Administracinė byla Nr. eA-2078-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01240-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens I. U. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. (sprendime data klaidingai nurodyta 2020 m. spalio 23 d.) sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, I. M. ir R. S. skundus atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini)) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir LRT) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2020 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (SK-123, 2019) SPR-47 „Dėl publikacijose (duomenys neskelbtini), televizijos programose (duomenys neskelbtini), radijo programoje (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) rezoliucinės dalies 2 punktą.

2.       LRT nuomone, Sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktu jam nepagrįstai pritaikytos poveikio priemonės – įspėjimas, reikalavimas pašalinti pažeidimą bei nurodymas paneigti tikrovės neatitinkančią, (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją. Sprendimas priimtas neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, neatsižvelgus į publikacijų bei programų visumą ir kontekstą, nepagrindus ir nemotyvavus konkrečiais publikacijų ar laidų teiginiais, juos nepagrįstai apibendrinus. Be to, Sprendimo rezoliucinė dalis yra nekonkreti ir neaiški, o iš motyvuojamosios dalies neįmanoma identifikuoti, dėl kokių konkrečių publikacijų teiginių yra nustatytas pažeidimas ir taikytos poveikio priemonės. Atsakovas, skirdamas įspėjimą dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 22 straipsnio 11 dalies pažeidimo, Sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė tokio pažeidimo konstatavimo faktinio pagrindo, šis pagrindas neaiškus ir iš motyvuojamosios dalies. Toks individualus aktas negali būti laikomas atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

3.       LRT spėjimu, Sprendimo motyvuojamosios dalies 13 puslapio pastraipoje (kurioje motyvuojamas VIĮ 22 str. 11 d. pažeidimas) kalbama apie Publikacijos 5 Teiginį 28 (pagal Sprendime pateiktą numeraciją), t. y. publikacijos (duomenys neskelbtini) teiginį: (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu LRT teigė, kad Publikacija 5 yra specifinio žurnalistinio formato, t. y. ne žurnalistinis tyrimas, kuriame analizuojami faktai, bet žurnalisto pateikiamas apibendrinimas, nuomonė, kuriam būdingas subjektyvumo aspektas, kas aiškiai matyti ir iš Publikacijos 5 pavadinimo. Minėtos publikacijos antraštė pradedama žurnalistės vardu ir pavarde, siekiant pabrėžti subjektyvų autorės požiūrį į visuomenei aktualią viešojo intereso svarbos informaciją, tokiu formatu autorė kelia klausimus, kuriuos pateikia per subjektyvią faktų vertinimo prizmę, kurioje svarbiausiu tampa jau ne faktai, bet bendražmogiški-moraliniai bei politiniai-etiniai klausimai, žurnalistinės etikos aspektu tokiu atveju tik reikalaujantys, kad tokiai nuomonei būtų faktinis pagrindas, o jos raiška neperžengtų etikos reikalavimų. Būtent taip situacija dėl Teiginio 28 įvertinta ir Sprendime. Taigi, tas pats Teiginys 28 Sprendime pripažįstamas ir „turinčiu objektyvų faktinį pagrindą“ bei „nepažeidusiu nuomonės raiškai keliamų reikalavimų“, ir „siekiančiu tendencingai akcentuoti būtent Pareiškėjo, kaip pavojingo nacionaliniam saugumui asmens, įspūdį“. LRT tvirtino, kad situacijos vertinimui svarbu tai, jog Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokole Nr. NS-52 nurodyta, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Problemos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui kilo dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcininko (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso 30 procentų minėtos bendrovės akcijų, likusios 70 procentų akcijų priklauso
(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra kontrolinio UAB (duomenys neskelbtini) akcijų paketo turėtojas, jis pasirinko verslo partnerį (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) vykdo sėkmingą veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. (duomenys neskelbtini) kandidatas į Klaipėdos miesto merus ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą (pirmuoju numeriu) buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kandidatas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą (trečiuoju numeriu) buvo UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V. D.. (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinė maksimalia įstatymo leidžiama suma parėmė (duomenys neskelbtini) 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimuose, nepaisant to, kad minėtiems kandidatams atsisakyti paramos dėl „kitokių politikos standartų“ rekomendavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. B.. Paminėti faktai ir jų sąsajos leido žurnalistei kelti klausimą, ar valdančiajai partijai, deklaravusiai skaidrumą, dera priimti finansinę paramą iš verslininko, kuris kontroliuoja įmonę, pripažintą neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, todėl pastaroji informacija Teiginio 28 atžvilgiu negali būti laikoma šališka informacija.

4.       LRT svarstė, kad Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimo faktiniu pagrindu,
t. y. šališkais, galėjo būti pripažinti ir Teiginiai 1 ((duomenys neskelbtini)), 4 ((duomenys neskelbtini)), 16 ((duomenys neskelbtini)), 17 ((duomenys neskelbtini)), 18 ((duomenys neskelbtini)) bei 27 ((duomenys neskelbtini)). Dėl Sprendime dėl šių Teiginių padarytų išvadų pareiškėjas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokolo Nr. NS-52, neigiama išvada duota ne tik dėl (duomenys neskelbtini), bet ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Sprendimo argumentas apie UAB (duomenys neskelbtini) (kitos (duomenys neskelbtini) kontroliuojamos įmonės) ir UAB (duomenys neskelbtini) (jau 30 proc. jos akcijų valdant (duomenys neskelbtini)) gautas palankias komisijos išvadas yra nekorektiškas, nes LRT, rengdama Publikacijas, nedisponavo tokia informacija. LRT paaiškino, kad Publikacijomis nebuvo siekta aprašyti (duomenys neskelbtini) ūkinę komercinę veiklą, o jose šis asmuo minimas tik tiek ir tik dėl to, kad jis ir jo sutuoktinė maksimaliai leidžiama suma parėmė valdančiąją partiją rinkimuose į savivaldybės tarybą, todėl pagrįstai buvo keliamas klausimas, ar aukščiausius skaidrumo standartus deklaravusiai valdančiajai partijai dera priimti piniginę auką iš asmens, kurio kontroliuojama įmonė buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.

5.       LRT Teiginių 1 ir 4 kontekste pabrėžė, kad iš Publikacijos visumos aišku, jog specialioji komisija priėmė sprendimą ne dėl (duomenys neskelbtini) asmeniškai, bet dėl jo kontroliuojamos UAB (duomenys neskelbtini). Kita vertus, sprendimai, priimti dėl (duomenys neskelbtini) kontroliuojamos bendrovės, kai kalbama apie grėsmes nacionaliniam saugumui, gali kelti sąsajų ir su pačiu (duomenys neskelbtini) dėl jau minėtos UAB (duomenys neskelbtini) veiklos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, jos vadovo kandidatavimo į politinius postus kartu su (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinės aukos valdančiosios partijos rinkimų kampanijai. Akcentuota, kad informacija turi būti vertinama ne pagal atskiras selektyviai išrinktas jos dalis, bet atsižvelgiant į visumą, kuri paneigia Sprendimo interpretacijas, jog neva siekta parodyti, kad (duomenys neskelbtini), kaip asmuo, kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Publikacijoje 1 aiškiai nurodyta, jog problemos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui kilo dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcininko (duomenys neskelbtini), taip pat pateikti tiek (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) vadovo komentarai dėl specialiosios komisijos išvados, todėl Publikacijos 1 aspektu konstatuotas tariamas šališkumas, neva siekiant parodyti (duomenys neskelbtini) pavojingumą nacionaliniam saugumui, paneigtas Publikacijos visumos, todėl konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas akivaizdžiai neturi faktinio pagrindo.

6.       LRT pažymėjo, kad Teiginiai 16 ir 17 yra vienas po kito einantys sakiniai, pateikti toje pačioje pastraipoje, tad iš esmės laikytini vienu teiginiu, antrajam detalizuojant pirmojo informaciją. Pirmajame iš jų aiškiai nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, o antrajame tiesiog paaiškinama, dėl ko buvo kreiptasi išvados, todėl vietoj pirmajame pavartoto išsireiškimo „(duomenys neskelbtini)“, antrajame, patikslinus kreipimosi priežastį, pavartotas išsireiškimas „(duomenys neskelbtini)“ nekeičia vartotojo suvokimo, kad į komisiją kreipėsi ne asmeniškai (duomenys neskelbtini), bet jo kontroliuojama įmonė. Tai aiškiai patvirtina po šių teiginių einanti Publikacijos 3 pastraipa: „(duomenys neskelbtini)“. Teiginys 18 ištrauktas iš konteksto taip, kad atrodytų, jog (duomenys neskelbtini), nors iš visos pastraipos aiškiai matyti, kad Publikacijoje kalbama apie UAB (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) (asmeniškai) verslo plėtros kliūtis. Iš paminėtų Publikacijos 3 dalių aiškiai matyti, kad Publikacijoje nurodoma, jog neigiamą išvadą gavo (duomenys neskelbtini) kontroliuojama įmonė, nurodytos ir neigiamos komisijos išvados priežastys, pačiame Sprendime konstatuotas būtent toks skaitytojo suvokimas, todėl dėl Publikacijos 3 konstatuotas šališkumas, neva siekiant parodyti (duomenys neskelbtini) pavojingumą nacionaliniam saugumui, paneigtas Publikacijos visumos, o dėl Publikacijos 3 konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas akivaizdžiai neturi faktinio pagrindo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Publikacijos 5 Teiginyje 27 išvis neminimas (duomenys neskelbtini), aiškiai nurodant, kad neigiama komisijos išvada priimta dėl UAB (duomenys neskelbtini), todėl šiuo aspektu konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas taip pat neturi faktinio pagrindo.

7.       LRT manė, kad tuo atveju, jei Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies pažeidimo faktiniu pagrindu yra ne Publikacijų 1, 3 ir 5 konkretūs teiginiai, bet Publikacijos kaip visuma, toks poveikio priemonės – įspėjimo taikymas yra neteisėtas, neleistinas ir netoleruotinas demokratinėje visuomenėje, nes reikštų viešojo administravimo institucijos teisę taikyti poveikio priemones pagal savo subjektyvų suvokimą, iš esmės nepateikiant jokių poveikio priemonės taikymo motyvų, kas prieštarautų ne tik VAĮ, bet ir aukštesnės galios teisės aktams, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos
25 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio nuostatoms.

8.       LRT dėl Publikacijos 4 ((duomenys neskelbtini)) Teiginio 25 ((duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad Publikacija 4 buvo LRT Tyrimų skyriaus vykdytų žurnalistinių tyrimų apie (duomenys neskelbtini) sudėtinė dalis ir ankstesnių tyrimų tęsinys. Tai aiškiai matyti iš Publikacijos 4 paantraštės. Žurnalistinėje praktikoje yra įprasta, skelbiant straipsnių ciklus, nekartoti tų pačių, kad ir susijusių, didelių informacijos blokų, vengiant formos perkrovimo, todėl skaitytojui duodamos aktyvios nuorodos, kuriose jis gali susipažinti su ankstesne išsamia informacija. Publikacijos 4 paantraštė ir pirmojo skyriaus, kuriame yra ir ginčijamas Teiginys 25, pradžioje duota aktyvi nuoroda į Publikaciją 1, kurios teiginiai Sprendime nepripažinti neatitinkančiais tikrovės, buvo skirtos ir turėjo suformuoti teisingą skaitytojo suvokimą apie Vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo priežastis, todėl neteisinga ir nepagrįsta konstatuoti, jog skaitytojui negalėjo būti aišku, jog vertinta (duomenys neskelbtini) įmonė, nepateikiamos grėsmės nacionaliniam saugumui priežastys, bei, atitinkamai, skirti poveikio priemones.

9.       LRT teigė, kad Teiginiai 22 ((duomenys neskelbtini)) ir 23 ((duomenys neskelbtini)) yra ne apie (duomenys neskelbtini), jie akivaizdžiai atitinka tikrovę. Tai, kad Teiginyje 22 pateikiami faktai yra tiesa, patvirtina (duomenys neskelbtini) registro išrašas. Teiginyje 23 nurodoma bendra informacija, šios aplinkybės niekas neginčija, ji buvo nurodyta ir Publikacijoje 4, pateikiant nuorodą į įmonės interneto svetainę, todėl neaišku, kodėl pastaroji informacija buvo pripažinta neatitinkančia tikrovės bei žeminančia (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą. LRT įsitikinimu, vertinant lingvistiniu požiūriu, ir kiti teiginiai nepatvirtina Sprendime padarytos kategoriškos išvados, jog (duomenys neskelbtini). Pavyzdžiui, nurodoma: „(duomenys neskelbtini)“. Tokiais teiginiais siekiama atspindėti ir (duomenys neskelbtini) poziciją, kartu pabrėžiant tai, kad kiti tyrimo metu surinkti duomenys šios pozicijos nepatvirtina. LRT teigė, kad atliekant žurnalistinį tyrimą buvo gauti tiek (duomenys neskelbtini) registro išrašas, tiek (duomenys neskelbtini) registro išrašas. Abiejuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turi „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad buvo akcininku iki 2008–2009 metų krizės, akcijas pardavė, bendrovė nutraukė veiklą, šis jo komentaras paskelbtas Publikacijoje 4. Žurnalistinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad (duomenys neskelbtini). Informacija apie „(duomenys neskelbtini)“ tikrinta ir Orbis duomenų bazėje, joje rastas tas pats akcininkų sąrašas. Ši pasaulinė duomenų bazė apie įmones laikoma labai patikima, prieigą naudotis šia duomenų baze įsigyja Lietuvos valstybinės institucijos, pavyzdžiui, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra sudariusi sutartį dėl prieigos prie duomenų bazės „Orbis Europe Marketing Version“. LRT nesirėmė (duomenys neskelbtini) registrų duomenimis, nes juose dėl suprantamų priežasčių ((duomenys neskelbtini)) nebuvo pateikiama aktuali informacija, o Sprendime nurodyta argumentacija, kad (duomenys neskelbtini), yra teisinga formaliuoju teisiniu, (duomenys neskelbtini) požiūriu, tačiau neatspindi realios situacijos, „(duomenys neskelbtini)“ de facto (iš tikrųjų, realiai) vykdant veiklą (duomenys neskelbtini), ką pristatyti ir buvo Publikacijos 4 tikslas. (duomenys neskelbtini) pateikus informaciją, kad jis perleido „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, LRT žurnalistai tikrino šią informaciją ir Orbis duomenų bazėje, kurioje nurodoma, kad, pagal 2018 m. birželio mėn. duomenis, (duomenys neskelbtini) buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. LRT nuomone, Žurnalistų etikos inspektoriui (duomenys neskelbtini) pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas (žurnalistams pateiktas nebuvo), kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokio juridinio asmens, įregistruoto pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus, steigėjas (dalyvis), reiškia tik tai, kad (duomenys neskelbtini) nepripažįsta (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų, tačiau neįrodo, jog tokia veikla faktiškai nevykdoma. LRT nesutiko su Inspektoriaus teiginiais, kad ji neatliko išsamaus tyrimo ir situacijos vertinimo, bei pažymėjo, kad atsakovas nenurodė, kokių tyrimo veiksmų žurnalistas dar galėjo imtis, nes visi viešai prieinami tyrimo šaltiniai, įskaitant patį (duomenys neskelbtini), buvo panaudoti, jų duomenys apdoroti ir įvertinti.

10.       LRT nepritarė atsakovo pozicijai, jog (duomenys neskelbtini) nelaikytinas viešuoju asmeniu. Tvirtino, kad minėtas asmuo, parėmęs (duomenys neskelbtini), kaip savarankišką politinės kampanijos dalyvį 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimuose, tapo trumpalaikiu viešuoju asmeniu, pagrįstai dominančiu visuomenę ne tik dėl šio fakto, bet atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes: (duomenys neskelbtini) yra kontrolinio UAB (duomenys neskelbtini) akcijų paketo turėtojas; UAB (duomenys neskelbtini), taip pat kitos (duomenys neskelbtini) valdomos įmonės vykdo sėkmingą veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, sąlygojamą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sprendimų ir sandorių dėl bendrovių; (duomenys neskelbtini) kandidatas į Klaipėdos miesto merus ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą (pirmuoju numeriu) buvo (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) kandidatas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą (trečiuoju numeriu) buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. D., kuris kartu yra ir (duomenys neskelbtini) verslo partneris (apie tai rašoma ir Sprendime, komentuojant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą A. V. atžvilgiu). Pastarosios aplinkybės, kartu su (duomenys neskelbtini) aukos (duomenys neskelbtini) konkrečiuose 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose faktu, lėmė pagrįstą visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą (duomenys neskelbtini) dėl jo numanomų ryšių su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovu, kuris kartu su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu viename sąraše kandidatuoja į politinius postus, todėl (duomenys neskelbtini), kaip UAB (duomenys neskelbtini) kontrolinio akcijų paketo turėtojo, tikėtini ryšiai su valdančiąja partija bei valstybės įmonės vadovu pagrįstai tapo pateisinamo visuomenės susidomėjimo objektu. Šia prasme (duomenys neskelbtini) veikla ėmė turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai atitinka priskyrimo viešiesiems asmenims kriterijų.

11.       LRT paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) atvaizdą paviešino vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 2 dalimi. Iš esmės tokią pačią išlygą leidžia ir VIĮ 14 straipsnio 3 dalis. (duomenys neskelbtini) nuotrauka nurodyta Publikacijoje 5 bei kai kuriose Programose ne abstrakčiai, bet schemoje, parodant (duomenys neskelbtini) valdomų įmonių ryšius su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, o kitose Programose iliustruojant pokalbį su (duomenys neskelbtini), kuriame jis komentuoja savo paramos valdančiosios partijos rinkimų kampanijai aplinkybes. Taigi, (duomenys neskelbtini) atvaizdas pateiktas akivaizdžiame ryšyje su informacija, dėl kurios jis ir pateko į pateisinamą visuomenės susidomėjimą.

12.       Pareiškėjos I. M. ir R. S. kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus.

13.       Pareiškėjos pritarė LRT vertinimui, kad Sprendimo turinys neaiškus. Konkretūs teiginiai, dėl kurių joms skirtas įspėjimas, nenurodyti, liko tik nuspėti įspėjimo skyrimo faktinį pagrindą iš Sprendimo motyvuojamosios dalies. Galima suprasti, kad I. M. įspėta dėl VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo, paskelbus Įraše 2 Teiginius 32 ((duomenys neskelbtini)) ir 33 ((duomenys neskelbtini)), o poveikio priemonės R. J. pritaikytos dėl Teiginio 41 ((duomenys neskelbtini)). Kita vertus, tikrovės neatitinkančia ir (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą žeminančia informacija pripažintas ir Teiginys 41, paskelbtas Įraše 8 (paskelbtas 2019 m. vasario 7 d.), bet R. J. įspėta dėl Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo, paskelbus 2019 m. vasario 9 d. įrašą, t. y. Įrašą 9. Esant nurodytiems neaiškumams, pareiškėjoms kyla abejonių ir dėl to, ar teisingai „nuspėti“ įspėjimų pagrindai.

14.       Pareiškėjos paaiškino, jog I. M. 2019 m. vasario 9 d. įrašu, t. y. Įrašu 4, nepateikė jokios informacijos, papildymo ar komentaro, tik pasidalijo R. J. įrašu, t. y. Įrašu 9, kitaip tariant, atliko kito socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo viešo įrašo pasidalijimo veiksmą; tokį veiksmą atlikęs asmuo negali būti laikomas pasidalinto įrašo viešosios informacijos rengėju ar skleidėju (VIĮ 2 str. 80 ir 81 d.), nes jis nėra parengęs pastarosios informacijos ir nėra atsakingas už jos teisėtumą. Įrašu 9 pasidalijo (jį bendrino) iš viso 4 asmenys, tad pagal tokią pačią logiką įspėjimas dėl VIĮ 2 straipsnio 36 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo galėtų / turėtų būti taikomas ir dar trims asmenims. Kita vertus, net jei I. M. šiame kontekste būtų pripažinta viešosios informacijos rengėja ir (ar) skleidėja, jos atžvilgiu turėtų būti taikoma VIĮ 54 straipsnyje nurodyta redakcinės atsakomybės išimtis. Taigi, I. M. Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu nepagrįstai įspėta dėl VIĮ 2 straipsnio 36 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo, paskelbus Įrašą 4.

15.       Pareiškėjos teigė, kad Inspektorius Sprendime nemotyvavo, kokią Teiginio 36 ((duomenys neskelbtini)) dalį ir dėl kokių priežasčių laikė neturinčia faktinio pagrindo, įžeidžiančia ar neetiška nuomone. Akcentavo, kad jos galėjo remtis viešų registrų teisingumo prezumpcija ir, nesant ją paneigiančių pagrįstų duomenų, daryti prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) deklaruojamas sandoris neįvyko. Be to, Inspektorius subjektyviai ir netiksliai interpretavo atskiras teiginio dalis, keldamas pareiškėjoms, kaip „Facebook“ vartotojoms ir žurnalistėms, akivaizdžiai per aukštus (gilaus teisinio išsilavinimo reikalaujančius) sąsajų suvokimo reikalavimus. „Facebook“ įrašams, kuriuose pateikiami ne faktai, bet nuomonė, komentarai, įžvalgos, negali būti keliami teisminio proceso įrodymų lygmens standartai, nes tokiu atveju saviraiškos laisvė ir viešoji diskusija būtų ribojama akivaizdžiai nepagrįstai.

16.       Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepimuose į skundus prašė atmesti pareiškėjų skundus.

17.       Atsakovas, atsakydamas į pretenzijas dėl VAĮ 8 straipsnio pažeidimo ir vadovaudamasis teismų praktika, akcentavo, jog Inspektoriaus sprendimo dalys negali būti vertinamos atskirai, nes sprendimas yra vientisas administracinis aktas. Visos skundžiamos publikacijos, programos ir įrašai bei ginčijami teiginiai dėl itin didelės jų gausos Sprendime buvo pažymėti skaičiais. Vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo pažeidimą dėl teiginių apie turimas akcijas (duomenys neskelbtini), Inspektorius Sprendime pabrėžė, kad tokia informacija skelbiama Teiginiuose 20, 21, 22, 23, 24, 32, 33, 34, 36, 41, 42, 43. Išanalizavęs ginčo informaciją, Inspektorius pripažino, jog: „viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) peržengė saviraiškos laisvės ribas, paskelbė objektyvaus faktinio pagrindo neturinčią, nesąžiningą ir neetišką, įžeidžią nuomonę (Teiginys 36), taip pat paskleidė tikrovės neatitinkančią, žeminančio pobūdžio, Pareiškėjo garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (Teiginiai 20, 21, 22, 23, 24, 32, 33, 41), ir tokiu būdu nesilaikė VIĮ 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintų nuomonės raiškai keliamų reikalavimų bei pažeidė VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“.

18.       Atsakovas pažymėjo, kad R. J. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė Teiginius 36 ir 41, todėl dėl juose paskleistos informacijos ji buvo įspėta Sprendimo rezoliucinėje dalyje. Sprendimo pradžioje aiškiai įvardyta, kad Teiginys 36 paskelbtas Įrašuose 4 ir 9, o Teiginys 41 – Įraše 8. Įrašas 4 paskelbtas 2019 m. vasario 9 d. „Facebook“ paskyroje „I. M.“, Įrašai 8 ir 9 – 2019 m. vasario 7 d. „Facebook“ paskyroje „R. J.“. Atsižvelgiant į tai, kad Teiginyje 41 yra paskelbta žinia, jis Sprendimo rezoliucinėje dalyje išskirtas atskirai, kaip pažeidžiantis tik VIĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, o ne kartu ir VIĮ 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintus nuomonės raiškai keliamus reikalavimus. Iš Sprendimo visumos aišku, už kokių įrašų ir teiginių paskelbimą įspėta R. J..

19.       Atsakovas teigė, kad I. M. ir R. J. buvo įspėtos kaip atskiros viešosios informacijos rengėjos (skleidėjos), o ne kaip VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ darbuotojos ar žurnalistės. I. M., kaip „Facebook“ paskyros „I. M.“ valdytoja, nors ir Įraše 4 pasidalinusi R. J. paskelbtu Įrašu 9, laikytina viešosios informacijos skleidėja. Būtent I. M., kaip paskyros valdytoja, priėmė sprendimą paskelbti Įrašą 4, kontroliavo, kas gali įrašą matyti, turėjo galimybę kontroliuoti šio įrašo turinį, todėl nesutiktina su pareiškėjų pozicija, kad I. M. negali būti laikoma viešosios informacijos skleidėja Įrašo 4 atžvilgiu. Dėl Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ar 7 punkte numatytos redakcinės atsakomybės išimties taikymo atsakovas nurodė, kad tokios taisyklės negali būti pritaikytos bet kuriam socialinio tinklo paskyros valdytojui, pasinaudojusiam platformos funkcionalumu ar kitomis informacinių technologijų priemonėmis. Paskyros valdytojas pats pasirenka, kokią informaciją skelbti, kokia jos apimtimi pasidalinti. Socialinio tinklo paskyros asmeniškumas lemia skelbiamos informacijos subjektyvumą, savo pažiūrų ir įsitikinimų atskleidimą. Šiuo atveju kito asmens įrašo paskelbimas savo asmeninėje paskyroje negali būti prilygintas tradicinių visuomenės informavimo priemonių publikacijų perskelbimui, be to, kito asmens įrašas socialiniame tinkle pats savaime neturėtų būti suprantamas kaip tradicinėse publikacijose skelbiamas asmens komentaras, nuomonė ar vertinimas.

20.       Atsakovo nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo pažeidimas konstatuotas pagrįstai. Teiginyje 33, vertinant visą formuluotę, aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo „(duomenys neskelbtini)“. Lingvistiškai aiškinant teiginio formuluotę matyti, jog I. M. išvardija visus faktus, dėl kurių tariamai trečiasis suinteresuotas asmuo sakė netiesą, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, būtina kartu vertinti įrašo paskelbimo kontekstą ir kartu paskelbtą publikaciją (duomenys neskelbtini). Tiek Įraše 2 paskelbtuose kituose teiginiuose, tiek po įrašu skelbiamoje publikacijoje skleidžiama informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens tariamai tebeturimą vieną procentą akcijų įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir jo išsakytus argumentus, jog šias akcijas jis pardavęs. Be to, atsakovas tvirtino, jog Teiginyje 41 formaliai nurodoma, jog trečiasis suinteresuotas asmuo verslą (duomenys neskelbtini)  „gal vykdė“, tačiau antroje teiginio dalyje pateikiami tariamai neginčijami argumentai apie priešingus oficialius duomenis, kurie vienareikšmiškai paneigia jo poziciją, o, nuolatos pabrėžiant registrų ar duomenų oficialumą, skaitytojui pateikiama kategoriška žinia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tebeplėtoja draudžiamą veiklą (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, pareiškėjų išsakytos pozicijos nepagrindžia jokie objektyvūs įrodymai. Atsakovas pabrėžė nekvestionavęs, jog 2005 metų įrašas registre apie (duomenys neskelbtini) turimas akcijas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ atitinka tikrovę, taip pat registracinio veiksmo – (duomenys neskelbtini), bet atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) daugiau nei 10 metų iki perregistruojant įmonę (duomenys neskelbtini) registre neatliktas nė vienas registracinis veiksmas, neįregistruotas nė vienas pakeitimas (pvz., buveinės adreso, vadovo). Skelbiant informaciją valstybės registruose siekiama išviešinimo tikslų, tačiau sandorio fakto neįregistravimo faktas nereiškia, kad sandoris nebuvo sudarytas. Registruose dėl šalių neveikimo ar kitų aplinkybių dažnai tebeskelbiama informacija, kuri neaktuali ir neatitinka tikrovės. Šiuo atveju pareiškėjos, rengdamos ginčo teiginius ir kartu pateikiamą publikaciją, rėmėsi išimtinai tik registruose skelbiama informacija, kurios patikimumas dėl jos senumo ir galimo neatnaujinimo bei registrus tvarkančių šalių tarptautinės politinės padėties neabejotinai kvestionuotinas. Pagrįstų abejonių pareiškėjoms turėjo kelti faktas, kad įmonei buvus įregistruotai (duomenys neskelbtini) registre nuo pat jos įregistravimo neatlikti jokie registraciniai veiksmai, neįregistruoti jokie pakeitimai, ypač trečiajam suinteresuotam asmeniui nurodžius, jog jis akcijas pardavė dar 2009 metais. (duomenys neskelbtini) registre 2015 metais įmonė jau įregistruota su pasikeitusia buveine, vadovu, tačiau nepakitusiu akcininkų sąrašu. Pareiškėjos nesiėmė jokių tyrimo veiksmų, siekdamos išsiaiškinti, kodėl trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės nesutampa su registruose skelbiama informacija, nesivadovavo reikalavimu kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Tiek įrašuose, tiek publikacijoje formuluojamos aiškios žinios apie akcijų turėjimą, nekeliamos jokios abejonės ar klausimai. Pateikta trečiojo suinteresuoto asmens pozicija niekaip nereabilituoja paskelbtos informacijos, neverčia kelti dvejonių, tačiau, priešingai, – skleidžiamais teiginiais siekiama pabrėžti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo meluoja apie akcijų pardavimą, nes jo pozicija prieštarauja registruose skelbiamai informacijai.

21.       Atsakovo vertinimu, Teiginyje 36 išsakyta nuomonė neturi objektyvaus faktinio pagrindo, yra reiškiama nesąžiningai ir neetiškai. Nors teiginio pradžioje pateikiami argumentai dėl rėmimosi konkrečiais dokumentais, tačiau iš likusios teiginio dalies aišku, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tebeturi akcijų (duomenys neskelbtini), tik keliamos versijos, dėl kokių priežasčių visgi akcijos buvo pasiliktos – ar simboliškai, sentimentaliai. Informacijos pagrindimas išimtinai tik abejotinais dėl senumo ir neaktualumo registrų duomenimis negali būti laikomas pakankamu įrodymu. Nuomonė apie akcijų turėjimą (duomenys neskelbtini), svarstymai dėl tokio elgesio priežasčių neturi objektyvaus faktinio pagrindo, yra reiškiami nesąžiningai ir neetiškai, nuomone suponuojamos neigiamos visuomenės nuostatos dėl veiklos vykdymo, kurią draudžia Europos Sąjungos taisyklės. Atsakovas tvirtino, kad Inspektorius atlikęs tyrimą, įvertinęs visą ginčo medžiagą, trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjų nurodytas aplinkybes, pateikė argumentuotą vertinimą dėl Teiginyje 36 paskelbtos nuomonės ir pagrįstai įspėjo pareiškėjas dėl trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo pažeidimo paskelbiant ginčijamą teiginį.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė palaikantis atsakovo poziciją. Tvirtino, jog Teiginiuose Nr. 1, 4, 16, 17, 18, 25, 27, 28 ir 45 LRT neobjektyviai pateikė viešąją informaciją ir tendencingai, t. y. šališkai, kūrė jo, kaip pavojingo asmens, įvaizdį bei nesąžiningai nuslėpė nuo visuomenės reikšmingus trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu grėsmių nebuvimą įrodančius faktus, nors apie juos žinojo ir turėjo žinoti, jeigu žurnalistė, atlikusi žurnalistinį tyrimą, informaciją būtų rinkusi visapusiškai ir objektyviai, būtų tikrinusi informaciją, kaip numato teisės aktai. Manytina, kad LRT siekė sudaryti klaidingą įspūdį visuomenei, jog (duomenys neskelbtini) yra pavojingas šalies nacionaliniam saugumui asmuo.

24.       Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, jis buvo Publikacijoje 4 paskleistos informacijos objektas, apie jo kontroliuojamą įmonę UAB (duomenys neskelbtini) Publikacijoje 4 net neužsiminta, todėl akivaizdu, kad skaitytojas informaciją supranta taip, kaip ji pateikiama. Taigi, LRT buvo pagrįstai įspėta dėl Teiginio Nr. 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog (duomenys neskelbtini). Jis I. M. niekada neneigė, kad jis 2006 metų iš tikrųjų buvo pirkęs simboliškai 1 procentą akcijų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri tuomet buvo registruota (duomenys neskelbtini), tačiau šios įmonės turėtą 1 procentą akcijų seniai pardavė, o sandorio dokumentų, praėjus daugiau nei dešimčiai metų, neišsaugojo, jis neturi jokio ryšio su šia bendrove jau daugiau nei dešimt metų. Būtent tokią informaciją trečiasis suinteresuotas asmuo perdavė pareiškėjo atstovėms, t. y. žurnalistėms, kurios rašė šia tema. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra pateikęs (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos raštišką patvirtinimą, jog jis nėra steigėjas jokio juridinio asmens, įregistruoto pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus. Vadinasi, jis turėjo 1 procentą akcijų įmonės, kuri veikė (duomenys neskelbtini), bet šiai dienai neturi tokio turto. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad LRT, būdama viešosios informacijos rengėju ir skleidėju ir turėdama imperatyvią pareigą tikrinti skleidžiamą informaciją, nesiėmė jokių aktyvių tyrimo veiksmų, siekdama išsiaiškinti, kodėl (duomenys neskelbtini) nurodyta informacija dėl akcijų valdymo nesutampa su jos surinkta informacija, turint omenyje nepatikimą (duomenys neskelbtini) valstybės institucijos dokumentuose nurodytą informaciją. Nepaisant imperatyvios pareigos atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, LRT pasirinko visai kitą eigą ir skleidžiamais Teiginiais Nr. 20, 21, 22, 23 ir 24 visuomenei perdavė konstatuojamojo pobūdžio žinią, kad (duomenys neskelbtini) meluoja apie akcijų pardavimą, nes neva ši pozicija prieštarauja registruose skelbiamai informacijai.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo manė, kad LRT be pagrindo praplėtė viešo asmens sąvoką jo atžvilgiu, o tuo pačiu nepagrįstai apribojo jo Konstitucijos garantuojamą teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Jis nėra laikytinas trumpalaikiu viešuoju asmeniu nei dėl savo užimamų pareigų, nei dėl įgaliojimų, nei dėl jo nuolatinės veiklos, kuri neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Net jeigu jis ir būtų pripažintas trumpalaikiu viešuoju asmeniu, tai jokiu būdu nereikštų, kad galima taikyti tokias pačias privatumo apribojimo taisykles, kokios taikytinos viešajam asmeniui. Iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo jokio būtinumo apriboti trečiojo suinteresuotojo asmens privatumą, skelbiant jo atvaizdą, t. y. net jeigu pareiškėjų išvardytos aplinkybės, susijusios su jo veikla, ir jų skelbimas galėtų būti pateisinama visuomeniniu interesu tokią informaciją žinoti, tai nepateisintų ir nesudarytų pagrindo apriboti jo privatumą.

II.

26.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjų viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, I. M. ir R. S. skundus, t. y. panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (SK-123, 2019) SPR-47 rezoliucinės dalies 2, 3 ir 4 punktus, priteisė iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pareiškėjui viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 1 958,50 Eur, pareiškėjoms I. M. ir R. S. – po 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, netenkino trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27.       Teismas nustatė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje gautas (duomenys neskelbtini) skundas (patikslintas) dėl publikacijose (duomenys neskelbtini), televizijos programose (duomenys neskelbtini), radijo programoje (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos (toliau – ir Skundas).

28.       Inspektorius kreipėsi į viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) VšĮ „Lietuvos nacionalinį radiją ir televizija“ bei „Facebook“ paskyrų „I. M.“ ir „R. J.“ valdytojas I. M. ir R. J., prašydamas pateikti paaiškinimus. Pareiškėjai per atstovą pateikė Inspekcijai paaiškinimus dėl trečiojo suinteresuoto asmens skundo, kuriuose nurodė, kad su Skundu nesutinka, ir prašė pripažinti jį nepagrįstu.

29.       Inspektorius 2020 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (SK-123, 2019)SPR-47 nusprendė:

„1. Pripažinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu;

2. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją dėl Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant (duomenys neskelbtini), dėl Įstatymo
22 straipsnio 11 dalies pažeidimo paskelbiant (duomenys neskelbtini) ir reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio www.lrt.lt pašalinti teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją, garbę ir orumą žeminančią informaciją ir reikalauti, kad VŠĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija paneigtų tikrovės neatitinkančią, (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (Teiginius 20, 21, 22, 23, 24, 25) interneto tinklalapyje www.lrt.lt.

3. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) I. M. dėl VIĮ 2 straipsnio
36 dalies, 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ ((duomenys neskelbtini)), dėl VIĮ 19 straipsnio 2 pažeidimo paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ ((duomenys neskelbtini)) ir reikalauti pašalinti pažeidimą – pašalinti garbę ir orumą žeminančią informaciją iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „I. M.“, bei reikalauti, kad I. M. paneigtų Teiginiuose 32 ir 33 paskelbtą informaciją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „I. M.“.

4. Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) R. J. dėl VIĮ 2 straipsnio
36 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ ((duomenys neskelbtini)), dėl VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ ((duomenys neskelbtini)) ir reikalauti pašalinti pažeidimą – pašalinti garbę ir orumą žeminančią informaciją iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „R. J.“, bei reikalauti, kad R. J. paneigtų Teiginyje 41 paskelbtą informaciją socialinio tinklo „Facebook” paskyroje „R. J.“.

5. Atmesti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dalyje dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo.

6. Paskelbti priimtą sprendimą viešai“.

30.       Iš Sprendimo matyti, kad Inspektorius tendencingais, šališkais pripažino (duomenys neskelbtini) skunduose nurodytus šiuos teiginius: (duomenys neskelbtini).

31.       Inspektorius, pripažindamas Teiginius 1, 4, 16, 17, 18, 27, 45 tendencingais, šališkais, konstatavo VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 2 punkto pažeidimą.

32.       Inspektorius pripažino teiginį „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Teiginys 25) neatitinkančiu tikrovės, konstatuodamas VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

33.       Inspektorius konstatavo, kad teiginyje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Teiginys 36) yra paskelbta objektyvaus faktinio pagrindo neturinti, nesąžininga ir neetiška, įžeidžianti nuomonė.

34.       Inspektorius Sprendime nurodė, kad teiginiuose: (duomenys neskelbtini) paskleista tikrovės neatitinkanti, žeminančio pobūdžio, (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą pažeidžianti informacija.

35.       Inspektorius pripažino, kad viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas teiginius: (duomenys neskelbtini), nesilaikė VIĮ 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintų nuomonės raiškai keliamų reikalavimų bei pažeidė VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

36.       Inspektorius Sprendime konstatavo, kad teiginiuose: (duomenys neskelbtini) informacija pateikta kryptingai, siekiant sukurti (duomenys neskelbtini), kaip pavojingo asmens įvaizdį, neteisėtai, (duomenys neskelbtini), vykdantį veiklą (duomenys neskelbtini) kartu su teisėsaugos paieškomu asmeniu. Tokios informacijos skelbimą, įvertinęs jos tendencingumą ir intensyvumą, Inspektorius laikė šališku ir pripažino, jog šiais veiksmais viešosios informacijos rengėjas pažeidė VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatas.

37.       Inspektorius Sprendime pripažino pagrįstu (duomenys neskelbtini) skundą ir dalyje dėl pastarojo asmens atvaizdo paskelbimo, konstatuodamas, jog viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) pažeidė jo teisę į privatumą ir šiais veiksmais pažeidė VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

38.       Teismas taip pat nustatė, kad:

38.1.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 1) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (Publikacija 1), (duomenys neskelbtini) (Programa 1) bei (duomenys neskelbtini) (Programa 9);

38.2.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 4) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (Publikacija 1);

38.3.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 16) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (Publikacija 3);

38.4.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 17) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (Publikacija 3);

38.5.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 18) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (Publikacija 3);

38.6.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 27) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (Publikacija 5);

38.7.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 45) paskelbtas (duomenys neskelbtini) (Įrašas 10);

38.8.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 25) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (Publikacija 4);

38.9.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 36) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (Įrašas 9);

38.10.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 20) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (Publikacija 4);

38.11.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 21) buvo paskelbtas Publikacijoje 4;

38.12.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 22) buvo paskelbtas Publikacijoje 4;

38.13.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 23) buvo paskelbtas Publikacijoje 4;

38.14.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 24) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) Publikacijoje 4.

38.15.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 32) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (Įrašas 2);

38.16.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 33) buvo paskelbtas Įraše 2;

38.17.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 41) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) (Įrašas 8);

38.18.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 34) buvo paskelbtas Įraše 2;

38.19.                      teiginys „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 42) buvo paskelbtas Įraše 8;

38.20.                      teiginys (duomenys neskelbtini)“ (Teiginys 43) buvo paskelbtas Įraše 8.

39.       Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo išvadų apie ginčo informacijos tendencingumą ir šališkumą, pažymėjo, jog byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi kontrolinį akcijų paketą UAB (duomenys neskelbtini), kuri vykdo krovos veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Oficialiuose šaltiniuose nurodyta, jog minėtos bendrovės krovos apimtys sudaro (duomenys neskelbtini). Didžiąją dalį bendrovės krovinių sudaro (duomenys neskelbtini). Viena pagrindinių UAB (duomenys neskelbtini) klienčių yra (duomenys neskelbtini), kuri taip pat turi 30 proc. pastarosios bendrovės akcijų. Nėra ginčo ir dėl to, kad Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokole Nr. NS-52 nurodyta, jog „UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka nacionalinio saugumo interesų“.

40.       Skunde atsakovui trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Teiginiuose 1, 4, 16, 17, 18, 25, 27, 28, 45 apie gautą neigiamą specialios komisijos išvadą skelbiama neteisinga informacija, jog šią neigiamą komisijos išvadą gavo būtent jis. Atsakovas Sprendime sutiko su viešosios informacijos rengėjais (skleidėjais), kad iš Publikacijų 1, 3, 5, Įrašo 10 turinio suprantama, jog nepalankią komisijos išvadą gavo trečiojo suinteresuoto asmens valdoma įmonė, o ne jis asmeniškai. Teiginiuose tiesiogiai įvardijama, kad neigiamą išvadą gavo (duomenys neskelbtini) valdoma UAB (duomenys neskelbtini) arba jo verslas, įmonė. Nors kai kuriuose Teiginiuose (pvz., Teiginyje 17) detalizuojami trečiojo suinteresuoto asmens plėtros planai, kryptys, vis dėlto vertinant Publikacijų turinio visumą, kontekstą, pasak atsakovo, skaitytojui aišku, jog neigiama komisijos išvada skirta įmonei. Dėl šių priežasčių atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog Teiginiai 1, 4, 16, 17, 18, 27, 45 neatitinka tikrovės, ir nepripažino trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo pažeidimo šiuose teiginiuose paskleistos informacijos kontekste.

41.       Atsakovas dėl Teiginio 28 (Publikacija 5) nurodė, jog Publikacijos autoriui reiškiant abejones dėl (duomenys neskelbtini) taikomų standartų priimant aukas iš verslininkų, susijusių su įmonėmis, gavusiomis neigiamas išvadas dėl nacionalinio saugumo, atsakovas nenustatė nuomonės raiškai keliamų reikalavimų pažeidimų, kadangi ši nuomonė turi faktinį pagrindą. Tačiau atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad šiais teiginiais, įskaitant ir Teiginį 28, pabrėžiama, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia būtent trečiojo suinteresuoto asmens verslas ar investicijos per jį, tuo konstatuodamas, kad ši informacija paskleista tendencingai ir šališkai, ir pripažindamas viešosios informacijos rengėją padarius VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 2 dalies pažeidimą, t. y. pareigos viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) būti objektyviems ir nešališkiems nevykdymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Sprendime tas pats Teiginys 28 pripažintas turinčiu objektyvų faktinį pagrindą bei nepažeidžiančiu nuomonės raiškai keliamų reikalavimų, bet tuo pačiu siekiančiu tendencingai akcentuoti būtent trečiojo suinteresuoto asmens, kaip pavojingo nacionaliniam saugumui asmens, įspūdį.

42.       Teismas akcentavo, jog kaip matyti iš Publikacijų 1, 3 ir 5, Įrašo 10 turinio, kurių turinys vertinamas bendrame kontekste su Teiginiais 1, 4, 16, 17, 18, 25, 27, 28, 45, matyti, kad nepalankią komisijos išvadą gavo trečiojo suinteresuoto asmens valdoma bendrovė, o ne pats trečiasis suinteresuotas asmuo. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokole Nr. NS-52 nurodyta, jog neigiama išvada duota dėl (duomenys neskelbtini). Neginčytina aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) pardavė 30 proc. jam priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (duomenys neskelbtini), dėl kurios ryšių ir buvo priimta išvada dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Sprendimai, priimti trečiojo suinteresuoto asmens kontroliuojamos įmonės atžvilgiu, neišvengiamai susiję ir su šiuo asmeniu.

43.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Publikacijoje 1 aiškiai nurodyta, jog problemos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui kilo dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcininko (duomenys neskelbtini), taip pat pateikti tiek (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) vadovo komentarai dėl specialiosios komisijos išvados, todėl Publikacijos 1 aspektu konstatuoti šališkumo nėra faktinio pagrindo. Publikacijose (duomenys neskelbtini) pavardė minima tik tiek ir tik dėl to, kad jis ir jo sutuoktinė maksimaliai leidžiama suma parėmė valdančiąją partiją rinkimuose į savivaldybės tarybą, todėl buvo keliamas klausimas, ar aukščiausius skaidrumo standartus deklaravusiai valdančiajai partijai dera priimti piniginę auką iš asmens, kurio kontroliuojama įmonė buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.

44.       Teismas pakartotinai pabrėžė, kad iš Publikacijos, kurioje skelbiami Teiginiai 1 ir 4, visumos matyti, kad specialioji komisija priėmė sprendimą ne dėl (duomenys neskelbtini) asmeniškai, bet dėl jo kontroliuojamos UAB (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas Sprendime. (duomenys neskelbtini) yra UAB (duomenys neskelbtini) kontroliuojantis asmuo, kuris turėjo įtakos verslo sandoriams su (duomenys neskelbtini). Jo pavardės minėjimas Publikacijoje yra išskirtinai susijęs su jo dalyvavimu UAB (duomenys neskelbtini) valdyme, o ne su juo asmeniškai, kaip asmeniu. Sprendimai, priimti (duomenys neskelbtini) kontroliuojamos bendrovės atžvilgiu, kai kalbama apie grėsmes nacionaliniam saugumui, gali kelti sąsajų ir su pačiu (duomenys neskelbtini) dėl jau minėtos UAB (duomenys neskelbtini) veiklos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, UAB (duomenys neskelbtini) vadovo kandidatavimo į politinius postus kartu su (duomenys neskelbtini) vadovu A. V., taip pat (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinės aukos valdančiosios partijos rinkimų kampanijai.

45.       Teismo vertinimu, iš Publikacijos 3, kurioje paskelbti Teiginiai 16, 17, 18, visumos taip pat aiškiai suprantama, kad būtent (duomenys neskelbtini) verslas sulaukė nepalankios išvados dėl grėsmių nacionaliniam saugumui dėl bendro verslo su (duomenys neskelbtini), kuri yra kontroliuojama (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas, Sprendime nurodydamas, kad „Teiginiuose tiesiogiai įvardijama, kad neigiamą išvadą gavo Pareiškėjo valdoma UAB (duomenys neskelbtini) arba Pareiškėjo verslas, įmonė. Nors kai kuriuose teiginiuose (pavyzdžiui, Teiginyje 17) detalizuojami Pareiškėjo plėtros planai, kryptys, vis dėlto vertinant Publikacijų turinio visumą, kontekstą, skaitytojui aišku, jog neigiama komisijos išvada skirta įmonei“. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad Publikacijos 3 aspektu nepagrįstai konstatuotas VIĮ 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas.

46.       Teismas pastebėjo, kad Publikacijoje 5 esančiame Teiginyje 27 neminimas trečiasis suinteresuotas asmuo, o aiškiai nurodoma, kad neigiama komisijos išvada priimta UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, todėl Teiginio 27 aspektu konstatuotas tariamas šališkumas, neva siekiant parodyti trečiojo suinteresuoto asmens pavojingumą nacionaliniam saugumui, nepagrįstas jokia Publikacijos dalimi, todėl ir Publikacijos 5 (Teiginio 27) aspektu konstatuotas VIĮ 22 straipsnio 11 dalies pažeidimas neturi faktinio pagrindo.

47.       Teismas, vertindamas Sprendime padarytas išvadas dėl neskelbtinos informacijos, akcentavo teismų praktikoje nuomonės ir žinios paskelbimui keliamus reikalavimus (tiesos ir tikslumo kriterijų taikymas), kt. Pažymėjo, kad asmens garbė ir orumas, skleidžiant apie jį žinias, yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą.

48.       Nagrinėjamu atveju atsakovas Teiginį 25 laikė neatitinkančiu tikrovės, kadangi jame nedviprasmiškai nurodoma, jog nepalankią išvadą dėl neatitikimo nacionaliniam saugumui gavo asmeniškai trečiasis suinteresuotas asmuo. Teismas nesutiko su tokia išvada ir pažymėjo, kad Teiginio 25 negalima vertinti atskirai nuo viso Publikacijos 4 turinio. Publikacijos 4 paantraštė ir pirmojo skyriaus, kuriame yra ir Teiginys 25, pradžioje yra pateikta aktyvi nuoroda į Publikaciją 1, kas sudaro pagrindą manyti, jog tai yra skelbiamų Publikacijų ciklas. Publikacijoje 1 paskelbti teiginiai Sprendime nepripažinti neatitinkančiais tikrovės. Visa tai turėjo suformuoti teisingą skaitytojo suvokimą apie Vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo priežastis ir tai, kad neigiamą atitikties nacionaliniam saugumui išvadą gavo būtent UAB (duomenys neskelbtini), o ne trečiasis suinteresuotas asmuo. Teiginyje 25, kalbant apie verslo planus, trečiojo suinteresuoto asmens pavardė nereiškia, kad yra kalbama apie jį asmeniškai. Trečiojo suinteresuoto asmens pavardė šiuo atveju pavartota kaip trečiojo suinteresuoto asmens įmonės sinonimas. Taigi, Teiginyje 25 nėra skelbiama diskredituojanti trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip asmenį, informacija, todėl VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas šiuo aspektu konstatuotas nepagrįstai.

49.       Atsakovas VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimu laikė Teiginiuose 20, 21, 22, 23, 24, 32, 33, 34, 36, 41, 42, 43 paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) turimą 1 proc. akcijų ir ten vystomą veiklą. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, jog informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklą (duomenys neskelbtini) viešosios informacijos rengėjai rinko viešuosiuose registruose. Pareiškėjos tvirtino, kad atliekant žurnalistinį tyrimą buvo gauti tiek (duomenys neskelbtini) registro išrašas, tiek (duomenys neskelbtini) registro išrašas, kuriuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turi „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Dėl šios informacijos patikrinimo buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad buvo šios bendrovės akcininkas iki 2008–2009 metų krizės, akcijas pardavė, bendrovė nutraukė veiklą. Trečiojo suinteresuoto asmens komentaras dėl to paskelbtas Publikacijoje 4. Jis teigė turintis visus oficialius dokumentus, patvirtinančius jo žodžius, tačiau ir po pakartotinio prašymo jų nepateikė žurnalistams. Žurnalistinio tyrimo metu taip pat išsiaiškinta, kad (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad informacija apie „(duomenys neskelbtini)“ tikrinta ir tas pats akcininkų sąrašas rastas Orbis duomenų bazėje, kuri laikytina patikima (pvz., prieigą naudotis šia duomenų baze įsigyja Lietuvos valstybinės institucijos). Teismas pastebėjo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) registre neatlikti jokie registro atnaujinimai, neįregistruotas 2017 metais pasikeitęs vadovas, įmonės buveinės adresas, o (duomenys neskelbtini) registre, kuriame duomenys įregistruoti 2015 metais ((duomenys neskelbtini)), jau pateikiama informacija apie kitą vadovą ir naują buveinės adresą, tačiau išliko nepakitęs akcininkų sąrašas. Informacijos neatitikimas leido pareiškėjoms daryti išvadą, kad šios įmonės juridinių faktų pokyčiai nebuvo registruojami (duomenys neskelbtini) registre, tačiau buvo registruojami (duomenys neskelbtini) registre. Tai taip pat leido daryti prielaidą, kad „(duomenys neskelbtini)“ ketino vykdyti ir vykdė veiklą (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina minėtos įmonės interneto svetainėje pateikta informacija), o tai paneigia (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške žurnalistei nurodomą informaciją, kad įmonė nutraukė veiklą, bei patvirtina Teiginyje 33 išsakytą mintį, kad įmonė tebevykdo veiklą (duomenys neskelbtini). Dėl paminėtų priežasčių teismas pripažino, jog Publikacijoje 4, Teiginyje 32 bei Teiginyje 41 nurodomas teisingas ir tikrovę atitinkantis faktas, kad pagal (duomenys neskelbtini) registro duomenis (duomenys neskelbtini) yra „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o šiame registre įmonės juridinių faktų duomenys buvo atnaujinami ir registruojami, pavyzdžiui, įregistruotas naujas vadovas ir buveinės adresas, tačiau neįregistruotas (duomenys neskelbtini) tariamai atliktas įmonės akcijų perleidimas. (duomenys neskelbtini) pateikus informaciją, kad jis perleido „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pareiškėjos tikrino šią informaciją ir Orbis duomenų bazėje, kurioje nurodoma, kad 2018 m. birželio mėn. duomenimis (duomenys neskelbtini) yra „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Susiklosčiusi situacija dėl turimos informacijos apie (duomenys neskelbtini) turimas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas viešosios informacijos rengėjui leido kelti klausimą, ar trečiasis suinteresuotas asmuo neslepia savo verslo (duomenys neskelbtini) fakto. Pareiškėjų teigimu, siekiant tai išsiaiškinti buvo keiptasi į (duomenys neskelbtini), prašant pakomentuoti situaciją; pastarasis teigė, kad „turiu visus oficialius dokumentus, patvirtinančius mano žodžius“, tačiau ir po pakartotinio prašymo jie viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams nebuvo pateikti. Be to, teismas pažymėjo, jog atsakovas, Sprendime nurodydamas, kad viešosios informacijos rengėjas nagrinėjamu atveju neatliko išsamaus tyrimo, nenurodė, kokių konkrečių papildomų priemonių viešosios informacijos rengėjas privalėjo imtis, siekdamas patikrinti viešuose registruose nurodytos informacijos tikrumą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nei atsakovui, nei viešosios informacijos rengėjui nepateikė įrodymų dėl to, kad yra pardavęs minimo įmonės akcijas, tokia galimybė jam buvo suteikta. Trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip atitinkamo juridinio asmens dalyvis, privalėjo domėtis apie jį skelbiamais duomenimis viešuosiuose registruose.

50.       Teismas laikė, kad atsakovas Teiginį 33 įvertino ne visa apimtimi, išanalizavo tik jo dalį: „(duomenys neskelbtini)“. Visas Įrašo 2 teiginys yra toks: „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo teiginiu, teismo vertinimu, I. M. teigia, kad (duomenys neskelbtini) sakė netiesą ne apie jo veiklą įmonėje, bet apie tai, kad jis neteisingai sakė, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos. Aplinkybės, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ realiai veikia, niekas neginčija, ji buvo nurodyta ir Publikacijoje 4, pateikiant nuotrauką į įmonės interneto svetainę. Teiginyje 33, atsakovui jį sutrumpinus taip, kad pasikeitė teiginio kontekstas, pastaroji informacija buvo nepagrįstai pripažinta neatitinkančia tikrovės bei žeminančia trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą.

51.       Teismas nurodė, jog ir kiti analizuojami teiginiai nepatvirtina Sprendimo išvados, kad
(duomenys neskelbtini) vykdo veiklą (duomenys neskelbtini). Teiginyje 41 nurodoma: „(duomenys neskelbtini)“, kuo siekiama atspindėti ir (duomenys neskelbtini) poziciją, kartu pabrėžiant ir tai, kad visi kiti tyrimo metu surinkti duomenys šios pozicijos nepatvirtina. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad Sprendimo išvada, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad (duomenys neskelbtini) pagal registrų duomenis turi akcijų (duomenys neskelbtini) bendrovėje, nepatvirtinta įrodymais, todėl Sprendimas šiuo aspektu negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Kaip matyti, viešosios informacijos rengėjos šiuo atveju įvertino visą turimą informaciją (tiek viešųjų registrų, tiek paties trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus) ir padarė atitinkamas išvadas dėl „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Atsakovas Sprendime taip pat nemotyvavo, kokią Teiginio 32 dalį ir dėl kokių priežasčių jis laikė neturinčia faktinio pagrindo, įžeidžiančia ar neetiška nuomone, nes pareiškėjos dėl išdėstytų priežasčių galėjo remtis viešų registrų teisingumo prezumpcija, o, nesant ją paneigiančių pagrįstų duomenų, daryti prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) deklaruojamas sandoris neįvyko. Todėl nepagrįstai ir neteisėtai Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu I. M. skirta poveikio priemonė – įspėjimas dėl VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo (dėl Įrašo 2 Teiginių 32 ir 33), bei pareikalauta pareiškėjų paneigti (duomenys neskelbtini) garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją (atitinkamai, Teiginius 31, 32 ir 41). Konstatavęs, jog, pareiškėjoms Įrašuose paskelbus Teiginius 31, 32 ir 41, nebuvo pažeistos VIĮ nuostatos, teismas nutarė nepasisakyti dėl pareiškėjų skundo argumentų dėl VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos išimties taikymo.

52.       Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo išvadų dėl (duomenys neskelbtini) atvaizdo paskelbimo teisingumo, pabrėžė, kad aplinkybės dėl asmens statuso kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos individualiai. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo rėmė (duomenys neskelbtini) kaip savarankišką politinės kampanijos dalyvį 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimuose, be to, jis yra kontrolinio UAB (duomenys neskelbtini) akcijų paketo turėtojas. UAB (duomenys neskelbtini), taip pat kitos trečiojo suinteresuoto asmens valdomos įmonės vykdo veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, sąlygojamą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sprendimų ir sandorių bendrovių atžvilgiu. (duomenys neskelbtini)kandidatas į Klaipėdos miesto merus ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą (pirmuoju numeriu) buvo (duomenys neskelbtini) vadovas. (duomenys neskelbtini) kandidatas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, kuris kartu yra ir (duomenys neskelbtini) verslo partneris. Teismo vertinimu, šios aplinkybės lėmė pagrįstą visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Iš Publikacijų aiškiai matyti, kad pareiškėjų susidomėjimas (duomenys neskelbtini) ir jo veikla apėmė tik tiek, kiek tai buvo susiję su jo verslu ir parama politinei kampanijai. Nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdas panaudotas vienoje iš Publikacijų pateikiamoje schemoje, parodant jo valdomų įmonių ryšius su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, taip pat Programose, pateikiant pokalbio su juo ištrauką. Iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nefotografavo trečiojo suinteresuoto asmens, o jo atvaizdą pasiėmė iš viešų kartotekų, kadangi jo atvaizdas yra laisvai prieinamas, internete gausu straipsnių, iliustruotų trečiojo suinteresuoto asmens nuotrauka. Teismas konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdo naudojimas Publikacijose nepažeidė VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, nes buvo proporcingas pagrįstam visuomenės interesui.

53.       Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų skundai yra tenkinami visiškai, todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, išanalizavęs pareiškėjų pateiktus dokumentus, įvertinęs juos pagal teisės aktuose įtvirtintus kriterijus, visiškai tenkino LRT prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o analogišką I. M. ir R. S. prašymą tenkino iš dalies (priteisė sumokėtą žyminį mokestį), kadangi pastarosios pareiškėjos iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė teismui, įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

III.

54.       Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir palikti galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (SK-123, 2019) SPR-47.

55.       Atsakovas mano, kad teismo sprendimas yra be motyvų, jį priimant buvo pažeistos materialiosios teisės normos. Atsakovas teigia, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikė jokių savarankiškų motyvų, atkartojo pareiškėjų skundų argumentus, pareiškėjų teiginius nurodė kaip paties teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Be to, teismo rėmimasis išimtinai tik pareiškėjų argumentais, ignoruojant atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, taip pat teisėjų elgesys teismo posėdyje (atsakovo atstovės nuolatinis pertraukinėjimas, neleidimas atsakyti į paties teismo užduotus klausimus, nesuteikimas teisės pateikti savo poziciją) rodo teismo šališkumą ir neobjektyvumą. Atsakovas taip pat tvirtina, kad teismas tokiu sprendimu sukėlė teisiškai nelogišką situaciją, nes panaikino Sprendimo rezoliucinės dalies dalis, bet ne jas pagrindžiančias motyvuojamosios dalies dalis.

56.       Atsakovas dėl teismo sprendimo dalies, kurioje pasisakyta dėl Sprendime konstatuoto
VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 2 punkto pažeidimo, papildomai teigia, kad teismas Teiginius vertino izoliuotai, neatsižvelgė į Publikacijų kontekstą, turinį, teiginių sąsajas. Atsakovas pripažįsta, jog teiginiai apie trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) neatitikimą nacionalinio saugumo interesams atitinka tikrovę, tačiau mano, jog Publikacijose buvo nuolat tendencingai pabrėžiama, jog komisija būtent (duomenys neskelbtini) verslą pripažino pavojingu, investicijos per (duomenys neskelbtini) yra pavojingos nacionaliniam saugumui. Informacija apie neatitikimą nacionalinio saugumo interesams negali būti tapatinama kaip skirta įmonei ir neatsiejamai susijusi su akcininku. Trečiasis suinteresuotas asmuo valdo ar turi akcijų daugybėje įmonių, todėl teiginiai apie pavojingas investicijas per (duomenys neskelbtini) nėra objektyvūs. Atsakovas pakartoja, jog pareiškėjams negalėjo būti nežinomas faktas, kad tiek trečiojo suinteresuoto asmens valdoma kita įmonė – UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) yra gavusios palankias komisijos išvadas dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Ginčo atveju išvada dėl grėsmių nacionaliniam saugumui absoliučiai nesusijusi su pareiškėjo asmeniu.

57.       Atsakovas dėl teismo sprendimo dalies, kurioje pasisakyta dėl Sprendime konstatuoto
VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo, tvirtina nesuprantantis, kuo vadovaudamasis teismas preziumavo, jog kiekvienas skaitytojas yra įpareigotas perskaityti visas ankstesnes pareiškėjų publikacijas, nepaisant pateiktos aktyvios nuorodos į kitą publikaciją. Hipotetinė tikimybė, kad visi skaitytojai bus perskaitę abi publikacijas, nepanaikina pareigos skelbti teisingą ir tikslią informaciją. Iš Publikacijos 4 turinio skaitytojas neturi galimybės identifikuoti, jog nepalanki komisijos išvada skirta būtent UAB (duomenys neskelbtini), ypač kai šios publikacijos tikslas – informuoti apie tariamai neteisėtą trečiojo suinteresuoto asmens vykdomą veiklą (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas nepagrįstai nenustatė garbės ir orumo pažeidimo šiuo aspektu. Be to, teismo motyvas, jog trečiojo suinteresuoto asmens pavardė buvo pavartota kaip įmonės sinonimas, prieštarauja teismų praktikai. Atsakovo nuomone, teismas, vertindamas nustatytus pažeidimus už paskelbtus teiginius apie trečiojo suinteresuoto asmens tariamą verslą (duomenys neskelbtini), išsamiai ir visapusiškai netyrė ginčo esmės, neįgyvendino pareigos aktyviai nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Atsakovas pakartoja, jog dažnai registruose skelbiama neaktuali ir neatitinkanti tikrovės informacija. Šiuo atveju pareiškėjai rėmėsi išimtinai tik registruose skelbiama informacija, kurios patikimumas dėl jos senumo ir galimo neatnaujinimo bei registrus tvarkančių šalių tarptautinės politinės padėties neabejotinai kvestionuotinas. Atsakovas pabrėžia, jog jis neturi teisės kištis į žurnalistų veiklą ir jiems nurodyti, kokius veiksmus jie turi atlikti iki publikacijos paskelbimo. Šiuo atveju nėra duomenų apie pareiškėjų kreipimusis į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, aiškinimąsi, ar trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvauja akcininkų susirinkimuose, gauna dividendus ir pan. Atsižvelgiant į tai, Sprendime pagrįstai konstatuota, jog šiuo aspektu pareiškėjai neatliko išsamaus situacijos tyrimo, neįvertino registrų, kaip informacijos šaltinio, patikimumo ir paskelbė tikrovės neatitinkančią, objektyvaus faktinio pagrindo neturinčią informaciją. Atsakovo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog, skelbiant ginčo informaciją apie akcijų turėjimą (duomenys neskelbtini), pateikiami itin rimti kaltinimai – skelbiama apie neteisėtą, (duomenys neskelbtini) trečiojo suinteresuoto asmens veiklą. Tokie teiginiai vienareikšmiškai suponuoja neigiamas šio asmens savybes; tokia informacija yra itin žeminančio pobūdžio.

58.       Atsakovas dėl teismo sprendimo dalies, kurioje pasisakyta dėl Sprendime konstatuoto teisės į privatumą pažeidimo, teigia, kad teismas nevisiškai aiškiai pasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens statuso, tam tikra prasme įvardydamas, jog šis asmuo yra viešas asmuo. Be to, teismas neteisingai nurodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdas laisvai prieinamas internete, šias aplinkybes nepagrįstai laikė reikšmingomis, pateisinančiomis teisės į privatumą ribojimą. Teismas neįvertino, ar trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukomis, kuriomis iliustruota schema ir jo interviu fragmentas, atskleidžiamos kokios nors visuomeniškai svarbios aplinkybės. Atsakovo įsitikinimu, minėtas asmuo neatitinka viešajam asmeniui keliamų kriterijų, o jo nuotraukomis, kuriomis iliustruota schema ir interviu fragmentas, neatskleidžiamos kokios nors visuomeniškai svarbios aplinkybės.

59.       Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir palikti galioti ginčijamas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (SK-123, 2019) SPR-47 dalis, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

60.       Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjų atstovė advokatė A. B. yra teisėjo Mariaus Bajoro sutuoktinė, kuris keletą metų dirbo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju, kartu su ginčijamą teismo sprendimą priėmusiais teisėjais. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos elgesį teismo posėdyje (atsakovo atstovės nutraukinėjimą ir pan.), trečiajam suinteresuotam asmeniui kilo abejonių dėl teisėjų nešališkumo.

61.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismo sprendimas yra gan didelės apimties, tačiau paties teismo motyvai yra išimtinai tik aprašomojo pobūdžio, juose pakartojamas Sprendimo turinys, taip pat pareiškėjų skundo argumentai, nepasisakoma dėl Sprendime nurodytų pagrindinių argumentų. Tokia teismo sprendimo motyvacija nelaikytina tinkama. Teismas sprendime nepateikė jokių motyvų, kodėl atsakovo išvadas pripažino nepagrįstomis. Be to, teismo argumentai nepagrįsti, nelogiški, ir sudaro pagrindą manyti, kad, pavyzdžiui, asmens pavardės nurodymas nereiškia, jog kalbama apie tą asmenį. Teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškino ir taikė VIĮ nuostatas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

62.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo vertinimu, jog aplinkybės, susijusios su politinės kampanijos dalyvių rėmimu, lemia pagrįstą visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pažymi, kad piniginė auka politinės kampanijos dalyviui yra teisė, kuria gali pasinaudoti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, ir vien tik toks faktas nepateisina visuomenės intereso žinoti tam tikrą privačią informaciją. Be to, (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjų paskleistos informacijos viešojoje erdvėje visiškai nebuvo matomas, pavyzdžiui, neužėmė jokių visuomeninių pareigų, jo nuolatinė veikla neturėjo jokios reikšmės viešiesiems reikalams. Nėra ir nebuvo jokių viešų kartotekų, kuriose jo atvaizdas yra laisvai prieinamas. Taigi, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai apribojo trečiojo suinteresuoto asmens privatumą.

63.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad teismas panaikino tik Sprendimo rezoliucinės dalies dalį, bet ne jo įžanginės, aprašomosios ir motyvuojamosios dalių dalis, ir mano, kad dėl to susidarė prieštaringumo ir prieštaravimo teisinio tikrumo principui situacija. Kitaip tariant, padarytų viešosios informacijos skleidimo principų pažeidimai yra ir liko nustatyti Sprendimu, bet tik panaikintas poveikio priemonių pareiškėjams taikymas.

64.       Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą; pritaria trečiojo suinteresuoto asmens argumentams ir iš dalies pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus.

65.       Pareiškėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

66.       LRT iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. LRT nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiais dėl teismo šališkumo. Pažymi, kad posėdžio garso įrašas patvirtina, jog teisėjų kolegijos nariai nesielgė nemandagiai, grubiai ar užgauliai su atsakovo atstove, jai buvo leista pasisakyti, neribojant pasisakymų trukmės, ji neišreiškė pastabų ar nepasitenkinimo dėl posėdžio vedimo tvarkos. Teisėjų kolegijos nariai atsakovo atstovei užduodavo klausimus ir patikslintus klausimus, siekdamos išsiaiškinti atsakovo argumentus, patikrinti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, LRT atkreipia dėmesį į tai, kad M. Bajoras nuo 2018 m. birželio mėn. nebedirba Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Aplinkybė, kad M. Bajoras su nagrinėjamos bylos teisėjų kolegijos nariais praeityje vykdė bendrą veiklą, nereiškia ir negali reikšti kolegijos narių tiesioginio ar netiesioginio suinteresuotumo bylos, kurioje vienai iš ginčo šalių atstovauja M. Bajoro sutuoktinė, baigtimi. Pažymėta ir tai, kad advokatas byloje turi tik procesinį teisinį, bet ne materialųjį suinteresuotumą bylos baigtimi.

67.       LRT nuomone, teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, teismo sprendimo struktūra parinkta pagal skunde iškeltų reikalavimų struktūrą. Teismas aptarė ginčui aktualius aspektus ir taikytinas teisės normas, motyvuose nurodė išvadoms padaryti svarbias objektyvias aplinkybes, kurios pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde neįrodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

68.       LRT taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jos teismas pažeidė materialiosios teisės normas. Tvirtina, kad teismas sprendime teisingai nurodė aktualias teisės normas bei teismų praktiką, susijusią su asmens atvaizdo paskelbimu, viešojo asmens statusu. Vertindamas atvaizdo paviešinimo ir privatumo ribojimo proporcingumą, teismas akcentavo, jog atvaizdas paviešintas tik siekiant parodyti aptartų ryšių schemą bei pateikiant pokalbio ištrauką su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pateikta informacija buvo perteklinė. Be to, pareiškėjos teismo posėdyje paaiškino nuotraukų gavimo aplinkybes. Atsakovo atstovė nurodė, kad pateikta nuotrauka buvo dvidešimties metų senumo, net nepanaši į trečiąjį suinteresuotą asmenį.

69.       LRT vertinimu, teismo sprendimu panaikinus Sprendimo rezoliucinės dalies 2, 3 ir
4 punktus, neteisėtu ir nepagrįstu pripažintinas ir Sprendime konstatuotas VIĮ pažeidimas. Trečiojo suinteresuoto asmens samprotavimai šiuo aspektu, teiginiai apie teismo sprendimo nenuoseklumą ir prieštaravimą teisinio tikrumo principui yra nelogiški ir neatitinka suformuotos teismų praktikos.

70.       Pareiškėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; iš esmės pakartoja anksčiau teismui pateiktus, taip pat atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

71.       Pareiškėjos I. M. ir R. S. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus, nurodo palaikančios anksčiau teismui išdėstytus argumentus.

72.       Pareiškėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2021 m. spalio 15 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jį pagrindžiančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

73.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjams pritaikytos poveikio priemonės už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

74.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunduose išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjų nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjų nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas Sprendime nepakankamai pagrindė VIĮ 19 straipsnio 2 dalies ir kitų nuostatų, trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo, jo privatumo pažeidimą. Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus bei neatsakant į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, teismas galbūt buvo šališkas, be to, teismas nepagrįstai panaikino tik dalį Sprendimo rezoliucinės dalies; trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, priimtas sprendimas yra be motyvų, jame nepagrįstai atmestos atsakovo padarytos išvados, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės bei materialiosios teisės normos, be to, teismas nepagrįstai panaikino tik dalį Sprendimo rezoliucinės dalies. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinių skundų argumentus.

76.       Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio
7 dalyje (buv. 6 dalis) nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio
3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

77.       Nesutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, kad sprendimas yra be motyvų, nes teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas minėtos teisės normos aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). Tai, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių patenkinti pareiškėjų skundai, Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Šiuo atveju teisėjų kolegija, išanalizavusi teismo sprendimo turinį, nenustatė tokios aplinkybės. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pritarė ir motyvuojamojoje dalyje citavo pareiškėjų argumentus, savaime nereiškia, kad tokie teismo motyvai yra atmestini. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens argumentus bei nurodytas aplinkybes.

78.       Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje (2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. XI-1046 redakcija) įtvirtinta, jog draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

79.       Dėl minėtos teisės normos taikymo teisėjų kolegija pažymi, kad VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje, taip pat vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.

80.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr., pvz., 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą, 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, 2002 m. spalio 23 d. nutarimą). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų; ji taikoma netgi tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti. Bet kokios saviraiškos laisvės įgyvendinimo išimtys turi būti aiškinamos griežtai, o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarbūs ir pakankami motyvai (žr., pvz., 1999 m. sausio 21 d. sprendimą Janowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 25716/94), 1999 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nilsen ir Johnsen prieš Norvegiją (pareiškimo Nr. 23118/93),
2007 m. sausio 9 d. sprendimą Kwiecień prie Lenkiją (pareiškimo Nr. 51744/99).

81.       Iš Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad saviraiškos ir informacijos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama siekiant užtikrinti pusiausvyrą su kitomis konstituciškai reikšmingomis individo ar visos visuomenės teisėmis ar teisėtais interesais. Iš Konstitucinio Teismo praktikos seka, kad ribojant informacijos laisvę būtina laikytis dviejų sąlygų: ji gali būti ribojama tik įstatymu ir tik tuomet, kai tai būtina Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje išvardintoms vertybėms apsaugoti ir ginti (žr., pvz., 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimą, 1998 m. kovo 10 d. nutarimą). Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, taip pat laikosi nuostatos, jog informacijos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama tuomet, kai toks ribojimas įtvirtintas įstatymu, juo siekiama teisėtų tikslų (konkrečiai, valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą), o toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Aiškindamas pastarąją sąlygą Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, jog priemonė, kuria siekiama teisėto tikslo, turi būti proporcinga siekiamam tikslui, t. y. jos buvimui turi egzistuoti „rimtas (primygtinis) socialinis poreikis“ (žr., pvz., 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 25181/94).

82.       Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalį žmogaus orumui suteiktas konstitucinės vertybės statusas, o Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje žmogaus garbė ir orumas nurodyti kaip vienas iš saviraiškos laisvės ribojimo pagrindų. Analogiškai Konvencijos
10 straipsnio 2 dalyje trečiųjų asmenų garbė, jų reputacijos ir teisių apsauga nurodyta kaip Konvencijos garantuojamos saviraiškos laisvės ribojimo pagrindas.

83.       Vis dėlto nurodydamas saviraiškos laisvės ribojimo galimybę, Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad informacijos laisvės ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė (žr., pvz., 1998 m. kovo 10 d. nutarimą). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, jog Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje apibrėžti saviraiškos laisvės ribojimo pagrindai turi būti aiškinami griežtai (siaurai), o bet kokių apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai (žr., pvz., 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Axel Springer prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (pareiškimo Nr. 39954/08). Šio Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra primygtinis socialinis poreikis riboti saviraiškos laisvę, privalo būti pateikiami svarūs ir pakankami motyvai ribojimo priemonėms pateisinti, o šios priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams (žr., pvz., 2004 m. birželio 29 d. sprendimą Chauvy ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 64915/01).

84.       Pastebėtina, kad poreikį užtikrinti išskirtinę saviraiškos laisvės apsaugą savo praktikoje pabrėžia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pavyzdžiui, 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-193/2009) Teismas, spręsdamas klausimą dėl pusiausvyros tarp viešojo asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės užtikrinimo, pažymėjo, kad kolizijos atveju pirmenybė teiktina saviraiškos laisvei.

85.       Taigi, Konstitucijos 25 straipsnio bei Konvencijos 10 straipsnio turinys ir juos plėtojanti teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad saviraiškos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Be to, teismų praktikoje pabrėžiamas pamatinis saviraiškos laisvės vaidmuo demokratinėje visuomenėje ir laikomasis nuostatos, kad šios laisvės ribojimai galimi tik esant svariems motyvams.

86.       Nagrinėjamu atveju atsakovas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo nepateikė konkrečių argumentų, neabejotinai patvirtinančių, jog Publikacijoje 4 pateikta nuoroda į ankstesnę publikacijų ciklo publikaciją (Publikacijoje 1 paskelbti teiginiai Sprendime nepripažinti neatitinkančiais tikrovės) nepaneigia Sprendimo išvadų dėl Teiginio 25 ((duomenys neskelbtini)) vertinimo, t. y. pripažinimo neatitinkančiu tikrovės. Nors ginčo Teiginys nėra visiškai konkretus (nėra visiškai aišku, dėl ko priimta nepalanki išvada dėl neatitikimo nacionalinio saugumo interesams), tačiau po minėta nuoroda pateiktas paaiškinimas sudaro galimybę aiškiai suprasti, jog būtent ankstesnėje publikacijoje plačiau aptariamas (duomenys neskelbtini) verslas (UAB (duomenys neskelbtini)), taigi, skaitytojams yra sudaryta galimybė susipažinti su Vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo priežastimis. Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentui, kad, vertinamos konkrečios publikacijos kontekste, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens pavardė gali būti teisėtai ir pagrįstai vartojama kaip jam priklausančios bendrovės sinonimas, todėl šis motyvas yra šalintinas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.

87.       Apeliacinių skundų teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog Sprendime pateikta pozicija dėl Teiginio 28 ((duomenys neskelbtini)) vertinimo yra nenuosekli. Apeliaciniuose skunduose nėra išreikštas konkretus nesutikimas su minėta išvada, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šio teiginio.

88.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas tiek atsiliepimuose į skundus, tiek apeliaciniame skunde laikosi nenuoseklios pozicijos, jog, viena vertus, egzistuoja registruose skelbiamos informacijos atitikties tikrovei prezumpcija, Sprendime nėra kvestionuojamas „Orbis“ duomenų bazės patikimumas, bet, kita vertus, šiuo atveju pareiškėjos nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik registruose skelbiama informacija, kuri dėl jos senumo ir galimo neatnaujinimo bei registrus tvarkančių šalių tarptautinės politinės padėties neabejotinai kvestionuotina. Apeliaciniame skunde neatsakyta į pirmosios instancijos teismo argumentus, kad, be kita ko, pagal „Orbis“ duomenų bazės 2018 m. birželio mėn. duomenis, (duomenys neskelbtini) buvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Apeliaciniame skunde nepaaiškinama, kodėl minėta informacija nebuvo galima remtis rengiant ginčo publikacijas, paskelbtas 2019 m. sausio–vasario mėn., ypač kai minėtame registre esantys duomenys suderinami su kituose patikrintuose registruose buvusiais duomenimis, nors ir senesniais. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjos kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl situacijos pakomentavimo, o pastarasis asmuo nurodė, kad „turiu visus oficialius dokumentus, patvirtinančius mano žodžius“, tačiau ir po pakartotinio prašymo tokie dokumentai viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams nebuvo pateikti; taip pat aplinkybę, kad minėta trečiojo suinteresuoto asmens pozicija buvo pateikta ginčo informacijoje. Apeliaciniuose skunduose nėra pagrįstų argumentų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė anksčiau minėtas įrodymų vertinimo taisykles.

89.       VIĮ 2 straipsnio 78 punkte (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1683 redakcija) įtvirtinta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

90.       VIĮ 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. To paties straipsnio
45 dalyje nustatyta, kad privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt.

91.       Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo sąvoka yra plati ir jos negalima išsamiai apibrėžti. Ji apima aspektus, susijusius su asmens tapatybe, tokius kaip asmens vardas, nuotrauka, fizinis ir moralinis integralumas. Ši sąvoka taip pat apima teisę gyventi privačiai, negaunant nepageidaujamo dėmesio (žr., pvz., 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Smirnova prieš Rusiją, pareiškimų Nr. 46133/99 ir 48183/99, 95 p.). Konvencijos 8 straipsnio garantija šiuo atžvilgiu pirmiausia yra skirta užtikrinti kiekvieno asmens asmenybės vystymąsi jo(s) santykiuose su kitais asmenimis, nepatiriant išorinio kišimosi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40454/07, 83 p.).

92.       Nors privatus asmuo, nežinomas visuomenei, gali reikalauti ypatingos apsaugos savo privačiam gyvenimui, taip nėra viešo asmens atveju (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Minelli prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 14991/02). Nepaisant to, tam tikromis aplinkybėmis, net kai asmuo yra žinomas plačiajai visuomenei, ji(s) gali remtis „teisėtais lūkesčiais“, kad jo(s) privatus gyvenimas bus apsaugotas ir gerbiamas (Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją (no. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir 60641/08, 97 p., 2015 m. lapkričio 10 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją, pareiškimo
Nr. 40454/07, 84 p.).

93.       Tai, kad asmens duomenys jau yra viešai prieinami visuomenei, nebūtinai panaikina Konvencijos 8 straipsnio apsaugą šių duomenų atžvilgiu. Konvencijos 8 straipsnis nustato tam tikrą informacinio apsisprendimo teisę, leidžiančią asmenims remtis savo teise į privatumą dėl duomenų, kurie, nors neutralūs, renkami, tvarkomi ir skleidžiami kolektyviai ir tokia forma ir būdu, kad jų teisės pagal Konvencijos 8 straipsnį gali būti paveikiamos (Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2017 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 931/13, 134, 137 p.).

94.       Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs eilę kriterijų, kurie yra svarbūs, kai ieškoma pusiausvyros tarp teisės į privatumą ir saviraiškos laisvės (žr., pvz., 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Von Hannover prieš Vokietiją (no. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir 60641/08, 109–113 p., 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Axel Springer AG prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 39954/08, 90–95 p.). Aktualūs kriterijai yra šie: prisidėjimas prie viešojo intereso diskusijų, atitinkamo asmens žinomumo laipsnis, naujienų reportažo tema, ankstesnis atitinkamo asmens elgesys, publikacijos turinys, forma ir pasekmės, ir, atitinkamais atvejais, aplinkybės, kuriomis nuotraukos buvo nufotografuotos. Kai nagrinėja skundą, pateiktą pagal
10 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat analizuoja būdą, kuriuo informacija buvo gauta ir jos tikrumą, bei žurnalistams ar leidėjams skirtos nuobaudos sunkumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40454/07, 93 p.).

95.       Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

96.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad VIĮ 2 straipsnio
77 dalyje (ginčui aktualioje redakcijoje – 78 p.) aiškiai įvardytas asmenų priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai požymis – asmens nuolatinė veikla turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams, o tai reiškia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi būti viešojo intereso objektu (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021).

97.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešuoju asmeniu ex officio (pagal pareigą) paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).

98.       Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad asmens viešumo ar žinomumo apimtis daro įtaką apsaugai, kuri taikoma jo(s) privačiam gyvenimui. Atitinkamo asmens vaidmuo ar pareigos bei veiksmų, kurie yra reportažo ir / ar nuotraukos tema, pobūdis, yra kitas svarbus kriterijus, susijęs su prieš tai minėtuoju (2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje
Von Hannover prieš Vokietiją (no. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir 60641/08, 110 p.; 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje Verlagsgruppe News GmbH prieš Austriją (no. 2), pareiškimo Nr. 10520/02, 34 p.; 2018 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Alpha Doryforiki Tileorasi Anonymi Etairia prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 72562/10, 53 p.). Šiuo aspektu turėtų būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikai ar vieši asmenys. Taigi, nors privatus asmuo, nežinomas visuomenei, gali reikalauti ypatingos jo(s) privataus gyvenimo apsaugos, taip nėra viešų asmenų atveju (2005 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Minelli prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 14991/02). Esminis skirtumas privalo būti nustatomas tarp atvejų, kai pranešami faktai, galintys prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, pavyzdžiui, susiję su politikais, vykdančiais savo oficialias funkcijas, ir atvejų, kaip paskelbiamos asmens, kuris tokių funkcijų nevykdo, privataus gyvenimo detalės (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 59320/00, 63 p.). Nors pirmuoju atveju žiniasklaida atlieka savo „viešojo sergėtojo“ vaidmenį demokratinėje visuomenėje, skelbdama informaciją ir idėjas viešojo intereso klausimais, šis vaidmuo atrodo mažiau svarbus antruoju atveju. Taip pat, nors tam tikromis specifinėmis aplinkybėmis visuomenės teisė būti informuotai gali netgi apimti viešų asmenų privataus gyvenimo aspektus, ypač kai kalbama apie politikus, taip nebus tuo atveju, nepaisant to, kad atitinkamas asmuo yra gerai žinomas visuomenei, kai publikuotos nuotraukos ir lydintys komentarai yra susiję vien tik su asmens privataus gyvenimo detalėmis ir turi vienintelį tikslą patenkinti visuomenės smalsumą tuo klausimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 59320/00, 64 p.). Pastaruoju atveju saviraiškos laisvė turėtų būti aiškinama siauriau (2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 59320/00, 66 p., 2009 m. liepos
23 d. sprendimas byloje Hachette Filipacchi Associés (ICI PARIS) prieš Prancūziją, pareiškimo
Nr. 12268/03, 40 p., 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje MGN Limited prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 39401/04, 143 p., 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimas byloje Von Hannover prieš Vokietiją (no. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir 60641/08, 110 p.).

99.       Viešų asmenų teisė išlaikyti savo privatų gyvenimą slaptu yra iš principo platesnė tuo atveju, kai jie neužima jokių oficialių pareigų ir yra labiau ribota, kai jie tokias pareigas užima
(žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40454/07, 119 p.). Šių motyvų taikymas apima, be politikų, bet kokius asmenis, kurie gali būti laikomi viešais asmenimis, konkrečiau, asmenis, kurie dėl savo veiksmų ar padėties pateko į viešumą (2017 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Kapsis ir Danikas prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 52137/12, 35 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad verslo magnatas, kuris turi ir valdo vieną iš šalies labiausiai prestižinių verslų, dėl savo padėties visuomenėje yra viešas asmuo (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimą byloje Verlagsgruppe News GmbH prieš Austriją (no. 2), pareiškimo
Nr. 10520/02, 36 p.).

100.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens statusą, pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo rėmė (duomenys neskelbtini) (t. y. valdančiąją partiją) kaip savarankišką politinės kampanijos dalyvį 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimuose, be to, jis yra kontrolinio UAB (duomenys neskelbtini) akcijų paketo turėtojas. UAB (duomenys neskelbtini), taip pat kitos trečiojo suinteresuoto asmens valdomos įmonės vykdo veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, sąlygojamą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sprendimų ir sandorių bendrovių atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) kandidatas į Klaipėdos miesto merus ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą (pirmuoju numeriu) buvo (duomenys neskelbtini) vadovas. (duomenys neskelbtini) kandidatas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, kuris kartu yra ir (duomenys neskelbtini) verslo partneris. Šios aplinkybės lėmė pagrįstą visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Iš Publikacijų aiškiai matyti, kad pareiškėjų susidomėjimas trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir jo veikla apėmė tik tiek, kiek tai buvo susiję su jo verslu ir parama politinei kampanijai. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat pripažino, jog aplinkybės, susijusios su skirta parama, trečiojo suinteresuoto asmens įmonių veikla Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, valstybinės žemės nuoma, neabejotinai yra reikšmingos sprendžiant, ar skelbiama privati informacija gali būti pateisinama realiu socialiniu visuomenės interesu tokią informaciją žinoti. Atsižvelgdama į šias faktines aplinkybes, dėl kurių nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo savo išvadą, jog šioje individualioje situacijoje trečiasis suinteresuotas asmuo gali būti vertinamas kaip viešasis asmuo. Atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdo panaudojimo kontekstą, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog teisės į privatumą pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.

101.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs pagrindą panaikinti skundžiamas Sprendimo rezoliucinės dalies dalis, turėjo panaikinti ne tik šias rezoliucinės dalies dalis, bet ir atitinkamas Sprendimo motyvuojamosios dalies dalis. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio (įskaitant rezoliucinėje dalyje suformuluotą galutinį teismo sprendimą – panaikinti Sprendimo rezoliucinės dalies 2, 3 ir 4 punktus) akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas atitinkamas Sprendimo motyvuojamosios dalies dalis laikė nepagrįstomis. Apeliacinių skundų teiginiai apie teismo sprendimo nenuoseklumą, teisinio tikrumo principo pažeidimą, Sprendimo dalies, kurioje konstatuoti pažeidimai, nepagrįstą nepanaikinimą, yra paremti tik subjektyviais samprotavimais, kurie nepagrindžia skundžiamo teismo sprendimo neatitikties teisės aktų reikalavimams.

102.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Co?me ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).

103.       Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo grindžia tuo, kad teismo posėdyje teisėjų kolegijos nariai kelis kartus pertraukė atsakovo atstovę, o trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai akcentuoja aplinkybę, jog pareiškėjų atstovės advokatės sutuoktinis anksčiau buvo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas. Trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai, susiję su anksčiau Vilniaus apygardos administraciniame teisme dirbusio teisėjo galima įtaka bylą nagrinėjusiems pirmosios instancijos teismo teisėjams, nepagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis ir savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog anksčiau su teisėju
M. Bajoru dirbę teisėjai negali nagrinėti šios administracinės bylos. Teisėjų kolegija, perklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, nenustatė, jog teisėjų kolegijos nariai akivaizdžiai nepagrįstai nutraukinėjo atsakovo atstovę, sudarė kliūtis jai teikti paaiškinimus dėl atsakovo pozicijos ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, elgėsi nemandagiai arba kitaip galėjo sukelti pagrįstas abejones dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Pastebėtina ir tai, kad bylos proceso dalyviai nebuvo pareiškę nušalinimo teisėjams bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Remiantis šiais motyvais, apeliacinių skundų teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo tikėtino šališkumo atmestini.

104.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne trečiojo suinteresuoto asmens naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.). Priimtas teismo procesinis sprendimas yra palankus pareiškėjams. Teisėjų kolegija, išanalizavusi kartu su LRT prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktus dokumentus, šį prašymą įvertinusi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įtvirtintus kriterijus, atsižvelgdama, be kita ko, į tai, kad abu apeliaciniai skundai buvo paduoti dėl to paties teismo sprendimo ir grindžiami labai panašiais argumentais, todėl, atitinkamai, abu LRT atsiliepimai į apeliacinius skundus yra grindžiami labai panašiais argumentais, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendžia prašomą priteisti sumą (3 097,60 Eur) sumažinti iki 2 000 Eur ir priteisti ją iš atsakovo, kaip ginčijamą administracinį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. (sprendime data klaidingai nurodyta 2020 m. spalio 23 d.) sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė