Civilinė byla Nr. e2-506-907/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06419-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.16.9; 2.6.16.10; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,

sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant

trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui Vaidui Miliui,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sotero LT“ ieškinį atsakovui M. N., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovė UAB „Sotero LT“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė jai priteisti iš atsakovo M. N. 916,91 Eur skolą, 82,52 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-5).

2.       Ieškinyje ieškovė UAB „Sotero LT“ nurodė, kad tarp ieškovės UAB „Sotero LT“ (toliau - ieškovė) ir atsakovo M. N. (toliau - atsakovas) 2019-12-02 buvo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. 15806 (toliau - sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui lizingo sumą 2002 m. transporto priemonės C. T.&C pirkimui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti ieškovei gautą 2600,00 Eur sumą, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles. Tarp ieškovės, pardavėjo V. K. bei atsakovo 2019-12-02 buvo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. 15806, kuria pardavėjas V. K. už 2600,00 Eur pardavė transporto priemonę C. T.&C., kuri buvo perduota atsakovui. 2020-08-11 eismo įvykio metu automobilis C. T.&C. buvo nepataisomai sugadintas. Dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas kitos transporto priemonės vairuotojas, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje. Draudimo kompanija apskaičiavo žalos dydį, kuris siekė 1565,00 Eur sumą. 2021-01-21 ieškovė ir atsakovas, abipusiu šalių susitarimu, nutraukė lizingo sutartį. Po sutarties nutraukimo atsakovo įsipareigojimas nutraukimo dienai sudarė 2481,91 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo kompanija, paskaičiavusi draudimo išmoką transporto priemonei C. T.&C., padengė 1565,00 Eur atsakovo likutinę skolą, likęs atsakovo įsipareigojimas sudarė 916,91 Eur, kurį sudaro 120,00 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 796,91 Eur likutinė skola po draudimo kompanijos išmokėtos draudiminio įvykio išmokos. Atsakovas apie likusią skolos sumą buvo informuotas 2021-03-23 pranešimu, tačiau iki šios dienos skolos nesumokėjo. Taip pat ieškovė, remdamasi sutarties 11.2 punktu, prašo priteisti 82,52 Eur delspinigius, paskaičiuotus 0,05 procentų dydžio nuo negrąžintos 916,91 Eur sumos laikotarpiu nuo 2021-03-24 iki 2021-11-09, bet ne daugiau nei už 180 kalendorinių dienų (b. l. 1-5).   

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas M. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentu, kad lizingo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu ir dėl to jam tenka pareiga vykdyti sutarties nutraukimo pasekmes. Atsakovo teigimu, sutartis su ieškove nebuvo nutraukta. Ieškovės teiginys, jog lizingo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu yra neatitinkantis tikrovės, kadangi ieškovė į bylą nepateikė sutarties nutraukimą patvirtinančio dokumento su atsakovo parašu. Be to, ieškovė sąmoningai nutylėjo ir teismui nepranešė aplinkybių, kurios gali turėti įtakos teismo sprendimo priėmimui, t. y. kad Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta ginčas tarp atsakovo ir trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos, nuostolių išieškojimo išlaidų ir palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-29063-905/2021, priimtas sprendimas apskųstas apeliaciniu skundu. Prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-29063-905/2021 (b. l. 26-27).

4.       Ieškovės UAB „Sotero LT“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 44).

5.       A. M. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir vadovautis atsiliepime į ieškinį pateiktais argumentais. Prašo išspręsti pateiktą prašymą dėl bylos sustabdymo iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-29063-905/2021 (b. l. 47).

6.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovas Vaidas Milius ieškinį paliko spręsti teismo nuožiūra, palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus (b. l. 33-34). Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teisme yra inicijavęs civilinį ginčą byloje Nr. e2-29063-905/2021. Šioje byloje ieškovu yra M. N., atsakovu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, trečiuoju asmeniu yra UAB „Sotero LT“. Minėtoje byloje M. N. prašė priteisti iš atsakovo 1322,29 Eur žalos atlyginimo, 150 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ikiteismine tvarka, ir šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad jis ir trečiasis asmuo UAB „Sotero LT“ 2019-12-02 sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, pagal kurią ieškovui buvo perduotas naudojimuisi ir išsipirkimui automobilis C. T.&C.. 2020-08-11 eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas, dėl įvykio kaltu pripažintas kitos transporto priemonės vairuotojas, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo įmonėje. Laikotarpiu nuo 2020-09-08 iki 2021 metų ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui (lizingo davėjui) 405,38 Eur. Šiuo laikotarpiu ieškovas automobilio neremontavo ir juo nesinaudojo. 2021-01-04 atsakovas informavo ieškovą, kad automobilio remontas netikslingas, o paskaičiuota išmokos suma yra 1565 Eur. 2021-03-23 raštu trečiasis asmuo informavo ieškovą, kad bendrovei gavus iš draudimo kompanijos draudimo išmoką, ieškovo skola lizingo davėjui sudaro 916,91 Eur, t. y. 796,91 Eur skola už automobilį ir 120 Eur sutarties sudarymo mokestis. Ieškovo teigimu, atsakovas ieškovui yra skolingas 1322,29 Eur draudimo išmokos ir 150 Eur ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su nuostoliu išieškojimu ikiteismine tvarka. 2021-11-25 teismas sprendimu ieškinį atmetė ir konstatavo, kad atsakovas apskaičiavo ir 2021-02-08 į UAB „Sotero LT“ sąskaitą pervedė 1565 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri lygi automobilio likutinei vertei. Transporto priemonės rinkos vertė eismo įvykio dienai buvo 2070 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo automobilį ieškovui naudotis ir išsipirkti perdavė, kai automobilis buvo lizingo sutarties šalių įvertintas 2600 Eur. Eismo įvykio dieną automobilio vertė buvo 2070 Eur, o likutinė vertė 1565 Eur. Dalyvaujantys byloje asmenys šių verčių neginčija. Pažymėjo, kad lizingo sutarties šalių tarpusavio susitarimas neįpareigoja žalą administruojančio draudiko nukrypti nuo teisės aktais nustatytų draudimo išmokų mokėjimo taisyklių ir, be kita ko, atsižvelgti į lizingo sutartyje nurodytą automobilio vertę. Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktu, žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Mano, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė ir atlygino būtent dėl automobilio, kaip tokio, apgadinimo padarytą žalą, į kurią nepatenka ieškovo nurodomi kiti turtiniai praradimai, kurie kildinami iš lizingo sutarties, jos vykdymo. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Draudimo išmoka dėl 2020-08-11 eismo įvykio buvo apskaičiuota tinkamai ir ji buvo išmokėta, dėl to šalys ginčo nekelia. Pažymėjo, kad tokios išlaidos, kaip lizingo įmokos, iš viso negali būti priskiriamos patirtai žalai, kurią turėtų atlyginti draudimo bendrovė, todėl M. N. teiginiai, kad juos ieškovei UAB „Sotero LT“ šioje byloje turi atlyginti draudimo kompanija, yra visiškai nepagrįsti. Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, todėl prievoles pagal sutartį turi įvykdyti ieškovui atsakovas, o ne trečiasiis asmuo. Nesutinka, kad draudimo bendrovė turi atsakyti pagal sutartį ieškovui, nes ji net nėra sutarties šalis. Atsakovas sudarė sutartį su ieškove, sumą gavo automobilio pirkimui, ja disponavo, įgijo automobilį, pats skolinosi būtent tokią sumą, todėl pats ieškovui ir yra skolingas pagal minėtą sutartį. Nagrinėjamos bylos stabdyti dėl kitos bylos nėra pagrindo, nes skiriasi ginčo dalykai ir tai nesusiję procesai (b. l. 33-34).

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

7.       Byloje nustatyta, kad 2019-12-02 tarp ieškovės UAB „Sotero LT“, pardavėjo V. K. bei atsakovo M. N. 2019-12-02 buvo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. 15806 (toliau – lizingo sutartis), pagal kurią ieškovė (lizingo davėjas), suteikė atsakovui (lizingo gavėjui) 2600,00 Eur lizingo sumą, kuri sumokama tiesiogiai pardavėjui V. K. už transporto priemonę C. T.&C., 2002 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Lizingo sutartimi atsakovas įsipareigojo: grąžinti lizingo sumą per 52 mėnesių laikotarpį (iki 2024-04-02), pradedant skaičiuoti nuo lizingo sutarties sudarymo dienos, kiekvieno mėnesio 2 dieną, 52 mėnesius iš eilės, lygiomis dalimis mokėdamas fiksuoto dydžio įmoką, t. y. po 97,00 Eur; atsakovas taip pat įsipareigojo sumokėti 156,00 Eur kompensaciją už tarpininkavimą arba sutarties sudarymo mokestį, jį sumokant po 3,00 Eur per mėnesį per visą laikotarpį; mokėti palūkanas (bendra palūkanų norma 34,51 proc.; metinė palūkanų norma 43,12 proc.) (lizingo sutarties specialiųjų sąlygų 5 punktas, 7.1.1 punktas). Pagal lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 punktą, neįvykdžius prievolės atlikti bet kokį mokėjimą, numatytą lizingo sutartyje, atsakovas įsipareigojo sumokėti kitai šaliai 0,05 proc. netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Iš ieškovės UAB „Sotero LT“ 2021-01-21 pranešimo dėl sutarties nutraukimo matyti, kad ieškovė sutarties objektui – automobiliui esant nepataisomai sugadintam ir nurašytinam, lizingo sutartį nutraukė nuo 2021-01-21 (b. l. 23).

8.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 25 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieškovo M. N. ieškinys atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, trečiajam asmeniui UAB „Sotero LT“ dėl draudimo išmokos, nuostolių išieškojimo išlaidų ir palūkanų priteisimo atmestas (b. l. 28-30), sprendimas nėra įsiteisėjęs. Iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020-08-11 eismo įvykio metu transporto priemonė C. T.&Country, 2002 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nepataisomai apgadinta, remiantis draudimo bendrovės išvada „automobilis nurašytinas“. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintos kitos transporto priemonės vairuotojo civilinė atsakomybė buvo drausta draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje. Draudimo bendrovė apskaičiavo žalos dydį, kuris siekė 1565,00 Eur sumą. 2021-01-21 ieškovei su atsakovu nutraukus sutartį, atsakovo įsipareigojimas sutarties nutraukimo dienai sudarė 2481,91 Eur (b. l. 23). Draudimo bendrovė, paskaičiavusi draudimo išmoką, atsakovui padengė 1565,00 Eur skolos, todėl atsakovo įsipareigojimo likutis pagal lizingo sutartį sudaro 796,91 Eur skolos bei 120,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio, kuris turėjo būti mokamas po 3 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2020-01-19 iki 2024-04-19 (b. l. 21). Ieškovė 2021-03-23 raštu dėl duomenų pateikimo informavo atsakovą apie likusią skolos dalį (b. l. 21), tačiau atsakovas skolos nesumokėjo iki šiol, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.  

Dėl sutarties nutraukimo

9.       Iš ieškovės UAB „Sotero LT“ 2021-01-21 pranešimo dėl sutarties nutraukimo matyti, kad ieškovė sutarties objektui - automobiliui esant nepataisomai sugadintam ir nurašytinam, lizingo sutartį nutraukė nuo 2021-01-21, nurodydama, kad sutartis nutraukiama abipusiu šalių sutarimu (b. l. 23). Atsakovas su tuo nesutinka, nurodydamas, jog nėra jo parašo, sutartis nebuvo nutraukta abipusiu sutarimu. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad lizingo sutartis nebuvo nutraukta abipusiu sutarimu, kaip kad nurodo ieškovė, todėl atsakovui netenka pareiga vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

10.       Vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.217 straipsnis). CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostata suteikia teisę vienašališkai nutraukti sutartį ne tik įstatyme, bet ir sutartyje numatytais ir aptartais atvejais. Šalių sudarytų lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 14.6. punktas nustato, kad lizingo davėjas turi teisę vienašališkai (ne teismine tvarka) nutraukti sutartį, jei yra bent viena iš 14.3.8 – 14.3.17 punktuose nurodytų sąlygų. Kadangi atsakovo transporto priemonė buvo sugadinta nepataisomai, atsirado 14.3.8 punkte numatytas sutarties nutraukimo pagrindas. Be to, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių dokumentų, ieškovas 2021-01-21 pranešimą dėl sutarties nutraukimo gavo, jį pridėjo minėtoje byloje prie ieškinio, kaip priedą, jo neginčijo nei teisme, nei kreipdamasis į ieškovę, tik kreipėsi į ieškovę dėl žalos dydžio patikslinimo, ieškiniu prašė priteisti iš trečiojo asmens nurodytą sumą, vadinasi sutarties nutraukimą pripažino. Sutarties nutraukimo neginčijo ir nagrinėjamoje byloje, priešieškinio nereiškė, į teismo posėdžius neatvyko, tik nurodė kaip vieną iš argumentų atsiliepime nesutikdamas su ieškiniu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė laikėsi numatytos lizingo sutarties nutraukimo tvarkos ir lizingo sutartis su atsakovu buvo nutraukta tinkamai ir teisėtai, o tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė 2021-01-21 pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodė, jog sutartis nutraukiama abipusiu šalių susitarimu, nėra laikytina esminiu sutarties nutraukimo pažeidimu (b. l. 23), o atsakovo argumentai dėl to atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimo priteisti negrąžintą lizingo (išperkamosios nuomos) sumą ir kompensaciją už tarpininkavimą

11.       Pagal CK 6.567 straipsnį, lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.

12.       Ieškovė lizingo sutarties pagrindu atsakovui suteikė 2600,00 Eur lizingo sumą transporto priemonei įsigyti. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte numatyta, kad ieškovė įsipareigojo nuosavybės teise įsigyti iš atsakovo pasirinkto pardavėjo transporto priemonę, sumokant pirkimo kainą, ir perduoti transporto priemonę valdyti ir naudotis atsakovui. Atsakovas įsipareigojo lizingo sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti ieškovei lizingo sumą, sumokėti palūkanas ir vykdyti kitas sulygtas prievoles (lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktas). Transporto priemonė atsakovui buvo perduota, atsakovas ją gavo ir ja naudojosi iki 2020-08-11 eismo įvykio, kurio metu ji buvo nepataisomai apgadinta. Dėl ko lizingo sutartis nuo 2021-01-21 buvo nutraukta, pareikalaujant atsakovo įvykdyti prievoles pagal sutartį.

13.       Nors atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodydamas jog ieškovei skolą pagal lizingo sutartį turi atlyginti trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, todėl prašo stabdyti nagrinėjamą bylą iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau sutiktina su trečiojo asmens atstovu, jog stabdyti nagrinėjamos bylos dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokio pagrindo, nes skiriasi ginčo dalykas, trečiasis asmuo nėra lizingo sutarties šalis, jam atsakomybė pagal lizingo sutartį nekyla, todėl taikant sutartinę atsakomybę pagal lizingo sutartį ieškovei pirmiausiai atsako atsakovas, ir jis, tik įgijęs atgręžtinio reikalavimo teisę, galimai galėtų reikalauti žalos atlyginimo iš trečiojo asmens, jeigu galimai būtų priimtas jam palankus sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu ir yra įtraukta draudimo bendrovė. Taip pat pažymėtina, jog eismo įvykis per se neįtakojo atsakovo papildomų išlaidų atsiradimo pagal sutartį, kadangi skola ieškovei, taip pat ir nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis, privalo būti atsakovo ieškovei sumokėti nepriklausomai nuo eismo įvykio ar transporto priemonės žuvimo, atitinkamai atsakovo laisva valia prisiimti finansiniai įsipareigojimai negali būti vertinami kaip eismo įvykio metu padaryta žala, kurią privalo atlyginti trečiasis asmuo, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas, kaip nepagrįstas. 

14. CK 6.571 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto (lizingo sutarties dalyko) atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina lizingo gavėjui nuo daikto perdavimo jam, jeigu lizingo sutartis nenustato ko kita. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 punktas numato, kad transporto priemonės atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika nuo sutarties sudarymo momento pereina lizingo gavėjui, t. y.,- atsakovui. Pagal CK 6.571 straipsnio 2 dalį lizingo gavėjui tenka visos daikto išlaikymo ir remonto išlaidos. Lizingo gavėjas privalo daiktu naudotis ir jį išlaikyti rūpestingai ir atidžiai, palaikyti jį tokios būklės, kokios jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą bei sutartyje aptartus galimus jo pakeitimus (CK 6.571 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.571 straipsnio 5 dalį, jeigu lizingo gavėjas pažeidžia šio straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti visą sutarties kainą iš karto arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

15.       Taigi lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas atlygintinai teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, o šis valdo ir naudoja lizingo sutartimi įgytą daiktą, gaudamas iš to naudos bei prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad lizingo davėjo pagrindinis tikslas – ne įgyti daiktą nuosavybėn, o gauti pelną iš lizingo gavėjo finansavimo, t. y. lizingo davėjas turi tik finansinį, bet ne nuosavybės interesą. Nuosavybės teisės palikimas lizingo davėjui iki bus sumokėta visa lizingo sutartimi sulygta kaina atlieka tam tikrą prievolės vykdymo užtikrinimo funkciją, neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia, ar bankrutuoja, jis daiktu naudojasi ar daiktas žūva. Taip išreiškiama finansinės nuomos esmė, kai daikto savininkas yra vienas asmuo, o ekonominės naudos gavėjas – kitas. Lizingo gavėjas visą sutarties laikotarpį neturi disponavimo daiktu teisės, tačiau turi pareigą užtikrinti tinkamą lizingo dalyko valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimą, kas apima ir pareigą operatyviai informuoti lizingo davėją apie kliūtis įgyvendinti šias teises. Lizingo gavėjas, susidūręs su daikto valdymo problemomis, visada turi bendradarbiauti su lizingo davėju, siekdamas sumažinti ar išvengti ekonominio savininko, t. y. lizingo gavėjo, nuostolių dėl galimo lizingo sutarties nutraukimo.

16.       Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad lizingo gavėjas, būdamas lizingo dalyko „ekonominiu“ savininku, savo nuožiūra sprendžia, kaip jam naudoti pagal lizingo sutartį gautą daiktą ir gauti iš to naudą, dėl to būtent jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, jo išlaikymo bei remonto išlaidos, pareiga rūpintis daikto būkle (CK 6.571 straipsnio 1, 2, 4 dalys), atlyginti dėl lizingo sutarties dalyko naudojimo trečiųjų asmenų patirtą žalą (CK 6.572 straipsnio 4 dalis), jis atsakingas už prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, susijusių su lizingo dalyko naudojimu, vykdymą, jam tenka nevykdymo padariniai. O lizingo davėjas išlieka turto savininku tik teisine prasme, t. y. lizingo davėjas, įvertinęs lizingo gavėjo mokumą ir galinčią kilti riziką, taip pat prognozuojamą gauti pelną iš lizingo santykių, suteikia lizingo gavėjui finansavimą, išlaikydamas lizingo dalyko teisinę nuosavybę savo dispozicijoje kaip užstatą, tačiau neprisiima su lizingo dalyku susijusių lizingo gavėjo finansinių prievolių. Taigi esant galiojančiai lizingo sutarčiai, atsakomybė už lizingo dalyko išlaikymą, daikto praradimą, daikto atsitiktinio žuvimo rizika tenka būtent lizingo gavėjui. Nepriklausomai nuo to, yra naudojamas lizingo sutarties dalykas ar jis jau žuvęs, lizingo gavėjas privalo vykdyti pagal lizingo sutartį prisiimtus įsipareigojimus lizingo davėjui. 

17.       CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad lizingo dalykas – automobilis nepataisomai apgadintas, dėl ko trečiasis asmuo išmokėjo 1565,00 Eur žalos atlyginimą, kuris ieškovės buvo išminusuotas ir prašomos priteisti iš atsakovo skolos. Taip pat konstatuotina, kad daikto atsitiktinio žuvimo rizika tenka būtent lizingo gavėjui, t. y., atsakovui, todėl ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovas privalo atlyginti lizingo davėjui – ieškovei visus nuostolius pagal sutartį (CK 6.571 straipsnio 5 dalis).  Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2021-01-21 siųstu raštišku pranešimu informavo atsakovą apie lizingo sutarties nutraukimą ir skolos likutį, kurį patikslino 2021-03-23 raštu dėl duomenų pateikimo, bei nereikalavo grąžinti lizingo sutarties objekto (automobilio) dėl draudimo bendrovės pateiktos išvados „automobilis nurašytinas“ (b. l. 21, 23). Atsakovui nesilaikant lizingo sutartyje numatytų įsipareigojimų, nemokant gera valia skolos, liko 796,91 Eur nesumokėtos skolos. Atsakovas minėtos sumos, jos dydžio neginčijo, vadinasi sutiko. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

18.       Pagal lizingo sutarties specialiųjų sąlygų 7.1.1 punktą, šalys taip pat susitarė, kad atsakovas privalės sumokėti ieškovei 156,00 Eur kompensaciją už tarpininkavimą arba sutarties sudarymo mokestį, mokant jį per visą laikotarpį po 3,00 Eur per mėnesį. Dalį mokesčio atsakovas sumokėjo. Liko nesumokėta po 3 Eur per mėnesį laikotarpiu nuo 2020-01-19 iki 2024-04-19, t. y., 120,00 Eur. Atsakovas minėto mokesčio, jo dydžio neginčijo. Duomenų, kad jį ieškovei sumokėjo, byloje nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą įvykdyti 796,91 Eur piniginę prievolę natūra (priteisti lizingo sumą) bei 120 Eur kompensaciją už tarpininkavimą arba sutarties sudarymo mokestį – pagrįstas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.571 straipsnio 5 dalis), todėl tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

19.       Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 82,52 Eur delspinigius.

20.       Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys, 6.72 straipsnis).

21.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2. punktą šalys susitarė, kad prievolių nevykdymo atveju mokamos 0,05 procentų dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovo reikalaujamų priteisti delspinigių suma yra 82,52 Eur (b. l. 3). Delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį ne ilgesnį nei 180 dienų, t. y. nuo 2021-03-24 iki 2021-11-09. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydis bei laikotarpis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 82,52 Eur delspinigius pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

22.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 999,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 22,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 6, 7, 8, 20, 22) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

24.       Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinos 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Sotero LT“, į. k. 303431973, iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 916,91 Eur (devynių šimtų šešiolikos eurų 91 cento) skolą, 82,52 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 52 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (999,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-11-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 143,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 centų) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                        Asta Čebatoriūtė