VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo,

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. vasario 4 d. gautas A. A. (toliau – pareiškėjas)  skundas (b. l. 1 – 7), kuriame pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1D-736(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti iš atsakovės VRM 1 429,41 Eur laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neteisėtai neišmokėtos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Pareiškėjas teigia, kad valstybinės pensijos mažinimo pratęsimas laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. prieštarauja konstituciniams principams, todėl sumažinta pensijos dalis turi būti kompensuota.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, tačiau pateikė dokumentų iš pareiškėjo pensijos bylos patvirtintas kopijas (b. l. 17 - 22).

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių atstovai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 43 - 44). Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 17 d. gautas pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą 2015 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje pareiškėjui nedalyvaujant (b. l. 45).

Dalis bylos nutrauktina. Dalis skundo tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė laikotarpyje 2011 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) atitinkamas 4 str. ir 5 str. nuostatas, priteisimo.

Laikinojo įstatymo 4 str. bei 5 str. nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais pakeitimais šio įstatymo nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 str. ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 str. 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 13 d. pažymos Nr. 11DP(P)-278 „Apie 2010–2013 pensijos dydį“ matyti, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija, apribota taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., pareiškėjui buvo mažinama nuo 2011 m. liepos mėn., bei taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., pareiškėjui buvo mažinama laikotarpiais nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 spalio 31 d. bei nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai. Pagal LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotą praktiką, teismas sprendžia, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją pagal laikinojo įstatymo 4 str., išmokėtą už 2011 m. liepos mėnesį ir ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo mėnesį gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją pagal laikinojo įstatymo 5 str., išmokėtą už 2011 m. rugpjūčio mėnesį, o į teismą dėl laikotarpyje 2011 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusios nepriemokos kreipėsi 2015 m. vasario 4 d., t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti.

Konstatavus, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą reikalavimui dėl laikotarpyje nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusios nepriemokos pareikšti, spręstinas klausimas dėl termino minėtam reikalavimui pateikti atnaujinimo. Pareiškėjas skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti laikotarpyje nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21 d.). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo aiškiai buvo nurodytas LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Taigi šis elgesys, pasireiškęs neveikimu, išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Analogiški vertinimai pateikti ir kitose LVAT nutartyse (žr. nutartis administracinėse bylose: Nr. AS525-924/2014; Nr. AS756-1281/2014; Nr. AS822-1163/2014 ir kt.).

Atsižvelgdamas į LVAT praktiką ir įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2015 m. vasario 4 d., prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teismas sprendžia nesant pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjo reikalavimui dėl laikotarpyje nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusios nepriemokos pareikšti. Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti laikotarpyje nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo toliau – ABTĮ) 101 str. 7 p.).

Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, jog 3 metų procesiniai terminai dėl Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų pagrindu 2012–2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2015 m. vasario 4 d. dar nebuvo pasibaigę.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavus, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo sumažinta pagrįstai. Todėl pareiškėjo reikalavimai priteisti sumažintos pensijos dalį bei panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 1D-736(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti nuo 2012 m. sausio iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidariusią pensijos nepriemoką, atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjant bylą, taip pat nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.

Iš Sveikatos priežiūros tarybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 13 d. pažymos Nr. 11DP(P)-278 matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta. Tačiau Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009-12-09 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais išimtiniais atvejais pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą.

Valstybinių pensijų mažinimas, ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir saugumą. Didelis pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiškėjas, dirbantis tam tikrą darbą, draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, pensiją sumažinus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, iš esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių, atžvilgiu vien dėl to, kad dirba tam tikrą darbą. Remdamasis išdėstytu reguliavimu, teismas daro išvadą, kad pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo mažintos neteisėtai.

Taigi, pareiškėjui nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 630,19 Eur nepriemoka dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas neišmokėtą 630,19 Eur pensijos dalį yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjui už nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 630,19 Eur priteistina iš Lietuvos valstybės.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Skundą tenkinti iš dalies.

Netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 gruodžio 31 d. sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nutraukti.

Priteisti A. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 630,19 Eurų (šešis šimtus trisdešimt eurų ir devyniolika euro centų) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                           Violeta Petkevičienė

Milda Vainienė

Donatas Vansevičius