. 40, Klaipėdos Uosto teritorijoje sulaikytas neblaivus vairuotojas, kuris vairavo vilkiką Volvo. Vilkiko vairuotoją sulaikė uosto apsaugos darbuotojai. Atvykus minėtu adresu, nustatyta, kad vilkiką vairavo Rusijos Federacijos pilietis A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojai patys buvo jam nustatę 1,90 promilių girtumą. Vairuotojas buvo išvežtas į Klaipėdos Universitetinę ligoninę kraujo paėmimui, vilkikas nuvarytas į saugojimo aikštelė Ievų g. 3, Klaipėda. Į įvykio vietą buvo iškviesti NVRS pareigūnai. Vairuotojas vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nesipriešino, buvo ramus. (b. l. 30-31).

              Liudytojas N. G. (N. G.) apklausos metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. grąžintas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis vilkikas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba. Dėl grąžinto vilkiko pretenzijų neturi. Nežinojo, kad vairuotojas A. P. vairuos jį išgėręs, A. P. išgėręs vairavo pirmą kartą. Pasižada saugiai vilkiką parsivaryti ir stebėti vairuotojus, jog nevairuotų neblaivūs. Vilkiko vertė su priekaba yra apie 100 000 eurų, o be priekabos 50 000 eurų. (b. l. 44-45).

2017 m. spalio 31 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 440 užfiksuota, kad vilkikas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią adresu Klaipėdos r. sav., Sendvario sen., Klemiškės k., Ievų g. 3. (b. l. 5).

2017 m. spalio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. (b. l. 6-10). Vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdas užfiksuotas fotonuotraukose, kurios saugomos kompaktiniame diske.

2017 m. spalio 31 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 645 užfiksuota, kad A. P. nustatytas vidutinis girtumas. (b. l. 12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. lapkričio 7 d. Specialisto išvadoje Nr. T-A 11474/2017 (01) užfiksuota, kad A. P. kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 promilių etilo alkoholio. Kraujas buvo paimtas 2017 m. spalio 31 d. 14.00 val. (b. l. 19).

Alkotesterio Alcotest6810 parodymų kvituose užfiksuota, kad A. P. 2017 m. spalio 31 d. 10.55 val. nustatytas 1,86 promilių girtumas, 2017 m. spalio 31 d. 11.15 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas. (b. l. 22).

VšĮ „Emprikis“ pateiktuose duomenyse nustatyta, kad vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 90750 eurų (b. l. 25), o vilkiko priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 51020 eurų. (b. l. 24).

Iš RAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo bei priedų matyti, kad vilkikas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso RAB „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 36-40).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. S. 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu vilkikas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), RAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui N. G.. (b. l. 47, 49).

              Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. P. 2017 m. spalio 31 d. apie 10:00 val., adresu Baltijos pr. 40, Klaipėda, vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,56 promilių etilo alkoholio, t. y. daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo A. P. kaltė įrodyta jo paties parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo A. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja kelių transporto priemonę – krovininį automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

              A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis A. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – darbingo amžiaus, dirba, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, kaltę pripažino, nusikaltęs gailisi, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam A. P. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. A. P. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, pasižadėjo baudą sumokėti kuo greičiau, prašė neatimti teisės vairuoti. Prašo grąžinti pasą greičiau, kad jis galėtų išvykti namo, nes šiuo metu nuo 2017 m. spalio 31 d. gyvena viešbutyje iš savo lėšų, toliau nebeturi lėšų pragyvenimui, visus procesinius dokumnetus prašo siųsti jo gynėjai advokatei Nataljai Fočenkovai (b. l. 77-79, 83).

Kadangi kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 641 straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 31 d. 12.50 val. iki 2017 m. lapkričio 1 d. 11.10 val. (viena para) (b. l. 52-53, 88), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

              A. P. nuo 2017 m. spalio 31 d. gyvena Lietuvoje iš savo lėšų, neturi lėšų toliau gyventi ir apmokėti viešbutį, todėl prašo grąžinti ja pasą, kad galėtų išvykti į savo gyvenamąją vietą, nurodė, kad palaikys ryšį su tyrimo institucija ir advokate (b. l. 83). Atsižvelgiant į šį A. P. prašymą, A. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-92), dokumentų paėmimas (b. l. 94-95), panaikintinos nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis). Kadangi A. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nustatyta, jog nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, A. P. padarė, vairuodamas transporto priemonę – krovininį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, jog minėta transporto priemonė registruota ir priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurioje A. P. dirba vairuotoju. A. P. vairavo transporto priemonę – krovininį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,56 promilės etilo alkoholio, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Transporto priemonė – krovininis automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusikalstamos veikos įrankis, kuris veikos padarymo metu priklausė ir šiuo metu nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, t. y. A. P. darbdaviui įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta, atliekant darbines funkcijas. Liudytojas N. G. parodė, nežinojęs, kad vairuotojas A. P. vairuos vilkiką išgėręs, A. P. išgėręs vairavo pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms ir nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad prieš perduodant A. P. transporto priemonę minėtos įmonės vadovas žinojo, jog įmonei priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, teismas neturi teisinio pagrindo taikyti aktualaus turto konfiskavimą. Todėl svarstytina dėl minėtos transporto priemonės  vertės išieškojimo iš kaltinamojo. VšĮ „Emprikis“ pateiktuose duomenyse nustatyta, kad vilkiko Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 90750 eurų (b. l. 25), o vilkiko priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 51020 eurų. (b. l. 24). Teismas pažymi, kad pagal BK baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltinamajam kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Siekiant įgyvendinti šiuos imperatyvus, tais atvejais, kai taikomas teisėtai kaltinamajam priklausančio turto (nusikalstamos veikos įrankio ar priemonės) konfiskavimas, atitinkamai šio turto vertės išieškojimas, atsižvelgtina į šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su bausme. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas, į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo A. P. asmenybę bei konfiskuotino turto vertę, baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimas nebūtų proporcingas ir neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į baudžiamojo poveikio priemonės esmę, t. y. jos tikslas padėti užtikrinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje. Bylos medžiaga rodo, kad A. P. būtent dėl padarytos nusikalstamos nuo 2017 m. spalio 31 d. gyvena Lietuvoje iš savo lėšų, neturi lėšų toliau gyventi ir apmokėti viešbutį, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad jis anksčiau panašaus pobūdžio veikų nėra padaręs, tai rodo, kad veika atsitiktinė. Iš elgesio po nusikalstamos veikos padarymo matyti, kad jis suvokia padarytos veikos pavojingumą, savo elgesio visiškai neteisina, dėl veikos nuoširdžiai gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad didžioji dalis BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų visiškai pasiekti ir jis patyrė gana daug nepatogumų dėl savo neapgalvoto bei neatsakingo poelgio. Jokių prielaidų išvadai, kad ateityje A. P. darys naujas tokio pobūdžio nusikalstamas veikas teismas nenustatė. Be to, jam taikoma poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 1 (vieneriems) metams, todėl šiuo atveju itin didelės vilkiko su priekaba vertės išieškojimas iš esmės reikštų papildomą kaltinamojo nubaudimą pinigine sankcija, o bendra išieškotino turto suma, kurią turėtų sumokėti kaltinamasis, viršytų teisingumo ir protingumo ribas. Taigi, remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo A. P. neišieškotina konfiskuotino turto vertė, o BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir netaikant BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

              Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vienas kompaktinis diskas su fotonuotraukomis, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

              A. P. (A. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti 60 MGL (2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 centų)) dydžio baudą.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą A. P. paskirti 40 MGL (1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 centų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 31 d. 12.50 val. iki 2017 m. lapkričio 1 d. 11.10 val. (vieną parą), kas atitinka 2
MGL (75,32 Eur) dydžio baudą ir laikyti, kad 2 MGL (75,32 Eur) dydžio bauda yra sumokėta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso) paėmimą, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, t.y. nuo 2017 metų lapkričio 17 d.

              Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su fotonuotraukomis - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                       Rasa Stonkuvienė