Civilinė byla Nr. e2-311-407/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00683-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.1.17.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens J. S. (J. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Murako“ ieškinį atsakovams A. D., E. D., V. P., mažajai bendrijai „Svarogas“ dėl žalos atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo – J. S..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Murako“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovų A. D. ir V. P. solidariai priteisti 33 150 Eur neteisėtai gautų dividendų; iš atsakovo A. D. ir E. D. solidariai priteisti 40 146,01 Eur žalos atlyginimą; iš atsakovo A. D. priteisti 47 867,23 Eur žalos atlyginimą; pripažinti 2019 m. kovo 27 d. tarp UAB „Murako“ ir MB „Svarogas“ sudarytą paslaugų tiekimo sutartį Nr. PTS 19-01 negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją – iš MB „Svarogas“ BUAB „Murako“ naudai priteisiant visas pagal šią sutartį UAB „Murako“ sumokėtas sumas MB „Svarogas“ – 39 714 Eur; atsisakius tenkinti pastarąjį prašymą, 39 714 Eur sumą priteisti iš atsakovo A. D. kaip žalos atlyginimą.

2.       Civilinės bylos šalys – ieškovė LUAB „Murako“, atsakovai A. D., E. D., V. P., MB „Svarogas“ – pateikė teismui prašymą civilinę bylą baigti taikos sutartimi. Trečiasis asmuo J. S. (J. S.) su prašymu patvirtinti taikos sutartį nesutiko, nurodė, jog, patvirtinus taikos sutartį, nebus padengtas jo 114 897,04 Eur dydžio finansinis reikalavimas LUAB „Murako“ byloje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartimi prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį tenkino ir civilinę bylą nutraukė. Taip pat pakeitė laikinąsias apsaugos priemones V. P. ir A. D. atžvilgiu.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4.       Trečiasis asmuo J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo patvirtinti taikos sutartį netekinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Nemokumo administratorius nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu gina visų bendrovės kreditorių interesus, taigi bet koks turtas, įskaitant ir gautą turtą kaip žalos atlyginimą, yra skirstomas kreditoriams. Trečiojo asmens J. S. finansinis reikalavimas susijęs su darbo santykiais, todėl jis turės būti tenkinamas pirmiausiai. Kreditoriaus finansinis reikalavimas atsirado dėl bendrovės kaltės, neužtikrinus saugių darbo sąlygų, dėl to trečiasis asmuo dar 2019 m. vasario 18 d. buvo sunkiai sužalotas darbo vietoje, neteko darbingumo ir jam buvo priteistas žalos atlyginimas. Vienintelė reali galimybė trečiajam asmeniui atgauti patirtos žalos atlyginimą yra šią žalą prisiteisti bendrovės naudai būtent šioje civilinėje byloje. Iš gautų 54 000 Eur padengus nemokumo administratoriaus išlaidas, trečiojo asmens patirta žala (114 897,04 Eur) iš esmės liktų neatlyginta. Taigi ši taikos sutartis iš esmės pažeidžia trečiojo asmens teises.

4.2.       Trečiasis asmuo, kaip kreditorius, galėtų naudotis savo teise reikšti analogišką netiesioginį ieškinį teisme ir teisminis ginčas toliau tęstųsi, o tai neatitiktų nei proceso koncentruotumo, nei ekonomiškumo principų.

4.3.       Taikos sutartimi, be kita ko, buvo susitarta, kad bendrovės nemokumo administratorius turi atsiimti prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-793-1012/2026 ir teismo nutartis, kuria teismas priima tokį nemokumo administratoriaus prašymą, įsiteisėja (taikos sutarties 2.1.5.3. papunktis). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1109-910/2023 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad taikos sutartimi negalima susitarti dėl nemokumo administratoriaus pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsiėmimo.

5.       LUAB „Murako“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

5.1.       Bankroto procese buvo priimtas optimalus sprendimas, kuris leis atgauti kreditoriams ženklią sumą (iki 54 000 Eur) su mažiausiomis sąnaudomis ir per kur kas trumpesnį laiką nei tęsiant teisminius ginčus; šiuo metu tarp šalių kilęs ginčas nėra pasistūmėjęs, sprendžiamas pirmojoje instancijoje ir jau trunka beveik 2 metus.

5.2.       Apelianto argumentai dėl draudimo atsisakyti pareiškimo dėl tyčinio bankroto yra nepagrįsti, nes cituojamų bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo esamos procesinės padėties. Kita vertus, apeliantas, kaip bendrovės kreditorius, gali savarankiškai įrodinėti tyčinį bankrotą, nes tokią teisę jis turi pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ).

5.3.       Darant prielaidą, kad bankrutuojančios bendrovės reikalavimai bus visiškai ar iš dalies patenkinti, priverstinis priteistų sumų išieškojimas iš atsakovų gali būti apsunkintas, užtrukti ilgą laiką arba apskirtai nebeįmanomu.

5.4.       Taikos sutartimi minimaliomis sąnaudomis buvo pasiektas maksimaliai realus finansinis rezultatas (susitarta dėl 54 000 Eur sumos), tuo pačiu buvo išvengta ilgo, sudėtingo ir brangaus bylinėjimosi, galimai ir vykdymo proceso bei papildomų išlaidų bankroto procese, buvo išlaikyti esami atsakovų nekilnojamo turto areštai, tokiu būdu užtikrinant tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus.

6.       Bankrutuojanti MB (toliau – BMB) „Svarogas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad kreditoriaus interesas negali neproporcingai dominuoti ar net lemti situaciją, kai neatsižvelgiama į kitų su įmonės bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju buvo pasiektas optimalus rezultatas bankroto byloje, užtikrinant bankroto procedūrų teisėtumą, koncentruotumą bei operatyvumą, nes bankroto procesas negali vykti neribotą laiką. Tuo pačiu trečiasis asmuo gali atlikti savarankišką įmonės sandorių tyrimą ir teikti pareiškimą dėl bankroto proceso pripažinimo tyčiniu, jei mano, kad jo teisės yra pažeistos, o taikos sutarties sudarymas šių apelianto teisių nei apriboja nei panaikina.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl ginčo esmės

9.       Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės LUAB „Murako“ ieškinį atsakovams A. D., E. D., V. P. ir MB „Svarogas“ dėl žalos atlyginimo ir sandorių nuginčijimo. Trečiojo asmens teigimu, taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama, nes ji pažeidžia kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais iš esmės sutinka.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriams (šiuo atveju – trečiajam asmeniui, apeliantui) nėra suteikta teisė priimti sprendimo dėl civilinių bylų užbaigimo. Civilinę bylą bankrutuojančio juridinio asmens vardu veda nemokumo administratorius, taigi jis, kaip bankrutuojančio juridinio asmens atstovas, įgyvendina ir visas ieškovo teises ir pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-798/2020, 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-450/2023 ir kt.).

11.       Tačiau CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityvumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-450/2023 ir kt.). Atitinkamai, ginčo šalių teisė susitarti dėl taikos sutarties sudarymo nėra absoliuti, nes tokių sutarčių tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti klausimai priklauso teismo kompetencijai; teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, kurioje siekiama sudaryti taikos sutartį, patikrina, ar tokia taikos sutartimi nebus pažeisti likviduojamos dėl bankroto bendrovės bei jos kreditorių interesai, t. y. atlieka šalių veiksmų kontrolę.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad taikos sutarties punktas, nustatantis, jog atsakovo A. D. periodiniai mokėjimai bus atliekami tik po to, kai ieškovė civilinėje byloje Nr. eB2-793-1012/2026 pateiks pareiškimą dėl prašymo LUAB „Murako“ bankrotą pripažinti tyčiniu atsiėmimo ir teismo nutartis, kuria teismas ieškovės pareiškimą paliks nenagrinėtą, įsiteisės, prieštarauja viešajam interesui.

13.       Tyčinis juridinio asmens bankrotas yra specifinis juridinių asmenų nemokumo (bankroto) teisės institutas. Teismų praktikoje pažymima, kad tyčinis bankrotas leidžia nustatyti, jog įmonės bankroto buvo siekiama tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Teisės doktrinoje, analizuojant šio specifinio teisės instituto tikslus, pažymima, kad, be bendrojo prevencinio tikslo skatinti įmonių valdymo organus tinkamai vadovauti įmonei, gali būti išskiriamos keturios tyčinio bankroto pasekmės: a) teisės kreiptis į teismą dėl įmonės sandorių pripažinimo negaliojančiais JANĮ 72 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka suteikimas nemokumo administratoriui; b) prokuroro informavimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (JANĮ 71 straipsnio 4 dalis); c) teisės taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas sankcijas suteikimas teismui; d) teisės reikšti tiesioginius ieškinius bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams suteikimas kreditoriams. Pirmosios trys bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmės iš esmės yra formalios. Šie veiksmai gali būti atliekami bet kurioje bankroto proceso stadijoje. Jų tikslas yra suteikti teisę ginčyti įmonės sandorius ir taikyti viešojoje teisėje numatytas sankcijas įmonės vadovui dėl netinkamo įmonės valdymo ir jos bankroto sukėlimo. Tuo tarpu pagrindinė ekonominė (kompensacinė) nauda įmonės kreditoriams, pripažinus bankrotą tyčiniu, yra teisė reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams. Šis tyčinio bankroto tikslas ir yra pagrindinis, nes jis kreditoriams suteikia teisę atgauti savo reikalavimą (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 218–221).

14.       Tyčinio bankroto institutas skirtas didesnei visų juridinio asmens kreditorių ir rinkos apsaugai nuo kaltų dėl juridinio asmens privedimo prie bankroto tyčia asmenų, ribojant šių asmenų teisę eiti tam tikras pareigas, likvidavus juridinį asmenį išieškant žalą iš privedimo prie bankroto kaltų asmenų ir kt. Todėl taikos sutartis tarp asmenų, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, juridinis asmuo buvo privestas prie bankroto tyčia, ir bankroto administratoriaus, yra negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1252-407/2017). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar šalys galėjo taikiai susitarti tiek tyčinio bankroto byloje, tiek civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir įsipareigojo nereikšti reikalavimų dėl netinkamų pareigų vykdymo ir kitų su įmonės veikla susijusių klausimų, nusprendė, kad taikos sutartys buvo nepatvirtintos pagrįstai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1252-407/2017).

15.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taikos sutartis, kuria susitarta dėl procesinių veiksmų, galinčių lemti reikalavimų tyčinio bankroto byloje atsisakymą, prieštarauja viešajam interesui ir negali būti tvirtinama. Klausimas dėl pareiškimo tyčinio bankroto byloje atsiėmimo gali būti sprendžiamas tik tyčinio bankroto byloje, todėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad tyčinio bankroto bylą gali vesti pats kreditorius, nėra teisiškai reikšmingi šioje civilinėje byloje sprendžiant dėl taikos sutarties tvirtinimo.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad trečiojo asmens interesas patenkinti kuo didesnę finansinio reikalavimo dalį yra socialiai reikšmingas, kadangi trečiojo asmens finansinis reikalavimas susidarė dėl bendrovės kaltės, neužtikrinus saugių darbo sąlygų, o dėl to trečiasis asmuo buvo sunkiai sužalotas darbo vietoje ir neteko darbingumo, kentė skausmus; įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais trečiajam asmeniui, be kita ko, priteistos negautos pajamos kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Kita vertus, sutiktina ir su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad taikos sutartimi siekiama išvengti ilgo bylinėjimosi, o taikos sutartimi buvo stengiamasi siekti maksimalaus finansinio rezultato. Todėl, sprendžiant dėl taikos sutarties tvirtinimo, turi būti ieškoma šių interesų pusiausvyros. Pavyzdžiui, taikos sutartimi yra sulygta, kad 54 000 Eur dydžio suma bus mokama dalimis per 36 mėnesius, todėl svarstytina, ar tokia mokėjimo pagal sutartį tvarka atitinka tiek likviduojamos dėl bankroto įmonės, tiek jos kreditorių interesus. Taip pat tikslinga išsamiau įvertinti išieškojimo iš atsakovų galimybes, jeigu bylos baigtis ieškovei būtų palanki.

17.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs taikos sutartį, kuria sulygta dėl procesinių pasekmių tyčinio bankroto byloje, taikos sutarties atitikimą imperatyvioms teisės normoms ir viešajam interesui vertino formaliai, neatsižvelgė į tyčinio bankroto instituto esmę ir tikslus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsisakytina taikos sutartį tvirtinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18.       Apeliacinės instancijos tesimas pažymi, kad ši teismo nutartis nekliudo dalyvaujantiems byloje asmenims sudaryti naujos taikos sutarties, atitinkančios proceso ir materialinės teisės reikalavimus ir pateikti tokią taikos sutartį teismui tvirtinti.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Murako“ ir atsakovų A. D., E. D., V. P. bei mažosios bendrijos „Svarogas“.

Teisėjas                                                Vigintas Višinskis