Civilinė byla Nr. eB2-323-613/2025

                    Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00326-2024-6

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cargonetas“ dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Byloje buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas, kuriuo ieškovė prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. 

2.       Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. lapkričio 20 d. gautas pareiškėjos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Cargonetas“. Pareiškėjos pateiktais duomenimis nustatyta, kad UAB „Cargonetas", kodas 303241486, reg. Radastų g. 14, Tauragė, įregistruota 2014-02-12, pagrindinė veikla - Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas (EVRK – 452000). PVM mokėtojas nuo 2014-02-26. Bendrovės teisinis statusas neįregistruotas. Bendrovės vadovas nuo 2016-04-09 P. M., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) yra UAB „Cargonetas“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2024-11-19 Bendrovės įsiskolinimas buvo 18240,15 Eur

3.       Nagrinėjant bylą teisme, šalys 2025 m. sausio 14 d. pateikė prašymą rašytinio proceso tvarka patvirtinti ieškovės ir atsakovės 2025 m. sausio 13 d. sudarytą ir teismui pateikiamą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. eB2-323-613-2025 šioje taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis, civilinę bylą nutraukti.

Atsisakoma iškelti bankroto bylą. Patvirtinama taikos sutartis.

4.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis numato, jog juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

5.       JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 – 4 punktuose yra įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla; 4) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

6.       Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis (pirmosios ar apeliacinės instancijos) teismas, nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios įstatyme įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-248/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1988/2014). 

7.       Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog aplinkybės, kai juridinis asmuo, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus, yra kaip savarankiškas pagrindas atsisakyti teismui iškelti bankroto bylą.

8.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

9.       Viena vertus, civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti.

10.       Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023 19 punktas).

11.       Kita vertus, dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties, susijusios su teisminiu ginču, sąlygų nėra absoliuti, o šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitaip tariant, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas turi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutartį, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės varžomos ir tokia sutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020 57 punktas).

12.       Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 59 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad teisė sudaryti legitimuotiną (teismo nutartimi tvirtintiną) taikos sutartį gali būti realizuota tik tuomet, kai teismas patikrina (ir įsitikina), jog pateikta taikos sutartis atitinka jai keliamus reikalavimus.

13.       Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia šalių, kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nėra, todėl prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkinamas (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

14.       Teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, atsižvelgia ir į tai, jog sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę. 

15.       Kadangi bankroto bylą atsisakytina kelti, nesprendžiamas nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimas, tai yra, nemokumo administratorius neskiriamas.

16.       Sudarius taikos sutartį, pagal CPK 87 straipsniai 2 dalį ieškovei turėtų būti grąžinama už ieškinį 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė, paduodama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, todėl grąžinimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

teismas

n u t a r i a :

           patvirtinti ieškovės valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargonetas“  sudarytą taikos sutartį sekančiomis sąlygomis:           

1.       Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atstovaujama Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto N. Č. ir atsakovas UAB „Cargonetas“, įmonės kodas 303241486, atstovaujamas direktoriaus P. M., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 ir 6.985 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, siekdami taikiai išspręsti civilinę bylą, sudarė šią taikos sutartį, kurioje susitarė.

2.       Šalys susitaria civilinę bylą Nr. eB2-323-613/2025, nagrinėjamą Klaipėdos apygardos teisme, baigti Taikos sutartimi ir prašo teismo ją patvirtinti, esant žemiau pateikiamomis Taikos sutarties sąlygomis.

3.       Atsakovas sutinka ir pripažįsta, kad šios Taikos sutarties pasirašymo momentu, Atsakovo mokestinė nepriemoka Ieškovui sudaro 19892,69 Eur (devyniolika tūkstančių aštuoni šimtai devyniasdešimt du Eur 69 ct).

4.       Atsakovas sumoka Ieškovui 3 punkte nurodytą 19892,69 Eur sumą tokiais terminais ir tvarka:

a)       atsakovas sumoka 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių Eur) šios Taikos sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2025-01-13 d.;

b)        likusią sumą, t.y. 9892,69 Eur (devyni tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt du Eur 69 ct), atsakovas sumoka per 12 mėnesių nuo šios Taikos sutarties pasirašymo, lygiomis dalimis – po 824,40 Eur (aštuoni šimtai dvidešimt keturi Eur 40 ct).

5.       Ieškovas atsisako reikalavimo Atsakovo atžvilgiu civilinėje byloje Nr. eB2-323-613/2025.

6.       Atsakovas įsipareigoja laiku ir tiksliai mokėti įmokas pagal Taikos sutartį.

7.       Atsakovas įsipareigoja laiku ir tinkamai mokėti einamuosius mokėjimus.

8.       Šalys sutaria, kad Ieškovas įgyja teisę nutraukti Taikos sutartį be atskiro įspėjimo ir pradėti visos mokestinės nepriemokos išieškojimą, jei Atsakovas vieną mėnesį ir ilgiau nemoka visų arba dalies einamųjų mokesčių bei delspinigių ir/ arba įmokų pagal Taikos sutartį.

9.       Atsakovas sumoka 3 punkte nurodytą sumą į Ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“.

10.        Šalys sutaria, kad teismo išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.), jei jos turi būti atlyginamos, apmoka Atsakovas.

11.       Taikos sutartis įsigalioja įsigaliojus Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. eB2-323-613/2025 dėl šios Taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo. Teismo patvirtinta Taikos sutartis jos Šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

12.        Šalys patvirtina, kad joms žinomos ir suprantamos CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad Šalys gali baigti bylą Taikos sutartimi; 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, kad teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė Taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; 294 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių Šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

13.       Sutarties šalys patvirtina, kad Taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasekmes, ir pasirašė šią Sutartį kaip dokumentą, atitinkantį jų tikrąją valią ir ketinimus. Šalys prašo Teismo patvirtinti Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka Šalims nedalyvaujant.

           Atsisakyti iškelti atsakovei  uždarajai akcinei bendrovei „Cargonetas“,  įmonės kodas 303241486, bankroto bylą.

           Nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priėmimo išsiųsti ieškovei, atsakovei, trečiajam asmeniui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,  Turto arešto aktų registrui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto.

           Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja