Civilinė byla Nr. e2A-661-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01560-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1

(S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 5 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2275-722/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė UAB ,,Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. G. 9 506,90 Eur negrąžintą paskolą, 842,58 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. spalio 10 d., 11,52 Eur vėlavimo palūkanas, 853,94 Eur administravimo mokestį, 313 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d., 22 procentus nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 13 d.), nuo pagal paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 6 294,13 Eur sumos, 793,10 Eur sutarties sudarymo mokestį, 39,51 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 420 Eur žyminį mokestį bei 605 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas R. G. 2022 m. gegužės 5 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 10 300 Eur paskolą (9 506,90 Eur paskolos suma ir 793,10 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 69 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma www.finbee.lt. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 793,10 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, 356,50 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB IPF Digital Lietuva, 1 012,73 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB Nordecum, 605,11 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB Nordecum, 3 333,94 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB Credit Service 3 772,02 Eur atsakovo įsiskolinimą bendrovei AB BnP Finance, o 426,60 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė siuntė jam raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti paskolos sutartį su atsakovu. Atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei nepadengė susidariusio įsiskolinimo, taip pat neįvykdė kitų pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų dėl palūkanų, administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio ir kitų sumų sumokėjimo.

3.       Atsakovas R. G. atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 3 d. sprendimu už akių tenkino iš dalies – iš atsakovo ieškovės naudai priteisė: 9 506,90 Eur negrąžintą paskolą, 842,58 Eur pelno palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. spalio 10 d., 98,44 Eur administravimo mokestį, 313 Eur negautas pajamas (nuostolius), 22 procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 13 d.), nuo pagal paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 6 294,13 Eur sumos, 57,45 Eur sutarties sudarymo mokestį, 39,51 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 152,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 19 d.) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo, 942,28 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė; iš atsakovo valstybės naudai priteisė 6,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad šalys 2022 m. gegužės 5 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 10 300 Eur paskolą (vartojimo kreditą) (9 506,90 Eur paskolos suma ir 793,10 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 69 mėnesių terminui. Atsakovui laiku nemokant įmokų pagal paskolos sutartį, ieškovė 2022 m. spalio 11 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį.

6.       Dėl negrąžintos paskolos, mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo. Atsakovas negrąžino kredito, už negrąžintą kreditą ieškovė paskaičiavo sutartyje numatytas palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistas 9 506,90 Eur negrąžintas kreditas ir 842,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. spalio 10 d., taikant 22 procentų dydžio palūkanų dydį.

7.       Dėl administravimo mokesčio ir sutarties sudarymo mokesčio. Kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 11,49 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestis ir 19,96 Eur sutarties administravimo mokestis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę sutarties sudarymo mokestį ir sutarties administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovei iš jo priteisiamas 57,45 Eur sutarties sudarymo mokestis, paskaičiuotas nuo sutarties sudarymo dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 11 d.) ir 98,44 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas nuo sutarties sudarymo dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 11 d.).

8.       Dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo. Teismas sprendė, kad ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus paskolos sutartį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir / ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių prievolių tinkamą įvykdymą, sudaromos prielaidos teismo išvadai, jog ieškovės nuostolių faktas yra įrodytas, todėl atsakovo atžvilgiu taikyta civilinė atsakomybė, iš atsakovo ieškovei priteisiant 313 Eur nuostolius už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. (ieškinio parengimo dienos) ir 22 procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 13 d.), nuo pagal paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 6 294,13 Eur sumos.

9.       Dėl delspinigių, vėlavimo ir procesinių palūkanų. Ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos sutampa su ieškovės prašomų priteisti delspinigių laikotarpiu bei jų skaičiavimo pagrindas (sutarties pažeidimas). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteista 39,51 Eur delspinigiai, kadangi jie paskaičiuoti taikant 0,05 procentų palūkanų normą ir prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio ir skaičiavimo laikotarpio, o reikalavimas priteisti iš atsakovo 11,52 Eur vėlavimo palūkanas atmestas. Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš atsakovo ieškovei priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo už akių visiško įvykdymo.

10.       Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys patenkintas 91,93 procentais, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei priteistos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 942,28 Eur (1 025 x 0,9193).

 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Finansų bitė“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimo už akių dalį dėl administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai: priteisti 853,94 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2028 m. vasario 13 d., likusį nesumokėtą 793,10 Eur sutarties sudarymo mokestį, 11,52 Eur vėlavimo palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutarties 2.4 punktą ir bendrųjų sąlygų 1.2 punktą, paskolos gavėjas moka administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Sutartą administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto paskolos gavėjas privalo sumokėti, jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKMN), nagrinėjamu atveju tai sudaro 0,21 procentus nuo kiekvienos įmokos sumos. Administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį.

1.2.       Sudarydamos paskolos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną administravimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki paskolos sutarties pabaigos. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias paskolos sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas paskolos sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą paskolos sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį. Atsakovui nevykdant paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė paskolos sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti administravimo mokestį, kurį ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei paskolos sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi nebuvo pagrindo trumpinti administravimo mokesčio paskaičiavimo laikotarpio ir mažinti priteistino administravimo mokesčio sumos, dėl to iš atsakovo priteistinas visas ieškinyje nurodytas administravimo mokestis, t. y. 853,94 Eur, paskaičiuotas nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2028 m. vasario 13 d.

1.3.       Pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma. Taip pat jis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį. Ir paskolos suma (9 506,90 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (793,10 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į ieškovės (organizatoriaus) sąskaitą, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Kadangi sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovas įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime. Dėl to iš atsakovo turėjo būti priteistas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis, t. y. 793,10 Eur.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino prašomų priteisti vėlavimo palūkanų esmę. Ieškovė atskiru reikalavimu prašė priteisti 39,51 Eur delspinigius, kurie šiuo atveju atlieka kompensacinių palūkanų funkciją ir yra paskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta nuostata. Tai nurodoma paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punkte, kuriame nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais paskolos gavėjui taikomos netesybos (delspinigiai) ir yra lygios 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos (delspinigiai) negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį kiekvienai vėluojančiai įmokai. Tai įrodo kartu su ieškiniu pateikiama delspinigių apskaičiavimo detalizacija. Tuo tarpu ieškovė prašė taip pat priteisti 11,52 Eur palūkanų, kurios tik aiškumo tikslais vadinamos vėlavimo palūkanomis, tačiau savo esme yra mokėjimo palūkanos, apie kurių mokėjimą paskolos gavėjas buvo iš anksto informuotas.

1.5.       Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Vėlavimo palūkanų paskirtis nėra kompensuoti kredito davėjo nuostolius, o sumokėti papildomą mokestį už naudojimąsi kredito davėjo pinigais ilgiau, nei nustatyta paskolos įmokų grafike. Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas priteisiant visą prašomą 11,52 Eur vėlavimo palūkanų sumą.

12.       Atsakovas R. G. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą per nustatytą terminą nepateikė.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies atmestas ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio ir visiškai atmestas ieškovės reikalavimas dėl vėlavimo palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės (apeliantės) UAB „Finansų bitė“ ir atsakovo 2022 m. gegužės 5 d. buvo sudaryta paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 10 300 Eur paskolą (vartojimo kreditą) (9 506,90 Eur paskolos suma ir 793,10 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 69 mėnesių terminui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma www.finbee.lt. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, 793,10 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 9 506,90 Eur paskolos sumą / likutį tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, negrąžino suteiktos paskolos ir nemokėjo priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio, todėl ieškovė 2022 m. spalio 11 d. paskolos sutartį vienašališkai nutraukė.

16.       Ieškovė UAB ,,Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. G.: 1) 9 506,90 Eur negrąžintą paskolą; 2) 842,58 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. spalio 10 d.; 3) 11,52 Eur vėlavimo palūkanas, 853,94 Eur administravimo mokestį; 4) 313 Eur nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d.; 5) 22 procentus nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2028 m. vasario 13 d.), nuo pagal paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 6 294,13 Eur sumos; 6)  793,10 Eur sutarties sudarymo mokestį; 7) 39,51 Eur delspinigius; 8) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9)  420 Eur žyminį mokestį; 10) 605 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių prašomą priteisti sutarties administravimo mokestį sumažino iki 98,44 Eur, sutarties sudarymo mokestį sumažino iki 57,45 Eur, o reikalavimą dėl 11,52 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo atmetė, kitus ieškovės reikalavimus tenkino visiškai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos sprendimo už akių dalimi, kuria jos reikalavimai buvo atmesti.

 

Dėl sutarties administravimo mokesčio

 

17.       Ieškovė (apeliantė) UAB ,,Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo iš atsakovo priteisti 853,94 Eur administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2028 m. vasario 13 d. Apeliantė teigia, kad, pagal sutarties 2.4. punkto ir bendrųjų sąlygų 1.2. punkto nuostatas, sutarta, jog paskolos gavėjas privalo mokėti administravimo mokestį kas mėnesį už paskolos administravimą iki paskolos termino pabaigos. VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Administravimo mokestis yra įskaičiuotas į pateikiamą bendrąją vartojimo kredito metinę normą ir sudaro 0,21 procentus kiekvienos įmokos sumos, t. y. viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą paskolos sutarties laikotarpį. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Platformoje administruojamos ir nutrauktos sutartys. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą administravimo mokestį.

18.       Pirmosios instancijos teismas reikalavimo dalį dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė 98,44 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą nuo sutarties sudarymo dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 11 d.). Atmesdamas kitą šio reikalavimo dalį, pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovė įgijo teisę į sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo.

19.       Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.11. punktą, palūkanos ir administravimo mokestis skaičiuojami iki sutarties termino pabaigos, kuriuos paskolos gavėjas privalo sumokėti. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, b) paskola grąžinama anksčiau laiko, c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto. Taigi, administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą sutarties laikotarpį. Šalys sutartyje sulygo dėl 0,21 procentų mėnesinio administravimo mokesčio, kuris yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, mokant kiekvieną mėnesį įmokas.

20.       Sutiktina su apeliante, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, todėl, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams ir kt., turi teisę gauti pajamas, tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir (ar) sutarties nuostatomis.

21.       Kaip žinoma, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikšti reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus sutartį, atsakovas yra atleidžiamas nuo administravimo mokesčio mokėjimo, kadangi šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

23.       Apeliantė, nutraukusi sutartį, nebeturi administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, kaip nurodyta sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ji po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Tokiu būdu, apeliantė nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką, įtvirtintą sutarties bendrosiose sąlygose. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant nutraukus su atsakovu sudarytą sutartį. Reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei iš atsakovės yra priteistos kompensuojamosios palūkanos bei delspinigiai, kurie būtent ir atlygina dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, todėl apeliantės padėtis nebus neproporcingai pabloginama, o jai priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po sutarties nutraukimo, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

24.       Vadovaujantis šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatomis, taip pat mokėjimo grafiku, atsakovo iki sutarties nutraukimo (2022 m. spalio 11 d.) mokėtinas ir neapmokėtas administravimo mokestis sudaro 98,44 Eur, likusi paskaičiuota ir prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis 755,50 Eur skaičiuojama po sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė iš atsakovo 98,44 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo.

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje tapačiose ar labai savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose nuosekliai laikomasi vertinimo, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-74-640/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-147-565/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-657/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-657/2023 ir kt.).

 

Dėl vėlavimo palūkanų priteisimo

 

26.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 11,52 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo, motyvuodamas tuo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos sutampa su ieškovės prašomų priteisti delspinigių laikotarpiu bei jų skaičiavimo pagrindu (sutarties pažeidimas). Apeliantė UAB „Finansų bitė“ nesutinka su tokia teismo išvada, teigdama, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios apskaičiuotos, praleidus mokėjimo terminą pagal sutarties grafiką iki sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją, dėl to ji turi teisė tiek į kompensuojamas palūkanas (39,51 Eur delspinigius), tiek į mokėjimo palūkanas (11,52 Eur vėlavimo palūkanas).

27.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė, remdamasi paskolos sutarties 7.1. punktu, prašė priteisti iš atsakovo 11,52 Eur vėlavimo palūkanas, paskaičiuotas taikant 22 procento metinių palūkanų normą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 14 d. 2022 m. spalio 10 d. ir, remdamasi paskolos sutarties 7.5 punktu, – 39,51 Eur delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,05 procento normą už kiekvieną pradelstą dieną už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. spalio 10 d., t. y. prašė priteisti tiek delspinigius, tiek vėlavimo palūkanas apimančius tą patį laikotarpį.

28.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

30.       Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.15. punktą palūkanos yra pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 22 procentų dydžio palūkanas už suteiktą vartojimo kredito sumą pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 842,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Ginčo byloje dėl šių aplinkybių nėra.

31.       Nors apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau nesutiktina su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti.

32.       Pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punktą, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiąsias sąlygas ar sutartį, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties termino pabaigos <...>. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punkto nuostatas, nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos bei atsiskaitymo rizikos valdymo mokestis. <...> Pažymėtina, kad informavimas apie vėlavimą paskolos gavėjo neatleidžia nuo privalomų papildomų mokėjimų – vėlavimo palūkanų, atsiskaitymo rizikos valdymo mokesčio ir kitų mokėjimo. Taigi, vėlavimo palūkanos yra nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos pripažįstamos kompensuojamosiomis palūkanomis.

33.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės prašomų priteisti vėlavimo palūkanų teisinį pagrindą bei paskirtį – jos mokamos sutarties pažeidimo (termino praleidimo atveju) (sutarties 2.1.3. punktas), konstatuoja, kad šios palūkanos, paskaičiuotos nuo termino vykdyti sutartį praleidimo dienos iki sutarties nutraukimo dienos, atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jas pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis. Vien aplinkybė, kad vėlavimo palūkanoms ir sutarties bendrosios dalies 1.15. punkte nustatytoms mokėjimo (pelno) palūkanoms apskaičiuoti taikoma ta pati sutarties specialiojoje dalyje nustatyta 22 procentų palūkanų norma, nesudaro pagrindo vėlavimo palūkanų laikyti mokėjimo (pelno) palūkanomis.

34.       Kaip jau minėta, apeliantė prašė priteisti iš atsakovo tiek 39,51 Eur delspinigius, tiek 11,52 Eur vėlavimo palūkanas apimančius tą patį laikotarpį, t. y. nuo įsipareigojimų vykdymo termino praleidimo iki sutarties nutraukimo dienos. Tačiau, bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas). 

35.       Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). 

36.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavęs, jog sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius, nes apeliantė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir netesybas, kurios abi atlieka kompensavimo funkciją.

 

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

 

37.       Byloje taip pat kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti 735,65 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalies, apskaičiuotos už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki sutartyje numatytos sutarties pabaigos, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis argumentais, kad sutarties sudarymo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, ieškovės reikalavimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio taip pat patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 57,45 Eur sutarties sudarymo mokestį, paskaičiuotą nuo sutarties sudarymo dienos (2022 m. gegužės 5 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 11 d.).

38.       Apeliantė UAB ,,Finansų bitė“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė dalies sutarties sudarymo mokesčio (735,65 Eur), paskaičiuoto po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos. Apeliantė teigia, kad, pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Sutarties sudarymo mokesčio prigimtis ir paskirtis yra atlygis ieškovei už paskolos (vartojimo kredito gavėjo) pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Be to, apeliantė nurodo, kad šis konkrečia suma apibrėžtas mokestis sudaro paskolos davėjų (investuotojų) paskolintos sumos dalį, t. y. ir paskolos suma (9 506,90 Eur), ir sutarties sudarymo mokestis (793,10 Eur) yra skolintojų investuojama suma. Atsakovas įsipareigojo šį mokestį grąžinti investuotojams, pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis, o ne ieškovei.

39.       Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punktą, organizatorius – UAB „Finansų bitė“, įrašytas į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Portalas – organizatoriaus prižiūrima ir administruojama tarpusavio skolinimo sistema, veikianti adresu www.finbee.lt, kurios pagalba vartotojai, tinkamai užpildę paraiškas ir gavę patvirtinimą iš organizatoriaus, dalyvaudami aukcionuose gali skolintis iš kitų vartotojų arba investuoti į kitų vartotojų paskolas. Organizatorius administruoja portalo veiklą (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.20 punktas). Paskolos gavėjas – fizinis asmuo, ne jaunesnis nei 18 metų amžiaus Europos ekonominės erdvės valstybių pilietis, ir / arba Europos ekonominės erdvės valstybių juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo, kuris yra tinkamai pasirašęs ir pateikęs paraišką per portalą ir kurio paraišką portalas patvirtino, kuris sudaro sutartį asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktas). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažintina tarpusavio skolinimo platformos operatore, o atsakovas – vartojimo kredito gavėjas.

40.       Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0 (Taip pat portalo naudojimosi sutarties 2.24 punktas). Portalo naudojimo sutarties 10.4 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius paslaugų įkainius. Paskolos sutarties sudarymo mokestis aiškiai ir išsamiai yra nurodomas paskolos sutarties specialiosiose sąlygose ir paskolos gavėjas užtikrina, kad apie jo dydį buvo tinkamai informuotas ir su juo vienareikšmiškai sutinka <...>.

41.       Pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos tokia tvarka: 1) administravimo mokestis; 2) kiti organizatoriaus mokesčiai; 3) palūkanos; 4) sutarties sudarymo mokesčio grąžinimas investuotojams; 5) grąžinama paskolos sumos dalis (pirmiausiai tai jos daliai, kuri turėjo būti grąžinama anksčiau). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) sudaro 7,7 procentus, skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) sudaro 10 300 Eur, paskolos suma – 9 506,90 Eur. Pagal įmokų mokėjimo grafiką atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 11,49 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestį (paskutinį mėnesį – 11,78 Eur), iš viso už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos atsakovas turėjo sumokėti 793,10 Eur (10 300 Eur skolintojų paskolinta suma – 9 506,90 Eur paskolos suma) dydžio sutarties sudarymo mokestį. Ieškovė yra nurodžiusi, kad visą sutarties sudarymo mokestį, ji be atskiro pavedimo įskaitė į savo sąskaitą, o atsakovui (jo skolininkams, refinansavus atsakovo turimus įsiskolinimus) buvo pervesta 9 506,90 Eur suma. 

42.       Aptartos sutarčių nuostatos patvirtina, kad paskolos sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 253 straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir kitų teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑2768‑580/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-413-803/2023 ir kt.).

43.       Ginčo sutarties sudarymo metu (2022 m. gegužės 5 d.) galiojusios VKĮ 253 straipsnio 6 dalies redakcijoje (galiojo nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. VKĮ 253 straipsnio 6 dalies normos redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. birželio 15 d. priėmus 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIII-1241. Pastarojo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Ši norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji.

44.       Pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovės argumentai dėl įsipareigojimų paskolos davėjams negali pakeisti VKĮ 253 straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovę sieja teisiniai santykiai tiek su paskolos davėjais, tiek su kredito gavėjais, tačiau įsipareigojimai pagal paskolos sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėju – atsakovu. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų.

45.       Nei VKĮ, nei kiti vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nepateikia sąvokos „atlygis“ apibrėžimo ir nedetalizuoja, kokia tvarka šis atlygis turėtų būti sumokamas operatoriui. Minėtose VKĮ nuostatose taip pat nėra įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio sutarties sudarymo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Priešingai, sutarties sudarymo mokestis (atlygis ieškovei) turi būti skaičiuojamas nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Pagal byloje esančius duomenis (ieškinyje nurodytas aplinkybes ir buhalterinę pažymą, atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei nei vienos suteiktos paskolos įmokos, palūkanų, sutarties sudarymo bei administravimo mokesčių dalies. Taigi, atsižvelgiant į išdėstą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos priteisimo.

46.       Kadangi į apeliacijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteista 57,45 Eur sutarties sudarymo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, nes jų vertinimas pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti ieškovės atžvilgiu blogesnį sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

47.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliantės UAB „Finansų bitė“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

48.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantei taip pat neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas į nėra pateikęs prašymo ir turėtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

49.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :        

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas