Civilinė byla Nr. e2A-214-565/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10762-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
lietuvos respublikos vardu
2021 m. vasario 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Auksta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Raminsta“ ieškinį atsakovei UAB „Auksta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „Raminsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Auksta“ 11 359,97 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog 2019 m. liepos 19 d. su atsakove sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. 2019/07/19, pagal kurią ieškovė įsipareigojo statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti sutartus statybos darbus, o atsakovė – juos priimti bei apmokėti. Darbai buvo vykdomi etapais, pateikiant atsakovei darbų etapų atlikimo aktus. Atsakovei buvo pateikti trys aktai ir sąskaitos apmokėti. Atsakovė pirmas dvi sąskaitas faktūras (pagal atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2) apmokėjo, o trečios 2019 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitos faktūros, serija RAM, Nr. 0019, 11 359,97 Eur (be PVM) sumai, išrašytos atliktų darbų akto Nr. 3 pagrindu, neapmokėjo. Atsakovė per nustatytą terminą darbams priimti nepareiškė pretenzijų, todėl neturi teisės remtis darbų trūkumais, kurie galėjo būti nustatyti priimant darbus.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovė nurodė, jog konkretūs darbai, darbų kiekiai ir jų kaina buvo numatyti sutarties priede Nr. 1 – sąmatoje. Su ieškove buvo atsiskaitoma už faktiškai atliktus darbus pagal ieškovės pateiktus ir atsakovės pasirašytus darbų perdavimo-priėmimo aktus. Ieškovė iš viso pateikė atsakovei tris atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus – du iš jų atsakovė pasirašė, o jų pagrindu išrašytas sąskaitas apmokėjo. Ginčas kilo dėl akto Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Pagal aktus Nr. 1 ir Nr. 2 ieškovei buvo sumokėta 32 908,62 Eur, t. y. daugiau, nei nurodyta patvirtintoje sąmatoje (27 715,10 Eur). Ieškovė į aktą Nr. 3, t. y. į akto 1, 2, 7, 8, 12, 13, 14, 16, 17, 21, 22, 23, 24, 26, 29, 30 eilutes, įrašė darbus ir priedus, kurie jau yra įtraukti į aktus Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat išlaidas, kurių atlyginimo negali reikalauti, nes tokios išlaidos sąmatoje nėra atskirai numatytos, kadangi jos yra įtrauktos į sąmatoje nurodytų darbų įkainius. Ieškovė į likusias akto Nr. 3 eilutes įrašė darbus, kuriuos atliko nesuderinusi jų įkainių su atsakove, šių darbų įkainiai yra daug aukštesni, nei rinkos kainos. Nors ieškovė akte Nr. 3 įrašė statybinių atliekų ir šiukšlių išvežimą/išnešimą, tačiau dėl ieškovės paliktos netvarkos statybvietėje ir neišvežtų šiukšlių objekto techninis prižiūrėtojas nuolat reiškė pretenzijas. Atsakovei nurodžius minėtus trūkumus, ieškovė su jais sutiko – pažadėjo pataisyti atliktų darbų aktą Nr. 3 ir išrašyti kreditinę sąskaitą, tačiau vėliau tai padaryti atsisakė ir pasišalino iš objekto neužbaigusi darbų. Kita vertus, objekto techniniam prižiūrėtojui pareiškus pretenzijas dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, atsakovė turėjo teisę sustabdyti mokėjimus. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, nes ieškovė neįrodė, jog tokias išlaidas būtų patyrusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 11 359,97 Eur skolą, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (11 399,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 256 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
6.1. aktas Nr. 3 ir jo pagrindu išrašyta 2019 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo išsiųsti 2019 m. rugsėjo 18 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Toks akto Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytos sąskaitos įteikimas pagal sutarties 6.1 punktą yra tinkamas įteikimas. Pagal sutarties 4.3 ir 4.4 punktus, ieškovei tinkamai perdavus atsakovei atliktų darbų aktą, atsakovė privalo jį priimti ir pasirašyti per 2 darbo dienas arba per šį terminą pateikti pagrįstas pretenzijas dėl akte nurodytų darbų; nepasirašius akto ir nepareiškus pretenzijų, jis laikomas pasirašytas, o sąskaita, išrašyta jo pagrindu, priimta;
6.2. atsakovė, nesutikdama su aktu Nr. 3 ir jo pagrindu išrašyta sąskaita, aiškino, kad per nustatytą terminą – per 2 darbo dienas nuo 2019 m. rugsėjo 18 d., kai gavo elektroniniu paštu aktą Nr. 3 ir sąskaitą, žodžiu pateikė ieškovei pretenzijas dėl akte Nr. 3 nurodytų darbų, tačiau šių aplinkybių atsakovė neįrodė. Atsakovė pirmą rašytinę pretenziją ieškovei dėl atliktų darbų trūkumų pateikė tik 2020 m. vasario 14 d., t. y. po ieškovės 2020 m. vasario 12 d. pretenzijos dėl apmokėjimo;
6.3. atsakovei sutartyje nustatytu terminu nepareiškus pretenzijų dėl akte Nr. 3 nurodytų darbų, ieškovė tinkamai perdavė, o atsakovė priėmė aktą Nr. 3 ir jos pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą. Atsakovė tokiu būdu priėmusi darbus, iš esmės sutiko su akte Nr. 3 nurodytu jų kiekiu bei įkainiais. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir tai, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. sąskaitą faktūrą atsakovė 2019 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje įtraukė į apskaitą (gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą), o pašalino iš minėto registro tik 2020 m. vasario 12 d., t. y. būtent ieškovės pirmos rašytinės pretenzijos dėl susidariusios skolos apmokėjimo gavimo dieną;
6.4. atsakovei priėmus akte Nr. 3 nurodytus darbus, net po to galimai ir nustačiusi tam tikrus darbų trūkumus, papildomai įtrauktus darbus ir pan., atsakovė neatleidžiama nuo pareigos apmokėti už priimtus darbus, t. y. vien tai, kad ieškovė turi pareigą ištaisyti tam tikrus defektus (pavyzdžiui, garantiniu laikotarpiu) ir/ar galimai atsakovė perdarė kai kuriuos ieškovės atliktus darbus, tvarkė statybvietę, išvežė šiukšles, nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove (laiku nepareiškus pretenzijų ieškovei, neprašius ištaisyti kokių nors darbų trūkumų, neginčijus akto Nr. 3 ir jo pagrindu išrašytos sąskaitos);
6.5. kritiškai vertintina atsakovės pateikta jos sudaryta sąmata dėl ieškovės atliktų darbų, nes, kaip minėta, atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus, sąmatą sudarė daugiau nei po pusmečio nuo darbų priėmimo. Kritiškai vertintinas ir atsakovės į bylą pateiktas 2019 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktas Nr. 2, pagal kurį O. E. objekte atliko statybos remonto darbus (500 Eur) ir valymo darbus (240 Eur) už bendrą 740 Eur sumą, nes pagal nurodytą aktą nėra galimybės nustatyti, kokius būtent statybos remonto darbus minėtas asmuo atliko, ar tokiais darbais buvo taisomi būtent ieškovės atlikti statybos darbai. Pagal šį aktą darbai – tiek statybos, tiek valymo, buvo atliekami 2019 m. gruodžio mėn., t. y. po maždaug 3 mėn. nuo ieškovės darbų atlikimo, todėl vien tai kelia abejonių, ar šiame akte nurodyti darbai buvo susiję su ieškovės atliktais darbais. Kritiškai vertinamos ir atsakovės pateiktos objekto statybos darbų žurnalo ištraukos, nes jose objekto techninis prižiūrėtojas pastabas rašė tik atsakovei, ieškovė nebuvo jame nurodyta kaip subrangovė. Be to, pastabos rašytos nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., o už šį laikotarpį atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus ir už juos atsiskaitė;
6.6. atsakovė pagal aktus Nr. 1 ir Nr. 2 priėmė bei apmokėjo darbus bendrai 32 908,62 Eur sumai, kurie viršijo šalių suderintoje sąmatoje (27 715,10 Eur) nustatytą kainą. Atsakovė tiek ikiteisminių derybų metu, tiek bylos nagrinėjimo metu taip pat sutiko, kad ieškovė atliko dalį akte Nr. 3 nurodytų darbų, tačiau nesutiko su nurodytais įkainiais, siūlydama savo kainą (ikiteisminių derybų metu – 4 600 Eur, bylos nagrinėjimo metu – 4 288,04 Eur (be PVM)). Taigi šalys žodžiu ir/ar konkliudentiniais veiksmais darbų atlikimo metu sutarė, jog sutartyje (jos priede – sąmatoje) nustatyta kaina bus viršyta ir bus apmokama pagal faktiškai atliktus ir priimtus darbus. Sutartyje šalys nebuvo numačiusios, jog toks susitarimas (žodžiu/konkliudentiniais veiksmais) nėra galimas. Be to, sutartyje nėra nustatyta, jog ji gali būti keičiama tik raštu. Atsakovė savo atsikirtimuose, be kita ko, nurodė, kad ji turėjo teisę sulaikyti mokėjimų vykdymą iki bus pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Viena vertus, šalys sutartyje net nebuvo numačiusios prievolių užtikrinimo būdo – atsiskaitymo (ar jo dalies) sulaikymo. Kita vertus, šalys sutarties 3.1.2 punkte, be kita ko, susitarė, kad atsakovė turi teisę raštu reikalauti šalinti trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktą darbą arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba ieškovės lėšomis;
6.7. sutartis atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas. Ieškovė turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti ir 40 Eur sumą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės taip pat priteisiamos 8 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (11 399,97 Eur (11 359,97 Eur + 40 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė UAB „Auksta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Raminsta“ ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, ar ieškovė realiai atliko akto Nr. 3 – 1, 2, 7, 8, 12, 13, 14, 16, 17, 21, 22, 23, 24, 26, 29, 30 eilutėse nurodytus darbus ir ar patyrė jose deklaruotas išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalies, 6.645 straipsnio 1 dalies, 6.681 straipsnio 1 dalies normų teisinio reglamentavimo bei pačių statybos rangos teisinių santykių esmė – rangovui mokama tik už darbo rezultatą. Atlyginimo gavimas nesant darbo rezultato reikštų atlyginimą be teisinio ir faktinio pagrindo ir nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.237 straipsnis, 6.242 straipsnis). Akte Nr. 3 ieškovės deklaruotos tariamos išlaidos, nesant konkrečių duomenų, jog tokios išlaidos buvo patirtos, negali būti ieškovei atlyginamos;
7.2. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog statybos procesas yra privalomai dokumentuojamas, darbų atlikimo faktas fiksuojamas statybos darbų žurnalo pagrindinėje formoje F-7 (STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo 18 punktas). Į bylą pateiktame statybos darbų žurnale nėra fiksuotas akte Nr. 3 nurodytų darbų atlikimas. Ieškovė neįvykdė Statybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 7 dalies 1 punkte numatytos (taip pat ir subrangovams privalomos) pareigos paskirti atliekamų darbų statybos vadovą, todėl pati negalėjo pildyti statybos darbų žurnalo (STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4 priedo 10.2 punktas). Nustatyta tvarka nepaskyrusi statybos vadovo, nepildydama statybos žurnalo, ieškovė prisiėmė tokių neteisėtų veiksmų/neveikimo riziką, susijusią su negalėjimu reikiamomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti tam tikrų statybos darbų atlikimo fakto;
7.3. akte Nr. 3 nurodyti statybos darbai ir priedai už darbų sąlygas jau buvo pateikti priėmimui/apmokėjimui su ankstesniais atliktų darbų perdavimo priėmimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2. Ieškovė akte Nr. 3 nurodė sąmatoje nenumatytas išlaidas, kurios turėjo būti įskaičiuotos į sąmatoje numatytų darbų įkainius. Akte Nr. 3 nurodomi klaidingi duomenys apie darbų atlikimo laiką, nes ieškovė tiesiog siekia vienašališkai padidinti anksčiau atliktų/priimtų darbų kainą;
7.4. rangos sutarties 1.1, 2.1, 2.2 punktuose buvo numatyta, jog darbų kaina nurodyta sąmatoje, į šią kainą įeina visos rangovo išlaidos, darbus rangovas atlieka savo rizika. Taigi, šalys sąmatoje suderino darbų kainą, įtraukiant į šią kainą visas rangovo (ieškovės) darbų atlikimo išlaidas ir sąnaudas šiems darbams. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal sutartį. Padaręs išvadą, kad reikalingi nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, rangovas privalo apie tai pranešti užsakovui. Neįvykdęs šios pareigos, rangovas netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tariamų papildomų darbų (kurie nepripažįstami) atlikimas ir kaina būtų suderinta su atsakove. Ieškovė ne tik negali reikalauti išlaidų, susijusių su įrangos, pastolių nuoma, grunto, šiukšlių išvežimu pagal CK 6.684 straipsnio normas, tačiau ieškovė nepateikė ir įrodymų apie tokias išlaidas;
7.5. PVM sąskaita faktūra yra išvestinis buhalterinės apskaitos dokumentas. Ji išrašoma tik esant ūkiniam įvykiui. Jei ūkinio įvykio (šiuo atveju – darbų priėmimo) nėra, PVM sąskaita faktūra pati savaime nesukuria mokėjimo prievolės. Nustačius buhalterinės apskaitos netikslumus, buhalterinė apskaita tikslinama. Sąskaitos registravimas VMI registre ir vėlesnis išregistravimas (tikslinant buhalterinę apskaitą), nesant įrodyto darbų atlikimo ir priėmimo, neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės. Aplinkybes, kokiomis per klaidą PVM sąskaita faktūra RAM Nr. 0019 buvo įtraukta į VMI registrą, patvirtino liudytoja apklausta atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkanti finansininkė;
7.6. skundžiamame teismo sprendime neatsižvelgta, jog atsakovei iki šiol nėra kilusi prievolė sumokėti už akto Nr. 3 5, 6, 9, 10, 11, 15, 18, 19, 20, 25, 27, 28 eilutėse nurodytus darbus, kadangi: 1) ieškovė akte Nr. 3 vienašališkai nurodė nesuderintus ir rinkos kainas viršijančius šių papildomų darbų įkainius (nesuderintos statybos darbų kainos reikalauti negalima); 2) ieškovės akte Nr. 3 nurodomi šių darbų įkainiai neatitinka tokio pobūdžio statybos darbų rinkos kainos – įkainių, kurie paprastai nustatomi statybos skaičiuojamųjų kainų rekomendacijų, įregistruotų UAB „Sistela“ pagal VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus 2006-12-19 įsakymu Nr. B-010 patvirtintą Statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų registravimo, kaupimo bei informavimo tvarką, pagrindu. Atsakovė pateikė į bylą sąmatą, sudarytą pagal statybos skaičiuojamąsias kainas tiems akte Nr. 3 nurodytiems darbams, kurie buvo atlikti. Bendra suma, kuri galėtų būti sumokėta ieškovei, yra 4 288,04 Eur (be PVM, kurį pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punkto normas atsakovė mokėtų tiesiogiai į valstybės biudžetą). Taigi, teismas visiškai nepagrįstai a priori patikėjo ieškovės akte Nr. 3 nurodytais darbų įkainiais ir išlaidų dydžiais, ignoruodamas faktą, jog šie įkainiai/dydžiai nebuvo šalių suderinti;
7.7. kadangi į aktą Nr. 3 buvo įtraukti ir neatlikti darbai, nepatirtos išlaidos, nurodyti nesuderinti ir rinkos kainas viršijantys atliktų darbų įkainiai, aktas Nr. 3 nebuvo pasirašytas, darbai nebuvo priimti ir apmokėti. Rangos sutarties 2.1 punkte numatyta, kad su ieškove turi būti atsiskaitoma pagal ieškovės pateiktus darbų perdavimo-priėmimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Pagal rangos sutarties 4.3 punkto sąlygas, darbų atlikimas ir priėmimas turi būti įforminamas šalių pasirašomais darbų perdavimo-priėmimo aktais. Vadinasi, kol nėra ieškovės tinkamai parengto atliktų darbų akto, atsakovei nekilo pareiga jį pasirašyti, o kol atliktų darbų aktas nepasirašytas – nėra pagrindo mokėti už akte nurodytus darbus;
7.8. pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomi motyvai dėl pretenzijų, atsakovei gavus aktą Nr. 3, pareiškimo ar nepareiškimo, būtų reikšmingi tik tuo atveju, jei būtų įrodytas visų akte Nr. 3 nurodytų darbų atlikimo ir išlaidų patyrimo faktas. Tokių įrodymų nesant, konstatuoti akte Nr. 3 nurodytų darbų atlikimo fakto vien tuo pagrindu, kad pretenzijos dėl šio akto raštu pareikštos ne per 2 darbo dienas, o vėliau, teismas neturėjo jokio pagrindo. Juo labiau, statybos darbų atlikimo faktas paminėtomis aplinkybėmis negali būti patvirtintas konkliudentiniais veiksmais, kadangi turi būti patvirtintas atitinkamais įrašais statybos darbų žurnale ir (ar bent jau) įstatymo numatyta tvarka įformintu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu;
7.9. reikalavimas dėl 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų turėjo būti atmestas savarankiškais pagrindais, kadangi ieškovė jokių „skolos išieškojimo“ veiksmų neatliko. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytas tokių išlaidų kompensavimas. Šis įstatymas tuo pačiu reglamentuoja ir numatomos 40 Eur sumos priteisimo pagrindą – tai turi būti išlaidos, patirtos ikiteisminiam išieškojimui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų atlikusi ar užsakiusi kokius nors ikiteisminio išieškojimo veiksmus ir net nenurodo, kad patyrė kokių nors ikiteisminio išieškojimo išlaidų.
8. Ieškovė UAB „Raminsta“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. ieškovė yra pateikusi įrodymus apie apeliaciniame skunde ginčijamų darbų atlikimą. Atsakovė savo poziciją grindžia ne faktiniais įrodymais, o deklaratyviais argumentais, pagrįstais darbų pavadinimų sutapimu keliuose aktuose, nevertinant, kad tokio pobūdžio darbai vyko visos rangos sutarties metu (pvz. betonavimas, žemės kasimas), tačiau aktuojamas buvo konkretus kiekis už konkretų laikotarpį;
8.2. apeliantės nurodoma Statybos įstatymo norma įpareigojimą paskirti statybos darbų vadovą nustato tik rangovui, kokiu buvo būtent atsakovė. Subrangovui, kuriuo buvo ieškovė, tokia pareiga nenustatoma, nes subrangovai pagal Statybos įstatymo 13 straipsnį nepriskiriami prie savarankiškų statybos dalyvių, kadangi jie pasirenkami rangovo, veikia rangovo naudai ir rangovo rizika prieš užsakovą. Pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ subrangovas pildo savo atskirą papildomą statybos darbų žurnalą, jeigu tokį žurnalą jam perduoda rangovas. Subrangovas nėra savarankiškas statybos dalyvis ir jis neprivalo atlikti tų organizacinių rangovo funkcijų, kurias pastarasis privalo atlikti ir už jas atsiskaityti prieš statytoją (užsakovą). Iš į bylą pateiktos žurnalo dalies kopijos, įskaitant ir titulinį lapą bei formą F-1, matosi, jog ieškovė nefigūravo kaip savarankiškas statybos dalyvis ir jai nebuvo perduotas papildomas statybos darbų žurnalas. Žurnalo įrašai daryti dėl ankstesnio kalendorinio darbų visame objekte laikotarpio (2019 m. rugpjūčio mėn. iki rugsėjo 1 d.), nei nurodomas akte Nr. 3 (2019 m. rugsėjo mėn.). Atsakovė neneigia, kad ieškovė dirbo visą rugsėjo mėnesį, tad žurnalas neturi jokios reikšmės bylos ginčui, o tik patvirtina, kad pati atsakovė netinkamai vykdė savo kaip rangovo pareigas, nes nepildė žurnalo;
8.3. nagrinėjamu atveju vyko ne naujo pastato statyba, o seno rekonstrukcija, pritaikant jį naujai paskirčiai, nebuvo detalaus ir patvirtinto projekto, todėl rangos sutartyje buvo nurodyta, kad už darbus bus atsiskaitoma pagal faktą, viršijant sąmatą. Apeliaciniame skunde akcentuojamas „papildomų“ darbų faktas, eliminuojantis ieškovės teisę į apmokėjimą už atliktus darbus pagal aktą Nr. 3, yra visiškai nepagrįstas. Be to, buvo kalbama apie tokius papildomus darbus, kuriuos atlikti nurodydavo atsakovės darbuotojas, ir kurių būtinumas kildavo iš tam tikrų techninių problemų pas kitus rangovus;
8.4. dėl PVM sąskaitos faktūros įtraukimo į registrą apeliaciniame skunde nurodomi tikrovės neatitinkantys atsakovės finansininkės parodymai. Ji teismui parodė, kad sąskaitą pagal aktą Nr. 3 į registrą įtraukė 2019 m. spalio mėnesį pagal atsakovės vadovo konkretų nurodymą;
8.5. apeliantė pateikia tik samprotavimus, jog ieškovė taikė netinkamas kainas, aukštesnes, nei įregistruotos UAB „Sistela“ pagal VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus 2006-12-19 įsakymu Nr. B-010 patvirtintoje Statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų registravimo, kaupimo bei informavimo tvarkoje. Anot apeliantės, pagal šias kainas darbų pagal aktą Nr. 3 vertė yra 4 288,04 Eur. Net nevertinat to, jog šį skaičiavimą atsakovė atliko tik dėl tų darbų, kuriuos ji laiko atliktais, šis apeliacinio skundo argumentas niekaip nepaneigia ieškovės skaičiavimų. Visų pirma, UAB „Sistela“ ruošia tik rekomendacijas dėl statybos darbų kainų skaičiavimo projektuojant pastatus. Antra, teismas ne a priori, kaip nurodoma skunde, akceptavo ieškovės akto Nr. 3 įkainius, o vertino juos ir lygino su kitais aktais, kuriuos apmokėjo atsakovė be pastabų dėl kainų. Trečia, pati atsakovė buvo akceptavusi akte Nr. 3 nurodytus darbus ir jų įkainius ir nekėlė dėl to jokių pretenzijų iki kol ieškovė raštu pareikalavo sumokėti už darbus pagal šį aktą;
8.6. apeliantė, skunde pasisakydama dėl prievolinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, ignoruoja rangos sutarties 4.3 punkto nuostatas dėl darbų perdavimo tvarkos ir atliktų darbų akceptavimo be atskiro darbų akto pasirašymo iš rangovo, t. y. atsakovės, pusės. Būtent tokia tvarka buvo akceptuoti aktai Nr. 1 ir Nr. 2 ir apmokėti pagal kartu pateiktas PVM sąskaitas faktūras, nepasirašant pas ieškovę buvusių aktų egzempliorių;
8.7. apeliantė nesutinka su ieškovei priteista 40 Eur suma pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Įstatymas šią nekvestionuojamą sumą nustatė kaip minimalią, įrodymų nereikalaujančią išlaidų kompensavimo sumą, sprendžiant ginčą ikiteisminėje stadijoje. Prie tokių išlaidų priskiriamos, visų pirma, ieškovės darbuotojų laiko sąnaudos, kurias apmoka darbdavys, ryšių priemonių, kuriomis siunčiamos pretenzijos skolininkui išlaikymo kaštai ir kitos panašios sąnaudos. Ieškovė į bylą pateikė susirašinėjimo su atsakove dokumentus, patvirtinančius tokių išlaidų buvimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nuststyta, jog ieškovė UAB „Raminsta“ ir atsakovė UAB „Auksta“ 2019 m. liepos 19 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2019/07/19 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo UAB „Lelija“ objekte, (duomenys neskelbtini), atlikti eskalatoriaus ir lifto šachtos pamatų montavimo darbus ir antro aukšto monolitinės perdangos montavimo darbus.
12. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudarė atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame nurodė, jog bendrai atlikta darbų už 15 910,23 Eur sumą (be PVM). Tuo pagrindu 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija RAM Nr. 0017, 15 910,23 Eur sumai. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 11 d. sudarė atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriame nurodė, jog bendrai atlikta darbų už 16 998,39 Eur sumą (be PVM). Tuo pagrindu 2019 m. rugsėjo 11 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija RAM Nr. 0018, 16 998,39 Eur sumai. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 17 d. sudarė atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriame nurodė, jog bendrai atlikta darbų už 11 359,97 Eur sumą (be PVM). Tuo pagrindu 2019 m. rugsėjo 17 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija RAM, Nr. 0019, 11 359,97 Eur sumai.
13. Atsakovė apmokėjo dvi iš trijų ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, tai yra 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitas faktūras pagal atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Ginčo tarp šalių dėl atliktų darbų akto Nr. 1 ir Nr. 2 nėra. Ginčas kilo dėl akto Nr. 3 ir jo pagrindu ieškovės išrašytos 2019 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitos faktūros, serija RAM Nr. 0019, 11 359,97 Eur sumai.
14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė priėmė ieškovės perduotus darbus pagal aktą Nr. 3 (atitinkamai sutikusi su darbų kiekiais ir įkainiais), pretenzijų dėl jų per nustatytą terminą nereiškė, neįrodė, kad darbai yra atlikti netinkamai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 11 359,97 Eur skolos.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės nenagrinėjo, ar ieškovė realiai atliko darbus, ar patyrė deklaruojamas išlaidas, be to, pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista skola viršija Rangos sutartyje numatytą darbų kainą. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl statybos darbų atlikimo fakto, kainos ir atsakovės (apeliantės) vengimo apmokėti už atliktus darbus.
16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).
17. Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, turi būti įvertintas surinktų įrodymų visetas: Rangos sutartis, atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros, statybos darbų žurnale nurodyti duomenys, kiti į bylą šalių pateikti dokumentai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai.
18. Vienas iš apeliantės argumentų yra tai, jog ieškovės reikalaujama priteisti skola pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 viršija Rangos sutarties kainą, kuri buvo nurodyta sąmatoje, todėl apeliantė neturi pareigos tokių darbų apmokėti.
19. CK 6.653 straipsnio 1 dalis nurodo, jog rangos sutartyje turi būti nurodyta darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus; jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (CK 6.644 straipsnio 2 dalis, 6.653 straipsnio 4 dalis). Taigi, konkrečios darbų kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis).
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog rangos sutartyje sulygtos darbų kainos keitimas (didinimas) galimas tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti, tariantis dėl fiksuotos darbų kainos; atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2012).
21. Šalių sudarytos Rangos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad šalių susitarimu darbų kaina yra nurodyta sąmatoje, sutarties priedas Nr. 1 (27 715,10 Eur be PVM, kurį šalys nutarė taikyti atvirkštinį); atsiskaitoma su ieškove už faktiškai atliktų darbų kiekį, pagal ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus ir faktūras. Rangos sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad už šią kainą ieškovė įsipareigoja atlikti darbus, numatytus sutarties 1.1 punkte (objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti eskalatoriaus ir lifto šachtos pamatų montavimo darbus ir antro aukšto monolitinės perdangos montavimo darbus); į sutarties kainą įeina darbo jėgos, mokesčiai, draudimo, medžiagos, transportavimo ir visos, ieškovei priklausančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei šią sutartį, išlaidos.
22. Nors šiuo atveju Rangos sutarties 2.1 punkte yra numatyta sutarties kaina, tai yra 27 715,10 Eur be PVM pagal sutarties priedą – sąmatą, tačiau tame pačiame punkte yra nurodyta ir tai, jog su ieškove atsiskaitoma už faktiškai atliktų darbų kiekį pagal pateiktus atliktų darbų aktus ir faktūras. Be to, sutarties priede Nr. 1 – sąmatoje, nurodyta išlyga, jog sunaudoto betono kiekis bus aktuojamas pagal faktiškai sunaudotą kiekį; metalinių konstrukcijų kiekis aktuojamas pagal metalo pardavimo standartus (3m. -6m. -9m.). Tai rodo, kad šalys Rangos sutartimi buvo susitarusios dėl tam tikrų darbų, įtrauktų į sąmatas, kainos, kartu numatydamos galimybę jas tikslinti pagal faktinius darbų kiekius.
23. Aplinkybę, jog šalių susitarimas dėl rangos darbų kainos nebuvo galutinis, taip pat, jog į Rangos sutartį nebuvo įtraukti visi būtini atlikti darbai (jų kiekiai), patvirtina ir tai, jog atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2, kurių atsakovė neginčija, yra nurodyti darbai, kurie nebuvo numatyti sąmatoje ir kurių poreikis kilo vykdant Rangos sutartį. Tokie darbai nurodyti atliktų darbų akto Nr. 1 8-13 eilutėse (esamų eskalatorių pamato papildomas ardymas; G/B atliekų papildomas iškasimas; papildomų klojimių įrengimas; papildomas g/b monolito pamato įrengimas; papildomų g/b atliekų išnešimas į užsakovo konteinerį; ypatingos sąlygos), jų bendra vertė – 2 021,04 Eur be PVM, bei atliktų darbų akto Nr. 2 7-16 eilutėse (metalinių konstrukcijų montavimas, G/B grindų ardymas 150 mm eskalatoriaus perkėlimui; statybinių atliekų išvežimas 1 a. į konteinerį; sienų apdailos ardymas 2-3 aukštuose prie eskalatorių; kiaurymių eskalatoriaus atramoms tvirtinti gręžimas 75 cm/16 vnt.; lifto šachtos duobės platinimas; iškasto grunto suvežimas; pamato kolonai gręžimas; kolonos pamato betonavimas; grindų pamato kolonai ardymas), jų bendra vertė – 3 203,60 Eur be PVM.
24. Taigi ieškovės pateikti atliktų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2 ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių bendra suma 32 908,62 Eur be PVM, jau viršijo Rangos sutarties priede – sąmatoje, nurodytą 27 715,10 Eur be PVM sumą. Atsakovė jokių pretenzijų dėl Rangos sutartį viršijančios kainos nereiškė ir pagal atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 su ieškove atsiskaitė. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju šalys pasinaudojo sutarties laisvės principu, tai yra galimybe abiem šalims sutarus bet kada pakeisti anksčiau jų sudarytus susitarimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas. Jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.
25. CPK 176 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo tikslas. Tai – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareiga ir nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantė, nesutikdama su ieškovės atliktų darbų akte Nr. 3 įvardytais atliktais darbais, jų kiekiais, kaina, turi pareigą įrodyti atsikirtimus, kuriais grindžiamas nesutikimas (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju atsakovė, atsikirsdama į pateiktą ieškinį ir teigdama, kad ieškovė neatliko dalies darbų, nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, byloje tokių faktų nekonstatuota. Tuo tarpu ieškovė, laikydamasi tarp šalių susiklosčiusios atliktų darbų priėmimo-perdavimo praktikos (atliktų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2), atlikusi darbus, juos nurodė atliktų darbų akte Nr. 3, kurį pateikė atsakovei.
26. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose metu ieškovės atstovas nurodė, jog darbai buvo atliekami pagal atsakovės nurodymus, taip pat, kad dalis darbų, rengiant sąmatą, į ją nebuvo įtraukti, iš anksto sąmatoje nenumatytų darbų būtinumas kildavo dėl techninių problemų. Nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu apeliantė nepaneigė. Įvertinusi nurodytus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeitimai, kurie lėmė didesnius darbų kiekius arba papildomus, Rangos sutartyje nenumatytus darbus, Rangos sutarties vykdymo metu buvo atliekami šalių sutarimu, buvo būtini ir apeliantė tam neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šalys darbų eigoje sutarė, jog Rangos sutartimi numatyta kaina bus viršyta ir bus apmokama pagal faktiškai atliktus darbus. Rangos sutartyje nėra nuostatų, kuriuose būtų nurodyta, jog toks šalių susitarimas nebuvo galimas. Atitinkamai, nepripažįstamas pagrįstu apeliantės argumentas, esą visi darbai turėjo būti atlikti už Rangos sutartyje nurodytą kainą.
27. Bet kuriuo atveju, apeliantė neginčija, jog ieškovė atliko dalį akte Nr. 3 nurodytų darbų, tai yra akto Nr. 3 5, 6, 9, 10, 11, 15, 18, 19, 20, 25, 27, 28 eilutėse nurodyti darbai: eskalatoriaus nereikalingų metalo konstr. prie perdangos demontavimas; sienų apdailos ardymas 2-3 aukštuose prie eskalatorių; tinko ardymas; metalinių konstrukcijų montavimas; II aukšto perdangos papildomas betonavimas; betoninių grindų ardymas; trinkelių ardymas; prieduobių kasimas; prieduobių betonavimas; metalinių konstrukcijų montavimas; III aukšto perdangos betonavimas; statybinių šiukšlių išvežimas, kurių bendra vertė – 6 643,38 Eur be PVM.
28. Apeliantė nesutinka apmokėti akto Nr. 3 5, 6, 9, 10, 11, 15, 18, 19, 20, 25, 27, 28 eilutėse nurodytų darbų, teigdama, jog ieškovė akte Nr. 3 vienašališkai nurodė nesuderintus ir rinkos kainas viršijančius šių papildomų darbų įkainius, o taip pat, kad akte Nr. 3 nurodomi šių darbų įkainiai neatitinka tokio pobūdžio statybos darbų rinkos įkainių, kurie paprastai nustatomi statybos skaičiuojamųjų kainų rekomendacijų, įregistruotų UAB „Sistela“ pagal VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus 2006-12-19 įsakymu Nr. B-010 patvirtintą Statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų registravimo, kaupimo bei informavimo tvarką, pagrindu. Apeliantė pateikė į bylą sąmatą, sudarytą pagal statybos skaičiuojamąsias kainas šiems akte Nr. 3 nurodytiems darbams, nurodydama, jog bendra suma, kuri galėtų būti sumokėta ieškovei, yra 4 288,04 Eur be PVM.
29. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog UAB „Sistela“ ruošia tik rekomendacijas dėl statybos darbų kainų skaičiavimo. Šiuo atveju apeliantės parengti atliktų darbų akto Nr. 3 darbų sąmatiniai įkainiai (4 288,04 Eur be PVM sumai), remiantis UAB „Sistela“ duomenimis, patys savaime nepaneigia ieškovės atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytų įkainių. Be to, Rangos sutartyje nebuvo reikalavimų sąmatos paskaičiavimą atlikti naudojantis UAB „Sistela“ rekomendaciniais normatyvais, o bylos duomenys leidžia teigti, kad Rangos sutarties kaina – tai šalių derybų ir susitarimo rezultatas. Bet kuriuo atveju apeliantė šią sąmatą parengė tik po to, kai ieškovė pareikalavo apmokėti už atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytus darbus, prieš tai dėl darbų įkainių nereiškusi ieškovei jokių pretenzijų.
30. CK 6.689 straipsnyje nustatytos užsakovo (pagal ginčo sutartį apeliantės) teisės kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus. Šalių sudarytoje Rangos sutartyje numatytos šios apeliantės teisės: tikrinti atliekamų darbų atlikimo eigą, kiekį ir kokybę (3.1.1 punktas); duoti nurodymus ieškovei ir reikalauti jų vykdymo, jei darbų eigoje atsiliekama nuo darbų vykdymo grafiko ar sistemingai pažeidžiami Rangos sutartyje nurodyti kiti reikalavimai (3.1.3 punktas), bei pareigų: per dvi dienas nuo Rangos sutarties įsigaliojimo paskirti asmenį kuris vykdys techninę priežiūrą (3.2.2 punktas).
31. Taigi, tiek CK, tiek šalių sudarytos Rangos sutarties nuostatos suteikė apeliantei teisę kontroliuoti ir prižiūrėti ieškovės atliekamus darbus. Nustačiusi nukrypimus nuo Rangos sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, apeliantė privalėjo apie tai nedelsdama pranešti ieškovei.
32. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, ar ieškovė realiai atliko atliktų darbų akto Nr. 3 1, 2, 7, 8, 12, 13, 14, 16, 17, 21, 22, 23, 24, 26, 29, 30 eilutėse nurodytus darbus ir ar patyrė jose deklaruotas išlaidas.
33. Atliktų darbų akto Nr. 3 1, 2, 7, 8, 12, 13, 14, 16, 17, 21, 22, 23, 24, 26, 29, 30 eilutėse nurodomi šie darbai: esamų eskalatorių pagrindų ardymas 2-3 aukštuose – 307,51 Eur; G/B grindų ardymas 150 mm eskalatoriaus perkėlimui – 270,81 Eur; statybiniai pastoliai apdailos ardymui 2-3 a. – 367,50 Eur; ypatingos sąlygos – 82,43 Eur; metalinių konstrukcijų dažymas – 396 Eur; statybiniai pastoliai – 424,80 Eur; I ir II aukšto eskalatorių lifto šachtos grindų papildomas betonavimas – 1 455,00 Eur; statybinių šiukšlių išvežimas į užsakovo konteinerį – 12,85 Eur; įrangos nuoma – 234 Eur; trapo montavimas – 30,00 Eur; grunto išvežimas į užsakovo konteinerį – 154,20 Eur; sudėtingos sąlygos – 403,35 Eur; pasiruošimo darbai – 15,00 Eur; statybiniai pastoliai – 54,00 Eur; metalinių konstrukcijų pjaustymas – 296,00 Eur; sudėtingos sąlygos – 58,03 Eur. Bendra atliktų darbų akte Nr. 3 nurodyta darbų, kurių kaip teigia apeliantė, ieškovė neatliko, suma – 4 561,48 Eur be PVM.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinių įsipareigojimų nevisiškai tinkamas vykdymas, kooperavimosi principo (CK 6.691 straipsnis) stoka, vykdant Rangos sutartį, konkrečiu atveju lėmė apsunkintą įrodinėjimą dėl subrangovės darbų atlikimo ir jų apimties. Įvertinus į bylą ginčo šalių pateiktus procesinius dokumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, jog apeliantė neįrodė, kad darbų, nurodytų aukščiau aptartose akto Nr. 3 eilutėse, ieškovė neatliko. Pažymėtina, jog ieškovė dublike pasisakė dėl kiekvieno akte Nr. 3 esančio ir apeliantės ginčijamo darbo, tuo tarpu apeliantė tiek triplike, tiek vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog poziciją, kad ieškovė neatliko dalies darbų, ar, kad dalį darbų į aktą įtraukė pakartotinai, apeliantė grindžia ne faktiniais įrodymais, o deklaratyviais argumentais, pagrįstais darbų pavadinimų sutapimu keliuose aktuose, nevertinant, kad tokio pobūdžio darbai vyko visos rangos sutarties metu (pvz. betonavimas, žemės kasimas), tačiau aktuojamas buvo konkretus kiekis už konkretų laikotarpį. Šias aplinkybes patvirtina ir atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyti darbai, jų pavadinimai ir kiekiai, kurių, kaip minėta, apeliantė neginčijo.
35. Apeliantė taip pat nurodo aplinkybę, kad ieškovė nevykdė įsipareigojimo fiksuoti darbų atlikimą statybos darbų žurnale. Iš į bylą pateiktos statybos žurnalo dalies kopijos matyti, jog ieškovė šiuo atveju nefigūravo kaip savarankiškas statybos dalyvis, ieškovė nurodė, jog jai nebuvo perduotas papildomas statybos darbų žurnalas. Bet kuriuo atveju, pareigas, užtikrinančias tinkamą statybos darbų žurnalo pildymą, turi ne tik subrangovas, bet ir rangovas (atsakovė), o žurnalo pildymą, juose pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims privalo kontroliuoti statytojo (užsakovo) atstovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas). Atsižvelgiant į tai šioje dalyje apeliantės argumentai, jog ieškovė nefiksavo darbų atlikimo statybos darbų žurnale, atmestini kaip nepagrįsti.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant ginčus, kylančius iš statybos rangos teisinių santykių, ne kartą konstatuota užsakovo pareiga priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, ir kt.).
37. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsiskaitymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Remiantis nurodytu reglamentavimu, spręstina, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus.
38. Šalių sudarytos Rangos sutarties 3.1.2 punkte, be kita ko, numatyta, kad atsakovė turi teisę raštu reikalauti šalinti trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktą darbą arba pašalinti trūkumus trečiųjų asmenų pagalba ieškovės sąskaita. Rangos sutarties 4.3 punkte šalys sutarė, kad darbai laikomi baigtais, kai ieškovė darbų perdavimo-priėmimo aktu perduoda darbus, o atsakovė juos priima; ieškovė pateikia aktą apie atliktų darbų apimtį ir vertę atsakovei už atliktus darbus per 14 kalendorinių dienų; atsakovė per 2 darbo dienas nuo pažymos apie atliktus darbus gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktą aktą, tuo pačiu terminu grąžindama jį ieškovei, arba tuo pačiu terminu priima neginčijamą atliktų darbų dalį ir pareiškia žodžiu/raštu Rangos sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl tinkamo darbų atlikimo. Ginčo sutarties 4.4 punkte numatyta, kad jei per 4.3 punkte nurodytą terminą atsakovė nepasirašo akto ir nepateikia sutarties nuostatomis pagrįstų pretenzijų, yra laikoma, kad perduotų darbų aktas yra atsakovės pasirašytas ir atitinkama PVM sąskaita-faktūra priimta pilna apimtimi.
39. Rangos sutarties 6.1 punkte šalys nustatė, kad visi šalių pranešimai, atliktų darbų aktai, sąskaitos ir kita korespondencija pagal sutartį bus laikomi tinkamai įteiktais tą pačią darbo dieną, jei bus iki 17 valandos išsiųsti elektroniniu paštu šiais adresais – atsakovei: (duomenys neskelbtini); ieškovei: (duomenys neskelbtini).
40. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė inicijavo atliktų darbų perdavimo procedūras – siuntė ginčo aktą bei ginčo PVM sąskaitą faktūrą apeliantei elektroniniu paštu, kaip tai numatė aptartos Rangos sutarties nuostatos. Be to, būtent vadovaujantis Rangos sutarties 4.3 punktu (numatančiu darbų perdavimo tvarką ir atliktų darbų akceptavimą), apeliantė buvo akceptavusi aktus Nr. 1 ir Nr. 2 ir juos apmokėjo pagal kartu su minėtais aktais pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog nagrinėjamu atveju statybos darbų atlikimo faktas galėjo būti patvirtintas tik atitinkamais įrašais statybos darbų žurnale ir įstatymo numatyta tvarka įformintu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu.
41. Atsakovė įrodinėja, jog nepriėmė darbų pagal ieškovės pateiktą atliktų darbų aktą Nr. 3, tai yra gavusi ginčo aktą, žodžiu ieškovei pateikė pretenzijas dėl atliktų darbų (po darbų atlikimo nesutvarkyta, neišvežtos šiukšlės), nepilno darbų užbaigimo bei pasišalinimo iš objekto. Tokia apeliantės pozicija stokoja pagrįstumo. Minėta, jog pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
42. Pažymėtina, kad kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
43. Šiame kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, atkreipia dėmesį, kad apeliantė argumentus dėl atliktų darbų trūkumų byloje įrodinėjo tik jos pačios sudarytu Defektiniu aktu Nr. 1 už 2019 m. gruodžio mėnesį (2 924 Eur be PVM sumai), kuriuo, bylą nagrinėjant teismo posėdyje, apeliantės atstovas prašė nebesiremti; el. laiškais, kuriuose techninis prižiūrėtojas išdėstė pastabas dėl darbo drausmės ir darbo kultūros pažeidimų (paliktos netvarkos objekte), taip pat nurodė perdaryti tam tikrus darbus (III a. perdaryti perd. klojinius; prie g/b sijos pritvirtinti kampuotį (100 x 100) metal. ir ant jo atremti g/b perdangą; suremontuoti, pakeisti sugadinto fasado skardą); O. E. parengtu 2019 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktu Nr. 2 bendrai 740 Eur sumai (statybos remonto darbai; valymo darbai); ginčo objekto statybos darbų žurnalo ištraukomis, kuriose yra ginčo objekto techninio prižiūrėtojo įrašytos pastabos apeliantei UAB „Auksta“ (dėl nepildomo statybos darbų žurnalo, nepateikiamų ir neregistruojamų statybinių medžiagų deklaracijų, vėluojamų g/b perdangos betonavimo darbų, atsilikimo nuo sutartinių įsipareigojimų perduoti darbų frontą kitiems rangovams, pavojingų darbų zonos nežymėjimo, neaptvėrimo įspėjamaisiais ženklais, neužbetonavimo eskalatoriaus atraminės pagalvės, darbo zonos sutvarkymo, išvalymo ir statybinių atliekų išvežimo, darbo saugos ir darbo kokybės).
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ji grindžia ieškovės atliktų darbų trūkumus, sprendžia jog šie duomenys, atsakovei pagal Rangos sutarties bei CK nuostatas neįforminus atliktų darbų trūkumų/defektų, jų savalaikiai nenurodžius ieškovei, neginčijus atliktų darbų akto Nr. 3, patys savaime nesudaro pagrindo apeliantei atsisakyti mokėti už akte Nr. 3 nurodytus darbus. Atsakovės pateiktos techninio prižiūrėtojo el. laiškų kopijos pačios savaime nepatvirtina ieškovės atliktų darbų trūkumų. Be to, objekto techninis prižiūrėtojas S. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas, negalėjo tiksliai įvardinti ir nurodyti nekokybiškai atliktų darbų kiekių (techninis prižiūrėtojas tik abstrakčiai nurodė, jog buvo perdarinėjami eskalatorių atraminiai mazgai, kai kurios perdangų vietos, klojinių demontavimas, šiukšlių valymas, išvežimas), paaiškino, jog ieškovė pažeidė fasadą, tačiau užsakovė UAB ,,Lelija” nuostolių iš atsakovės dėl to neprašė, taip pat sugadino bordiūrus, kurių atsakovė nekeitė. Techninis prižiūrėtojas nurodė, jog objektas buvo priduotas, defektai ištaisyti, delspinigiai neskaičiuoti, UAB ,,Lelija” priėmė darbus iš UAB ,,Auksta” ir už juos sumokėjo 2019 m. spalio-lapkričio mėn.
45. Dėl atsakovės pateikto 2019 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų akto Nr. 2, pagal kurį O. E. ginčo objekte (pagal akte nurodytą 2019 m. gruodžio 17 d. statybos darbų sutartį Nr. 1) atliko statybos remonto darbus ir valymo darbus už bendrą 740 Eur sumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pagal nurodytą aktą nėra galimybės nustatyti, kokius būtent statybos remonto darbus O. E. atlikinėjo, ar tokiais darbais buvo taisomi būtent ieškovės atliktų darbų trūkumai. Pagal šį aktą darbai – tiek statybos, tiek valymo, buvo atliekami tik 2019 m. gruodžio mėn., t. y. po maždaug 3 mėn. nuo ieškovės priduotų darbų, todėl šis įrodymas pats savaime nepatvirtina ieškovės atliktų darbų trūkumų.
46. Teisėjų kolegija apeliantės pateiktų statybos darbų žurnalo išrašo duomenų nepripažįsta tokia įrodinėjimo priemone, kuri būtų pakankama ieškovės faktiškai atliktų darbų faktui ir tiksliai apimčiai nustatyti, nes byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumos analizė kelia pagrįstų abejonių, ar statybos darbų žurnalas pateiktas visa apimtimi, ar jame įrašyti visi ieškovės faktiškai atlikti objekte darbai. Iš atsakovės pateiktų statybos žurnalo ištraukų matyti, jog pastabos šiose ištraukose rašytos nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., tuo tarpu ginčo atliktų darbų aktas Nr. 3 parengtas už 2019 m. rugsėjo mėnesį. Apeliantė byloje neginčijo, jog ieškovė objekte dirbo visa rugsėjo mėnesį. Be to, pateiktose statybos žurnalų ištraukose nurodytos pastabos savaime nesuponuoja atsakovei pagrindo nemokėti už ieškovės atliktus darbus. Statybos darbų žurnale padaryti įrašai (forma F-57) yra neinformatyvūs (pvz. nurodoma, jog vėluojami g/b perdangos betonavimo darbai, atsiliekama nuo sutartinių įsipareigojimų, trūkumus pašalinti nedelsiant, išvalyti ir išvežti statybines atliekas ir pan.) – iš jų neįmanoma nustatyti atliktų darbų neatitikties reikalavimams pobūdžio ir kaip šie neatitikimai yra nustatyti, neaišku, ko konkrečiai neatitinka kiekvienas konkretus darbas, kokio dydžio nuokrypiai ir kaip jie nustatyti.
47. Šiuo atveju atsakovė, remdamasi atliktų darbų trūkumais, turėjo pateikti konkrečius įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti apie trūkumų faktą, pobūdį, apimtį, šalinimo kaštus (CPK 12, 178 straipsniai). Bet kuriuo atveju atliktų darbų trūkumų faktas ar vėlavimas atlikti darbus savaime nesuteikia pagrindo atsisakyti mokėti už atliktus darbus. Apeliantė neįrodinėjo ir to, kad jos veiksmus, nepasirašant darbų perdavimo akto, galėtų pateisinti trūkumų, dėl kurių darbų rezultato apskritai neįmanoma naudoti pagal Rangos sutartyje numatytą paskirtį ir kuriuos ieškovė atsisako ištaisyti, buvimas (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Byloje nenustatyta, kad atsakovė dėl ieškovės kaltės būtų patyrusi kokių nors nuostolių, atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nuostolių, žalos dydį, teismui neteikė. Priešingai byloje nustatyta, jog užsakovė priėmė objekte atliktus darbus ir su apeliante už atsiskaitė.
48. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu apeliantė (rangovė) būtų pagal Rangos sutarties 4.3 punkto reikalavimus (per dvi dienas), kai 2019 m. rugsėjo 18 d. gavo atliktų darbų aktą Nr. 3, informavusi ieškovę (subrangovę), jog nesutinka su akte Nr. 3 nurodyta darbų apimtimi, ar, kad kai kurie darbai neatlikti, ar darbai turi trūkumų, šalys būtų galėjusios patikrinti atliktų darbų apimtį statybos objekte, remdamosis atliktų darbų aktu Nr. 3. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog nesutikimą su ieškovės pateiktu atliktų darbų aktu Nr. 3 apeliantė pareiškė tik 2020 m. vasario 14 d., tai yra po to, kai 2020 m. vasario 12 d. ieškovė apeliantei pateikė pretenziją, reikalaudama apmokėti įsiskolinimą pagal atliktų darbų aktą Nr. 3.
49. Aplinkybę, jog apeliantė iš esmės sutiko su akte Nr. 3 ieškovės nurodytu darbų kiekiu bei įkainiais patvirtina ir tai, kad ieškovės atsakovei pateikta 2019 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaita faktūra, serija RAM Nr. 0019, remiantis VMI pateikta informacija bei liudytojos A. T., kuri tvarko apeliantės buhalterinę apskaitą, parodymais pirmosios instancijos teisme, 2019 m. spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje, gavus apeliantės tuometinio vadovo sutikimą, buvo įtraukta į apeliantės apskaitą (gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą), o pašalinta iš minėto registro tik 2020 m. vasario 12 d., t. y. būtent ieškovės pirmos rašytinės pretenzijos dėl susidariusios skolos apmokėjimo dieną. Apeliantė įrodinėja, jog PVM sąskaitos faktūros registravimas VMI registre ir vėlesnis išregistravimas (tikslinant buhalterinę apskaitą), nesant darbų atlikimo ir priėmimo, neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės, tačiau šiuo aspektu pažymėtina tai, jog apeliantei Rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nepareiškus pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų ar dalies darbų neatlikimo, labiau tikėtina, jog apeliantė PVM sąskaitą faktūrą į apskaitą įtraukė ją akceptavusi (kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo – PVM sąskaita faktūra įtraukta atsakovės vadovui patvirtinus ir sutikus), o ne per klaidą, kaip teigiama apeliaciniame skunde.
50. CPK reikalavimas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes yra tiesiogiai susijęs su medžiaga, surinkta ir išnagrinėta vykstant procesui. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir pasisakė tik dėl ieškovės pateiktų įrodymų ir nevertino apeliantės pateiktų įrodymų. Iš apeliacinio skundo argumentų negalima daryti išvados, kokių įrodymų, be aptartų pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau esančių bylos medžiagoje, teismas neįvertino. Pagal CPK 185 straipsnį teismas turi visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti byloje esančią medžiagą ir įrodymus ir, jais remdamasis, priimti byloje sprendimą. Nagrinėjamoje byloje atliktų darbų, kuriuos ginčijo apeliantė, aktas Nr. 3, pagal Rangos sutarties nuostatas laikytinas kaip vienašališkai surašytas ieškovės, teismo buvo vertintas kaip vienas pagrindinių įrodymų, liudijančių ginčijamų darbų atlikimo faktą ir įpareigojančių apeliantę atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog parengiamajame teismo posėdyje atsakovei buvo siūloma pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės argumentus, jog atliktų darbų akte Nr. 3 nurodyti darbai neatlikti arba atlikti su trūkumais, tačiau apeliantė šiuo pasiūlymu tinkamai nepasinaudojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu tam tikrų įrodymų nepavyko gauti, nors teismas tinkamai įvykdė savo pareigą išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, sprendimas byloje priimamas remiantis esamais įrodymais.
51. Aptartų bylos aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia padaryti išvadą, kad apeliantė, Rangos sutartyje nustatytais terminais nenurodžiusi jokių pastabų dėl ieškovės atliktų darbų, be pagrindo vengė atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus. Šiuo aspektu aktualu tai, kad apeliantė iš esmės neginčija aplinkybių, jog statybos rangos sutartis realiai jau įvykdyta ir visi jos objektu buvę darbai jau yra užbaigti / atlikti. Apeliantei pripažinus, kad ieškovė atliko dalį atliktų darbų akto Nr. 3 darbų, nepateikus įrodymų, kad dalies darbų ieškovė neatliko, kad jie atlikti su trūkumais, kad darbus užbaigė kiti asmenys, ieškovės reikalavimas priteisti iš apeliantės skolą už nurodytus darbus pripažintinas pagrįstu atliktų darbų akte Nr. 3 nurodyta apimtimi (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
52. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl 40 Eur sumos, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, priteisimo
53. Apeliantė taip pat įrodinėja, jog ieškovės reikalavimas dėl 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų turėjo būti atmestas savarankiškais pagrindais, kadangi ieškovė jokių „skolos išieškojimo“ veiksmų neatliko ir tokių išlaidų nepatyrė. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
54. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis (1 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (7 straipsnio 2 dalis).
55. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių rangos (subrangos) teisinių santykių pobūdį, pagrįstai nustatė, kad ginčo sutartis atitinka minėtame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas, tai yra minėtame įstatyme numatytą fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą.
56. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta 40 Eur suma yra neįrodinėtina, t. y. ieškovė neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, nes kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40 Eur sumos.
57. Esant nurodytam reglamentavimui, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
58. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
59. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
60. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 800 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl, apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Auksta“, juridinio asmens kodas 304341849, ieškovei UAB „Raminsta“, juridinio asmens kodas 304842059, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė