Civilinė byla Nr. e2-1339-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00222-2019-5

 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Adminova“, dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ kreditorių komiteto sprendimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – „Luminor Bank AS“ Lietuvos filialas, mažoji bendrija „Euseba“, individuali įmonė „Stiksas“.        

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Žemkasa“ 2021 m. rugsėjo 3 d. pakartotinio kreditorių komiteto posėdžio nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu.

2.       Nurodė, kad BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorė ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00034-19 pateikė civilinį ieškinį dėl 200 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo iš buvusio BUAB „Žemkasa“ vadovo D. Z., civilinis ieškinys priimtas, byla netrukus turi būti perduota nagrinėti į teismą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D. Z., priimdamas sprendimą išsimokėti 200 000 Eur dividendų, ne tik nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 8 dalies nuostatų, tačiau ir atlikęs minimą veiksmą, pasisavino jam nepriklausantį turtą – 200 000 Eur – ir tokiu būdu nulėmė BUAB „Žemkasa“ bankrotą bei padarė BUAB „Žemkasa“ ir jos kreditoriams 200 000 Eur žalą. Nemokumo administratorė kreditorių komiteto posėdžio metu pasiūlė BUAB „Žemkasa“ reikalavimo teisę į D. Z. pardavinėti kitu nei iš varžytynių būdu (viešai skelbti apie laisvą šio turto pardavimą). Tačiau pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nereiškia, kad 200 000 Eur reikalavimas buvusio vadovo D. Z. atžvilgiu yra galiojantis, nes nėra patvirtintas teismo.

3.       Pareiškėjos vertinimu, reikalavimo teisės į skolinį įsipareigojimą, dėl kurio pagrįstumo ir patvirtinimo nėra nei pradėtas nagrinėjimas teisme, nei atitinkamai toks debitorinis įsiskolinimas patvirtintas teismo, pardavimas neabejotinai vertintinas kaip ekonomiškai nepatrauklus būsimam pirkėjui, tuo pačiu nepalankus bendrovės kreditorių interesams, neatitiktų jų lūkesčių kuo didesne apimtimi tenkinti savo finansinius reikalavimus. Nepradėjus teisminio nagrinėjimo, nėra aiškios tokios bylos perspektyvos, ar bus tenkintas ir / ar kokia apimti civiliniu ieškiniu pareikštas reikalavimas D. Z.. Vadinasi, siekiant reikalavimo teisę parduoti už didžiausią galimą kainą (didžiausios kainos principas), klausimas dėl šio turto pardavimo, nesant galimybių tokio reikalavimo tenkinti iš D. Z., turėtų būti svarstomas kreditorių komiteto posėdyje ir toks turtas parduodamas, teismui patvirtinus faktinį turtinės žalos dydį, priteistiną iš buvusio BUAB „Žemkasa“ vadovo D. Z.. Be to, šiuo atveju remtis turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, jog būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas, nėra pagrįstas. Nemokumo administratorė siekia parduoti reikalavimo teisę į reikalavimą, kurio dydis teisme nėra patvirtintas ir dėl kurio šiuo metu išieškojimas negalimas, todėl, darytina išvada, kad šiuo atveju turto apyvartos greičio principo taikymas yra ribotas, nes nuostatos dėl tokio turto (tiek reikalavimo teisės, tiek paties reikalavimo) grąžinimo į apyvartą ir šio turto vertės išsaugojimo yra praktiškai sunkiai pritaikomos, kol toks reikalavimas faktiškai bus nustatytas ir patvirtintas teisme.

4.       Be to, BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorė kreditorių komiteto posėdžio metu nepateikė jokios informacijos apie tai, kokios yra išieškojimo iš buvusio bendrovės vadovo D. Z. galimybės. Tai reiškia, kad kreditoriai nebuvo informuoti, ar priėmus palankų teisme sprendimą dėl 200 000 Eur žalos iš D. Z. priteisimo, tokia debitorinė suma galėtų būti išieškota iš buvusio vadovo ir kaip operatyviai. Vedybų sutarčių registro duomenimis, D. Z. su sutuoktine A. Z. 2018 m. spalio 1 d. sudarė turto padalijimo sutartį, kuria susitarta, kad sutuoktinė A. Z. asmeninės nuosavybės teise valdys 14 nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai ir statiniai). Šia sutartimi D. Z. asmeninės nuosavybės teise liko 100 vienetų UAB „Žemkasa“ akcijų, įskaitant teisę asmenine nuosavybe gauti dividendus bei kitas akcijų suteikiamas teises. Tą pačią dieną D. Z. ir A. Z. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią nustatyta, kad po šios sutarties sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgytas turtas laikomas asmeniniu, atsiradę teisės pareigos, skolos, įsipareigojimai ir pan. priklauso sutuoktiniui, kurio vardu toks sandoris sudarytas. Pagal nemokumo administratorės pateiktą informaciją, D. Z. 200 000 Eur dividendų išsimokėjo 2018 m. spalio 2 d., t. y. iškart po minėtų sutarčių sudarymo, iš bendrovės vadovo pareigų buvo atleistas 2018 m. spalio 10 d., bendrovės akcijas perleido 2018 m. spalio 19 d. Tuo tarpu A. Z. 2018 m. spalio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 121 400 Eur. A. Z. savo 2018 m. metinėje pajamų deklaracijoje nurodė gavusi 64 000 Eur pajamų, deklaruojamų 49 pajamų rūšies kodu (dovanos, gautos iš sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių, brolių, seserų, senelių, vaikaičių), todėl, vertintina, ar ši suma nebuvo padovanota iš sutuoktinio D. Z. gautų dividendų pajamų. Vertinant nurodytas aplinkybes, yra pagrindas priteisus iš D. Z. žalos atlyginimą BUAB „Žemkasa“ naudai ginčyti sutuoktinių sudarytas sutartis, priteistos sumos išieškojimą nukreipiant į nesąžiningai sudarytų sandorių pagrindu sutuoktinei perleistą nekilnojamąjį turtą, galimai ir į po neteisėto dividendų išsimokėjimo sutuoktinės vardu įgytą nekilnojamąjį turtą.

5.       BUAB „Žemkasa“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Adminova“, atsiliepime nurodė, kad D. Z. jokio registruotino ar kito turto neturi, tai leidžia pagrįstai teigti, jog debitorinės skolos išieškojimas, jeigu baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys būtų tenkintas, yra mažai tikėtinas, tai vadovaujantis bankroto proceso tikslais ir principais yra pagrindas nevilkinti iš esmės baigtos bankroto procedūros ir siekti realizuoti turimas procesines materialines teises į D. Z.. BUAB „Žemkasa“ pripažinta likviduojama dėl bankroto 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, tuo tarpu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 84 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Teismas rezoliucija yra tenkinęs nemokumo administratorės prašymą dėl termino būtinosioms likvidavimo procedūroms užbaigti pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 31 d., šiuo metu visos būtinosios bankroto procedūros yra baigtos, dėl ko atsiradusios procesinės materialinės reikalavimo teisės įvairiose civilinėse ir baudžiamosiose byloje yra realizuojamos vykdant atitinkamus kreditorių komiteto priimtus nutarimus. Ginčijamu nutarimu nutarta parduoti materialines procesines teises byloje, t. y. civiliniu ieškiniu aiškiai apibrėžtą materialinį reikalavimą, dėl ko pareiškėjos argumentai, kad materialinė procesinė reikalavimo teisė, nepatvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, negali būti realizuojama, atmestini kaip nepagrįsti.

6.       Suinteresuotas asmuo mažoji bendrija (toliau – MB) „Eiseba“ atsiliepime į skundą nurodė, kad pritaria nemokumo administratorės atsiliepime į skundą išdėstytai pozicijai dėl skundo nepagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjos VMI prie FM skundą dėl 2021 m. rugsėjo 3 d. BUAB „Žemkasa“ kreditorių komiteto sprendimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu.

8.       Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė kreditorių komiteto posėdžio metu pasiūlė BUAB „Žemkasa“ reikalavimo teisę pardavinėti kitu negu iš varžytynių būdu (viešai skelbti apie laisvą šio turto pardavimą), būtent: I etapas: reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei nominalią reikalavimo teisės sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą reikalavimo teisę, dienos. II etapas: nerealizavus reikalavimo teisės I etape, reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 80 proc. reikalavimo teisės nominalią sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą reikalavimo teisę, dienos. III etapas: nerealizavus reikalavimo teisės II etape, reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 60 proc. reikalavimo teisės nominalią sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą reikalavimo teisę, dienos. IV etapas: nerealizavus reikalavimo teisės III etape, reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 40 proc. reikalavimo teisės nominalią sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą reikalavimo teisę, dienos. V etapas: nerealizavus reikalavimo teisės IV etape, reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 20 proc. reikalavimo teisės nominalią sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą reikalavimo teisę, dienos. VI etapas: nerealizavus reikalavimo teisės V etape, reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą reikalavimo teisę, dienos. Nerealizavus reikalavimo teisės, šaukti kreditorių komitetą dėl reikalavimo teisės nurašymo. Apie reikalavimo teisės pardavimą skelbti viešai internete ne mažiau negu 3 skelbimų portaluose. Gavus pasiūlymą bet kuriame iš etapų, administratorius turi teisę nelaukti einamojo etapo pabaigos ir parduoti reikalavimo teisę už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę, negu tame etape nustatytą minimalią kainą.

9.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti 2021 m. rugsėjo 3 d. bendrovės kreditorių komiteto posėdžio metu priimto nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu. Sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo būtina nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutavusios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus. Teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas niekaip nepažeidžia kreditorių ir įmonės interesų. Nemokumo administratorė tinkamai įvertino galimybę atgauti buvusio vadovo skolą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo jos pardavinėti iš varžytynių. Šiuo atveju vertintina, kad realesnė, tikėtinesnė ir operatyvesnė galimybė yra realizuoti turtą viešai, o ne varžytynėse.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Pareiškėja VMI prie FM atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti BUAB „Žemkasa“ 2021 m. rugsėjo 3 d. pakartotinio kreditorių komiteto posėdžio sprendimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      200 000 Eur reikalavimas buvusio vadovo D. Z. atžvilgiu kreditorių komiteto nutarimo priėmimo metu nebuvo patvirtintas teismo, nes pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo dar tik bus nagrinėjamas baudžiamojoje byloje. Reikalavimo teisės į skolinį įsipareigojimą, dėl kurio pagrįstumo ir patvirtinimo nėra nei pradėtas nagrinėjimas teisme, nei atitinkamai toks debitorinis įsiskolinimas patvirtintas teismo, pardavimas neabejotinai vertintinas kaip ekonomiškai nepatrauklus būsimam pirkėjui, tuo pačiu nepalankus bendrovės kreditorių interesams, neatitiktų jų lūkesčių kuo didesne apimtimi tenkinti savo finansinius reikalavimus.

10.2.                      Nemokumo administratorė iki 2021 m. rugsėjo 3 d. kreditorių komitetui pateikto 3 darbotvarkės klausimo sprendimo projekto pateikimo nevertino, kokios yra išieškojimo galimybės iš buvusio bendrovės vadovo D. Z., jei ieškinys būtų tenkintas teisme. Buvęs BUAB „Žemkasa“ vadovas D. Z., sudarydamas turto padalijimo, povedybinę (vėliau ir dovanojimo) sutartis, veikė savo ir sutuoktinės naudai, o neteisėtai išsimokėdamas dividendus, padarė žalą BUAB „Žemkasa“ ir jos kreditoriams, tai turėjo įtakos UAB „Žemkasa“ bankrotui, todėl yra pagrindas ginčyti sutuoktinių sudarytas sutartis, priteistos sumos išieškojimą nukreipiant į nesąžiningai susijusių asmenų sudarytų sandorių pagrindu (turto padalijimo, povedybinės sutartys) sutuoktinės asmenine nuosavybe perleistą nekilnojamąjį turtą, į po neteisėto dividendų išsimokėjimo, dovanojimo sutarties sandorio sudarymo sutuoktinės vardu įgytą nekilnojamąjį turtą.

10.3.                      Sprendimas nedalyvauti baudžiamajame procese su civiliniu ieškiniu ir neišnaudoti visų galimybių siekti šioje byloje maksimalaus rezultato – gauti 200 000 Eur, iš esmės pažeidžia bendrovės kreditorių turtinius interesus, teisę atgauti bent dalį finansinių reikalavimų, todėl pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, prieštaraujančiu kreditorių interesams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

11.       BUAB „Žemkasa“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Adminova“, atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime, o apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą — teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui. Pabrėžtina, kad turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas yra ekonominio pobūdžio klausimas, priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Taigi tik kreditorių susirinkimas turi teisę nuspręsti, kokia konkrečiai tvarka ir kaina pardavinėti bankrutavusios įmonės turtą.

11.2.                      D. Z. jokio registruotino ar kito žinomo turto neturi, tai leidžia pagrįstai teigti, kad debitorinės skolos išieškojimas, jeigu baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys būtų tenkintas, yra mažai tikėtinas, tai vadovaujantis bankroto proceso tikslais ir principais yra pagrindas nevilkinti iš esmės baigtos bankroto procedūros ir siekti realizuoti turimas procesines materialines teises į D. Z..

11.3.                      Iš esmės visoms bankroto procedūroms esant baigtoms, BUAB „Žemkasa“ dalyvavimas baudžiamajame procese mažiausiai dar 3-5 metus iki įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo, tuomet papildomų civilinių ieškinių reiškimas su D. Z. susijusiems asmenims ir pradėtų teisminių procesų nagrinėjimas iki būtų priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas – neaišku, ar palankus, ar ne – mažiausiai dar 2-3 metus, sąlygotų itin didelius piniginius kaštus, tuo tarpu šiai dienai nenustačius aiškaus hipotetinių ginčų sėkmės faktoriaus, neatitiktų nei BUAB „Žemkasa“ ir jos kreditorių interesų, nei bankroto proceso tikslų bei JANĮ įtvirtintų terminų įmonės likvidavimui bei išregistravimui iš Juridinių asmenų registro.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13.       Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl BUAB „Žemkasa“ kreditorių komiteto sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

14.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

15.       Nagrinėjamu atveju kreditorių komiteto posėdis, kurio metu priimtas skundžiamas sprendimas, įvyko galiojant JANĮ, skundas dėl kreditorių komiteto sprendimo panaikinimo taip pat gautas po JANĮ įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai klausimą dėl kreditorių komiteto sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo nagrinėjo vadovaudamasis JANĮ nuostatomis. Taigi, JANĮ nuostatos taikytinos ir apeliaciniam procesui.

Dėl kreditorių komiteto sprendimo (ne)pagrįstumo

16.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

17.       Pagal JANĮ 86 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Iš varžytynių turi būti parduodamas likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį (JANĮ 90 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis).

18.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

19.       Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą (komitetą). Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

20.       Pažymėtina, kad kreditoriai gali turėti skirtingus lūkesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, tačiau nemokumo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl būtent kreditorių dauguma apsprendžia esminius turto pardavimo tvarkos ekonominio tikslingumo klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

21.       Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl 2021 m. rugsėjo 3 d. pakartotinio kreditorių komiteto sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu teisėtumo, kuriuo nuspręsta parduoti reikalavimo teisę pagal BUAB „Žemkasa“ nemokumo administratorės civilinį ieškinį, pareikštą ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00034-19 dėl 200 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo iš buvusio BUAB „Žemkasa“ vadovo D. Z.. Skundžiamu kreditorių komiteto sprendimu nutarta parduoti reikalavimo teisę tokia tvarka: I etapas: reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei nominalią reikalavimo teisės sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą reikalavimo teisę, dienos. II etapas: nerealizavus reikalavimo teisės I etape, reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 80 proc. reikalavimo teisės nominalią sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą reikalavimo teisę, dienos. III etapas: nerealizavus reikalavimo teisės II etape, reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 60 proc. reikalavimo teisės nominalią sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą reikalavimo teisę, dienos. IV etapas: nerealizavus reikalavimo teisės III etape, reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 40 proc. reikalavimo teisės nominalią sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą reikalavimo teisę, dienos. V etapas: nerealizavus reikalavimo teisės IV etape, reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 20 proc. reikalavimo teisės nominalią sumą, kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą reikalavimo teisę, dienos. VI etapas: nerealizavus reikalavimo teisės V etape, reikalavimo teisę pardavinėti laisvu pardavimu, už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą reikalavimo teisę, dienos. Nerealizavus reikalavimo teisės, šaukti kreditorių komitetą dėl reikalavimo teisės nurašymo. Apie reikalavimo teisės pardavimą skelbti viešai internete ne mažiau negu 3 skelbimų portaluose. Gavus pasiūlymą bet kuriame iš etapų, administratorius turi teisę nelaukti einamojo etapo pabaigos ir parduoti reikalavimo teisę už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę, negu tame etape nustatytą minimalią kainą. Už administratorės pasiūlytą sprendimo projektą balsavo 3 kreditorių komiteto nariai (tame tarpe pirmininkas), prieš – 1 narys.

22.       Taigi, ekonominis ginčijamo kreditorių komiteto sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu tikslingumas buvo įvertintas kreditorių daugumos. Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad priimtas skundžiamas nutarimas būtų akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams. Priešingai, nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamu nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina atitinka bendrovės ir jos kreditorių interesus. BUAB „Žemkasa“ nemokumo procesas tęsiasi nuo 2019 m. balandžio 26 d.; terminas bendrovės likvidavimo procedūroms vykdyti pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal nemokumo administratorės pateiktą informaciją visos bankroto procedūros iš esmės yra užbaigtos, likęs tik reikalavimo teisės pagal civilinį ieškinį, pareikštą ikiteisminiame tyrime, realizavimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimo teisės pagal civilinį ieškinį pardavimas ir skundžiamu kreditorių komiteto sprendimu patvirtinta reikalavimo teisės pardavimo tvarka leis operatyviau ir ekonomiškiau užbaigti daugiau nei dvejus metus trunkančią bendrovės bankroto procedūrą.

23.       Nors pareiškėja tiek skunde dėl kreditorių komiteto sprendimo, tiek atskirajame skunde kvestionuoja, kad reikalavimo teisės įgyvendinimas, o ne jos pardavimas šiuo atveju būtų tikslingesnis, kadangi kreditorių komiteto nutarimo priėmimo metu reikalavimas nebuvo patvirtintas teismo (civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo dar tik bus nagrinėjamas baudžiamojoje byloje), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kreditorių daugumai priskirtinas ekonominio tikslingumo klausimas. Kaip pagrįstai pažymėjo nemokumo administratorė, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime, o apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

24.       Byloje esančiais ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame pareikštas BUAB „Žemkasa“ civilinis ieškinys, yra užbaigtas ir byla perduota teismui 2021 m. rugsėjo 7 d. (baudžiamosios bylos Nr. 1-101-417/2021); byloje 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. sausio 21 d. paskirti teisiamieji posėdžiai, kuriuose bus tęsiama liudytojų apklausa. Taigi, baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės yra neseniai prasidėjęs ir neabejotinai užtruks (baudžiamoji byla nėra nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka), o civilinio ieškinio tenkinimo galimybės nėra garantuotos. Be to, galimi išieškojimo veiksmai šiuo atveju taip pat yra aktualus aspektas, t. y. net ir tuo atveju jeigu minėtoje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys būtų tenkintas, priteistos žalos išieškojimo iš buvusio vadovo D. Z. galimybės mažai tikėtinos, kadangi D. Z. jokio registruotino ar kito žinomo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi (aplinkybės, susijusios su D. Z. finansine padėtimi, pareiškėjai yra žinomos). Tuo tarpu apeliantės nurodomos aplinkybės dėl civilinių ieškinių reiškimo su D. Z. susijusiems asmenims dėl sandorių ginčijimo sąlygotų bendrovės likvidavimo procedūros užsitęsimą neapibrėžtam laikui, taip pat būtų didinamos administravimo išlaidos (bylinėjimosi išlaidos, administratorės atlyginimas ir pan.). Pastebėtina, kad, šiai dienai neturint visų duomenų apie buvusio BUAB „Žemkasa“ vadovo D. Z. sudarytus sandorius su susijusiais asmenimis, nėra aiškus ir šių ginčų sėkmės faktorius. Taigi, poreikis parduoti reikalavimo teisę yra protingai pateisinamas, nes jos pardavimo atveju įmonė iš karto gauna tam tikrą dalį savo reikalavimo patenkinimo be išieškojimo veiksmų, o tai tiesiogiai koreliuoja su poreikiu užbaigti nemokumo procedūras kaip galima greičiau.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad vienas esminių nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ priėmimo tikslų – veiksmingas juridinių asmenų nemokumo procesas, t. y. sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, 20 punktas). Vienas pagrindinių bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, kuo didesne apimtimi patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, kartu apsaugant įmonės skolininkės teises ir teisėtus interesus. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, o įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021, 37 punktas, 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 26 punktas).

26.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamu kreditorių komiteto sprendimu nustatyta reikalavimo teisės pardavimo tvarka ir kaina pažeistų įmonės kreditorių turtinius interesus, nes visi kreditoriai yra vienijami vieno tikslo, jog nemokumo procesas vyktų kuo operatyviau. Nemokumo bylos operatyvumas šiuo atveju itin aktualus, nes nemokios įmonės pernelyg ilgas egzistavimas didina jos kreditorių patiriamus nuostolius, gali sukelti jų bankrotą ir iškreipti rinką, sumažinti jos stabilumą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017 24 punktą). Nors reikalavimo teisė ir būtų parduodama mažesne kaina negu jos vertė, tačiau turtinės naudos skirtumas kreditoriams šiuo atveju nėra toks, kuris sudarytų pagrindą besąlygiškai ignoruoti aukščiau aptartas rizikas ir pasekmes dar labiau užsitęsusios nemokumo bylos visiems kreditoriams ar iškreiptų jų teisėtų interesų pusiausvyrą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriai šiuo atveju priėmė racionalų bei ekonomiškai pagrįstą sprendimą pardavinėti reikalavimo teisę pagal civilinį ieškinį, pareikštą ikiteisminiame tyrime, o pareiškėja neįrodė, kad sprendimas pardavinėti minėtą reikalavimo teisę pažeidžia JANĮ ar kitų įstatymų nuostatas, bendrovės, jos ar kitų kreditorių interesus (CPK 178 straipsnis).

27.       Nors skundžiamu kreditorių komiteto sprendimu nutarta perleisti (parduoti) reikalavimo teisę, kuri dar nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (neaišku, ar bendrovė įgis teisę į šio reikalavimo patenkinimą), tačiau tai savaime nesuponuoja skundžiamo nutarimo neteisėtumo, nes įstatymas suteikia teisę perleisti tiek galiojančią reikalavimo teisę, tiek būsimą reikalavimo teisę (CK 6.101 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas būsimos reikalavimo teisės perleidimą, naujausioje šiuo klausimu teismų praktikoje rėmėsi lyginamuoju metodu, nurodydamas, jog Bendrųjų principų sistemos projekto (angl. Draft Common Frame of Reference, DCFR) III.–5:114 straipsnio, reglamentuojančio momentą, nuo kada reikalavimo perleidimas laikomas įvykusiu, 2 dalyje įtvirtinta, kad būsimos reikalavimo teisės perleidimas laikomas įvykusiu reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo momentu, kai yra patenkinami visi reikalavimai, išskyrus tuos, kurie susiję su reikalavimo teisės egzistavimu. DCFR III.–5:104 straipsnyje išskiriami šie bendrieji reikalavimai, keliami reikalavimo teisės perleidimui: reikalavimo teisė yra egzistuojanti; reikalavimo teisė yra perleistina; yra galiojantis reikalavimo teisės perleidimo sandoris; asmuo turi teisę perleisti reikalavimo teisę. Tai reiškia, kad būsimos reikalavimo teisės perleidimas nesukels teisinių pasekmių, jeigu neatsiras būsima reikalavimo teisė. Priešingai, atsiradus reikalavimo teisei, reikalavimo perleidimas bus laikomas retrospektyviai įvykusiu, esant patenkintiems visiems kitiems bendriesiems reikalavimams, kurie keliami reikalavimo teisės perleidimui. Paprastai tai reiškia, kad reikalavimo teisė bus laikoma perleista reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo momentu, nebent pačiame sandoryje būtų nustatytas vėlesnis įsigaliojimo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020 21 punktas).

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamo kreditorių komiteto sprendimo turinys neprieštarauja būsimos reikalavimo teisės perleidimo institutui, nes šio sprendimo įgyvendinimas priklausys nuo konkrečių reikalavimo perleidimo sutarties sąlygų, kuriomis būtų užtikrinama atitiktis aktualiems įstatymo reikalavimams.

29.       Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

30.       Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

31.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32.       BUAB „Žemkasa“ prašo priteisti iš pareiškėjos 242 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2021 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą ir akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymą.

33.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.16 punkte numatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas apmokėta 2021 m. IV ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2021 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 566,40 Eur. Taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 626,56 Eur (0,4 x 1 566,40 Eur). Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (242 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte numatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl, atskirąjį skundą atmetus, priteistina iš pareiškėjos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Žemkasa“ (juridinio asmens kodas 300134536) iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                             Asta Radzevičienė