Administracinė byla Nr. eAS-1008-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03273-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hans Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hans Group“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:             

I.

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hans Group“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugpjūčio 26 d. (Tarnybos dokumente data – 2017 m. rugpjūčio 28 d.) raštą Nr. 4-6022 „Dėl prašymo atšaukti draudimą prekiauti „Bioclar“ prekės ženklo gaminiais“ (toliau – 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1KKK-11 (toliau – 2017 m. gegužės 19 d. sprendimas) bei Tarnybos komisijos 2017 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 12PS-17 (toliau – Nutarimas).

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, t. y. tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje, sustabdyti draudimo pareiškėjo prekės ženklo Bioclar nuotekų valymo įrenginius tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir juos demonstruoti galiojimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į Tarnybą, prašydamas panaikinti 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą bei Nutarimą, tačiau Tarnyba skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo prašymus atsisakė tenkinti. Pareiškėjas pažymi, kad siekė visų pirma ginčą išspręsti taikiai, todėl dėl Nutarimo panaikinimo nesikreipė į teismą per įstatyme nustatytą terminą.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnyba klaidingai įvertino sertifikato galiojimo pabaigos teisines pasekmes, todėl nepagrįstai teigė, kad tai yra kliūtis tiekti įrenginius į rinką. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų pakartotinai sertifikuoti įrenginius, nes pagal teisės aktus toks sertifikavimas nėra privalomas. Pareiškėjas turi galiojantį įrenginio bandymo protokolą bei bandymo rezultatų pagrindu parengtą gaminio eksploatacinių savybių deklaraciją. Nepagrįstas draudimas prekės ženklo Bioclar nuotekų valymo įrenginius teikti, siūlyti ir demonstruoti, pareiškėjui kiekvieną dieną sukelia didelę žalą, pareiškėjas praranda klientus, negali gauti naujų užsakymų, dalyvauti parodose, kenkiama pareiškėjo dalykinei reputacijai ir įvaizdžiui prieš klientus. Tokia žala yra didžiulė ir labai sunkiai atitaisoma arba net apskritai neatitaisoma. Pareiškėjas nurodo, kad draudimas nėra niekaip susijęs su produkto saugos reikalavimų pažeidimu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Nutarimo panaikinimo. Teismas priėmė pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, bet atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą, pažymėjo, kad tiek 2017 m. gegužės 19 d. sprendime, tiek ir Nutarime buvo aiškiai nurodyta minėtų sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, išankstinė apskundimo tvarka juose nebuvo nurodyta, tačiau pareiškėjas ginčydamas šiuos sprendimus kreipėsi ne į teismą, o į Tarnybą. Teismas nurodė, kad skundo padavimo teismui praleidimo priežastys, susijusios išimtinai su pareiškėjo veiksmais, negali būti laikomos svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, konstatavęs, kad pareiškėjo veikla yra susijusi su viešuoju interesu, todėl pareiškėjo prašoma taikyti priemonė yra neproporcinga siekiamam tikslui. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III.

Pareiškėjas UAB „Hans Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atsisakyta atnaujinti terminą ir priimti pareiškėjo skundą dėl 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Nutarimo panaikinimo.

Pareiškėjas pažymi, kad tiek 2017 m. gegužės 19 d. sprendimas, tiek ir Nutarimas pareiškėjui buvo įteikti praėjus 1,5–2 mėn. nuo jų priėmimo. Vos sužinojęs apie šiuos sprendimus, pareiškėjas iš karto aktyviai ėmėsi ginti savo pažeistas teises ir, siekdamas ginčą išspręsti taikiai, kreipėsi į Tarnybą. Pareiškėjas mano, kad tai sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pasak pareiškėjo, teismas suteikė prioritetą teisminei pažeistų teisių gynybai, tuo paneigdamas neteisminio ginčų sprendimo būdo prioritetą. Priėmęs pareiškėjo skundą tik dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo skundą dėl 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Nutarimo, teismas, pasak pareiškėjo, sukūrė tokią situaciją, kai nagrinėjant bylą visas kilęs ginčas iš esmės nebus išspręstas. Jei teismas konstatuotų, kad Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas yra nepagrįstas, liktų galioti kiti sprendimai, kuriais pareiškėjo teisės yra labiausiai pažeidžiamos.

Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas gali privesti bendrovę prie bankroto, nes pareiškėjas dėl nesudarytų sutarčių su pirkėjais negavo apie 400 000 Eur pajamų, buvo atleisti 4 darbuotojai. Pareiškėjas paaiškina, kad visos jo prekės yra saugios, o ginčas yra išimtinai dėl teisinio reguliavimo aiškinimo. Pasak pareiškėjo, teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl atmetė pareiškėjo įrodymus dėl kylančios žalos, kodėl vertino, kad taikomas draudimas pareiškėjui nesukelia ypatingai didelių nuostolių. Teismas nepagrįstai motyvavo atsisakymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones viešo intereso buvimu, nes Tarnyba nenustatė jokių nesaugių įrenginių savybių. Ginčas ir bylos esmė, pasak pareiškėjo, yra tik dėl to, ar galioja pareiškėjo turimi bandymų protokolai, ar pareiškėjas privalo atlikti pakartotinius tų pačių įrenginių bandymus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Tarnyba nurodo, kad teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymuose, taip pat ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Terminas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, ekstraordinarios. Be to, praleidusiems terminą asmenims taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo minėtų sprendimų gavimo dienos. Jeigu pareiškėjas būtų siekęs ginčą išspręsti ne teismo tvarka, jis turėjo kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, o ne į Tarnybą. Tarnyba pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kreipimasis į kitas, o ne į įstatymų numatytas ginčų nagrinėjimo institucijas, paprastai nėra svarbi priežastis praleistam terminui atnaujinti.

Tarnyba paaiškina, kad pareiškėjas tiekė į rinką įrenginius, neturinčius galiojančių atitikties sertifikatų. Tarnyba pažymi, kad minėti įrenginiai yra skirti vartotojų asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o vartotojų teisių apsauga yra prioritetinė sritis, saugoma aukščiausiu lygmeniu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis garantijomis. Prašomas draudimo sustabdymas reikštų, kad būtų pažeistas viešas interesas.

Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepriėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimų dėl 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Nutarimo panaikinimo, todėl, pasak Tarnybos, nėra pagrindo sustabdyti draudimus, nustatytus minėtais sprendimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl 2017 m. gegužės 19 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus sprendimą bei Tarnybos komisijos 2017 m. birželio 2 d. nutarimą, taip pat, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Dėl atsisakymo atnaujinti skundo padavimo terminą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. sprendimui bei Tarnybos komisijos 2017 m. birželio 2 d. nutarimui apskųsti ir atsisakymo priimti skundą

Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Administracinių bylų teisenos įstatymo) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Produktų saugos įstatymo (kuris šiuo atveju yra specialus įstatymas) 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Gamintojas, platintojas ir paslaugos teikėjas Tarnybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir Tarnybos nutarimus dėl baudų ar įspėjimų skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat ir sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pateikė reikalavimą panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Tarnybos komisijos 2017 m. birželio 2 d. nutarimą, kartu prašydamas teismo atnaujinti terminą šiems administraciniams aktams apskųsti. Pareiškėjas tvirtina, kad apie minėtus aktus jam tapo žinoma tik 2017 m. liepos 19 d., ir siekdamas taikaus ginčo išsprendimo, jis pirmiausia kreipėsi į atsakovą su prašymu panaikinti nepagrįstai pritaikytus draudimus. Šios aplinkybės, pareiškėjo nuomone, yra svarbios ir parodo, kad jis aktyviai ėmėsi ginti savo pažeistas teises, vos tik sužinojęs apie jų pažeidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017 m. gegužės 19 d. priėmusi sprendimą Nr. 1KKK-11 laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti produktą, kol bus atlikti produkto saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, t. y. kol bus pateikti UAB ,,Hans Group“ gaminamų ir teikiamų rinkai BIOCLAR prekės ženklo nuotekų valymo įrenginių iki 50 SGS gamintojo produkto eksploatacinių savybių deklaracija, pagrįsta galiojančiai notifikuotoje bandymų laboratorijoje nustatytu produkto tipu pagal tipo bandymus (grindžiamą gamintojo paimtais mėginiais) ir su tipu susijusiais skaičiavimais bei aprašomąja produkto dokumentacija, jame ne tik nurodė, kad sprendimą privaloma vykdyti nuo jo gavimo momento, jei pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė data, tačiau ir aiškiai apibrėžė šio sprendimo apskundimo tvarką bei terminą. Administracinio akto apskundimo tvarka ir terminas aiškiai ir suprantamai nustatytas taip pat ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2017 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 12PS-17.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimas pareiškėjui tą pačią dieną buvo išsiųstas elektroniniu paštu: donatas@hansgroup.lt, o papildoma informacija apie šį sprendimą 2017 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu: donatas@hansgroup.lt ir mantas@hansgroup.lt; gi Tarnybos 2017 m. birželio 2 d. nutarimas išsiųstas elektroniniu paštu: donatas@hansgroup.lt. Netgi sutinkant su pareiškėjo pozicija, kad apie priimtus individualius administracinius aktus jam tapo žinoma tik 2017 m. liepos 19 d., pareiškėjas akivaizdžiai yra praleidęs terminą juos apskųsti teismui. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis mėgino nesusipratimą išspręsti taikiai, kreipdamasis į Tarnybą, nagrinėjamu atveju nelaikytina svarbia priežastimi, sukliudžiusia pareiškėjui laiku, t. y. įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą, kuriam pavesta išspręsti kilusį ginčą, kadangi tokiems ginčams spręsti nenumatytas išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, juolab prašymą paduodant viešojo administravimo subjektui, priėmusiam ginčijamą aktą. Nesilaikydamas minėtuose individualiuose administraciniuose aktuose aiškiai suformuluotos jų apskundimo tvarkos, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Jokių objektyvių, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, pareiškėjas nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai  atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. sprendimui bei Tarnybos komisijos 2017 m. birželio 2 d. nutarimui apskųsti.

Dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, prašydamas nagrinėjamoje byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių užtikrinti pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus.

Teisėjų kolegija be to pažymi, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo bei Tarnybos komisijos 2017 m. birželio 2 d. nutarimo, panaikinimo. Būtent šiuose administraciniuose aktuose atsakovas įtvirtino draudimą laikinai, kol bus atlikti produkto saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė uždrausti tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti UAB ,,Hans Group“ gaminamus ir teikiamus rinkai BIOCLAR prekės ženklo nuotekų valymo įrenginius. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis atsisakyti atnaujinti terminą ir priimti skundo dalį dėl minėtų administracinių atsakovo aktų panaikinimo paliekama nepakeista, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti aktuose įtvirtinto draudimo galiojimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hans Group“ atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjos                                                                                Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                    Dalia Višinskienė

                  Skirgailė Žalimienė