Civilinė byla Nr. e2S-1316-981/2023

                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17779-2020-4

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:         

              3.2.6.12.3; 3.3.2.4      

                                                                                (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweet art“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovų D. D. ir A. D. ieškinį atsakovams S. M., G. M., E. M., J. M., E. M., 903-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Sweet art“ dėl nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Apeliacinės instancijos teismas         

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai D. D. ir A. D. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sweet art“ (toliau – UAB  „Sweet art“), kurį patikslinę, prašė „įpareigoti atsakovą UAB „Sweet art“ nutraukti restorano „Balzac“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės; uždrausti pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje vykdyti lauko kavinės (lauko terasos) ar kitą komercinę veiklą ateityje, šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre; uždrausti UAB „Sweet art“ ar kitiems subjektams, vykdantiems restorano veiklą adresu Savičiaus g. 7, Vilnius, dirbti (gaminti maistą ar tvarkytis virtuvės patalpose) atidarytomis virtuvės durimis, nurodant, kad durys į virtuvę visada privalo būti uždarytos, o būtinybė patekti į patalpas bei visas prekių ar reikalingų priemonių pristatymas turi vykti per pagrindines duris iš Savičiaus g. pusės ar šonines duris iš arkos, šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre ir priteisti bylinėjimosi išlaidas“.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą UAB „Sweet art“ nutraukti restorano „Balzac“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 31 d. buvo gautas atsakovės UAB „Sweet art“ prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovė į teismą kreipiasi atsižvelgdama į ieškovų poziciją, kad sprendimas nėra įvykdytas ir kuria remiantis nagrinėjamas antstolės prašymas dėl baudos atsakovei skyrimo. Paaiškino, kad sprendimas yra įvykdytas: atsakovė įsiteisėjus sprendimui nedelsiant nutraukė restorano „Balzac“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje. Atsakovė pašalino visus jai priklausančius daiktus iš žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius ir negali pašalinti svetimų pavėsinių, malkų, stalų ir kėdžių, tvoros elementų ir medinių klombų su tujomis ir eglėmis, nes jos nepriklauso atsakovei. Atsakovės teigimu, sprendimas yra neaiškus dalyje dėl įpareigojimo atsakovei atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį: ar atsakovė pagal sprendimą turėjo pareigą pašalinti iš ginčo kiemo tik jai priklausančius naudotus objektus, ar ji turi pašalinti iš kiemo visus objektus, netgi ir tuos, kurie yra kitų asmenų nuosavybė.

5.       Pažymėjo, kad atsakovai S. M., G. M., E. M., J. M., E. M. ir G. M. 2023 m. sausio 10 d. prašyme neišduoti vykdomojo rašto nurodė, kad daugiamečiai augalai – tujos ir eglės yra Savičiaus g. 7, Vilnius namo gyventojų nuosavybė, o malkos yra laikomos ginčo kieme, nes naudojamos butų šildymui ir nepriklauso atsakovei.

6.       Ieškovai D. D. ir A. D. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo išaiškinimo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

7.       Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimu būtent atsakovė UAB „Sweet art“ įpareigota atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės. Ieškovų teigimu, ši teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė yra aiški ir konkreti. Žodis „visi“ lietuvių kalboje reiškia, kad neišskiriant nė vieno iš tam tikros grupės. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė pašalinti visus objektus, esančius Savičiaus g. 7, Vilnius vidiniame kieme. Ieškovai pažymėjo, jog ši formuluotė vienareikšmiškai reiškia, kad nėra jokių daiktų, kurie galėtų likti kieme. Ieškovų teigimu, atsakovė UAB „Sweet art“ savo prašyme dėl sprendimo išaiškinimo siekia pakeisti priimto sprendimo turinį ir kelia klausimą, ar turi būti pašalinti visi objektai, ar tik šiam atsakovui priklausantys objektai. Atsakovė UAB „Sweet art“, praėjus beveik metams po sprendimo įsiteisėjimo, iškėlė naują versiją, jog dalis vidiniame kieme Savičiaus g. 7, Vilnius esančių daiktų priklauso ne jai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Sweet art“ prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. e2-321-868/2022.

9.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2022 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški, teismo sprendimo motyvai yra išdėstyti ir negali būti atsakovės prašymu papildomai aiškinami ar plečiami, todėl nėra pagrindo taikyti procesinio sprendimo išaiškinimo institutą. Pabrėžė, kad teismas, aiškindamas savo procesinį sprendimą, neturi teisės keisti jo turinio ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Sprendimą priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėto teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra suformuluota nesuprantamai ar dviprasmiškai.

10.       Teismas vertino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, konkreti, suprantama ir įvykdoma, todėl nėra pagrindo išaiškinti sprendimo rezoliucinę dalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 20 d. priimtas atsakovės UAB „Sweet art“ (toliau – ir apeliantė) atskirasis skundas, kuriuo atsakovė (apeliantė) prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

11.1.       Ieškovai D. D. ir A. D. (toliau – ieškovai arba apeliantai) kreipėsi į antstolę dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Antstolė Asta Stanišauskaitė (toliau – antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo atsakovei dėl tariamai neįvykdyto Sprendimo, nors atsakovė sprendimą įvykdė. Nagrinėjant antstolės pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2VP-4124-1176/2023 kilo abejonių, ar dalyvaujantys byloje asmenys tapačiai ir tinkamai supranta ir aiškina sprendimo rezoliucinę dalį. Teismas minėtoje byloje atidėjo bylos nagrinėjimą, kad atsakovė kreiptųsi į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo išaiškinimo.

11.2.       Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2VP-4124-1176/2023 dėl baudos šalys skirtingai aiškina sprendimo rezoliucinę dalį: (i) ieškovai teigia, kad sprendimu „atsakovas UAB „Sweet art“ buvo įpareigotas pašalinti visus objektus, esančius pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje. Teismo rezoliucinėje dalyje pateiktas nebaigtinis šių objektų sąrašas: tvoros elementai, statinės, skėčiai, stalai su kėdėmis, suoliukai ir kt.“; (ii) atsakovė pašalino visus jai priklausančius daiktus iš žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius ir negali pašalinti svetimų pavėsinių, malkų, stalų ir kėdžių, tvoros elementų ir medinių klombų su tujomis ir eglėmis, nes jos nepriklauso Atsakovei. Sprendimas yra neaiškus dalyje, ar atsakovė pagal sprendimą turėjo pareigą pašalinti iš ginčo kiemo tik jai priklausančius naudotus objektus, ar ji turi pašalinti iš kiemo visus objektus, netgi ir tuos, kurie yra kitų asmenų nuosavybė.

11.3.       Be to, Sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikiamas nebaigtinis sąrašas daiktų, kuriuos turi pašalinti atsakovė. Nurodoma, kad turi būti pašalinti „ir kt.“ objektai.  Taigi nėra aišku, kokius konkrečiai daiktus iš ginčo kiemo turi pašalinti atsakovė ar ji turi pašalinti ir jai nepriklausančius daiktus ir jei taip, kokiu teisiniu pagrindu ji gali tai padaryti. Teismas, matydamas aiškų ginčo šalių nesutarimą dėl sprendimo rezoliucinės dalies supratimo bei įvertindamas, kad šis nesutarimas jau yra perkeltas į teismą byloje dėl baudos, negalėjo teigti, kad sprendimas yra aiškus.

11.4.       Nutartis yra be motyvų. Teismas skundžiamoje nutartyje tik keletą kartų pakartojo, kad sprendimas yra aiškus ir suprantamas, bet nenurodė nei vieno motyvo, kodėl teismas padarė tokią išvadą. Teisėjų taryba, 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu „Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtinti Rekomenduojami teismų procesinių sprendimų kokybės standartai (toliau – Standartai), nurodė, kad „iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo kyla teisinio aiškumo reikalavimas, kuris reiškia, kad teismo sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir aiškūs, teismų nepriklausomumas, nešališkumas, sąžiningumas ir profesionalumas yra pagrindiniai teisėjų veiklos principai, įvertindama tai, kad tik motyvuotais teismo sprendimais yra tinkamai įvykdomas teisingumas, skaidrumas ir viešumas yra vieni pagrindinių teisėjų elgesio principų“. Standartų 2.2 p. nurodyta, kad „Teismo sprendimo motyvai neturi apsiriboti bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais. Pernelyg bendro pobūdžio formuluotės (tokios kaip „šie argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai“ ar pan.), kurios vartojamos atsakant į konkrečius bylai reikšmingus argumentus ir galėtų būti įterpiamos į bet kokį sprendimą, nepateikiant jokių papildomų detalių ar būtent konkrečiam sprendimui būdingų motyvų, nėra tinkamas motyvavimas.“. Nutartis yra naikintina vien dėl to, kad ji yra visiškai be motyvų.

12.       Ieškovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) atmesti UAB „Sweet art“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties ir šią nutartį palikti nepakeistą; 2) priteisti Ieškovams iš Atsakovo UAB „Sweet art“ jų patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

12.1.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimu atsakovas UAB „Sweet art“ įpareigotas atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės. Ši teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė yra aiški ir konkreti. Teismas aiškiai nurodė, kas turi pašalinti ir ką turi pašalinti. Žodis „visi“ lietuvių kalboje reiškia, kad neišskiriant nė vieno iš tam tikros grupės. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė pašalinti visus objektus, esančius Savičiaus g. 7, Vilnius vidiniame kieme. Ši formuluotė neabejotinai reiškia, kad nėra jokių daiktų, kurie galėtų likti kieme.

12.2.       Pažymėjo, kad apeliantas nei prašyme teismui, nei atskirajame skunde nenurodė, kurio žodžio ar žodžių junginio iš sprendimo rezoliucinės dalies jis nesupranta, tik klaidinančiai nurodo, kad nėra aišku, kokius daiktus teismas įpareigojo pašalinti, nors eilę kartų savo procesiniuose dokumentuose citavo rezoliucinę dalį ir ten aiškiai ir konkrečiai parašytus „visus“ vidiniame kieme esančius objektus. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog atsakovė siekia, kad teismas pakeistų sprendimą ir praėjus beveik metams po jo įsiteisėjimo dabar nuspręstų, kad galima pašalinti ne visus vidiniame kieme esančius objektus. Prašomas išaiškinti sprendimas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme, jis nebuvo pakeistas, todėl dabar jis jau negali būti pakeistas.

12.3.       Pažymėjo, kad Sprendimo išaiškinimo institutas nėra skirtas sprendimams pakeisti, jis skirtas tik  objektyviai esančiam neaiškumui pašalinti. Tai, kad sprendimas netenkina atsakovės, nereiškia, kad jis yra neaiškus, dviprasmis ar nesuprantamas. Atsakovė, remdamasi šioje situacijoje netaikytinu sprendimo išaiškinimo institutu, siekia ne tik pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir dalį šioje byloje nustatytų faktų, kas po sprendimo įsiteisėjimo yra visiškai negalima. Pastebėjo, kad atsakovė, siekdama pagrįsti esantį sprendimo neaiškumą, nepagrįstai šioje byloje kelia klausimus dėl sprendimo įvykdymo, dėl baudos skyrimo klausimų. Teismo Sprendimo įvykdymas ir sankcijos už jo nevykdymą klausimas yra kitos bylos dalykas ir jis neturi jokios įtakos CPK 278 straipsnyje įtvirtintam institutui taikyti.

12.4.       Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties nemotyvavimo nurodo, kad teismas nurodė teisinį nutarties pagrindą, pasirėmė kasacinio teismo praktika, įvertino prašomą išaiškinti sprendimo rezoliucinę dalį, nustatė, kad ji yra objektyviai aiški, nurodė, kad CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo išaiškinimo institutas neleidžia papildyti ar praplėsti priimto sprendimo motyvų, neleidžia pakeisti sprendimo turinio arba išeiti už byloje išspręstų klausimų ribų. Teismas taip pat motyvavo, kad negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Paaiškino, kad aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties.

12.5.       Ieškovų vertinimu, Teismo pateikti motyvai yra logiškai susiję su Nutarties rezoliucine dalimi, paaiškina, kodėl Teismas padarė atitinkamas išvadas (atmesti prašymą dėl išaiškinimo) ir kodėl nepradėjo analizuoti Atsakovo po Sprendimo įsiteisėjimo naujai iškeltų versijų. Teismas aiškiai atsakė, kad nei papildomi motyvai, nei naujų aplinkybių aiškinimas ar vertinimas Sprendimo išaiškinimo metu negalimi.

              Apeliacinės instancijos teismas

   k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).

14.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas. 

15.       Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės UAB „Sweet art“ prašymas išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

16.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo ieškovų D ir A. D. ieškinį atsakovams S, G, J, E. M., E. M. (V), 903-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Sweet art“ ir 2022 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę UAB „Sweet art“ nutraukti restorano „Balzac“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą (sprendimas įsiteisėjo).

17.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 31 d. buvo gautas atsakovės UAB „Sweet art“ prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimo. Atsakovė nurodė, kad sprendimas yra įvykdytas: atsakovė įsiteisėjus sprendimui nedelsiant nutraukė restorano „Balzac“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje. Atsakovė pašalino visus jai priklausančius daiktus iš žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius ir negali pašalinti svetimų pavėsinių, malkų, stalų ir kėdžių, tvoros elementų ir medinių klombų su tujomis ir eglėmis, nes jos nepriklauso atsakovei. Atsakovės teigimu, sprendimas yra neaiškus dalyje dėl įpareigojimo atsakovei atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį: ar atsakovė pagal sprendimą turėjo pareigą pašalinti iš ginčo kiemo tik jai priklausančius naudotus objektus, ar ji turi pašalinti iš kiemo visus objektus, netgi ir tuos, kurie yra kitų asmenų nuosavybė.

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė prašymą dėl sprendimo išaiškinimo konstatavęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra visiškai aiški, teismo sprendimo motyvai yra išdėstyti ir negali būti atsakovės prašymu papildomai aiškinami ar plečiami, todėl nėra pagrindo taikyti procesinio sprendimo išaiškinimo institutą, pabrėžė, kad sprendimą priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020). Vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta kaip vykdyti sprendimą ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė yra aiški, konkreti, be dviprasmybių, suformuluota pagal ieškinio reikalavimą –  <...> “įpareigoti atsakovą UAB „Sweet art“ nutraukti restorano „Balzac“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės.“ 

21.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog aiškinant sprendimą neturi būti keičiamas jo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima ir tai, jog teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų; teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015). Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl sprendimo vykdymo metu kilusių neaiškumų nepagrindžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinės dalis neaiški ar neišsami ir būtinybės išaiškinti sprendimą.

22.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-4124-1176/2023 pagal antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą skirti atsakovei UAB „Sweet art“ baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Atsakovė tvirtina, kad sprendimas yra įvykdytas: įsiteisėjus sprendimui, atsakovė nedelsiant nutraukė restorano „Balzac“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius, dalyje, pašalino visus jai priklausančius daiktus iš žemės sklypo Savičiaus g. 7, Vilnius ir negali pašalinti svetimų pavėsinių, malkų, stalų ir kėdžių, tvoros elementų ir medinių klombų su tujomis ir eglėmis, nes jos nepriklauso atsakovei. Atsakovė nurodo, kad sprendimas yra neaiškus dalyje dėl įpareigojimo atsakovei atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį: ar atsakovė pagal sprendimą turi pareigą pašalinti iš ginčo kiemo tik jai priklausančius naudotus objektus, ar ji turi pašalinti iš kiemo visus objektus, netgi ir tuos, kurie yra kitų asmenų nuosavybė.

23.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei iš esmės kyla klausimas ne dėl sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės, tačiau dėl to, ar sprendimas yra įvykdytas. Vykdymo dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka               (CPK 589 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CPK 278 straipsnio 1 dalis ir 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą, taikomos, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų, t, y. sprendimo vykdymo metu kilus neaiškumams dėl sprendimo vykdymo taikytinas ne sprendimo išaiškinimo, bet CPK 589 straipsnyje įtvirtintas sprendimų vykdymo išaiškinimo institutas. Tuo atveju, jeigu sprendimą vykdančiam antstoliui kylą neaiškumų dėl priimto sprendimo vykdymo, jis turi kreiptis į sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką.

24.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis yra be motyvų. Teismo pareiga motyvuoti teismo procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal                      CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-687/2017; ir kt.). 

25.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kokiais aspektais vertino teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinė dalį vertindamas, ar yra pagrindas aiškinti sprendimą, nurodė, kad teismas, aiškindamas savo procesinį sprendimą, neturi teisės keisti jo turinio ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, pažymėjo, kad sprendimą priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo, atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra suformuluota nesuprantamai ar dviprasmiškai, ir priėjęs prie išvados, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, konkreti, suprantama ir įvykdoma, motyvuotai atsisakė išaiškinti sprendimo rezoliucinę dalį.

26.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo išaiškinimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

27.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; kt.).      

     Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       CPK 93 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka                           (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 400 EUR išlaidų už atsiliepimo į atskirojo skundo parengimą.

29.       Atmetus atskirąjį skundą, ieškovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Ieškovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atskirąjį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.14 punkte nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinas ieškovams lygiomis dalimis.

  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 n u t a r i a :

  Apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Sweet art“ atskirąjį skundą atmesti.

  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

   Priteisti ieškovams D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Sweet art“, j. a. k. 304234548, lygiomis dalimis 400 EUR (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme – po 200 EUR (du šimtus eurų) kiekvienam).

   Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                            Dalia Trumpulienė