Civilinė byla Nr. 2KT-49/12

Procesinio sprendimo kategorija 94.4, 98.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Vytauto Kursevičiaus 2012 m. balandžio 12 d. raštais civilinėje byloje Nr. 2-904-368/2011 pagal ieškovo Z. Č. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gvidonas“, T. M., U. S., akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties, hipotekos lakšto ir taikos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D., D. V., L. B., M. Č., ir civilinėje byloje Nr. B2-115-368/2012 pagal ieškovo VSDFV Telšių skyriaus pareiškimą atsakovui UAB „Gvidonas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – Z. Č. ir AB „Swedbank“,

n u s t a t ė :

              Lietuvos apeliaciniam teismui perduotos Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-904-368/2011 ir Nr. B2-115-368/2012. Byloje Nr. B2-115-368/2012 sprendžiama dėl BUAB „Gvidonas“ bankroto, o byloje Nr. 2-904-368/2011 nagrinėjami ieškovo Z. Č. BUAB „Gvidonas“ pareikšti turtiniai reikalavimai. Abi civilines bylas nagrinėja teisėjas E. M. Pareiškėjas Z. Č. 2012 m. balandžio 10 d. pateikė pareiškimą dėl viso Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo šių bylų nagrinėjimo. Nurodė, kad anksčiau kelis kartus reiškė nušalinimą teisėjui E. M., nes juo nepasitiki. Teisėjo šališkumą šiose bylose rodo įtartinai didelis skaičius pareiškėjo atžvilgiu priimtų nepalankių neteisėtų procesinių sprendimų, kuriuos vėliau panaikino arba pats teisėjas E. M. arba aukštesnės instancijos teismas. Teisėjas E. M. nepagrįstai skubotai priėmė 2012 m. kovo 15 d. nutartį byloje Nr. 2-904-368/2011 dėl praleisto termino žyminiam mokesčiui sumokėti, kurią jis priėmė neturėdamas bylos medžiagos ir negalėdamas nustatyti reikšmingų bylos aplinkybių, nes Lietuvos apeliacinio teismo raštinės darbuotojos telefonu patvirtino, kad ši byla Šiaulių apygardos teismui buvo išsiųsta tik 2012 m. kovo 29 d. Kitoje civilinėje byloje Nr. B2-199-368/2011 po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartis ir grąžino pirmos instancijos teismui iš naujo nagrinėti klausimus dėl taikos sutarčių tvirtinimo, susidarė situacija, kad teisėjas E. M. pasisako dėl anksčiau savo priimtų procesinių sprendimų ir pats vertina savo veiksmų teisėtumą. Taip pat, nagrinėdamas vieną bylą teisėjas E. M. pasisako dėl kitoje byloje savo priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Ne tik teisėjas E. M., bet ir visi kiti Šiaulių apygardos teismo teisėjai yra šališki, nes Šiaulių apygardos teismo vadovybė du kartus netenkino pareiškėjo pareiškimų dėl teisėjo E. M. nušalinimo. Be to, dėl netinkamo Šiaulių apygardos teismo darbo organizavimo, pareiškėjas raštinėje gauna neteisingą informaciją apie bylose priimtus procesinius sprendimus, o tai jam leidžia pagrįstai manyti, kad visi Šiaulių apygardos teismo darbuotojai veikia tendencingai jo atžvilgiu ir trukdo įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Kadangi ieškovas reiškia nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl civilinės bylos tinkamo išnagrinėjimo, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas civilines bylas Nr. 2-904-368/2011 ir Nr. B2-115-368/2012 perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui išspręsti klausimą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylų perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui (CPK 69 str. 1 d., 34 str. 2 d. 3 p., 3 d.).

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Z. Č., reikšdamas nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams nuo civilinių bylų Nr. 2-904-368/2011 ir Nr. B2-115-368/2012 nagrinėjimo, teigia, kad nepasitiki teisėju E. M. dėl didelio skaičiaus jam nepalankių neteisėtų procesinių sprendimų, o Šiaulių apygardos teismo vadovybė tendencingai netenkina pareiškimų dėl šio teisėjo nušalinimo. Pareiškėjo teigimu, civilinėje byloje Nr. 2-904-368/2011 teisėjas E. M. priėmė 2012 m. kovo 15 nutartį neturėdamas bylos medžiagos, o byloje Nr. B2-115-368/2012 yra susidariusi situacija, kai teisėjas E. M. pasisako dėl anksčiau savo priimtų procesinių sprendimų ir pats vertina savo veiksmų teisėtumą. Iš bylose esančių dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad civilinė byla Nr. 2-904-368/2011, Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėjus atskiruosius skundus, išsiųsta Šiaulių apygardos teismui 2012 m. vasario 29 d., o gauta Šiaulių apygardos teisme 2012 m. kovo 5 d., tad teiginys, jog Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis priimta neturint bylos medžiagos, yra nepagrįstas. Be to, ši byla Šiaulių apygardos teisme jau išnagrinėta ir yra priimtas teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas, dėl kurio pareiškėjas yra pateikęs apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjas Z. Č. šioje byloje reiškia nušalinimą Šiaulių apygardos teismui nuo apeliacinio skundo priėmimo klausimo sprendimo.

Civilinėje byloje Nr. B2-115-368/2012 Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartis ir klausimą dėl taikos sutarčių tvirtinimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Liteko sistemoje esančioje šios civilinės bylos kortelėje matyti, kad, grąžinus bylą iš apeliacinės instancijos teismo, byla perduota toliau nagrinėti tam pačiam teisėjui E. M. Šiaulių apygardos teisme klausimas dėl taikos sutarčių tvirtinimo išspręstas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimis. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad teisėjas jau dalyvavo priimant procesinius sprendimus šioje byloje, savaime nereiškia nei šio teisėjo, nei juo labiau, visų kitų Šiaulių apygardos teismo teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi. Kita vertus, galimybės teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, kurioje tam tikri sprendimai buvo panaikinti, klausimai sprendžiami pagal CPK 71 straipsnio taisykles.

Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, ar kad tam tikri teisėjo priimti procesiniai sprendimai buvo panaikinti aukštesnės instancijos teismo, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Pareiškėjas Z. Č. nušalinimo pareiškime iš esmės nurodo tik savo subjektyvų vertinimą, kad visais Šiaulių apygardos teismo teisėjais nepasitiki dėl teisėjo E. M. ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko priimtų procesinių sprendimų. Kitų argumentų ar faktų, patvirtinančių visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumą, pareiškėjas nenurodo. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjo keliamos abejonės dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šių civilinių bylų baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-904-368/2011 gali būti nešališkai išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas, o civilinė byla Nr. B2-115-368/2012 gali būti nešališkai išnagrinėta.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad pagal CPK 68 straipsnio 4 dalį nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar konkretiems teisėjams. Taigi, manydamas, kad bylas nagrinėjęs teisėjas E. M. yra suinteresuotas bylų baigtimi, kad yra kitų aplinkybių, keliančių abejonių šio teisėjo nešališkumu, taip pat kad teisėjas negali pakartotinai nagrinėti tam tikrų bylų dėl CPK 71 straipsnyje nustatytų draudimų, pareiškėjas turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą šiam teisėjui, kuris turi būti nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme (CPK 69 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Z. Č. pareiškimas dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-904-368/2011 ir Nr. B2-115-368/2012 nagrinėjimo netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n u t a r i a:

Atmesti Z. Č. pareiškimą dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-904-368/2011 ir Nr. B2-115-368/2012 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus

pirmininkas                                                                                                                                                                           Artūras Driukas