Civilinė byla Nr. 2S-836-368/2016

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07720-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1; 3.3.2.4.

                                                        (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Garbita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-328-901/2016 pagal ieškovo UAB „Girmedis“ ieškinį atsakovui UAB „Garbita“, dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. 2015-11-04 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas priėmė ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Girmedis“ ieškinį, kuriuo ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Garbita“ 20421,90 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Kreditoriui per 14 d. nuo 2015-09-07 nutarties priėmimo nesikreipus į antstolius dėl areštuoto turto aprašymo, 2016-06-10 Šiaulių apylinkės teisme gautas pakartotinis ieškovo UAB „Girmedis“ atstovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Garbita“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir turtines teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino –  areštavo ne daugiau kaip už 20 421,90 Eur sumą atsakovui UAB „Garbita“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant areštuotu turtu naudotis, bet uždraudžiant juo disponuoti, o šio turto nesant arba esant nepakankamai  areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir turtines teises 20 421,90 Eur sumai, leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir sumokėti privalomas mokesčių įmokas administratoriui.

5. Teismas pasisakė, kad nežinant atsakovo realios finansinės padėties, konstatuotina, jog reikalavimo suma yra didelė, o atsakovas vengia geranoriškai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas, nereaguoja į ieškovo raginimus sumokėti skolą, todėl yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Garbita“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-328-901/2016 pakeisti ir arešto 20421,90 Eur sumą sumažinti iki 14 332,26 Eur.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.  
2.  
3.  
4.  
5.  
1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino ieškinio tikėtino pagrįstumo. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikia duomenis jog už miško ruošos darbus UAB „Girmedis“ apmokėjimui buvo pateikęs dvi PVM sąskaitas faktūras: GIRM Nr. 14-274/01-45650,54 Lt (13221,31 Eur) sumai ir GIRM Nr. 14-390/01- 1110,95 Eur sumai, t. y. iš viso UAB „Girmedis“ atsakovui darbų atliko už 14332,26 Eur sumą.

2. Atsakovas nesumokėjo ieškovui už atliktus darbus, kadangi vykdant miško kirtimo darbus, dėl ieškovo kaltės atsakovas patyrė 24735,61 Eur žalą.

3. UAB „Girmedis“  PVM sąskaitą faktūrą GIRM Nr. 14-235 išrašė ne už atliktus darbus, o už grąžinamas prekes (eglės rąstus), t. y. nekokybišką produkciją, kurias UAB ‚,Girmedis“ buvo nupirkęs iš UAB „Garbita“ pagal pastarosios pateiktą PVM sąskaitą faktūrą GB Nr. 26/05/2014 - 47 000,00 Lt (13612,14 Eur) sumai.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

1.  
2.  
3.  
4.  
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

8. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieškinys yra pagrįstas. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011). Pažymėtina ir tai, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.

9. Atskirajame skunde apelianto nurodytos aplinkybės dėl pateiktų PVM sąskaitų faktūrų yra susijusios su bylos ieškinio pagrįstinumu, kuris gali būti sprendžiamas tik bylą nagrinėjant iš esmės ir negali būti teismo išsamiai analizuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo išvadomis susijusiomis su tuo, jog ieškovas yra tikėtinai pagrindęs savo ieškinio reikalavimus.

10. Nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo gerą finansinę padėtį, t. y. apie nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto sudėtį bei jo vertę, finansinės atskaitomybės dokumentus nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog didelės jam reikalavimo sumos (20421,90 Eur) prezumpcijos apeliantas nepaneigė, atitinkamai nepaneigtas ir grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas (CPK 178 str.).

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose, kuriose nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą taikyti atsakovo UAB „Garbita“ atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, kurie suponuoja esant pagrindą taikyti ieškovo reikalaujamas laikinąsias apsaugos priemones (yra grėsmės, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas). Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

12. Atsakovui išaiškintina, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo esant įstatyme numatytam pagrindui atsakovas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą (CPK 148 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį.

Teisėjas                                                                      Egidijus Mockevičius