Civilinė byla Nr. e2YT-15522-1134/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10456-2021-0

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė

1.       pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad T. S. po sutuoktinio J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

2.       Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina T. S.. Po motinos mirties liko piniginės lėšos ir nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje: 1) 430/1288 dalis žemės sklypo, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyta pagal 1999 m. lapkričio 16 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/99-21853; 2) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, įsigytas pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 17-6708; 3) 2597/10000 dalis neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytos pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 17-6708 ir 4) garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išskyrus 430/1288 dalį žemės sklypo, pareiškėjo motina T. S. įgijo gyvendama nuo 1973 m. lapkričio 23 d. sudarytoje santuokoje su J. S., mirusiu (duomenys neskelbtini), todėl santuokos metu įgytas turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, įsigytas pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 17-6708, 2597/10000 dalis neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytos pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 17-6708 ir garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo abiejų pareiškėjo tėvų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklausė abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. Po pareiškėjo tėvo J. S. mirties nei pareiškėjas, nei jo motina T. S. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėjo tėvo palikimo bei paveldėjimo dokumentai liko nesutvarkyti.

3.       Pažymi, kad pareiškėjo tėvo J. S. palikimą po jo mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė pareiškėjo motina (palikėjo sutuoktinė) T. S. pradėdama minėtą turtą faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties T. S. ir toliau gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juo naudojosi, prižiūrėjo, tvarkė ir mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, o 1999 metais išpirko valstybinę žemę.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. balandžio 22 d. gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo K. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

5.       Teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. gegužės 18 d. 14:00 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. gegužės 10 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Pareiškimas tenkintinas.

6.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas K. S. yra J. S., (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir T. S., (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Pareiškėjo tėvai santuokos metu įgijo šį turtą: 1) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, įsigytą pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 17-6708, 2) 2597/10000 dalį neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytos pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 17-6708 ir 3) garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po J. S. mirties, T. S. 1999 metais išsipirko 430/1288 dalį valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visas minėtas turtas yra užregistruotas pareiškėjo motinos T. S. vardu.

7.       Remiantis 2021 m. balandžio 8 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą, nustatyta, kad dėl T. S. (pareiškėjo motinos) palikimo priėmimo po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi pareiškėjas K. S., tačiau kreipęsis į notarą pareiškėjas sužinojo, jog mirus pareiškėjo tėvui J. S. pareiškėjo motina dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.

8.       Pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjo motina T. S., būdama palikėjo J. S. sutuoktinė, turėjo teisę po jo mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesiu terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas pažymi, kad atsiradusį palikimą po palikėjo J. S. mirties jo motina T. S. priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. mirus sutuoktiniui pareiškėjo motina liko gyventi ir iki mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris buvo įgytas 1992 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 17-6708 pagrindu santuokos metu ir priklausė pareiškėjo tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taip pat įgijo teisę paveldėti ir šį turtą: 2597/10000 dalį neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytos pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 17-6708, garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsipirko 430/1288 dalį žemės sklypo, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina jai atitekusiu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, o tai patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai, tokie kaip išrašai, patvirtinantys išlaidų už komunalines paslaugas apmokėjimą.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

10.       Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

11.       Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

12.       Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

13.       Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjo paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, iš kurių matyti, jog T. S. vardu yra registruotas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams T. S. ir J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mokėjimo pavedimais, už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje teiktas komunalines paslaugas, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjo motina T. S. po savo sutuoktinio (t. y. pareiškėjo tėvo) J. S. mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, bei visu anksčiau minėtu turtu naudojosi kaip savo.

14.       Remiantis bylos duomenimis, po J. S. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens J. S. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. S. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad T. S. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis).

15.       Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjo motina T. S. po pareiškėjo tėvo J. S. mirties faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16.       Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis). 

17.       Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 EUR dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po pareiškėjo tėvo J. S., (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui K. S. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                    Marina Vladimircevienė