(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dognus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša civilinėje byloje Nr. e2-470-538/2023 pagal ieškovo AS BLUOR Bank ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Dognus“ ir OOO „NEVSKOE“ dėl reikalavimo perleidimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ ir SIA AOC Invest,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo AS BLUOR Bank ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dognus“ ir OOO „NEVSKOE“ dėl Reikalavimo perleidimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

2.       Atsakovė UAB „Dognus“ pateikė prašymą pripažinti pateiktą įrodymą – 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedą Nr. 1 nevieša civilinės bylos Nr. e2-470-538/2023 medžiaga, neleidžiant su šiuo dokumentu susipažinti ir (ar) kopijuoti (įskaitant fotografavimą) tretiesiems asmenims ir (ar) byloje dalyvaujantiems asmenims, leidžiant su dokumentu susipažinti tik teismui.

3.       Nurodė, kad šis įrodymas sudaro atsakovės UAB „Dognus“ komercinę paslaptį ir yra įtrauktas į UAB „Dognus“ Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą, patvirtintą 2022 m. sausio 3 d. Elektroninėje teismų sistemoje (EPP) šie dokumentai niekada nebuvo paviešinti, tai reiškia, kad susijusioje byloje teismas laikė, jog UAB „Dognus“ prašymas dėl dokumentų konfidencialumo ir neatskleidimo susijusioje byloje dalyvaujantiems asmenims yra pagrįstas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovės UAB „Dognus“ pateiktą 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedą Nr. 1 pridėjo prie bylos ir prašymą patenkino iš dalies – pripažino 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedą Nr. 1 nevieša bylos medžiaga, neįkeliant šio įrodymo į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, laikant atskirai voke kartu su prašymu dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša ir leidžiant kiekvieno iš dalyvaujančių byloje asmenų vienam atstovui pagal pavedimą (advokatui) susipažinti su nevieša bylos medžiaga, tačiau neleidžiant atstovams pagal pavedimą daryti neviešos bylos medžiagos išrašų, nuorašų ar kopijų (skaitmeninių kopijų).

5.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės UAB „Dognus“ pateiktas 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedas Nr. 1 sudaro atsakovės komercinę paslaptį, jis yra įtrauktas į atsakovės UAB „Dognus“ Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą, patvirtintą 2022 m. sausio 3 d., taip pat įvertinęs tai, kad tokios informacijos atskleidimas nesusijusiems su byla asmenims galėtų sudaryti nepagrįstų verslo privalumų, nusprendė, jog yra pagrindas atsakovės pateiktą 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedą Nr. 1 pripažinti nevieša bylos medžiaga.

6.       Teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, nutartys dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša yra neskundžiamos.

7.       Teismas nurodė, kad šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai civiliniame procese suponuoja, jog šalims turi būti suteikta galimybė susipažinti su visais bylos įrodymais ir atsikirsti į juos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 17 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis CPK 101 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu reglamentavimu, konstatavo, kad yra pagrindas leisti kiekvieno iš dalyvaujančių byloje asmenų vienam atstovui pagal pavedimą (advokatui) susipažinti su nevieša bylos medžiaga, tačiau, siekdamas apsaugoti atsakovės UAB „Dognus“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir siekdamas nesuteikti kitai šaliai nepagrįsto komercinio pranašumo, neleido atstovams pagal pavedimą daryti neviešos bylos medžiagos išrašų, nuorašų ar kopijų (skaitmeninių kopijų).

8.       Teismas pažymėjo, kad nutarties dalis dėl leidimo susipažinti su nevieša bylos medžiaga gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 101 straipsnio 5 dalis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė UAB „Dognus“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalį dėl leidimo susipažinti su nevieša bylos medžiaga ir neleisti susipažinti ir (ar) kopijuoti (įskaitant fotografavimą) 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1 tretiesiems ir (ar) byloje dalyvaujantiems asmenims, leidžiant su dokumentų turiniu susipažinti tik teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Teismas neturėjo pagrindo vadovautis CPK 101 straipsniu. Sprendžiant atsakovės UAB „Dognus“ prašymą turėjo būti taikoma CPK 10 straipsnio 4 dalis. Teismas taip pat rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (toliau – Komercinių paslapčių direktyva). Sistemiškai analizuojant CPK 101 straipsnį kartu su Komercinių paslapčių direktyvos 9 straipsniu, akivaizdu, kad ši norma yra taikoma bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos dalykas nėra susijęs su komercinėmis paslaptimis, jų gavimu, naudojimu ar atskleidimu. Ieškinys grindžiamas sandorių negaliojimo pagrindais.

9.2.                      Teismas neįvertino, kad sutarties priedo atskleidimas ieškovo atstovams sukeltų neproporcingą žalą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui atstovaujantys advokatai veikia aiškiame interesų konflikte. Advokatų profesinė bendrija „Constat“ (jos advokatai) atstovauja ne tik ieškovo interesams, bet ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ bei galimai SIA AOC Invest ir kitų susijusių asmenų interesams susijusiose bylose. Reikalavimo perleidimo sutarties priedas gali būti neteisėtai panaudotas prieš UAB „Dognus“ įvairiose kitose bylose ir procesuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse, kurie nieko bendro neturi su nagrinėjama civiline byla.

9.3.                      Sutarties priedas yra nesusijęs su ieškovo ieškinio reikalavimais. Du privatūs juridiniai asmenys, remdamiesi sutarties laisvės principu, susitarė dėl tokių tarpusavio atsiskaitymo sąlygų, kurios tenkina abiejų šalių interesus. Skolininko (ieškovo) padėtis dėl Reikalavimo perleidimo sutarties ar, juo labiau, Reikalavimo perleidimo sutarties kainos niekaip nepasikeitė, t. y. nei pablogėjo, nei pagerėjo. Ginčydamas Reikalavimo perleidimo sutartį, ieškovas turėtų įrodyti arba CK Pirmoje knygoje nurodytus bendruosius sandorio negaliojimo pagrindus, arba specialiuosius, tačiau Reikalavimo perleidimo sutarties kaina nei vienam iš tokių pagrindų neturi reikšmės. Ieškovas (skolininkas) negali reikalauti dviejų privačių verslo subjektų susitarti dėl tarpusavio reikalavimo perleidimo atsiskaitymo sąlygų pagal ieškovo valią, ypač kai jo teisinė padėtis dėl to niekaip nesikeičia.

10.       Ieškovas AS BLUOR BANK pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Skundo argumentas, kad teismas vadovavosi netinkama CPK nuostata, neturi reikšmės skundžiamos nutarties dalies turiniui. Vien ši aplinkybė, nustačius, kad nutarties rezoliucinės dalies esmė yra teisinga, nesudaro pagrindo nutartį panaikinti.

10.2.                      Atsakovė byloje tinkamai ir galutinai nepagrindė sutarties priedo konfidencialumo ir galimos žalos dėl sutarties priedo turinio atskleidimo šios civilinės bylos dalyviams (jų atstovams). Sutarties priedas yra ginčijamo sandorio neatskiriama dalis, t. y. ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia visą sutartį su visais jos priedais. Sutarties priedas yra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl ribojimas proceso dalyviams susipažinti su tokiu dokumentu suponuotų esminius ieškovo procesinių teisių ribojimus. Ieškovas ir atsakovė UAB „Dognus“ nėra konkurentai, jie veikia skirtingose rinkose – ieškovas yra bankas, t. y. kredito įstaiga su visomis jai būdingomis funkcijomis ir veiklomis, o atsakovė, turinti vos du darbuotojus, užsiima grūdinių kultūrų perpardavinėjimu. Sutarties priedas ieškovui neturėtų jokios vertės.

10.3.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutartis, priimta pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį, negali būti apeliacijos objektu, nes jos apskundimas įstatyme nenumatytas ir ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Jei teismas sutiktų su atskirojo skundo argumentais dėl CPK 10 straipsnio 4 dalies taikymo, tai būtų pagrindas apeliacinį procesą pagal atsakovės atskirąjį skundą nutraukti.

10.4.                      Atsakovės teiginiai dėl interesų konflikto nėra įrodyti. Neegzistuoja jokia grėsmė, kad ieškovo atstovui susipažinus su sutarties priedu, ši informacija bus kaip nors neteisėtai ar netinkamai naudojama ir (ar) galėtų sukelti atsakovei kokią nors žalą. Atsakovė nepateikė jokių aiškių duomenų ar argumentų, kurie leistų spręsti apie ieškovo ketinimus netinkamai ar neteisėtai naudoti šios civilinės bylos medžiagą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nenustačius absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas, pagal atskirojo skundo faktinius bei teisinius argumentus sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, pripažinęs dalį bylos medžiagos nevieša, pagrįstai ir teisėti leido su ja susipažinti kiekvieno iš dalyvaujančių byloje asmenų vienam atstovui pagal pavedimą (advokatui). 

12.       Prašymai pripažinti pateiktus dokumentus ar bylos medžiagą nevieša sprendžiami pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tarpinė procesinė nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, negali būti skundžiama apeliacine tvarka (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-99-943/2018 14 punktas; 2023 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24-934/2023 13 punktas ir kt.), tačiau motyvai dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-246-553/2019 12–13 punktai). Tuo tarpu teismo nutartis dėl leidimo susipažinti su nevieša bylos medžiaga gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 101 straipsnio 5 dalis). Šias aplinkybes konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria leista kiekvieno iš dalyvaujančių byloje asmenų vienam atstovui pagal pavedimą (advokatui) susipažinti su atsakovės (apeliantės) pateiktu priedu, pripažintu nevieša bylos medžiaga, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Nustatyta, kad ieškovė AS BLUOR Bank kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Dognus“ ir OOO „NEVSKOE“, prašydama pripažinti 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo susitarimą negaliojančiu. Atsakovei UAB „Dognus“ pateikus papildomą įrodymą – 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedą Nr. 1 – ir teismui nustačius, kad jame gali būti atsakovės komercinę paslaptį sudaranti informacija bei pripažinus paminėtą įrodymą nevieša bylos medžiaga, kilo ginčas dėl duomenų, turinčių komercinės paslapties požymių, atskleidimo kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kaip minėta, leidžiant kiekvieno iš dalyvaujančių byloje asmenų vienam atstovui pagal pavedimą (advokatui) susipažinti su atsakovės (apeliantės) pateiktu priedu (CPK 101 straipsnio 2 dalis). Apeliantė (atsakovė) UAB „Dognus“, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, visų pirma, įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, leisdamas byloje dalyvaujančių asmenų atstovams pagal pavedimą susipažinti su pateiktu priedu, neturėjo pagrindo vadovautis CPK 101 straipsniu, nes ši norma taikytina tik bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo, tuo tarpu šios civilinės bylos dalykas nėra susijęs su komercinėmis paslaptimis, jų gavimu, naudojimu ar atskleidimu. Be to, apeliantės teigimu, Reikalavimo perleidimo sutarties priedo atskleidimas ieškovo atstovams sukeltų neproporcingą žalą, galėtų būti neteisėtai panaudotas prieš UAB „Dognus“ įvairiose kitose bylose ir procesuose, pateiktas Sutarties priedas nėra susijęs su ieškinio reikalavimais.

14.       CPK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis nustato komercinių paslapčių apsaugos ypatumus bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo ir kitose civilinėse bylose. Taigi aptariamoje nuostatoje pateiktas nebaigtinis bylų sąrašas, kuriose gali būti taikomas CPK 101 straipsnis, nustatantis komercinių paslapčių apsaugos ypatumus, dėl to nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis CPK 101 straipsniu šioje byloje, kurioje sprendžiamas Reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo klausimas.

15.       CPK 101 straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra pagrindas manyti, jog gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę: susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas) (CPK 101 straipsnio 2 dalies 1 punktas); dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais (CPK 101 straipsnio 2 dalies 2 punktas); gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją) (CPK 101 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tarp šių asmenų turi būti bent šie asmenys: 1) jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, – jis pats ir jo atstovas; 2) jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra juridinis asmuo, – bent vienas fizinis asmuo, bylą vedantis juridinio asmens vardu, ir juridinio asmens atstovas (CPK 101 straipsnio 3 dalis). Teismas, taikydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus, turi atsižvelgti į būtinybę užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėtus interesus ir į žalą, kuri gali atsirasti dėl tų ribojimų taikymo ar netaikymo (CPK 101 straipsnio 4 dalis).

16.       Komercinių paslapčių direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ribojant asmenų, turinčių teisę susipažinti su dokumentais, kuriuose yra komercinių paslapčių, skaičių vadovaujamasi nuostata, jog tokių asmenų skaičius negali būti didesnis nei būtina siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiama teismo proceso šalių teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir į tų asmenų grupę turi būti įtraukta bent po vieną fizinį asmenį iš kiekvienos iš šalių ir atitinkami tų teismo proceso šalių advokatai ar kiti atstovai. Spręsdamos dėl 2 dalyje nurodytų priemonių ir vertindamos jų proporcingumą, kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgia į būtinybę užtikrinti teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, šalių ir, kai tinkama, trečiųjų šalių teisėtus interesus ir į bet kokią galimą žalą bet kuriai iš šalių ir, kai tinkama, trečiosioms šalims, kurią sukeltų tokių priemonių nustatymas ar atmetimas (Komercinių paslapčių direktyvos 9 straipsnio 3 dalis).

17.       Šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai civiliniame procese suponuoja, kad šalims turi būti suteikta galimybė susipažinti su visais bylos įrodymais ir atsikirsti į juos (CPK 12 ir 17 straipsniai). Šiame kontekste paminėtini nagrinėjamai bylai aktualūs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuluoti bendrieji principai dėl rungimosi principo garantijų procese. Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija nustato teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą). Šalių procesinio lygiateisiškumo principas – vienas iš platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos elementų – reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė nei priešingos šalies (žr. 2001 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98, 72 punktą). EŽTT jurisprudencija, susijusi su slaptos medžiagos neatskleidimu, rodo, kad, ieškant teisingos pusiausvyros tarp ribojimu siekiamo teisėto tikslo ir šalies procesinių teisių (rungimosi, lygiateisiškumo principų) apsaugos, gali būti svarbu tai, ar šaliai neatskleisti duomenys turėjo lemiamos reikšmės bylai, ar šia medžiaga remtasi teismo sprendime, ar bent su dalimi reikšmingos informacijos šaliai leista susipažinti, ar kita šalis galėjo veiksmingai naudotis susipažinimo su įrodymais teise, teikti į juos atsikirtimus ir pan. (2010 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Užukauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16965/04; 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Ternovskis prieš Latviją, peticijos Nr. 33637/02).

18.       Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės UAB „Dognus“ pateikto 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1 turinį, nusprendė, jog jame esantys duomenys yra atsakovės komercinę paslaptį sudaranti informacija, todėl pateiktą dokumentą pripažino neviešu, neįkeliant jo į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, tračiau leido kiekvieno iš dalyvaujančių byloje asmenų vienam atstovui pagal pavedimą (advokatui) susipažinti su nevieša bylos medžiaga, neleidžiant daryti neviešos bylos medžiagos išrašų, nuorašų ar kopijų (skaitmeninių kopijų).

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis, leidžiant byloje dalyvaujančių asmenų vienam atstovui pagal pavedimą susipažinti su neviešu pripažintu Sutarties priedu, užtikrina šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, sudaro šalims galimybę tinkamai susipažinti su visais bylos duomenimis bei pateikti atsikirtimus, taip užtikrinant bylos šalių teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Išskyrus deklaratyvius teiginius, kad ieškovui atstovaujantys advokatai veikia interesų konflikte, kad Reikalavimo perleidimo sutarties priedas gali būti neteisėtai panaudotas prieš UAB „Dognus“, apeliantė neįrodė, jog Sutarties priedo atskleidimas ieškovo atstovams iš tiesų sukeltų jai nepagrįstą ir neproporcingą žalą.

20.       Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymėjo, kad šios bylos šalys veikia skirtingose rinkose: ieškovas yra kredito įstaiga (bankas), tuo tarpu atsakovė užsiima grūdinių kultūrų perpardavimu. Taigi, sutiktina su ieškovu, kad apeliantė nepagrindė kokią vertę ir įtaką Reikalavimo perleidimo sutarties priede pateikta informacija, kuri pripažinta nevieša, galėtų turėti ieškovui. Tuo tarpu atsakant į apeliantės atskirojo skundo argumentus dėl neviešu pripažino dokumento galimo neteisėto panaudojimo, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad draudžiama naudoti ar atskleisti informaciją, kuri, siekiant apsaugoti komercinę paslaptį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar teismo iniciatyva teismo motyvuota nutartimi pripažinta nevieša ir kurią šie asmenys sužinojo dalyvaudami teismo procese arba turėdami teisę su ja susipažinti. Už komercinės paslapties atskleidimą gali kilti teisinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatyme, CK, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir kituose įstatymuose. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, teismo nutartimi nevieša pripažintos informacijos (dokumento) atskleidimas ir (ar) panaudojimas yra draudžiamas įstatymo, nustatant atitinkamą teisinę atsakomybę už tokio draudimo pažeidimą.

21.       Nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad Reikalavimo perleidimo sutarties priedas nėra susijęs su ieškovo ieškinio reikalavimais. Minėta, kad ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija visą atsakovų sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, o ne atitinkamą jos dalį (pvz., punktą, priedą ir pan.). Reikalavimo perleidimo sutarties priedas Nr. 1, kuris buvo pateiktas ir pridėtas prie šios bylos bei pripažintas nevieša bylos medžiaga, yra neatskiriama ginčijamo sandorio dalis, todėl, esant ginčui dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ribojimas kitiems bylos dalyviams, įskaitant ir ieškovą, susipažinti su ginčijamos Sutarties priedu, nepagrįstai ribotų šalių procesinę teisę susipažinti su visais bylos duomenimis bei pateikti atsikirtimus, taip pažeidžiant teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad Sutarties priedas nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku ir kad leidimas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti su pateiktu priedu sukeltų atsakovei neproporcingą žalą.

22.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 101 straipsnio, nustatančio komercinių paslapčių apsaugos ypatumus, nuostatas, todėl leidęs dalyvaujančių byloje asmenų vienam atstovui pagal pavedimą (advokatui) susipažinti su nevieša bylos medžiaga, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė