Civilinė byla Nr. 3K-3-321-969/2018                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00538-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.7.; 3.4.4.9.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ restruktūrizavimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus ir teisę skųsti teismo nutartį, kuria atmestas kreditoriaus prašymas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi UAB „Grimeda“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta restruktūrizavimo byla. Ši teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi palikta nepakeista.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.
4. Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. gruodžio 7 d. gautas kreditorės AB Šiaulių banko (toliau – ir kreditorė, Bankas) prašymas dėl Bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Prašyme kreditorė nurodė, kad faktinė ir teisinė situacija Bendrovės restruktūrizavimo byloje iš esmės pasikeitė, kai Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas pagal UAB „Grimeda“ ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankui dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir šių sutarčių pakeitimo (nustatytus kredito grąžinimo grafikus, negrąžintą paskolos dalį išdėstyti septyneriems metams (iki 2023 m. gruodžio 30 d.), kuriuo ieškinys atmestas. Bankas yra didžiausias Bendrovės kreditorius (jo patvirtintas reikalavimas sudaro virš 80 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos). Pagal restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu nustatytą faktinę situaciją UAB „Grimeda“ turtas sudarė 11 289 772 Eur, pradelsti įsipareigojimai – 1 525 468 Eur, o įsipareigojimai Bankui, kurie laikyti nepradelstais dėl vykusio teisminio ginčo, sudarė 5 006 277,31 Eur, nors realiai pradelsti įsipareigojimai buvo 6 531 746 Eur (neskaičiuojant įsipareigojimų iš laidavimo santykių), kas gerokai viršija pusę į Bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Taigi atmetus Bendrovės ieškinį tapo aišku, kad restruktūrizavimo procesas pradėtas ir vykdomas faktiškai nemokiai bendrovei. Kreditorė kreipėsi į restruktūrizavimo administratorių su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 25 straipsnio 1 dalies 8 punktu, būtų sprendžiamas klausimas dėl Bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tačiau administratorius kreditorių susirinkimą sušaukti atsisakė.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi kreditorės prašymo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo netenkino, kartu nurodė, kad ši nutartis neskundžiama.
6. 2018 m. sausio 11 d. Bankas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties.
8. Teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
9. Teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nutarties, kuria teismas atsisako nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimas nenustatytas CPK, taip pat ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, atskirąjį skundą atsisakė priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
10. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Banko atskirąjį skundą, 2018 m. kovo 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Teismas nurodė, kad pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalį restruktūrizavimo bylą nutraukti gali tik teismas, jeigu tam yra įstatyme nustatyti pagrindai, t. y. esant nors vienai iš šių sąlygų: nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus; restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus ir restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus; restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas.
12. Teismas sprendė, kad Banko nurodytos aplinkybės (sprendimas, kuriuo atmestas UAB „Grimeda“ ieškinys dėl kredito sutarčių nutraukimo ir termino pratęsimo, įsiteisėjo ir šios aplinkybės yra susijusios su esminiu faktinės ir teisinės situacijos pasikeitimu restruktūrizavimo procese), vadovaujantis ĮRĮ 28 straipsniu, nesudaro pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą, nes įstatymo leidėjo nustatyti restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai nėra aiškinami plačiai ĮRĮ nuostatos neįtvirtina pavienio kreditoriaus teisės inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimo proceso.
13. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą, nes nei ĮRĮ straipsnių nuostatos, nei CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai nenustato galimybės apskųsti atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį, kuria nebuvo tenkintas kreditorės prašymas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo (kreditorė šiame bylos etape neturi teisės inicijuoti restruktūrizavimo bylos nutraukimo procedūros), nes ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu kreditorė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį ir priimti jos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties. Taip pat prašo vadovautis CPK 353 straipsnio 2 dalimi, peržengti kasacinio skundo ribas ir pateikti platesnius argumentus dėl restruktūrizavimo bylų nutraukimo pagrindų ir procedūrų teisinio reguliavimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų nuostatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama teismui priėmus nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o užbaigiama teismui priėmus sprendimą patvirtinti pateiktą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba restruktūrizavimo bylą nutraukti, jei nustatomos ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-686/2016). Taigi nutartis, kuria sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, yra sprendimas, kuriuo restruktūrizavimo byla baigiama nagrinėti iš esmės, ir tai nėra nutartis, kuri susijusi su tarpinių sprendimų priėmimu restruktūrizavimo procese. Kaip matyti iš ĮRĮ įtvirtinto reglamentavimo, daugybė teisinių pasekmių, susijusių su restruktūrizavimo bylos pabaiga bylą nutraukiant, siejama būtent su nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimu, kas savaime patvirtina, kad įstatymo leidėjas nustatė galimybę tokią nutartį skųsti. Atitinkamai turėtų būti skundžiama ir nutartis atsisakyti nutraukti restruktūrizavimo bylą. Teismų praktika, sprendžiant, ar nutartis atsisakyti nutraukti restruktūrizavimo bylą skundžiama, yra skirtinga (pvz. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti nutraukti restruktūrizavimo bylą (civilinė byla Nr. 2-162-157/2017), o tai kuria teisinį neapibrėžtumą restruktūrizavimo procese. Nors proceso atnaujinimo institutas restruktūrizavimo procese netaikomas, nes iškelta restruktūrizavimo byla nėra užbaigta, tačiau nėra jokių apribojimų spręsti dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Pasirengimo restruktūrizavimo procesui stadija (kai per 6 mėnesius turi būti parengtas ir su kreditoriais suderintas restruktūrizavimo plano projektas) pati savaime negali riboti teisės reikalauti nutraukti restruktūrizavimo bylą, t. y. išnagrinėti bylą iš esmės, jei yra atitinkami restruktūrizavimo proceso nutraukimo pagrindai.
2. Teismas netinkamai taikė ir pažeidė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 28 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus:
1. Teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, nepagrįstai nurodė, kad kreditorė apskritai neturėjo teisės pateikti prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą; restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta tik esant ĮRĮ 28 straipsnyje nustatytiems pagrindams, kurie neaiškinami per plačiai. ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 8 punkte aiškiai įtvirtinta kreditorių teisė spręsti dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad restruktūrizavimo byla nutrauktina ne tik pagal ĮRĮ 28 straipsnio nuostatas, bet ir kai to prašo kreditoriai. Būtų nepagrįsta spręsti, kad restruktūrizavimo byla negali būti nutraukta anksčiau nei po 6 mėnesių nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jei dar iki sueinant šiam terminui yra išsakytas aiškus 2/3 kreditorių reikalavimų dalį turinčių kreditorių nepritarimas restruktūrizavimo procesui. Šios aplinkybės yra reikšmingos ir dėl to, kad būtų išvengta restruktūrizavimo proceso imitavimo, kai nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad restruktūrizavimo planas galėtų būti patvirtintas iki nustatyto termino restruktūrizavimo planui pateikti pabaigos.
2. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas draudžia nemokiai bendrovei kelti restruktūrizavimo bylą, todėl nemokios bendrovės restruktūrizavimo procesas yra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju, remiantis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, darytina išvada, kad restruktūrizavimo byla buvo iškelta nemokiai bendrovei, nes restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną UAB „Grimeda“ įsipareigojimai kreditorei faktiškai buvo pradelsti, nors teismo vertinti kaip nepradelsti tik dėl Bendrovės nepagrįstai pareikšto ieškinio (žr. šios nutarties 4 punktą). Nagrinėjamu atveju, kai teisinė ir faktinė situacija iš esmės pasikeičia jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. tampa žinoma, kad restruktūrizavimo byla iškelta netenkinant ĮRĮ nustatytų imperatyviųjų restruktūrizavimo proceso pradėjimo sąlygų, teisingumo, sąžiningumo principai ir viešasis interesas reikalauja užtikrinti teisę reikalauti nutraukti neteisėtą procesą, ypač kai tokį prašymą teikia kreditorius, kurio turimų balsų suma yra pakankama spręsti dėl restruktūrizavimo proceso tolesnės eigos, o administratorius atsisako šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame atitinkamas sprendimas galėtų būti priimtas.
3. Teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas užtikrinti viešojo intereso apsaugą, atsižvelgdamas į pateikto prašymo turinį ir matydamas, kad nėra objektyvių aplinkybių, jog restruktūrizavimo planas būtų patvirtintas nustatytais terminais (prašymą teikia kreditorius be kurio pritarimo restruktūrizavimo plano patvirtinimas neįmanomas), restruktūrizavimo bylą turėtų nutraukti ne tik dėl pirmiau nurodytų pagrindų, bet ir ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, taip užkirsdamas kelią nepagrįstam kreditorių teisių pažeidimui.
15. RUAB „Grimeda“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kreditorė nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų taikymą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, kadangi tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, be to, CPK ir (ar) ĮRĮ nėra nustatyta tokia teisė. Teismo procesinis sprendimas, kuriuo nusprendžiama nutraukti restruktūrizavimo bylą, iš esmės skiriasi nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo atsisakoma nutraukti restruktūrizavimo bylą. Nutraukus restruktūrizavimo bylą užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, todėl yra suteikiama galimybė tokį teismo sprendimą apskųsti, tačiau, nusprendus netenkinti prašymo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, vėliau, atsiradus ĮRI 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, restruktūrizuojamos įmonės administratorius ar būtiną teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą turintis kreditorius (ar kreditorių susirinkimas) galėtų teikti naują prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Taigi akivaizdu, kad tokiu atveju nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai.
2. Nėra pagrindo sutikti, kad ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose įtvirtintas baigtinis įmonei iškeltos restruktūrizavimo bylos nutraukimo sąlygų sąrašas turi būti aiškinamas plačiai, papildomai įtraukiant ir tokią neapibrėžtą sąlygą – iš esmės pasikeitusių aplinkybių atsiradimą. Įstatymų leidėjas teisę nutraukti restruktūrizavimo bylą suteikė tik teismui ir įtvirtino baigtinį sąrašą atvejų, kai gali būti nutraukta įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. Pradėjus šioje teisės normoje įtvirtintus restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus aiškinti per plačiai, būtų pažeista ĮRĮ sureguliuota restruktūrizuojamų įmonių bei jų kreditorių interesų apsaugos pusiausvyra, kadangi tokiu atveju restruktūrizuojamų įmonių kreditorių interesų apsaugai būtų suteiktas prioritetas prieš restruktūrizavimo procesą. Kasaciniame skunde nurodyti duomenys, kad Banko kreditoriaus reikalavimas sudaro virš 80 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, neatitinka tikrovės, nes Banko teismo patvirtinta 5 861 943,67 Eur kreditoriaus reikalavimo suma (5 028 792,63 Eur negrąžinto kredito suma ir 833 151,04 Eur palūkanų) sudaro 62,0846 proc. visų Klaipėdos apygardos teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (9 441 860,01 Eur). Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai sprendė, kad, nesant ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, nėra pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų

16. Restruktūrizavimo bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis įmonės restruktūrizavimo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra ĮRĮ.
17. ĮRĮ (nagrinėjamam ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 1 d. redakcija) 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto.
18. Įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami apsaugoti interesus, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-916/2015; kt.).
19. Remiantis ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalimi, įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Įmonės restruktūrizavimo byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl įmonės restruktūrizavimo teisinių santykių (ĮRĮ 2 straipsnio 7 dalis). Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama teismui priėmus nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 7 straipsnio 4, 6 dalys), o užbaigiama teismui priėmus sprendimą patvirtinti pateiktą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 29 straipsnio 3 dalis) arba nutraukti restruktūrizavimo bylą, jei nustatomos ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.
20. Pagal ĮRĮ 8 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos taikomi įvairūs restruktūrizuojamos įmonės ūkinės finansinės veiklos ir tokios įmonės kreditorių teisių apribojimai. Atsižvelgiant į tai, ĮRĮ 14 straipsnio 1–5 dalys įtvirtina aiškiai apibrėžtus terminus, per kuriuos po restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme turi būti atlikti veiksmai, susiję su restruktūrizavimo plano rengimu, derinimu, pritarimu jam ir pateikimu teismui tvirtinti. Remiantis ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalimi, teismas, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, per 15 kalendorinių dienų rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl restruktūrizavimo plano. Teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama.
21. ĮRĮ 28 straipsnis reglamentuoja įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimą. Šioje imperatyvioje teisės normoje nustatyti savarankiški pagrindai nutraukti restruktūrizavimo bylą, t. y. teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus; 3) restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus ir restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus; 4) restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 5) pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas.
22. Remiantis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
23. Pažymėtina, kad ĮRĮ nenustatyta, jog restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta ir tokiu atveju, jei po teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo paaiškėja, kad teismui nagrinėjant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo egzistavo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės. Kaip nurodyta pirmiau, po restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme turi būti atlikti veiksmai, susiję su restruktūrizavimo plano rengimu, derinimu, pritarimu jam ir pateikimu teismui tvirtinti. Restruktūrizavimo plane, be kita ko, turi būti nurodyta kreditorių reikalavimų tenkinimo terminai, numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo ir kita. Tai reiškia, kad kol planas neparengtas, kreditoriai objektyviai negali žinoti, ar galimas įmonės restruktūrizavimas atitinka jų interesus, ar šie interesai būtų geriau apginti įmonės bankroto atveju.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad restruktūrizavimo proceso, kaip įmonės veiklos pertvarkymo bei jos įsipareigojimų kreditoriams modifikavimo, prigimtis lemia tam tikro pačios įmonės dalyvių ir kreditorių susitarimo būtinybę, šis susitarimas pasiekiamas įgyvendinant ĮRĮ nustatytas procedūras. Restruktūrizavimo procesas neįmanomas be reikalavimų daugumą turinčių kreditorių pritarimo, o kreditorių pritarimas galimas tik tuo atveju, kai restruktūrizavimo planas yra pakankamai realus ir įgyvendintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550-687/2015; ir kt.).
25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kreditorių teisių restruktūrizavimo byloje gynimą.
26. Visų pirma, nuo bylos iškėlimo iki restruktūrizavimo plano pateikimo teismui tvirtinti kreditoriams suteikiama teisė nuspręsti dėl (ne)pritarimo restruktūrizavimo planui. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl ĮRĮ nenustatyta, kad restruktūrizavimo planui turi pritarti visi restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai, t. y. kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos reikalavimas užtikrina, kad restruktūrizavimo planas turėtų didžiausią reikalavimų dalį turinčių kreditorių palaikymą ir kad kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro mažumą, negalėtų užkirsti kelio restruktūrizavimui, taip pat leidžia spręsti, kad kvalifikuota kreditorių dauguma laiko įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui realiu, kreditorių daromas nuolaidas – proporcingomis, o restruktūrizavimo tikslus – įgyvendinamais. Tai reiškia, kad kreditorių, kurių reikalavimai viršija 1/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, balsai gali nulemti, jog restruktūrizavimo planui nebus pritarta, o tokiu atveju restruktūrizavimo byla būtų nutraukiama ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies pagrindu.
27. Antra, vykstant restruktūrizavimo procedūroms, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas turi užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą, be kita ko, kontroliuodamas ĮRĮ 14 straipsnio 1–5 dalyse įtvirtintų terminų laikymąsi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje teisės normoje įtvirtinti terminai veiksmams, susijusiems su restruktūrizavimo plano rengimu, derinimu, pritarimu jam ir pateikimu teismui tvirtinti (kurių metu įmonei taikoma ĮRĮ 8 straipsnyje nustatyta apsauga nuo kreditorių reikalavimų), nustatyti tam, kad įmonės, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, valdymo organas ir restruktūrizavimo administratorius turėtų pakankamai, tačiau ne per daug (kad naudodamiesi įstatymo suteikta laikina apsauga nuo kreditorių reikalavimų nepažeistų jų teisių) laiko suplanuoti finansinių problemų turinčios įmonės veiklą restruktūrizavimo laikotarpiu taip, kad tai atitiktų ne tik pačios restruktūrizuojamos įmonės, bet ir jos kreditorių daugumos interesus. Atskiriems subjektams vilkinant veiksmų, įtvirtintų ĮRĮ 14 straipsnio 1–5 dalyse, atlikimą, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas privalo užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui. Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalį restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu turi teisę vieną kartą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui pratęsti šioje dalyje nustatytą terminą. Remiantis ĮRĮ 28 straipsnio 1 punktu, nustatytais terminais nepateikus restruktūrizavimo plano teismas turi restruktūrizavimo bylą nutraukti.
28. Trečia, kreditorių teisės restruktūrizavimo byloje ginamos taip pat ir teismui sprendžiant dėl pateikto restruktūrizavimo plano tvirtinimo – kreditorių mažumos teisės turėtų būti apsaugotos per restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūrą, teismui užtikrinant, kad jų teisinė padėtis įgyvendinant planą nebūtų blogesnė, palyginti  ta, kuri būtų, jei įmonei būtų iškelta bankroto byla.
29. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą įmonės kreditoriai neturi galimybės daryti įtaką restruktūrizavimo bylos procesui tol, kol kreditorių susirinkimui nėra pateikiamas restruktūrizavimo planas. Savo valią dėl iškeltos restruktūrizavimo bylos tęstinumo kreditoriai išreiškia balsuodami dėl restruktūrizavimo administratoriaus pateikto restruktūrizavimo plano. Kreditorių susirinkime restruktūrizavimo planui nepritarus, restruktūrizavimo administratorius neturi teisės jį teikti teismui tvirtinti. Tokiu atveju, suėjus įstatyme nustatytam 6 mėnesių terminui nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, restruktūrizavimo byla nutraukiama ĮRĮ 28 straipsnio 1 punkto pagrindu.
30. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi Bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, ši teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi nustatytas 6 mėnesių nuo nutarties iškelti Bendrovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. rugpjūčio 7 d.) terminas parengti ir pateikti teismui UAB „Grimeda“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus (t. y. iki 2018 m. vasario 7 d.). Pasinaudojus papildoma viešai prieinama informacija, teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad terminas pateikti Bendrovės restruktūrizavimo planą buvo pratęstas keletą kartų, t. y. iki 2018 m. kovo 7 d., 2018 m. balandžio 7 d., 2018 m. gegužės 7 d., 2018 m. birželio 7 d. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovės restruktūrizavimo planas būtų teismo patvirtintas. Bankas (kreditorius) 2017 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą dėl Bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo – taigi, po teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, tačiau teismui dar nepatvirtinus restruktūrizavimo plano ir nepasibaigus įstatyme nustatytam (teismo pratęstam) restruktūrizavimo plano pateikimo terminui.
31. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje pripažįstama termino pateikti restruktūrizavimo planą pratęsimo galimybė ilgesniam negu vieno mėnesio laikotarpiui, tačiau tokie atvejai turėtų būti vertinami kaip išskirtiniai, termino pateikti restruktūrizavimo planą pratęsimas turi būti pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis ir atitikti restruktūrizavimo proceso tikslą bei principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013 ir kt.).
32. Pažymėtina, kad Bankas, pateikdamas prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą, iš esmės siekia atnaujinti procesą byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus prašymą dėl UAB „Grimeda“ bankroto bylos iškėlimo ir UAB „Grimeda“ vadovo prašymą iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą – t. y. dėl nagrinėjamos restruktūrizavimo bylos dalies, dėl kurios priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą vertintina kaip teismo procesinis dokumentas, kuriuo restruktūrizavimo byla iškeliama, konstatavus įstatyme nustatytų kriterijų jai iškelti egzistavimą, o ne užbaigiama. Taigi ji neatitinka CPK 365 straipsnio 1 dalies sąlygos, kuriai esant gali būti sprendžiama dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-686/2016, 37 punktas).

Dėl teisės skųsti teismo nutartį, kuria atmestas kreditoriaus prašymas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo

34. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
35. Atskirasis skundas yra priemonė pradėti apeliacinį procesą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
36. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017, 26 punktas).
37. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (pirmiau nurodytos nutarties 27 punktas).
38. CPK yra įtvirtinta galimybė skųsti konkrečias pirmosios instancijos teismo nutartis paduodant atskirąjį skundą (pvz., CPK 100, 151, 165 straipsniai ir kt.).
39. Nagrinėjamu atveju aktuali teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, apskundimo tvarkos problema. Bankas pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl įmonės (ne)mokumo (žr. šios nutarties 5–6 punktus).
40. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti minėtą Banko atskirąjį skundą motyvuodamas tuo, kad nutarties, kuria teismas atsisako nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimas nenustatytas CPK, taip pat ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, iš esmės sutiko su šia teismo išvada.
41. Šios nutarties 16 punkte minėta, kad restruktūrizavimo bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose. Pagrindinis įmonės restruktūrizavimo klausimus reglamentuojantis teisės aktas – ĮRĮ. Taigi ĮRĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju.
42. CPK nuostatos neįtvirtina galimybės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą. Taigi minėta nutartis nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos teismo nutartys.
43. ĮRĮ reglamentuoja konkrečių teismo nutarčių apskundimą (pvz., ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo yra neskundžiama, o to paties straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją kelti gali būti skundžiama atskiruoju skundu ir pan.). Teismo nutartis dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jei ji nutraukiama esant vienai iš ĮRĮ 28 straipsnyje nurodytų sąlygų, yra skundžiama remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes ji užkerta galimybę tolesnei restruktūrizavimo bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550-687/2015; ir kt.). Tuo tarpu teismo nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimo galimybė ĮRĮ nenumatyta.
44. Nustačius, jog įstatymo leidėjas nutarties, kuria atsisakyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) neįvardijo nei CPK, nei ĮRĮ, vertinama, ar tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
45. Nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Taigi pirmiau nurodyta nutartis taip pat neatitinka ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus.
46. Šios nutarties 30 punkte minėta, kad terminas restruktūrizavimo planą pateikti teismui nėra pasibaigęs. Restruktūrizavimo administratoriui per teismo nustatytą (pratęstą) terminą nepateikus restruktūrizavimo plano, kuriam pritarta kreditorių susirinkime, teismui tvirtinti, restruktūrizavimo byla turės būti nutraukta (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tai yra vienas iš kreditoriaus (Banko) teisių gynimo būdų.
47. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų

48. Bankas 2018 m. liepos 11 d. per EPP sistemą pateikė rašytinius paaiškinimus dėl naujų aplinkybių vertinimo. Juose, be kita ko, nurodoma, kad Bendrovės restruktūrizavimo byloje nepateikus restruktūrizavimo plano iki 2018 m. kovo 7 d. restruktūrizavimo byla turėjo būti nutraukta, tačiau Bendrovė tebesinaudoja visomis restruktūrizuojamos įmonės lengvatomis, o jos kreditoriai neturi jokių galimybių išsiieškoti susidariusių įsiskolinimų. Bankas taip pat nurodo duomenis apie Bendrovės restruktūrizavimo plano rengimo aplinkybes.
49. Šios nutarties 27 punkte nurodyta, kad, vykstant restruktūrizavimo procedūroms, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas turi užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros išsaugojimą, be kita ko, kontroliuodamas ĮRĮ 14 straipsnio 1–5 dalyse įtvirtintų terminų laikymąsi, o nustatytais terminais nepateikus restruktūrizavimo plano teismas turi restruktūrizavimo bylą nutraukti. Kaip savo 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, valstybės pareigūnų, inter alia (be kita ko), teisėjų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias valstybės pareigūnai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos.
50. Vertinant rašytinius Banko paaiškinimus pažymėtina, kad pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka CPK XVII skyriuje „Bylų procesas kasaciniame teisme“ nustatyta tvarka ir sąlygomis. CPK 350 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas pildyti ar keisti kasacinį skundą, kai skundo priėmimo klausimas jau yra išspręstas. Šis draudimas, be kita ko, taikytinas tada, kai kasatorius, kurio skundas jau atrankos teisėjų kolegijos yra priimtas, pateikia papildomus teisinius argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) ar argumentus, kuriais keičiama, papildoma, tikslinama jo pozicija teisės normų taikymo, prašymo formulavimo prasme.
51. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir Banko pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, spręstina, kad Banko pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimas prieštarautų CPK 350 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam draudimui, dėl to juos priimti atsisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Tačiau šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
53. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. RUAB „Grimeda“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių kasaciniame teisme jos patirtų išlaidų dydį, todėl šios jai nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
54. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Egidijus Laužikas

                                                                      Rimvydas Norkus

                                                                      Gediminas Sagatys