Civilinė byla Nr. e2S-458-524/2024

Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00655-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8.3.2; 3.4.2.10.2

                 (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 18 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties fizinio asmens P. J. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys „PlusPlus Capital“, AS, uždaroji akcinė bendrovė „Revolut Bank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Dinima“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, viešoji įstaiga „Gargždų švara“, biudžetinė įstaiga „Palangos miesto rinkliavų centras“, T. D., M. J., antstolė I. K., antstolis V. M., antstolė B. T., antstolis J. P., antstolė V. D., antstolis A. S., antstolė A. R.-Ž.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi iškėlė fizinio asmens P. J. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Gribžiniai“.

2.       Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtinti P. J. kreditorių reikalavimai.

3.       Teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakyta tenkinti prašymą patvirtinti 2023 m. spalio 16 d. bankrutuojančio fizinio asmens P. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą ir nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Teismas nutartyje nurodė, kad: 1) fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti 800 Eur suma per mėnesį yra pakankama; 2) plane turi būti nurodyta informacija apie numatomas gauti lėšas iš M. J.; 3) kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas tikslintinas, nurodant kiekvienam kreditoriui mokėtinas konkrečias sumas per visą bankroto procesą; 4) bankroto administravimo išlaidos turėtų būti sumažintos.

4.       Teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartimi patikslinti kreditorių reikalavimai.

5.       Teisme 2024 m. sausio 17 d. gautas bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“ įgalioto asmens S. S. prašymas patvirtinti 2024 m. sausio 5 d. patikslintą bankrutuojančio asmens P. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą

6.       Prašyme nurodė, kad bankrutuojantis fizinis asmuo, atsižvelgdamas į 2023 m. lapkričio 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime pateiktas pastabas bei teismo nutartis, patikslino savo mokumo atkūrimo planą. Konkrečiai fizinis asmuo atliko šiuos plano projekto patikslinimus: 1) plano             6-oje dalyje nurodė informaciją apie M. J. įsiskolinimą; 2) plano 8-oje dalyje iki 800 Eur per mėn. sumažino savo būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomą skirti sumą; 3) plano 9-oje dalyje nuo 100 Eur per mėn. + PVM iki 82,64 Eur per mėn. + PVM sumažino mėnesines bankroto administravimo išlaidas; 4) plano 13-oje dalyje nurodė, kad pagal gaunamas pajamas kreditorių reikalavimams tenkinti liekanti suma sudaro apie 700 Eur per mėn., pateikė preliminarias sumas, kurios per visą plano įgyvendinimo laikotarpį bus išmokėtos kiekvienam kreditoriui. 2024 m. sausio 15 d. įvyko antrasis P. J. kreditorių susirinkimas, kuriame buvo pritarta P. J. parengtam ir patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Bankroto administratoriaus vertinimu, P. J. patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka visus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 7 straipsnyje įvardintus reikalavimus, todėl prašo jį patvirtinti.

7.       Suinteresuotas asmuo „PlusPlus Capital“, AS, atsiliepimu į prašymą patvirtinti patikslintą bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą nurodė, jog nesutinka, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas būtų patvirtintas, ir prašė jo netvirtinti, o fizinio asmens bankroto bylą nutraukti.

8.       Atsiliepime nurodė, kad, 2024 m. sausio 15 d. įvykus bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimui, vienintelės balsų daugumą turinčios kreditorės UAB „Dinima“ balsu buvo patvirtintas naujas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas. Suinteresuotas asmuo balsavo prieš patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimą ir laikosi pozicijos, jog 2024 m. sausio 15 d. susirinkime patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų, t. y. jame nėra nurodytas bankrutuojančio asmens turtas, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo nustatyta, kad nutraukus santuoką su M. J. ir pasidalinus santuokoje įgytą turtą, vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimu, M. J. už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį turėjo sumokėti bankrutuojančiam asmeniui 56 711 Eur kompensaciją, pervesdama šią sumą į bankrutuojančio asmens atsiskaitomąją sąskaitą banke (esminė sąlyga). Tokia sprendimo vykdymo tvarka buvo esminė kreditorių sąlyga sutinkant su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vis dėlto, nors bankrutuojantis asmuo laikosi pozicijos, jog buvusi sutuoktinė su juo atsiskaitė, tačiau į bylą nėra pateikta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nutarė pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su M. J. atsiskaitymu su bankrutuojančiu asmeniu, kadangi konstatuoti tokias aplinkybes nėra jokio pagrindo. M. J. prievolė bankrutuojančiam asmeniui yra galiojanti ir neįvykdyta, nėra pateikta įrodymų apie prievolės įvykdymą teismo sprendime nustatyta tvarka, o reikalavimo teisė vertintina kaip bankrutuojančio asmens turtas. Bankrutuojantis asmuo nepagrįstai teigdamas, kad M. J. su juo atsiskaitė, nesąžiningai bando sudaryti kliūtis kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus, taip piktnaudžiaudamas fizinio asmens bankroto institutu. Tokie bankrutuojančio asmens veiksmai laikytini nesąžiningais, o tai sudaro pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

9.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino prašymo patvirtinti 2024 m. sausio 5 d. patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens P. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą ir bankrutuojančio fizinio asmens P. J. bankroto bylą nutraukė.

10.       Teismas pažymėjo, kad mokumo atkūrimo plano 6 dalyje „Lėšos, numatomos gauti iš skolininkų“ nurodyta, jog P. J. į bankroto administratoriaus prašymą nurodyti aplinkybes, susijusias su P. J. reikalavimu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017, ir nurodyti M. J. skolos likutį nurodė, kad M. J. yra visiškai atsiskaičiusi su P. J., jokių pretenzijų neturima, P. J. skolingų asmenų nėra, todėl plane nenumatoma gauti lėšų iš skolingų asmenų. Tačiau byloje duomenų apie tai, kad būtų įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimas ir tinkamai įvykdyta sprendime nurodyta sąlyga, nėra. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog M. J. bankrutuojančiam asmeniui pervedė sprendime nurodytą sumą į bankrutuojančio asmens sprendime nurodytą sąskaitą, teismui nepateikta, duomenų, kad šalys kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar būtų inicijuoti procesai dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, taip pat nėra. Taigi, teismas sutinka su kreditoriaus „PlusPlus Capital“, AS, pozicija, kad M. J. prievolė bankrutuojančiam asmeniui yra galiojanti ir neįvykdyta, nėra pateikta įrodymų apie prievolės įvykdymą teismo sprendime nustatyta tvarka, o reikalavimo teisė vertintina kaip bankrutuojančio asmens turtas. Kreditoriaus nesutikimas su patikslintu mokumo atkūrimo planu ginčo atveju patenka į FABĮ straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, t. y. kreditoriaus nesutikimas susijęs su FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais duomenimis, konkrečiai su bankrutuojančio asmens turtu, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Taigi, mokumo atkūrimo plano 6 dalyje turėjo būti pateikti duomenys apie pareiškėjo skolininkę M. J., taip pat nurodytos bankrutuojančio asmens lėšos, numatomos gauti iš minėto skolininko, arba pateikti įrodymai, patvirtinantys prievolės įvykdymą.

11.       Teismas nurodė, kad bankroto administratorius, vykdydamas FABĮ jam numatytas prievoles ginti kreditorių interesus, turėjo imtis veiksmų išieškant šį įsiskolinimą ir mokumo atkūrimo plano 6 dalyje pateikti duomenis apie pareiškėjo skolininkę M. J., taip pat nurodyti bankrutuojančio asmens lėšas, numatomas gauti iš minėtos skolininkės. Įvertinus tai, jog bankrutuojantis asmuo ne kartą buvo raginamas pateikti įrodymus apie sprendimo įvykdymą, tačiau nuo pat bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantis asmuo šiuo klausimu išliko pasyvus, taip pat įvertinus tai, kad ši patikslinto mokumo atkūrimo plano dalis kreditoriams yra ypatingai aktuali, o jos keitimas (nekeitimas) gali pažeisti bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, pateiktą patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą atsisakytina patvirtinti ir spręstina dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

12.       Teismo vertinimu, bankrutuojantis asmuo nepateikdamas informacijos apie teismo sprendimo įvykdymą ir nepagrįstai teigdamas, kad jo M. J. su juo atsiskaitė, nesąžiningai bando sudaryti kliūtis kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus, taip piktnaudžiaudamas fizinio asmens bankroto institutu, todėl tokie bankrutuojančio asmens veiksmai laikytini nesąžiningais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad bankrutuojančio asmens veiksmai atitinka FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktų sąlygas nutraukti bankroto bylą, dėl to nurodytų aplinkybių pagrindu tenkintinas kreditoriaus „PlusPlus Capital“, AS, prašymas ir P. J. bankroto byla nutrauktina.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

13.       Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti P. J. mokumo atkūrimo planą, o teismui netenkinus šio atskirojo skundo prašymo panaikinti skundžiamą nutartį, iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bankrutuojančio asmens veiksmai atitinka FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktų sąlygas nutraukti bankroto byląi (skundžiamos nutarties 43 pastraipa).

14.       Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas patvirtinti patikslintą plano projektą turėjo teisę bankroto bylą nutraukti nebent FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. teismui nepatvirtinus plano. Pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą fizinis asmuo turi pateikti neteisingą informaciją apie savo turtinę padėtį ir dėl pateiktos neteisingos informacijos plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Šiuo atveju bankroto byloje net nebuvo patvirtintas joks planas. Be to, nagrinėjant patikslinto plano projekto tvirtinimo klausimą, bankroto administratorius nurodė, kad, įvertinęs bylos aplinkybes, jis nemato pakankamo pagrindo inicijuoti papildomus bylinėjimosi procesus dėl tariamo M. J. įsiskolinimo. Taigi bankroto administratoriui buvo žinoma visa informacija apie M. J. buvusį įsipareigojimą. Šios bylos aplinkybės leidžia teigti, kad P. J. nenuslėpė jokios informacijos nei nuo bankroto administratoriaus, nei nuo kitų proceso dalyvių, todėl FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas bylos nutraukimo pagrindas taip pat negalėjo būti taikomas.

15.       Atskirajame skunde teigiama, jog tokiais atvejais, kai teismas nepatvirtina fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukia (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 paunktas), fiziniam asmeniui paliekama teisė nepraėjus 10-ies metų laikotarpiui kreiptis į teismą ir prašyti iš naujo iškelti bankroto bylą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimtoje skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodęs, kad bylos aplinkybės atitinka FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktų sąlygas nutraukti bankroto bylą, užkirto kelią P. J. bandyti bankrutuoti nepraėjus 10-ies metų terminui nuo šios fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Taigi teismas iš esmės sukūrė siurprizinius padarinius P. J.

16.       Atskirajame skunde nurodoma, kad pagal FABĮ 8 straipsnio 6 dalį tokiu atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pritaria plano projektui, teismas per 15 dienų rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl plano arba nustato ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą techniniams plano trūkumams ištaisyti. Tik tokiu atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria planui, plano tvirtinimo klausimas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju 2024 m. sausio 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo pritarta P. J. plano projektui, tačiau nepaisant šios aplinkybės byla buvo nagrinėjama žodiniuose posėdžiuose nepaisant FABĮ 8 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos ir termino. Iš skundžiamos nutarties motyvų nėra matyti, jog pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad buvo pažeistos kokios nors plano projekto patikslinimo rengimo ir teikimo svarstyti kreditorių susirinkimui procedūros. Svarstant P. J. patikslinto plano projekto tvirtinimo klausimą, jis neturėjo kreditorių, kurių reikalavimų vykdymas būtų užtikrintas hipoteka ir (ar) įkeitimu, ir nebuvo sudaręs jokių susitarimų su tokiais kreditoriais. Taigi nėra nė vieno iš FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti tvirtinti P. J. patikslintą plano projektą. Pirmosios instancijos teismas įsiterpė į kreditorių susirinkimo kompetenciją ir panaikino P. J. galimybes kaip nors kitaip suderinti savo ir kreditorių interesus plano projekte.

17.       Atskirajame skunde teigiama, jog įvertinus FABĮ 8 straipsnio 1 dalies, 2 dalie 1 punkto, 12 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas bankroto administratoriaus neveikimas. Nei bankroto administratorius, nei teismas, nei kreditoriai negali rengti ar keisti plano, pareiga šį planą parengti ir, esant poreikiui, keisti numatyta tik pačiam fiziniam asmeniui. Bankroto administratoriui šioje byloje nebuvo duotas joks aiškus teismo nurodymas nurodyti duomenis apie pareiškėjo skolininką M. J., taip pat nurodyti bankrutuojančio asmens lėšas, numatomas gauti iš minėto skolininko, o, antra, jeigu ir būtų buvęs toks teismo nurodymas, jis prieštarautų FABĮ nuostatoms ir bankroto administratorius negalėtų jo įgyvendinti. Būtent nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius imasi priemonių išieškoti skolas iš skolininkų ir gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai taikė ir aiškino FABĮ nuostatas.

18.       Atskirajame skunde nurodoma, kad P. J. ir M. J. nurodo, jog atsiskaityta buvo visiškai P. J. padedant apmokėti bylinėjimosi, pragyvenimo, sveikatos priežiūros ir kitas išlaidas, kai vyko jo baudžiamasis persekiojimas bylose, kuriose P. J. buvo išteisintas. Bankroto administratorius įvertinęs bylos aplinkybes nemato pakankamo pagrindo inicijuoti papildomus bylinėjimosi procesus dėl tariamo reikalavimo išieškojimo, tačiau kreditoriai gali savarankiškai naudotis savo teisėmis ir patys imtis priemonių tariamai skolai išieškoti. Tokiu atveju, jeigu pasikeistų bylos aplinkybės, P. J. privalėtų patikslinti savo planą. Kitu atveju bankroto byla būtų nutraukiama. Kreditorius „PlusPlus Capital“, AS, teigdamas, kad P. J. turi galiojančią reikalavimo teisę į M. J., turėjo visas galimybes dar iki bankroto proceso pradžios ir viso bankroto proceso metu savarankiškai imtis priemonių tariamam reikalavimui išieškoti iš M. J., tačiau jis to nedaro jau ilgiau kaip 4 metus nuo skolos padengimo termino pabaigos. Kreditorius „PlusPlus Capital“, AS, tokiomis savo teisėmis būtų galėjęs naudotis net ir patvirtinus P. J. mokumo atkūrimo planą. Tokiu atveju, jeigu esant patvirtintam planui būtų pradedamas išieškojimas iš M. J., P. J. privalėtų patikslinti savo planą, o jeigu jis atsisakytų tai daryti, bankroto byla būtų nutraukta. Jeigu plano įgyvendinimo metu būtų pradėtas išieškojimas iš M. J., P. J. planą būtų patikslinęs arba bankroto bylą būtų galima nutraukti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad FABĮ 7 straipsnio nuostatos nenumato fiziniam asmeniui pareigos pagrįsti plane nurodytą informaciją įrodymais, todėl tai nebuvo daroma. Be to, jau bankroto bylos iškėlimo metu P. J. davė paaiškinimus, kad M. J. yra atsiskaičiusi ir byloje yra pačios M. J. pranešimas, kuriame ji taip pat nurodo, kad skolą yra padengusi.

19.       Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas remiasi teismų praktika ir teisės normomis, kuriomis reglamentuojamas plano tvirtinimas, kai plano projektui būna nepritarta kreditorių susirinkime. Tačiau šiuo atveju kreditorių susirinkimas pritarė plano projektui, todėl teismas skundžiamoje nutartyje turėjo aiškiai nurodyti, kodėl nepaisoma kreditorių susirinkimo sprendimo ir, nenustačius FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pagrindų, atsisakoma patvirtinti P. J. patikslintą plano projektą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė teisinio pagrindo, leidžiančio nepatvirtinti P. J. patikslinto plano projekto.

20.       Suinteresuotas asmuo kreditorius „PlusPlus Capital“, AS, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad, bankrutuojančiam asmeniui nepateikus jokių įrodymų apie M. J. atsiskaitymą su juo, pirmosios instancijos teismas negalėjo ignoruoti įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių ir padaryti priešingos išvados dėl prievolės galiojimo. Net kelių instancijų teismams konstatavus, kad nėra pateikta įrodymų apie M. J. atsiskaitymą su bankrutuojančiu asmeniu, jis vis tiek ignoruoja šią teismų nustatytą aplinkybę ir visiškai nepagrįstai teigia, kad ši prievolė įvykdyta. Toks bankrutuojančio asmens elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad yra visais įmanomais būdais siekiama išvengti teisingo ir maksimalaus kreditorių reikalavimų tenkinimo. Kreditoriaus vertinimu, savo turtinės teisės neigimas, nors byloje surinkta medžiaga ir nustatytos aplinkybės patvirtina esant priešingai, t. y. kad tokia teisė egzistuoja, sąmoningas vengimas ją įtraukti į mokumo atkūrimo planą laikytinas neteisingos informacijos apie savo turtą teikimu, kas sudaro pagrindą taikyti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Visiškai nepagrįstas savo turtinės teisės neigimas bei neįtraukimas į mokumo atkūrimo planą laikytinas turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, nuslėpimu. Taip pat visiškai akivaizdu, kad tai gali pakenkti kreditorių interesams, nes bankrutuojančio asmens neigiama 56 711 Eur vertės turtinė teisė gerokai viršija sumą, kurią iš savo pajamų bankrutuojantis asmuo ketino skirti kreditorių reikalavimams tenkinti per visą bankroto proceso laikotarpį. Tai sudaro pagrindą taikyti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad kreditinio reikalavimo M. J. neįtraukimas į mokumo atkūrimo planą neužkreta kelio kreditoriams, manantiems, kad tokia teisė egzistuoja, imtis savarankiškų priemonių reikalavimui išieškoti, neturi nieko bendra su pareiškėjui pagal FABĮ kylančiomis pareigomis, tinkamu jų vykdymu ir niekaip nešalina nei akivaizdaus pareiškėjo nesąžiningumo naudojantis fizinio asmens bankroto institutu, nei to fakto, jog egzistuoja teisinis pagrindas nutraukti bankroto bylą skundžiamoje nutartyje nurodytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė dėl bankroto bylos nutraukimo pagrindų, o atskirajame skunde nėra pateikiama jokių argumentų, kurie leistų teigti, jog materialinės teisės normas pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė netinkamai. Teismas atlikdamas teisingumo vykdymo funkciją turi ne automatiškai patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, bet įvertinti jį per sąžiningumo bei skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principų prizmę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tą ir padarė ir visiškai pagrįstai nustatė, kad bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas neatitinka teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, o bankrutuojančio asmens elgesys naudojantis bankroto institutu nėra sąžiningas.

21.       Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

 

 

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

 

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

 

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

 

24.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartis, kuria netenkintas prašymas patvirtinti 2024 m. sausio 5 d. patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens P. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą ir nutraukta bankrutuojančio fizinio asmens P. J. bankroto byla.

25.       Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nenurodė teisinio pagrindo, leidžiančio netvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano ir nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

 

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

 

26.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 nuspręsta, kad nutraukus P. J. ir M. J. santuoką ir padalinus santuokoje įgytą turtą M. J. už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį privalo sumokėti P. J. 56 711 Eur kompensaciją, pervesdama šią sumą į jo atsiskaitomąją sąskaitą banke, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. – 20 000 Eur ir iki 2019 m. rugsėjo 18 d. – 36 711 Eur.

27.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi iškėlė fizinio asmens P. J. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Gribžiniai“.

28.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-730-459/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, tačiau pašalino iš Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su M. J. atsiskaitymu su pareiškėju, o būtent išvadas, kad M. J. su buvusiu sutuoktiniu P. J. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 dėl santuokos nutraukimo ir kompensacijos išmokėjimo P. J. yra atsiskaičiusi visiškai.

29.       Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakyta tenkinti prašymą patvirtinti 2023 m. spalio 16 d. bankrutuojančio fizinio asmens P. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą ir nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Teismas nutartyje nurodė, kad: 1) fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti 800 Eur suma per mėnesį yra pakankama; 2) plane turi būti nurodyta informacija apie numatomas gauti lėšas iš M. J.; 3) kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas tikslintinas, nurodant kiekvienam kreditoriui mokėtinas konkrečias sumas per visą bankroto procesą; 4) bankroto administravimo išlaidos turėtų būti sumažintos.

30.       Teisme 2024 m. sausio 17 d. gautas bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“ įgalioto asmens S. S. prašymas patvirtinti 2024 m. sausio 5 d. patikslintą bankrutuojančio asmens P. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, kuris buvo patvirtintas 2024 m. sausio 15 d. įvykusiame antrajame P. J. kreditorių susirinkime. Šio plano 6 dalyje nurodyta, kad P. J. nurodė nemokumo administratoriui, jog M. J. yra visiškai atsiskaičiusi su P. J., jokių pretenzijų neturima. P. J. skolingų asmenų nėra, todėl plane nenumatoma gauti lėšų iš skolingų asmenų.

31.       Klaipėdos apylinkės teismas šioje byloje skundžiama 2024 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino prašymo patvirtinti 2024 m. sausio 5 d. patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens P. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą ir bankrutuojančio fizinio asmens P. J. bankroto bylą nutraukė. Bankrutuojantis asmuo nepateikdamas informacijos apie teismo sprendimo įvykdymą, nepagrįstai teigė, kad M. J. su juo atsiskaitė. Teismas nustatė, kad bankrutuojantis asmuo nepateikė informacijos apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 įvykdymą ir nepagrįstai teigia, kad M. J. su juo atsiskaitė, todėl padarė išvadą, kad bankrutuojančio asmens veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktų sąlygas nutraukti bankroto bylą.

32.       FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

33.       Fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai nustatyti FABĮ 10 straipsnyje. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nepatvirtinamas mokumo atkūrimo planas (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal FABĮ 8 straipsnio 7 dalį, teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos (pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra) ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai.

34.       Aiškinant fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimą reglamentuojančias FABĮ normas kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2016 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).

35.       Tačiau kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje nurodytas pagrindų, kuriems esant teismas gali nepatvirtinti kreditorių susirinkimo patvirtinto plano, sąrašas nėra baigtinis. Priešingas FABĮ 7 straipsnio 5 dalies ir 8 straipsnio 7 dalies aiškinimas reikštų, jog teismas, nenustatęs FABĮ įtvirtintų imperatyvų, nesusijusių su plano tvirtinimo kreditorių susirinkime procedūromis ir (ar) FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkto taikymu, pažeidimo, visais atvejais turėtų tvirtinti kreditorių susirinkimo patvirtintą planą. Pavyzdžiui, teismas būtų įpareigotas tvirtinti kreditorių susirinkimo patvirtintą planą net ir tuo atveju, kai jis neatitiktų FABĮ 7 straipsnyje nustatytų plano reikalavimų arba pažeistų FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Toks aiškinimas, kasacinio teismo vertinimu, apribotų konstitucinę teismo paskirtį ir jo vaidmenį vykdant teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017).

36.       Taigi, net ir esant kreditorių pritarimui mokumo atkūrimo planui, teismas privalo patikrinti, ar teikiamo tvirtinti mokumo atkūrimo plano nuostatos nepažeidžia imperatyvių FABĮ normų, ir toks patikrinimas, atsižvelgiant į viešo intereso egzistavimą bankroto bylose, nelaikytinas bankroto prašymo patvirtinti planą ribų peržengimu (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1224-273/2022).

37.       FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas nustato, kad mokumo atkūrimo plane, be kita ko, turi būti nurodytos lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą, taip pat numatomos gauti iš fizinio asmens skolininkų lėšos.

38.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, taip pat suinteresuoto asmens kreditoriaus „PlusPlus Capital“, AS, procesiniuose dokumentuose nurodyta pozicija, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog M. J. prievolė bankrutuojančiam asmeniui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-17920-1045/2017 yra negaliojanti ar yra įvykdyta, kaip tai numatyta šiame teismo sprendime. Kad tokių duomenų nėra pateikta, neginčija nei bankrutuojantis asmuo, nei bankroto administratorius, nei kiti asmenys. Taip pat sutiktina, kad bankrutuojančio asmens reikalavimo teisė vertintina kaip jo turtas, iš kurio didesne apimtimi galėtų būti patenkinti kreditorių reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bankrutuojančiam asmeniui mokumo atkūrimo plane nenurodant informacijos apie teismo sprendimo įvykdymą ir nepagrįstai teigiant, kad jo skolininkė M. J. yra atsiskaičiusi, mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų reikalavimų, taip pat akivaizdžiai pažeidžia FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šių išvadų nepaneigia bankrutuojančio asmens interpretacijos, jog jo skolininkė atsiskaitė apmokėdama jam teikiamas teisines paslaugas ar panašiai, kadangi nėra pateikti tokie įrodymas ir toks atsiskaitymas neatitinka nurodytojo teismo sprendime. Taip pat šių išvadų nepaneigia ir tai, kad kreditorių susirinkime vieno iš bankrutuojančio asmens kreditorių, turinčio absoliučią balsų daugumą (51,40 proc.), sprendimu tokiam mokumo atkūrimo planui buvo pritarta, tuo labiau kad kitas kreditorius (turintis 25,20 proc. balsų dalį) tokiai mokumo atkūrimo plano nuostatai prieštarauja.

39.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi bankrutuojančiam asmeniui jau buvo nustatęs mokumo atkūrimo plano trūkumus, t. y. nurodyti informaciją apie numatomas gauti lėšas iš M. J. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankrutuojančiam asmeniui pakartotinai mokumo atkūrimo plane nenurodžius šios informacijos, teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė mokumo atkūrimo planą tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Nepatvirtinęs mokumo atkūrimo plano, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40.       Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

41.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktuose nustatytų sąlygų nutraukti bankroto bylą. Pirma, nors, teismo vertinimu, šiuo atveju bankrutuojantis asmuo atsisako teikti teisingą informaciją apie savo turtą (turimą reikalavimo teisę), tačiau mokumo atkūrimo planas dar nėra patvirtintas, todėl tai plane numatytų priemonių vykdymui neturi įtakos. Antra, vien tai, kad bankrutuojantis asmuo skirtingai interpretuoja prievolės jam įvykdymą, dar nereiškia, kad jis šias aplinkybes nuslėpė. Priešingai – kaip matyti iš bylos eigos ir duomenų, kreditoriams aplinkybės apie bankrutuojančio asmens turimą reikalavimo teisę ir jos vykdymą yra žinomos. Kita vertus, vėlgi, kol nėra patvirtintas mokumo atkūrimo planas, tai negali pakenkti nei kreditorių interesams, nei turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti.

42.       Atsižvelgiant į tai, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų pašalintinos pirmosios instancijos teismo išvados, kad bankrutuojančio asmens veiksmai atitinka FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktų sąlygas nutraukti bankroto bylą. Tai, kad yra šalinama dalis skundžiamos nutarties motyvų (išvadų), nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes įstatymų leidėjas draudžia dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 328 straipsnis, 338 straipsnis).

43.       Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išsprendimui, todėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

44.       Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau paliekant skundžiamą nutartį iš esmės nepakeistą, pašalintinos iš nutarties teismo išvados, kad bankrutuojančio asmens veiksmai atitinka FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktų sąlygas nutraukti bankroto bylą.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

 

nutaria:

 

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties teismo išvadas, kad bankrutuojančio asmens P. J. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktų sąlygas nutraukti bankroto bylą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė