Civilinė byla Nr. e2-60-1025/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04509-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.3; 2.6.8.11.1; 2.6.10.2; 2.6.10.5.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Vilmai Dirgėlaitei, Jurgai Šideikienei, Beatričei Žabarauskaitei, D. G.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ESA construction“ atstovams A. D., S. B., jos atstovei advokatei Aidai Urbonavičienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ atstovui K. J., jos atstovui advokatui V. P., advokato padėjejai D. V.,

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, J. A. J., V. R., A. S., J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ESA construction“ ieškinį atsakovei UAB „Medvedis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. A. J., UAB „Karmo Invest“, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, baudos bei atlyginimo už atliktus darbus priteisimo ir atsakovės UAB „Medvedis“ priešieškinį dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Bliekorius“, V. R., J. A. J., UAB „Uostamiesčio projektas“, A. S., J. B..

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovė 2020-02-14 statybos rangos sutartį Nr.PAS54 nutraukė nuo 2020-05-07 neteisėtai; 2) priteisti iš atsakovės 14 108,31 Eur skolą už atliktus darbus; 3 009,91 Eur baudą; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinio pagrindu nurodo šias aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovė 2020-02-14 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. PAS-53 (toliau tekste – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus pagal pateiktą techninį projektą (jo dalį) ir pagal kartu prie Sutarties numatytą darbų atlikimo grafiką, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei apmokėti. Atsakovė 2020-04-03 elektroniniu laišku informavo ieškovę apie esamus neatitikimus/nukrypimus (apie 40 cm nuo patikslinto Darbų projekto) ir pateikė matininko parengtą aktą. Tačiau jau prieš pradedant darbus, ieškovės užsakymu buvo atlikta pamatų kontrolinė geodezinė nuotrauka, kurią atliko UAB „Geosmart“ geodezininkas E. M., iš kurios buvo matyti neatitikimai tarp ašių A ir E bei 1 ir 7. Be kita ko Techniniame darbų projekte taisymas 1 (patikslintas) buvo palikti tie patys matmenys nors A ašis buvo perkelta, t.y. tiek pirminiame Darbo projekte, tiek patikslintame Darbo projekte matmenys tarp ašių A-E išliko tie patys. 2020-04-02 pateikė atsakovei pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą už kovo mėnesį atliktus darbus. Atsakovė 2020-04-03 elektroniniu laišku informavo apie esamus neatitikimus/nukrypimus, 2020-04-06 elektroniniu laišku informavo, kad nepasirašys pateikto darbų priėmimo-perdavimo akto, kol nebus pašalinti nustatyti trūkumai. Atsakovė vienašališkai nustatė trūkumus, jų neįformindama Darbų priėmimo akte ar surašant defektacinį aktą. 2020-04-24 abi šalys objekte aiškinosi dėl nuokrypių, atsakovė nurodė, kad nuokrypiai egzistuoja, tačiau jų nedetalizavo, savarankiškai atliko neteisingus matavimus ir atsisakė priimti akte Nr. 1 atlikus darbus. Teigia, jog pagal Darbo projektą turėjo nugriauti senų pamatų kampą pietų ir rytų pusėje ir toje dalyje įrengti naujus pamatus, kad atstumas nuo ašių 1 ir E susikirtimo einant E ašimi iki naujai įrengtų pamatų būtų 1,21 m, o atstumas nuo ašių 1 ir E susikirtimo iki naujai įrengtų pamatų būtų 6,06 m. Ieškovės 2020-04-24 išmatuoti atstumai atitiko, tačiau atsakovės kontroliniuose matavimuose jų nėra. Tai, kad jokių nuokrypių nuo darbo projekto nėra, įrodo ir pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Darbų negalėjo atlikti pagal grafiką, kadangi vėlavo kito rangovo atliekami darbai. 2020-04-30 elektroniniu laišku siekė suderinti tolimesnį darbų grafiką, tačiau atsakovė atsisakė, aiškindama, kad darbai yra su trūkumais. Nesutinka su atsakovės motyvais nutraukti Sutartį, kadangi atsakovė niekada nenurodė, kokie yra darbų trūkumai, vengė priimti Atliktų darbų aktą Nr. 1, nesurašė defektacinio akto. Nors atsakovė nurodė, kad darbų trūkumai yra esminiai, nes nėra galimybės atlikti kitus darbus, tačiau kitą dieną po Sutarties nutraukimo, jau buvo mūrijamos sienos. Atsakovė Sutartį nutraukė be įspėjimo, taip pažeisdama įstatymo normas, numatančias įspėjimo terminą dėl sutarties nutraukimo. Be to atsakovė nesiekė bendradarbiauti su ieškove, kuri norėjo toliau vykdyti darbus, tačiau atsakovė nesutiko. Ieškovė, nesutikdama dėl vienašalio Sutarties nutraukimo, prašo iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio baudą nuo Sutarties sumos, t.y. 3 009,91 Eur (Sutarties suma 60 198,10 Eur). Nutraukus Sutartį, 2020-05-08 buvo atliktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio metu konstatuoti pačios atsakovės atlikti matavimai. Patys matavimai buvo atlikti netinkamai – matavimo juosta neįtempta, iš akies nustatyti taškai. Be to nesulaukęs bendradarbiavimo iš atsakovės pusės, ieškovė pateikė Atliktų darbų aktą Nr. 2 su PVM sąskaita faktūra, tačiau atsakovė nesutiko jo pasirašyti dėl neva esančių netikslumų. Ieškovė sutiko dėl atsakovės pastebėjimo dėl sąramų laiptinėse, tačiau visiškai nesutiko dėl statybų metų sunaudotų statybinių medžiagų kiekių, kadangi jos paskaičiuotos pagal sąmatą prie Sutarties. Statybinės šiukšlės taip pat buvo išvežtos, kiekiai užfiksuoti Statybos darbų žurnale ir lydraštyje. Negavusi defektacinio akto, vienašališkai pasirašė Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir 2, tačiau 2020-06-09 atsakovė pranešė, kad Atliktų darbų akto Nr. 2 netvirtina, o Nr. 1 tvirtina iš dalies – nepriimami pamatų armavimo, betonavimo, klojinių įrengimo, šiltinimo darbai ašyje A (tarp 1-7). Broko tinkavimo užfiksavimo, ištaisymo darbų kaina 4 464,30 Eur su PVM, todėl Atliktų darbų aktas Nr. 1 bus priimtas išminusavus broko ištaisymo kaštus. Taigi ieškovė pagal Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 atliko darbų už 41 108,31 Eur. Atsakovė sumokėjo 27 000,00 Eur, todėl atsakovė turi sumokėti 14 108,31 Eur.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsikirsdama į ieškinio reikalavimus nurodo, kad pagal šalių 2020-02-14 sudarytą Statybos rangos sutartį, ieškovė įsipareigojo darbus atlikti griežtai laikantis projekto, keisti projektinius sprendinius tik gavus Užsakovo rašytinį sutikimą ar prašymą. Nesutinka, kad nuokrypiai buvo jau prieš pradedant darbus, kadangi UAB „Geosmart“ nuotrauka atlikta (pasirašyta) 2020-03-02, o darbų pradžia – 2020-02-24, taigi kontrolinė geodezinė nuotrauka buvo atlikta jau prasidėjus darbams. Atsakovė, kaip užsakovas, nebuvo informuota apie neatitikimus techniniame projekte. Ieškovė 2020-04-02 pateikė atsakovei pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą už kovo mėnesį atliktus darbus, tačiau atsakovė gavusi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, patikrino ieškovės atliktus darbus, ir 2020-04-03 elektroniniu laišku informavo ieškovę apie esamus neatitikimus/nukrypimus ir pateikė klausimą, kokie bus spendimo būdai, bet ieškovė neteikė prieštaravimų matininko nustatytoms faktinėms aplinkybėms, neteikė siūlymų, kurių pagrindu būtų ištaisyti esami nukrypimai. Dėl nustatytų trūkumų atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir elektroniniu laišku informavo, kad nepasirašys pateikto darbų priėmimo-perdavimo akto, kol nebus pašalinti nustatyti trūkumai. Ieškovė nesudariusi komisijos ir nesurašiusi Sutartyje nurodyto akto, vienašališkai pasirašyti priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 (2020-04-28) negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo pateikti 2020-03-31 PVM sąskaitos - faktūros Nr. 0000495. Atsakovė 2020-04-22 elektroniniu laišku informavo ieškovę apie atsilikimą nuo darbų grafiko ir pasiūlė suderinti naują darbų atlikimo grafiką, tačiau ieškovė 2020-04-22 elektroniniu laišku informavo, kad į pasiūlymą suderinti kitą darbų atlikimo grafiką atsakys, peržiūrėjus sutartį ir informavo, kad darbų atlikimo atsilikimas gali būti paaiškinamas visoje Lietuvos paskelbtu karantinu, o 2020-04-23 informavo, kad darbai nusitęs neribotam laikui dėl karantino. Ieškovė nenurodė, kokie konkretūs darbai ir/ar medžiagos, reikalingos atliktiniems darbams, negali būti gaunamos dėl paskelbto karantino, nurodė, kad darbai bus tęsiami kaip įmanoma intensyviau ir iki 2020-04-23 nereiškė pretenzijų dėl galimo darbų atlikimo pratęsimo. Nors ieškovė teigia, kad vėlavo darbus atlikti dėl atsakovės kaltės, t.y. laiku nebuvo įvestas įvadinis kabelis, vandentiekio ir buitinių atliekų įvadas, tačiau toks ieškovės argumentas nepagrįstas, kadangi konkretūs Sutartyje numatyti darbai turėjo būti atlikti 2020-04-24. Atsakovė kartu su ieškove apžiūrėjo objektą su tikslu nustatyti galimus ieškovės darbų trūkumus, po kurio buvo sudarytas Apžiūros protokolas ir išsiųstas ieškovei susipažinti, pasiūlant pateikti pastabas, tačiau ieškovė, susipažinusi su pateiktais dokumentais, nepateikė pozicijos dėl galimų problemų sprendimo. Dėl šių priežasčių kreipėsi į MB „Bliekorius“, kad būtų pašalinti ieškovės darbų defektai/trūkumai. Ieškovės darbų trūkumus pašalino MB „Bliekorius“. Statybos techninę priežiūrą vykdantis V. R. paaiškinimuose nurodė, kad pamatai A ir 1 ašyje sumontuoti per plačiai ir po iš po pastato būtų išsikišę apie 17 cm į išorinė pusę, t. y, viršytų užstatymo plotą nurodytą projekte; A ašyje ties 2 ašimi pastatas neleistinai paplatintas 17 cm per daug, o vakariniame pastato gale ašyje A ties ašimi 7 pastatas paplatintas 16 cm. Dėl ko pastato užstatymo plotas būtų padidintas apie 4,5 m2 ir tai būtų vertinama kaip esminis nukrypimas nuo projekto; Sutartyje numatytus darbus buvo vėluojama atlikti; dėl ieškovės nenoro ištaisyti statybos darbų defektus/trūkumus, dalis Sutartyje numatytų darbų nebuvo atlikta. Atsakovė 2020-04-22 elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad nesutinka pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą už balandžio mėn., kadangi būtinas darbų patikslinimas, kai kurie nurodyti darbai nebuvo atlikti. Ieškovė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą už balandžio mėnesį tariamai atliktus darbus pasirašė vienašališkai, nurodant, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti, tačiau pagal Sutartį, vienašališkas darbų perdavimas galimas, tik esant Komisijos akto surašymo pagrindu. Pagal Sutarties 7.3 p. 2020-05-07 pranešimu „Apie 2020-02-14 statybų rangos sutarties Nr. PAS53 nutraukimą“ informavo ieškovę, kad sudaryta sutartis yra nutraukiama vienašališkai, nes buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai; ieškovė nustatytų trūkumų ne tik nepašalino, tačiau ir nesiekė jų pašalinti; ieškovė pažeidė Sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus.

3.       Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašo pripažinti ieškovės vienašalį atliktų darbų aktą už 2020 m. kovo mėn. ir vienašalį atliktų darbų aktą už 2020 m. balandžio mėn. negaliojančiais; priteisti atsakovei patirtus 4 694,22 Eur nuostolius iš ieškovės; bei bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Priešieškinio pagrindu nurodo šias aplinkybės, kad ieškovės su atsakove sudaryta 2020-02-14 Sutartis buvo pasirašyta ieškovės pasiūlytomis sąlygomis. Prieš pradedant ieškovei vykdyti statybos rangos darbus, paaiškėjo, kad būtina tikslinti pirminį pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstrukcijos darbo projektą, kadangi paaiškėjo, jog kadastriniuose matavimuose pateikta pastato lokacija žemės sklype neatitinka realaus fakto, todėl buvo atliktas darbo projekto taisymas 1 (arba „patikslinimas“). Ieškovė darbus turėjo atlikti pagal darbo projektą taisymas 1 (arba patikslintą projektą). Ieškovė atsakovei 2020-04-02 pateikė pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą už kovo mėnesį atliktus darbus (toliau tekste Aktas Nr. 1), kuriame nurodyti atlikti darbai. Atsakovė 2020-04-03 elektroniniu laišku informavo ieškovę apie atliktų darbų trūkumus prašant pateikti sprendimo būdus, o 2020-04-06 elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad negali pasirašyti pateikto darbų priėmimo-perdavimo akto, kol nebus pašalinti nustatyti trūkumai. Tačiau ieškovė netaisė darbų nukrypimų bei nesiūlė sprendimų būdų. Atsakovė 2020-04-22 elektroniniu laišku informavo ieškovę apie atsilikimą nuo darbų grafiko, bei geranoriškai pasiūlė suderinti naują darbų atlikimo grafiką. Dalyvaujant K. J. (projekto valdytojo atstovui), V. R. (statinio statybos techniniam prižiūrėtojui), E. R. (rangovo įgaliotam asmeniui), A. D. (rangovo įgaliotam asmeniui), 2020-04-24 buvo išmatuoti ir užfiksuoti rekonstruojamo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, pamatų fakto atitikimas pateiktam darbo projektui (taisymas 1 arba patikslintas projektas). Susitikimo metu buvo užfiksuoti kontroliniai matavimai su rangovo dalyvavimu (pamatų apžiūros protokolas), pasirašyti statinio statybos techninio prižiūrėtojo V. R.. Ieškovė 2020-04-27 elektroniniame laiške išreiškė norą susipažinti su protokolu 3-5 d., tačiau per nurodytą laikotarpį ieškovė nepateikė pozicijos dėl nustatytų trūkumų taisymo, nekomentavo nustatytų aplinkybių, todėl atsakovė 2020-04-28 nesutiko priimti atliktų darbų pagal Aktą Nr. 1. Ieškovė savavališkai, pasirašė vienašalį atliktų darbų aktą už 2020 m. kovo mėnesį (toliau tekste Vienašalis aktas Nr. 1). Ieškovė nebendradarbiavimo, atliktų darbų defektų nešalinimo, todėl nusprendė nutraukti Sutartį ir apie tai 2020-05-7 informavo ieškovę. Antstolė Greta Žutautė 2020-05-08 objekte atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu buvo užfiksuoti ieškovės atliktų darbų nuokrypiai. Atsakovė 2020-06-09 ieškovei pranešė, kad Aktas Nr. 1 tvirtinamas iš dalies, nurodant, jog nepriimami pamatų armavimo, betonavimo, klojinių įrengimo, šiltinimo darbai ašyje A (tarp 1-7). Taip pat ieškovė pateikė atliktų darbų aktą už 2020 m. balandžio mėn. Aktas Nr. 2, jame nurodyti atlikti darbai. Atsakovė 2020-05-15 elektroniniu laišku nurodė pastabas dėl Akto Nr. 2 netikslumų ir ieškovė 2020-05-19 atsiuntė atsakovei pakoreguotą atliktų darbų aktą už 2020 m. balandžio mėn. (toliau tekste - Aktas Nr. 2), tačiau Aktas Nr. 2 koreguotas iš dalies - pašalinant iš Akto Nr. 2 tik „gelžbetonio sąramų surinkimas“, neatsižvelgiant į kitus atsakovės išsakytus Akto Nr. 2 netikslumus. Ieškovė nebebendradarbiaudama su atsakove, 2020-05-22 pasirašė vienašalį atliktų darbų aktą už 2020 m. balandžio mėn. (toliau tekste - Vienašalis aktas Nr. 2). 2020-06-09 pateikė pranešimą, jog Aktas Nr. 2 tvirtinamas iš dalies, nurodant, kad tvirtinamos pozicijos dėl grunto sutankinimo, skaldos (žvyro) pasluoksnio, pamato šiltinimo iš vidaus; taip pat iš dalies tvirtinamas pamatų šiltinimas iš išorės: Akte Nr. 2 nurodyta 62.76 m2, tačiau pagal faktą 60.149 m2 - tvirtinamas kiekis 60.149 m2; tačiau atsakovė nesutiko su pamatų sijų užpylimo smėliu darbais bei šiukšlių transportavimo darbais, kadangi Akte Nr. 2 nurodyta „Pamatų sijų užpylimas smėliu, paduodant medžiagas kranu“, tačiau faktiškai kranas objekte nedirbo, 160 m3 smėlio fiziškai nebuvo kur išpilti. Šiukšlių transportavimo darbai taip pat nebuvo atlikti, o tai liudija 2020-05-07 atliekų darytojo, vykdančio atliekų susidarymo apskaitą, perduodamų atliekų lydraštis, Nr. 1215721, kuriame atliekų susidarymo vieta nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), Klemiškė I, Klaipėdos raj. Sav., nors statybų objekto adresas iš tiesų buvo (duomenys neskelbtini), Neringa. Ieškovei neįvykdžius atliekų išgabenimo iš objekto darbų, atsakovė dėl šių darbų atlikimo susitarė su UAB „Gerbūvio sprendimų centras“. Atliekų susidarymo vietos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa 2020-05-14 buvo išgabenta 220 tonų mišrių statybinių ir griovimo atliekų perduodamų atliekų. Ieškovės netinkamai atlikti darbai lėmė Sutarties nutraukimą. Siekiant užtikrinti rekonstruojamo statinio atitikimą Projektui, detaliajam planui, kreipėsi į MB „Bliekorius“, kad būtų pašalinti ieškovės atliktų darbų defektai/trūkumai. MB „Bliekorius“ atliko: pamatų remonto darbus (pjovimą, mušimą), pamato šiltinimo polistireno putplasčiu EPS 100 200x150 mm darbus, atpjauto betono armatūros dengimo nuo korozijos 200x150 mm darbus. MB „Bliekorius“ faktiškai ištaisė ieškovės atliktų pamato rekonstravimo darbų nuokrypius nuo Projekto.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, juo su atsakovės pateiktų priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad kadastriniuose matavimuose, atliktuose 2003 m., buvo matuojami pastato matmenys, o 2020-03-02 – jau išlikusių pamatų. Laiko nepagrįstais atsakovės nurodytus trūkumus dėl Atliktų darbų akto Nr. 1, nes juos atliko vienas pats atsakovės atstovas. Atsakovės pateiktos G. S. geodezinės nuotraukos akivaizdžiai skiriasi. Nesutinka, kad 2020-04-24 dalyvaujant K. J., V. R. ir E. R. buvo atlikti kontroliniai matavimai, nes tų matavimų metu neaišku, ką matavo K. J. su V. R.. Visiškai nesutinka su 2020-05-08 antstolės atliktu faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi jame fiksuoti tik paties atsakovo nurodyti neaiškūs matmenys. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad pasirašant vienašalį aktą turėjo būti sudaryta komisija iš vieno ieškovės atstovo ir dviejų atsakovės atstovų, kadangi Sutarties 5.6 punkte yra nurodyta ne taip. Taip pat neprotinga būtų reikalauti ieškovės ieškoti specialistų, nedirbančių pas ieškovę. Vienašalius Atliktų darbų aktus pasirašė kvalifikuoti specialistai. Dėl MB „Bliekorius“ atliktų darbų nurodo, kad šis rangovas atliko ir kitus darbus atsakovei, o iš pateikto Atliktų darbų akto neaišku ką remontavo rangovas ir kiek. Nesutinka su atsakovės nurodytais nuostoliais – dėl inžinerinių konsultacijų teisminiame ginče, kadangi neaišku, dėl ko konkrečiai buvo suteikta konsultacija, kita vertus tai turėtų būti priskirtina prie bylinėjimosi išlaidų. Taip pat ir dėl pretenzijų ieškovei ir sutarties nutraukimo dokumentų parengimo – šios išlaidos laikytinos ne ikiteisminiam ginčui spręsti, bet siekiant nutraukti Sutartį, todėl jos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, o ne nuostolių. Išlaidos, susijusios su antstolės faktinių aplinkybių konstatavimu, taip pat laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovės patirtos išlaidos, susijusios su statybos darbų vadovo priežiūros papildomu vykimu į ginčo objektą yra visiškai nepagrįstos, kadangi tokia yra techninio prižiūrėtojo pareiga – dalyvauti priimant darbus ir tikrinant jų kokybę.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, juo prašo ieškovės ieškinį atmesti, palaiko atsakovės poziciją. Papildomai nurodo, kad jis 2020-04-20 buvo pasamdytas atlikti statybos bendrastatybinių darbų techninę priežiūrą. Pastatas buvo statomas seno pastato vietoje ant dalies senų pamatų ir pietiniame pastato krašte (ašyje E) senieji pamatai visiškai tiko ir vėliau naujai mūrijamos sienos pamato atžvilgiu pastatytos lygiagrečiai. Tačiau matuojant sienos kontūrus ašyje A (šiauriniame pastato krašte) jis pastebėjo, kad pamatas nustumtas į šiaurę per 15 -17 cm nuo projektinės padėties. Pastato projektinės ašys privalo sutapti su mūro blokelių išorine puse. Kai ašyje E siena stovi savo vietoje, o lygiagrečioje ašyje A sieną statant į padėtį pagal projektą, jis pastebėjo, kad pastato išorinis kontūrus (pamatai) kažkodėl nustumti per toli į šiaurinę pusę už projektinių pastato ribų, ant pamatų išorės užklijuota šilumos izoliacinė polistirolo plokštė buvo išlindusi už pastato ribų ir tai būtų matęsi po pastato sienų pastatymo - jie būtų prasikišę daugiau nei pastato sienos, o turėjo būti atvirkščiai - pamatų plokštumos palindę po pastato išorine linija. Kampas tarp A ir 1 ašies buvo daugiau kaip 90 laipsnių ir žiūrint pamatą į pietų pusę, matėsi, kad jis išlenda į išorę tolyn, ir ties pietrytiniu kampu, jau neleistinai išlindęs apie 14 cm. Kampas tarp ašių 1 ir E buvo suformuotas smailus. Taigi ieškovė tinkamai nesilaikė pamatų paplatinimo pakeitimo formos, taisyklių bei pakeitimų nesuderino su trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo apie pamatų neatitikimus darbų projektui pranešė tiek ieškovei (kaip rangovui), tiek atsakovei (kaip užsakovui). Buvęs rangovo darbų vykdytojas A. D. pripažino, kad yra dideli nukrypimai nuo darbo projekto, ir komunikavo su trečiuoju asmeniu, konsultuodamasis dėl nuokrypių ištaisymo. Tačiau vėliau ieškovė (buvęs rangovas) atsisakė taisyti padarytus defektus. Nurodytus statybos darbų defektus ištaisė kitas rangovas MB „Bliekorius“. Trečiasis asmuo prižiūrėjo MB „Bliekoriaus“ vykdytus defektų šalinimo darbus. Naujajam rangovui teko nukirsti dalį pamato ašyje A per visą pastato ilgį nuo ašies 1 iki ašies 7. Buvo koreguojamas pamato kraštas nuo viršaus j apačią tik apie 20 cm aukštyje (taupant darbo ir pinigines sąnaudas), vėliau buvo suformuotas apšiltintas laiptelis. Kartu su atsiliepimu trečiasis asmuo pateikė ir fotonuotraukas, kuriose fiksuoti MB „Bliekorius“ atliekami darbai su paaiškinimais. Pagal jo vertinimus, šiai dienai pastato sienos išorė visiškai atitinka darbo projekto matmenis. Ieškovės rekonstruoti pamatai buvo įrengti netiksliai - jie buvo įrengti ne pagal darbo projektą ir viršijo pastato užstatymo plotus. Kontinentinis smėlis į objektą dirbant techninės priežiūros vadovui V. R. vežamas nebuvo.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, MB „Medvedis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, juo prašo ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Papildomai nurodo, kad Atsakovė kreipėsi į MB „Bliekorius“ su prašymu ištaisyti ieškovės atliktų darbų defektus - rekonstruotus pamatus ir MB „Bliekorius“ bei atsakovė sudarė 2020-05-07 rangos sutartį Nr. NS27P- 01M01C020307. Pagal kurią įsipareigojo vykdyti ir baigti pamatų broko, padaryto kito rangovo (ieškovės), ištaisymo darbus, kad jie atitiktų matmenis nurodytus techniniame darbo projekte. Atsakovė pateikė visus minėtos Sutarties vykdymui reikalingus dokumentus ir geodezininko G. S. darytą geodezinę pamatų nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas ieškovės atliktų rangos darbų neatitikimas techniniam darbo projektui. Įvertinęs darbų trūkumus, pateikė darbų sąmatą. Atlikus darbus buvo pasirašyti atliktų darbų aktai. UAB „Gistamos projektai“ atlikta geodezinė nuotrauka patvirtino, kad Rangovo padaryti darbų defektai ištaisyti. Atsakovė už atliktus pamatų rekonstrukcijos defektų šalinimo darbus atsiskaitė sudarydama 2020-09-08 skolų suderinimo aktą. Rangovo netinkamai atliktų darbų defektų šalinimo išlaidas sudarė 2 891,32 Eur suma, o Sutarties 9.1 punkte Naujasis rangovas ir Užsakovas susitarė dėl 2 986,41 Eur sumos.

7.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., UAB „Uostamiesčio projektas“, A. S. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir priešieškinį, jais nurodė, kad UAB “Uostamiesčio projektas” parengė sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstravimo į poilsio paskirties (poilsio aptarnavimo) pastatą techninį projektą bei konstrukcinės dalies darbo projektą (projekto vadovas A. S., konstrukcinės dalies vadovė J. B.). Projektas buvo parengtas vadovaujantis statytojo pateiktais privalomaisiais projekto rengimo dokumentais, inventoriniais, bei nuosavybės dokumentais. Pastato rekonstravimas projektuotas rišantis prie esamo pastato pamatų konstrukcijų, o pririšimai pateikti sklypo plano dalyje. Projektuotojai neatlieka įvykdytų statybos darbų matavimų, o leistini statybos nuokrypiai numatyti statybos darbų taisyklėse ar statybos darbų technologiniame projekte ir konstatuojami techninės priežiūros ar ekspertų. Konstrukcinės projekto dalies vadovas teikia galimus konstrukcinius sprendinius, tačiau nenustatinėja pastato pririšimo sklype (kuris numatomas sklypo plano dalyje. Atitikimą projektui seka statybos techninis prižiūrėtojas, statytojas (užsakovas) privalo užsakyti (arba pavesti, kad tai padarytų rangovas) nustatyta tvarka atlikti pastatyto statinio ar nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai advokatė bei atstovas S. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti, ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais.  Ieškovės atstovas S. B., einantis ieškovės vadovo pareigas, nurodė, kad projektą ginčo metu kuravo A. D., ėjęs statybos direktoriaus pareigas, ir E. R., darbų vadovas. Ieškovė darbus atliko, tačiau už juos atsakovė neatsiskaitė. Nesutinka, jog buvo padaryti darbų trūkumai, Sudarant sutartį, jos sąlygas derino A. D. su E. R., o jis tik peržiūrėjo ir pasirašė sutartį. Matavimuose nedalyvavo, juose dalyvavo statybos direktorius ir darbų vadovas. Nedalyvavo pasirašant atliktų darbų aktus, nežino apie atliktų darbų trūkumų šalinimus. Jis rėmėsi išimtinai tik statybos direktoriaus ir darbų vadovo paaiškinimais, kuriais pasitikėjo, pats S. B. specialiųjų žinių neturi.

9.       Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu apklaustas kaip specialistas, turintis universitetinį inžinerinį išsilavinimą, galintis atlikti visus statybos darbus. Nurodė, jog ieškovės įmonėje dirba nuo 2017 m. statybos direktoriumi, o objektuose statybos darbų vadovas. Turėjo atlikti pamatų rekonstravimą, kadangi senieji pamatai turėjo iškreiptą geometrinę formą, tad reikėjo, kad įgautų taisyklingas formas, šiam tikslui pasiekti reikėjo įrengti rostverką. Pradiniame projekte rostverkas nebuvo numatytas, todėl buvo patikslintas projektas. Matmenys natūroje buvo didesni nei nurodyti projekte. Senų pamatų judinti nebuvo galima, todėl šalia atsiradus naujiems pamatams - rostverkui, natūroje jie paplatėjo 35 cm. Pamatus rekonstravo pagal projektą. E ašis buvo nejudinama, nes ji buvo geometriškai taisyklinga iš ilgio ir vienas kampas buvo statmenas, todėl pagal tą kraštinę matavo visas ašis ir jose stengėsi gauti taisyklingas 90 laipsnių statumo ašis. Padarė gręžtinius polius, juos išbetonavo, padarė betoninius paklotus, padarė gruntinius paklotus, juos sutankino. V. J. pirmasis techninis prižiūrėtojas, nuolat stebėjo darbus, išsimatavus buvo gauta taisyklinga forma. V. R. ir K. J. pamatus matavo pagal mūro planą, o ne pagal pamatų planą, taip pat tai atliko su medžiagine liniuote nors tokius darbus atliekant turi būti naudojama sertifikuota metalinė liniuotė. Dalyvavo atliekant matavimus kartu su antstole, juos atliko K. J. ir V. R., o antstolė stovėjo ir fiksavo. Statybos darbų žurnalą pildo užsakovas, jį pasirašo techninis darbų prižiūrėtojas, kuris yra tiesioginis užsakovo atstovas, jis gali daryti pastabas, neatitikimus. Užsakovas užpildo titulinį lapą, pasirašo, kad jis yra užsakovas ir perduoda jį pildyti toliau rangovui. Liudytojas taip pat pildė elektroninį darbų žurnalą. Žurnalą pildo rangovas arba projektuotojo atstovas, kuris vykdo projekto vykdymo priežiūrą, o darbus priima techninis darbų prižiūrėtojas. Dėl statybinio laužo nurodė, kad jau atvykus į objektą jo buvo daug, todėl K. J. paprašė, kad kai ieškovė vykdys savo griovimo darbus, dalį jų išvežtų. Jie patys išgriovė 15 kubų – apie 30 tonų, o visa kita buvo išgriauto pastato liekanos, kurias prašė užsakovas išvežti, ką ieškovė ir padarė. Dėl darbų vėlavimo nurodė, kad padarius pamatus priklauso padaryti ir kitus privalomuosius įrengimus – šalto vandens įvadą, kanalizacijos išvadas, vandentiekio išvadai, elektros kabeliai. Užsakovas nusamdė įmonę, kuri turėjo atlikti darbus. Vėluojant šiems darbams, ieškove nebegalėjo daryti paklotų pamatų viduje grindims, negalėjo išlieti betoninių grindų. Valstybėje paskelbta karantino situacija niekaip neatsiliepė jų atliekamiems darbams, nes daugiau kliudė užsakovo atliekami darbai. Visi darbai darbų atlikimo akte Nr. 1 (už kovo mėn.) yra atlikti ir atlikti laiku, dėl Akto Nr. 2 – (1) šiukšlės išvežtos ir laiku, (2) pamatų šiltinimas – atliktas ir laiku, o (3) darbai, susiję su grindų plokšte vėlavo, jų negalėjo atlikti iki galo. Dėl direktoriaus S. B. vaidmens nurodė, jog jis direktorius ir visų statybos darbų niuansų neišmano, todėl jis visiškai pasitikėjo savo darbuotojais ir sutartį pasirašė pasitikėdamas liudytojo ir jo kolegos žodžiu. Sutartį parengė K. J. – užsakovas, jis ją buvo atsiuntęs liudytojui el. paštu, liudytojas ją patikrino ir persiuntė užsakovui. Darbus atliko pagal prie ieškinio pateiktą pavadintą „patikslintą projektą“, prie priešieškinio pateiktą pavadintą „Darbo projektas taisymas 1“, kuris laikytinas Darbo projekto sudedamąja dalimi, tai nereiškia, kad jie buvo taisomi, ten buvo įtraukta papildoma konstrukcija – rostverkas. Dėl 2020-04-03 siųsto el. laiško, nurodo, kad tokias išvadas ir pastabas turėjo įtraukti techninis projekto prižiūrėtojas, o atsakovės atstovas K. J. tokios atestacijos neturi, todėl į tokias jo pastabas nereagavo. Kai tokias pastabas išreiškė V. R., jie buvo susitikę ir jas aptarė, atliko matavimus iš naujo su normalia liniuote, paaiškėjo, kad viskas gerai. Dėl atliktų darbų aktų pasirašymo nurodė, kad užsakovui vengiant pasirašyti atliktų darbų aktus, jis pasirašomas vienašališkai apie tai informuojant užsakovą, šiuo atveju objekto dalyviai sudarė komisiją pagal Sutarties 5.6 punktą, kurią sudarė – liudytojas (kaip rangovo atstovas, kaip specialistas), R. (darbų vadovas) ir direktorius S. B. (specialistas). Dėl 2020-05-15 el. laiško iš užsakovo, kuriame nurodytos priežastys dėl nesutikimo dėl darbų atlikimo aktų, liudytojas nurodo, ši pretenzija yra išvedžiojimai, joje nurodoma kaina su darbu, o ne tik medžiagos. Su užsakovu apie išreikštus nusiskundimus nesikalbėjo, nes jie netikslūs. Dėl šiukšlių išvežimo darbų atlikimo akte Nr. 1 nurodo, kuriame nurodoma, kad atliekų adresas yra (duomenys neskelbtini), šis adresas yra techninė klaida, kadangi ten buvo išvežtos atliekos sandėliuoti.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti, priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad darbai turėjo būti atlikti pagal „Darbo projektas taisymas 1“ brėžinį. Dėl darbų eigos kilusius klausimus šalys derino elektoriniu paštu, todėl atsakovės atstovas pretenzijas reiškė el. paštu A. D., pats A. D. į dalį šių laiškų atsakinėjo. Atsakovė pagal sutartį yra projekto vykdytojas, o sutartį su ieškove pasirašė kaip tokius įgaliojimus turintis asmuo. 2020-04-03 el. laiškas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais byloje, laiške buvo nurodoma, kad yra žymi paklaida tarp ašių D ir E – 7 cm, 7 ašyje – 5 cm.

11.       Atsakovės atstovas vadovas K. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad rangos sutartį ruošė ieškovė, taisymai buvo minimalūs, sutartis buvo pasirašyta ne statytojos UAB „Karmo invest“, o atsakovės, nes ji yra projekto vystytoja. Tarp UAB „Karmo invest“ ir atsakovės buvo pasirašyta pavedimo sutartis, kuria remiantis atsakovė ir sudarė rangos sutartį. Pamatus atkasė ieškovė, remiantis sąmata, kurioje nurodyta „pamatų atkasimas ir šiltinimas“. Pirmąją geodezinę nuotrauką pasidarė ieškovė, tai buvo numatyta sąmatoje, buvo jų pareiga, kitos geodezinės nuotraukos tuo metu nebuvo. Rangovui pasitikslinus geodezinius matavimus, pamačius, kad pamatai neatitinka statinio išmatavimų, todėl buvo parengtas patikslintas planas. 2021-03-27 pasitaręs su A. J. J., statybos žurnale pastebėjo keletą neatitikimų, t.y. pamatai nesudaro stataus kampo ašyje D ir E su formuojamais pamatais maždaug apie 7-8 cm, taip pat buvo paklaida ašyje 7, prašė pateikti rangovus savo pastebėjimus. Rangovai šias ašis ištaisė. 2020-04-03 el. laiške kreipėsi į rangovus dėl galimų pamatų nuokrypiu su prašymu paaiškinti, todėl buvo iškviestas geodezininkas G. S. su siekiu tiksliai išmatuoti pamatus, todėl 2020 m. balandžio mėn. geodezinėje nuotraukoje, atliktoje G. S. be parašo, kurioje nurodyti buvusių senų pamatų išorinio kontūro matmenys yra parengti geodezininko. Niekas į jo pastabas nereagavo. Projekto vystytojas turi pareigą pagal Statybos techninį reglamentą pildyti statybos žurnalą, nes jis neša atsakomybę už projekto vystymą. Kontroliniai matavimai buvo daromi su siekiu tiksliai išmatuoti pamatus, juose dalyvavo rangovo atstovai A. D. ir E. R. bei K. J. su V. R.. Matavimus atliko J. su R., kadangi D. su R. atsisakė, jie tik reguliavo ir aiškino, kaip teisingai reikia daryti. Nuokrypis buvo likęs nuo ašies A iki ašies E – apie 40 cm. Ieškovės atstovai sutiko su nurodytais nukrypimais, žadėjo ištaisyti, konsultavo su V. R.. Matavimai su antstole buvo atlikti jau nutraukus sutartį tam, kad ieškovė galėtų pašalinti trūkumus. Ieškovė iš esmės turėjo susiaurinti pamatus, kad atitiktų „patikslintą projektą“. Nederino tolimesnių darbų, kol nebuvo ištaisyti pamatai. Buvo padarytos dvi UAB „Gistamos projektai“ geodezinės nuotraukos – viena prieš (2020-05-05) BM „Bliekoriui ištaisant pamatus“ ir kita po to. Dėl darbų atlikimo aktų, nurodo, kad juose buvo netikslumai, nes nurodyta, kad smėlis buvo kasamas kranu nors jokio krano niekada objekte nebuvo, jokio paaiškinimo nesulaukė. Su darbų aktais yra iš dalies sutikta ir atsiskaityta avansu. Dėl darbų atlikimo grafiko suderinimo nurodė, kad ilga laikė ieškovė nebendradarbiavo ir jau taip vėlavo atlikti darbus, per tą laiką buvo jau ieškoma kitų įmonių, galinčių atlikti darbus. Dėl ieškovės argumento, kad darbai atsakovės atliekami darbai objekte vėlavo, todėl ieškovė nespėjo, nurodo, kad visų pirma, tie darbai visiškai netrukdė ieškovei atlikti savo darbus, antra, atlikti darbai buvo laiku. Dėl suteiktų UAB „Montoro“ paslaugų, nurodo, kad kreipėsi į juos gavus ieškinį, kad išsiaiškinti, ką ieškovė norėjo savo ieškiniu pasakyti. Jie atlieka darbų vadovo ir techninės priežiūros funkcijas.

12.       Trečiasis asmuo J. A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovės poziciją, su atsakovės pozicija nesutinka. Vykdė statinio techninę priežiūrą, techniniu prižiūrėtoju dirba apie 20 m. Ieškovė darbus atliko kokybiškai. Pridavimo metu yra leidžiami nukrypimai nuo projekto 20 cm. Rostverkas turėjo būti pastatytas visiškai šalia senųjų pamatų. Užsakovas nuolat kelis kartus per dieną domėjosi statybų eiga, klausimai buvo įkyrūs, jie buvo nereikalingi nors ir susiję su darbų eiga. Kito posėdžio metu nurodė, kad jei ir buvo netikslumai, juos buvo galima lengvai sutvarkyti, paklaida kažkokia visada yra. Antstolės faktinių aplinkybių protokolas nebuvo būtinas, nes geodezininkai, turėdami visada tinkamas priemones, jau yra išmatavę visus kampus ir koordinates. Kita vertus ir naudojant medžiaginę ruletę atliekant matavimus fiksuojant antstolei, paklaida galėjo būti, bet nereikšminga šiam ginčui. Dėl elektroniniame darbų žurnale užsakovo padarytų pastebėjimų nurodė, kad sutinka su jais, tačiau jie tikrai neturėjo reikšmės statinio stabilumui. Dėl nevisai stačių kampų pripažįsta, kad galėjo būti netikslumų, tačiau tai galėjo būti lengvai išbetonuojama. Žurnale pasirašė, nes tai tikrai nebuvo išimtiniai atvejai, nukrypimai buvo leidžiami. Pats tų „švelnių“ pataisymų nesiūlė, nes nebuvo kontakto su užsakovu. Kita vertus tiems „švelniems“ pataisymams reikėjo konstruktoriaus sprendinių. Tie neatitikimai buvo, nors ir nežymūs, bet buvo.

13.       Trečiasis asmuo A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra UAB „Uostamiesčio projektai“ projekto vadovas. Pirmojo projekto etapu buvo derintas techninis projektas, jį rengė pagal užsakovo pateiktus privalomuosius dokumentus – topografinę nuotrauką ir inventorizacinę medžiagą, nuosavybės dokumentus, pagal tai buvo parengtas projektas, duoti projekto matmenys, pagal teritorijų planavimo dokumentus duotas pastato dydis ir pastato pririšimas sklype, suderinti esminiai projekto Sprendiniai – visi statinio gabaritai. Jei faktinėje situacijoje pastato pamatai pasislinkę nuo pagal planą pririštų pamatų kampų, tada sprendžiamas klausimas su užsakovu. Dėl J. B. pasirašyto konstrukcinio brėžinio nurodė, kad tas konstrukcinis sprendimas yra geras, tačiau konstruktorė nesprendžia padėties sklype, nematuoja, netikrina, ir jei matosi, kad pamatai yra nuvažiavę kažkur kitur, turi būti kreipiamasi į jį, jis turi patvirtinti parašu, kad pastatas slenkasi sklype, stovi nebe ten. Į projekto vadovą niekas oficialiai nesikreipė dėl pastato padėties sklype ir tik jau įrengus papildomus pamatus, pamačius neatitikimus, buvo į jį kreiptasi. Jei iš tikrųjų, kaip sako atsakovai, buvo pamatų paklaida, kuri būtų lėmusi pastato padidėjimą 4 kv. m., tokiu atveju būtų buvęs viršytas leistinas pastato plotas, pastato nebūtų galima priduoti. Tai reiškia, kad pirminė medžiaga – topografinė nuotrauka, inventorizaciniai duomenys buvo netikslūs, ir faktiškai atidengus pamatus prieš statybas paaiškėjo neatitikimai, kuriuos reikėjo tikslinti. Inventorizacinę bylą vedant nėra galimybės išmatuoti namo pamatų – tik sienų kampus ir išplanavimą, o pamatai gali būti tiek būti pasislinkę šiek tiek į vidų, būti per centrą ar į išorę. Šiuo atveju atsivėrus pamatus ir pamačius, kad pamaitai yra siauresni ir neatitinka projekte nustatyto pastato dydžio, buvo nuspręsta įrengti šalia naujuosius pamatus tikslinant projekto duomenis. Buvo nuspręsta ties A ašimi padaryti naujus pamatus, kad būtų galima pastatyti projekte numatyto dydžio statinį, atstumą tarp ašių A ir E palikus tokį patį. Yra leistini nuokrypiai 20 cm, tokiu atveju nereikia naujos laidos išleidinėti, neprieštarauja kitiems dokumentams. Pagal planą statant naujus pamatus, pastatas turėjo atitikti buvusius matmenis, o jei kažkas nesueina informuoti projektuotoją. Rangovas turi informuoti techninį prižiūrėtoją, techninis prižiūrėtojas informuoja užsakovą, o užsakovas turėtų kreiptis šiuo klausimu į projektuotoją. Tai kad Techniniame projekte numatytose specifikacijose leidžiamas 20 mm nuokrypis reiškia, kad techninė specifikacija yra nurodoma statybos darbams, o ne atliktų darbų kokybei nustatyti, tačiau jei tai neatitiktų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, tai būtų laikoma esminiu pažeidimu. Rangovas tiek prieš pastatant rostverką, tiek jau po pastatymo kažkiek kreipėsi į projektuotoją, bet nepamena, kad būtų priimtas oficialus problemos sprendimas. Natūroje paaiškėjo, kad pamatai yra siauresni, o pastato projektas jau buvo parengtas, todėl buvo priimtas sprendimas įrengti rostverką. Rostverkas yra projektinis sprendinys. Rostverko nupjovimas šiuo atveju nekeitė jokių konstrukcinių sprendinių, todėl jam projektinio sprendimo nereikėjo.

14.       Trečiasis asmuo V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra antrasis techninis prižiūrėtojas, atėjęs į objektą dirbti nuo 2020-04-20. Atėjęs, rado pamatus be pertvarų viduje – išoriniai pamatai, galvenos ir laiptiniai pamatai. Pamatas A ašyje buvo nukeliavęs 15-17 cm į šiaurę nuo pastato išorinės sienos, buvo apklijuotas polisterolu, kuris sumūrijus išorinę sieną, būtų išlindęs į lauko pusę, būtų matomas vizualiai iš išorės, polisterolas turi būti palindęs po sienos plokštuma, įtrauktas į vidų. Pamatų neatitikimus pamatė kartu su užsakovu ir geodezininku iš UAB „Geosmart“, kadangi kilo klausimų dėl pamatų geometrijos. Su konstruktore pasitaręs, jis rangovams liepė nupjauti išorinę pamatų dalį A ašyje – atramos smėlyje išliko nepakitusios, mūras visas galėjo pasidėti ant betoninio pamato. Šie pamatų ploninimo darbai buvo derinti su konstruktore J. ir projekto vadovu A.. Kontrolinius matavimus atlikus, pamačius neatitikimus, rangovas sutiko juos pataisyti, bet po dviejų dienų atsisakė, priežasčių nežino, todėl buvo pakviestas MB „Bliekorius“. Kontrolinius matavimus geodezininkas atliko naudodamasis palydoviniu įrankiu. Geodezininkas buvo iš UAB „Geosmart“, pasirinktas rangovo (ieškovės). Užstatymo plotas keistųsi 4,5 kv. m. Nebuvo naudotas kontinentinis smėlis, buvo naudotas pajūrio smėlis, kurio naudotis negali, bet tai pastebėjo, kai ieškovė objekte jau nebedirbo. Dalyvavo antstolei atliekant matavimus, matavimus atlikinėjo trečiasis asmuo su užsakovu, o antstolė stovėjo šalia ir rašė išmatavimus. Vėliau kilo klausimas, ar išorinės sienos įsitenka ant pamatų, todėl atvyko geodezininkas ir išmatavo kampus, sukalė vinis į kampus, pagal juos statybininkai pradėjo mūryti sienas. Pamatas buvo išlindęs į išorę, pastačius sienas pamato apšiltinimas būtų buvęs matomas iš viršaus. Įprastai pamatas yra įtrauktas po sienom. Taigi reikėjo per platų pamatą nupjauti, susiaurinti maždaug 20 cm gylyje, kad gražiai atrodytų iš išorės. Nupjauti pamatus buvo jo sprendimas, pasakė konstruktoriams, jie pritarė, nes nebuvo kitos išeities. Mano, kad tai buvo esminiai trūkumai, nes nuokrypis galimas 2 cm, o čia buvo – 20 cm.

15.       Trečiasis asmuo J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepalaiko nė vienos iš šalių, sprendimą palieka priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad yra konstrukcinės dalies projekto vadovė, jos vadovas yra projekto vadovas (A. S.) ir tiesiogiai su užsakovais ji nebendrauja. Ji vykdo projekto vadovo pavedimus. Projekto vadovas jai buvo pavedęs atlikti techninį projektą ir darbo projektą pagal pateiktą architektūrinę dalį ir kitus dokumentus, kurie priklauso būti pateikti. Techninis projektas buvo padarytas pagal inventorizacinę bylą, o darbo projekto metu, kai buvo nugriautas pastatas, buvo patikslinti pamatų matmenys, kurie neatitiko suprojektuotų pastato kontūrų. Pagrindinė pastato ašis buvo pasislinkusi į pastato pusę, todėl projekto vadovo pavedimu padarė pamatų A laidą ir suprojektavo pataisymą, kuriame atsirado naujieji pamatai greta senųjų. Pastato ašies gabaritai yra nepasikeitę, jie yra iš techninio projekto, bet keitėsi pamato sprendinys, įrengiant jį šalia senųjų pamatų, kadangi natūroj pagal techninio projekto gabaritus pastatas nepakliuvo ant to esamo pamato. Buvo tikslinami tik pamatų gabaritai, todėl pastato gabaritai ir išliko nepakitę, keitėsi tik pamato sprendinys ašyje A. Dėl prie ieškinio pateiktų „Darbo brėžiniai (mazgai)“ nurodė, jog ji jų nebraižė, tik pasirašė, juos nubraižė darbų vadovas (rangovas), kadangi jis atėjęs jai pasakė, kad senieji pamatai netinka, šalia reikia įrenginėti naujus pamatus ir pateikė tokį pasiūlymą, kurį parodė jai, ji sutiko, kad gali būtų ir toks sprendinys, bet jame nėra jokių matmenų, jis tik eskizas/idėja, nebuvo derintas su projekto vadovu ir negali būti laikomas darbo projekto dalimi ir šiuo brėžiniu darbų vadovas vadovautis negalėjo.

16.       Liudytojas G. S., dirba UAB „Gerbūvio sprendimų centras“, matininku-geodezininku. Su ieškove jokių darbinių santykių nėra buvę, o atsakovei atliko geodezinius matavimus darbdavio pavedimu. Turėjo atlikti pamatų geodezinę nuotrauką ginčo objekte senųjų pamatų ir kartu jau pastatytų naujųjų pamatų, po kelių savaičių turėjo atlikti pamatų inventorizaciją. Užsakovas pateikė senųjų, naujųjų pamatų projektus ir planinę ašių padėtį. Dėl geodezinės nuotraukos, padarytos liudytojo 2020 m. balandį, bet nepasirašytos, ir geodezinės nuotraukos, pateiktos su priešieškiniu, padarytos 2020 m. balandį, bet jau pasirašytos, liudytojas nurodė, kad geodezinė nuotrauka su parašu yra galutinis variantas, patvirtintas su visais paaiškinimais, buvo padaryta pirma, o geodezinė nuotrauka be parašo yra juodraštinis variantas padaryta užsakovo prašymu vėliau su tikslu, kad palyginti padarytą geodezinę nuotrauką su projektu išsianalizuoti gal yra nuokrypis, nes įprastai geodezinės nuotraukos nuokrypių nerodo, todėl ir pateikė be parašo. Kito posėdžio metu nurodė, jog 2020-04-20 geodezinė nuotrauka su parašu buvo jo išmatuoti tik pamatai. Antroji – be parašo, lygiai tokia pati tik išorinis pamatų kontūras iškeltas ir uždėtos ašys.

17.       Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo pas ieškovę nuo 2017 m. vasario iki 2020 m., buvo įmonės vadovas, yra baigęs aukštesnįjį išsilavinimą, statybos vadybos. Su atsakove pasirašė sutartį dėl pamatų rekonstravimo. Susitarė dėl sutarties sąlygų, kainų ir pradėjo vykdyti darbus. Prieš pradedant vykdyti darbus užsakovas pateikė pamatų geodezinę nuotrauką be antspaudų, parašų, todėl patys pasidarė geodezinę pamatų nuotrauką, iš kurios matėsi, kad geodezinių nuotraukų duomenys skyrėsi, apie tai informavo užsakovą ir tęsė darbus toliau, jokių pastabų negavo. Pirmą kartą nuvykus į objektą, pamatai buvo atkasti, viską nufilmavo, objekte buvo daug statybinių atliekų. Pasirašant sutartį su K. J. susitarė, kad išveš ir statybines atliekas, tačiau išvežė tik sutartyje nurodytą kiekį statybinių medžiagų, kitų nelietė. Jos buvo vežamos iš objekto į saugomą teritoriją, o iš jos į perdirbimo įmonę. A. D. padėjo su techniniais darbais, pačiame objekte lankėsi gal dukart. Ieškovė nebuvo gavusi nė vieno defektinio akto. Nesutarimai prasidėjo, kai K. neapmokėjo sąskaitų, grindžiant, kad pamatai yra kreivi. Jis nesutinka, nes nuvykus su A. D. į objektą, patys išmatavo pamatus ir nerado jokių trūkumų. Darbų atlikti nevėlavo, nes įrengę rostverką perdavė objektą kitiems lauko darbams atlikti ir laukė, kada galės vėl tęsti darbus ir kai tik statybų aikštelė vėl buvo perduota ieškovei, darbuotojai iškart atvyko tęsti darbų. Darbų grafiką buvo sudaręs A. D. suderinęs su užsakovu. Sutarties sąlygas lyg ir liudytojas rengė, bet ji buvo taisyta užsakovo. Mano, kad 2020-04-20 K. J. ir V. R. atlikti kontroliniai pamatavimai neteisingi, kadangi pamatus matavo su medžiaginiu metru nors jis turi būti skardinis, matavo, būdami skirtinguose kampuose, o ne tame pačiame taške, todėl su atliktais matavimais nesutiko. Dėl atliktų antstolių matavimų nurodė, kad matavo be ieškovės atstovų, matavo su tomis pačiomis priemonėmis, tokiu pačiu būdu, jiems buvo duotos pastabos. Į kitus specialistus dėl pamatų išmatavimo nesikreipė, nes yra užtikrinti, kad juos išmatavo ar pastatė gerai. Užsakovas siūlė pašalinti jo akimis esamus trūkumus, ieškovė atsisakė tai daryti be darbo projekto. Pamatus priėmė valstybinės institucijos, negavo jokių defektinių aktų iš techninės priežiūros ir užsakovo. Darbus atlikinėjo pagal patikslintą projektą. Dėl atliktų darbų akto pasirašymo objekte susitiko A. D., V. R., K. J. ir liudytojas, tačiau aktus buvo atsisakyta pasirašyti, todėl liudytojas priėmė sprendimą aktus pasirašyti vienašališkai, nes nebuvo jokių defektinių aktų ar kitų pretenzijų, buvo suėję visi terminai. Sudarė trijų asmenų komisiją, kuri vienašališkai priėmė darbų aktus, t.y. S. B. – rangovo atstovas, ir du specialistai – liudytojas ir A. D.. Dėl 2020-04-03 užsakovo laiško A. D. ir E. R., kuriame nurodyta, kad pamatai neatitinka plano, nurodė, kad laiškas nebuvo pasirašytas techninio prižiūrėtojo, bet su A. D. nuvažiavo jų išmatuoti ir viskas atitiko. Liudytojas asmeniškai pildė važtaraščius dėl šiukšlių išvežimo, dėl adreso neatitikimo nurodė, kad buvo pirmas kartas, kai pildė elektroniniu būdu, todėl įsivėlė techninė klaida.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

18.       Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

19.       Iš 2021-05-12 UAB „Karmo invest“ pranešimo nustatyta, kad ginčo objekto statytojas yra UAB „Karmo invest“, o atsakovė projekto vykdytoja, kuri pasirašė 2019-11-05 Statybos darbų techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 19/10/28-1 ir susitarė su J. A. J. dėl sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstravimo į poilsio paskirties (poilsio aptarnavimo) pastatą statybos darbų techninės priežiūros paslaugų teikimo.

20.       Ieškovė (rangovas) ir atsakovė (užsakovė) 2020-02-14 sudarė Statybų rangos sutartį Nr. PAS-54, iš Sutarties turinio nustatyta, kad  ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą (Priedas prie sutarties „Darbų grafikas“ - 2020-04-24) atlikti darbus, kurie numatyti Priede prie sutarties Nr. 1 (Lokalinė darbų sąmata)  ir juos perduoti atsakovei, o pastaroji įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei atsiskaityti už juo Sutartyje bei jos Priede Nr. 2 nustatyta tvarka bei terminais. Darbai atliekami laikantis atsakovės pateiktu bei ieškovės atstovo (techninės priežiūros vadovo) pritartu Techniniu darbo projektu, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa.

21.       Į bylą pateiktas Pirminis rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą projektas dalyje dėl galvenų ir rostverkų plano, pamatų po pertvarom, kuris parengtas į bylą pateikto statybvietės plano, Nekilnojamojo turto objekto (ginčo objekto) kadastrinių matavimų bylos, Detaliojo plano pagrindu, tačiau atidengus pamatus fiziškai ir paaiškėjus, kad pamatų dalis ašyje A taškuose 1-7 yra per siaura, buvo parengtas Darbo projektas taisymas 1 (arba patikslintas projektas), kuriuo ieškovė turėjo vadovautis, vykdydama Sutartinius įsipareigojimus atsakovei.

22.       Ieškovė į bylą pateikė Pamatų kontrolinę geodezines nuotraukas, kurią 2020-03-02 parengė UAB „Geosmart“, geodezininkas E. M., o 2020 m. balandžio mėn. – G. S. (nepasirašytą).  

23.       Atsakovė į bylą pateikė G. S. 2020 m. balandžio mėn. darytą geodezinę nuotrauką (pasirašytą)  bei T. V. iš UAB „Gistamos projektai“ 2020-05-05 ir 2020-06-16 darytas geodezines nuotraukas.

24.       Ieškovė atsakovei pateikė Atliktų darbų aktą Nr. 1 už atliktus darbus 2020 m. kovo mėn., darbų suma – 38 753,99 Eur su PVM (32 028,09 Eur be PVM) kartu su PVM sąskaita faktūra Serija ESAC Nr. 00000495, kurį atsakovė atsisakė pasirašyti. Ieškovė, atstovaujama direktoriaus S. B., statybų darbų vadovo A. D. ir darbų vadovo E. R., šį Atliktų darbų aktą Nr. 1 vienašališkai pasirašė 2020-04-28, nurodydama, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti darbus ir pasirašyti. 

25.       Taip pat ieškovė 2020-05-19 parengė Atliktų darbų aktą Nr. 2 už 2020 m. balandžio mėn. atliktus darbus, kurių suma – 9 080,22 Eur su PVM (7504,31 Eur be PVM), ir 2020-05-14 PVM sąskaitą faktūrą Serija ESAC Nr. 00000511. Ieškovė, atstovaujama direktoriaus S. B., statybų darbų vadovo A. D. ir darbų vadovo E. R., šį Atliktų darbų aktą pasirašė vienašališkai, nurodydama, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti darbus ir pasirašyti.

26.       Atsakovė iš dalies patvirtino Atliktų darbų aktą Nr. 2 ir geranoriškai sumokėjo avansinius mokėjimus 2020-05-05 – 1 000,00 Eur; 2020-05-06 – 10 000,00 Eur; 2020-05-08 – 14 000,00 Eur; 2020-05-22 – 2 000,00 Eur.

27.       Iš į bylą šalių pateiktų šalių susirašinėjimų nustatyta, kad atsakovė teikė pastabas ieškovei dėl atliktų darbų kokybės, darbų eigos ir vėlavimo, Atliktų darbų aktų nepriėmimo (elektroniniai laiškai 2020-04-03, 2020-04-22, 2020-04-27, 2020-04-29, 2020-04-30, 2020-05-15, 2020-05-22, 2020-06-09). Ieškovė 2020-04-06 ir 2020-04-27, 2020-05-19 siuntė atsakymus į atsakovės pastebėjimus dėl pamatų įrengimo trūkumų ir Atliktų darbų Nr. 1 akto patikrinimo.

28.       Ieškovė, atstovaujama E. R., 2020-04-23 parengė pranešimą Nr. 147 atsakovei, kuriame nurodė, kad dėl šalyje susiklosčiusios pandeminės situacijos – įvesto karantino, Grindų plokštės įrengimo darbai nusitęs neapibrėžtam laikui. Esant susiklosčiusiai situacijai darbų atlikimo stabdyti nesirengiama, darbai bus tęsiami kaip įmanoma intensyviau. Ieškovė, atstovaujama A. D., 2020-04-27 rašte Nr. 148 Dėl įrašo statybos darbų žurnale Nr. 90 nurodė, kad pamatai buvo nuardyti 2020-03-02, statybinės atliekos buvo pakrautos 2020-03-27, priduotos į atliekų tvarkymo vietą 2020-004-03. 2020-04-28 raštas Nr. 149 ir 2020-04-30 raštas Nr. 150 Dėl darbų tęstinumo. 2020-05-07 rašte Nr. 151 „Dėl darbų tęstinimo“ ieškovės atstovas A. D. išreiškė poziciją dėl darbų eigos ir Sutarties nutraukimo.

29.       Iš trečiojo asmens 2020-04-24 V. R. atliktų kontrolinių matavimų nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai.

30.       Iš Statybos darbų žurnalo nuorašo „Sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstravimas į poilsio paskirties (poilsio aptarnavimo) pastatą“ už laikotarpį nuo 2020-02-14 iki 2020-06-16, nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė jame darė įrašus, susijusius su objekte atliekamais darbais ir jų trūkumais.

31.       Atsakovė 2020-05-07 išsiuntė pranešimą ieškovei dėl Sutarties nutraukimo, jame nurodė, kad ieškovė pagal Sutartį darbų neatliko; dalis pagal sutartį ieškovės atliktų darbų turi trūkumų, kuriuos galima laikyti esminiais, nes jie trukdo vykdyti tolimesnius darbus; ieškovė savo atliktų darbų trūkumų nepašalino ir nepradėjo jų šalinti, todėl remdamasi Sutarties 7.3 punktu, CK 6.652, 6.658 straipsnio 2 dalimi, 6.665 straipsnio 3 dalimi, Sutartį nutraukė dėl ieškovės kaltės. Ieškovė 2020-05-13 pateikė atsakymą atsakovei „Dėl sutarties“, jame pasiūlė spręsti situaciją abipusių derybų keliu bei papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsisakymu pasirašyti Atliktų darbų aktą Nr. 1, todėl mano, kad atsakovei vėluojant pasirašyti Atliktų darbų aktą Nr. 1, ieškovė turi pagrindą jį pasirašyti vienašališkai. Vienašalis Sutarties nutraukimas taip pat neturi realaus pagrindo, kadangi darbų atsilikimas nuo grafiko atsirado ne dėl ieškovės kaltės, o dėl atsakovės atliekamų darbų ieškovės veiklos zonoje bei dėl specialiųjų darbų atlikimo, kuriuos atliko kitos įmonės ir kurių atlikimas užtruko iki 2020-04-30, o galutinio pritarimo ar nurodymo vykdyti darbus techninės priežiūros inžinierius nedavė.

32.       Iš 2020-05-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. F20-14, nustatyta, jog faktinių aplinkybių konstatavimas pradėtas ir baigtas 2020-05-08. Šio faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuoti rekonstruojamo statinio (duomenys neskelbtini), Neringa, įrengtų pamatų esminiai nuokrypiai nuo projekto. 

33.       Atsakovė ir MB „Bliekorius“ 2020-05-07 sudarė rangos sutartį Nr. NS27P- 01M01C020307. Sutarties 2.1 punkte numatyta, jog MB „Bliekorius“ įsipareigoja vykdyti ir baigti pamatų broko, padaryto kito rangovo (ieškovės), ištaisymo darbus, kad jie atitiktų matmenis nurodytus techniniame darbo projekte. 

34.       Iš MB „Bliekorius“ 2020-05-18 parengtos Sąmatos Nr. 2020/05/18-100, matyti kokie darbai turėjo būti atliekami, t. y. pamato pjovimo, kirtimo, lyginimo, valymo darbai; mechanizmų nuoma (pjovimui, kirtimui); transporto išlaidos; pamato šiltinimas polistireno putplasčiu; atpjauto betono armatūros dengimas nuo korozijos, o šių darbų suma 2 903,51 Eur su PVM. Taip pat pateiktas ir Statybos darbų žurnalas „Sandėliavimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstravimas į poilsio paskirties (poilsio aptarnavimo) pastatą, kuriame fiksuota šių darbų eiga. 2020-05-29 Atliktų darbų aktą Nr. 001, kuriame nurodyti MB „Bliekorius“ 2020 m. gegužės mėn. atlikti ir atsakovės priimti darbai už 5 386,92 Eur; 2020-06-22 Atliktų darbų aktas Nr. 002, MB „Bliekorius“ atliktų ir atsakovės priimtų darbų sumą 3 273,78 Eur; 2020-07-10 Atliktų darbų aktas Nr. 003, kurio suma 116,16 Eur. Taip pat pateiktos 2020-06-22 PVM sąskaita faktūra Nr. ANR00910, kurios suma 374,01; 2020-05-29 PVM sąskaita faktūra Nr. ANR00895 4 452,00 Eur sumai; 2020-06-22 PVM sąskaita faktūra Nr. ANR00909 2 705,60 Eur sumai; 2020-08-28 PVM sąskaita faktūra Nr. ANR00956 1 159,51 Eur sumai.

35.       Atsakovė 2020-06-09 pateikė pranešimą ieškovei Dėl atsiskaitymo pagal Sutartį, jame nurodė, kad nutraukus Sutartį 2020-06-07 atsakovė patyrė 3 689,51 Eur papildomų išlaidų, kurias sudaro: 200,00 Eur statybos darbų priežiūros vadovo išlaidos (be PVM); 2 399,51 Eur ieškovės netinkamai atliktų darbų defektų taisymo išlaidos (be PVM); 840,00 Eur išlaidos advokatui (be PVM) už pretenzijų ieškovei ir Sutarties nutraukimo dokumentų parengimą; 250,00 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos (be PVM).

36.       2020-07-28 techninis prižiūrėtojas V. R. pateikė paaiškinimus atsakovei dėl kilusios ginčo, įrengiant pamatus po ginčo pastatu, jame nurodė, kokius ieškovės atliktų darbų trūkumus rado, ką reikėjo tvarkyti.

37.       Iš Atliekų darytojo, vykdančio atliekų susidarymo apskaitą, perduodamų atliekų lydraščio Nr. 1215721 matyti, kad ieškovės atstovas A. D. 2020-05-07 atliekas (20 t) nusiuntė atliekų gavėjui MB „Skalvos projektai“ adresu (duomenys neskelbtini), Vydmantai, Kretingos r. sav. Iš Atliekų darytojo, vykdančio atliekų susidarymo apskaitą, perduodamų atliekų lydraščio Nr. 1227497 matyti, kad UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ 220 t atliekų 2020-05-14 nusiuntė UAB „Minijos telkinys“, adresu (duomenys neskelbtini), Dovilai, Klaipėdos r. sav.

38.       Iš į bylą pateikto 2021-04-28 Vertinimo akto, kurį užsakė atsakovė, o atliko ekspertas dr. D. K., jame užduoti klausimai: 1) ar faktiškai įrengtų pamatų matmenys atitinka projekto sprendinius? Jeigu ne, kokie nustatyti pamatų nuokrypiai nuo Projekto sprendinių? Kokie leistini (jeigu leistini) pamatų nuokrypiai nuo Projekto sprendinių? 2) Jei į pirmą klausimą atsakyta teigiamai, kokios priežastys darbų atlikimo procese sąlygojo (galėjo sąlygoti) pamatų nuokrypių atsiradimą? 3) Jeigu į pirmą klausimą atsakyta teigiamai, kokios galimos pasekmės toliau vykdant statybos darbus ant netinkamai (su nuokrypiais) įrengtų pamatų? 4) Kokią reikšmę turi Valstybės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir ar pažyma patvirtinta, kad darai atlikti be trūkumų? Išvados: 1) išanalizavus antstolės 2020-05-15 faktinių aplinkybių protokolą bei Darbo projekto taisymas (arba patikslintas projektas) pamatų planą, nustatyti neatitikimai Darbo projekto sprendiniams, faktiškai atliktų pamatų nuokrypiai nuo 4 iki 20 cm viršija apie 20 mm nuokrypį pagal Techninio projekto, technines specifikacijas bei neatitinka Statybos taisyklių ST 121895674.205.01:2014 „Betonavimo darbai“ keliamų kokybės reikalavimų; 2) pamatų nuokrypių atsiradimą sąlygojo netinkamai atlikti darbai, nesilaikant Darbo projekte numatytų sprendinių; 3) vykdant tolimesnius pastato statybos darbus ant netinkamai, su nuokrypiais įrengtų pamatų, nuokrypiai – netikslumai atsikartos ir įrengiant kitas pastato konstrukcijas bei keisis išorinis statinio kontūras, užstatomas plotas; 4) pagal antstolės faktiškai nustatytus matavimus pagal atliktus pamatus, pabaigus išorės sienų apdailą, užstatymo tankis viršytų privalomuosius detaliojo plano reikalavimus; 4) negalima teigti, kad statybos inspekcijos pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių patvirtina, kad darbai atlikti be trūkumų. Tai, jog Valstybinės statybų inspekcijos pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių nepatvirtina fakto, kad statybos atlikto be trūkumų, nurodė ir pati Valstybinės statybų inspekcija, kuri 2021 m. birželio mėn. rašte Nr. (9.12Mr)-2D- nurodė, kad tokia pažyma nelaikytina Inspekcijos dokumentu, patvirtinančiu atliktų statybos darbų atitiktį kokybės reikalavimams ar paneigiančiu rangovo netinkamai atliktų darbų (defektų) faktą. Tokia pažyma skirta vienam tikslui – įregistruoti NTR nebaigtą statyti ar rekonstruoti statinį ir daiktines teises į jį.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo.

39.       Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovė 2020-02-14 statybos rangos sutartį Nr. PAS54 nuo 2020-05-07 nutraukė neteisėtai, kadangi nors atsakovė 2020-05-07 pranešime nurodė Sutarties nutraukimo pagrindus – atliktų darbų trūkumus, tačiau taip niekada konkrečiai ir nenurodė, kokie tie trūkumai, atsakovė pati vengė priimti Atliktų darbų aktus, juose nenurodė darbų trūkumų, nesurašė defektacinio akto.

40.       Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ieškovės atlikti pamatų rekonstravimo darbai buvo su trūkumais; ieškovė vėlavo atlikti darbus pagal sutartį. Jei atsakovė nebūtų pasikreipusi dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo, atliktų darbų defektai būtų sąlygoje neatitikimą leistinam žemės sklypo užstatymo plotui. Ieškovė vengė bendradarbiauti, todėl atsakovė neturėjo kitos išeities, kaip remiantis Sutarties ir įstatymo nuostatomis nutraukti Sutartį.

41.       Byloje nustatyta, kad šalys 2020-02-14 sudarė Statybų rangos sutartį Nr. PAS-54 (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą (Priedas prie sutarties „Darbų grafikas“ - 2020-04-24) atlikti darbus, kurie numatyti Priede prie sutarties Nr. 1 (Lokalinė darbų sąmata) ir juos perduoti atsakovei, o pastaroji įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei atsiskaityti už juo Sutartyje bei jos Priede Nr. 2 nustatyta tvarka bei terminais. Taigi, Sutarties 2.1 punktas numato, kad ieškovė įsipareigojo atlikti pamatų įrengimą pagal Sutarties Priedą Nr. 1 (Lokalinė darbų sąmata), o darbai atliekami laikantis atsakovės pateiktu bei ieškovės atstovo (techninės priežiūros vadovo) pritartu Techniniu darbo projektu, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Darbų atlikimo terminas – pradžia 2020-02-24, pabaiga – 2020-04-24 (Sutarties 3.1 punktas). Sutarties 7.3 punkte šalys susitarė, kad atsakovė turi teisę nutraukti sutartį, jeigu ieškovė neištaiso savo trūkumų arba vengia tai padaryti arba trūkumai nepataisomi. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ir rekonstrukcijai, montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti bei kapitalinio remonto darbams atlikti (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Būtent ginčo šalių sudaryta sutartis laikytina statybos rangos sutartimi.

42.       Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. Taigi nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

43.       Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

44.       Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį, kadangi ji darbus atliko be trūkumų, o atsakovės nurodyti atlikti trūkumai yra netikslūs ir nepagrįsti.

45.       Sutarties 2.1 punktas numato, kad ieškovė įsipareigojo atlikti pamatų įrengimą pagal Sutarties Priedą Nr. 1 (Lokalinė darbų sąmata), o darbai atliekami laikantis atsakovės pateiktu bei ieškovės atstovo (techninės priežiūros vadovo) pritartu Techniniu darbo projektu, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Šalys viso teismo posėdžio metu patikino, kad darbai buvo vykdomi pagal pakoreguotą Darbo projektą, kurį šalys įvardijo kaip Patikslintas darbo projektas arba Darbo projektas taisymas 1 (toliau tekste - Patikslintas darbo projektas). Taigi laikytina, kad pagal Sutarties 2.1 punktą darbai turėjo būti atliekami pagal Patikslintą darbo projektą.

46.       Sprendžiant, ar ieškovė pažeidė šią Sutarties nuostatą, svarbu įvertinti šalių rašytiniais įrodymais remtas faktines aplinkybes, susiklosčiusias tarp šalių sutartinių santykių metu. Visų pirma, ieškovė 2020-04-03 pateikė atsakovei pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą už kovo mėnesį atliktus darbus (Aktas Nr. 1). Atsakovė elektroniniu laišku 2020-04-03 nurodė, jog ieškovės atlikti darbai nėra kokybiški, todėl privalo būti taisomi, t. y. nurodė, kad išliejus pamatus, gavosi žymus nuokrypis nuo projekto bei prašė pateikti galimus sprendimų būdus. Savo poziciją atsakovė grindė geodezininko G. S. 2020 m. balandžio mėnesį padaryta pamatų geodezine nuotrauka. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė ilgą laiką nepripažino išsakytų atsakovės pastabų dėl atliktos darbų kokybės. Tai patvirtino ir pats A. D. teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad tokias išvadas ir pastabas turėjo įtraukti techninis projekto prižiūrėtojas, o K. J. (užsakovas, atsakovės atstovas, einantis direktoriaus pareigas) tokios atestacijos neturi, todėl į tokias jo pastabas jis galėjo nereaguoti. Tačiau teismas su tokia ieškovės atstovo pozicija sutikti negali, kadangi nepaisant to, kad K. J. neturi techninio projekto prižiūrėtojo atestacijos, tačiau jis yra atsakovės atstovas ir užsakovas, atsakingas už tinkamą Sutarties vykdymą, kurio teises darbų atlikimo metu numato CK tiek bendrosios, tiek ir specialiosios – statybų, rangos nuostatos, t.y. CK 6.658 straipsnio 1 dalis numato užsakovo teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą, o CK 6.689 straipsnio 1 dalis suteikia teisę užsakovui kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo teikiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Taigi nepaisant to, kad Statybos techninis reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 18.2 punktas numato, kad techninę statybos priežiūrą vykdo statytojo (užsakovo) paskirtas statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) ir specialiųjų statinio statybos techninės priežiūros dalių vadovai (Reglamento VII skyrius), tačiau užsakovas taip pat turi teisę kontroliuoti atliekamus darbus su siekiu užtikrinti tinkamą rangos sutarties vykdymą. Antra, to pasekoje, dalyvaujant K. J. (projekto valdytojo atstovui), V. R. (statinio statybos techniniam prižiūrėtojui), E. R. (rangovo įgaliotam asmeniui), A. D. (rangovo įgaliotam asmeniui), 2020-04-24 buvo išmatuoti ir užfiksuoti rekonstruojamo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, pamatų fakto atitikimas pateiktam Patikslintam darbo projektui. Pamatų apžiūros protokole buvo užfiksuoti kontroliniai matavimai su rangovo dalyvavimu ir pasirašyti statinio statybos techninio prižiūrėtojo V. R.. Ieškovė 2020-04-27 elektoriniu laišku išreiškė norą susipažinti su protokolu per 3-5 dienas, todėl 2020-05-04 ieškovės atstovas A. D. atsakovės atstovui V. R. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame pateiktas planas statinio parametrams sumažinti, tačiau V. R. pareiškus pastabas dėl brėžinio, 2020-05-06 ieškovės atsakovas A. D. dar kartą pateikė brėžinį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė buvo pradėjusi bendradarbiauti su atsakove ir pripažino atsakovės pareikštas pastabas dėl atliktų darbų kokybės, ėmėsi veiksmų juos taisyti, tačiau netrukus bendradarbiavimą nutraukė. Tai patvirtina tiek ieškovės atstovai, tiek ir atsakovės. Trečia, ieškovės atliktų darbų broką užfiksavo ir antrasis statinio techninis prižiūrėtojas V. R. foto nuotraukose, kuriose matyti, kad ieškovės pastatytas pamato kraštas turėjo būti nupjautas, kadangi buvo per platus. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad Elektroniniame Statybos darbų žurnale jau 2020-03-18 atsakovės atstovas K. J. įrašė apie įtrukimus betoniniame pasluoksnyje; 2020-03-27 dėl polio nuokrypio; dėl esamų pamatų nesudarančio stataus kampo su naujai formuojamais pamatais. Papildomai nurodant atsakingus asmenis pateikti pastebėjimus ir išvadas. Su šiais įrašais susipažino J. A. J. ir A. D..  Šiuos ieškovės atliktų darbų neatitikimus Patikslintam darbo projektui patvirtino ir pirmasis techninis prižiūrėtojas A. J., teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, tačiau minėjo, kad jo nuomone šie netikslumai buvo nežymus, jų sprendimo būdų niekam nesiūlė, nes nebuvo ryšio su užsakovu. Šie išvardyti ieškovės darbų trūkumai buvo užfiksuoti tebesitęsiant sutartiniams santykiams tarp bylos šalių.

47.        Įrodymai dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų buvo renkami ir nutrūkus sutartiniams santykiams 2020-05-07. Pirma, ieškovės atliktų darbų neatitikimą projekte keliamiems reikalavimams taip pat fiksavo ir antstolė Greta Žutautė 2020­05­08 faktinių aplinkybių konstatavimo metu, kuriame dalyvavo ir ieškovės atstovai A. D. ir E. R., tačiau nei nė vienas ieškovės atstovas, nors ir išreiškę deklaratyvius nusiskundimus dėl antstolės fiksuotų matavimų, dėl jiems tinkamų matavimų į jokius specialistus nesikreipė. Antra, 2020-07-28 V. R. techninis projekto prižiūrėtojas taip pat pateikė paaiškinimus, juose statinio techninis prižiūrėtojas nurodė, kad vizualiai matėsi, kad nėra stačių kampų ašyje 1 su D ir A ašimis, o pasitelkus technologijas nustatyta, kad pastačius sienas, pamatai būtų išsikišę apie 17 cm į išorinę pastato pusę ir taip viršytų žemės sklypo užstatymo plotą. Trečia, ieškovės atliktų darbų trūkumus atsakovė įrodinėjo ir pasitelkdama kitus specialistus, t. y. šiuo atveju ekspertą Dr. D. K.. Ekspertas 2021-04-28 parengė ginčo objekto Vertinimo aktą, jame nurodė, kad pamatų įrengimo darbai atlikti nekokybiškai, nustatyti pamatų nuokrypiai viršija leidžiamą nuokrypį pagal Techninio projekto technines specifikacijas; pamatų ilgio nuokrypiai viršija leistinas normas pagal Statybos taisyklių ST 121895674.205.01.01:2014 „Betonavimo darbai“ kokybės kontrolė, nuostatas (Vertinimo akto 1 klausimas). Nurodė, kad pamatų nuokrypių atsiradimą sąlygojo netinkamai nekokybiškai atlikti darbai, nesilaikant Darbo projekte numatytų sprendinių (Vertinimo akto 2 klausimas). 

48.       Ieškovė, atsikirsdama, teigia, kad darbus vykdė pagal ant milimetrinio popieriaus paties ieškovės atstovo nubraižytu brėžiniu, ant kurio pasirašė projektuotoja J. B., tačiau teismo posėdžio metu tiek techninio projekto prižiūrėtojas V. R., tiek ir architektas A. S. patvirtino, kad paties ieškovės atstovo nubraižytas brėžinys netapo darbo projekto dalimi nepaisant to, kad ant jo pasirašė projektuotoja, todėl ieškovė negalėjo juo vadovautis ir pagal šį brėžinį atlikinėti darbų. Taigi tuo pačiu šis ieškovės argumentas patvirtina, kad ieškovė nesivadovavo visais Patikslinto darbo projekto sprendiniais.

49.       Taip pat ieškovė teigia, kad jokių esminių nuokrypių nuo projekto nebuvo, nes Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcija išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, tačiau, kaip nurodo eksperto dr. D. K. parengtoje išvadoje, minėta institucija išduodama pažymą apie statinio statybą be nuokrypių nuo esminių statinio projekto sprendinių, netikrina ir nesprendžia atitikimų projektiniams reikalavimams bei nevertina statybos darbams keliamų kokybės reikalavimų, o tik vertina ar atitinka esminiams sprendiniams pagal STR 1.05.01:2017 nuostatas. Tokią Vertinimo išvadą patvirtina ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri 2021 m. birželio mėn. parengtame rašte Nr. (9.12Mr)-2D nurodė, kad „Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos apraše pateiktas baigtinis sąrašas aspektų, kuriuos turi patvirtinti Inspekcijos pareigūnas, nagrinėdamas statytojo (užsakovo) prašymą išduoti pažymą. Statybos darbų kokybės tikrinimo ar kitokių Inspekcijos pareigūnų veiksmų, kuriais būtų siekiama išsiaiškinti galimus statybos defektus, aprašas nenumato. Pažyma nelaikytina Inspekcijos dokumentu, patvirtinančiu atliktų statybos darbų atitiktį kokybės reikalavimams ar paneigiančiu rangovo netinkamai atliktų darbų (defektų) faktą.“ Taigi teigti, kad statybos inspekcijos pažymą apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių nepatvirtina, kad statinio statybos darbai atlikti be trūkumų, todėl šis ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

50.       Ieškovė teigia, kad nukrypimai jau buvo nuo pat statybos darbų pradžios ir tai įrodo 2020-03-02 ieškovės užsakyta geodezinė nuotrauka, tačiau šie ieškovės argumentai vertintini kritiškai, kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė, kaip rangovė būtų informavusi atsakovę apie tokius neatitikimus, tai patvirtina ir pats atsakovas; taip pat statybos darbų žurnale nepažymėta, kad dar prieš atliekant darbus, ieškovė nustatė neatitikimus/nukrypimus nuo techninio projekto. CK 6.691 straipsnis numatyta rangos sutarties bendradarbiavimo principas. Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių pašalinti kliūtis. Taigi ieškovei neinformavus atsakovės apie tariamus faktinės situacijos nukrypimus nuo projekto, neteikė savo pastabų ir siūlymų, kaip pašalinti esamas kliūtis. CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta rangovui teisę sustabdyti savo darbą ir įspėti užsakovą, kai yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. CK 6.659 straipsnio 2 dalyje numatytos rangovui teisinės pasekmės, jeigu rangovas neinformavo užsakovo apie kliūtis, dėl kurių negali tęsti darbų arba atliktini darbai gali grėsti darbų rezultatui: rangovas tinkamai neinformavęs užsakovo neturi teisės remtis nurodyto straipsnio nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Taigi šio atveju, jei ieškovė turėjo pagrindą abejoti darbo projektu, jo neatitikimu Techniniam projektui, turėjo apie tai informuoti atsakovę. Tai patvirtino ir liudytojas projektuotojas A. S., teismo posėdžio metu nurodęs, kad rangovas turi informuoti techninį prižiūrėtoją, techninis prižiūrėtojas informuoja užsakovą, o užsakovas turėtų kreiptis šiuo klausimu į projektuotoją.

51.       Nors ieškovė ir jos atstovai, kategoriškai nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais, tačiau jokių kontrargumentų be išsakytų deklaratyvių teiginių ir įsitikinimo atliktų darbų tinkamumu, teismui nepateikė. Teismas nurodo, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 183, 185 straipsniai). Vertinant įrodymus turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu, t.y. dokumentai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jų turinys neprieštaringas, iš esmės susijęs su bylos dalyku, ir nėra duomenų, kurie suponuotų šių įrodymų turinio subjektyvumą dėl bylos aplinkybių. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymus, teismas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

52.       Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Ieškovė teismui nei kartu su ieškiniu, nei jau prasidėjus bylos nagrinėjimui iki pat jo pabaigos nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nepasitelkė jokių ekspertų paneigiančių atsakovės poziciją dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų, o tik žodžiu neigė pamatų rengimo darbų trūkumus. Teismas ne kartą siūlė ieškovei atlikti teisminę statybos ekspertizę – 2021-03-03 nutartimi skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje bei 2021-04-30 teismo posėdžio metu, tačiau ieškovė prašymo dėl ekspertizės teismui neteikė. Taigi įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visetą, t.y. į bylą pateiktas 2020 m. balandžio mėn. V. R. darytas foto nuotraukas, 2020 m. balandžio mėn. darytas geodezines nuotraukas, 2020-05-08 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2021-04-28 eksperto atliktą ginčo objekto Vertinimo aktą, pagrindžiančių ieškovės atliktų darbų trūkumus, bei tai jog ieškovė iš pradžių pripažino atliktus darbų trūkumus, o vėliau tiesiog pasyviai juos neigė tiek sutarties šalių sutartinių santykių laikotarpiu, tiek teisminio proceso metu, nepateikė jokių įrodymų, galinčių tai paneigti, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė atliktus pamatų rekonstrukcijos darbus atliko su trūkumais.

53.       Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar nustatytas sutarties pažeidimas yra esminis. Atsakovė teigia, jog šie pažeidimai yra esminiai, kadangi atliktų darbų trūkumai, jei nebūtų buvę ištaisyti, būtų lėmę didesnį žemės sklypo užstatymo plotą nei leidžia vietovės detalusis planas.

54.       Remiantis į bylą pateiktu ginčo objekto Vertinimo aktu, nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Neringoje 2003 metų detaliajame plane  nurodytas žemės sklypo užstatymo tankumas yra 0,48, tačiau įvertinus tai, kad faktiškai atlikus ir pabaigus išorės sienų apdailą, žemės sklypo užstatymo tankis būtų 0,49 proc., o šis tankis viršytų projektinius sprendinius ir privalomuosius detaliojo plano reikalavimus. Toks viršytas užstatymo tankis būtų laikomas savavališka statyba, kadangi tokia statyba pažeistų esminius statinio projekto sprendinius, o tai lemtų tokio užstatymo intensyvumo pašalinimą (Vertinimo akto 3 klausimas). Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės netinkamai atlikti darbai, t. y. rekonstruoti pamatai, turėjo esminių trūkumų, kurie būtų lėmę žemės sklypo užstatymo tankio padidėjimą, kuris draudžiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus, o toks pažeidimas būtų traktuotinas, kaip savavališka statyba, kuri yra draudžiama įstatymo (STR 1.05.01:2017 Statybą leidžiantys dokumentais. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ reikalavimai). Be to tokiais savo veiksmais ieškovė pažeidė ir Sutarties 1.1.3 punktą, kuriame nurodoma, jog šalys garantuoja, kad sudarydamos Sutartį ir vykdydamos savo įsipareigojimus, nepažeis teisės aktų, susitarimų ar kitokių dokumentų, todėl ieškovė turi atsakyti pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.).

55.       Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės nurodytu pagrindu nutraukti Sutartį dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus, teigdama, kad darbus atliko laiku, o jų atlikimas šiek tiek užtruko dėl pačios atsakovės subrangovų vykdytų darbų objekte.

56.       Byloje nustatyta, jog sutarties 1.2 punktu ieškovė įsipareigojo per Sutartyje nustatytą terminą atlikti darbus ir juos perduoti atsakovei. Sutarties 3.1 punktas numatė, kad darbų atlikimo terminas – pradžia 2020-02-24, pabaiga – 2020-04-24, o Sutarties 8.1.1. punkte ieškovė įsipareigojo darbus atlikti laiku ir kokybiškai. Priede Nr. 2 Darbų grafikas prie Sutarties matyti, kad darbai buvo paskirstyti etapais, pradedant nuo 2020-02-24 baigiant 2020-04-24.

57.       Iš į bylą pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, kad atsakovė 2020-04-22 elektroniniu laišku informavo ieškovę apie atsilikimą nuo darbų grafiko, pasiūlė suderinti naują darbų atlikimo grafiką. Ieškovė, atsakydama į atsakovės pasiūlymą, 2020-04-22 elektroniniu laišku informavo, kad į pasiūlymą suderinti kitą darbų atlikimo grafiką atsakys, peržiūrėjęs sutartį, tačiau informavo, kad darbų atlikimo atsilikimas gali būti paaiškinamas force majeur atveju, kadangi visoje Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas. Ieškovė kitą dieną, 2020-04-23, pranešimu informavo, kad Sutartyje numatyti darbai nusitęs neribotam laikui dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas darbų vadovas A. D. nurodė, kad Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas įtakos atliekamiems darbams objekte neturėjo, o darbus atlikti vėlavo dėl atsakovės kaltės, nes subrangovai neįvedė įvadinio kabelio, vandentiekio ir buitinių atliekų įvado.

58.       Vertinant šiuos ieškovės argumentus, teismas vėlgi atkreipia dėmesį, kad jiems pagrįsti ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), be to ieškovės pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli. Sutartinių santykių metu su atsakove ieškovė 2020-04-23 elektroniniu laišku Pranešime Nr. 147 atsakovei nurodė, kad „esant paskelbtam valstybiniu lygiu karantinui, tiesiogiai įtakoja mūsų darbinę veiklą tiek medžiagų teikime, tiek fizinio darbų atlikimo trukmėje, pranešu, kad grindų plokštės įrengimo darbai, nepriklausomai nuo mūsų pastangų, nusitęs tam tikram neapibrėžtam laikui. Esant tokiai situacijai darbų atlikimo stabdyti nesirengiame, darbai bus tęsiami, kaip įmanoma, intensyviau“, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad šalyje paskelbtas karantinas jokios įtakos ieškovės darbų terminui neturėjo.

59.       Apie tai, kad ieškovės darbai vėluoja dėl atsakovės kaltės, pradėjo teigti 2020-04-28, jau pasibaigus Sutarties terminui. Atsakovė teigia, kad kitų rangovų atliekami darbai visiškai nedarė įtakos ieškovės turėtiems atlikti darbams, be kita ko jie buvo atlikti laiku. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė Sutartyje nurodytu terminu iki 2020-04-24 darbų neatliko. Be to iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – šalių susirašinėjimų, nustatyta, kad atsakovė 2020-04-30 siuntė elektroniniu laišku galimą Darbų grafiką, juo darbai būtų buvę nukelti iki 2020-05-15, ieškovės atstovas A. D. šį grafiką patvirtino, tačiau iš byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir pačių šalių paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė papildomai nesiėmė jokių veiksmų atlikti darbus pagal papildomai nurodytą grafiką. Taigi ieškovė priežasčių, kas lėmė atliekamų darbų vėlavimą pagal pirminį ir antrinį darbų grafiką nenurodė, todėl darytina išvada, kad ieškovė pažeidė Sutartyje nurodytą terminą.

60.       Be to teismas, vertindamas ginčo Sutarties vienašalį nutraukimą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis turi imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Ši pareiga yra esminė vykdant bet kurią sutartį (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Jos laikantis šalys turi galimybę sutarties vykdymą suderinti su nenumatytomis aplinkybėmis, taip išvengti tolesnio jos vykdymo sutrikimų, galimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Taigi, įvertinus anksčiau aptartas byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, nustatyta, kad atsakovės atstovai – direktorius K. J., vėliau ir techninis prižiūrėtojas V. R. ne kartą teikė pranešimus apie statomo objekto nukrypimą nuo Techninio darbo projekto bei užklausimus, kokius sprendimo būdus mato ieškovė, tačiau ieškovė jokių veiksmų nesiėmė spręsti susiklosčiusią situaciją ir tokiu būdu pažeidė įstatyme numatytą bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą imtis visų nuo ieškovės priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Taigi sutarties nutraukimą lėmė ne tik ieškovės su esminiais trūkumais atlikti darbai, kurie neatitiko Techninio darbo projekto, tačiau ir sąmoningas atsisakymas bendradarbiauti su atsakove, tai ne kartą patvirtino ieškovės atstovai teismo posėdžio metu, nurodydami, kad jie darbus atliko tinkamai, todėl nebuvo su atsakove poreikio bendrauti pareikštų nusiskundimų dėl atliktų ieškovės darbų atžvilgiu.

61.       Teismas nurodo jog esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas, todėl svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus.

62.       Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tiek kiekvienas ieškovės veiksmas atskirai, tiek jų visuma kartu, sudaro pagrindą pripažinti esant esminį sutarties pažeidimą, todėl atsakovės vienašalis sutarties nutraukimas laikytinas teisėtu. Ieškovės atlikti Sutartinių įsipareigojimų, numatytų 1.1.3, 2.1., 3.1. 8.1.1 punktų pažeidimai lėmė tai, jog atsakovė negavo tai, ko teisėtai tikėjosi gauti pagal Sutartį – jog ieškovė atliks pamatų rekonstrukcijos darbus, kurie numatyti priede Nr. 1 prie Sutarties, laiku, kaip tai numatyta priede Nr. 2 prie Sutarties, remdamasi Techniniu darbo projektu (Sutarties 2.1 punktas) nepažeisdama teisės aktų ir kitų dokumentų (Sutarties 1.1.3 punktas). Ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų Sutarties nutraukimo pagrindų, sutartinių santykių metu atsisakė bendradarbiauti, todėl laikytina, kad ieškovė savo prievolių pagal Sutartį neįvykdė, o atsakovei nebebuvo pagrindo tikėtis, jog ieškovė savo Sutartinius įsipareigojimus įvykdys tinkamai ir laiku. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie patirtus nuostolius dėl vienašalio Sutarties nutraukimo, todėl laikytina, kad jų nepatyrė. Darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai, remdamasi Sutarties 7.3 punkto nuostata nutraukė ginčo Sutartį su ieškove nepažeisdama CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų sutarties nutraukimo kriterijų.

63.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 2020-05-07 pranešime nutraukti Sutartį nurodė pagrindus, pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pagrindus vienašališkai nutraukti Sutartį, tuo tarpu ieškovė apsiribojo savo įsitikinimu ir deklaratyviais teiginiais apie tai, jog darbai buvo atlikti be trūkumų ir laiku nors kaip ieškovė, teikianti reikalavimą teismui, turi pagrįsti jį rašytiniais įrodymais ar kitomis leistinomis priemonėmis (CPK 178 straipsnis).

64.       Dėl šios priežasties atmestina ieškovės reikalavimas pripažinti, kad atsakovė 2020-02-14 statybos rangos sutartį Nr. PAS54 nutraukė nuo 2020-05-07 neteisėtai, o pripažinus, kad Sutartis nutraukta teisėtai, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 009,91 Eur baudą kaip minimalius nuostolius dėl 2020-02-14 statybos rangos sutarties Nr. PAS54 nutraukimo.

Dėl vienašalių Atliktų darbų aktų Nr. 1 ir 2 pripažinimo negaliojančiais.

65.       Atsakovė teigia, kad ieškovės pasirašyti Vienašaliai Atliktų darbų aktai Nr. 1 (už kovo mėn.) ir Nr. 2 (už balandžio mėn.) turi būti pripažinti negaliojančiais, kadangi Atliktų darbų akte Nr. 1 atlikti darbai buvo su esminiais nukrypimais nuo techninio darbo projekto, o Nr. 2 buvo koreguotinas, kadangi atliktų darbų kiekis neatitiko realybės.

66.       Šiuo atveju pagal Sutartį, darbai laikomi atliktais, kai faktiškai atlikti sutartyje ir jos priede numatyti darbai, pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas (Sutarties 5.2 p.). Rangovo pateiktą atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Užsakovas pasirašo per 3 darbo dienas, jeigu nėra pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės (Sutarties 5.3 p.).

67.       CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

68.       Baigiamoji statybos rangos sutarties (arba jos etapo) vykdymo stadija yra darbų perdavimas ir priėmimas. Šie klausimai yra reglamentuojami CK 6.694 straipsnio normomis. Rangovas, atlikęs darbus, praneša apie tai užsakovui, ir pastarasis privalo nedelsiant pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą, ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas konstatuoja, kad kita šalis atsisakė aktą pasirašyti pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007). 

69.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės atliktų darbų akte yra nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Jame gali būti pastabų dėl darbų atlikimo laiko ar netinkamai įrašyto šių darbų priėmimo laiko. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį rangovas gali pranešti apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą ir tada privaloma nedelsiant pradėti jų priėmimą. Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes. Ta prasme darbų priėmimo perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007).

70.       Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai (CK 6.694 straipsnis). Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013).

71.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2020-04-02 pateikė pasirašyti Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 už kovo mėnesį atliktus darbus

72.       Taigi įvertinus, šias aplinkybes, iš esmės kyla ginčas dėl dalies Vienašaliame Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytų darbų, kadangi atsakovė 2020-06-09 nutarė nepriimti tik pamatų armavimo, betonavimo, klojinių įrengimo, šiltinimo darbai ašyje A (tarp 1-7). Atsakovė atsisakymą priimti darbus grindžia tuo, kad šie darbai buvo atlikti su trūkumais. Kaip minėta anksčiau sprendime, apie trūkumus ieškovė buvo informuota tiek elektroniniu paštu, tiek ir paliekant pranešimus elektroniniame statybos darbų žurnale. Šie trūkumai pripažinti įrodytais ir esminiais, todėl teismas pakartotinai dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad minėti ginčo darbai yra tiesiogiai susiję su byloje jau nustatytais trūkumais, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė priimti dalį Atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytų darbų, todėl Vienašalis Atliktų darbų aktas Nr. 1, kuriuo buvo priimti visi ieškovės atlikti darbai, pripažintinas negaliojančiu, kadangi įstatymas numato užsakovo, šiuo atveju atsakovės, teisę atsisakyti pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, jeigu nustatomi darbų rezultato trūkumai (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

73.       Ieškovė pateikė atliktų darbų aktą už 2020 m. balandžio mėn. Akte Nr. 2 nurodyti atlikti darbai: transportuojant statybines šiukšles už kiekvieną papildomą kilometrą pridėti k4=40,000, surenkamos gelžbetonio sąramos, pamatų šiltinimas iš išorės izoliac. Putų polistirolo 150 mm, paklojant membraną, pamatų šiltinimas iš vidaus izoliac., putų polistirolo 50 mm storio plokštėmis EPS 100, pamatų sijų užpylimas smėliu, grunto sutankinimas, skaldos (žvyro) pasluoksnis. Atsakovė 2020-05-15 elektroniniu laišku nurodė pastabas dėl Akto Nr. 2 netikslumų, teigdama, kad aktuojami nepagrįsti smėlio užpylimo kiekiai, nes buvo pasinaudota esamu pajūrio smėliu, smėlio į objektą vežama nebuvo; sąramos laiptinėse nesumontuotos; per didelis žvyro kiekis; per didelis šiltinimo iš pastato išorės kiekis, o šiltinimas iš vidaus nenumatytas ir nepatvirtintas; statybinio betono laužo nevežta nuo kovo mėn. pabaigos; be to PVM paskaičiuotas dvigubai, todėl pasiūlyta jį sumažinti arba pateikti mokesčių administratoriaus paaiškinimą; po grunto sutankinimo iškraipyti kanalizacijos vamzdžių atsišakojimai iš grunto. Ieškovė 2020-05-19 atsiuntė atsakovei pakoreguotą atliktų darbų aktą už 2020 m. balandžio mėn.,  tačiau Aktas Nr. 2 koreguotas tik iš dalies - pašalinant tik „gelžbetonio sąramų surinkimas“. Ieškovė 2020-05-22 pasirašė vienašalį atliktų darbų aktą už 2020 m. balandžio mėn. Jis išsiųstas 2020-06-05. Atsakovė 2020-05-22 elektroniniu laišku pranešė, kad Aktą Nr. 2 patvirtino iš dalies, nurodydama, kad tvirtinami šie darbai: grunto sutankinimas, skaldos (žvyro) pasluoksnis, pamato šiltinimas iš vidaus. Iš dalies tvirtinami pamatų šiltinimo iš išorės, kurio kiekis 60,149 kv.m., darbai. Netvirtinami šie darbai: statybinių šiukšlių transportavimas, kadangi įrašai statybos kontroliuojančių asmenų nepasirašyti arba asmenys nepakviesti pasirašymui, o pažymose, įkeltose į statybos darbų žurnalą, šiukšlių susidarymo vieta nurodytas nežinomas objektas; pamatų sijų užpylimas smėliu, kadangi „Sistela“ programoje iššifravus kodą, nurodyta „Pamatų sijų užpylimas smėliu, paduodant medžiagas kranu“, todėl reikalingas tikslinimas, nes kranas objekte nedirbo, o 160 kubinių m. smėlio fiziškai nėra, kur išpilti.

74.       Taigi visų pirma, vertintina, ar atsakovė pagrįstai tik iš dalies patvirtino pamatų šiltinimo iš išorės darbus, kurio kiekis 60,149 kv.m.

75.       Tiek Atliktų darbų akte Nr. 2, tiek ir Vienašaliame Atliktų darbų akte Nr. 2 nurodyta, kad Pamatų šiltinimas iš išorės izoliac. Putų polistirolo plokštėmis, paklojant membraną kiekis yra 62,762, jų kaina – 1 680,12 Eur. Atsakovė iš dalies sutinka su atliktais darbais, nurodydama, kad šių darbų kiekis pagal faktą atitinka 60,149 kv.m., o ne 62,762 kv.m., tačiau atsakovė jokių tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė – tik 2020-05-015 elektroninį laišką, kuriame nurodo, kad per didelis šiltinimo iš pastato išorės kiekis, o kas ir kokiu būdu išmatavo faktinį šiltinimo sluoksnio kiekį byloje nėra, todėl šis atsakovės argumentas atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

76.       Antra, teismas laiko pagrįstais atsakovės argumentus, kuriais remiantis atsakovė atsisakė priimti statybinių šiukšlių transportavimo darbus, kadangi iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovė 2020-05-07 užpildė statybos žurnalą, jame nurodydama, kad išvežama 20 t statybinių šiukšlių pagal perduodamų atliekų lydraštį Nr. 1215721, tačiau lydraštyje nurodoma, kad atliekų susidarymo vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klemiškės k., Klaipėdos r. sav., tuo tarpu atsakovės vykdytų statybų objektas yra kitu adresu - (duomenys neskelbtini), Neringa. Taigi akivaizdu, kad šiukšlių surinkimo vieta nėra Sutarties objektas. Ieškovė nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, tik deklaratyviai teigė, jog klaidingas adresas yra techninė klaida, kadangi šiuo adresu atliekos buvo išvežtos sandėliuoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog rangovas, šiuo atveju ieškovė, yra savo veiklos profesionalas, ilgą laiką specifinius darbus vykdanti įmonė, turinti didelę patirtį. Tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat atsakomybės už savo veiklą standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009). Taigi atsižvelgus į tai, kad rangovui, taikomi aukštesni atsargumo ir apdairumo standartai, teismas tokį ieškovės argumentą vertina kritiškai, kadangi šiuo atveju šis įrodymas yra vienintelis, pagrindžiantis būtent tai, jog ieškovė vežė statybines šiukšles iš objekto adresu (duomenys neskelbtini), Klemiškės k., Klaipėdos r. sav., o ne iš Sutartyje nurodyto objekto, be kita ko, ieškovė nepateikė ir duomenų, kad šiuo adresu atliekos tikrai buvo sandėliuojamos, kas galėtų padidinti tikimybę apie įveltą techninę klaidą pildant lydraštį Nr. 1215721. Be kita ko, ieškovei neįvykdžius atliekų išgabenimo iš objekto darbų, atsakovė dėl šių darbų atlikimo susitarė su UAB „Gerbūvio sprendimų centras“. Atliekų susidarymo vietos adresu (duomenys neskelbtini), Neringa 2020-05-14 buvo išgabenta 220 tonų mišrių statybinių ir griovimo atliekų, tai patvirtina į bylą pateiktas perduodamų atliekų lydraštis, Nr. 1227497. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai neįvykdė Sutartinių įsipareigojimų pašalinti šiukšles iš ginčo objekto, o atsakovė pagrįstai atsisakė šiuos darbus priimti.

77.       Trečia, atsakovė nurodė, jog nesutinka pamatų sijų užpylimo smėliu darbais, kadangi pamatų sijų užpylimas smėliu „Sistela“ programoje nurodyta „Pamatų sijų užpylimas smėliu, paduodant medžiagas kranu“, tačiau faktiškai kranas objekte nedirbo. Be to, 160 m3 smėlio fiziškai nebuvo kur išpilti, tačiau ieškovė jokio papildomo paaiškinimo, kaip to reikalavo atsakovė, nepateikė. Trečiasis asmuo V. R. nurodė, kad kontinentinis smėlis į objektą jam dirbant vežamas nebuvo, o kasant elektros įvadus matėsi, kad po sutankintu žvyro - skaldos sluoksniu yra vietinis smėlis, kuris sutankinimui netinkamas, šiuos darbus turėjo ištaisyti MB „Bliekorius“.

78.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lokalinėje sąmatoje prie Sutarties nurodyti Pamatų sijų užpylimas smėliu, kurio kiekis 160 m3, toks pat kiekis nurodytas ir Atliktų darbų akte Nr. 2, todėl atsakovės teiginys, kad 160 m3 smėlio nebuvo, kur išpilti ar kad šie darbai buvo atlikti naudojant ar nenaudojant krano, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi iš esmės Atliktų darbų akte Nr. 2 yra nurodytas toks pats smėlio kiekis ir jo kaina, kaip ir šalių sudarytoje Lokalinėje sąmatoje, patvirtintoje prie Sutarties. Taip pat atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad buvo naudojamas vietinis smėlis, o ne kontinentinis smėlis, ir kad šiuos darbus ištaisė MB „Bliekorius“. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu pateikė foto nuotraukas, iš kurių matyti smėlis, tačiau nuotrauka yra nespalvota, todėl nėra galimybės nustatyti, koks tai yra smėlis. Kita vertus teismas neturi ekspertinių žinių nustatyti ginčo objekte naudoto smėlio rūšį, o kitokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad objekte buvo naudojamas vietinis smėlis, o ne kontinentinis smėlis, atsakovė į bylą nepateikė. Taip pat ir iš MB „Bliekorius“ pateiktos Sąmatos ir Atliktų darbų aktų Nr. 001, 002, 003 nėra galimybės nustatyti, kad buvo daromi sutankinimo darbai, t.y. taisomi ieškovės atliktų sutankinimo darbų trūkumai. Taigi atsižvelgus į tai, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo objekte buvo naudojamas vietinis smėlis, o ne kontinentinis smėlis, jis atmestinas, kaip nepagrįstas, o pačios atsakovės veiksmai atsisakant priimti šiuo darbus laikytini neteisėtais.

79.       Be to, Sutarties 5.6 punkte nurodoma, jog jeigu užsakovas nepagrįstai vengia ar atsisako priimti atliktus darbus, rangovas sudaro komisiją iš 3 asmenų, kurią sudaro rangovo atstovas ir du pasirinkti atliktų darbų srities specialistai, kurie aktu užfiksuoja atliktų darbų faktą bei kitas aplinkybes. Sudarius tokį aktą ir perdavus užsakovui bus laikoma, kad darbai perduoti tinkamai. Šiuo atveju objekto dalyviai sudarė komisiją kurią sudarė – A. D. (kaip rangovo atstovas, kaip specialistas objekte einantis statybos direktoriaus pareigas), R. (darbų vadovas) ir direktorius S. B. (specialistas). 

80.       Atsakovė teigia, kad ieškovė nepasinaudojo Sutarties 5.6. punkte numatyta galimybe inicijuoti 3 kvalifikuotų asmenų komisijos, kurių nariai turėjo teisę ir galimybę pasirašyti atliktų darbų aktą, sudarymu, kadangi Vienašaliuose aktuose Nr. 1 bei Nr. 2 niekur nėra pažymėta, nurodyta, jog būtent šie asmenys yra Sutarties 5.6 punkte numatytos komisijos nariai. Pagal Sutarties 5.6 punkto esmę, du iš trijų komisijos narių negalėjo būti ieškovės atstovai. Aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra pažymėta, jog buvo sudaryta komisija, siekiant užfiksuoti atliktų darbų faktą, taip pat nebuvo laikomasi Sutarties reikalavimo, jog komisijos nariai privalo būti atliktų darbų srities specialistai iš kurių du asmenys – ne ieškovės atstovai. Nėra duomenų, apie pasirašiusiųjų asmenų išsilavinimą, kvalifikaciją, kompetenciją vertinti susidariusią situaciją. Visi šie asmenys dirba ieškovei, todėl objektyviai vertinant, jie visi yra ieškovės, atstovai. Prierašas „Nepagrįstai atsisakė priimti darbus ir pasirašyti“ negali būti vertinamas kaip atliktų darbų fakto ir aplinkybių fiksavimas, nes niekaip nėra nurodomas realus situacijos fiksavimas, nepažymimos egzistavusios aplinkybės, nėra nurodoma kaip, kokie atlikti darbai buvo vertinami.

81.       Teismas nurodo, jog kilus ginčui dėl sutarties nuostatų aiškinimo, įstatymas numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalys). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Be to Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ir taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021). Vadovaujantis pažodiniu Sutarties tekstu, matyti, kad rangovo sudarytą komisiją turi sudaryti 3 kvalifikuoti asmenys, kurie turi teisę ir galimybę pasirašyti atliktų darbų aktą. Šiuo atveju iš ieškovės teiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, nustatyta, kad komisijos nariu nurodytas S. B. yra ieškovės direktorius, todėl laikytinas tinkamu ieškovės atstovu; A. D. – ieškovės paskirtas statybos direktorius, tai patvirtina į bylą pateiktas kvalifikacijos atestatas; E. R. – ieškovės paskirtas eiti darbų vadovo pareigas, tačiau byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog E. R. turi tinkamą kvalifikaciją eiti šias pareigas, o taip pat ir kad turi tinkamą kvalifikaciją eiti komisijos nario pareigas, kaip specialistas, todėl darytina išvada, kad ne visi komisiją sudarę asmenys, turėjo tinkamą kvalifikaciją joje dalyvauti ir dėl to sutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovė tinkamai nepasinaudojo Sutarties 5.6 punkte nurodyta teise sudaryti komisiją, kuri tinkamai įvertintų ieškovės, kaip rangovės, atliktus darbus. Taip pat sutiktina su atsakovės pozicija, kad nėra duomenų, kad būtent šių ieškovės atstovų dalyvavimas pasirašant Vienašalius Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, sudarė šią komisiją, kadangi byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie šios komisijos sudarymo procesą, be kita ko, ir Vienašaliuose Atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nėra informacijos nei apie komisiją, nei apie jos narius, tik anksčiau minėtų ieškovės atstovų parašai. Taip pat ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad fiksavo Atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 atliktus darbus, o remiantis faktiškai užfiksuotais duomenimis, priėmė sprendimą, jog Atliktų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2 yra tinkamai sudaryti ir pagrįsti. Šiuo atveju Vienašaliuose Atliktų darbų aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 yra tik padaryta žyma „Nepagrįstai atsisakė priimti darbus ir pasirašyti“, be jokių papildomų paaiškinimų.

82.       Atsakovė taip pat teigia, kad ieškovės sudaryta komisija iš ieškovės atstovų neatitiko šalių sutartinės valios, kadangi tokioje komisijoje turėjo dalyvauti mažiausiai vienas atsakovės atstovas. Kaip minėta anksčiau, ginčo komisiją sudarė ieškovės atstovai, tačiau atsižvelgus į tai, kad ši komisija sudaryta kilus ginčui tarp Sutarties šalių dėl Atliktų darbų priėmimo, o komisija aktu turėjo užfiksuoti atliktų darbų faktą bei kitas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, laikytina, kad vien tik ieškovės interesus atstovaujantys asmenys vis dėlto negalėjo objektyviai ir nešališkai įvertinti atsakovės atliktų darbų kokybės, kadangi komisijoje nedalyvavo nė vienas iš atsakovės atstovų, ar nepriklausomas nuo šalių ekspertas, o to pasekoje tokie Vienašaliai atliktų darbų aktai negali būti traktuotini, kaip tinkamai perduoti atsakovei.

83.       Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, vertinant tiek lingvistinį Sutarties 5.6 punkto tekstą, tiek ir vertinant minėtos nuostatos tarpusavio ryšį su kitomis Sutarties sąlygomis, nuostatos sudarymo tikslą ir esmę, jos atitikimą bendriesiems teisės principams, darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai teigia pasinaudojusi Sutarties 5.6 punktu ir jo pagrindu priėmusi Vienašalius Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2.

84.       Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad atsakovė, atsisakydama pasirašyti Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, raštu nepateikė defektacinio akto, kuriame būtų aiškiai nurodyti ieškovės atliktų darbų trūkumai, todėl atsakovės nurodyti atliktų darbų trūkumai visiškai nepagrįsti. Tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija sutikti neturi pagrindo. CK 6.662 straipsnio 1-2 dalys numato, kad užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Taigi įstatymas nenumato pareigos užsakovui atliktų darbų trūkumus fiksuoti tik defektaciniame akte, tai gali būti atlikti ir kituose dokumentuose, reikšminguose atliekant rangos darbus. Šiuo atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad tiek pačios Sutarties nuostatas, tiek ir dėl darbų eigos kilusius klausimus šalys derino elektroniniu paštu, todėl darytina išvada, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia dalykinė praktika. Atsakovės atstovas pretenzijas reiškė el. paštu ieškovės atstovui A. D., pats A. D. į dalį šių laiškų atsakinėjo, taip pat pretenzijos buvo raštu pateiktos ir elektroniniame statybos darbų žurnale, tad teigti, kad atsakovė tinkamai neinformavo ieškovės apie jos atliktų darbų trūkumus, kad jie yra neinformatyvūs, nėra teisinio pagrindo. Be to ieškovė Atliktų darbų aktus siuntė elektroniniu paštu, o atsakovė elektroniniu paštu atsakydama ne kartą nurodė atliktų darbų trūkumus, taip pat elektroniniu paštu ir atsisakė priimti minėtus Aktus, nurodydama to priežastis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie atliktų darbų trūkumus, ieškovė apie juos žinojo, taip pat ieškovė tinkamai informavo ieškovė ir apie atsisakymą priimti Aktus Nr. 1 ir Nr. 2.

85.       Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai atsisakė priimti Vienašalį Atliktų darbų aktą Nr. 1, kadangi Akte nurodyti darbai atlikti su esminiais trūkumais, o Vienašaliame Atliktų darbų akte Nr. 2 nurodytas atliktų darbų kiekis neatitiko realybės, t.y. ieškovė nepagrįstai į Vienašalį Atliktų darbų aktą Nr. 2 įtraukė šiukšlių transportavimo iš ginčo objekto darbus. Taip pat ieškovė nesilaikė Sutarties 5.6 punkto nuostatos, kuri numato teisę šalims sudaryti komisiją, kuri tinkamai įvertintų ieškovės, kaip rangovės, atliktus darbus. Šių konstatuotų faktų pasekoje yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą pripažinti Vienašalius atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 negaliojančiais, kadangi ieškovė, pateikdama Vienašalius atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2 ne tik pažeidė įstatymo – CK 6.694 straipsnio nuostatas, tačiau ir nesilaikė sutartinių šalių įsipareigojimų (Sutarties 5.6 punktas, CK 6.200 straipsnis).

Dėl nuostolių atlyginimo atsakovei už atliktus darbus ištaisant ieškovės atliktų darbų trūkumus.

86.       Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti atsakovei 2 891,32 Eur už ieškovės netinkamai atliktų darbų defektų taisymą. Nurodo, kad šias išlaidas sudaro: pamato remontas (pjovimas, mušimas) - 720 Eur be PVM (MB „Bliekorius“ 2020-05-29 atliktų darbų aktas Nr. 001, Eil. Nr. 1); pamato šiltinimas polistireno putplasčiu EPS 100 200x150 mm - 400 Eur be PVM (MB „Bliekorius“ 2020-06-22 atliktų darbų aktas Nr. 002 Eil. Nr. 1); atpjauto betono armatūros dengimas nuo korozijos 200x150 mm - 120 Eur be PVM (MB „Bliekorius“ 2020-06-22 atliktų darbų aktas Nr. 002 Eil. Nr. 2); pamato šiltinimas polistireno putplasčiu EPS 100 200x150 mm - 56 Eur be PVM (MB „Bliekorius“ 2020-07-10 atliktų darbų aktas Nr. 003 Eil. Nr. 1); atpjauto betono armatūros dengimas nuo korozijos 200x150 mm - 40 Eur be PVM (MB „Bliekorius“ 2020-07-10 atliktų darbų aktas Nr. 003 Eil. Nr. 2). Mechanizmų nuoma (pjovimui, kirtimui), neįtraukta į atliktų darbų aktus - 213,35 Eur be PVM (MB „Bliekorius“ 2020-06-22 PVM sąskaita faktūra Nr. ANR00910); mechanizmų nuoma (pjovimui, kirtimui), neįtraukta į atliktų darbų aktus - 840,17 Eur be PVM (MB „Bliekorius“ 2020-08-28 PVM sąskaita faktūra Nr. ANR00956).

87.       Trečiasis asmuo MB „Bliekorius“ atsiliepime nurodė, kad atsakovė pagal Sutarties 3.2 punktą pateikė geodezininko G. S. darytą geodezinę pamatų nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas ieškovės atliktų rangos darbų neatitikimas techniniam darbo projektui. Trečiasis asmuo, įvertinęs darbų trūkumus, 2020-05-18 pateikė atsakovei darbų sąmatą. Atlikus darbus buvo pasirašyti atliktų darbų aktai, o UAB „Gistamos projektai“ atlikta geodezinė nuotrauka patvirtino, kad ieškovės padaryti darbų defektai ištaisyti.

88.       Ieškovė nurodo, kad trečiojo asmens atliktų darbų aktuose panaudotų medžiagų kiekiai yra neaiškūs, negalima nustatyti, kokios apimties buvo ieškovės atliktų darbų trūkumų taisymas. MB „Bliekorius“ atliko ir kitus darbus, nesusijusius su ieškovės atliktų darbų trūkumų taisymu. Neaišku kokie mechanizmai buvo nuomoti ir ar jie buvo naudoti būtent pamato tvarkymui, ar kitiems darbams atlikti, kadangi atliktų darbų aktuose Nr. 002 ir Nr. 003 nėra pamato mušimo darbų. Ieškovė teigia, jog nuostoliai turėtų siekti 2 389,52 Eur, o ne 1 549,35 Eur be PVM.

89.       Įstatyme numatyta, jog jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (6.665 straipsnio 3 dalis). Taip pat CK 6.61 straipsnis numato, jog kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius.

90.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: i) neteisėti veiksmai; ii) kaltė; iii) žala ir iv) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

91.       CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pasisakant dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos pažymėtina, kad aptariamu atveju aukščiau nurodytais argumentais buvo įvertinti ieškovės veiksmai ir nustatyta, jog ieškovė pagal Sutartį sulygtus darbus atliko su trūkumais, todėl atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį. Taigi ieškovės neteisėti veiksmai įrodyti.

92.       CK 6.248 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (3 dalis). Ieškovė kaltės nebuvimą įrodinėja remdamasi iš esmės analogiškais argumentais, jog neatliko neteisėtų veiksmų, o sutartiniuose santykiuose elgėsi protingai ir apdairiai. Tačiau aptariamu atveju nustačius, jog atsakovė Sutartį nutraukė pagrįstai, vertintina, jog įrodyta ir ieškovės kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga.

93.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

94.       Šiuo atveju atsakovė žalą (nuostolius) įrodinėja šiais pateiktais rašytiniais įrodymais. 2020-05-07 Statybų rangos sutartimi Nr. NS27P-01M01C020307 atsakovė ir MB „Bliekorius“ susitarė, kad MB „Bliekorius“, kaip rangovė, per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą vykdys ir baigs: pamatų broko, padaryto kito rangovo, ištaisymo A ašyje darbus, kad jie atitiktų matmenis nurodytus Patikslintame darbo projekte, o atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo sudaryti Sutartyje numatytas sąlygas rangovei darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei Sutarties kainą. Trečiasis asmuo parengė Sąmatą Nr. 2020/05/18-100, kurioje numatyti šie darbai: pamato pjovimas, kirtimas, valymas; mechanizmų nuoma (pjovimui kirtimui); transporto išlaidos; pamato šiltinimas polistireno putplastis EPS 100 200x150 mm; atpjauto betono armatūros dengimas nuo korozijos 200x150 mm, šių darbų suma 2 903,41 Eur su PVM.

95.       Į bylą pateikti Atliktų darbų aktai Nr. 001 (2020-05-29), Nr. 002 (2020-06-22), Nr. 003 (2020-07-10), patvirtina, kad buvo atlikti atsakovės nurodyti darbai, šalinantys ieškovės atliktų darbų trūkumus. Teismui pripažinus, kad ieškovės atlikti pamatų rekonstrukcijos darbai buvo su trūkumais, laikytina, kad šie - pamato remontas (pjovimas, mušimas) (720,00 Eur be PVM), pamato šiltinimas polistireno putplasčiu (456,00 Eur be PVM), atpjauto betono armatūros dengimas nuo korozijos (160,00 Eur be PVM) darbai buvo būtini siekiant pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus. Ieškovė teigia, kad Atliktų darbų aktuose nurodyti atliktų darbų kiekiai yra neaiškūs ir nepagrįsti, tačiau objektyvių įrodymų, kuriais remiantis teismas turėtų galimybę nustatyti, kad buvo galima panaudoti kitokį medžiagų kiekį, nei nurodyta, ieškovė nepateikė, todėl šie ieškovės argumentai atmesti, kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis), todėl yra pagrindas priteisti atsakovės prašomus nuostolius už šiuos atliktus darbus, kurių bendra su PVM – 1 616,56 Eur (1 336,00 Eur + 21 proc.).

96.       Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės reikalavimu padengti nuostolius, susijusius su mechanizmų nuoma, argumentuodama, jog iš pateiktų sąskaitų faktūrų apmokėjimui, nėra galimybės nustatyti, kokiam tikslui mechanizmai buvo naudojami, nes be ieškovės atliktų darbų trūkumų taisymo, MB „Bliekorius“ atliko ir kitus darbus objekte.

97.       Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti išlaidas, susijusias su mechanizmų nuoma, kurias sudaro 213,35 Eur be PVM pagal MB „Bliekorius“ 2020-06-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ANR00910 ir 840,17 Eur be PVM pagal MB „Bliekorius“ 2020-08-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ANR00956, taigi bendra suma 1 053,52 Eur be PVM. Iš teismui pateiktų Atiliktų darbų aktų Nr. 001, 002, 003 nustatyta, kad šios mechanizmų nuomos išlaidos į minėtus Atliktų darbų aktus nėra įtrauktos, todėl iš dalies sutiktina su ieškovės argumentu, kad iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų Nr. ANR 00910 ir 00956 nėra galimybės nustatyti, kad mechanizmai buvo naudojami būtent ieškovės atliktų darbų trūkumams šalinti. Tačiau MB „Bliekorius“ Sąmatoje, nurodė, kad pamato pjovimo, kirtimo darbams atlikti bus naudojami nuomojami mechanizmai (pjovimui, kirtimui), kurių nuomos kaina 883,03 Eur be PVM (1 068,47 Eur su PVM). Taigi teismas, įvertinęs tai, jog Sąmatoje nurodytiems ieškovės atliktų darbų trūkumams šalinti buvo reikalingi ir mechanizmai, kurie taip pat paminėti Sąmatoje, darytina išvada, kad atsakovės reikalavimas priteisti išlaidas, susijusias su mechanizmų nuoma, yra pagrįstos dalyje dėl 883,03 Eur be PVM, kaip nurodytą MB „Bliekorius“ Sąmatoje. Faktas, kad už mechanizmus buvo apmokėta per du kartus įrodo, jog už darbus buvo sumokėta dalimis. Taigi atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė dėl mechanizmų nuomos (pjovimui, kirtimui) tenkintinas iš dalies priteisiant iš ieškovės 1 068,47 Eur su PVM (883,03 Eur be PVM).

98.       CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Konstatavus ieškovės neteisėtus veiksmus, taip pat atsakovei įrodžius prašomus priteisti nuostolius ir jų dydį, laikytina, jog taip pat įrodytas ir priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, nes jei ieškovė būtų tinkamai atlikusi darbus, atsakovei nebūtų reikėję ieškoti kito rangovo, rangovas pašalino ieškovės atliktų darbų trūkumus, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 685,03 Eur (1068,47+1616,56) nuostolių, susijusių su ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimu, kuruos ištaisė MB „Bliekorius“.

Dėl nuostolių atlyginimo atsakovei už patirtas inžinerinių konsultacijų išlaidas, išlaidas advokatui už pretenzijų ieškovei ir Sutarties nutraukimo dokumentų parengimą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas, statybos darbų priežiūros vadovo išlaidas, fiksuojant ieškovės netinkamai pagal sutartį atliktus darbus.

99.       Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, nustačius, jog yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ieškovei dėl jos atliktų darbų su trūkumais, teismas toliau pasisako dėl kitų atsakovės reikalavimų atlyginti nuostolius.

100.       Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti atsakovei 1 802,90 Eur nuostolių iš ieškovės, kuriuos patyrė siekiant pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus, šias išlaidas sudaro: 242,00 Eur inžinierinių konsultacijų išlaidos (su PVM); 1 016,40 Eur išlaidos advokatui (su PVM) už pretenzijų Ieškovei ir Sutarties nutraukimo dokumentų parengimą; 302,50 Eur antstolio faktinių aplinkybių (Rangovo netinkamai atliktų darbų rezultato, rangovui reikalaujant) konstatavimo išlaidos (su PVM); 242,00 Eur statybos darbų priežiūros vadovo išlaidos (su PVM), fiksuojant rangovo netinkamai pagal Sutartį atliktus darbus.

101.       Ieškovė teigia, kad šios išlaidos negali būti traktuojamos, kaip nuostoliai, nes tai laikytina bylinėjimosi išlaidomis, tačiau teismas tokią ieškovės poziciją laiko teisiškai nepagrįsta bei neatitinkančia kasacinio teismo formuojamos praktikos. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taigi išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Bylinėjimosi išlaidomis yra pripažįstamos tik ekspertizės, kurią paskyrė teismas po civilinės bylos iškėlimo, darymo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-288-803/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-172).

102.       Teismas nurodo, jog žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Atsakovė teigia patyrė 242 Eur su PVM išlaidas už UAB „Montoras“ 2020-07-23 inžinerines konsultacijas šiame teisminiame ginče pagal PVM sąskaitą faktūrą MON Nr. 0000393. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad kreipėsi į UAB „Montoras“ gavusi ieškinį, kad išsiaiškinti, ką ieškovė norėjo savo ieškiniu pasakyti. Įmonė atlieka darbų vadovo ir techninės priežiūros paslaugas.

103.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl šių atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo, atkreipia dėmesį, kad atsakovė prašo atlyginti išlaidas, kurios patirtos jau bylos iškėlimo teisme metu, t.y. teismui priėmus ieškinį, todėl šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis arba bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į šią įmonę kreipėsi jai gavus ieškinį su tikslu išsiaiškinti, kuo ieškovė grindžia ieškinį, tai laikytina pasiruošimu atsiliepimo parengimui, todėl laikytina, kad šios išlaidos yra susijusios būtent su atsiliepimo į ieškinį parengimu, kurios yra atlygintinos proporcingai patenkinto ieškinio ir priešieškinio daliai. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė taip pat nepateikė duomenų, kokios konkrečiai konsultacijos buvo suteiktos šios įmonės, kadangi jokių rašytinių išvadų, kaip matyti iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos, atsakovė nepateikė. Be to, pažymėtina, jog atsakovė su advokatų kontora sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuri būtent teikė konsultacijas rengiant atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė nuostolių atsiradimo fakto, todėl šis atsakovės reikalavimas dėl 242,00 Eur atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

104.       Už pretenzijų ieškovei ir Sutarties nutraukimo dokumentų parengimą atsakovė nurodo patyrusi 840,00 Eur be PVM (1 016,40 Eur su PVM) išlaidų pagal PVM sąskaitą faktūrą AGP Nr. 21.01._4. Advokatas M. G. laikotarpiu nuo 2020-04-30 iki 2020-05-25 teisiškai vertino atsakovės situaciją, parengė raštą dėl sutarties nutraukimo, dėl statybvietės atlaisvinimo bei dėl atsiskaitymo pagal sutartį.

105.       Šiuo atveju atsakovė patyrė išlaidas, susijusias su ginčo sprendimu ne teismine tvarka, pateikė teismui pagrindžiančius įrodymus – 2021-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija AGP Nr. 2021.01_4; suteiktų teisių paslaugų ataskaitą; mokėjimo pervedimo išrašą. Ieškovė pažeidusi Sutartį turi pareigą atlyginti šiuos nuostolius, kurių dydis yra protingas ir pagrįstas (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1113-577/2021).

106.       Dėl antstolės Gretos Žutautės faktinių aplinkybių konstatavimo ir protokolo surašymo atsakovė patyrė 302,50 Eur su PVM nuostolius pagal 2020-05-18 PVM sąskaitą faktūrą GŽ Nr.: 000832. Atsakovė prašo prie patirtų nuostolių priskirti išlaidas už statybos darbų priežiūros vadovo papildomos paslaugos ir vykimą į objektą (duomenys neskelbtini), Neringa; rangovei UAB „ESA construction“ reikalaujant atlikti papildomus pamatų matavimus ir dalyvauti antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes pagal 2020-05-21 PVM sąskaitą faktūrą Dii Nr. 0000892 dėl 242,00 Eur sumos su PVM.

107.       CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-288-803/2020). Taigi remiantis teisiniu reglamentavimu dėl civilinės atsakomybės taikymo minėtu anksčiau, konstatuotina, kad atsakovei patyrus išlaidas, susijusias su ieškovės atliktų darbų trūkumų fiksavimu, kurie traktuotini kaip išlaidos, susijusios su žalos vertinimu, ir pateikus teismui tai pagrindžiančius įrodymus – 2020-05-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. F20-14; 2020-05-18 PVM sąskaitą faktūrą GŽ Nr.: 000832 dėl 302,50 Eur su PVM; PVM sąskaitą faktūrą Dii Nr. 0000892 dėl 242,00 Eur sumos su PVM, pažeidusi Sutartį ieškovė turi pareigą atlyginti ir šiuos nuostolius.

108.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atsakovei už patirtas inžinerinių konsultacijų išlaidas, išlaidas advokatui už pretenzijų ieškovei ir Sutarties nutraukimo dokumentų parengimą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas, statybos darbų priežiūros vadovo išlaidas, fiksuojant ieškovės netinkamai pagal sutartį atliktus darbus yra tenkintinas iš dalies, ir atsakovei iš ieškovės priteistina 1 560,90 Eur (1 016,40+302,50+242,00) suma.

109.       Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, jog atsakovė iš dalies pagrindė patirtus nuostolius, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina bendra 4 245,93 Eur (2 685,03+1 560,90) nuostolių suma.

Dėl skolos už ieškovės atliktus darbus

110.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 14 108, 31 Eur skolą už atliktus darbus. Nurodo, kad pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1 atliko darbų už 32 028,09 Eur, o pagal Nr. 2 – 9 080,22 Eur, viso – 41 108,31 Eur. Bankiniais pavedimais atsakovė sumokėjo 27 000,00 Eur, todėl nesumokėta suma už atliktus darbus yra 14 108,31 Eur (41 108,31 – 27 000 Eur).

111.       Atsakovės dalinį atsiskaitymą su ieškove patvirtina į bylą pateikti bankinių mokėjimų pavedimai (2020-05-05 – 1 000,00 Eur; 2020-05-06 – 10 000,00 Eur; 2020-05-08 – 14 000,00 Eur; 2020-05-22 – 2 000,00 Eur, viso – 27 000,00 Eur).

112.       Pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1, atliktų darbų suma – 32 028,09 Eur, tačiau teismui pripažinus, kad atsakovė pagrįstai atsisakė priimti pamatų armavimo (1 704,47 Eur), betonavimo (monolitinių juostinių betoninių pamatų betonavimas siurbliu) (2 940,97 Eur), klojinių įrengimo (inventorinių klojinių įrengimas monolitiniams pamatams; betoniniai iki 3 m3 tūrio įrengimų pamatai, įrengiant klojinius iš skydų, paduodant betoną siurbliu) (7 797,62 Eur), šiltinimo darbai ašyje A (tarp 1-7) (284,50 Eur), kurių suma 12 727,56 Eur, laikytina, kad bendra ieškovės atliktų darbų suma yra 19 300,53 Eur (32 028,09 – 12 727,56 Eur). Kita vertus, teismas vertindamas ieškovės atliktus pamatų klojinių darbus už 7 797,62 Eur (inventorinių klojinių įrengimas monolitiniams pamatams; betoniniai iki 3 m3 tūrio įrengimų pamatai, įrengiant klojinius iš skydų, paduodant betoną siurbliu), kuriuos ji atliko su defektais, atsižvelgia ir į tai, jog atsakovės pasamdyta rangovė UAB „Bliekorius“ atliko pamatų defektų šalinimo darbus, bet ne iš esmės perrekonstruodama ieškovės įrengtus pamatus, o tik iš dalies, t.y. nupjaudama viršutinę dalį pamatų, todėl laikytina, kad ne visi klojinių įrengimo darbai buvo atlikti su defektais, o tik dalis. Taigi nepriimtų klojinių įrengimo darbų suma mažintina UAB „Bliekorius“ atliktų darbų kaina, t.y. 7 797,62 Eur (klojinių įrengimo kaina pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1) – 1 939,67 Eur su PVM (Pamatų pjovimas, kritimas, lyginimas, valymas; Mechanizmų nuoma (pjovimui, kirtimui) pagal UAB „Bliekorius“ darbų Sąmatą), todėl laikytina, kad ieškovė atliko klojinių darbų už 5 857,95 Eur, o bendra atliktų darbų suma 21 240,20 Eur (32 028,09 Eur bendra atlikta darbų suma pagal Aktą Nr. 1 – 4 929,94 Eur suma už pamatų armavimą, betonavimą, šiltinimo darbus – 5 857,95 Eur klojinių įrengimas).

113.       Pagal Atliktų darbų aktą Nr. 2 atliktų darbų suma 9 080,22 Eur, tačiau teismui pripažinus, kad atsakovė pagrįstai atsisakė priimti šiukšlių išvežimo darbus, kurių suma 2 084,88 Eur laikytina, kad bendra ieškovės atliktų darbų suma yra 6 995,34 Eur (9 080,22 – 2 084,88 Eur).

114.       Taigi įvertinus tai, jog bendra Atliktų darbų suma, remiantis Lokaline sąmata turėjo būti 41 108,31 Eur, tačiau ieškovė faktiškai atliko darbų už 28 235,54 Eur (21 240,20+6 995,34), o atsakovė ieškovei jau yra sumokėjusi 27 000,00 Eur, laikytina, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 1 235,54 Eur (28 235,54-27 000,00) už atliktus darbus.

Dėl procesinių palūkanų

115.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

116.        Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

117.       Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 1 235,54 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

118.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

119.       Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.

120.       Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 498,00 Eur žyminis mokestis, kurį sudaro – turtiniai reikalavimai, kurio žyminio mokesčio suma 386,00 Eur (17 118,12 Eur - reikalavimas priteisti 3 009,91 Eur baudą ir skola už atliktus darbus - 14 108,31 Eur); neturtinis reikalavimas pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą negaliojančiu – 75,00 Eur, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 37,50 Eur; ir 3 000,00 Eur už teisines paslaugas (1 500,00 Eur už ieškinio parengimą? 1 000,00 Eur už atsiliepimo parengimą? 500,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose). Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkinti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, kaip nepagrįstas, 37,50 Eur suma neįtrauktina į bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą dėl materialiojo teisinio reikalavimo šioje byloje, todėl laikytina, kad bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 3 461,00 Eur (386,00+75,00+3000,00).

121.       Įvertinus tai, kad ieškovės neturtinis reikalavimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo atmestas, o turtinis reikalavimas tenkintas 7 proc. ((1 235,54 Eur skolos suma už atliktus darbus x 100)/17 118,22 Eur), darytina išvada, kad ieškovės ieškinys tenkintinas 4 proc. ((7 proc. + 0 proc.)/2), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina bendra 138,44 Eur ((461,00+ 3000,00) - 96 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

122.       Atsakovė nurodo, jog patyrė 11 496,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. žyminio mokesčio - 106,00 Eur; vertinimo paslaugos – 726,00 Eur; teisinių paslaugų teikimas – 10 664,94 Eur.

123.       Atsakovės atstovas pateikė suteiktos teisinės pagalbos detalizaciją, joje nurodydamas, kad 2020-07-01 - 2020-07-03 parengė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 508,20 Eur su PVM; 2020-07-09 prašymas dėl išvados pateikimo UAB „Skena“ parengimas, derinimas su klientu – 145,20 Eur su PVM; 2020-07-24 – 2020-07-27 atsiliepimo parengimas – 1 016,40 Eur su PVM; 2021-02-02 priešieškinio parengimas – 2 395,80 Eur su PVM; 2021-02-08 pasiruošimas bylai, atstovavimas teismo posėdyje, kelionė Vilnius-Klaipėda-Vilnius – 363,00 Eur su PVM; 2021-03-17 prašymo parengimas VTSPI – 72,60 Eur su PVM; 2021-04-07 – 2020-04-20 konsultacijos su ekspertu D. K. dėl ekspertizės parengimo; prašymas teismui – 145,20 Eur su PVM; 2021-04-20 prašymas teismui – 72,60 Eur su PVM; 2021-04-30 pasiruošimas bylai; atstovavimas teismo posėdyje – 435,60 Eur su PVM; 2021-05-14 – prašymas teismui – 145,20 Eur su PVM; 2021-05-25 – prašymas teismui – 72,60 Eur su PVM; 2021-06-04 – 2021-06-10 – prašymas teismui; rašytinių įrodymų parengimas – 290,40 Eur su PVM; 2021-06-08 – prašymas statyboszurnalas.lt – 72,60 Eur su PVM; 2021-06-22 – pasiruošimas teismo posėdžiui; atstovavimas teismo posėdyje – 435,60 Eur su PVM; 2021-09-07 – pasiruošimas bylai, atstovavimas teismo posėdyje – 871,20 Eur su PVM; 2021-09-06 – prašymas VTPSI – 72,60 Eur su PVM; 2021-09-23 – pasiruošimas bylai; atstovavimas teismo posėdyje – 580,80 Eur su PVM; 2021-11-03 – atstovavimas teismo posėdyje – 653,40 Eur su PVM; 2021-12-16 – atstovavimas teismo posėdyje – 290,40 Eur su PVM; 2021-12-30 – atstovavimas teismo posėdyje – 580,80 Eur su PVM; 2022-02-14 – 2022-02-17 – pasiruošimas bylai; rašytinės baigiamosios kalbos parengimas; atstovavimas teismo posėdyje – 871,20 Eur su PVM.

124.       Atsakovės pateiktas atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021-09-24 nutarties buvo patenkintas, todėl atsakovės prašymas dėl 508,20 Eur su PVM išlaidų, susijusių su atskirojo skundo parengimu – tenkintinas. Atsakovė prašo priteisti 1 016,40 Eur su PVM už atsiliepimo į ieškinį ir 2 395,80 Eur su PVM už priešieškinio parengimą, šios patirtos išlaidos žymiai mažesnės nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis už atsiliepimo ir priešieškinio parengimą, todėl šios išlaidos, įvertinus bylos sudėtingumą ir laiko sąnaudas, laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos.

125.       Dėl atsakovės prašymo priteisti 363,00 Eur už 2021-02-08 pasiruošimą bylai, atstovavimą teismo posėdyje bei kelionės Vilnius-Klaipėda-Vilnius – išlaidas teismas nurodo, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-432-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1656/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-603-1092/2019 ir kt.). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti išlaidų dalies, susijusios su pasiruošimu bylos nagrinėjimui. Be to 2021-02-08 posėdis truko 31 min. 06 sek., taigi remiantis Rekomendacijomis ( 9 p.), atstovavimo laikas šiame teismo posėdyje apvalinamas iki 1 val., o atstovavimo kaina, remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu – 156,64 Eur (koef. 0,1 x 1556,40 Eur). Atsakovės atstovas taip pat prašė atlyginti kelionės išlaidas, tačiau nepateikė kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų, atitinkančių teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nepateikus šių dokumentų, kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-798/2019, 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-603-1092/2019). Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, jog darbo valandomis vienos kelionės autobusu maršrutu Vilnius-Klaipėda bilieto kainos svyruoja nuo 20,00 Eur iki 23,00 Eur, t. y. vidutiniškai 21,50 Eur (www.autobusubilietai.lt), todėl pagrįstomis atsakovės atstovo kelionės išlaidomis pripažintina 43,00 Eur (21,50 Eur x 2). Taigi atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovei atlygintinos 199,64 Eur.

126.       Atsakovė prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šių prašymų parengimu: 2021-03-17 prašymo VTSPI – 72,60 Eur su PVM; 2021-04-07 – 2020-04-20 konsultacijos su ekspertu D. K. dėl ekspertizės parengimu; prašymu teismui dėl termino rašytiniams įrodymams pratęsimo – 145,20 Eur su PVM; 2021-04-20 prašymu teismui dėl termino eksperto išvadai pateikti pratęsimo – 72,60 Eur su PVM; 2021-05-14 – prašymu teismui dėl rašytinių įrodymų prijungimo– 145,20 Eur su PVM; 2021-05-25 – prašymu teismui dėl faktinių aplinkybių vaizdo įrašo prijungimo prie bylos – 72,60 Eur su PVM; 2021-06-04 – 2021-06-10 – prašymu teismui termino nuomonei pateikti; rašytinių įrodymų parengimu – 290,40 Eur su PVM; 2021-06-08 – prašymu statyboszurnalas.lt – 72,60 Eur su PVM; 2021-09-06 – prašymu VTPSI – 72,60 Eur su PVM. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad dokumentui, kuriame pareikštas prašymas taikomas 0,4 koeficientas, todėl atsižvelgus į tai, jog atsakovės 2021-04-07, 2021-04-20, 2021-05-14, 2021-05-25 prašymai teismui neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių įkainių dydžių, šios patirtos išlaidos yra priteistinos pilna apimtimi, t.y. 435,60 Eur. 2021-03-17 prašymas VTSPI, 2021-06-08 prašymas statyboszurnalas.lt, 2021-09-06 prašymas VTSPI laikytini paklausimais renkant bylai reikalingus įrodymus (Rekomendacijų 8.18 punktas), tokio pobūdžio paklausimams taikytinas 0,1 koeficientas, todėl įvertinus tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos šių paklausimų parengimui padengti viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų priteistiną dydį – 15,56 Eur, yra pagrindas mažinti šių išlaidų dydį iki 46,68 Eur (15,56 Eur x 3 paklausimai). Dėl 2021-06-04 – 2021-06-10 prašymo teismui dėl termino pratęsimo nuomonei pateikti; rašytinių įrodymų parengimu – 290,40 Eur su PVM, teismas nurodo, kad Rekomendacijose nėra numatytas atlyginimas už rašytinių įrodymų parengimą, todėl yra pagrindas priteisti išlaidas, susijusias tik su prašymo teismui dėl termino pratęsimo nuomonei pateikti, t.y. 72,60 Eur, tiek, kiek atsakovės atstovas nurodo už kitus prašymus šioje byloje.

127.       Taip pat atsakovė prašo priteisti išlaidas, susijusias su atstovavimu teismo posėdžio metu, t.y. 2021-04-30 pasiruošimas bylai; atstovavimas teismo posėdyje – 435,60 Eur su PVM, šio posėdžio trukmė, remiantis Rekomendacijų 9 punktu – 1 val. (pilnas posėdžio laikas 1 val. 24 min.); 2021-06-22 – pasiruošimas teismo posėdžiui; atstovavimas teismo posėdyje – 435,60 Eur su PVM, posėdžio laikas – 2 val. (pilnas posėdžio laikas 2 val. 15 min.); 2021-09-07 – pasiruošimas bylai, atstovavimas teismo posėdyje – 871,20 Eur su PVM, posėdžio laikas – 2 val. (pilnas posėdžio laikas – 2 val. 17 min.); 2021-09-23 – pasiruošimas bylai; atstovavimas teismo posėdyje – 580,80 Eur su PVM, posėdžio laikas – 1 val. 30 min. (pilnas posėdžio laikas 1 val. 52 min.); 2021-11-03 – atstovavimas teismo posėdyje – 653,40 Eur su PVM, posėdžio trukmė – 2 val. 30 min. (pilna posėdžio trukmė 2 val. 53 min.); 2021-12-16 – atstovavimas teismo posėdyje – 290,40 Eur su PVM, posėdžio trukmė – 0 val. (pilna posėdžio trukmė – 16 min. 53 sek.); 2021-12-30 – atstovavimas teismo posėdyje – 580,80 Eur su PVM, posėdžio trukmė – 1 val. 30 min. (pilna posėdžio trukmė – 1 val. 51 min.); 2022-02-14 – 2022-02-17 – pasiruošimas bylai; rašytinės baigiamosios kalbos parengimas; atstovavimas teismo posėdyje – 871,20 Eur su PVM, posėdžio trukmė 2 val. 30 min. (pilna posėdžio trukmė – 2 val. 30 min. 48 sek.). Taigi, kaip minėta anksčiau, išlaidos už pasirengimus teismo posėdžiams pagal Rekomendacijų nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, todėl šiuo atveju yra pagrindas mažinti prašomas priteisti sumas už atstovavimą teismo posėdžiuose, remiantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais. Visų šių teismo posėdžių bendra trukmė suapvalinus, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, yra 13 val., todėl atsakovei priteistina 2 036,32 Eur (13 val. x koef. 0,1 x 1566,40 Eur).

128.       Taip pat detalizacijoje nurodoma: 2021-06-22 susipažino su medžiaga, išvadų rengimas (360,00 Eur be PVM); 2021-03-09 konsultacijos su ekspertais dėl specialisto išvados pateikimo ir konsultacijos su klientu telefonu einamaisiais pasiruošimo bylai ir bylos nagrinėjimo klausimais (120,00 Eur be PVM); 2021-04-26 – konsultacijos kontoroje pasiruošimo bylai klausimais (300,00 Eur be PVM), iš viso – 780,00 Eur be PVM. Teismas nurodo, kad kaip minėta anksčiau, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijų nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-432-241/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1656/2014 ir kt.). Dėl 2020-07-09 prašymo parengimo dėl išvados pateikimo UAB „Skena“, kurio suma 145,20 Eur su PVM, teismas nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, susijusių su tokio prašymo rengimu ar UAB „Skena“ išvados pateikimu atsakovei, todėl šis atsakovės prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Taigi remiantis šiuo išaiškinimu, nėra pagrindo atlyginti atsakovės prašomas bylinėjimosi išlaidas, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

129.       Taip pat atsakovė prašo priteisti 726,00 Eur su PVM už UAB „EiCoSolution“ eksperto D. K. atliktą Vertinimą, šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su eksperto darbo apmokėjimu. Remiantis CPK 89 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad ekspertams yra apmokama už ekspertizės atlikimą, ir atsižvelgus į tai, jog šis eksperto atliktas Vertinimas buvo tiesiogiai susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, darytina išvada, kad šios išlaidos, skirtos eksperto darbui apmokėti, laikytinos pagrįstomis ir yra priteistinos.

130.       Atsakovė taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimų trečiajam asmeniui V. R. ir MB „Bliekorius“ parengimą, tačiau teismas su šiuo atsakovės prašymu nesutinka, remdamasis šiais motyvais.

131.       Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas numato, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis), o advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Be to, nors trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išplaukia iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas ir trečiojo asmens procesinė padėtis neriboja jam galimybių byloje ginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriomis trečiasis asmuo ir pasinaudojo, pateikdamas rašytinius paaiškinimus į ieškinį, tačiau šiuo atveju visų pirma, patys tretieji asmenys nėra pateikę prašymo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, o taip pat ir nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad juos teisme pagal įstatymą atstovavo atsakovės advokatas, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti išlaidas už atsiliepimus, parengtus tretiesiems asmenims V. R. ir MB „Bliekorius“ yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestinas.

132.       Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendra atsakovės patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma yra 7 543,24 Eur (106,00 Eur žyminio mokesčio, 726,00 Eur už eksperto darbą ir 6 711,24 Eur už suteiktas teisines paslaugas). Įvertinus tai, kad atsakovės priešieškinio neturtinis reikalavimas dėl vienašalių atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 2 tenkintinas visiškai, o turtinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo iš dalies – 90 proc. ((4 245,93 Eur priteista nuostolių suma x 100 proc.)/4 694,22 Eur reikalaujama nuostolių suma), darytina išvada, kad atsakovės priešieškinis tenkintas 95 proc. ((100 proc.+90 proc.)/2). Atsakovės priešieškinį tenkinus 95 proc. iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos patirtos 7 166,08 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

133.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2021-06-02 ir mokėjimo nurodymu į Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 40,00 Eur užstatą liudytojų būsimoms išlaidoms padengti.

134.       Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nei vienas iš šalių šaukiamų liudytojų nepareiškė prašymo apmokėti išlaidas, byla išnagrinėta, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovei grąžinti 40,00 Eur sumokėtą užstatą, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Medvedis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 235,54 Eur (vienas tūkstantis du šimtai trisdešimt penki eurai ir 54) skolos už atliktus darbus ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 1 235,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2020-06-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 138,44 Eur (vienas šimtas trisdešimt aštuoni eurai ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „ESA construction“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės UAB „ESA construction“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienašalį atliktų darbų aktą už 2020 m. kovo mėn. ir vienašalį atliktų darbų aktą už 2020 m. balandžio mėn. negaliojančiais.

Priteisti iš ieškovės UAB „ESA construction“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 245,93 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt eurai ir 93 ct) nuostolių, 7 166,08 Eur (septyni tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt šeši eurai ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Medvedis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei UAB „ESA construction“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 40,00 Eur užstatą, lėšas grąžinant į šalies mokėjimo nurodyme nurodytą sąskaitą, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                Asta Matulevičienė