Civilinė byla Nr. e2-41528-996/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26002-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovo A. L. (A. L.) atstovui advokato padėjėjui Artūrui Bogdiunui (Artūras Bogdiun),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. (A. L.) ieškinį atsakovei mažajai bendrijai LIDOSTATA dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė :
A. L. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–4) mažajai bendrijai LIDOSTATA (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, MB LIDOSTATA), prašydamas priteisti jam iš atsakovės 2 630,13 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 6 113,28 Eur netesybas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad pas atsakovę dirbo nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2025 m. sausio 24 d.; atsakovė tiek darbo sutarties galiojimo metu, tiek ir darbo sutarčiai pasibaigus neišmokėjo ieškovui priklausančio darbo užmokesčio už 2024 m. gruodžio mėnesį ir 2025 m. sausio mėnesį; šalys nebuvo susitarusios, kad darbo sutarčiai pasibaigus su darbuotoju bus atsiskaityta vėliau negu darbo santykių pasibaigimo dieną; pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 17 d. pranešimą Nr. (14.58E) I-7081 „Dėl informacijos pateikimo“ ieškovo draudžiamosios pajamos 2024 m. gruodžio mėnesį sudarė 1 000 Eur, o 2025 m. sausio mėnesį 1 660,13 Eur; atsakovė ieškovui už 2024 m. gruodžio mėnesį yra sumokėjusi tik 300 Eur, todėl už 2024 m. gruodžio mėnesį liko skolinga 700 Eur, o už 2025 m. sausio mėnesį visą 1 660,13 Eur sumą, todėl bendra skolos suma sudaro 2 360,13 Eur; uždelsta išmokėti suma yra didesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis (1 018,88 Eur), o tai reiškia, kad iš atsakovės turi būti priteistos 6 113,28 Eur netesybos.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad prašomos priteisti sumos nurodytos jau su mokesčiais, ieškovas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.
Procesiniai dokumentai atsakovei laikomi įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje jos atstovas nedalyvavo, jokių prašymų iš jos negauta.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 2013 m. spalio 20 d. iki 2025 m. sausio 24 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 44), siekdamas neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo iš darbdavės, darbuotojas su 2025 m. liepos 3 d. prašymu ir jo patikslinimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) (el. b. apyrašo t. I, l. 38–41), kuri 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-5835 darbo byloje Nr. APS-131-16055/2025 (toliau – sprendimas) darbuotojo prašymą atsisakė nagrinėti praleidus terminą ir jo neatnaujinus (el. b. apyrašo t. I, l. 63–68).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2025 m. sausio 24 d. Ieškovo teigimu, darbdavė su juo nėra tinkamai atsiskaičiusi, nors darbo sutartis jau yra pasibaigusi. Ieškovas pateikė į bylą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 17 d. pranešimą Nr. (14.58E) I-7081 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad ieškovo draudžiamosios pajamos 2024 m. gruodžio mėnesį sudarė 1 000 Eur, o 2025 m. sausio mėnesį 1 660,13 Eur. Nustatyta, kad atsakovė ieškovui už 2024 m. gruodžio mėnesį 2025 m. sausio 16 d. yra sumokėjusi tik 300 Eur (avansas), todėl už 2024 m. gruodžio mėnesį liko skolinga 700 Eur, o už 2025 m. sausio mėnesį visą 1 660,13 Eur sumą, todėl bendra skolos suma sudaro 2 360,13 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu, sumokėjusi darbo užmokestį, į bylą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 2 360,13 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad darbuotojas įmonėje dirbo iki 2025 m. sausio 24 d., todėl atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškovu paskutinę jo darbo dieną. Byloje nenustatyta, kad šalys buvo susitarusios dėl kitos atsiskaitymo tvarkos. Taigi, byloje konstatuota, jog darbdavė nuo pat darbuotojo atleidimo iš darbo dienos 2025 m. sausio 24 d. iki šiol nėra tinkamai atsiskaičiusi su darbuotoju, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta, priešingai, byloje nustatyta darbdavės kaltė dėl netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju ir darbdavės vengimas su darbuotoju tinkamai atsiskaityti. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022). Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 6 113,28 Eur (1 018,88 Eur × 6 mėn.) (neatskaičius mokesčių) netesybas.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – ieškovui iš atsakovės priteisiamas 2 630,13 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis ir 6 113,28 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidų byloje nepatyrė. Todėl pagrindo tenkinti ieškinyje suformuluotą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra.
Teismas šioje byloje patyrė 23,79 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 24 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 197 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo A. L. (A. L.) ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui A. L. (A. L.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės mažosios bendrijos LIDOSTATA (į. k. 306260100) 2 630,13 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimties eurų ir trylikos centų) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį ir 6 113,28 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto trylikos eurų ir dvidešimt aštuonių centų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. DGKS-5835 darbo byloje Nr. APS-131-16055/2025 laikyti netekusiu galios.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės mažosios bendrijos LIDOSTATA (į. k. 306260100) 197 Eur (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį ir 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Karpavičiūtė