Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-472-557/2012
Teisėjas J. Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01116-2009-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.;
(S)
1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.7.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Savinijaus Katausko,
sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,
dalyvaujant prokurorams Kaziui Grigaičiui, Jurgitai Rumbinaitei,
išteisintiesiems A. K. ir A. S.,
gynėjams Rimvydui Paulauskui ir Olegui Drobitko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. ir A. S. dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija
nustatė:
A. K. ir A. S. buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrai, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2009-10-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, užpildė eismo įvykio deklaraciją, į kurią įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2009-10-31, apie 13 val., Kretingos r., Žibininkų k., kelyje Palanga-Darbėnai, A. S. vairuojamas automobilis „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis J. S., atbuline eiga išvažiavo į pagrindinį kelią ir, nepraleidęs A. K. vairuojamo automobilio „Chrysler Sebring“, registracijos Nr. P 866509, priklausantį UAB „G.“, susidūrė su juo, todėl autoįvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiu būdu suklastoję dokumentą, A. K. 2009-11-03 jį pateikė draudimo kompanijai UAB „PZU Lietuva“, esančiai Liepų g. 36, Klaipėdoje, siekdamas gauti draudiminę išmoką 7432 Lt sumoje pagal 2009-01-28 sudarytą įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT/AYA 7146246, o A. S. 2009-11-03 jį pateikė draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“, esančiai Daržų g. 12, Klaipėdoje, siekdamas gauti draudiminę išmoką 7999,20 Lt sumoje pagal 2009-01-28 sudarytą transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartį Nr. AC 063959. Tokiu būdu A. K. ir A. S., veikdami bendrai, pasikėsino apgaule A. K. naudai įgyti UAB „PZU Lietuva“ priklausančio turto už 7432 Lt, o A. S. naudai įgyti AAS „Gjensidige Baltic“ priklausančio turto už 7999,20 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nustatyta, kad automobilių sugadinimai gauti kitomis aplinkybėmis.
Pirmosios instancijos teismas A. K. ir A. S. dėl šio kaltinimo išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Teismas, be kitų argumentų, nuosprendyje nurodė, jog tiek pačių kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad 2009-10-31, apie 13 val., Kretingos r., Žibininkų k., kelyje Palanga-Darbėnai įvyko eismo įvykis, kurio metu A. S. vairuojamas automobilis „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis J. S., atbuline eiga išvažiavo į pagrindinį kelią ir, nepraleidęs A. K. vairuojamo automobilio „Chrysler Sebring“, registracijos Nr. P 866509, priklausančio UAB „G.“, susidūrė su juo. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Aplinkybę, kad eismo įvykis buvo, patvirtinta ne tik kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, bet ir dvi specialisto išvados bei ekspertizės aktas, galimo kontakto nepaneigė ir teismo posėdžio metu apklausti ekspertai. Tiek ekspertas V. P., tiek ekspertas V. V. parodė, kad galimi automobilių sugadinimai yra padaryti jų tarspusavio susidūrimo metu, nors galimai ir ne visi apgadinimai patenka į susidūrimo metu padarytus sugadinimus. Specialistų išvadose ir ekspertizės akte nurodytos išvados, kad esminė dalis automobilio „Mazda 3“ sugadinimų susidarė minėto įvykio metu, yra logiškos ir pagrįstos. Vertinant ekspertizės aktą bei specialistų išvadas, teismas atkreipia dėmesį į ekspertui ir specialistui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą, jiems pateiktų pradinių duomenų teisingumą. Analizuojant specialistų, ekspertų išvadas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tik ekspertas V. P. natūroje realiai apžiūrėjo automobilius, kitos specialistų išvados padarytos tik iš rašytinės medžiagos ir fotonuotraukų. Todėl akcentuotinos eksperto V. P. padarytos ekspertizės išvados, kuriomis teigiama, kad automobilių kontakto faktas, kurio metu kilo esminiai transporto priemonių sugadinimai, yra labiau nei tikėtinas. Pažymėtina, kad nei specialistų išvados, nei ekspertizės aktas nepaneigė aplinkybės, kad deklaruojamas eismo įvykis galėjo įvykti ir jis įvyko, kurio metu ir buvo apgadinti abu byloje tiriami automobiliai ir atsirasti jau minėti jų apgadinimo mechanizmai ir pėdsakai. Teismas pažymėjo, kad nesant galimybės pašalinti ekspertizių prieštaravimus, visi prieštaravimai yra traktuojami kaltinamųjų naudai. Taip pat konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad A. K. ir A. S. padarė jiems inkriminuojamas veikas. Nurodė, jog vertintinos ir tos aplinkybės, kad abu kaltinamieji iki šio įvykio nebuvo pažįstami. Duomenų, patvirtinančių, kad A. K. ir A. S. būtų buvę pažįstami ir bendravę iki šio įvykio, byloje nenustatyta. Pažymėjo, kad įvykus autoįvykiui iš karto buvo skambinta telefonu 112. Šis faktas taip pat patvirtina kaltinamųjų parodymus, kad eismo įvykis buvo ir apie jį buvo pranešta policijai, tačiau pranešus, kad eismo įvykio metu nukentėjusiųjų nėra, jiems buvo pasiūlyta užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kas ir buvo padaryta (1 t., b.l. 121). Be to, eismo įvykio metu kaltinamojo A. K. vairuotas automobilis „Chrysler Sebring“ nepriklausė A. K., o buvo UAB „G.“ nuosavybė, todėl draudimo išmoka priklausytų UAB „G.“, o ne pačiam kaltinamajam A. K. asmeniškai, o automobilis „Mazda 3“ nuosavybės teise priklausė J. S., automobilio draudimo sutartis sudaryta taip pat jos vardu ir ginčo išmoka taip pat būtų išmokama šios savininkės vardu ir nepriklausytų gauti ar ją neteisėtai pasisavinti kaltinamajam A. S.. Todėl ir dėl šių aplinkybių negalima daryti išvados, kad A. K. ir A. S. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti draudimo išmokas. Ištyrus minėtus įrodymus, darytina išvada, jog teismas negali konstatuoti, kad byloje pakanka surinktų ir ištirtų įrodymų, kad priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti A. K. ir A. S. padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien tik šalutiniais ir netiesioginiais įrodymais, spėlionėmis ir prielaidomis. Tokiu būdu iš byloje ištirtų duomenų visumos seka, kad nenustatyta, jog kaltinamieji, bendrai veikdami, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu prokurorė prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti A. K. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam 50 MGL (6500 Lt) baudą, pripažinti kaltu pagal BK 22 str. l d., 182 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) baudą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirti galutinę subendrintą bausmę - 50 MGL (6500) Lt baudą. Pripažinti A. S. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam 50 MGL (6500 Lt) baudą, pripažinti kaltu pagal BK 22 str. l d., 182 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) baudą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirti galutinę subendrintą bausmę - 50 MGL (6500) Lt baudą. Nurodo, jog teismo nuosprendžiu padaryta išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. K. ir A. S. padarė jiems inkriminuojamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi:
1. Teismas nurodo, jog kaltinamieji A. S. ir A. K. dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino, nurodo, jog tiek pačių kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad 2009-10-31, apie 13 val., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Chrysler Sebring“, registracijos Nr. P 866509. Minėtą aplinkybę patvirtina ir dvi specialisto išvados bei ekspertizės aktas, galimo kontakto nepaneigė ir teismo posėdžio metu apklausti ekspertai. Tiek ekspertas V. P., tiek ekspertas V. V. parodė, kad galimi automobilių sugadinimai yra padaryti automobilių tarpusavio susidūrimo metu, nors galimai ir ne visi apgadinimai patenka į susidūrimo metu padarytus sugadinimus, tačiau tai paaiškina, jog po eismo įvykio keliant automobilį „Mazda 3“ ant pakrautuvo iškrito variklis ir jį keliant ant pakrautuvo pasižeidė kairysis sparnas. Šių aplinkybių neneigė ir kaltinamasis A. S., todėl specialistų išvadose ir ekspertizės akte nurodytos išvados, kad esminė dalis automobilio „Mazda 3“ sugadinimų susidarė minėto įvykio metu, yra logiškos ir pagrįstos. Ši teismo išvada vertintina kaip nepagrįsta, kadangi 2010-05-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistas V. P. išvadoje Nr. 11K-82(10) nurodė, kad „automobilių „Mazda 3“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Chrysler Sebring“, reg. Nr. P 866509, sugadinimai padaryti jų tarpusavio susidūrimo metu. Tai galėjo įvykti deklaruoto 2009-10-31 eismo įvykio metu. Susipažinus su tirti pateiktoje medžiagoje esančiais A. S. ir A. K. paaiškinimais, galima konstatuoti tik tai, kad juose techniniu požiūriu nėra įvardinta kokių nors konkrečių transporto priemonių susidūrimo mechanizmo detalių, kurios neatitiktų šioje specialisto išvadoje atlikto tyrimo metu nustatyto transporto priemonių susidūrimo mechanizmo“. Kaip matyti iš šios specialisto išvados, specialistas V. P. nenurodo, jog buvo nustatyti ir kiti automobilių sugadinimai, kurie galimai atsirado automobilį „Mazda“ transportuojant jau po eismo įvykio. Be to, pažymėtina ir tai, kad tiek paaiškinimuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamaisiais, nei A. S., nei A. K. nenurodė, jog buvo padaryti automobilių pažeidimai, transportuojant juos po eismo įvykio. Kadangi automobilį „Mazda“ vairavęs A. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju nenurodė, jog po eismo įvykio keliant automobilį „Mazda 3“ ant pakrautuvo iškrito variklis ir pasižeidė kairysis sparnas, todėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinta ši aplinkybė. Be to, nebuvo galimybės nustatyti ir įmonės, kurios transportavimo paslaugomis galimai naudojosi A. S., bei apklausti minėtos įmonės darbuotojus, kurie galėjo patvirtinti ar paneigti A. S. parodymus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, „kad iš įvykio vietos nuvežė spec. tarnyba, kurios pavadinimo neatsimena, šiuo metu ji jau nebeveikia“. Šie įtariamojo parodymai vertinti kritiškai, kadangi įtariamasis A. S. nurodo, jog neprisimena įmonės pavadinimo, nors jo iniciatyva galimai minėtos įmonės darbuotojai buvo iškviesti, tačiau pabrėžtina tai, kad jis žino, kad jau šiuo metu minėta įmonė nebeveikia. Akivaizdu, jog A. S. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, taip siekdamas sutrukdyti išsiaiškinti visas bylai svarbias aplinkybes.
Be to, pažymėtina ir tai, jog teismas, nurodydamas, kad nors ir ne visi apgadinimai patenka į susidūrimo metu padarytus sugadinimus, tačiau pažymi tik tai, jog keliant automobilį „Mazda 3“ ant pakrautuvo iškrito variklis ir jį keliant ant pakrautuvo pasižeidė kairysis sparnas, kai tuo tarpu kvalifikuotas Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. V. teisiamojo posėdžio metu detaliai išvardino net kelis automobilių tarpusavio kontakto metu nesuderinamus pažeidimus:
- automobilio „Mazda 3“ sugadinimų, esančių priekinėse dešinės pusės durelėse, apatinėje dalyje (žemiau 4, 5 pav. pažymėtos žalios spalvos rodyklės vieta), kadangi automobilio „Chrysler Sebring“ dešinėje pusėje, žemiau lonžerono galo, nėra išsikišusių automobilių dalių, galėjusių padaryti braukimo žymes, įlenkimus šioje automobilio „Mazda“ srityje;
- automobilio „Mazda 3“ daugybinių smulkių horizontalių įbrėžimų, esančių dešiniojo šono priekinėje dalyje (sparno galinėje dalyje bei durelių priekinėje dalyje, žr. 5, 6 pav.), kadangi automobilio „Chrysler Sebring“ priekinėje dešinėje pusėje, apie 0,45-0,7 m aukštyje, nėra šiurkštaus - abrazyvinio paviršiaus, galėjusio padaryti automobiliui „Mazda 3“ minėtus daugybinius smulkius įbrėžimus (ant automobilio „Chrysler Sebring“ priekinio dešiniojo sparno yra susidarę tik neintensyvūs pavieniai raudonos spalvos braukimai, be to, automobilis „Chrysler Sebring“ susidūrimo metu buvo be priekinio bamperio apdailos dešiniojo kampo);
- automobilio „Mazda 3“ įbrėžimų bei įlenkimo, esančių priekiniame dešiniajame sparne virš rato arkos; braukimo žymių šio sparno priekinėje dalyje ir priekinio bamperio dešiniajame šone, įlenkimo, esančio kairiojo sparno priekinėje dalyje, sugadinimų, esančių automobilio priekinėje dalyje (automobilis „Mazda 3“ be radiatoriaus grotelių), kadangi visi šie išvardinti automobilio „Mazda 3“ išoriniai sugadinimai nepatenka į automobilių tiesioginio kontakto ribas;
- automobilio „Mazda 3“ dešinės pusės vairo traukės sulenkimo, kadangi ant automobilio „Mazda 3“ priekinio dešiniojo ratlankio nėra smūginio sąlyčio pėdsakų (įlenkimų, įtrūkimų, lūžimų);
- automobilio „Chrysler Sebring“ priekiniame dešiniajame ratlankyje esančius sugadinimus, kadangi automobilio „Chrysler Sebring“ ratui sukantis ir minėtu ratlankiu kontaktuojant su automobiliu „Mazda 3“ dešiniu šonu, automobilio „Chrysler Sebring“ ratlankiui turėjo būti padarytas nenutrūkstamas apgadinimas, atlaužiant ratlankio išorinę briauną link ašies.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamieji A. S. ir A. K. savo paaiškinimuose buvo nurodę, kad jų automobiliai judėjo iki jų susidūrimo, tačiau jų parodymus paneigia ne tik 2009-11-23 Dr. V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvada Nr. MV 2009-27, kurioje nurodyta, kad „esminiai automobilio „Mazda 3“, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai susidarė iki galimo betarpiško kontakto su automobiliu „Chrysler Sebring“, v/n P866509, bei eismo įvykių dalyvių nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, nes bent dalis esminių automobilio „Mazda 3“, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų susidarė iki galimo kontakto su automobiliu „Chrysler Sebring“, v/n P866509. Yra požymių, kad automobilis „Mazda 3“, v/n (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą su automobiliu „Chrysler Sebring“, v/n P866509, nejudėjo atgal su į kaire išsuktais priekiniais ratais, kai tai turėjo būti pagal nurodytas deklaruoto eismo įvykio dalyvių aplinkybes“, bet ir 2011-04-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-3167 (10), kuriame nurodyta, kad „susidūrimo metu automobilis „Mazda 3“ su pasuktais į dešinę ratais stovėjo, o jeigu būtų judėjęs, tuomet braukimo žymių kryptys būtų susikirtusios“.
2. Teismas nuosprendyje nurodo, kad specialistų išvados autoįvykių bylose turi didelę reikšmę, tačiau vadovaujantis BPK 20 str. nuostatomis, įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo prerogatyva, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Specialisto išvadose ir ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 str. nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai. Šiuo atveju vertinant ekspertizės aktą bei specialistų išvadas, teismas atkreipia dėmesį į ekspertui ir specialistui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą, jiems pateiktų pradinių duomenų teisingumą. Analizuojant specialistų, ekspertų išvadas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tik ekspertas V. P. natūroje realiai apžiūrėjo automobilius, kitos specialistų išvados padarytos tik iš rašytinės medžiagos ir fotonuotraukų. Todėl akcentuotinos eksperto V. P. padarytos ekspertizės išvados, kuriomis teigiama, kad automobilių kontakto faktas, kurio metu kilo esminiai transporto priemonių sugadinimai, yra labiau nei tikėtinas. Be to, pažymėtina, kad nei specialistų išvados, nei ekspertizės aktas nepaneigė aplinkybės, kad deklaruojamas eismo įvykis galėjo įvykti ir jis įvyko, kurio metu ir buvo apgadinti abu byloje tiriami automobiliai ir atsirasti jau minėti jų apgadinimo mechanizmai ir pėdsakai. Teismas pažymi, kad nesant galimybės pašalinti ekspertizių prieštaravimus, visi prieštaravimai yra traktuojami kaltinamųjų naudai.
BPK 208 str. numato, jog ekspertizė skiriama, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Šiuo atveju matyti, kad baudžiamojoje byloje atliekant objektų, t.y. transporto priemonių tyrimą, yra būtinos technikos žinios, todėl ir buvo paskirta ekspertizė. Nors nuosprendyje ir nurodyta, jog teismas vadovavosi BPK 20 str. nuostatomis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas turi įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau neanalizuoti pačio įrodymo - šiuo atveju, autotechninės - trasologinės ekspertizės akto, interpretuoti jo išvadas, kadangi teismas neturi technikos mokslo žinių, dėl ko ir buvo pasitelkti atitinkami specialistai. Be to, yra neteisingas teismo pasirinkimas priimant nuosprendį vadovautis specialisto V. P. pateikta išvada, o ekspertizės išvadą atmesti, kadangi aukščiau minėtas BPK 208 str. numato, jog ekspertizė skiriama, kai atlikti objektų tyrimo rezultatai prieštarauja kitai ikiteisminio tyrimo medžiagai. Šiuo atveju, kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu vykdant 2012-09-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį bei atsižvelgiant į tai, kad dr. V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvadoje MV 2009-27 ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-82(10) keletas iš pateiktų atsakymų buvo prieštaringi bei kėlė abejonių proceso dalyviams, todėl nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti šioje ikiteisminio tyrimo byloje buvo paskirta transporto trasologinė ekspertizė ir, siekiant objektyvumo, pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centro Vilniaus skyriui. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai buvo paskirta ekspertizė, t.y. nustačius dviejų specialistų išvadų prieštaravimus, todėl ekspertų pateiktas aktas šiuo atveju turi didesnę įrodomąją vertę nei specialistų išvados. Pažymėtina dar ir tai, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad nebuvo galimybės pašalinti ekspertizių prieštaravimus, kai tuo tarpu baudžiamojoje byloje buvo nustatyti ne ekspertizių, o specialistų išvadų prieštaravimai, todėl darytina išvada, kad teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, taip nepagrįstai priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Taipogi teismo nurodytas argumentas, jog specialistas V. P. natūroje realiai apžiūrėjo automobilius, kai tuo tarpu kitos specialistų išvados padarytos tik iš rašytinės medžiagos ir fotonuotraukų, yra atmestinas, nėra jokio pagrindo netikėti ir nevertinti kaip tiesioginio įrodymo 2011-04-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-3167 (10), atsižvelgiant į tai, jog automobilių trasologinę ekspertizę atliko ne vienas, o du kvalifikuoti ir didelę ekspertinio darbo stažą turintys ekspertai, iš kurių Techninių ekspertizių skyriaus vyr. ekspertas V. V. teisiamajame posėdyje dar kartą išvardino automobilių tarpusavio kontakto metu nesuderinamus sugadinimus ir teismui žodžiu paaiškino, kad jiems užteko pateiktos medžiagos atlikti minėtą ekspertizę ir duoti kategoriškas išvadas, todėl nebuvo svarbos automobilius apžiūrėti natūroje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistas V. P. konstatavo, jog automobilių sugadinimai padaryti jų tarpusavio kontakto metu, kai tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu paaiškėja, jog galimai buvo padaryti ir kiti sugadinimai, atsiradę automobilių transportavimo metu, todėl minėtos aplinkybės duoda pagrindą abejoti ir specialisto V. P. pateiktos išvados teisingumu. Tuo tarpu ekspertizės akte Nr. 11-3167 (10) buvo nurodyta, jog sprendžiant iš sugadinimų, esančių „Mazda 3“ priekinio dešiniojo sparno galinėje dalyje pobūdžio, ir atsižvelgiant į tai, kad šie pažeidimai buvo padaryti automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ susidūrimo pradžioje, galima teigti, kad susidūrimo metu automobilis „Chrysler Sebring“ jau buvo su apgadinta priekinio sparno priekine dalimi, bei apgadintu variklio dangčio priekiniu dešiniu kampu. Minėtos aplinkybės pagrindžia išvadą, jog būtina vadovautis tik ekspertizės aktu, kuriame ir buvo nurodyta, kad ne visi automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ sugadinimai tarpusavyje suderinami, neatmetant galimybės, kad iš visų nustatytų sugadinimų vieni sugadinimai galėjo atsirasti ir transportavimo metu, o dalis jų (tarpusavio kontakto metu nesuderinamų) dar iki eismo įvykio, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ekspertizės aktas nepaneigė aplinkybės, jog automobilių apgadinimai atsirado ne eismo įvykio metu. Be to, pažymėtina dar ir tai, jog, jei teismui kilo abejonės dėl ekspertizės akto išsamumo, tikslumo ir teisingumo vien dėl to, jog ekspertizė buvo atlikta tik iš pateiktų nuotraukų, tai teismas galėjo šią abejonę pašalinti, paskirdamas papildomą autotechninę - trasologinę ekspertizę, kadangi, kaip ir teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamieji, automobiliai lyg šiol yra nesuremontuoti. Tačiau, kaip matyti, teismas to nepadarė, o pasirinko vertinti ne visų surinktų įrodymų visumą, o atskirą vieną įrodymą - tai Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. 11K-82(10), taip nepagrįstai atmesdamas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11-3167(10).
3. Taip pat teismas nurodo, jog eismo įvykio metu kaltinamojo A. K. vairuojamas automobilis „Chrysler Sebring“ nepriklausė A. K., o buvo UAB „G.“ nuosavybė, todėl draudimo išmoka priklausytų UAB „G.“, o ne pačiam kaltinamajam A. K. asmeniškai, o automobilis „Mazda 3“ nuosavybės teise priklausė J. S., automobilio draudimo sutartis sudaryta taip pat jos vardu ir ginčo išmoka taip pat būtų išmokama šios savininkės vardu ir nepriklausytų gauti ar ją neteisėtai pasisavinti kaltinamajam A. S.. Todėl ir dėl šių aplinkybių negalima daryti išvados, kad A. K. ir A. S. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti draudimo išmokas. Teismo nurodytos aplinkybės yra teisingos, jog automobiliai nuosavybės teise nepriklausė A. S. ir A. K., tačiau pažymėtina tai, kad kaltinamieji įvykio metu buvo transporto priemonių teisėti valdytojai, kurie inscenizavo eismo įvykį, siekdami tuo pateisinti iki įvykio atsiradusius automobilių sugadinimus. Tęsdami savo nusikalstamas veikas, kaltinamieji eismo įvykio deklaracijose nurodę tikrovę neatitinkančius duomenis, minėtas deklaracijas pateikė draudimo bendrovėms, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą - draudimines išmokas. Teismo išvada, jog draudimo bendrovės galimai kaltinamiesiems neišmokėtų draudimo išmokų, kadangi jie nebuvo transporto priemonių savininkai, yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi kaltinamieji A. S. ir A. K., panaudodami apgaulę, turėjo tikslą suklaidinti draudimo bendroves ir tokiu būdu neteisėtai gauti draudimines išmokas, t.y. kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta neteisėtai, panaudojant apgaulę, įgyti svetimą turtą, o tai, kad jie patys galimai suklydo dėl teisės kreiptis į draudimo bendroves dėl draudimo išmokų gavimo, neatleidžia juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad surinktų duomenų visuma betarpiškai patvirtina, jog A. S. ir A. K. yra kalti padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
A. K. ir A. S. baudžiamojon atsakomybėn prokurorė prašo patraukti už tai, kad jie užpildė eismo įvykio deklaraciją, į kurią įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad A. S. vairuojamas automobilis „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga išvažiavo į pagrindinį kelią ir, nepraleidęs A. K. vairuojamo automobilio „Chrysler Sebring“, registracijos Nr. P 866509, susidūrė su juo, todėl autoįvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Suklastoję dokumentą A. K. jį pateikė draudimo kompanijai UAB „PZU Lietuva“, o A. S. jį pateikė draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“, ir tokiu būdu pasikėsino apgaule A. K. naudai įgyti UAB „PZU Lietuva“ priklausančio turto už 7432 Lt, o A. S. naudai - AAS „Gjensidige Baltic“ priklausančio turto už 7999,20 Lt.
Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad A. K. ir A. S. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis išteisintųjų A. K. ir A. S. parodymais, teisiamojo posėdžio metu liudytojų duotais parodymais, specialistų išvadomis bei ekspertizės aktu, o taip pat ekspertų teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, todėl nepagrįstai prokurorė skunde teigia, jog apylinkės teismas pasirinko vertinti ne visų surinktų įrodymų visumą, o atskirą vieną įrodymą - tai Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. 11K-82(10).
Ginčydama pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytą įrodymų vertinimą prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo padaryta išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. K. ir A. S. padarė jiems inkriminuojamas veikas, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neteisingas teismo pasirinkimas priimant nuosprendį vadovautis specialisto V. P. pateikta išvada, o ekspertizės aktą atmesti, kadangi, anot prokurorės, ekspertų pateiktas aktas turi didesnę įrodomąją vertę, nei specialistų išvados. Siekiant motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą. Tuo tikslu buvo išreikalautas paketas su automobilio nuolaužomis (kurios buvo pateiktos tyrimui) ir apžiūrėtos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu bei apklaustas ekspertas V. P..
Ekspertas V. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog jo išvadoje nurodyti esminiai, pagrindiniai transporto priemonių sugadinimai, kurie yra matomi, - automobilio „Chrysler“ priekinis kampas ir automobilio „Mazda“ dešinysis šonas, šie sugadinimai susidarė jų tarpusavio susidūrimo metu. Tie sugadinimai, kurie buvo padaryti ne įvykio metu - automobilio „Mazda 3“ variklio dangtyje nėra plastikinių radiatoriaus grotelių bei priekinio kairiojo sparno priekinis galas viršutinėje dalyje deformuotas įlenkiant iš viršaus žemyn - nebuvo dideli, todėl jis jų neišskyrė ir neįrašė į išvadą, paminėdamas juos tik tiriamojoje dalyje. Yra tik du tokie automobilio „Mazda“ sugadinimai, ir jie buvo lokalizuoti visai kitose vietose. Jeigu tame automobilyje grotelių pritvirtinimas buvo normalus, tai jos neturėjo iškristi smūgio metu. Grotelių nebuvimo ir grotelių iškritimą iš variklio dangčio jis kategoriškai negalėtų sieti su tuo įvykiu, kaip paaiškino apžiūros metu dalyvavęs vairuotojas A. S., jie atsirado jau po įvykio. Posėdžio metu tyrimą atlikęs ekspertas (V. V.) kaip vieną iš motyvų išsakė, kad susidūrimo metu automobilyje „Chrysler“ nebuvo priekinio buferio dalies ir visas susidūrimo sąlytis atsitrenkiant, susiduriant tiems automobiliams vyko jau tiesiogiai, tai metalinei atsivėrusiai detalei - lonžerono galui - sąlyčiaujant su automobiliu „Mazda“. Apžiūrų metu apžiūrint automobilį „Mazda“, tiek apžiūrint automobilį „Chrysler“ jis (V. P.) teiravosi apie tas detales, kurios buvo atsidalinusios įvykio metu nuo automobilių, kur jos yra ir kur galima pamatyti, apžiūros metu pareigūnai dalį detalių surinko, o kitų nebuvo. Viena iš surinktų detalių, kuri jam buvo pateikta tirti, yra plastikinio buferio gaubto fragmentas, kuris dengė lonžerono priekinį galą. Šios detalės vidinėje pusėje matosi, kad lonžerono metalinis galas buvo įsispaudęs, o priešingoje išorinėje pusėje matosi sąlyčio pėdsakai su kita transporto priemone, su raudonos medžiagos užnešimo pėdsakais. Tai rodo, kad tie pėdsakai atitinka automobilio „Mazda“ spalvą. Ant šios detalės esantys sugadinimai ir pėdsakai rodo, kad transporto priemonių susidūrimo metu metalinis lonžerono galas nebuvo atviras (eksperto paaiškinimus šioje dalyje visiškai patvirtina ir minimos detalės apžiūros apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu matomi detalėje užsifiksavę eksperto minimi sąlyčio pėdsakai). Vienas iš ekspertų teiginių teismo posėdžio metu buvo tai, kad susidūrimo metu ant automobilio „Chrysler“ nebebuvo tų plastikinių detalių, todėl ir buvo įrėžta į šoną, tačiau ant minėtos detalės matosi pėdsakai panašios spalvos, kaip ir automobilis „Mazda“. Kažkokių kitokios spalvos pėdsakų su kita transporto priemone jis nemato, jie pagal pobūdį yra skersiniai, atitinka tą susidūrimą. Ši detalė yra toje vietoje, kur yra metalinis lonžerono galas, yra pėdsakai to lonžerono galo, įsispaudimai iš antros pusės, ir ta detalė, jo požiūriu, pagal visus šituos požymius transporto priemonių susidūrimo metu buvo ant automobilio „Chrysler“, ir tikrai lonžerono priekinis galas prieš susidūrimą nebuvo atviras. Ekspertų V. V. ir V. Š. išvados 1 punkte išvardinta, kokių išorinių sugadinimų negalima paaiškinti automobilių „Mazda“ ir „Chrysler“ tarpusavio kontaktu. Teismo posėdžio metu ekspertas V. V. išsakė, kad šioje vietoje ant automoblio „Mazda“ matosi pėdsakai, trasos, sugadinimai, ko tokiame aukštyje negalima aptikti ant automobilio „Chrysler“. Tačiau prie automobilio „Chrysler“ nėra priekinio buferio plastikinės šoninės dalies. Pirmajam sąlyčiui įvykus kampu, būtent ties lonžerono žibintu, šoninė dalis pateko tarp abiejų automobilių, uždengė automobilio „Chrysler“ kėbulo detales ir mazgus, todėl ant jų neatsirado pėdsakų. Tos detalės jis (V. P.) teiravosi abiejų apžiūrų vietose, kaip ją surasti ir pažiūrėti, bet niekas negalėjo pasakyti, kur ji yra. Ekspertai pateikė sąrašą sugadinimų, kas, jų nuomone, negalėjo atsirasti automobilių tarpusavio susidūrimo metu. Taip, kaip ekspertai tyrinėjo apžiūrinėdami nuotraukas, tokio tyrimo jis neatlikinėjo. Jis apžiūrėjo automobilius ir jo ieškojimo tikslas buvo, ar ant automobilio yra pėdsakų, kurie kryžiuotųsi ar panašiai. Žiūrėjo, ar nėra medžiagos, kuri savo spalva galėtų priminti kažką kitokio, automobilio dažų dangą, tačiau tokių pėdsakų jis neaptiko. Visi pėdsakai ant automobilio „Mazda“ yra vientisi, susidarę vientiso susidūrimo sąlyčio metu, ir tuos pėdsakus taipogi galima paaiškinti susidūrimo su automobiliu „Chrysler“. Kodėl jie nepripažįstami atsiradus sąlyčiui su automobiliu „Chrysler“ metu, reikėtų klausti ekspertų, davusių išvadą. Automobilio „Mazda“ sugadinimai buvo banguoti, tačiau jie nėra ženklūs ir galėjo atsirasti automobiliams išsiskiriant dėl smūgio įvykio metu arba išskiriant, vienam iš automobilių praslystant, perbraukiant, liečiantis tarpusavyje kažkokioms tai detalėms. Susidūrus transporto priemonės sugadinimai yra nemenki, veikia pakankamai didelės jėgos, po smūgio metalas, kuris buvo deformuojamas abiejose automobiliuose, yra tamprus, atsistatant susispyruokliuoja ir automobiliai vienas nuo kito atsiskiria. Šio atsiskyrimo metu, jeigu dar vyksta sąlytis tarp kažkurių tai kėbulo paviršių detalių, gali atsirasti tokie pėdsakai. Jeigu šie automobiliai stovi ir juos po įvykio išskyrinėja stovinčius ir traukia, tai jie gali praslysti. Tai nėra esminiai, pagrindiniai sugadinimai. Esminiai ir pagrindiniai sugadinimai susidarė automobilių susidūrimo metu. Nubrozdinimas vertikalia kryptimi – šie pėdsakai yra nežymūs. Matėsi, kad yra susilietimas, bet šiaip automobiliui jis būtų nenatūralus, pėdsakai yra vertikalūs. Panašius pėdsakus mato, kai apgadinami automobiliai juos transportuojant, keliant kranais, juostomis. Ekspertai teigia, kad automobilio „Mazda“ dešinės pusės vairo traukės sulenkimo sugadinimas negalėjo atsirasti tarpusavio kontakto metu. Jis nežino, kokiu būdu tai yra motyvuojama, bet šio įvykio metu į automobilį „Mazdą“ buvo atsitrenkta įstrižai, iš priekio ir iš dešinio šono, kliudant to automobilio priekinį dešinį ratą. Ant ratlankio matėsi tamsios medžiagos užnešimo pėdsakai, kurie paprastai atsiranda susilietus su kito automobilio ratu. Kad poveikis į šį ratlankį buvo iš išorės, tai pėdsakai akivaizdūs ant paties ratlankio. Susilietimas įvyko įstrižai, ratas yra priplotas užlenkiant į vidų. Kai automobilio „Chrysler“ ratas užkliudė priekinį dešinį ratą automobilio „Mazda“, tai automobilio „Mazda“ ratas buvo veikiamas jėgos, kuri jį suko, ir, kadangi tai buvo smūginė jėga, per vairo mechanizmą neišsisuko ir neišsisukus ratams silpniausioje vietoje, tos konstrukcijos silpniausia vieta yra vairo traukė, linko ir tas ratas dėl šios priežasties pasisuko. Automobilio „Chrysler“ atitrūkusi plastikinė detalė pakliuvo tarp šio rato ir automobilio „Mazda“, ir slydo tiek automobiliu „Mazda“, tiek ratu. Ant padangos esančius pėdsakus padarė atitrūkusi nuo automobilio „Chrysler“ buferio plastikinė detalė ir jos vidinėje pusėje esantys konstrukciniai tvirtinimo elementai. Pagal tai, kad ant ratlankio matomi lanku esantys pėdsakai, tai akivaizdus įrodymas, kad ratas sąlyčio metu sukosi. Pagal nuotrauką matosi, kad pėdsakai eina lanku, turi savo centrą, lankas yra palaipsniui didėjančiu spinduliu, ir tai rodo, kad tas ratų sukimosi greitis keitėsi, mažėjo ir galėjo būti stabdoma. Vien dėl ratų susidūrimo tas ratas galėjo būti pristabdytas ratu. Pėdsakai ant automobilio „Mazda“ yra susidarę esant besisukančiam ratui. Jis nekalba apie tai, kas kaip būtų arba kaip kas atrodytų, jis kalba apie tai, ką mato ir kas yra ant automobilio. Visi pėdsakai, jokių susikertančių trasų, išskyrus atsidalinimo, apibraukymai sparnų galuose, iškritusios grotelės, smulkūs paviršiniai nubrozdinimai, visur matosi pilkšva medžiaga, panaši į automobilio „Chrysler“ dažų dangą, ir tos visumos pagrindu davė išvadą, kad esminiai sugadinimai yra atsiradę automobilių susidūrimo metu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu eksperto V. P. duoti paaiškinimai patvirtina išteisintųjų A. K. ir A. S. teikiamą versiją, kad esminiai automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ sugadinimai yra atsiradę šių automobilių tarpusavio susidūrimo metu. Išteisintieji A. K. ir A. S. nuo pat pirmos apklausos, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant juos įtariamaisiais (2 t., b.l. 5-6, 11-13, 20-21, 25-27), savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų nepripažino, nuosekliai tvirtino, kad eismo įvykis tikras, jie jo neinscenizavo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 11-13, šie parodymai perskaityti rašytinės bylos medžiagos tyrimo metu, 2 t., b.l. 142) A. K. parodė, jog 2009-10-31 apie pietus važiavo keliu Palanga – Darbėnai su automobiliu „Chrysler Sebring“, kuris priklauso UAB „G.“, iš Darbėnų į Kretingą. Jis važiavo pagrindiniu keliu, apie 70 km/h greičiu. Netoli Žibininkų k. jo vairuojamas automobilis susidūrė su automobiliu „Mazda 3“, kurį vairavo A. S.. Pastarasis buvo avarijos kaltininkas. Jis važiavo pagrindiniu keliu link Kretingos, o iš šalutinio žvyruoto kelio, jam iš dešinės pusės, atbuline eiga iš miškelio išvažiavo minėtas automobilis „Mazda 3“, raudonos spalvos. Jis suprato, kad minėtas automobilis norėjo išvažiuoti į priešpriešinę jo atžvilgiu eismo juostą, kad važiuoti link Darbėnų, tačiau, kai jis jau buvo beveik pilnai išvažiavęs į jo važiuojamąją kelio juostą, staiga sustojo. Tarp jų buvo apie 10 m atstumas. Jis kiek galėdamas pristabdė, bet susidūrimo išvengti nepavyko ir su savo automobilio dešinės pusės priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Mazda 3“ dešinės pusės priekines dureles ir priekinį sparną. Nepastebėjo, kad automobilis „Mazda 3“ iki eismo įvykio būtų sudaužytas. Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 25-27, šie parodymai perskaityti rašytinės bylos medžiagos tyrimo metu, 2 t., b.l. 142) A. S. parodė, jog 2009-10-31 apie pietus jis su automobiliu „Mazda 3“ važiavo iš Kretingos į Lazdininkų k. Pravažiavęs Žibininkų k., važiavo link Lazdininkų k. Automobilis priklausė jo mamai, tačiau jis jos paprašė tą dieną leisti pasivažinėti, nes norėjo važiuoti į žvejybą. Automobilis buvo gerame stovyje, neapgadintas, gal tik buvo kokie nedideli įbrėžimai. Pravažiavęs apie 2 km nuo Žibininkų k. sustojo šalutiniame žvyruotame keliuke, kairėje pusėje. Už 20 min. norėjo išvažiuoti iš to šalutinio keliuko į pagrindinį kelią, kad važiuoti link Lazdininkų k., link Darbėnų. Pradėjo važiuoti atbuline eiga, beveik įvažiavo į pagrindinį kelią, bet staiga pamatė važiuojantį automobilį „Chrysler Sebring“, pilkos spalvos, kuris važiavo iš Darbėnų link Žibininkų k. Jis iš baimės sustabdė, norėjo perjungti į pirmą pavarą, kad pavažiuotų atgal į tą pačią vietą, bet nespėjo, nes jau tarp jų automobilių buvo per trumpas atstumas, apie 10 m. Matė, kad tas automobilis pristabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Tas automobilis, kurį vairavo A. K., atsitrenkė savo dešinės pusės priekine dalimi jam į dešinės pusės priekines dureles ir sparną. Įvykio vietoje jis nepastebėjo, ar automibilis „Chrysler Sebring“ iki susidūrimo su jo automobiliu buvo sudaužytas. Jo automobilis buvo nenaujas, todėl galbūt kokių įbrėžimų ir buvo iš seniau. Apklausiami teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 109-112) išteisintieji A. K. ir A. S. savo parodymų nekeitė, neigė kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Išteisintasis A. K. teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 109-110) parodė, jog 2009-10-31 automobilį „Chrysler“ buvo pasiėmę iš UAB „G.“, o kadangi jis norėjo minėtą automobilį pirkti, turėjo įgaliojimą, kuris suteikė jam teisę vairuoti automobilį „Chrysler“. Jam važiuojant iš Darbėnų pas seserį R. K. į Užpelkių kaimą, atbuline eiga į pagrindinį kelią išvažiavo raudonos spalvos automobilis „Mazda“, kurį vairavo A. S.. Kadangi jis nespėjo sustabdyti, nes automobilis „Mazda“ staigiai išvažiavo, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliai susidaužė - dešinysis šonas su dešiniu priekiu. Jie paskambino į policiją, tačiau pasakė, jei nėra nukentėjusiųjų, policija nevažiuos. Tada jie užpildė deklaraciją, nurodė apgadinimus. A. S. pripažino, kad yra kaltas. Deklaracija užpildyta teisingai, iki įvykio automobiliai buvo sveiki. Automobilis „Chrysler“ anksčiau buvo daužtas, o ar „Mazda 3“ buvo daužta, jis nežino, tačiau visi automobilio sugadinimai įvyko eismo įvykio metu. Jo automobilis buvo nutemptas, o A. S. nuvežė ant keltuvo. Po to jis kreipėsi į draudimo kompaniją, tačiau žala neatlyginta. Ar draudimo kompanija atlygino žalą A. S., jis nežino. Už automobilį „Chrysler“ pinigus yra sumokėjęs, tačiau nėra įforminti dokumentai, savininkas automobilio „Chrysler“ šiuo metu yra UAB „G.“, todėl draudimo išmoką būtų gavęs automobilio savininkas. Prieš įvykį A. S. jis nepažinojo. Išteisintasis A. S. teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 110-112) parodė, kad 2009-10-31 apie 12 val. automobiliu „Mazda 3“, kurį buvo pasiskolinęs iš mamos J. S., važiavo žvejoti į Darbėnų tvenkinį. Jis važiavo link Darbėnų, tačiau sustojo kairėje kelio pusėje, įvažiavęs į keliuką, kadangi reikėjo pasirinkti masalų. Išvažiuodamas iš keliuko galu atsitrenkė į A. K. vairuojamą automobilį „Chrysler“. Kadangi automobilio „Mazda“ pavara automatinė, nespėjo išvengti eismo įvykio. Kai įvyko smūgis, A. K. trenkėsi į šoną, jį nustūmė ir sustojo šalia. Po įvykio paskambino į policiją 112, tačiau jiems pasakė, jog nereikia policijos, jei nėra nukentėjusiųjų ir jis pripažįsta kaltę. Tada jie užpildė eismo įvykio deklaraciją, nieko neklastojo. Deklaracija pildyta jo ranka, kadangi kaltininkas turi pildyti, o kopiją jis davė A. K.. Po įvykio jis pakvietė autopakrautuvą ir automobilį nuvežė į aikštelę. Automobilio variklis buvo iškritęs, todėl su laužtuvu, atrėmus jį į kairės pusės sparną, buvo keliamas variklis į mašiną, dėl ko buvo apgadintas kairės pusės sparnas. Priešrūkinis žibintas dar iki ikiteisminio tyrimo buvo pavogtas. Kadangi J. S. buvo sudariusi „Kasko“ draudimo sutartį, kartu su mama jis kreipėsi į „Gjensidige Baltic“ kompaniją, tačiau žala iki šiol neatlyginta. Draudimo išmoką būtų išmokėję J. S..
Tokius išteisintųjų A. K. ir A. S. parodymus patvirtina liudytojų L. D., J. S., L. Š., T. M. bei R. K. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.
Liudytojas L. D. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 115) parodė, jog dirbo UAB „G.“, mutinėje formindavo iš Amerikos atvežamus automobilius. Automobilių parveždavo ir sveikų, ir daužtų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 195-196, šie parodymai perskaityti rašytinės bylos medžiagos tyrimo metu, 2 t., b.l. 142) liudytojas L. D. parodė, jog visus pirkimo – pardavimo dokumentus tvarkė įmonės direktorius K. N., kuris šiuo metu yra miręs. Iš praktikos gali pasakyti, kad pirkėjas prašydavo duoti pasivažinėti su automobiliu, kurį norėjo įsigyti. Direktorius leisdavo žmogui važinėtis dieną, dvi, leisdavo nuvaryti automobilį į servisą, žmogui tik reikėjo palikti užstatą. Iš Registros pažymos gali pasakyti, kad UAB „G.“ 2008-08-06 pardavė J. S. nesuremontuotą automobilį, tačiau minėta pilietė negalėjo apdrausti automobilį nesuremontavusi jo ir nepraėjusi techninės apžiūros. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 114) liudytoja J. S. patvirtino, kad automobilį „Mazda“ įsigijo 2008 m. rugpjūčio mėn. Automobilį pirko važiuojantį, tačiau keitė lempas, važiuoklę, tvarkė saloną. Smulkų remontą atlikti reikėjo. Automobilį buvo apdraudusi draudimo kompanijoje „Gjensidige Baltic“ „Kasko“ polisu. Baudžiamojoje byloje esanti Pažyma – sąskaita Nr. 0003367 (1 t., b.l. 186) patvirtina, jog J. S. 2008-08-06 iš UAB „G.“ įsigijo automobilį „Mazda 3“, kuris buvo neremontuotas. Iš Registracijos liudijimo (1 t., b.l. 9) matyti, jog 2008-10-18 J. S., kaip transporto priemonės savininkė, įregistravo automobilį „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Techninės apžiūros talonas (1 t., b.l. 10) patvirtina, jog techninė apžiūra automobiliui „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atlikta 2008-10-28, kitos techninės apžiūros data numatyta 2010-10-28. Byloje esantis transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijimas Nr. AC 063959 (1 t., b.l. 8) patvirtina, jog draudėja ir naudos gavėja J. S. nuo 2009-01-28 iki 2010-01-27 AAS „Gjensidige Baltic“ apdraudė automobilį „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliacinio teismo vertinimu, šie byloje esantys rašytiniai įrodymai duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog nors J. S. ir įsigijo automobilį „Mazda 3“ neremontuotą, tačiau iki techninės apžiūros atlikimo ir apdraudimo automobilis buvo tinkamai suremontuotas, priešingu atveju ji nebūtų turėjusi galimybės atlikti techninę automobilio apžiūrą ir apdrausti jį transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Be to, liudytojai L. Š. bei T. M., kurie gyvena tame pačiame name kaip ir liudytoja J. S., tiek teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 108-109, 114-115), tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 181-182, 179-180, šie parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu 2 t., b.l. 108, 115) parodė, jog savo kieme matydavo raudonos spalvos automobilį „Mazda 3“, automobilis iki 2009-10-31 buvo sveikas, neapgadintas, sugadinto automobilio nematė. Kam automobilis priklausė ir kas juo važinėjo, nežino. Netikėti ar abejoti šiais aukščiau aptartais liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Nors liudytojai L. Š. ir T. M. yra to paties namo, kuriame gyvena liudytoja J. S., gyventojai, pažymėtina, jog abu nurodė nežinoję, kam automobilis „Mazda 3“ priklausė ir kas su juo važinėdavo. Taigi, nors liudytojai L. Š. bei T. M. ir yra J. S. kaimynai, akivaizdu, jog jie artimai nebendraudavo, todėl jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Tuo tarpu liudytoja J. S. yra išteisintojo A. S. mama ir, akivaizdu, jog gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Tačiau kadangi jos parodymus patvirtina nesuinteresuotais pripažintų liudytojų L. D., L. Š. bei T. M. parodymai bei aptarta rašytinė bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo abejoti ir liudytojos J. S. parodymais.
Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 114) parodė, jog 2009-10-31 pas ją atvažiavo brolis su sidabrinės spalvos automobiliu, kurį žadėjo pirkti. Po to ji išvyko į kapines, o grįžusi pamatė kieme sudaužytą automobilį. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 174-175, šie parodymai perskaityti rašytinės bylos medžiagos tyrimo metu, 2 t., b.l. 142) liudytoja R. K. parodė, jog 2009 m. spalio mėn., prieš pat Vėlines, pas ją į namus (Užpelkių k., Kretingos r.) atvažiavo brolis su sidabrinės spalvos automobiliu. Jis jai pasakė, kad norės pirkti šį automobilį, tik dabar važiuoja nusipirkti tam automobiliui kažkokių detalių. Automobilis buvo nesudaužytas, ji apžiūrėjo automobilį tik iš išorės. Kadangi jai reikėjo važiuoti į kapines, ji išvažiavo, o brolis pasiliko pas ją namuose. Namo ji grįžo kai jau buvo tamsu ir pamatė, kad tas automobilis stovi namo kieme, o brolio nėra. Ji jam paskambino ir paklausė, kas atsitiko. Jis labai supykęs atsakė jai, kad įvyko eismo įvykis ir todėl jis tą automobilį paliko pas ją kieme. Ji bandė jo klausti, kas būtent įvyko, kur, ar jis pats nenukentėjo per avariją, tačiau brolis buvo labai nervotas ir pasakė, kad ir taip yra daug problemų ir kad ji nelįstu prie jo su savo klausimais. Kitą rytą, kai jau buvo šviesu, ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad apgadintas brolio automobilio visas priekinis dešinysis kampas, kad nėra dešinės pusės žibinto. Kitose vietose automobilis nebuvo apgadintas, tik priekinis dešinysis kampas. Kolegija pripažįsta, jog šie liudytojos R. K. parodymai patvirtina išteisintojo A. K. duotus parodymus, jog iki eismo įvykio automobilis „Chrysler Sebring“ nebuvo apgadintas. Be to, liudytojos R. K. nurodyta aplinkybė, kad paskambinusi broliui A. K. ir paklaususi, kas atsitiko, suprato, jog jis labai supykęs, nervuotas, ir jai pastarasis pasakė, kad ir taip yra daug problemų, duoda pagrindą išvadai, jog išteisintasis A. K. išgyveno dėl įvykusio eismo įvykio. Apeliacinio teismo vertinimu, jei išteisintieji būtų inscenizavę eismo įvykį, A. K. eismo įvykio dieną dar nebūtų buvę pagrindo nervinimuisi, kadangi tuo metu jis dar nežinojo, kad draudimo kompanija atsisakys išmokėti draudimo išmoką, o dėl eismo įvykio bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Aukščiau aptartus išteisintųjų A. K. ir A. S. parodymus patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto V. P. pateikta specialisto išvada Nr. 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74), kurioje konstatuota, jog automobilių „Mazda 3“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Chrysler Sebring“, reg. Nr. P 866509, sugadinimai padaryti jų tarpusavio susidūrimo metu. Tai galėjo įvykti deklaruoto 2009-10-31 eismo įvykio metu. Susipažinus su tirti pateiktoje medžiagoje esančiais A. S. ir A. K. paaiškinimais galima konstatuoti tik tai, kad juose techniniu požiūriu nėra įvardinta kokių nors konkrečių transporto priemonių susidūrimo mechanizmo detalių, kurios neatitiktų šioje specialisto išvadoje atlikto tyrimo metu nustatyto transporto priemonių susidūrimo mechanizmo.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu be minėtos Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74), kurią pateikė ekspertas V. P., buvo pateikta ir V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvada Nr. MV 2009-27 (1 t., b.l. 14-24, specialisto išvados 6 lapas randasi 1 t. 56 lape, 11 lapas – 60 lape), tačiau esant prieštaravimams tarp šių specialistų išvadų Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo paskirta transporto trasologinė ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centro Vilniaus skyriui. Atlikus tyrimą buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-3167 (10) (1 t., b.l. 153-162) bei ekspertizės akto patikslinimas (1 t., b.l. 164-165), kur konstatuota, jog ne visi automobilių „Mazda 3“, v/n (duomenys neskelbtini) ir „Chrysler Sebring“, reg. Nr. P866509, išoriniai sugadinimai tarpusavyje suderinami. Automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti tokius automobilių išorinius sugadinimus: automobilio „Mazda 3“ sugadinimų, esančių priekinėse dešinės pusės durelėse, apatinėje dalyje; automobilio „Mazda 3“ daugybinių smulkių horizontalių įbrėžimų, esančių dešiniojo šono priekinėje dalyje (sparno galinėje dalyje bei durelių priekinėje dalyje); automobilio „Mazda 3“ įbrėžimų bei įlenkimo, esančių priekiniame dešiniajame sparne virš rato arkos; braukimo žymių šio sparno priekinėje dalyje ir priekinio bamperio dešiniajame šone; įlenkimo, esančio kairiojo sparno priekinėje dalyje; sugadinimų, esančių automobilio priekinėje dalyje (automobilis „Mazda 3“ be radiatoriaus grotelių); automobilio „Mazda 3“ dešinės pusės vairo traukės sulenkimo; automobilio „Chrysler Sebring“ priekiniame dešiniajame ratlankyje esančius sugadinimus.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog prokurorė, prašydama išteisintuosius A. K. ir A. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pagrinde remiasi minėtu ekspertizės aktu bei eksperto V. V. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, teigia, jog neteisingas teismo pasirinkimas priimant nuosprendį vadovautis eksperto V. P. pateikta išvada, o ekspertizės išvadą atmesti. Tačiau su tokiu apeliantės argumentu teisėjų kolegija sutikti negali.
Ekspertizės akte Nr. 11-3167 (10) (1 t., b.l. 153-162, 164-165) konstatuota, jog automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti įlenkimo, esančio automobilio „Mazda 3“ kairiojo sparno priekinėje dalyje, bei sugadinimų, esančių automobilio priekinėje dalyje (automobilis „Mazda 3“ be radiatoriaus grotelių). Specialisto išvadoje Nr. 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74), kurią pateikė ekspertas V. P., konstatuota, jog automobilių „Mazda 3“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Chrysler Sebring“, reg. Nr. P 866509, sugadinimai padaryti jų tarpusavio susidūrimo metu. Šios specialisto išvados išvadose apie kitus minėtų automobilių sugadinimus, kurie galimai atsirado automobilį „Mazda 3“ transportuojant jau po eismo įvykio, nenurodyta, nors teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 110-112) išteisintasis A. S. pripažino, jog automobilio „Mazda 3“ kairės pusės sparnas buvo apgadintas ne eismo įvykio metu, o po eismo įvykio automobilį keliant ant pakrautuvo. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas V. P. paaiškino, jog jo išvadoje pritrūksta vieno žodžio, kad esminiai, pagrindiniai transporto priemonių sugadinimai, kurie yra matomi, - automobilio „Chrysler“ priekinis kampas ir automobilio „Mazda“ dešinysis šonas - susidarė jų tarpusavio susidūrimo metu. O tie sugadinimai, kad automobilio variklio dangtyje nėra plastikinių radiatoriaus grotelių bei priekinio kairiojo sparno priekinis galas viršutinėje dalyje deformuotas įlenkiant iš viršaus žemyn - nebuvo dideli, todėl jis jų neišskyrė ir neįrašė į išvadas, paminėdamas juos tik tiriamojoje dalyje. Prokurorės argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamuoju A. S. nenurodė, kad buvo padaryti automobilio pažeidimai transportuojant jį po eismo įvykio, yra neteisingas. Iš pirminio A. S. paaiškinimo apie eismo įvykio aplinkybes (1 t., b.l. 4) matyti, jog jis nurodė, kad kapoto grotelės išlūžo atidarinėjant kapotą, kuris buvo susuktas; kairės pusės sparnas įlinko įrėmus ramstį, norint kilstelti variklį; priekinių halogenų nebuvo. Iš šių paaiškinimų matyti, jog kalbama apie veiksmus, kurie buvo atliekami jau po eismo įvykio, iš to seka, kad kapoto grotelės išlūžo ir kairės pusės sparnas buvo įlenktas jau po eismo įvykio, o ne automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ susidūrimo metu. Be to, aplinkybę, kad A. S. nurodė, kokie automobilio „Mazda 3“ sugadinimai atsirado jau po eismo įvykio, patvirtina ir specialisto išvada 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74), kurios tiriamojoje dalyje nurodyta, jog apžiūros – tyrimo vietoje buvęs A. S. paaiškino, kad šie sugadinimai – automobilio variklio dangtyje nėra plastikinių radiatoriaus grotelių, priekinio kairiojo sparno priekinis galas viršutinėje dalyje deformuotas įlenkiant iš viršaus žemyn - atsirado po eismo įvykio. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 134-137) ekspertas V. P. patvirtino, jog automobilio „Mazda“ savininkas paaiškino, kad automobilio priekinėje dalyje atsiradę sugadinimai, kurie neatitinka tam įvykiui būdingų sugadinimų, atsirado transportuojant automobilį po įvykio, t.y. keliant jį. Aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog vis dėlto A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kokie automobilio „Mazda 3“ sugadinimai buvo padaryti jau po eismo įvykio, jis šio fakto nenutylėjo.
Prokurorė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad iš įvykio vietos jo vairuotą automobilį nuvežė spec. tarnyba, kurios pavadinimo neatsimena, šiuo metu ji jau nebeveikia, todėl nebuvo galimybės nustatyti ir įmonės, kurios transportavimo paslaugomis galimai naudojosi A. S., bei apklausti minėtos įmonės darbuotojus, kurie galėjo patvirtinti ar paneigti A. S. parodymus apie transportavimo metu padarytus automobilio „Mazda 3“ sugadinimus. Apeliacinis teismas pažymi, jog parodymus, kad neprisimena spec. tarnybos, transportavusios automobilį „Mazda 3“, pavadinimo, A. S. davė apklausiamas 2011-10-10 (2 t., b.l. 25-27), t.y. po eismo įvykio praėjus beveik dviems metams, todėl įtakos jo negalėjimui prisiminti galėjo turėjo praėjęs laikotarpis nuo eismo įvykio iki jo apklausos. Taip pat pažymėtina, jog A. S. neslėpė, kur po eismo įvykio laikomas jo mamai priklausantis automobilis „Mazda 3“, 2009-11-03 rašydamas pranešimą apie įvykį (1 t., b.l. 44-45) nurodė, jog minėtas automobilis yra Tiekėjų g., Kretingos m. (šalia Regitros). Apeliacinio teismo vertinimu, tyrimo metu buvo galimybė nuvykus į automobilių saugojimo aikštelę, kurioje buvo laikomas J. S. priklausantis automobilis, aiškintis, kokios įmonės tranportu minėtas automobilis atvežtas ir tokiu būdu nustatyti tarnybą, kurios paslaugomis po eismo įvykio naudojosi A. S., ir apklausti jos darbuotojus, galimai turinčius informacijos apie bylai svarbias aplinkybes, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu neva davė melagingus parodymus, taip siekdamas sutrukdyti išsiaiškinti visas bylai svarbias aplinkybes.
Ekspertizės akte Nr. 11-3167 (10) (1 t., b.l. 153-162, 164-165) taip pat konstatuota, jog automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti automobilio „Mazda 3“ sugadinimų, esančių priekinėse dešinės pusės durelėse, apatinėje dalyje; automobilio „Mazda 3“ daugybinių smulkių horizontalių įbrėžimų, esančių dešiniojo šono priekinėje dalyje (sparno galinėje dalyje bei durelių priekinėje dalyje); automobilio „Mazda 3“ įbrėžimų bei įlenkimo, esančių priekiniame dešiniajame sparne virš rato arkos; braukimo žymių šio sparno priekinėje dalyje ir priekinio bamperio dešiniajame šone. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 137-139) ekspertas V. V. parodė, jog automobilio „Mazda 3“ priekinio dešinio sparno galinėje dalyje, kur buvo smulkios braukimo žymės, yra tamsios spalvos ploteliai, t.y. nuskobti dažai, vadinasi ta vieta turėjo kontaktuoti su bukomis, atsikišusiomis dalimis. Vadinasi, automobilis „Chrysler Sebring“ turėjo būti su bukomis, atsikišusiomis dalimis. Pirminio kontakto metu iš karto matosi šiurkščios žymės. Visi šie požymiai leido padaryti išvadą, kad automobilis „Chrysler Sebring“ buvo be priekinio bamperio dešinėje pusėje. Byloje yra objektyvūs duomenys, kad automobiliai sustojo susikibę, nes automobilio „Chrysler Sebring“ skarda perskrodė automobilio „Mazda“ durelių skardą ir kontaktas užsibaigia. Visi sugadinimai davė pagrindą teigti, kad iki susidūrimo automobiliai jau buvo apgadinti. Ant automobilio „Mazda 3“ likę pėdsakai rodo, kad iš karto eina šiurkščios žymės. Iš braukimo žymių negalima spręsti, ar prieš, ar po susidūrimo jos padarytos. Pirmiausia kontaktuoja plastikas, bamperis, užapvalintos dalys, po ko būna tik kontakto pėdsakai, o dabar vos ne perrėžta. O tai padaryti automobilis „Chrysler Sebring“ galėjo tik būdamas be apdailos ir su deformuotu sparnu. Tačiau iš eismo įvykio deklaracijos (1 t., b.l. 121) matyti, jog pildydami eismo įvykio deklaraciją išteisintieji A. K. ir A. S. 11 numeriu pažymėtame laukelyje „Matomi B tr. priemonės sugadinimai“ nurodė, jog sugadintas automobilio „Chrysler Sebring“ priekinis bamperis. Specialisto išvados Nr. 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74), kurią pateikė ekspertas V. P., tiriamojoje dalyje nustatyta, jog automobilio „Chrysler Sebring“ priekinio buferio plastikinio gaubto dešinioji pusė ir šoninė dalis atidalinta, jos prie automobilio nėra. Tirti pateiktame pakete yra po priekiniu dešiniuoju žibintu buvusios šios detalės fragmentas. Ant priekinio buferio plastikinio gaubto fragmento išorinio paviršiaus matomi dinaminio sąlyčio pėdsakai užsluoksniuojant rausvos spalvos medžiaga bei lako – dažų dangos paviršiaus suraižymo ir pašiaušimo pėdsakai. Plastikinio buferio gaubto fragmento vidinėje pusėje, paviršiuje, kuris nesant automobilio sugadinimų yra prie priekinio buferio skersinio balkio, yra skersinės krypties dinaminio sąlyčio pėdsakai suraižant bei įspaudžiant į detalės plastiką, susidarę sąlytyje buvusiam objektui detalės vidiniu paviršiu slystant iš dešinės į kairę. Ekspertas V. P. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog tyrimą atlikęs ekspertas posėdžio metu kaip vieną iš motyvų išsakė, kad susidūrimo metu automobilyje „Chrysler“ nebuvo priekinio buferio dalies ir visas susidūrimo sąlytis atsitrenkiant, susiduriant tiems automobiliams vyko jau tiesiogiai, metalinei atsivėrusiai detalei, lonžerono galui sąlyčiaujant su automobiliu „Mazda“. Apžiūrų metu apžiūrint automobilį „Mazda“, tiek apžiūrint automobilį „Chrysler“, jis teiravosi apie tas detales, kurios buvo atsidalinusios įvykio metu nuo automobilių. Viena iš surinktų detalių, kuri jam buvo pateikta tirti, yra plastikinio buferio gaubto fragmentas, kuris dengė lonžerono priekinį galą, ir šioje detalėje, jos vidinėje pusėje matosi, kad lonžerono metalinis galas buvo įsispaudęs, o priešingoje išorinėje pusėje matosi sąlyčio pėdsakai su kita transporto priemone, su raudonos medžiagos užnešimo pėdsakais. Tai rodo, kad tie pėdsakai atitinka automobilio „Mazda“ spalvą. Ant šios detalės esantys sugadinimai ir pėdsakai rodo, kad transporto priemonių susidūrimo metu metalinis lonžerono galas nebuvo atviras. Ant detalės matosi pėdsakai panašios spalvos kaip ir automobilis „Mazda“. Kažkokių kitokios spalvos pėdsakų su kita transporto priemone jis nemato, jie pagal pobūdį yra skersiniai, atitinka tą susidūrimą. Ši detalė yra toje vietoje, kur yra metalinis lonžerono galas, yra pėdsakai to lonžerono galo, įsispaudimai iš antros pusės, ir ta detalė, jo požiūriu, pagal visus šituos požymius, transporto priemonių susidūrimo metu buvo ant automobilio „Chrysler“, ir tikrai lonžerono priekinis galas prieš susidūrimą nebuvo atviras. Teismo posėdžio metu ekspertas (V. V.) išsakė, kad šioje vietoje ant automoblio „Mazda“ matosi pėdsakai, trasos, sugadinimai, ko tokiame aukštyje negalima aptikti ant automobilio „Chrysler“, tačiau prie automobilio „Chrysler“ nėra priekinio buferio plastikinės šoninės dalies. Pirmajam sąlyčiui įvykus kampu, būtent ties lonžerono žibintu, šoninė dalis pateko tarp abiejų automobilių, uždengė automobilio „Chrysler“ kėbulo detales ir mazgus, todėl ant jų neatsirado pėdsakų. Tos detalės jis teiravosi abiejų apžiūrų vietose, kaip ją surasti ir pažiūrėti, bet niekas negalėjo pasakyti, kur ji yra. Visi pėdsakai ant automobilio „Mazda“ yra vientisi, susidarę vientiso susidūrimo sąlyčio metu, ir tuos pėdsakus taipogi galima paaiškinti susidūrimo su automobiliu „Chrysler“. Automobilio „Mazda“ sugadinimai buvo banguoti, tačiau jie nėra ženklūs ir galėjo atsirasti automobiliams išsiskiriant dėl smūgio įvykio metu, arba išskiriant, vienam iš automobilių praslystant, perbraukiant, liečiantis tarpusavyje kažkokioms tai detalėms. Susidūrus transporto priemonės sugadinimai yra nemenki, veikia pakankamai didelės jėgos, po smūgio metalas, kuris buvo deformuojamas abiejose automobiliuose, yra tamprus, atsistatant susispyruokliuoja ir automobiliai vienas nuo kito atsiskiria. Šio atsiskyrimo metu, jeigu dar vyksta sąlytis tarp kažkurių tai kėbulo paviršių detalių, gali atsirasti tokie pėdsakai. Tai nėra esminiai, pagrindiniai sugadinimai, pažeidimai. Nubrozdinimas vertikalia kryptimi - šie pėdsakai yra nežymūs. Esminiai ir pagrindiniai sugadinimai susidarė automobilių susidūrimo metu.
Ekspertizės akte Nr. 11-3167 (10) (1 t., b.l. 153-162, 164-165) konstatuota ir tai, jog automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti automobilio „Mazda 3“ dešinės pusės vairo traukės sulenkimo bei automobilio „Chrysler Sebring“ priekiniame dešiniajame ratlankyje esančių sugadinimų. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 137-139) ekspertas V. V. paaiškino, jog tam, kad sulinktų vairo traukė, reikia pakankamos jėgos, o pagal pėdsakus jie nustatė, kad tokio smūgio nebuvo. Automobilis „Mazda“ stovėjo, priekinis dešinysis ratas nejudėjo, nes braukimo žymės būtų susikirtusios. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 134-137) ekspertas V. P. parodė, jog iš įvykio vietos automobilis „Mazda“, jo manymu, pats nuvažiuoti negalėjo, kadangi automobiliui buvo deformuota vairo traukė ir automobilio ratai jau „žiūrėjo“ skirtingomis kryptimis. Įvykio metu dėl automobilių sąlyčio automobilyje „Mazda“ sulinko vairo traukė. Atlikus tuos pačius matavimus automobilyje „Chrysler Sebring“ matoma, kad tarp ratų ašių yra pakitusi simetrija. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas V. P. paaiškino, jog šio įvykio metu į automobilį „Mazda“ buvo atsitrenkta įstrižai, iš priekio ir iš dešinio šono kliudant to automobilio priekinį dešinį ratą. Ant ratlankio matėsi tamsios medžiagos užnešimo pėdsakai, kurie paprastai atsiranda susilietus su kito automobilio ratu. Kad poveikis į šį ratlankį buvo iš išorės, tai pėdsakai akivaizdūs ant paties ratlankio. Susilietimas įvyko įstrižai, ratas yra priplotas užlenkiant į vidų su pėdsakais į sparno vidų. Kai automobilio „Chrysler“ ratas užkliudė automobilio „Mazda“ priekinį dešinį ratą, tai automobilio „Mazda“ ratas buvo veikiamas jėgos, kuri ją suko, ir, kadangi tai buvo smūginė jėga, per vairo mechanizmą neišsisuko ir neišsisukus ratams silpniausioje vietoje, tos konstrukcijos silpniausia vieta yra vairo traukė, linko ir tas ratas dėl šios priežasties pasisuko. Automobilio „Chrysler“ atitrūkusi plastikinė detalė pakliuvo tarp šio rato ir automobilio „Mazda“ ir slydo tiek automobiliu „Mazda“, tiek ratu. Ant padangos esančius pėdsakus padarė atitrūkusi nuo automobilio „Chrysler“ buferio plastikinė detalė ir jos vidinėje pusėje esantys konstrukciniai tvirtinimo elementai. Pagal tai, kad ant ratlankio matomi lanku esantys pėdsakai, tai akivaizdus įrodymas, kad ratas sąlyčio metu sukosi. Pagal nuotrauką matosi, kad pėdsakai eina lanku ir turi savo centrą, lankas yra palaipsniui didėjančiu spinduliu, tai rodo, kad tas ratų sukimosi greitis keitėsi, mažėjo ir galėjo būti stabdoma. Vien dėl ratų susidūrimo tas ratas galėjo būti pristabdytas ratu. Pėdsakai ant automobilio „Mazda“ yra susidarę esant besisukančiam ratui. Visi pėdsakai, jokių susikertančių trasų, išskyrus atsidalinimo, apibraukymai sparnų galuose, iškritusios grotelės, smulkūs paviršiniai nubrozdinimai, visur matosi pilkšva medžiaga panaši į automobilio „Chrysler“ dažų dangą ir tos visumos pagrindu davė išvadą, kad esminiai sugadinimai yra atsiradę automobilių susidūrimo metu.
Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į ekspertui V. P. tyrimui atlikti pateiktos medžiagos išsamumą (į tai, kad kartu tyrimui buvo pateiktas paketas su transporto priemonių nuolaužomis, bei į tai, jog prieš atlikdamas tyrimą ir pateikdamas specialisto išvadą, ekspertas V. P. realiai apžiūrėjo eismo įvykyje dalyvavusius automobilius „Mazda 3“ bei „Chrysler Sebring“), neturi pagrindo abejoti eksperto V. P. pateikta specialisto išvada bei pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instansijos teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais. Visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog ekspertų pateiktas aktas šiuo atveju turi didesnę įrodomąją vertę nei specialistų išvados. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas sprendimą, vertina kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visumą, negalima kuriam nors vienam įrodymui suteikti išskirtinę reikšmę. Pabrėžtina, jog esminis skirtumas tarp Dr. V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ pateiktos specialisto išvados Nr. MV 2009-27 bei ekspertizės akto Nr. 11-3167 (10) išvadų vienoje pusėje ir eksperto V. P. specialisto išvados Nr. 11K-82 (10) išvadų kitoje pusėje yra ekspertams ir specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas. Apeliacinio teismo vertinimu, ekspertas V. P., realiai apžiūrėjęs eismo įvykyje dalyvavusius automobilius ir jų nuolaužas, pateikė tikslesnes išvadas, nei specialistas dr. V. Mitunevičius ir ekspertai V. V. bei V. Š., kurie tyrimus atliko iš jiems pateiktų fotonuotraukų ir rašytinės bylos medžiagos, tačiau nei transporto priemonių nuolaužų nei pačių eismo įvykyje dalyvavusių automobilių realiai neapžiūrėjo. Prokurorė skunde teigia, jog jei teismui kilo abejonės dėl ekspertizės akto išsamumo, tikslumo ir teisingumo vien dėl to, jog ekspertizė buvo atlikta tik iš pateiktų nuotraukų, teismas galėjo šią abejonę pašalinti paskirdamas papildomą autotechninę - trasologinę ekspertizę. Tačiau apeliacinis teismas pažymi, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, jų turi būti surenkama tiek, kad užtektų baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltei ar nekaltumui pagrįsti. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka (jų pakako ir pirmosios instancijos teismui) išteisintųjų A. K. ir A. S. nekaltumui įrodyti. Ekspertas V. P. apeliacinės instancijos teismui įtikinamai paaiškino, kad skirtingas nuo jo duotos specialisto išvados ekspertų išvadas nulėmė ekspertų įsitikinimas, kad įvykio metu vienas iš automobilių buvo be priekinio bamperio, tuo tarpu šią aplinkybę jis motyvuotai paneigė, betarpiškai apžiūrėjęs automobilius ir jų detalių nuolaužas. Tuo būdu aptartos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą tikėti V. P. duota specialisto išvada ir, remiantis ja bei šio specialisto teismui duotais paaiškinimais, motyvuotai atmesti kitą byloje esančią specialisto išvadą bei ekspertizės aktą dalyje, kurioje neigiamas esminių automobilių sugadinimų padarymas aptariamo eismo įvykio metu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, jog nebuvo galimybės pašalinti ekspertizių prieštaravimus, kai tuo tarpu baudžiamojoje byloje buvo nustatyti ne ekspertizių, o specialistų išvadų prieštaravimai, neduoda pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Teismas nuosprendyje išdėstydamas byloje surinktus įrodymus nurodė, jog byloje pateiktos dvi specialisto išvados (V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvada Nr. MV 2009-27 bei Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. 11K-82(10) bei vienas ekspertizės aktas (Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-3167 (10)) ir ekspertizės akto patikslinimas Nr. S-746). Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas tai pat kalbėjo apie dvi specialisto išvadas ir vieną ekspertizės aktą, tačiau suklydo nurodydamas, jog „nebuvo galimybės pašalinti ekspertizių prieštaravimus“, o ne „specialistų išvadų prieštaravimus“. Atsižvelgiant dar ir į tai, jog V. P. yra ekspertas, tai laikytina teismo apsirikimu, kuris neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.
Apeliacinis teismas pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 112-113, 140-141) buvo apklausti ir draudimo bendrovių atstovai A. M. bei A. Ū.. Liudytojas A. M. parodė, jog 2009-11-03 A. K. atvyko į „PZU Lietuva“ pranešti apie įvykį, kuris įvyko 2009-10-31, nes buvo nukentėjęs. Kadangi automobilis nevažiavo, nuvyko automobilio apžiūrėti į Kretingos r. Apžiūrint automobilį „Chrysler“ įtarimą sukėlė nupjauta vairuotojo oro pagalvė, be to, priekinis kairės pusės žibintas nebuvo net prisuktas, tik įdėtas į transporto priemonę. Kadangi įvykis sukėlė įtarimų, buvo nuspręsta kreiptis į UAB „Impulsana“, kad įvertintų apgadinimus, ar jie įvyko šio eismo įvykio metu. Kadangi gavo atsakymą, kad negalėjo šio eismo įvykio metu būti padaryti pažeidimai, buvo surašytas nedraudiminis aktas. Automobilio „Mazda“ dažų spalvos ant automobilio „Chrysler“ nematė. Liudytojas A. Ū. parodė, jog A. S. kreipėsi į „Gjensidige Baltic“ draudimą dėl automobilio „Mazda“, kuris buvo draustas „Kasko“ draudimu. Jie nuvažiavo apžiūrėti automobilio, po to kitą dieną nuvyko į įvykio vietą. Apžiūrėjus automobilį ir padarius žalos įvertinimą kilo įtarimas, nes A. S. nurodė, kad jis nupjovė saugos pagalves, tačiau nuo šoninio smūgio negalėjo sprogti priekinės pagalvės. Kadangi įtarimas kilo ir „PZU“ draudimo ekspertams, buvo nuspręsta kreiptis į trasologus dėl išvados. Gavę eksperto išvadą, atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi pagal specialisto išvadą eismo įvykis neatitinka tikrovės. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, jog įtarimą jiems sukėlė tai, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių oro pagalvės buvo nupjautos, automobilio „Chrysler“ priekinis kairės pusės žibintas nebuvo prisuktas, o tik įdėtas, be to, ant automobilio „Chrysler“ nesimatė automobilio „Mazda“ dažų spalvos. Tačiau pažymėtina, jog šios liudytojų įtarimus sukėlusios abejonės paneigtos aukščiau aptartais byloje surinktais įrodymais, t.y. tiek specialisto išvadoje Nr. 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74) konstatuota, jog ant automobilio „Chrysler“ buvo rasta raudonos spalvos automobilio „Mazda 3“ pėdsakų, tiek teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 134-137) bei apeliacinės instancijos metu tai patvirtino ekspertas V. P.. Pažymėtina, jog tai, kad automobilio „Chrysler“ priekinis kairės pusės žibintas nebuvo prisuktas, o tik įdėtas, ne tik specialisto išvados Nr. 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74), pateiktos eksperto V. P., bet ir ekpertizės akto Nr. 11-3167 (10) (1 t., b.l. 153-162, 164-165) išvadose nebuvo konstatuota kaip sugadinimas, kuris nebūtų paaiškinamas automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ tarpusavio susidūrimo metu. Taip pat ekspertų V. P. bei V. V. ir V. Š. pateiktose išvadose nebuvo konstatuota, jog susidūrimo metu negalėjo iššauti oro pagalvės.
Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog draudimo bendrovės išteisintiesiems A. K. ir A. S. nebūtų išmokėjusios draudimo išmokų, kadangi jie nebuvo transporto priemonių savininkai. Atkreiptinas dėmesys, jog išteisintieji A. K. ir A. S. pildydami eismo įvykio deklaraciją (1 t., b.l. 121) nurodė, kas yra transporto priemonių draudėjai, t.y. J. S. ir UAB „G.“, todėl darytina išvada, jog žinodami, kam priklauso transporto priemonės, jie suprato ir tai, kas turi teisę į draudimo išmokas ir kas jas gaus. Pranešime apie įvykį (1 t., b.l. 44-45) taip pat nurodyta, jog automobilio „Mazda 3“ savininkė yra J. S., draudimo išmokos gavėja taip pat nurodyta J. S.. „PZU Lietuva“ apžiūros – defektų akte (1 t., b.l. 105) nukentėjusiuoju nurodyta UAB „G.“. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinis teismas sprendžia, jog ir dėl šių aplinkybių negalima daryti išvados, kad išteisintieji A. K. ir A. S. kėsinosi apgaule savo naudai įgyti draudimo išmokas.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis išteisintųjų A. K. ir A. S. kaltės klausimu, pripažįsta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumą, juos tinkamai analizavo ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju išteisintųjų A. K. ir A. S. teikiama eismo įvykio versija nebuvo paneigta, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir A. K. bei A. S. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas Pauliukėnas
Teisėjai Valentinas Janonis
Savinijus Katauskas