civilinė byla Nr.e2-128-973/2021

teisminio proceso Nr. 2-10-3-00349-2020-6

procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.16.1; 2.6.16.8.1

                                (S)

PLUNGĖS apyLINKĖs teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 4 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.

atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui V. K.,

               teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įspėjimo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą, atsisakymo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiu,

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau-NŽT)  Palangos skyriaus 2020-05-15 sprendimą (raštą) Nr.16SD-1094-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini) mieste“ bei jį panaikinti; 2) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-11-10 sprendimą (raštą) Nr.16SD-2258-(14.16.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei jį panaikinti; 3) pripažinti netesėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021-02-19 įsakymą Nr. A1-194 bei jį panaikinti; 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau-NŽT) parengti 1.7992 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties projektą ir pagal jį priimti sprendimą parduoti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1.7992ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės NŽT buvo sudaryta po bylinėjimosi teismuose šiek tiek daugiau nei prieš dvejus metus. Mano, kad dveji metai teisėto žemės sklypo valdymo ir naudojimo yra labai trumpas laiko tarpas, per kurį objektyviai yra neįmanoma suplanuoti ir išvystyti teritoriją (t. y. sugalvoti, kaip teritoriją panaudoti, suprojektuoti, gauti statybą leidžiantį dokumentą bei pradėti statybos darbus). Skirtingai nei nurodo atsakovė, vienas iš pagrindų nutraukti valstybės žemės nuomos sutartį yra žemės nenaudojimas nepateisinamai ilgai, t. y. nenaudojimas trunkantis dešimtmečiais. Nurodo, kad nuomos sutartis galioja tik šiek tiek daugiau nei dvejus metus, todėl konstatuoti, kad ieškovė žemės sklype nevykdo veiklos, nenaudoja žemės sklypo pagal sutartį ar pagrindinę paskirtį, nėra ne tik jokio faktinio, tačiau net ir teisinio, pagrindo. Priešingai, ieškovė ne kartą atsakovei yra nurodžiusi, jog būdama rūpestinga ir apdairi prižiūri statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kiek yra įmanoma: teritorija yra aptverta tvora, yra neprieinama pašaliniams žmonėms, šiukšlės ir statybinės atliekos yra surinktos bei išvežtos iš teritorijos, todėl pati teritorija nekelia pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai. Ieškovė aiškiai yra pareiškusi atsakovei NŽT, jog žemės sklypas, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), yra būtinas statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimui ir eksploatavimui, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoja ir ateityje žemės sklypą naudos pagal tikslinę žemės sklypo paskirtį. Pažymi, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra fizikai sunykusios (jos egzistuoja natūroje), jas ieškovė siekia suremontuoti, kad patalpos taptų tinkamos naudoti, tačiau ieškovei tendencingai trukdoma tai padaryti.

Atsakovė NŽT įspėjimą surašė, kai teisme vyko ir tebevyksta ginčai dėl žemės nuomos mokesčio dydžio ir teisėtumo su Palangos miesto savivaldybės administracija. Įsiteisėjusiu 2021-01-20 sprendimu (administracinėje byloje Nr.eI3-55-386/2021) Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nusprendė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019-10-17 sprendimo Nr. T2- 217 dalį, kuria pareiškėjos pastatai buvo įtraukti į neprižiūrimų sąrašą ir teismas konstatavo, kad pareiškėja pastatus teisėtai valdo pagal paskirtį ir tinkamai prižiūri. Kita byla Klaipėdos apygardos teisme pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo neišnagrinėta, o už 2019 m. Palangos miesto savivaldybės administracija net nėra pateikusi teisėto mokėjimo dokumento, pagal kurį ieškovė galėtų sumokėti nuomos mokestį, todėl ieškovė negali būti laikoma praleidusi nuomos mokesčio mokėjimo terminų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės NŽT įspėjimas apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Ieškovė teigia, kad valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo procedūra buvo pradėta ieškovės 2020-10-31 prašymu tačiau atsakovė 2020-11-10 raštu Nr.16SD-2258-(14.16.136E.) piktnaudžiaudama teise atsisakė tenkinti prašymą nenurodydama jokio teisinio pagrindo. Atsakovė 2020-11-10 raštu Nr.16SD-2258-(14.16.136E.) nurodė, kad ji projekto nerengs, kol nesibaigs procesas civilinėje byloje dėl nuomos santykių. Tačiau, kad Taisyklės nenumato, kad galima būtų atsisakyti parduoti pastatais užimtą, jų eksploatacijai suformuotą valstybinės žemės sklypą kol vyksta ginčas dėl įspėjimo apie nuomos santykių vienašalio nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teisė įsigyti valstybinę žemę yra iš įstatymo kylanti teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Kol statinys nėra sunykęs ir gali būti naudojamas pagal paskirtį, statinio savininkas turi įstatymo garantuotą teisę įsigyti pastatų eksploatavimui suformuotą valstybės žemės sklypą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir Taisyklių 16.4.p., 19.p. nuostatas pirkimo-pardavimo sutarties projektas turėjo būti parengtas ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 16 d., o sprendimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pagal šį projektą sudarymo turėjo būti priimtas ne vėliau, kaip iki 2021 m. sausio 5 d. Neįpareigojus atsakovės atlikti konkrečius veiksmus, nebūtų pasiektas efektyvaus pažeistų teisių gynimo principo įgyvendinimas.

Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė į bylą 2021-02-19 Savivaldybės administracijos direktorės įsakymą Nr.A1-194, kuriuo tariamai taisoma Detaliojo plano techninė klaida, sumažinant Detaliajame plane nurodytą ieškovės žemės sklypo plotą iki 10000 kv. m. Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021-02-19 įsakymo Nr.A1- 194 neteisėtumą įrodo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-04-04 sprendimas administracinėje byloje Nr.eI-1160-342/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-20  nutartis administracinėje byloje Nr.eA-1065-556/2017 bei administracinės bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad administracinėje byloje buvo iškilęs teisminis ginčas dėl ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)  (Detaliajame plane pažymėtas Nr.40) kadastro duomenų- ploto, t. y. ar jis atitinka detaliojo plano sprendinius bei kokio ploto sklypas reikalingas pastatų eksploatacijai. Teismai ieškovės reikalavimą tenkino ir teismo keliu buvo nustatytas ginčo žemės sklypo plotas - 17992kv.m.. Šie procesiniai teismų sprendimai įrodo, kad klausimas dėl ieškovės žemės sklypo ploto yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl iš naujo nebenagrinėtinas (CPK 18str., 182str.2p.). Savivaldybė nėra ginčo žemės patikėtiniu ar valdytoju kitais pagrindais, neturi jokių teisių į ieškovės valdomą žemės sklypą. Teismai atsakovę NŽT įpareigojo iš naujo atlikti ginčo žemės sklypo (plotas 18356kv.m.) kadastro duomenų bylos patikrinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje esanti nuomos sutartis buvo sudaryta būtent pridedamų teismų procesinių sprendimų pagrindu (vykdant teismų sprendimus) atlikus žemės ploto ir ribų patikrinimą. Ginčo žemės sklypo plotas Nuomos sutartyje nurodytas toks, kokį vykdant pridedamus teismų procesinius sprendimus nustatė ir patvirtino NŽT - 17992kv.m.. Akcentuoja, kad būtent toks sklypo plotas įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre ir registre (žr. NTR 44/2191298 išrašą) ir būtent už tokį plotą Savivaldybė rinko eilę metų žemės nuomos mokestį.

Be to, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A1- 194 neteisėtumą įrodo ir Teritorijų planavimo registro duomenys bei pats Detalusis planas. Savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtinta Detaliuoju planu suprojektuotų žemės sklypų plotų tikslinimo tvarka - tai galėjo būti daroma ne kokiu nors savivaldybės administraciniu aktu, o geodeziniais matavimais ir būtent juos tvirtinančio subjekto administraciniu aktu. Byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad dėl geodezinių matavimų buvo kilęs teisminis ginčas administracinėje byloje Nr.eI-1160-342/2016 ir ginčas buvo užbaigtas tik 2017 m. birželio 20 d. Pažymėjo, kad tiek ginčo, kilusio dėl geodezinių matavimų, tiek dabar geodezinius matavimus tvirtino ne savivaldybė, o Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vadovas. Paminėtas teisinis reglamentavimas nenumatė ir dabar nenumato Savivaldybės teisės rinkti ar tikslinti, ar tvirtinti patvirtintus daikto kadastro duomenis. Todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 02 19 įsakymas Nr.A1-194, iškraipantis ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis (plotą ir ribas), yra aiškiai neteisėtas ir tiesiog niekinis. Niekinis aktas (sandoris) negalioja nuo jo sudarymo momento (CK1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Atsakovė savo įsakymu sumažino ieškovės valdomo ginčo žemės sklypo plotą iš esmės, t. y. iki 10000kv.m. 2021-02-19 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymas Nr.A1-194 yra iš esmės neteisėtas ir dėl to, kad prieštarauja imperatyvioms teritorijų planavimą reglamentuojančioms normoms - Teritorijų planavimo įstatymo 24 str.1 d., 26 str.1d., 28 str. 3 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 313p., 318.4.5.1.2.p. ir nagrinėjamu atveju negali sukelti ir nesukelia absoliučiai jokių teigiamų teisinių padarinių (negali teisėtai nustatyti ir nenustato teisių ar pareigų), negali iškreipti nei įsiteisėjusių sprendimų pagrindu surinktų nekilnojamojo turto kadastro bei registro duomenų, nei ginčo žemės nuomos sandorio bei neturi aukštesnės galios už 2000 m. kovo 31 d. Palangos miesto tarybos sprendimą Nr.38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad viešosios valdžios institucijos negali savo administraciniais aktais įsiterpti į ankstesnių aktų pagrindu sukurtus civilinius teisinius santykius ir panaikinti jų turinį sudarančias privačių asmenų teises. Išimtinę prerogatyvą įstatymų nustatyta tvarka pripažinti subjektines teises negaliojančiomis turi tik teismas.  Detalusis planas galėtų būti keičiamas tik ta pačia tvarka, taikant tą pačią tvirtinimo procedūrą, o kadastro duomenys keičiami Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių ir LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Atsakovė NŽT atsiliepimu į patikslintą ieškovės ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad NŽT Palangos skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2019-12-13 atliko 1,7992 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto bendrovei pagal 2018-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-15-(14.16.55.), naudojimo patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 16ŽN-143-(14.13.73.), užpildė Žemės naudojimo tvarkos kontrolinį klausimyną Nr. 16ŽNK-118-(14.13.131.). 2019-12-13 atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas nenušienautas, apaugęs savaiminiais krūmais ir medžiais. Žemės sklype esantis pastatas - Poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) apleisti ir tikėtina, kad nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą naudojimo paskirtį. 2020-01-23 raštu Nr. 16SD-219-(14.16.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Palangos miesto savivaldybės administraciją apie 2019-12-13 atlikto patikrinimo rezultatus ir prašė pateikti išsamią informaciją ir išvadą, ar žemės sklype esantys: pastatas - Poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra naudojami pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir kokia jų fizinė būklė. Palangos miesto savivaldybės administracija 2020-01-30 raštu Nr. (4.16.)D3-478 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė, kad žemės sklype esantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys statiniai nenaudojami pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018-09-18 sprendimu Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“, įtraukti į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą.

Nuo 2015-08-11 ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise pradėjo valdyti žemės sklype esančius statinius, todėl privalėjo tvarkyti ir prižiūrėti žemės sklypą, nes iki sudarant nuomos sutartį bendrovė buvo jo naudotoja. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija 2021-03-08 pateiktame atsiliepime nurodė faktines aplinkybes dėl apleistų ir nenaudojamų statinių bei pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-09-18 įsakymu Nr. A1-1214 ir 2016-09-02 įsakymu Nr. A1-1092 Statiniai įtraukti į apleistų, neprižiūrimų ir nenaudojamų statinių sąrašą. Minėti administraciniai aktai yra nenuginčyti ir galiojantys, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirasis skundas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-09-18 įsakymo Nr. A1-1214 panaikinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-02-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-125-520/2021 atmestas, bendrovės atstovas sumokėjo jam skirtas baudas už Statinių nepriežiūrą ir šioje byloje ieškovės minimos faktinės aplinkybės apie statinius neturėtų būti vertinamos iš naujo. Atsakovė nustačiusi, kad yra visi Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai nuomotojui Nacionalinei žemės tarnybai nutraukti prieš terminą 2018-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-15-(14.16.55.), sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)” (nuomininkė žemės sklype nevykdo veiklos, nenaudoja žemės sklypo pagal sutartį ar pagrindinę paskirtį, nemoka valstybinės žemės nuomos mokesčio, kurį administruoja Palangos miesto savivaldybės administracija), atsižvelgdami į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus atlikto patikrinimo rezultatus ir Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 2 dalimi, skundžiamu 2020-05-15 raštu Nr.16SD-1094-(14.16.136E.) pranešė ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba, pasibaigus 2-jų mėnesių terminui nuo šio rašto įteikimo dienos, nutrauks prieš terminą 2018-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-15-(14.16.55.), sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)”. Pažymėjo, kad skundžiamu raštu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuota apie valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimus, tačiau sutartis nebuvo nutraukta, todėl ieškovės teisių ir pareigų turinys po 2020-05-15 rašto Nr.16SD-1094-(14.16.136E.) gavimo nepasikeitė.

Be to, 2020-11-10 raštu Nr.16SD-2258-(14.16.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ NŽT Palangos skyrius, išnagrinėjusi 2020-10-13 gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą parduoti Žemės sklypą, tik informavo bendrovę, kad sprendimą šiuo klausimu priims įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2387-549/2020 (2020-12-08 Teismo nutartimi civilinės bylos Nr. e2-2387-973/2020 ir Nr. e2-4471-588/2020 sujungtos į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-2387-973/2020, teisminio proceso Nr. 2-10-3-00349-2020-6). NŽT Palangos skyrius, atsižvelgdamas į vykstantį teisminį procesą ir siekdamas įvertinti galimai pasikeitusias faktines aplinkybes, 2020-12­-29 atliko Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-1261-(14.16.140.). Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype vyksta teritorijos ir pastato - Poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkymo darbai - į pastatą tiesiamos susisiekimo komunikacijos, klojami inžineriniai tinklai, o išoriškai matosi kai kurių sienų mūrijimo darbai. Remdamiesi 2020-12-29 atlikto patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, atsakovė 2020-12-29 raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašė atlikti patikrinimą vietoje ir savo kompetencijos ribose įvertinti, ar atliekami darbai Žemės sklype neturi savavališkos statybos darbų požymių, ir ar šiuo metu atliekamiems statybos darbams yra gauti reikalingi statybos darbų leidimai teisės aktų nustatyta tvarka. Atlikdama patikrinimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos raštu atsakovę informavo, kad dėl pranešime nurodytų aplinkybių atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini). 2021-03-10 pakartotinio patikrinimo metu, buvo atlikta statinio fasadų fotofiksacija. Statinio statybos teritorija visu perimetru buvo aptverta metaline segmentine tvora, kurios segmentai tarpusavyje sujungti varžtinėmis jungtimis. Patikrinimo metu statinio savininkas ar jo įgaliotas asmuo, kuris galėjo atsukti varžtinę jungtį ir nukelti vieną iš tvoros segmentų taip suteikdamas galimybę Inspekcijos Departamento specialistui patekti į statinį, nedalyvavo, todėl patekti į Statinį ir jo patalpas galimybės nebuvo. Patikrinimo metu statybos darbai vykdomi nebuvo, kiek buvo galima nustatyti iš išorės, bet pastebėti galimai įvykdyti statybos darbai: įstiklinta anga statinio šiaurinėje dalyje, užmūryta išorinė siena statinio šiaurinėje dalyje.

Dėl ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstyto reikalavimo parduoti žemės sklypą atsakovė NŽT paaiškino, kad pagrindinės Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą arba nuomą ne aukciono būdu, yra taikomos abiem atvejais ir įpareigoja Nacionalinę žemės tarnybą parduoti ir išnuomoti tik naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus. Ieškovės reikalavimas sudaryti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį ir į sutarties projektą įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą Palangos miesto savivaldybės biudžetui bei įtraukti įsiskolinimą į pirkimo-pardavimo kainą pagal Taisyklių 181p., prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir atmestinas.

Atsakovė NŽT palaiko atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021-03-08 pateiktame atsiliepime išdėstytą poziciją, kad žemės sklypas neatitinka Detaliajame plane nurodytų sklypo ribų ir tai, kad pagal 2000-03-21 Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 17 str. 2 d. 2 p. sklypo ribos buvo nurodomos tik detaliuoju planu. Pagal šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 5 d. žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Pagal žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento - Detaliojo plano sprendinius, ieškovei negali būti nei nuomojamas, nei parduodamas visas Žemės sklypas, kadangi Detaliuoju planu jis yra sudarytas iš 2, o ne iš 1 sklypo. Skundžiamu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-02-19 įsakymu Nr. A1-194 buvo ištaisyta techninė klaida. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis - Palangos skyrius, įvertinęs Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto 2000-03-21 Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ sprendinius, nustatė, kad Detaliojo plano 12 kvartalo 40 sklypo suprojektuotos ribos (konfigūracija) neatitinka nurodyto jo ploto (Detaliajame plane nurodytas plotas 17600 kv. m), t. y. grafinė dalis nesutampa su aprašomąja dalimi. Atsižvelgdama į tai, 2021-02-19 raštu Nr. 16SD-390-(14.16.136 E.) „Dėl klaidos ištaisymo“ teritorinis skyrius kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu ištaisyti techninę klaidą, nurodant minėto žemės sklypo plotą ir ribas.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendžiant teisės lengvatine tvarka nuomotis žemės sklypą buvimą, turi būti vertinamas visas pastato ir sklypo nenaudojimo laikotarpis, nes įgyjamos visos susijusios teisės ir pareigos, o ne tik paskutinio pirkėjo parengiamoji veikla ar jos imitavimas. Savivaldybės administracijos duomenimis, pastatai priklausė akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriai 2003-09-19 iškelta bankroto byla, o Klaipėdos apygardos teismo 2004- 07-09 nutartimi nuspręsta įmonę likviduoti. Sklypas buvo neprižiūrimas ir pastatas nenaudojamas gerokai daugiau kaip 15 metų. Byloje esantys sklypo apžiūros aktai patvirtina, kad sklypas ir pastatai nėra naudojami. Apleistuose pastatuose (duomenys neskelbtini), protarpiais gyvena benamiai, kelis kartus sukėlę gaisrus, kuriuos gesino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba bei Šventosios gyventojai. Administracijos direktoriaus 2018-09-18 įsakymu Nr. Al-1214 ir administracijos direktoriaus 2019-09-02 įsakymu Nr. Al-1092 statiniai (duomenys neskelbtini), yra įtraukti į apleistų, neprižiūrimų, nenaudojamų pastatų sąrašą. Abu minėti Administracijos direktoriaus įsakymai yra galiojantys, nenuginčyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 202-02-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-125-520/2021 atmetė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-09-18 įsakymo Nr. Al-1214 panaikinimo. Minėtu įsakymu į patvirtintą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą įtrauktos pareiškėjo nuosavybės teise valdomos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2(duomenys neskelbtini). Statinio (duomenys neskelbtini), valdytojų atstovams už statinio nepriežiūrą skirtos net 5 nuobaudos: 2015-10-05 byloje ROIK 15052154133, 2015-11-11 ANK byloje ROIK 15053104798, 2016-12-15 byloje ROIK 16064009695, 2016-12-16 byloje ROIK 16064028331, 2018-12-12 ANK byloje ROIK 18095488724. Visi procesiniai sprendimai yra įvykdyti, įsiteisėję, baudos sumokėtos, todėl šie faktai civilinėje byloje nebeturėtų būti iš naujo vertinami kitaip. ANK bylos tik patvirtina, kad buvo nuolatinė statinių ir sklypo nepriežiūra.

 Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti parduoti sklypą negali būti tenkinamas, nes ieškovas nepaneigė įrodymų, kad Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu TPDR Nr. T00040255 ginčo teritorijoje yra suplanuota statyti savivaldybės 20 000 m2 sporto aikštelė, kuria naudotųsi visi gyventojai. Pagal Šventosios gyvenvietės 2000-03-21 detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 17 str. 2 d. 2 p. sklypo ribos buvo nurodomos tik detaliuoju planu. Pagal galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 5 d. žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Pažymėjo, kad pagal žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento Šventosios gyvenvietės detaliojo plano TPDR Nr. T00040255 sprendinius ieškovei negali būti nei nuomojamas nei parduodamas visas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, nes detaliuoju planu jis yra sudarytas iš 2, o ne iš vieno sklypo. Pagal teismų praktiką negalima parduoti ar išnuomoti neproporcingai didelio sklypo, nors jis ir būtų suformuotas prie pastato. Būtent valstybės atstovas žemės klausimais NZT sprendžia, kad nebūtų nuomojamas ar parduodamas per didelis sklypas.

Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, Administracijos direktoriaus 202-02-19 įsakyme Nr. Al-194 nurodyti tiek faktiniai argumentai, tiek konkrečios teisės aktų normos. Nurodytu įsakymu buvo ištaisyta techninė klaida: Šventosios gyvenvietės detaliojo plano aiškinamojo rašto sprendiniuose, kvartale Nr. 12 vietoj žodžių ir skaičių „sklypas Nr. 40, plotas 17600 kv. m.“ įrašyti žodžiai ir skaičiai „sklypas Nr. 40, plotas 10000 kv. m.“. Sklypu Nr. 40 yra pažymėtas tik vienas iš dviejų (duomenys neskelbtini) sudarančių sklypų, todėl techninė klaida yra akivaizdi. Įsakymo Nr. Al-194 preambulėje yra nurodyta, kad pagal Šventosios DP pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto sprendinius ginčo teritorijoje suplanuoti du žemės sklypai, rytinėje dalyje numatant statyti savivaldybės sporto aikštelę, todėl ištaisoma techninė klaida (sklypo ploto skaičiai), kurie neatitinka faktinių duomenų. Kadangi faktinių duomenų neatitikimo klaida yra akivaizdi (pagal abu DP brėžinius ginčo teritorijoje yra ne 1 bet 2 sklypai) ir žemė priklauso valstybei, todėl teisingas sklypo Nr. 40, ploto 10000 kv. m. nurodymas nepakeičia detaliojo plano sprendinių esmės. Visa žemė kaip ir buvo taip ir liko valstybės. Pareiškėjo teiginiai esą administracinėje byloje Nr. eI-1160-342/2016 buvo nagrinėjama kokio ploto sklypas reikalingas pastatų eksploatacijai, neatitinka tikrovės. Teismas administracinėje byloje Nr. eI-1160-342/2016 nesprendė kokio ploto sklypas reikalingas eksploatacijai - tokių žodžių teismo sprendime apskritai nėra. Administracinės bylos Nr. eI-l 160-342/2016 teismo 2016-04-04 sprendimo motyvuojamosios dalies priešpaskutinėje pastraipoje pasisakyta tik tiek, kad 2015-10-29 NŽT sprendimas Nr. 16KAM-117645 naikinamas, nes jis nepagrįstas teisės aktų normomis. Administracinis teismas byloje Nr. eI-1160-342/2016 nenustatinėjo koks sklypas yra reikalingas pastatui eksploatuoti. Atlikus skaičiavimus pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką (TAR, 2020-01-24, Nr. 2020-01140) ir inventorinius duomenis, ieškovei net teoriškai negalėtų būti parduodama didesnė kaip 6713m2 žemės sklypo dalis. Skaičiavimai atlikti pagal Registre registruotus pastato duomenis. Valstybinė žemė ne aukciono būdu gali būti išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, kai ji užstatyta šiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais, tačiau tik tokio ploto, kuris būtinas šiems statiniams pagal tiesioginę jų paskirtį eksploatuoti.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Saulius Tamošaitis ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, kad 2000-03-31 tarybos sprendimu patvirtintame Šventosios gyvenvietės detaliame plane sklype Nr. 40, kurio plotas 17600 kv. m., nebuvo suplanuotos kokios nors visuomeninės paskirties teritorijos. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nuodyta, kad sklypų plotai kvartale Nr. 12 tikslinami atlikus suprojektuotų sklypų geodezinius matavimus, kas ir buvo padaryta. Būtent dėl atliktų geodezinių matavimų tarp ieškovės ir atsakovės NŽT kilo teisminis ginčas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-04-16 sprendimu įpareigojo NŽT iš naujo patikrinti kadastro duomenų bylą. Po atlikto patikrinimo 2017-10-02 NŽT teritorinio skyriaus vedėjas sprendimu patvirtino kadastrinius matavimus ir suformavo ieškovei 17992 kv. m. ploto žemės sklypą. Taigi net du metus nuo pradėtos procedūros reikėjo su atsakove NŽT bylinėtis dėl žemės sklypo suformavimo. Pažymėjo, kad teisme be kitų klausimų buvo sprendžiamas žemės sklypo ploto dydžio, būtino pastatams eksplotuoti, klausimas ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime dėl jo pasisakė. Taigi yra ne tik teismo sprendimas, bet NŽT administracinis aktas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuriuo yra nustatytas sklypo dydis. Nurodė, kad 2015 m. ieškovė įsigijo dalį apleistų pastatų, o kitą dalį 2017 m. Pastatų būklė nėra ieškovės veiksmų padarinys. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė negalėjo imtis jokių įsigyto turto vystymo procedūrų, kol neturėjo teisės į žemės nuomą po pastatais. 2019 metais ieškovė sudarė projektavimo darbų sutartį dėl pastatų remonto, kad pastatai galėtų būti naudojami pagal paskirtį. Vėliau buvo atlikta pastatų dalinė ekspertizė pastatų būklei įvertinti, teritorija buvo aptverta, išvežtas statybinis laužas, nes sklypas buvo visiškai apleistas. Pažymėjo, kad nuomos sutartyje nebuvo nurodyta, kaip sklypas turi būti tvarkomas, kad tenkintų atsakovės interesus. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2018-01-01 įsigaliojo nauja Nekilnojamojo turto mokesčio redakcija, kurioje nustatyta, kad prieš įtraukiant pastatus į neprižiūrimų ir apleistų sąrašą, pastatų savininkas turi būti įspėtas, suteikiamas protingas terminas susitvarkyti. Šiuo gi atveju šių reikalavimų savivaldybė nesilaikė. Taigi tik po metų nuo žemės nuomos sutarties sudarymo atsakovė įspėjo, kad žemės nuomos sutartis bus nutraukta, tuomet savivaldybė įtraukė ieškovės pastatus į neprižiūrimų ir apleistų sąrašą, dėl ko ženkliai išauga žemės mokestis. Ieškovė atsakovių veiksmus vertina kaip kryptingą ieškovės žlugdymą. Jokio bendradarbiavimo ir geranoriškumo iš atsakovės NŽT nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovė neatsisakė mokėti žemės mokesčio, tačiau ginčijo sprendimus dėl pastatų įtraukimo į nenaudojamų sąrašą ir mokesčio dydį. Administraciniam teismui panaikinus savivaldybės direktoriaus įsakymą dėl pastatų įtraukimo į apleistų sąrašą, žemės mokesti buvo perskaičiuotas ir ieškovė jį sumokėjo. Liko tik nesumokėtas mokestis už 2018 metus, nes Klaipėdos apygardos teisme dėl žemės mokesčio dydžio yra nagrinėjama byla. Pažymėjo, kad ieškovė sutinka, kad pirkimo-pardavimo sutartyje būtų įtrauktas ir padidinto tarifo mokestis, kurį ieškovė sumokės. Įvertinus aplinkybę, kad teismai yra panaikinę savivaldybės administracinį aktą dėl pastatų įtraukimo į nenaudojamų ir apleistų sąrašą bei aplinkybę, kad po paskutinio atsakovės NŽT žemės sklypo naudojimo patikrinimo pati atsakovė konstatavo faktą, kad situacija yra iš esmės pasikeitusi, neliko pagrindo teigti, kad žemė ir pastatai nėra naudojami. Be to, ieškovė yra sumokėjusi visus įsiskolinimus, išskyrus tą, dėl kurio dar vyksta teisminis ginčas. Šiuo metu ieškovė žemės sklypą yra sutvarkiusi, apsodinusi brangiais augalais ir ketina toliau sklypą tvarkyti. Ieškovė yra investavusi apie 200 000 Eur į žemės sklypo tvarkymą. Dėl ketinimo pastatus naudoti pagal paskirtį ieškovė nurodė, kad yra parengtas techninis projektas pastatų tvarkymui, kuris buvo pateiktas savivaldybei suderinti, projektas buvo suderintas, tačiau savivaldybė neišdavė statybos leidimo tik dėl to, kad nagrinėjama ši byla. Susidaro dviprasmiška situacija, kai iš ieškovės reikalaujama pastatus naudoti, tačiau institucijos imasi visų priemonių užkirsti tam kelią. Atkreipė dėmesį, kad NŽT raštas, kuriuo atsisakyta sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį taip pat neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės nenumato tokio pagrindo atsisakyti parduoti, nes tarp šalių vyksta teisminiai ginčai. Pažymėjo, kad valstybinės žemės nuoma ir pardavimas yra skirtingi teisiniai santykiai, reglamentuoti skirtinguose skyriuose, todėl atsakovė NŽT privalėjo išnagrinėti ieškovės pateiktą prašymą pagal Taisyklėse nustatytą tvarką. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021-02- 19 įsakymas Nr.A1-194 yra neteisėtas, todėl naikintinas, nes juo buvo taisoma ne techninė ar rašymo apsirikimo klaida, tačiau daromi esminiai detaliojo plano pakeitimai, o tokie pakeitimai turi būti daromi įstatymo nustatyta tvarka išlaikant visas privalomas procedūras. Šiuo gi atveju po 21 metų nuo detaliojo plano patvirtinimo Palangos miesto savivaldybės administratorės įsakymu (nors tokie pakeitimai turi būti daromi tarybos sprendimu) iš esmės pakeičia detalųjį planą, kuriuo ieškovei išnuomotas sklypas sumažinamas praktiškai perpus. Be to, tokiu administraciniu aktu įsiterpiama į jau egzistuojančius civilinius teisnius santykius. Atkreipė dėmesį, kad Detaliojo plano aiškinamas raštas aiškina grafinę dalį, o ne atvirkščiai. Pažymėjo, kas valstybinės žemės patikėtinis yra NŽT ir ji turi teisę priimti sprendimus dėl žemės sklypo formavimo.

Atsakovės NŽT atstovė V. V. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti ir papildomai paaiškino, kad įspėjimas ieškovei surašytas įvertinus patikrinimo vietoje akte užfiksuotus duomenis, Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją apie ieškovei priklausančių pastatų įtraukimą į nenaudojamų ir apleistų sąrašą, įvertinus, tai, kad ieškovė nemokėjo žemės nuomos mokesčio. Nepaisant to, kad žemės nuomos sutartis su ieškove buvo pasirašyta tik 2018 m., tačiau ieškovė dalį pastatų valdė nuo 2015 metų ir buvo valstybinės žemės naudotoja, todėl privalėjo žemės sklypą prižiūrėti. Atkreipė dėmesį, kad atlikusi papildomą patikrinimą ieškovės valdomame žemės sklype nustatė, kad vykdomi statybos darbai kurių teisėtumu buvo suabejota, todėl atsakovė raštu kreipėsi į statybų inspekciją. Mano, kad ir šiandien žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, nes nėra pateiktas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovės atstovė nurodė, jog žino, kad dėl Palangos miesto savivaldybės atsisakymo išduoti statybos leidimą yra nagrinėjamas ginčas teisme. Nurodė, kad 2021-02-19 atsakovė, pastebėjusi, kad Šventosios detaliojo plano grafinė dalis neatitinka aprašomosios dalies, kreipėsi į teritorijų planavimo organizatorių dėl klaidos taisymo, ką atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija skundžiamu 2021-02-19 įsakymu ir padarė. Jei įsakymas įsigalios, tai NŽT turės pagrindą spręsti dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, išnuomojant mažesnio ploto žemės sklypą ieškovei nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksplotuoti. Pažymėjo, kad ieškovei priklausantys pastatai išbraukti iš apleistų ir nenaudojamų sąrašo ne dėl to, kad jie naudojami, o dėl to, kad administracinį aktą priėmė ne tas subjektas.

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas V. K. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atmesti. Paaiškino, kad skundžiamu atsakovės 2021-02-19 įsakymu nebuvo pakeista sprendinių esmė, o tik pataisyta techninė klaida. Brėžinyje sklypas Nr. 40 yra padalintas į dvi dalis ir ši klaida buvo pataisyta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl NŽT 2020-05-15 įspėjimo apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise nuo 2015-08-11 valdo poilsio paskirties patalpas, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2017-02-07 pradėjo valdyti poilsio patalpų komplekso dalį, adresu (duomenys neskelbtini), kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 2018-02-28 tarp Ieškovės ir atsakovės NŽT buvo sudaryta 1,7992 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kurios galiojimo terminas nustatytas iki 2064-02-28. Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas suformuotas 2017-10-02 NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 16SK-253-(14.16.110.). Žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas - rekreacinės teritorijos. 2019-12-13 atsakovė NŽT atlikus žemės sklypo patikrinimą ir surašiusi žemės naudojimo patikrinimo aktą nustatė, kad žemės sklypas nenušienautas ir apaugęs menkaverčiais krūmais, sklype esantys statiniai galimai apleisti ir nenaudojami. Atsakovė NŽT vadovaudamasi Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalimis 2020-05-15 raštu Nr. 16SD-1094-(14.16.136 E.) informavo ieškovę, kad praėjus dviejų mėnesių terminui įgis teisę nutraukti prieš terminą 2018-02-28 valstybinės žemės nuomos sutartį. Šiuo raštu konstatuota, kad ieškovė yra skolinga žemės nuomos mokesčio ir ieškovei išnuomotame sklype esantys pastatai yra neprižiūrimi, įtraukti į apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, pastatuose nevykdoma jokia veikla. Akte nurodytos pasekmės ieškovei - pasibaigus dviejų mėnesių terminui nuo šio rašto įteikimo dienos, atsakovė įgis teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sutraukimo prieš terminą ir ieškovė privalės atlyginti nuostolius už sutarties išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro.

Atsakovė NŽT savo atsiliepime, tiek atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas atsakovės raštas, kuriuo ieškovė įspėta apie galimą sutarties nutraukimą suėjus dviejų mėnesių terminui, nesukelia ieškovei jokių pasekmių, nes ieškovės teisių ir pareigų turinys po šio rašto gavimo nepasikeitė, toks raštas negali būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas. Su šia atsakovės pozicija sutikti negalima.

Pranešimas apie sutarties nutraukimą prieš terminą yra vienašalis sandoris, reiškiantis nuomos sutarties šalies valią nutraukti nuomos sutartį. Tai, kad sutartis, laikantis įstatymo reikalavimų (CK 6.379 straipsnis), bus nutraukta po dviejų mėnesių, nesuteikia pagrindo jį kvalifikuoti kitaip. Praėjus nurodytam terminui, šalių teisės ir pareigos, atsiradusios iš sutarties, nuomotojo iniciatyva gali pasibaigti. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijamame sprendime nustatė sutarties pažeidimus, išaiškinto nuomos sutarties nutraukimo pasekmes, ieškovės pareigą atlyginti sutarties nutraukimo nuostolius, todėl darytina išvada, kad ginčijamu sprendimu atsakovė informavo ieškovę apie ketinimą nutraukti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Praėjus nurodytam terminui, šalių teisės ir pareigos, atsiradusios iš sutarties, gali pasibaigti. Tokios praktikos dėl NŽT raštų reikšmės, kuriais asmenys įspėjami apie galimą sutarties nutraukimą, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, kitaip tariant, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; kt.).

Pagal bendrąją taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė, taip pat šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena iš esminių šios sutarties sąlygų, t. y., jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas.

Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2018 metų ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius, atlikdamas patikrinimus, kaip laikomasi 2013-01-31 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, konstatuodavo, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), neprižiūrimi ir neremontuojami, teritorija pilnai neaptverta, nesutvarkyta, dėl ko ieškovės atstovams buvo paskirtos penkios administracinės nuobaudos (priedai prie atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021-03-08 atsiliepimo). Kita vertus iš ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad reaguojant į pateiktas pastabas dėl pastatų ir teritorijos tvarkymo, ieškovė aptvėrė teritoriją, išvalė balkone augančius medžius. Taip paaiškinimuose akcentuojama, kad siekiant tvarkyti pastatus, būtina susitvarkyti valstybinės žemės nuomos dokumentus (2015-11-11 ieškovės direktorės V. Š. teiktas paaiškinimas Palangos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui). 2016-05-25 Palangos miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nurodyta, kad statinys neprižiūrimas ir apleistas, siūlo skubiai imtis pastato remonto, rekonstrukcijos ar nugriovimo. Akte padaryta pastaba, kad teritorija pilnai aptverta ir išvalyta nuo šiukšlių ir statybinio laužo. Iš byloje esančių skirtingų laikotarpių ieškovei priklausančių pastatų fotonuotraukų matyti, kad pastatai yra nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį-poilsio. Kita vertus būtina atkreipti dėmesį, kad 2018-02-28 atsakovei su ieškove sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį atsakovė NŽT šios aplinkybės nevertino kaip priežasties tokios sutarties nesudaryti. Vadinasi atsakovė pripažįsta, kad ji buvo sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų, t .y. kad žemės sklype esantys statiniai galėjo būti naudojami pagal paskirtį ir tokiam naudojimui buvo reikalingas žemės sklypas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas savo išaiškinimuose (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Taigi šiuo atveju esminę reikšmę turi ieškovės elgesys nuo nuomos sutarties sudarymo momento, t. y. reikia nustatyti ar nuomininkas nepažeidinėja valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų nuo jos sudarymo (nuomos pradžios).

Iš Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenų ir prie bylos pridėto Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-04-04 sprendimo (įsiteisėjusio 2017-06-20), matyti, kad ieškovė iš karto po dalies pastatų įsigijimo ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų suformuotas žemės sklypas po jai priklausančiais pastatais ir tuo pagrindu kreipėsi į NŽT, kad būtų suderinti ieškovės užsakymu padaryti kadastriniai matavimai. Tačiau atsakovei atsisakius derinti kadastro duomenų bylą, ieškovė su skundu kreipėsi į teismą, kad atsakovė būtų įpareigota iš naujo patikrinti kadastro duomenų bylą. Žemės sklypas buvo suformuotas tik 2017-10-02 NŽT Palangos skyriaus sprendimu, o valstybinės žemės nuoma su ieškove sudaryta 2018-02-28. Nepaisant to, kad ši aplinkybė nepašalino ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos tvarkyti žemės sklypą aplink pastatus, tačiau neabejotinai tai turėjo reikšmės jos, kaip statytojos teisės įgyvendinimui. Kaip jau minėta ieškovei įsigyjant pastatus jie iki to buvo nenaudojami jau ilgą laiką pagal paskirtį. Nekilnojamojo turto registre pastatų nusidėvėjimas nurodytas nuo 21 iki 35 procentų, šių duomenų atsakovė NŽT leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neginčijo, į bylą neteikė duomenų, kad pastatų negalima naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Pažymėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018-2-28 nuomos sutarties Nr. 16SŽN-15-(14.16.55.) 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypas išnuomojamas keturiasdešimt šešerių metų laikotarpiui, o nuomos terminas nustatytas pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Nuomos sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad žemės sklype esančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcija vykdoma vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi ieškovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomojusi žemę po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais, kurie kaip jau buvo nustatyta tiek iki ieškovei tuos pastatus įsigyjant, tiek sudarant nuomos sutartį su atsakove, nebuvo tiesiogiai naudojami poilsio paskirčiai, įgijo ne tik teisę, bet ir pareigą pradėti pastatus naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Iš byloje esančių pastatų nuotraukų akivaizdu, kad ieškovei priklausančių pastatų negalima bus pradėti naudoti tol kol nebus atlikti atitinkami statybos darbai (remontas, rekonstrukcija ir kt.).

Aktualu pažymėti, jog statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai. Statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iš tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (statinio pripažinimu tinkamu naudoti). Statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį (akto redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu), statytojo teisė realizuojama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog statybą leidžiantis dokumentas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, sąlygojamas sudarytoje žemės sklypo nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (pvz., žemės sklypo detaliojo plano, statybos darbų projekto rengimo, leidimų statyti ir užsiimti atitinkama veikla išdavimo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-969/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką vien to fakto, kad nuomininkas ilgą laiką nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, nepakanka tam, kad nuomotojas galėtų pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą, taip pat būtina nustatyti, kad nuomininkas tai darė be objektyvių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010; kt.). 

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad, vertinant, ar valstybinės žemės nuomininko veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne tik laiko tarpas, kai žemė nenaudojama pagal paskirtį, bet ir priežastys, dėl kurių nuomininkas nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-114-403/2020).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019-09-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta poilsio pastato remonto, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo darbų sutartis Nr. 19-03. 2020-06-16 tarp ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta žemės sklypo tvarkymo sutartis Nr. 20/06/16. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad sutartys sudarytos ne formaliai, tačiau yra realiai vykdomos. 2020-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas žemės sklypo tvarkymo darbų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad žemės sklype laikotarpiu nuo 2020 liepos iki rugsėjo mėnesio buvo atlikta darbų už 71969, 41 Eur su PVM. Aplinkybę, kad žemės sklypas yra tvarkomas, patvirtina ir atsakovės NŽT jau bylos nagrinėjimo teisme metu atliktas pakartotinis faktinių duomenų patikrinimas vietoje. 2020-12-29 Akte Nr. FD-1261-(14.16.140.) užfiksuota, kad žemės sklype vykdomi teritorijos tvarkymo ir pastato remonto darbai. Žemės sklype pašalinti menkaverčiai krūmai, šienaujama teritorija, surinktos šiukšlės. Žemės sklype klojamos betoninės trinkelės, lyginamas sklypo reljefas, įrenginėjamas įvažiavimas, į pastatą tiesiami inžineriniai tinklai, tvarkomos sienos. Nors atsakovė NŽT iš karto po patikrinimo kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kad būtų įvertinta, ar žemės sklype atliekami darbai neturi savavališkos statybos darbų požymių, tačiau byloje duomenų, kad vykdyti darbai yra savavališki, nėra. Posėdžio metu ieškovės atstovas parodė, kad ieškovei dėl atliktų statybos darbų vertinimo kaip savavališkos jokie aktai šiai dienai nėra surašyti. Iš 2020-11-03 atliktų darbų akto Nr. SDE20/11/03 matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės užsakymu atliko pastatų dalinę ekspertizę. Nors didžioji dalis veiksmų atlikta po atsakovės NŽT įspėjimo, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo šių aktyvių ieškovės veiksmų, ketinimo pastatus naudoti ateityje, apskritai nevertinti. Atsakovės NŽT atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškovė nėra pateikusi statybos leidžiančio dokumento ieškovės valdomiems pastatams remontuoti, todėl vertina, kad ieškovė neįrodė savo ketinimo pastato naudoti pagal paskirtį ateityje. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2021-05-17 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau 2021-06-04 projektui nepritarta, nes teisme yra nagrinėjama ši byla dėl valstybinės žemės nuomos nutraukimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė kreipėsi į kompetetingą instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, tačiau negalėjo jo pateikti dėl nuo jos nepriklausančių objektyvių aplinkybių.   

Teismui pateiktų įrodymų visuma ir kompleksiškas jų vertinimas patvirtina išvadą, kad ieškovė žemės sklypą naudojo pagal sutartį ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį bei ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad pastatai būtų naudojami pagal paskirtį (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad  nuo nuomos sutarties sudarymo iki atsakovės įspėjimo apie sutarties nutraukimą praėjo tik dveji metai, o tai yra akivaizdžiai labai trumpas terminas tokio dydžio projektui įgyvendinti. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Atsakovė privalėjo įrodyti, kad jos konkrečiai nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas buvo realus (CPK 178 straipsnis).

Kitas žemės nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo pagrindas nuomotojo reikalavimu yra, jei žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka.

Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-09-18 įsakymu Nr. A1-1214 ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019-10-17 sprendimu Nr. T2-217 atsakovės valdomi pastatai buvo įtraukti apleistų, neprižiūrimų, nenaudojamų pagal paskirtį pastatų sąrašą, dėl ko ieškovei nuomos mokesčio tarifas nuo įprasto 0,6 procentų buvo padidintas iki 4 procentų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ginčijo tiek administracinius aktus, kuriais jos valdomi pastatai buvo įtraukti nenaudojamų sąrašą, tiek žemės nuomos mokesčio dydį. Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021-01-20 sprendimu buvo panaikinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019-10-17 sprendimo Nr. T2-217 dalis, dėl ieškovės nuosavybės teise valdomų pastatų įtraukimo į nenaudojamų sąrašą, dėl ko ieškovei buvo perskaičiuotas žemės nuomos mokestis, kurį ieškovė sumokėjo nustatytu laiku (Mokėjimo nurodymas Nr. 04220930). Taip pat byloje yra duomenys, kad ieškovė yra sumokėjusi žemės nuomos mokestį už 2020 metus. Nustatyta, kad ieškovė nėra sumokėjusi žemės nuomos mokesčio už 2018 metus. Pagal Lietuvos teismų sistemos Liteko esančius duomenis ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nuo 2020-05-18 nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-387-613/2021 pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį ieškovei dėl skolos už nuomos mokestį priteisimo. Iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad byloje taip pat yra keliamas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-03 įsakymo Nr. A1-298 ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-09-18 įsakymo Nr. A1-1214 teisėtumo klausimas, kurį ieškovė prašo teismo įvertinti ex officio. Byla dar nėra išnagrinėta. Formaliai žiūrint ieškovė yra skolinga atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai žemės nuomos mokestį už 2018 metus, tačiau įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, besitęsiančius teisminius ginčus tarp šalių, vien tik šiuo pagrindu nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį būtų neproporcinga poveikio priemonė. Pažymėtina, kad NŽT atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad skundžiamo rašto apie sutarties nutraukimą surašymo metu žinojo, kad tarp ieškovės ir Palangos miesto savivaldybės administracijos vyksta teisminiai ginčai dėl savivaldybės administracinių aktų teisėtumo ir žemės mokesčio dydžio, tačiau nesulaukusi šių ginčų pabaigos konstatavo esminį sutarties pažeidimą.

Teismas, apibendrindamas išdėstytų argumentų bei įrodymų visetą, mano, kad atsakovė neįrodė, jog yra CK 6.564 straipsnio 1 dalies l punkte ir 2 punkte ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytas nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindas, todėl tenkina ieškovės prašymą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020-05-15 sprendimą (raštą) Nr.16SD-1094-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini)“ (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021-02-19 įsakymo Nr. A1-194 (ne)teisėtumo

            Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad specialioji bylos rūšinio teismingumo kolegija yra pasisakiusi, kad tuo atveju, kai vieni reikalavimai yra išimtinai administracinio pobūdžio, o kiti išimtinai civilio, taip pat turi būti vertinama koks teisinis santykis byloje yra vyraujantis (žr. Specialios teisėjos kolegijos 2019-09-18 nutartis byloje Nr. T62/2019). Šioje byloje vyraujančiu laikytinas civilinis teisinis santykis, todėl teismas, įvertinęs skundžiamo Palangos miesto savivaldybės įsakymo reikšmę jau susiklosčiusiems nuomos teisiniams santykiams tarp NŽT ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasisako dėl šio įsakymo teisėtumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2000-03-21 sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtino Šventosios gyvenvietės detalųjį planą ir jo sprendinius. Detaliojo plano kvartale Nr. 12 sklypui Nr. 40, kuriame stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai, suplanuotas 17600 kv. m. ploto žemės sklypas, nurodyta, kad kvartale esančių sklypų plotai tikslinami geodeziniais matavimais. Taip pat jau anksčiau nustatyta, kad 2017-10-02 NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 16SK-253-(14.16.110.) buvo patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal ieškovės užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-05-17 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir suformuotas 1,7992 ha žemės sklypas. Žemės sklypas šio įsakymo pagrindu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2021-02-19 raštu Nr. 16SD-390-(14.16.136 E.) „Dėl klaidos ištaisymo“ NŽT teritorinis skyrius kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu ištaisyti techninę klaidą, nurodant minėto žemės sklypo plotą ir ribas. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021-02-19 Nr. A1-194 įsakymu „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimo ištaisant technines klaidas“ buvo ištaisyta techninė klaida, kuri neatitinka faktinių duomenų: Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punktu, aiškinamojo rašto sprendiniuose, kvartale Nr. 12 vietoj žodžių ir skaičių „sklypas Nr. 40, plotas 17600 k.v.“ įrašyti žodžiai ir skaičiai „sklypas Nr. 40, plotas 10000 k.v.“.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija teigia, kad skundžiamu įsakymu nebuvo padaryti esminiai pakeitimai, o tik taisoma aiškinamajame rašte padaryta techninė klaida nustatant per didelį plotą sklypui Nr. 40. Nurodė, kad brėžinyje aiškiai matoma, kad detaliuoju planu yra suplanuoti 2 sklypai iš kurių vienas numatytas savivaldybės sporto aikštelei statyti.

Teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013; 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014), kadangi teismas turi patikrinti skundžiamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, buvusį jo priėmimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-69-756/2018).

Skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (toliau –TPĮ) 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas. Teritorijos naudojimo reglamentas – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma (TPĮ 2 straipsnio 22 dalis). Galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai) yra vieni iš privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių (TPĮ 18 str. 1 d. 7 p.), nurodytų šalia kitų privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių.

TPĮ 28 straipsnyje reglamentuotas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų keitimas ir koregavimas. Tai iš esmės skirtingi procesai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Nagrinėjamu atveju aktualus detaliųjų planų koregavimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. TPĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Pabrėžtina, kad TPĮ 28 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kokie teritorijos naudojimo reglamento rodikliai gali būti koreguojami – tai detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis, jeigu toks koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą).

Teismo posėdžio metu atsakovės Palangos miesto savivaldybės atstovas tvirtino, kad Detaliojo plano grafinėje dalyje yra suplanuoti du žemės sklypai, o aiškinamajame rašte sklypo Nr. 40 plotas apima du grafinėje dalyje nurodytus sklypus. Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovas tvirtino, kad jokie Detaliojo plano esminiai sprendiniai skundžiamu įsakymu nebuvo keičiami. Su tokia atsakovės pozicija teismas sutikti neturi pagrindo.

Kaip nustatyta TPĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai) yra vieni iš privalomojo teritorijos naudojimo reglamento rodiklių (esminių detaliojo plano sprendinių), todėl spręstina, kokia teisės aktuose nustatyta procedūra taikytina, siekiant pakeisti esminio detaliojo plano sprendinių neatitikimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 patvirtintos „Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės“ (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2021-06-30), kurių 253 punkte nustatyta, kad detaliojo plano techninė klaida - spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kurią ištaisius nekinta detaliojo plano sprendinio esmė. Taisyklių 318 punkte nustatyta, kokiais papildomais vienu ar keliais atvejais koreguojami galiojantys detalieji planai. Taisyklių 318.4.5. punkte nustatyta, kad galiojančiame detaliajame plane, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių detaliojo plano korekcija galima, kai nustatyti žemės sklypai pertvarkyti parengus žemės valdos projektą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju; vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus ir (ar) prijungiant naujus žemės sklypus; keičiami suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam detaliajam planui, kai Vyriausybės nustatyta tvarka neprivaloma rengti SPAV; nustatomi papildomi suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai (užstatymo tipas, jei jis nenustatytas, kiti reglamentai). Be to, Taisyklių 319.2. punkte nustatyta, kad tuo atveju kai koreguojami detaliojo plano sprendiniai anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje (koreguojama teritorija mažesnė už anksčiau suplanuotą teritoriją), planavimo organizatoriui ar jo įgaliotam asmeniui registruotais laiškais informavus koreguojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie koreguojamus detaliojo plano sprendinius jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar juridinių asmenų registre nurodytos buveinės adresais ir nurodžius, kur galima susipažinti su parengto detaliojo plano pataisomis. Taisyklių 320 punkte nustatyta, kad Detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl detaliojo plano koregavimo, sprendime arba pridedamoje schemoje nurodoma koreguojama teritorija, pagal nustatytus planavimo tikslus parengiama ir patvirtinama detaliojo plano koregavimo planavimo darbų programa, Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parenkamas detaliojo plano koregavimo rengėjas. Šio punkto reikalavimai neprivalomi koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.4.1, 318.4.2, 318.4.3 papunkčiuose numatytais atvejais. Šiais atvejais detaliojo plano koregavimą gali parengti galiojančio detaliojo plano rengėjas arba rengiamas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas (taisyklių 3.2.1. punktas).

Taigi iš anksčiau aptarto reglamentavimo nustatyta, kad šiuo atveju skundžiamu įsakymu buvo pakeistas jau galiojančio detaliojo plano esminis sprendinys- žemės sklypo dydis. Tokia korekcija buvo atlikta vadovaujantis šioje situacijoje netinkamu Taisyklių 318.4. punktu, neatlikus privalomų detaliojo plano korekcijos derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, paskelbimo procedūrų. Be to, akivaizdu, kad tokia korekcija buvo pažeisti teisės aktų garantuojami ir saugomi trečiųjų asmenų (šiuo atveju ieškovės) teisės ir teisėti interesai labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo. Duomenų, kad būti gauti ieškovės rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo, byloje nėra. Ieškovė apskritai nebuvo informuota, kad sprendžiamas detaliojo plano korekcijos klausimas, kaip to reikalauja Taisyklių 319.2 punktas. Kaip jau anksčiau nustatyta, ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-02-28 nuomos sutarties pagrindu tapo detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo Nr. 40 valdytoja ir naudotoja, žemės sklypas 2017-10-02 NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 16SK-253-(14.16.110.) buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Duomenų, kad 2017-10-02 sprendimas būtų panaikintas, nėra. Taigi neabejotinai galima daryti išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021-02-19 įsakymu Nr. A1-194 buvo ne tik pažeistos detaliojo plano koregavimo procedūros, bet tokiu administracinių aktu įsiterpta į jau sukurtus civilinius teisinius santykius, taip iš esmės pakeičiant šių santykių turinį sudarančias privačių asmenų teises, todėl šis aktas naikintinas kaip neteisėtas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomiems pastatams eksplotuoti būtinio žemės sklypo dydžio klausimas. Atsakovų NŽT ir Palangos miesto savivaldybės atstovai teismo posėdžio metu dėstė argumentus, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksplotuoti nereikia tokio dydžio žemės sklypo. Kaip nurodė atsakovės NŽT atstovė teismo posėdžio metu, jie nustatė, kad detaliajame plane galimai yra įsivėlusi techninė klaida, todėl ir kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, kad būtų įvertinta techninės klaidos taisymo galimybė. Kaip paaiškino NŽT atstovė, įsigaliojus Šventosios detaliojo plano korekcijai, NŽT turėtų pagrindą inicijuoti nuomos sutarties pakeitimą.

Nors šioje byloje nesprendžiamas ieškovei suplanuoto ir išnuomoto žemės sklypo dydžio pagrįstumo klausimas, tačiau šios bylos kontekste teismas mato pagrindą trumpai pasisakyti dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydžio keitimo taisyklių.

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 30 punktas).

Sutarties, be kita ko, ir žemės nuomos sutarties, pakeitimą reglamentuoja CK 6.223 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pasikeičia žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (dėl to, kad pasikeitė statinių skaičius ar dydis, ar paaiškėjus, kad sudarant žemės nuomos sutartį jis buvo netinkamai nustatytas, ar dėl kitų priežasčių), atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, būtina nustatyti naują žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nustačius naują žemės sklypo dydį, pasikeitę duomenys apie žemės sklypą turi būti nurodyti žemės nuomos sutartyje (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikant žemės nuomos sutarties pakeitimo, o ne žemės nuomos sutarties nutraukimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-7-915/2019). Šioje nutartyje teismas taip pat konstatavo, kad Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 6.546 straipsnis). Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas (jo dalis) būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, turi būti objektyvūs ir aiškūs. Teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Siūlant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas išnuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų būti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iš kurio būtų aiškios pakeistos žemės sklypo ribos (pvz., jos pažymėtos riboženklių koordinatėmis arba nurodant konkretų atstumą nuo riboženklio koordinačių).

Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė NŽT neinicijavo sutarties pakeitimo, o 2021-02-19 raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, kuri tą pačią dieną priėmė skundžiamą įsakymą ir ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suformuoto ir išnuomoto žemės sklypo dydį visiškai neaiškiais kriterijais sumažino iki 10000 kv. m. Papildomai pažymėtina, kad Šventosios detaliajame plane nėra nurodyta, kad aikštelė suplanuota būtent savivaldybei. Kaip posėdžio metu paaiškino atsakovės Palangos miesto savivaldybės atstovas, aikštelė nebuvo pradėta statyti ir jos statybai biudžete nėra numatytos lėšos. Taigi savivaldybės administracija, siekdama išsaugoti savo, kaip ji nurodo, statytojos teisę, nuo 2000 metų nesiėmė jokių veiksmų savo teisei įgyvendinti ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šią teisę ji ketina įgyvendinti.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-11-10 rašto panaikinimo ir įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypą

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu taip pat prašė pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-11-10 sprendimą (raštą) Nr.16SD-2258-(14.16.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei jį panaikinti ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parengti 1.7992 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties projektą ir pagal jį priimti sprendimą parduoti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1.7992ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mieste.

Ieškovė nurodo, kad 2020-10-31 pateikdama prašymą NŽT pradėjo žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūrą, tačiau atsakovė 2020-11-10 raštu Nr. 16SD-2258-(14.16.136E.) piktnaudžiaudama teise atsisakė tenkinti prašymą nenurodydama absoliučiai jokio teisinio pagrindo. Ieškovei pateikus prašymą įsigyti valdomą ir ieškovės nuosavybės teise valdomais pastatais užstatytą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, atsakovė NŽT per 10 darbo dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo turėjo įvertinti prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus ir atlikti kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse“ nustatytus veiksmus.

Susipažinus su NŽT 2020-11-10 sprendimu (raštu) Nr.16SD-2258-(14.16.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nustatyta, kad juo ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra informuota, kad sprendimą dėl ieškovės pateikto prašymo parduoti valstybinį žemės sklypą priims, kai bus išnagrinėta Plungės apylinkės teisme Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2387-549/2020 (byla Plungės apylinkės teismo pirmininko 2020-11-09 įsakymu Nr. V-67 perskirta teisėjai V. Vasiliauskienei), kuria ieškovė ginčija atsakovės raštą, kuriuo ieškovė įspėjama dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovė atsisakė parduoti valstybinį žemės sklypą, tačiau rašto turinys patvirtina, kad joks sprendimas raštu dėl prašymo nėra priimtas, prašymo nagrinėjimas atidėtas. Taigi raštas, teismo vertinimu, yra informacinio pobūdžio ir jis ieškovei nesukuria teisinių pasekmių.

Pažymėtina, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 35 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to, tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Įvertinus tai, kad skundžiamame rašte ieškovei nenustatomos jokios teisės ar pareigos, šiuo raštu ieškovė tik informuojama apie tai, kad prašymo nagrinėjimas atidedamas iki kitos bylos išnagrinėjimo, todėl akivaizdu, kad jokie galutiniai bei teisines pasekmes sukeliantys sprendimai jos atžvilgiu nėra priimti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti informacinio pobūdžio raštą tenkinimas negali sukelti ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių. Patenkinus tokį ieškinio reikalavimą ieškovės teisinė padėtis išliktų tokia pat, kaip ir iki ieškinio pareiškimo, nes jos prašymas vis tiek liktų neišnagrinėtas, todėl toks ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme, o iškelta byla dėl reikalavimo panaikinti NŽT 2020-11-10 raštą nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Papildomai pažymėtina, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-06-12 teismui pateikė pirminį ieškinį, kuriuo reikalavo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau-NŽT)  Palangos skyriaus 2020-05-15 sprendimą (raštą) Nr.16SD-1094-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini)“. 2020-12-07 ieškovė teismui pateikė dar vieną ieškinį, kuriuo reikalavo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-11-10 sprendimą (raštą) Nr.16SD-2258-(14.16.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei jį panaikinti ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parengti 1.7992 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties projektą ir pagal jį priimti sprendimą parduoti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1.7992ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)  (bylos Nr. e2-4471-588/2020). 2020-12-07 teisėjos rezoliucija ieškinys priimtas ir nutarta kreiptis į Plungės apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją dėl bylų sujungimo. Plungės apylinkės teismo pirmininkas 2020-12-08 nutartimi civilines bylas Nr. e2-2387-973/2020 ir e2-4471-588/2020 sujungė į vieną bylą, paliekant civilinės bylos Nr. e2-2387-973/2020.

Ieškovė teigia, kad teisme nagrinėjamas ginčas dėl įspėjimo apie valstybinės žemės nuomos nutraukimą negali būti kliūtis atsakovei išspręsti prašymą dėl valstybinės žemės pardavimo, nes valstybinės žemės nuomą ir pardavimą reglamentuoja skirtingos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos. Su tokia ieškovės pozicija galima sutikti tik iš dalies. Iš tiesų valstybinės žemės nuomą ir pardavimą reglamentuoja skirtingos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ nuostatos. Tačiau jau anksčiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, kurioje pateikti išaiškinimai dėl sąlygų lengvatine tvarka nuomotis valstybinę žemę, galioja ir tuo atveju, kai sprendžiami prašymai lengvatine tvarka parduoti tą sklypą. Taigi tuo atveju, kai tarp šalių yra kilęs ginčas dėl galimo valstybinės žemės nuomos sutarties esminio pažeidimo, akivaizdu, kad neišsprendus šio ginčo negali būti sprendžiamas valstybinės žemės pardavimo lengvatine tvarka klausimas. Pažymėtina, kad ieškovė nesulaukusi Plungės apylinkės teisme pagal jos ieškinį nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2387-973/2020 baigties ir kreipdamasi į teismą su papildomu ieškiniu panaikinti informacinio pobūdžio raštą bei reikalavimu įpareigoti atsakovę parduoti ginčo žemės sklypą iš esmės teismo prašo atlikti veiksmus (įvertinti prašymo pagrįstumą), kurie yra išimtinai valstybinės žemės patikėtinio kompetencija. Įvertinus tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020-05-15 sprendimas (raštas) Nr.16SD-1094-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini)“ pripažintas nepagrįstu, NŽT turės atnaujinti administracinės procedūros veiksmus valstybinės žemės pardavimo santykiams tęsti, t. y. turės išspręsti ieškovės 2020-10-31 jai pateikto prašymo pagrįstumą Taisyklėse nustatyta tvarka ir dėl to priimti atitinkamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ieškovės prašymas parduoti jai valstybinį žemės sklypą nėra išnagrinėtas, teismas atmeta ieškovės prašymą įpareigoti parduoti ginčo sklypą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio1 dalis).

Teismas sprendžia, kad patenkinti 75 procentai ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei priteistinos jos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų reikalavimų daliai. Priteisiant šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies, svarbu atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikė prašymą priteisti 3700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už suteiktą advokato pagalbą teikiant konsultacijas, analizuojant teisinius dokumentus ir juos rengiant, rengiantis bylos nagrinėjimui bei atstovaujant ieškovę teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovių NŽT ir Palangos miesto savivaldybės administracijos priteitina po 1387 Eur (3700x0,75/2) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis) bei po 112,5 Eur (300x0,75/2) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, iš viso po 1499,5 Eur.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, veikianti savo vardu ir atstovaujanti atsakovei Lietuvos Respublikai bei Palangos miesto savivaldybės administracija prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šiems asmenims nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020-05-15 sprendimą (raštą) Nr.16SD-1094-(14.16.136E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini)“ ir jį panaikinti.

Pripažinti netesėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021-02-19 įsakymą Nr. A1-194 ir jį panaikinti.

Civilinės bylos dalį pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-11-10 sprendimą (raštą) Nr.16SD-2258-(14.16.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, nutraukti.  

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927,  ir Palangos miesto savivaldybės administracijos, kodas 125196077, po 1499,5 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė