Civilinė byla Nr. e2A-2169-1097/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.3.6; 1.2.2.4.5.1.1; 1.4.2.1; 1.4.2.4; 3.2.8.2; 3.2.9.1; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Trumpulienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai ,,Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras“ dėl darbdavio neteisėtų veiksmų, darbo įstatymų ir teisės aktų pažeidimų, pakartotinio neteisėto atleidimo iš darbo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) 2024 m. vasario 27 d. darbo byloje Nr. APS-118-974/2024 priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti darbuotojos L. M. prašymą darbdavei biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) ,,Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras“, darbuotojai praleidus procedūrinį terminą kreiptis į DGK.

2.       Ieškovė L. M. (toliau – ir ieškovė, darbuotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BĮ ,,Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras“ (toliau – ir atsakovė, darbdavė, mokymo centras) dėl darbdavės neteisėtų veiksmų, darbo įstatymų ir teisės aktų pažeidimų, pakartotinio neteisėto atleidimo iš darbo, neturtinės žalos atlyginimo, prašydama: 1) atstatyti terminą ieškovės prašymui dėl pakartotinio neteisėto atleidimo iš darbo paduoti; 2) pripažinti atsakovės direktoriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su L. M.“ neteisėtu; 3) pripažinti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. buvo faktiškai dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės; 4) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į darbą ne mažesniu negu 0,39 etatu, t. y. į iki atleidimo iš darbo 2023 m. rugsėjo 15 d. eitas lietuvių kalbos ir anglų kalbos mokytojos pareigas; 5) priteisti iš atsakovės 634,93 Eur darbo užmokestį už prastovą ne dėl darbuotojos kaltės už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. ir šią sprendimo dalį vykdyti skubiai; 6) priteisti iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) skirti atsakovei 3 000 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo DGK sprendimo priėmimo dienos už praėjusius 6 mėnesius, paskirtą baudos sumą priteisiant ieškovei; įpareigoti šią teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai; 8) iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. šalys sudarė Darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovė nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. mokymo centre buvo neterminuotai įdarbinta lietuvių kalbos mokytoja. Darbo sutartis pakeista 2013 m. rugpjūčio 30 d., nustatant, kad nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. ieškovė skiriama lietuvių kalbos mokytoja ne viso etato krūviu. Darbo sutartis pakeista (papildyta), nustatant, kad ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokymo centre dirba užsienio kalbos (anglų) vyr. mokytoja ir lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja. Ieškovės teigimu, jai 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas 0,39 etato darbo krūvis.

4.       Ieškovė nurodė, kad, dar tebevykstant civilinės bylos Nr. e2-77-400/2024 dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimui Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose, 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir pasiūlymo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis“, kuriame atsakovė nurodė ieškovei dirbti toliau sumažintu 0,32 darbo etatu, tuo paneigdama 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimus, kuriais nuspręsta grąžinti ieškovę į darbą 0,39 etatu. Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat neteisėtai ir be pateisinančių svarbių priežasčių taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnį, t. y. tuo pačiu įspėjo ieškovę, kad, jeigu ieškovė nesutiks dirbti atsakovės pasiūlytomis darbo sąlygomis, ji bus atleista iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 1 d. pranešimu informavo atsakovę, kad nesutinka su atsakovės nurodymu dirbti toliau 0,32 sumažintu darbo etatu, tuo paneigiant 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimus. Taip pat ieškovė informavo atsakovę, kad dėl atsakovės 2023 m. rugsėjo 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimo, neteisėtai ir diskriminaciniais pagrindais taikant 0,32 darbo etatą, ieškovė vėl atsidūrė darbo prastovoje dėl atsakovės kaltės. Ieškovės teigimu, darbdavės pranešimas dėl pamokų tvarkaraščio ieškovei buvo siunčiamas pamokų metu, o ne iš anksto. Be to, darbo krūvis ir jo paskirstymas ieškovei taip ir nebuvo sudarytas. Atsakovė dar kartą pažeidė DGK sprendimus. Ieškovės teigimu, atsakovė nevykdė/netinkamai vykdė 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimus, nepakeitė, iš naujo nepaskirstė ir/ar netinkamai paskirstė darbuotojams ir ieškovei darbo krūvius, ieškovė toliau normaliomis ir įprastomis sąlygomis negalėjo tęsti savo darbo, t. y. tinkamai pasiruošti pamokoms ir jas vesti. 

5.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė, pažeidusi 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimus, žinodama, jog dėl darbo etato, darbo krūvio paskirstymo, suteikimo teisme vyksta civilinė byla Nr. e2-77-400/2024, taip pat tai, jog ieškovė nesutiko su darbo sutarties pakeitimu, su nepaskirstytu darbo krūviu ir diskriminacinėmis darbo sąlygomis, 2023 m. rugsėjo 15 d. pagal neteisėtai priimtą įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su L. M.“ nutraukė darbo sutartį be įspėjimo. Dėl to ieškovė turi būti sugrąžinta į darbą, jai turi būti sumokėta už prastovos laiką, atlyginta neturtinė žala.

6.       Ieškovė nurodė, kad procedūrinį terminą kreiptis į DGK iki 2023 n. spalio 16 d. ieškovė praleido dėl objektyvių priežasčių, nes tuo metu vyko civilinės bylos Nr. e2-77-400/2024 nagrinėjimas teisme, buvo keičiamos teismo posėdžių datos, ieškovė turėjo ruošis teismo posėdžiams.

7.       Ieškovės teigimu, atsakovės neteisėtus veiksmus: darbo įstatymų ir teisės aktų pažeidimus; pakartotinį ieškovės neteisėtą atleidimą iš darbo; nuolatinį ieškovės patiriamą mobingą ir diskriminaciją darbe; saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų ir aplinkos nesudarymą ir neužtikrinimą visiems darbuotojams ir ieškovei; DGK sprendimų darbo bylose neįvykdymą; kitus nuolat pasikartojančius darbo teisės aktų pažeidimus patvirtina ir įrodo: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-77-400/2024; 2021 m. birželio 30 d. ieškovės prašymas DGK su priedais; 2023 m. kovo 8 d. ieškovės prašymas DGK su priedais; 2022 m. gruodžio 28 d. ieškovės skundas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierei su priedais; 2024 m. sausio 8 d. ieškovės prašymas DGK su priedais.

8.       Ieškovė argumentavo, kad patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė. Atsakovė neteisėtai jau trečią kartą atleido ieškovę iš darbo, nevykdė DGK ir 2024 m. sausio 2 d. teismo sprendimų, taikė ieškovei diskriminacines darbo sąlygas, nes nesudarė vienodų darbo sąlygų dėl darbo krūvio ir etatų lyginant su kitais pas atsakovę dirbančiais darbuotojais. Atsakovė darbo metu ieškovės atžvilgiu nuolat taikė mobingą ir užgauliai tyčiojosi iš ieškovės, tuo nesilaikydama su darbu susijusio bendravimo. Ieškovei buvo sudaryta žeminanti ar įžeidžianti aplinka, dėl kurios buvo kalta atsakovė. Atsakovės mobingas ir užgaulus tyčiojimasis iš ieškovės pasireiškė darbo metu naudojant tiesiogiai į ieškovę nukreiptus pasakymus. Ieškovės teigimu, nuo 2015 metų pas atsakovę darbo vietoje ir darbo metu patyrė ilgalaikį, nuoseklų ieškovės asmens psichologinį žeminimą, tiesioginį ir netiesioginį diskriminavimą, nuolatinį mobingą, kurie pasireiškė ypač ryškiu ir vis augančiu darbdavės siekiu „išstumti ieškovę iš darbo vietos“, t. y. bet kokiomis priemonėmis ir būdais atleisti ieškovę iš darbo. Po 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo atsakovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl L. M. grąžinimo į darbą“ ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. grąžino ieškovę į darbą, t. y. iki atleidimo iš darbo eitas lietuvių kalbos ir anglų kalbos mokytojos pareigas, tačiau tą pačią grąžinimo į darbo dieną atsakovė priėmė kitą pranešimą/įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbo sąlygų keitimo“, kuriuo be ieškovės sutikimo ir diskriminaciniais pagrindais keitė darbo sutarties sąlygas. 2021 m. rugsėjo 3 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbo sąlygų keitimo“ atsakovė be ieškovės sutikimo dar kartą pakeitė darbo sutarties sąlygas ir taikė ieškovei nepagrįstą mažesnį darbo etatą (iš viso: 0,31) lyginant su kitais tų pačių dalykų mokytojais. Tuo paneigtas 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo vykdymas. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 3 d. pareiškimu ,,Dėl pareigų darbe sugrąžinus darbuotoją į darbą“ su tokiomis diskriminacinėmis ir DGK sprendimą paneigiančiomis atsakovės pasiūlytomis darbo sąlygomis nesutiko. Visi šie atsakovės įsakymai ir pranešimai buvo pripažinti neteisėtais 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimu. Analogiškais visiškai nepagrįstais ir neteisėtais pagrindais bei aplinkybėmis, šiurkščiai pažeidžiant DK normas ir kitus darbo teisės aktus, atsakovė 2023 m. rugsėjo 15 d. neteisėtai ir diskriminaciniais pagrindais atleido ieškovę iš darbo. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pablogėjo ieškovės sveikata, atsirado papildomi kūno ir galvos skausmai, susidarė nervų ligos. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti darbdavės kaltę, kuri pasireiškė tyčiniais ir sąmoningais neteisėtais veiksmais, nukreiptais prieš ieškovę. Ieškovei atsiradusią žalą įrodo ir patvirtina jos pateikti medicininiai dokumentai. Priežastinį ryšį tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir padarytos ieškovei žalos patvirtina medicininiuose dokumentuose užfiksuotas ligų sąrašas, priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovei taikytomis nenormaliomis, nuolat ją diskriminuojančiomis darbo sąlygomis.

9.       Ieškovės teigimu, atsakovei už DGK sprendimų nevykdymą nuo 2021 metų skirtina 500 Eur bauda nuo už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, iš viso 3 000 Eur, paskirtą baudos sumą priteisiant ieškovei. 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK darbo byloje Nr. APS-111-13215/2021 nusprendė grąžinti ieškovę į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo. 2023 m. balandžio 24 d. DGK darbo byloje Nr. APS-118-5697/2023 įpareigojo atsakovę keičiant ar iš naujo paskirstant darbuotojams darbo krūvius, teikti pilną informaciją ne tik konkrečiam mokytojui apie jam paskirtą darbo krūvį, bet kartu pateikti pilną informaciją apie kitiems, to pačio dalyko mokytojams, paskirtus darbo krūvius. Tiek 2021 m. rugpjūčio 16 d., tiek 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimų darbo bylose atsakovė neįvykdė arba įvykdė netinkamai, nes tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis 2023 m. rugsėjo 15 d. neteisėtai atleido ieškovę iš darbo prieš tai neįvykdžiusi DGK sprendimų grąžinti ieškovę į darbą 0,39 etatu; nepakeitė, iš naujo nepaskirstė ir/ar netinkamai paskirstė darbuotojams ir ieškovei darbo krūvius; negavo ieškovės sutikimo dėl darbo etato pakeitimo ir/ar sumažinimo.

10.       Atsakovė BĮ ,,Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dalis ieškovės reikalavimų pateikti nesilaikant privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, dalis jau išnagrinėti Darbo ginčų komisijos ir teismų, ir sprendimai šiose dalyse yra įsiteisėję. Atsakovė argumentavo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės direktoriaus įsakymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo su L. M.“ neteisėtu yra nepagrįstas, nes ieškovė be jokio teisėto pagrindo neatvyko į darbą 2023 m. rugsėjo 1–15 d., nors tuo laikotarpiu turėjo vesti pamokas, su darbdave nebendradarbiavo. Šie pažeidimai pagrįstai pripažinti šiurkščiais, nes buvo sutrikdyta įstaigos veikla, ugdymo procesas, ieškovei pagrįstai pritaikyta proporcinga priemonė – atleidimas iš darbo. Darbdavės 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymas ieškovei dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažinant krūvį iki 0,32 etato) negalėjo būti teisėtu pagrindu ieškovei iš viso neatvykti į darbą nurodytu laikotarpiu. 2023 rugsėjo 1 d. darbdavės pasiūlymas dėl darbo sąlygų nebuvo niekaip susijęs su ieškovei nustatytu laikinu pamokų tvarkaraščiu, pagal kurį ji turėjo pareigą dirbti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Nesutikdama su 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymu, ieškovė turėjo teisę per 5 darbo dienas pranešti darbdavei, kad su siūlomomis darbo sutarties sąlygomis nesutinka, ir to būtų pakakę jos pozicijai išreikšti. Atsakovės teigimu, nebuvo teisėto ir pagrįsto pagrindo ieškovei dėl to sustabdyti savo darbo pareigų vykdymą, nebuvo DK 50 straipsnyje nustatytų pagrindų sustabdyti darbo sutarties vykdymą.  

11.       Atsakovė nurodė, kad reikalavimai pripažinti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. buvo faktiškai dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės bei priteisti iš atsakovės 634,93 Eur darbo užmokestį už prastovą ne dėl darbuotojos kaltės už laikotarpį nuo 2023 rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d., nenagrinėtini teisme, nes dėl jų nebuvo kreiptasi privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismo sprendimai yra vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka antstolių, o ne darbo ginčų komisijų, todėl reikalavimo dalis „sprendimo dalį vykdyti skubiai per Darbo ginčų komisiją“ neatitinka teisinio reguliavimo. Ieškinyje nėra pateikiama jokių argumentų, kuriais remiantis reiškiamas toks reikalavimas. Nurodomu laikotarpiu ieškovė nebebuvo atsakovės darbuotoja, nes buvo atleista iš darbo dėl jos padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – jai neatvykus į darbą keturias dienas be pateisinamos priežasties. Reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į darbą ne mažesniu negu 0,39 etatu yra nepagrįstas, nes ieškovė yra teisėtai ir pagrįstai atleista iš darbo. Be to, priimdamas sprendimą grąžinti darbuotoją į darbą, darbo ginčus nagrinėjantis subjektas negali nustatyti konkrečių darbuotojo darbo sąlygų, kuriomis jis turi būti grąžinamas. Dėl ieškovės darbo sąlygų, taikytinų jai iki atleidimo, vyksta kita civilinė byla, kurioje priimtas dar neįsiteisėjęs Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. birželio 27 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus: dėl atsakovės direktoriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymo ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su L. M.“ pripažinimo neteisėtu; dėl pripažinimo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. buvo faktiškai dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės; dėl įpareigojimo atsakovei grąžinti ieškovę į darbą ne mažesniu negu 0,39 etatu, t. y. iki atleidimo iš darbo 2023 m. rugsėjo 15 d. eitas pareigas; dėl 634,93 Eur darbo užmokesčio už prastovą ne dėl darbuotojos kaltės (suma neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. priteisimo; dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtai atleidus iš darbo, atlyginimo; ir priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų dėl neturtinės žalos dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų iki 2023 m. balandžio 24 d., atlyginimo, paliko nenagrinėtus ieškovės reikalavimus dėl baudos skyrimo ir dėl neturtinės žalos dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų po 2023 m. balandžio 24 d., nesusijusių su atleidimu iš darbo, atlyginimo.

13.       Teismas konstatavo, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai: byloje įrodytas šiurkštus darbuotojos darbo pareigų pažeidimas – neatvykimas į darbą ir pamokų nevedimas 2023 m. rugsėjo 5, 6, 12, 13, 14 d. be pateisinamų priežasčių. Teismo vertinimu, atleidimas iš darbo nagrinėjamu atveju buvo proporcinga priemonė padarytam darbo pareigų pažeidimui, atleidimo procedūros nepažeistos.

14.       Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, jog į darbą ieškovė neatvyko dėl pateisinamų priežasčių. Nors ieškovė nurodo į darbą neatvykusi dėl, jos manymu, pateisinamų priežasčių, t. y. sustabdžiusi darbo sutarties vykdymą, kaip tai numatyta DK 50 straipsnyje, nes manė, kad 2023 m. rugsėjo 1–15 d. laikotarpiu (kai ugdymo įstaiga turėjo dirbti pagal laikiną pamokų tvarkaraštį) jai nebus užtikrintas darbas bendru 0,39 etatu, tačiau, teismo vertinimu, nurodytomis aplinkybėmis ieškovė neturėjo pagrindo taip elgtis. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 1 d. el. paštu pateikė ieškovei tik pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo jai nustatomas bendras 0,32 etato darbo krūvis (DK 45 straipsnis). Pagrindo manyti, kad toks darbo krūvis (0,32 etato) bus nustatytas be ieškovės sutikimo, ieškovė neturėjo – ieškovė tą pačią dieną pranešė darbdavei, kad su pasiūlymu nesutinka. Taigi, teismo teigimu, ieškovė turėjo tikėtis, kad po jos nesutikimo ir 2023 m. rugsėjo 15 d. (laikino pamokų tvarkaraščio galiojimo pabaigos) darbdavė užtikrins jai darbą jos pageidaujamu krūviu (0,39 etato) arba priims sprendimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo (DK 45 straipsnio 2 dalis, 57 straipsnis). Teismo vertinimu, nurodytas 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymas negalėjo būti pagrindu ieškovei visiškai stabdyti darbo funkcijų atlikimą. Be to, ir įstatyme numatyta, kad darbuotojas turi teisę laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą tik esant atitinkamoms sąlygoms (DK 50 straipsnis), kurių nagrinėjamu atveju nebuvo, o neteisėto darbo sutarties sąlygų pakeitimo atveju kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą (DK 45 straipsnio 3 dalis) (bet ne visiškai stabdyti darbo sutarties vykdymą).

15.       Teismas sprendė, kad darbdavė, tinkamai įvertinusi pažeidimų sunkumą, padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojos kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojos veikos ir atsiradusių padarinių, jos elgesį, parinko proporcingą pažeidimui priemonę – atleidimą iš darbo. Ieškovė nurodytomis dienomis nevykdė savo esminių darbo pareigų, iš viso nekontaktavo su darbdave. Dėl to atsakovė kiekvienu atveju privalėjo skubiai ieškoti kitų darbuotojų, kurie vestų pamokas už ieškovę. Tuo buvo trikdomas kitų mokytojų darbas, mokinių ugdymo procesas, visos įstaigos veikla. Pažeidimus ieškovė padarė tyčia, aiškiai suprasdama neigiamas jų pasekmes darbdavei. Ieškovė turi ilgametę mokytojos darbo patirtį ne vienoje darbovietėje, todėl ieškovei buvo aiškios jos pareigos, jų pažeidimo neigiamos pasekmės darbdavei. Ieškovei nekontaktuojant, nebendradarbiaujant su darbdave, šiai nebuvo aišku, ar ieškovė atvyks į darbą kitą dieną. Ieškovė savo elgesio nevertino kritiškai, dėl to darbdavė negalėjo tikėtis, kad ieškovė ateityje nedarys tokių pažeidimų, nereikės jos neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl galimų tyčinių neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės rodo ieškovės abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jos nesiskaitymą su darbdavės interesais, todėl darbdavė pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškove.

16.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos atleidimo iš darbo procedūros (DK 58 straipsnio 4 dalis). Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad ji reikalavo iš ieškovės paaiškinimų dėl neatvykimo į darbą. Jie pateikti nebuvo.

17.       Teismas, nusprendęs, kad ieškovės atleidimas iš darbo teisėtas ir pagrįstas, netenkino ieškovės reikalavimų: dėl atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymo ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su L. M.“ pripažinimo neteisėtu; dėl pripažinimo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. buvo faktiškai dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės; dėl įpareigojimo atsakovei grąžinti ieškovę į darbą ne mažesniu negu 0,39 etatu; dėl 634,93 Eur darbo užmokesčio už prastovą ne dėl darbuotojos kaltės už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. priteisimo; dėl neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, priteisimo.

18.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovės vadovo neteisėtų veiksmų (nuolatinio jos patiriamo mobingo ir diskriminacijos darbe, užgaulaus tyčiojimosi, darbdavės saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų ir aplinkos nesudarymo ir neužtikrinimo visiems darbuotojams, nuolat pasikartojančių darbo teisės aktų pažeidimų), bylos dalį dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., nutraukė, argumentuodamas, kad dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atliktų iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., jau yra priimtas DGK 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas, kuriuo šis reikalavimas tenkintas iš dalies. Dėl šio DGK sprendimo ieškinys teismui nebuvo pateiktas, taigi, jis įsiteisėjo.

19.       Teismas taip pat nutraukė bylos dalį dėl neturtinės žalos priteisimo dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų iki 2023 m. balandžio 24 d., taip pat ir dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo dalies dėl ieškovės grąžinimo į darbą iki atleidimo eitas pareigas nevykdymo, nurodydamas, kad yra priimtas DGK 2023 m. balandžio 24 d. sprendimas, kuriuo šis reikalavimas atmestas. Dėl šios sprendimo dalies ieškinys teismui nebuvo pateiktas, taigi, ji įsiteisėjo.

20.       Teismas paliko nenagrinėtą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl darbdavės galimai neteisėtų veiksmų, atliktų po 2023 m. balandžio 24 d., taip pat ir dėl 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalies dėl informacijos teikimo apie mokytojų darbo krūvius nevykdymo (išskyrus žalą dėl atleidimo), nurodydamas, kad šis reikalavimas nebuvo nagrinėjamas privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (DK 220 straipsnis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas vertino, kad konkrečių darbdavės galimai neteisėtų veiksmų, atliktų po 2023 m. balandžio 24 d., išskyrus 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalyje dėl informacijos teikimo apie mokytojų darbo krūvius nevykdymą, galėjusių sukelti neturtinę žalą, ieškovė nenurodo, tačiau dėl nurodytos 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalies atsakovė pateikė ieškinį, kurį išnagrinėję teismai tokios pareigos atsakovei nebenustatė, ši DGK sprendimo dalis neįsigaliojo (2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimas, 2024 m. balandžio 22 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-226-589/2024). Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad po 2023 m. balandžio 24 d. atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, galinčius būti pagrindu priteisti neturtinę žalą, ir reikalavimas šioje dalyje turėtų būti atmestas.

21.       Teismas paliko nenagrinėtus ieškinio reikalavimus skirti atsakovei baudą už tai, kad ji nevykdė 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo dalies dėl ieškovės grąžinimo į darbą iki atleidimo eitas pareigas (ieškovės teigimu, ir atitinkamu darbo krūviu (0,39 etato) bei 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalies dėl informacijos teikimo apie mokytojų darbo krūvius, nurodydamas, kad šie reikalavimai nebuvo nagrinėjami privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusi į DGK būtent su šiais reikalavimais (dėl baudų atsakovei būtent už tai, kad ji nevykdė 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo dalies dėl ieškovės grąžinimo į darbą iki atleidimo eitas pareigas) bei 2024 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalies dėl informacijos teikimo apie mokytojų darbo krūvius.

22.       Teismas atmetė ieškovės atstovo argumentus, kad reikalavimų dėl baudos skyrimo bei neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo palikti nenagrinėtais, nes jie yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Teismas argumentavo, kad iš pagrindinio reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjamu atveju išvestiniai yra reikalavimai: dėl pripažinimo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. buvo faktiškai dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės; dėl įpareigojimo grąžinti ieškovę į darbą; dėl 634,93 Eur darbo užmokesčio už prastovą ne dėl darbuotojos kaltės už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. priteisimo; dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Kiti reikalavimai, teismo vertinimu, negali būti laikomi išvestiniais, ir jiems yra privaloma nurodyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.       Apeliaciniu skundu ieškovė L. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą, ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamais šiais esminiais argumentais:

23.1.                      Teismas neatsižvelgė į darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, įrodinėjimo naštos tinkamą paskirstymą bylos šalims, nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktais įrodymais, neatsižvelgdamas į ieškovės pateiktus atsikirtimus ir įrodymus, todėl priėmė neteisėtą, prieštaringą ir nepagrįstą sprendimą. 

23.2.                      Teismas nurodė arba pritarė išimtinai tik atsakovės argumentams ir/ar teiginiams, o ieškovės argumentų, faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių rašytinių įrodymų, be kita ko, ir rašytinių paaiškinimų, pateiktų byloje, visiškai nevertino ir/ar vertino itin nemotyvuotai ir teisiškai neargumentuotai. Dėl to nepagrįsta, kodėl: „Dalis ieškovės reikalavimų pateikti nesilaikant privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, dalis jau išnagrinėti Darbo ginčų komisijos ir teismų, ir sprendimai šiose dalyse yra įsiteisėję“. Atsakovė byloje nenurodė konkrečiai, kokia ta dalis reikalavimų, kurie pateikti nesilaikant privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ir kurių dalis jau neva išnagrinėti Darbo ginčų komisijos ir teismų, ir sprendimai šiose dalyse yra įsiteisėję, tiesiogiai yra ir/ar buvo. Atsakovės byloje pateikti teiginiai, argumentai yra abstraktūs, neaiškūs, nėra konkrečių duomenų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginius.

23.3.                      Nepagrįsta teismo išvada, neva darbdavės 2023 m. rugsėjo l d. pasiūlymas ieškovei dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažinant krūvį iki 0,32 etato) negalėjo būti teisėtu pagrindu ieškovei neatvykti į darbą nurodytu laikotarpiu. Teismas neanalizavo ieškovės 2023 m. rugsėjo l d. rašytinio paaiškinimo atsakovei dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo, diskriminacijos, mobingo ir kitų susijusių darbo teisės aktų pažeidimų. Darbdavės 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymas ieškovei dirbti pakeistomis ir dar diskriminacinėmis darbo sąlygomis (sumažinant krūvį iki 0,32 etato) buvo ne vienintelė priežastis ieškovei nevykti į darbą, nes darbdavė padarė ir kitų darbo teisės aktų pažeidimų: vertė ieškovę įvertinti įskaitos vertinimą mokiniui, kurio nebuvo ir kuris nelankė pamokų (byloje pateikta medžiaga ir įrodymai, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino ir nesiaiškino) ir kiti pažeidimai.

23.4.                      Teismas be jokio teisinio pagrindo ir motyvų pritarė atsakovės pozicijai, neva 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė atleido ieškovę iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą 2023 m. rugsėjo 5, 6, 12, 13, 14 d. – pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Byloje neįvertintas ieškovės 2023 m. rugsėjo l d. rašytinis paaiškinimas dėl ieškovės tolimesnio nesutikimo dirbti diskriminacinėmis darbo sąlygomis lyginant su kitais darbuotojais. Byloje nėra konstatuota ir įrodyta ieškovės kaltė dėl darbo drausmės ar kokių nors kitų darbo tvarkos pažeidimų. Teismas turėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nenukrypti nuo teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl DK 58 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo. Teismas neįvertino, kad darbdavė ilgą laiką ieškovę diskriminavo ir tyčia darė jai patyčias. Teismo vertinimas buvo paviršutiniškas ir neturėjo realaus pagrindo, nes nebuvo atliktas esminis faktinių aplinkybių ir įrodymų tyrimas.

23.5.                      Ieškovės atleidimas iš darbo negalėjo būti laikomas teisėtu, nes ieškovė toliau buvo verčiama dirbti 0,32 darbo etatu, o ne 0,39 darbo etatu, t. y. atsakovė sistemingai nesilaikė 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimų, kuriais nuspręsta grąžinti ieškovę į darbą 0,39 etatu. Dėl to visi atsakovės išvestiniai paaiškinimai, kad neva ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, tvarką ar kitas nuostatas šiuo pagrindu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir darbdavės neįrodyti.

23.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturėjo teisės stabdyti darbo sutarties vykdymą ir neatvykti į darbą, bei kad nurodytas 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymas negalėjo būti pagrindu ieškovei visiškai stabdyti darbo funkcijų atlikimą. Teismas neanalizavo ir nevertino ieškovės situacijos ir pateiktų įrodymų dėl jos diskriminavimo darbe sumažintu darbo etatu, taikomo nuolatinio mobingo, taikomo nuolatinio ir nepertraukiamo darbo sutarties sąlygų keitimo. Ilgus metus dėl darbo sąlygų diskriminuota ieškovė turėjo ne tik rašyti savo 2023 m. rugsėjo l d. paaiškinimą ir raštą darbdavei dėl diskriminacinių darbo sąlygų sustabdymo, bet ir stabdyti savo tiesioginį darbą.

23.7.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad darbdavė pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškove. Teismas nevertino, dėl kokių priežasčių ieškovė tuo metu nebuvo darbe mokslo metų pradžioje. Atsakovė teismo posėdžio metu sakė netiesą, kad neva pasigedo ieškovės darbe, nes atsakovė darė viską, jog sukurtų ieškovės pravaikštų imitaciją. Atsakovė siekė ir suplanavo iš anksto, kad ieškovė būdų atleista iš darbo bet kokiomis priemonėmis. Šiuos faktus įrodo ieškinio 37-40 punktai kartu su pateiktais rašytiniais įrodymais.

23.8.                      Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, ypač dėl darbdavės padarytų neteisėtų veiksmų ir jų poveikio ieškovei. Teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus apie darbdavės vykdytą psichologinį spaudimą ir mobingą prieš ieškovę. Atsakovė nuolatiniu psichologiniu gniuždymu ir mobingu izoliavo ieškovę nuo darbo aplinkos, t. y. atkirsdama ieškovę nuo darbo krūvio gavimo galimybės lygiais pagrindais kaip ir kiti darbuotojai (mokytojai), izoliacija tęsėsi nuolat ir nepertraukiamai.

23.9.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad neva atsakovė reikalavo iš ieškovės paaiškinimų dėl neatvykimo į darbą, o jie pateikti nebuvo, kad atleidimo procedūros pažeistos nebuvo. Ieškovė buvo pateikusi visus paaiškinimus atsakovei kartu su savo raštu 2023 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad darbdavė pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalį.

23.10.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad neva 2024 m. vasario 7 d. DGK sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, jai praleidus procedūrinį terminą kreiptis į DGK. Net ir esant tokiam faktui, toks faktas ir/ar aplinkybė pagal kasacinio teismo praktiką negali automatiškai nulemti ieškovės ieškinio atmetimą. Be to, ieškovė ieškiniu ir rašytiniais paaiškinimais prašė atnaujinti visus praleistus procedūrinius terminus (jeigu tokių buvo praleista).

23.11.                      Teismo sprendimas neatitinka aktualių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų panašiose darbo bylose: 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2020 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 3-l 99-701/2020; 2022 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 96-; 2024 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024; 2021 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021; 2021 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-248/202l; 2022 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022; 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-l16-943/2021; 2016 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; 2017 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018.

23.12.                      Teismas pažeidė procesinius reikalavimus dėl įrodymų vertinimo, nes nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktais įrodymais, neatsižvelgdamas į ieškovės pateiktus atsikirtimus ir įrodymus. Teismas nepakankamai atidžiai išnagrinėjo bylos medžiagą, nebuvo pakankamai aktyvus šioje darbo byloje, kas nulėmė esminius proceso teisės normų pažeidimus. Ieškovė byloje pateikė daugiau kaip 18 įrodymų, įrodančių ir patvirtinančių darbdavės atliktus neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu darbdavė byloje arba išvis nepateikė įrodymų, arba pateikė nepakankamus įrodymus ieškovės kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisingu. Ieškovė byloje pateikė pakankamus ir patikimus įrodymus, kad darbdavė ieškovę nuolat, ne vienerius metus diskriminavo kitų mokytojų atžvilgiu dėl sumažinto darbo etato. Teismas šių ir kitų ieškovės nurodytų ir įrodytų aplinkybių byloje išsamiai argumentuotai ir motyvuotai nevertino ir nesiaiškino.

23.13.                      Ieškovė ieškinyje pateikė gausius prejudicinius faktus, įrodančius, kad ji darbo drausmės pažeidimų arba tokių pažeidimų, dėl ko ji galėjo būti atleista iš darbo, šiuo atveju nepadarė. Teismas savo sprendime nevertino, nepateikė motyvų ir argumentų dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinės bylos Nr. e2-77-400/2024 ir dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A- 226-589/2024, kuria buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kur buvo konstatuota, kad ieškovė prastovose buvo ne dėl savo kaltės, o darbdavė turėjo ją grąžinti dirbti 0,39 etatu (ko nepadarė, ir nelaukdama tos bylos baigties, norėjo priversti pasirašyti ieškovę sutikimus dėl mažesnio etato, o savo veiksmais palaužusi ieškovę, darbdavė ją sugalvojo atleisti dėl neva ieškovės kaltės).

24.       Atsakovė BĮ „Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras“ atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1.                      Apeliacinis skundas, kaip ir ieškinys, grindžiamas abstrakčiais, bylos medžiaga ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstais teiginiais, kuriuos ieškovė pateikia tarsi nustatytus faktus.

24.2.                      Atsakovė atsiliepime į ieškinį tiksliai, plačiai ir išsamiai išdėstė argumentus, kuriais remiantis buvo nurodyta apie tai, jog dalis ieškovės reikalavimų pateikti nesilaikant privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, dalis jau išnagrinėti DGK ir teismų, ir sprendimai šiose dalyse yra įsiteisėję. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimus pripažinti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. buvo faktiškai dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės bei priteisti iš atsakovės ieškovei 634,93 Eur darbo užmokestį už prastovą ne dėl darbuotojos kaltės už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. ir šią sprendimo dalį vykdyti skubiai per DGK, nes teismas juos pagrįstai traktavo kaip reikalavimus taikyti DK 218 straipsnio 2 ar 4 dalyse numatytas atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pasekmes – prašymą priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tačiau, jei reikalavimai būtų traktuojami taip, kaip jie yra suformuluoti expressis verbis, tokiu atveju jie turėtų būti palikti nenagrinėti, nes nei toks, nei panašus reikalavimas nebuvo nagrinėjamas DKG byloje. Ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. buvo faktiškai dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės, nėra susijęs su tais reikalavimais, dėl kurių ieškovė kreipėsi privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, ieškovė privalėjo dėl jo pirmiausia kreiptis į DGK, tačiau to nepadarė.

24.3.                      Bylos dalis baudos skyrimo už 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo nevykdymą turėjo būti nutraukta. Ieškovė jau kreipėsi į DGK dėl baudos atsakovei skyrimo už 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo nevykdymą. Ieškovės prašymas buvo nagrinėjamas 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendime. DGK nutarė atsisakyti ieškovei atstatyti praleistą terminą prašymui paduoti dėl baudos skyrimo atsakovei už 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo nevykdymą. Taigi, šis klausimas jau buvo nagrinėjamas DGK. Ieškovė dėl 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo į teismą nesikreipė, į teismą kreipėsi tik atsakovė, kuri prašė iš naujo išnagrinėti tik tą darbo ginčo dalį, kurioje DGK ieškovės reikalavimus tenkino. Tai reiškia, kad 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai, inter alia, dėl baudos skyrimo už 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo nevykdymą, įsiteisėjo, todėl šioje dalyje DGK sprendimas negali būti peržiūrimas. Ieškovė neteikė jokių argumentų, kodėl ji praleido terminą kreiptis į teismą dėl 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl baudos skyrimo už 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo nevykdymą, neprašė šio termino atnaujinti. Bylos dalis baudos skyrimo už 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo nevykdymą turėjo būti nutraukta.

24.4.                      Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į DGK dėl baudos skyrimo už 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo nevykdymą, todėl šis reikalavimas nenagrinėtas CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 dalies, 412 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, DK 232 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda gali būti skiriama tik už vykdytino darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą. Atsakovė dar su atsiliepimu į ieškinį pateikė įrodymus, kad, vykdydama 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimą, atsakovė sumokėjo ieškovei 634,93 Eur, ieškovė nepateikė įrodymų, kad kokiu nors aspektu atsakovė šį DGK sprendimą įvykdė netinkamai ar jo neįvykdė. Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama iš naujo išnagrinėti tą darbo ginčo dalį, kurioje DGK ieškovės reikalavimus tenkino (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinė byla Nr. e2-77-400/2024). Tai reiškia, kad 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalis, kuria buvo tenkinti ieškovės reikalavimai, neįsiteisėjo ir todėl neturėjo būti vykdomas (išskyrus skubiai vykdytiną DGK sprendimo dalį, kurią atsakovė ir įvykdė). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimu išnagrinėjo minėtą darbo ginčą, o Panevėžio apygardos teismui 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teismo sprendimas įsiteisėjo, darbo ginčų komisijos sprendimas neteko galios, todėl kitose dalyse (išskyrus skubiai vykdytina, kurią atsakovė ir įvykdė) 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimas neturėjo būti vykdomas.

24.5.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir todėl atsakovė pagrįstai atleido ieškovę iš darbo. Ieškovės neatvykimo į darbą faktas yra įrodytas ir dėl jo ginčo nėra. Ieškovė pagal nustatytą darbo grafiką nedirbo. Taip pat yra įrodyta ieškovės neatvykimo į darbą priežastis – ieškovės nesutikimas su atsakovės jai pateiktu 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymu dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Atsakovė vertino tokią priežastį kaip nepateisinančią ieškovės neatvykimo į darbą priežastį. Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad tokia priežastis negali būti laikoma svarbia, nes, nesutikdama su atsakovės pasiūlymu dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ieškovė turėjo teisę tiesiog nurodyti, kad su pasiūlymu nesutinka, kaip tai numato DK 45 straipsnis. Nebuvo jokių kitų priežasčių, pateisinančių sąmoningą ieškovės atsisakymą atvykti į darbą. Tokiais veiksmais ieškovė gynė tariamai pažeistas teises (kurios nebuvo pažeistos, nes darbo sutarties sąlygos pagal pasiūlymą nebuvo pakeistos), nesilaikydama teisės aktuose numatytos tvarkos. Ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai sustabdė darbo pareigų atlikimą, toks jos veiksmas pagrįstai laikytinas šiurkščiu pareigų pažeidimu (žr. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1987-560/2014). Nepagrįstas yra apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovė neva buvo verčiama dirbti 0,32 darbo etatu – 2023 m. rugsėjo 1 d. raštu darbdavė jai tokį krūvį tik siūlė, o ne vertė pagal jį dirbti. Be to, šiuo atveju ieškovė apie stabdymą nepranešė darbdavei prieš 3 darbo dienas, kaip to reikalaujama DK 50 straipsnio 1 dalyje. Apie tai, kad ieškovė neva stabdo savo įsipareigojimų vykdymą, darbdavė sužinojo jau aiškindamasi, kodėl ieškovė neatvyko į darbą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbuotojui tinkamai neinformavus darbdavio apie darbo sutarties vykdymo sustabdymą ir nesant tam svarbių priežasčių, toks darbuotojo pareigų nevykdymas gali būti laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

24.6.                      Atleidimas iš darbo buvo proporcinga pažeidimui priemonė. Priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį, atsakovė vertino pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojos kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojos veikos ir atsiradusių padarinių, jos elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, prieš priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį, atsakovė pareikalavo iš ieškovės rašytinio paaiškinimo net tris kartus (2023 m. rugsėjo 7 d., 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. raštai), tačiau darbuotoja per darbdavės nustatytą protingą laikotarpį nei vieno paaiškinimo nepateikė. Priešingai, nei teigia apeliantė, ieškovės kaltė yra akivaizdi ir nustatyta – ieškovė raštu nurodė, kad ketina nevykti į darbą, sąmoningai ir valingai, kaip ji nurodė, sustabdo pedagoginę veiklą, ketina ignoruoti darbdavės atstovus. Tokie ieškovės veiksmais rodo jos tyčią nevykti į darbą.

24.7.                      Teismas nenurodė, kad atmeta ieškinį remiantis tuo, jog 2024 m. vasario 7 d. DGK sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, jai praleidus procedūrinį terminą kreiptis į DGK. Priešingai, 2024 m. vasario 7 d. DGK sprendimu atsisakius nagrinėti darbo ginčą dėl praleisto DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, ieškovė pateikė ieškinį, kurį teismas priėmė ir išnagrinėjo. Todėl apeliacinio skundo argumentai susiję su tuo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, nes 2024 m. vasario 7 d. DGK sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, jai praleidus procedūrinį terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, nepagrįsti.

24.8.                      Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad teismo sprendimas neatitinka aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau nėra nurodoma, kokiu aspektu į šią teismų praktiką nebuvo atsižvelgta, todėl atsakovė neturi galimybės pateikti pozicijos dėl šių skundo argumentų. Atsakovės vertinimu, teismo sprendimas visiškai atitinka apeliantės cituojamą kasacinio teismo praktiką.

24.9.                      Priešingai nei deklaratyviai teigiama apeliaciniame skunde, teismas tinkamai vertino įrodymus. Ieškovė nenurodo, kurie konkrečiai jos pateikti įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti, ką konkrečiai jie rodo ir kaip tai keičia teismo padarytas išvadas. Teismas, susipažino su ieškovės pateiktais dokumentais ir juose nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, tuos pačius ieškovės pateiktus įrodymus įvairiais aspektais (ypač dėl neturtinės žalos, diskriminacijos ir mobingo) tyrė ir DGK net trijose bylose, ir jų pagrindu priėmė atitinkamus 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. balandžio 24 d. bei 2024 m. vasario 7 d. DGK sprendimus; nei viename iš DGK sprendimų nebuvo konstatuota diskriminacija, mobingas ar susidorojimas su ieškove.

24.10.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-226-589/2024. Dėl šios kitos nagrinėtos bylos teismas buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą, darydamas išvadas, kad kitoje byloje nagrinėjami klausimai gali turėti prejudicinę reikšmę. Ieškovė nenurodo, kokia konkreti kitoje byloje nustatyta ir prejudicinę reikšmę turinti informacija teismo buvo neįvertinta ir kaip ji galėtų keisti teismo išvadas. Nėra pagrindo teigti, kad teismas neatsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-226-589/2024.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

27.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

28.       Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimo, kuriuo teismas: 1) atmetė ieškinio reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl pripažinimo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. buvo faktiškai dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės ir su tuo susijusio darbo užmokesčio priteisimo, ieškovės grąžinimo į darbą, dėl neturtinės žalos, padarytos atleidimu iš darbo; 2) nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų dėl neturtinės žalos dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų iki 2023 m. balandžio 24 d., atlyginimo; 3) paliko nenagrinėtus ieškovės reikalavimus dėl baudos skyrimo ir dėl neturtinės žalos dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų po 2023 m. balandžio 24 d., nesusijusių su atleidimu iš darbo, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

29.       2008 m. rugsėjo 8 d. šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. mokymo centre buvo įdarbinta lietuvių kalbos mokytoja. Iš 2008 m. rugsėjo 8 d. direktorės įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė buvo priimta dirbti lietuvių kalbos mokytojos pareigoms nepilnu krūviu.

30.       Darbo sutartis buvo pakeista (papildyta), be kita ko, nustatant, kad: nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ieškovė skiriama dirbti anglų kalbos mokytoja ne visu krūviu (2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)); nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. ieškovė skiriama dirbti lietuvių kalbos mokytoja ne visu krūviu (2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)); nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ieškovė dirba užsienio kalbos (anglų) vyr. mokytoja ir lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: užsienio kalbos (anglų): per savaitę – 14,78 val., per mokslo metus – 621 val., pareigybės darbo krūvis – 0,41 etato (tame tarpe darbo trukmė „Nekvalifikuotų ir žemesnės kvalifikacijos regiono suaugusiųjų įtraukimas į bendrąjį ir profesinį ugdymą“ projekte (toliau – ir projektas): per savaitę – 4,14 val., per mokslo metus – 174 val., pareigybės darbo krūvis – 0,12 etato); lietuvių kalbos ir literatūros: per savaitę 3,48 val., per mokslo metus – 146 val., pareigybės darbo krūvis – 0,10 etato (2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendras ieškovės darbo krūvis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo 0,51 etato, tarp jo 0,12 etato projekte.

31.       Nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė dirbo užsienio kalbos (anglų) vyr. mokytoja ir lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: užsienio kalbos (anglų): per savaitę – 9,11 val., per mokslo metus – 386 val., pareigybės darbo krūvis – 0,25 etato; projekte: per savaitę – 6,36 val., per mokslo metus – 277 val., pareigybės darbo krūvis – 0,18 etato; lietuvių kalbos ir literatūros: per savaitę 7,31 val., per mokslo metus – 316 val., pareigybės darbo krūvis – 0,21 etato (2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendras ieškovės darbo krūvis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo 0,64 etato, tarp jo 0,18 etato projekte.

32.       Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė dirbo užsienio kalbos (anglų) vyr. mokytoja ir lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: užsienio kalbos (anglų): per savaitę – 3,27 val. ir 3,53 val., per mokslo metus – 145 val. ir 163 val., pareigybės darbo krūvis – 0,10 ir 0,11 etato; lietuvių kalbos ir literatūros: per savaitę 6,20 val., per mokslo metus – 266 val., pareigybės darbo krūvis – 0,18 etato (2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Taigi, bendras atsakovės darbo krūvis laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo 0,39 etato, tarp jo 0,28 etato projekte.

33.       2021 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta nuo 2021 m. birželio 30 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 dalį.

34.       DGK išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-111-13215/2021 pagal ieškovės prašymą atsakovei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo. DGK 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu (registracijos data ir numeris: 2021 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 3151) ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė pripažinti atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ją į iki atleidimo iš darbo eitas pareigas, priteisti išmokas už priverstinę pravaikštą ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

35.       2021 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo grąžinta į darbą, t. y. iki atleidimo iš darbo eitas pareigas. Darbo sutartis buvo pakeista (papildyta) nurodant, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė dirba lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: per savaitę – 8.57 val., per mokslo metus – 376 val., pareigybės darbo krūvis – 0,25 etato, taip pat papildomai nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė dirba užsienio kalbos (anglų) vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: per savaitę – 2.20 val., per mokslo metus – 98 val., pareigybės darbo krūvis – 0,06 etato. Taigi, bendras atsakovės darbo krūvis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo 0,31 etato (2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. (duomenys neskelbtini)).

36.       2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo nustatyta darbo krūvio sandara nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. pagal pridedamą mokytojų sąrašą ir parengtas atsakovės darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė dirba lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: per savaitę – 8,08 val., per mokslo metus – 342 val., pareigybės darbo krūvis – 0,23 etato, taip pat papildomai nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė dirba užsienio kalbos (anglų) vyr. mokytoja, nustatant darbo trukmę: per savaitę – 2,48 val., per mokslo metus – 118 val., pareigybės darbo krūvis – 0,08 etato. Taigi, bendras atsakovės darbo krūvis laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo nustatytas 0,31 etato.

37.       Ieškovė kreipėsi į DGK, prašydama: 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo formuluotę dėl ieškovės sugrąžinimo į darbą eitose prieš atleidimą pareigose papildyti įrašu, kad grąžinama į eitas pareigas 0,39 etatu ir įpareigoti darbdavę šią sprendimo dalį įvykdyti; įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei dirbti nepilnu krūviu ne diskriminacija grįstoje aplinkoje; įpareigoti atsakovę raštu atsisakyti manipuliacijų ir patyčių ieškovės atžvilgiu, įskaitant ir užgauliojimus; įpareigoti atsakovę pereiti prie skaidrumo skiriant ieškovei darbo krūvį; priteisti 4 536 Eur patirtai neturtinei žalai kompensuoti; atsakovei skirti 500 Eur baudą už 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo dalies nevykdymą.

38.       DGK išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-118-5697/2023 pagal ieškovės 2023 m. kovo 8 d. prašymą atsakovei, kurį 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-2438 (registracijos data – 2023 m. gegužės 5 d.) iš dalies tenkino ir nusprendė: atstatyti terminą ieškovės prašymui paduoti dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo dalies dėl ieškovės grąžinimo į iki atleidimo į eitas pareigas 0,39 etatu; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 634,93 Eur darbo užmokestį už prastovą ne dėl ieškovės kaltės (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. ir šią sprendimo dalį vykdyti skubiai; įpareigoti atsakovę, keičiant ar iš naujo paskirstant darbuotojams darbo krūvius, teikti pilną informaciją ne tik konkrečiam mokytojui apie jam paskirtą darbo krūvį, bet kartu pateikti pilną informaciją apie kitiems, to paties dalyko mokytojams, paskirtus darbo krūvius; įpareigoti atsakovę tikslinti VSDFV administratoriui informaciją apie ieškovei priskaičiuotas išmokas: 611,31 Eur už 2022 m. rugsėjo mėn.; 611,31 Eur už spalio mėn.; 611,31 Eur už lapkričio mėn.; 611,31 Eur gruodžio mėn.; 187,25 Eur už 2023 m. sausio mėn.; netenkinti ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kitus reikalavimus palikti nenagrinėtus.

39.       Ieškovė kreipėsi į DGK dėl baudos atsakovei skyrimo už 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo nevykdymą. Toks ieškovės prašymas buvo nagrinėjamas 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendime. DGK nutarė atsisakyti ieškovei atstatyti praleistą terminą prašymui paduoti dėl baudos skyrimo atsakovei už 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo nevykdymą. Ieškovė dėl 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo į teismą nesikreipė. Dėl šio DGK sprendimo į teismą kreipėsi atsakovė, prašydama iš naujo išnagrinėti darbo ginčo dalį, kuria DGK ieškovės reikalavimus tenkino. 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai, taip pat ir dėl baudos skyrimo už 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo nevykdymą, įsiteisėjo.

40.       Atsakovė su DGK 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu nesutiko ta dalimi, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas, ir pateikė ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės šioje dalyje išnagrinėjimo teisme. Ginčas išnagrinėtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-77-400/2024, ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-226-589/2024: atsakovės ieškinys atmestas – pripažinta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. de fakto buvo dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės; pripažinta, kad atsakovė pagrįstai sumokėjo ieškovei 634,93 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.; taip pat konstatuota, kad atsakovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei bendras 0,39 etato darbo krūvis nustatytas neterminuotai.

41.       2023 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro mokytojų tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo ir ieškovė, metu nutarta, kad 2023 m. rugsėjo 1–15 d. ugdymo įstaiga dirba pagal laikiną pamokų tvarkaraštį, laikinas pamokų tvarkaraštis bus skelbimų lentoje ir mokytojai privalo domėtis, koks jų tvarkaraštis ir kokiomis savaitės dienomis jie dirbs šiuo laikotarpiu. Laikinas ieškovės vedamų pamokų tvarkaraštis buvo išsiųstas ieškovei ir el. paštu 2023 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. rugsėjo 11 d.

42.       2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovė el. paštu pateikė ieškovei pasiūlymą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo ieškovei nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. būtų nustatomas bendras 0,32 etato darbo krūvis, prašydama informuoti raštu apie savo (ne)sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo; taip pat laiške nurodyta, kad, ieškovei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ieškovė gali būti atleista iš darbo DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

43.       2023 m. rugsėjo 5 d. 23.55 val. ieškovė į atsakovės el. paštą atsiuntė Pranešimą dėl 2023 m. rugsėjo 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir pasiūlymo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, kuriuo reagavo į 2023 m. rugsėjo 1 d. jai įteiktą darbdavės pasiūlymą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, ir kuriame, be kita ko, nurodė, kad naujų mokslo metų naujas darbo krūvis ieškovei netaikomas, atsakovei patariama laikytis 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalies dėl 0,39 etato, nurodoma, kad atsakovė, įvertinusi darbdavės agresiją ir įprastą darbdavės metodą – prievarta ir apgaule bei šantažu priversti ją dirbti 0,32 etatu be teisės žinoti kitų darbuotojų krūvių apimtis prieš naujus mokslo metus tuose pačiuose dėstomuose dalykuose, kuriuos taip pat dėsto ir ieškovė, nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. į darbą kol kas vyks tik 0,39 etato apimtimis grįstais darbo laiko ir pamokų tvarkaraščiais, kai jie bus reikiamai pateikti ieškovei.

44.       2023 m. rugsėjo 5, 6, 12, 13, 14 d. ieškovė neatvyko į darbą ir nevedė jai pagal laikiną tvarkaraštį skirtų pamokų.

45.       2023 m. rugsėjo 7 d., 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. raštais atsakovė pareikalavo iš ieškovės rašytinio paaiškinimo. Ieškovė per darbdavės nustatytą laikotarpį paaiškinimo nepateikė.

46.       2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė atleido ieškovę iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą 2023 m. rugsėjo 5, 6, 12, 13, 14 d. – pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

47.       2024 m. sausio 15 d. ieškovė kreipėsi į DGK dėl jos 2023 m. rugsėjo 15 d. atleidimo iš darbo ir kt. su tuo susijusių reikalavimų (įpareigoti atsakovę sudaryti ieškovei „normalias“, be įtampos sąlygas dirbti didesniu nei 0,39 et. darbo krūviu; konstatuoti ieškovės „bosingavimą“; priteisti iš atsakovės ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; informuoti atitinkamas institucijas apie atsakovės vadovo vadovavimo stilių). 2024 m. vasario 7 d. DGK sprendimu (registracijos data ir numeris: 2024 m. vasario 14 d. Nr. DGKS-1045), išnagrinėjusi darbo bylą Nr. APS-118-974/2024, atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, ieškovei praleidus procedūrinį terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. 

48.       2024 m. kovo 6 d. ieškovė pateikė teismui nagrinėjamą ieškinį, prašydama: 1) atstatyti terminą ieškovės prašymui dėl pakartotinio neteisėto atleidimo iš darbo paduoti; 2) pripažinti atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su L. M.“ neteisėtu; 3) pripažinti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. buvo faktiškai dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės; 4) įpareigoti atsakovę ieškovę grąžinti į darbą ne mažesniu negu 0,39 etatu, t. y. į iki atleidimo iš darbo 2023 m. rugsėjo 15 d. eitas lietuvių kalbos ir anglų kalbos mokytojos pareigas; 5) priteisti iš atsakovės ieškovei 634,93 Eur darbo užmokestį už prastovą ne dėl darbuotojos kaltės už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. ir šią sprendimo dalį vykdyti skubiai per DGK; 6) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) skirti atsakovei 3 000 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo DGK sprendimo priėmimo dienos už praėjusius 6 mėnesius, paskirtą baudos sumą priteisiant ieškovei; įpareigoti DGK šią teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai; 8) iš atsakovės priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

49.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. birželio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3357-828/2024, nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų dėl neturtinės žalos dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų iki 2023 m. balandžio 24 d., atlyginimo, paliko nenagrinėtus ieškovės reikalavimus dėl baudos skyrimo ir dėl neturtinės žalos dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų po 2023 m. balandžio 24 d., nesusijusių su atleidimu iš darbo, atlyginimo; kitus ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

50.       Dėl šio teismo sprendimo ieškovė padavė apeliacinį skundą, prašydamas teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kelia klausimus dėl pagrindo stabdyti darbo sutarties vykdymą ieškovės iniciatyva (ne)buvimo, ieškovės neatvykimo į darbą kvalifikavimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą (ne)pagrįstumo ir dėl ieškovės atleidimo iš darbo tuo pagrindu (ne)teisėtumo, taip pat dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nutraukti bylos dalį ir palikti dalį ieškovės reikalavimų nenagrinėtais (ne)pagrįstumo.

Dėl pagrindo sustabdyti darbo sutarties vykdymą ieškovės iniciatyva (ne)buvimo

51.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymas negalėjo būti pagrindu ieškovei visiškai stabdyti darbo funkcijų atlikimą, nes tai tebuvo atsakovės pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo ieškovei būtų nustatomas bendras 0,32 etato darbo krūvis; teismo vertinimu, pagrindo manyti, kad toks darbo krūvis (0,32 etato) iš tikrųjų ir bus nustatytas be ieškovės sutikimo, ieškovė neturėjo. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo DK 50 straipsnyje nustatytų sąlygų sustabdyti darbo sutarties vykdymą.

52.       Ieškovė, apeliaciniu skundu nesutikdama su tokia teismo išvada, argumentuoja, kad teismas neanalizavo ieškovės 2023 m. rugsėjo l d. rašytinio paaiškinimo atsakovei dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo, diskriminacijos, mobingo ir kitų susijusių darbo teisės aktų pažeidimų; nevertino ieškovės situacijos ir pateiktų įrodymų dėl jos diskriminavimo darbe sumažintu darbo etatu, taikomo nuolatinio mobingo, nepertraukiamo darbo sutarties sąlygų keitimo. Ieškovė nurodo, kad darbdavės 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymas ieškovei dirbti pakeistomis ir dar diskriminacinėmis darbo sąlygomis (sumažinant krūvį iki 0,32 etato) buvo ne vienintelė priežastis ieškovei nevykti į darbą, nes darbdavė padarė daug kitų darbo teisės aktų pažeidimų: vertė ieškovę įvertinti įskaitos vertinimą mokiniui, kurio nebuvo ir kuris nelankė pamokų (byloje pateikta medžiaga ir įrodymai, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino ir nesiaiškino) ir kiti pažeidimai.

53.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu šiuo aspektu ir nepagrindžia ieškovės teiginių dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo netinkamumo ar neišsamumo.

54.       DK 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys du ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo kitų savo įsipareigojimų, kurie nustatyti darbo sutartyje ir kolektyvinėje sutartyje arba kuriuos nustato darbo ir poilsio laiką, apmokėjimą už darbą, darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančios darbo teisės normos; šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkciją.

55.       Nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre nauji mokslo metai prasideda rugsėjo 1 dieną, tačiau tikslus mokinių komplektų ir mokinių skaičius paaiškėja rugsėjo eigoje, todėl pradžioje mokslo metų įstaiga dirba pagal laikinus pamokų tvarkaraščius, kol nustatomi galutiniai mokytojų darbo krūviai bei jų pagrindu parengiami galutiniai darbo grafikai ir pamokų tvarkaraščiai. Iš atsakovės Mokytojų tarybos posėdžio 2023 m. rugpjūčio 31 d. protokolo nustatyta, kad posėdyje buvo nutarta, jog atsakovė iki 2023 m. rugsėjo 15 d. dirba pagal laikiną pamokų tvarkaraštį. Ieškovė dalyvavo šiame posėdyje, todėl jai buvo žinoma, kad įstaiga iki 2023 m. rugsėjo 15 d. dirbs pagal laikiną pamokų tvarkaraštį. 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovė el. paštu pateikė ieškovei „Pranešimą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir pasiūlymą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis“, kuriuo ieškovei nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. nustatomas bendras 0,32 etato darbo krūvis; pasiūlyme prašoma informuoti raštu apie savo (ne)sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, taip pat nurodoma, kad, ieškovei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ieškovė gali būti atleista iš darbo DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovė pagal laikinąjį pamokų tvarkaraštį turėjo pradėti dirbti 2023 m. rugsėjo 5 d., tačiau šią dieną į darbą neatvyko ir nevedė pamokų tvarkaraštyje numatytų pamokų. Taip pat ieškovė į darbą neatvyko bei pamokų nevedė 2023 m. rugsėjo 6, 12, 13 d. 

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2023 m. rugsėjo 5 d. 23.55 val. ieškovės į atsakovės el. paštą siųsto Pranešimo dėl 2023 m. rugsėjo 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir pasiūlymo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis turinį ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė savo darbo sutarties vykdymą sustabdė ir į darbą neatvyko reaguodama į minėtą atsakovės pasiūlymą dirbti 0,32 etato krūviu. Ieškovė šiuo pranešimu, reaguodama į atsakovės 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovei pateiktą „Pranešimą dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir pasiūlymą dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis“, be kita ko, informavo atsakovę, kad nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. į darbą kol kas vyks tik 0,39 etato apimtimis grįstais darbo laiko ir pamokų tvarkaraščiais, kai jie bus reikiamai pateikti. Iš šio pranešimo turinio spręstina, kad ieškovė minėtu pranešimu, be kita ko, nesutiko su atsakovės pasiūlymu ieškovei dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažinant krūvį iki 0,32 etato), taip pat reiškė atsakovei pretenzijas dėl jai nepateiktos informacijos apie kitiems, tuos pačius dalykus kaip ir ieškovė dėstantiems, mokytojams nustatomus darbo krūvius.

57.       Nors apeliantė nurodo, kad teismas neanalizavo šio ieškovės rašytinio paaiškinimo atsakovei dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo, diskriminacijos, mobingo ir kitų susijusių darbo teisės aktų pažeidimų, tačiau iš dokumento turinio matyti, kad minėtame rašytiniame paaiškinime nepasisakyta nei dėl ieškovės neteisėto atleidimo iš darbo, nei dėl diskriminacijos ir mobingo (išskyrus kiek tai susiję su ieškovės darbo krūvio ribojimu, lyginat su kitais atsakovės darbuotojais), nei dėl kitų susijusių darbo teisės aktų pažeidimų, todėl iš šio pranešimo, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, negalima daryti išvados, kad darbdavės 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymas ieškovei dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažinant krūvį iki 0,32 etato) buvo ne vienintelė priežastis ieškovei nevykti į darbą, o į darbą neatvykta ir dėl darbdavės padarytų kitų darbo teisės aktų pažeidimų. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nenurodė kitų konkrečių priežasčių, dėl kurių ji nagrinėjamu atveju sustabdė darbo sutarties vykdymą; argumentus dėl to apibendrinta forma pateikė tik apeliaciniame skunde.

58.       Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagrindas ieškovei sustabdyti darbo sutarties vykdymą buvo ir daug kitų darbo teisės aktų pažeidimų, be kita ko, ir aplinkybės, jog atsakovė tyčia darė ieškovei patyčias, vertė ieškovę įrašyti įskaitos vertinimą pamokų nelankiusiam mokiniui, ieškovės atžvilgiu buvo taikomas nuolatinis mobingas, nepertraukiamas darbo sutarties sąlygų keitimas, tačiau, viena vertus, ieškovė nedetalizavo, kokius kitus darbo teisės pažeidimus padarė atsakovė, kita vertus, ieškovė šiomis aplinkybėmis (t. y. atsakovės patyčiomis ieškovės atžvilgiu, atsakovės vertimu ieškovę įvertinti pamokų nelankiusį mokinį ir kitais pažeidimais, ieškovės atžvilgiu taikomu nuolatiniu mobingu, darbo sutarties sąlygų keitimu) kaip pagrindu sustabdyti darbo sutarties vykdymą nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti, pirmosios instancijos teisme šia apimtimi argumentai dėl pagrindo stabdyti darbo sutarties vykdymą ieškovės iniciatyva nebuvo keliami, apeliaciniame skunde paminėtos naujos aplinkybės, jų nevertino pirmosios instancijos teismas. Šių argumentų ieškovei neteikus šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismui neturėjus galimybių jų įvertinti, ieškovė jais negali remtis apeliaciniame procese (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl aptartų ieškovės apeliaciniame procese pateiktų naujų argumentų. 

59.       Taip pat iš ieškovės atsakovei pateikto pranešimo dėl darbdavės pasiūlymo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis turinio matyti, kad ieškovė savo darbinių funkcijų vykdymo sustabdymą argumentavo ir tuo, kad, ieškovės vertinimu, atsakovė negalėjo pateikti tokio pasiūlymo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis kol buvo nagrinėjamas kitas šalių darbo ginčas. Pažymėtina, kad minėtas kitas ieškovės nurodytas šalių ginčas buvo išnagrinėtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-77-400/2024, o vykęs šalių ginčas neribojo darbdavės teisės pateikti darbuotojai pasiūlymą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Dėl to vykusio ginčo aplinkybė taip pat nesudarė pateisinamos priežasties ieškovei atsisakyti vykdyti darbo funkcijas pagal laikinąjį pamokų tvarkaraštį.

60.       Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo DK 50 straipsnyje nustatytų sąlygų sustabdyti darbo sutarties vykdymą. Pagal nurodytas DK nuostatas, pagrindu sustabdyti darbo sutarties vykdymą gali būti tik tam tikrų konkrečių nurodytų darbdavio įsipareigojimų nevykdymas daugiau kaip du mėnesius. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymas negalėjo būti pagrindu ieškovei visiškai stabdyti darbo funkcijų atlikimą, nes tai buvo atsakovės pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, o ne darbo sutarties sąlygų pakeitimas, todėl ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad toks darbo krūvis (0,32 etato) bus nustatytas be ieškovės sutikimo. Pažymėtina ir tai, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. darbdavės pasiūlymas dėl darbo sąlygų nebuvo susijęs su ieškovei nustatytu laikinu pamokų tvarkaraščiu, pagal kurį ji turėjo pareigą dirbti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo teisėto ir pagrįsto pagrindo ieškovei dėl nurodyto atsakovės 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymo sustabdyti savo darbo pareigų vykdymą. Nesutikdama su 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymu, ieškovė turėjo teisę per 5 darbo dienas pranešti darbdavei, kad su siūlomu darbo sutarties sąlygų pakeitimu nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tą ir padarė, pakeikdama atsakymą į nurodytą atsakovės 2023 m. rugsėjo 1 d. el. laišką. Be to, nuo pranešimo gavimo iki ieškovės įsipareigojimų pagal darbo sutartį vykdymo sustabdymo nepraėjo du mėnesiai, o ieškovė apie darbo sutarties vykdymo stabdymą nepranešė darbdavei prieš 3 darbo dienas, kaip reikalaujama DK nuostatose.

61.       Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad darbdavė ilgą laiką ieškovę diskriminavo, sistemingai nesilaikė 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. balandžio 24 d. Darbo ginčų komisijos sprendimų, kuriais nuspręsta grąžinti ieškovę į darbą 0,39 etatu. Kaip jau buvo minėta, 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovės pasiūlymas buvo ne ieškovės darbo sąlygų keitimas, o tik pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Taigi, nurodytu pasiūlymu jokios ieškovės darbo sutarties sąlygos nebuvo pakeistos ir pats pasiūlymas savaime darbo teisinių santykių (taigi, ir ieškovei nustatytos darbo krūvio apimties) nepakeitė, teisinių pasekmių nesukėlė. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad darbdavė minėtų DGK sprendimų nesilaikė. Nors DGK 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškovė buvo grąžinta į darbą, tačiau šiuo DGK sprendimu darbdavė nebuvo įpareigota grąžinti ieškovę į darbą būtent 0,39 etato darbo krūviu. Be to, DGK 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta grąžinti ieškovę į darbą 0,39 etatu, neįsiteisėjo, nes atsakovė šio DGK sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai tenkinti, apskundė teismui, dėl to nebuvo darbdavei privaloma. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2023 m. kovo 8 d. kreipėsi į DGK, be kita ko, prašydama: 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo formuluotę dėl ieškovės sugrąžinimo į darbą eitose prieš atleidimą pareigose papildyti įrašu, kad grąžinama į eitas pareigas 0,39 etatu ir įpareigoti darbdavę šią sprendimo dalį įvykdyti. DGK, išnagrinėjusi darbo bylą Nr. APS-118-5697/2023, 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-2438 (registracijos data – 2023 m. gegužės 5 d.) iš dalies tenkino ieškovės prašymus ir nusprendė, be kita ko: įpareigoti atsakovę, keičiant ar iš naujo paskirstant darbuotojams darbo krūvius, teikti pilną informaciją ne tik konkrečiam mokytojui apie jam paskirtą darbo krūvį, bet kartu pateikti pilną informaciją apie kitiems, to paties dalyko mokytojams, paskirtus darbo krūvius, be to, sprendime pažymėjo, kad pasibaigus terminuotam šalių susitarimui dirbti 0,31 etatu ir ieškovei toliau nesutinkant su nauju pasiūlymu dėl 0,31 etato, laikoma, kad ieškovei priklauso dirbti 0,39 etato (iš bendro 0,51 etato atimtas užsienio kalbai skirtas terminuotam laikui buvęs 0,12 etatas), vadovaujantis neterminuotu 2018 m. rugsėjo 1 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau minėto DGK sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškovės reikalavimai, neįsiteisėjo, nes atsakovė DGK 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą apskundė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, be kita ko, prašydama netenkinti darbuotojos 2023 m. kovo 8 d. prašymo darbo byloje Nr. APS-118-5697 grąžinti ieškovę į iki atleidimo eitas pareigas 0,39 etato, netaikyti įpareigojimo atsakovei teikti pilną informaciją apie kitiems to paties dalyko mokytojams paskirtus darbo krūvius. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-77-400/2024, ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

62.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartą byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, įvertino pateiktus įrodymus, tinkamai taikė DK 50 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog nebuvo DK 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų ieškovės iniciatyva stabdyti ieškovės darbo sutarties vykdymą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Tai, kad ieškovė siekia įvertinti kitaip, sau palankiai, į bylą pateiktus įrodymus, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar proceso teisės normas.

Dėl ieškovės neatvykimo į darbą kvalifikavimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 puntą ir 3 dalies 1 punktą (ne)pagrįstumo bei ieškovės atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo

63.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai darbdavė ieškovės neatvykimą į darbą kvalifikavo šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu – neatvykimu į darbą visą dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, nustatytu DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte, bei ar ieškovė pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu, atleista iš darbo.

64.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai, pripažinęs, jog byloje įrodytas šiurkštus darbuotojos (ieškovės) darbo pareigų pažeidimas – neatvykimas į darbą ir pamokų nevedimas 2023 m. rugsėjo 5, 6, 12, 13, 14 d. be pateisinamų priežasčių. Teismas vertino, kad atleidimas iš darbo nagrinėjamu atveju buvo proporcinga priemonė ieškovės padarytam darbo pareigų pažeidimui; atleidimo iš darbo procedūros nepažeistos.

65.       Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad teismas be teisinio pagrindo ir motyvų pritarė išimtinai atsakovės pozicijai. Ieškovė argumentavo, kad: 1) byloje neįvertintas ieškovės 2023 m. rugsėjo l d. rašytinis paaiškinimas dėl ieškovės tolimesnio nesutikimo dirbti diskriminacinėmis darbo sąlygomis lyginant su kitais darbuotojais; 2) byloje nėra konstatuota ir neįrodyta ieškovės kaltė dėl darbo drausmės ar kokių nors kitų darbo tvarkos pažeidimų; 3) teismas turėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nenukrypti nuo teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl DK 58 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo; 4) teismas nepagrįstai vertino, kad darbdavė pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškove; 5) ieškovė buvo pateikusi paaiškinimus dėl neatvykimo į darbą kartu su savo raštu dar 2023 m. rugsėjo 1 d., darbdavė pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalį.

66.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, o ieškovės teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teisinio reglamentavimo ir atmestini kaip nepagrįsti. Ši išvada grindžiama žemiau nurodytais argumentais.

67.       DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Kasacinio teismo konstatuota, kad toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas pažeidžia pareigas, tai padaro kaltais veiksmais, ir tik tada, jei pažeidžiamos pareigos, kurias nustato darbo sutartis arba darbo teisės normos (DK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021, 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024).

68.       Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

69.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutartis DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu gali būti nutraukta darbdaviui įrodžius darbuotojo neatvykimo į darbą faktą ir, atitinkamai, darbuotojui neįrodžius priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą, svarbumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

70.       Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija, kad žinojo jai taikomą laikiną pamokų tvarkaraštį, apie tai ji buvo informuota 2023 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio metu, taigi, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. ji turėjo pareigą su laikinu pamokų tvarkaraščiu susipažinti skelbimų lentoje ir pagal jį 2023 m. rugsėjo 5 d. pradėti vesti pamokas. Be to, 2023 m. rugsėjo 5 d. ir 2023 m. rugsėjo 11 d. ieškovei pamokų tvarkaraštis buvo pateiktas pakartotinai elektroniniu paštu. Ieškovė pagal nustatytą darbo grafiką nedirbo, t. y. neatvyko į darbą ir pamokų nevedė 2023 m. rugsėjo 5, 6, 12, 13, 14 d. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nebuvo DK 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų ieškovės iniciatyva stabdyti ieškovės darbo sutarties vykdymą, o 2023 m. rugsėjo 1 d. pasiūlymas negalėjo būti pagrindu ieškovei visiškai stabdyti darbo funkcijų atlikimą, spręstina, jog ieškovė neįrodė priežasčių, dėl kurių ji neatvyko į darbą, svarbumo. Taigi, ieškovė 2023 m. rugsėjo 5, 6, 12, 13, 14 dienomis neatvyko į darbą be svarbių priežasčių. 

71.       Priešingai, nei teigia apeliantė, ieškovės kaltė nustatyta – ieškovė raštu atsakovei nurodė, kad ketina nevykti į darbą, sąmoningai ir valingai, kaip ji nurodė, sustabdo pedagoginę veiklą, ketina ignoruoti darbdavės atstovus. Toks ieškovės elgesys rodo ieškovės tyčią nevykti į darbą ir nevykdyti darbo pareigų. Neginčijama ir pačios ieškovės pripažįstama, kad 2023 m. rugsėjo 5, 6, 12, 13, 14 dienomis ieškovė neatvyko į darbą mokymo centre. Taigi, darbdavė įrodė darbuotojos neatvykimo į darbą faktą. Atitinkamai, pripažintinas įrodytu ir nepaneigtu faktas, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, padarydama pravaikštas, t. y. be svarbių ir pateisinamų priežasčių nevykdydama jai paskirtų darbo sutartyje nustatytų darbo funkcijų 2023 m. rugsėjo 5, 6, 12, 13, 14 dienomis, kas sudarė pagrindą atsakovei teisėtai nutraukti darbo sutartį su ieškove DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto pagrindu.

72.       Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovės neatvykimo į darbą aplinkybes, vertino šalių argumentus ir pateiktus įrodymus, kuriais jos grindė savo teiginius / pozicijas dėl susidariusios situacijos. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas išvadas darė remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, be kita ko, išanalizavęs ir įvertinęs ieškovės atsakovei pateiktą rašytinį paaiškinimą dėl ieškovės tolimesnio nesutikimo dirbti, ieškovės teigimu, diskriminacinėmis darbo sąlygomis lyginant su kitais darbuotojais.

73.       Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

74.       Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018). Analogiškos pozicijos buvo laikomasi ir taikant iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK nuostatas. Jas aiškinant suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

75.       Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės atleidimas iš darbo neprieštarauja proporcingumo principui, t. y. bylos medžiaga pakankama spręsti, jog ieškovės atleidimas iš darbo buvo proporcinga padarytam darbo pareigų pažeidimui priemonė, nes darbdavė pagrįstai prarado pasitikėjimą darbuotoja. Sutiktina su teismo išvada, kad darbdavė, tinkamai įvertinusi pažeidimų sunkumą, padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojos kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojos veikos ir atsiradusių padarinių, jos elgesį, parinko proporcingą pažeidimui priemonę – atleidimą iš darbo. Ieškovė nurodytomis dienomis nevykdė savo esminių darbo pareigų, neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių, iš viso nekontaktavo su darbdave. Atsižvelgiant į ieškovės vykdytos pedagoginės funkcijos specifiką, nepaneigta, kad dėl to atsakovė kiekvienu atveju turėjo ieškoti kitų darbuotojų, kurie vestų pamokas už ieškovę. Taip buvo trikdomas kitų mokytojų darbas, mokinių ugdymo procesas, visos įstaigos veikla. Pažeidimus ieškovė padarė tyčia, aiškiai suprasdama neigiamas jų pasekmes darbdavei. Ieškovei nekontaktuojant, nebendradarbiaujant su darbdave, o tiesiog savavališkai nusprendus neatvykti į darbą, tokiu būdu reaguojant į darbdavės pateiktą pasiūlymą keisti darbo sąlygas (kuris, kaip minėta, nebuvo įgyvendintas), darbdavei nebuvo aišku, ar ieškovė atvyks į darbą kitą dieną. Ieškovė kritiškai nevertino savo elgesio, todėl darbdavė negalėjo tikėtis, kad ieškovė ateityje nedarys tokių pažeidimų, nereikės nuogąstauti dėl galimų tyčinių neteisėtų darbuotojos veiksmų. Paminėtos aplinkybės patvirtina ieškovės netinkamą požiūrį į teisėtus darbdavės interesus bei savo įsipareigojimus pagal darbo sutartį su atsakove, kritiškumo savo elgesiui nebuvimą, ir, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sudarė pagrindą darbdavei abejoti tuo, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys ir ateityje nedarys darbo drausmės pažeidimų, paisys teisėtų darbdavės interesų.

76.       Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, prieš priimdama sprendimą nutraukti darbo sutartį, atsakovė pareikalavo iš ieškovės rašytinio paaiškinimo tris kartus (2023 m. rugsėjo 7 d., 2023 m. rugsėjo 13 d. ir 2023 m. rugsėjo 14 d. raštai), kaip tai nustatyta DK 58 straipsnio 4 dalyje, tačiau darbuotoja per darbdavės nustatytą laikotarpį nepateikė nei vieno paaiškinimo. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatos. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2023 m. rugsėjo 5 d. 23.55 val. į atsakovės el. paštą siųstame Pranešime dėl 2023 m. rugsėjo 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir pasiūlymo dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, nurodė, dėl kokių priežasčių ketina neatvykti į darbą, todėl spręstina, kad atsakovė, spręsdama dėl ieškovės atleidimo iš darbo, galėjo įvertinti ieškovės neatvykimo į darbą priežasčių svarbumą.

77.       Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau neargumentuoja ir nedetalizuoja, kokiu aspektu į šią teismų praktiką nebuvo atsižvelgta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenukrypo nuo apeliaciniame skunde cituojamos kasacinio teismo praktikos, nes priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė ir įvertino pirmiau šioje nutartyje aptartus teismų praktikoje formuluojamus kriterijus, svarbius sprendžiant dėl darbdavio sprendimo atleisti darbuotoją iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (ne)pagrįstumo.

78.       Įvertinus pirmiau aptartą byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, išsamiai įvertino pateiktus įrodymus, atsižvelgė į jų visumą, tinkamai taikė DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto, 4, 5 dalių nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai fiksavo ieškovės pravaikštas. Atitinkamai, dėl to atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškove dėl šios kaltės pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą, t. y. ieškovei šiurkščiai pažeidus darbo pareigas – neatvykus į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar proceso teisės normas. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

79.       Atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nebuvo pagrindo taikyti DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino su šiuo reikalavimu susijusių išvestinių ieškovės reikalavimų: dėl atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymo ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo su L. M.“ pripažinimo neteisėtu; dėl pripažinimo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. buvo faktiškai dalinėse prastovose ne dėl savo kaltės; dėl įpareigojimo grąžinti ieškovę į darbą ne mažesniu negu 0,39 etatu; dėl 634,93 Eur darbo užmokesčio už prastovą ne dėl darbuotojos kaltės už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 4 d. priteisimo.

Dėl neturtinės žalos, padarytos atleidžiant iš darbo, (ne)atlyginimo 

80.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi, reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima darbuotojui teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

81.       Teismų praktikoje darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

82.       Nagrinėjamu atveju, ieškovės atleidimą iš darbo pripažinus teisėtu, nėra pagrindo konstatuoti buvus su ieškovės atleidimu iš darbo susijusius neteisėtus atsakovės veiksmus. Byloje nėra duomenų apie atleidžiant ieškovę iš darbo buvusį atsakovės nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovę, galėjusius sukelti jai tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos, atleidžiant ją iš darbo, faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad aptariamu atveju nenustatyta būtinų atsakovės atsakomybės sąlygų priteisti ieškovei neturtinės žalos, susijusios su ieškovės atleidimu iš darbo, atlyginimą.

83.       Pabrėžtina, kad dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, padarytą kitais, su ieškovės atleidimu iš darbo nesusijusiais, veiksmais, bus pasisakyta toliau šioje nutartyje.

Dėl kitų ieškovės reikalavimų

84.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog „dalis ieškovės reikalavimų pateikti nesilaikant privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, dalis jau išnagrinėti Darbo ginčų komisijos ir teismų, ir sprendimai šiose dalyse yra įsiteisėję“. (Teismo sprendimo 15 punktas).

85.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovės vadovo neteisėtų veiksmų – nuolatinio jos patiriamo mobingo ir diskriminacijos darbe, užgaulaus tyčiojimosi, darbdavio saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų ir aplinkos nesudarymo ir neužtikrinimo visiems darbuotojams, nuolat pasikartojančių darbo teisės aktų pažeidimų – pagrįstai, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 dalimi, bylos dalį dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., nutraukė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų, atliktų iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., jau yra priimtas DGK 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas, kuriuo šis reikalavimas tenkintas iš dalies. Dėl šio DGK sprendimo ieškinys teismui nebuvo pateiktas, taigi, jis įsiteisėjo visa apimtimi.

86.       Taip pat pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį pagal reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už ieškovės nurodytus atsakovės veiksmus, atliktus iki 2023 m. balandžio 24 d., taip pat ir dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimo dalies dėl ieškovės grąžinimo į darbą iki atleidimo eitas pareigas nevykdymo, nes dėl šių reikalavimų jau yra priimtas DGK 2023 m. balandžio 24 d. sprendimas (CPK 293 straipsnio 3 dalimis). Dėl šios sprendimo dalies ieškinys teismui nebuvo pateiktas, taigi ji įsiteisėjo.

87.       Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl darbdavės galimai neteisėtų veiksmų, atliktų po 2023 m. balandžio 24 d., taip pat ir dėl 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalies dėl informacijos teikimo apie mokytojų darbo krūvius nevykdymą (išskyrus žalą dėl atleidimo), nes toks reikalavimas nebuvo nagrinėjamas privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (DK 220 straipsnis), kas yra pagrindas palikti šį reikalavimą nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

88.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad konkrečių darbdavės galimai neteisėtų veiksmų, atliktų po 2023 m. balandžio 24 d., išskyrus 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalyje dėl informacijos teikimo apie mokytojų darbo krūvius nevykdymą, galėjusių sukelti neturtinę žalą, ieškovė nenurodė. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad po 2023 m. balandžio 24 d. atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, galinčius būti pagrindu priteisti neturtinę žalą, ir reikalavimas šioje dalyje turėtų būti atmestas. Kita vertus, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl darbdavės galimai neteisėtų veiksmų, atliktų po 2023 m. balandžio 24 d., taip pat ir dėl 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalies dėl informacijos teikimo apie mokytojų darbo krūvius nevykdymą (išskyrus žalą dėl atleidimo) nebuvo nagrinėjamas privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (DK 220 straipsnis), kas yra pagrindu palikti šį reikalavimą nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

89.       Pirmiau aptartas išvadas, kuriomis pritarta pirmosios instancijos teismo priimtiems sprendimams, susijusiems su ieškovės reikalavimu priteisti ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimu iš atsakovės, pagrindžia tai, jog ieškovė nurodė, kad neturtinę žalą grindžia atsakovės veiksmais, kurie yra nurodyti trijuose ieškovės DGK teiktuose prašymuose kitose darbo ginčuose. Visų šių trijų ieškovės prašymų pagrindu buvo priimti DGK sprendimai: 2021 m. rugpjūčio 16 d., 2023 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. vasario 7 d., tačiau tik dėl DGK 2024 m. vasario 7 d. sprendimu išnagrinėto ginčo ieškovė kreipėsi į teismą ir šio kreipimosi pagrindu buvo pradėta ši civilinė byla. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, prašydama išspręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kurį ieškovė nurodė grindžianti būtent 2021 m. rugpjūčio 16 d. bei 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimais išnagrinėtose darbo bylose ieškovės teiktais įrodymais, ieškovė iš esmės prašo teismą iš naujo nagrinėti tose DGK bylose jau išnagrinėtus ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, kaip matyti iš ieškovės nurodytų medicininių dokumentų turinio, juose fiksuojamos aplinkybės taip pat yra apie laikotarpius, kurie buvo nagrinėjami būtent 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimais. 2021 m. rugpjūčio 16 d. DGK sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, ieškovei iš darbdavės buvo priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks sprendimas priimtas įvertinus 2021 m. birželio 30 d. ieškovės prašymą ir su juo pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia neturtinę žalą taip pat ir šioje civilinėje byloje. 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimu netenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos, siejamos su patirta diskriminacija darbe, mobingu, nepagarbiu vadovo elgesiu su ja. Ieškovė ieškinyje nurodomus atsakovės galimai neteisėtus veiksmus grindžia 2023 m. kovo 8 d. ieškovės prašymu DGK su pateiktais įrodymais, o ieškinyje dėstomi motyvai iš esmės sutampa su šiuo aspektu dėstytais ieškovės motyvais 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimu nagrinėtame ieškovės prašyme. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kurias jau nagrinėjo ir kaip nepagrįstas atmetė DGK 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl DGK 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat neprašė peržiūrėti ir DGK 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalies, kuria jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas. Atsižvelgiant į paminėtą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl neturtinės žalos dalies už laikotarpį iki 2023 m. balandžio 24 d., kurį ieškovė grindžia kitose DGK išnagrinėtose bylose jos teiktais įrodymais, nenagrinėtinas teisme, nes dėl šios reikalavimo dalies jau yra įsiteisėję DGK 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. balandžio 24 d. sprendimai.

90.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtus ieškinio reikalavimus skirti atsakovei baudą už tai, kad ji nevykdė DGK 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalies dėl ieškovės grąžinimo į darbą į iki atleidimo eitas pareigas (ieškovės teigimu, ir atitinkamu darbo krūviu (0,39 etato)) bei DGK 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo dalies dėl informacijos teikimo apie mokytojų darbo krūvius, nes šie reikalavimai nebuvo nagrinėjami privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. DK 232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius; bauda priteisiama darbuotojo naudai. Taigi, vadovaujantis minėtomis DK 232 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baudos skyrimo klausimą pirmiausia sprendžia darbo ginčų komisija. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusi į DGK būtent su šiais reikalavimais. Be to, pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, bauda gali būti skiriama tik už vykdytino darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą. DGK sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai (DK 230 straipsnio 1 dalis). DK 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme, o pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama iš naujo išnagrinėti tą darbo ginčo dalį, kurioje DGK ieškovės reikalavimus tenkino (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinė byla Nr. e2-77-400/2024), dėl to 2023 m. balandžio 24 d. DGK sprendimo dalis, kuria buvo tenkinti ieškovės reikalavimai, nebuvo įsiteisėjusi ir todėl nebuvo vykdytina (išskyrus skubiai vykdytiną DGK sprendimo dalį).

91.       Apibendrinant pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, ieškinio palikimą nenagrinėtu, baudos už DGK sprendimų nevykdymą skyrimą ir pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų dėl neturtinės žalos dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų iki 2023 m. balandžio 24 d., atlyginimo, pagrįstai paliko nenagrinėtus ieškovės reikalavimus dėl baudos skyrimo ir dėl neturtinės žalos dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų po 2023 m. balandžio 24 d., nesusijusių su atleidimu iš darbo, atlyginimo. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

Dėl procesinės bylos baigties

92.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties vykdymo sustabdymą, darbo sutarties nutraukimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, civilinės bylos nutraukimą, ieškinio palikimą nenagrinėtu, baudos už DGK sprendimų nevykdymą skyrimą ir pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų dėl neturtinės žalos dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų iki 2023 m. balandžio 24 d., atlyginimo, pagrįstai paliko nenagrinėtus ieškovės reikalavimus dėl baudos skyrimo ir dėl neturtinės žalos dėl ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, atliktų po 2023 m. balandžio 24 d., nesusijusių su atleidimu iš darbo, atlyginimo, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

93.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

94.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

95.       Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. t. 3, b. l. 15-16).

96.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Kaip jau minėta pirmiau šioje nutartyje, nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės (apeliantės).

97.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija  

nutaria:

ieškovės L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3357-828/2024, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai ,,Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras“ (j. a. k. 191817034) iš ieškovės L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                 Asta Jakutytė-Sungailienė

                                                                                                                       Rūta Latvelė

                                                                                                                       Dalia Trumpulienė