Civilinė byla Nr. 2-485/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02886-2011-3

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 14 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae – sinodo ir Panevėžio evangelikų reformatų parapijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria netenkintas pakartotinis ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-748-553/2012 pagal ieškovų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae – sinodo ir Panevėžio evangelikų reformatų parapijos patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai ir I. S., R. S., R. K. – Č., T. Č., R. K., R. K., B. G., A. G., M. K., D. N., R. N., R. K., A. K., E. M., G. K., E. V., D. G., D. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „SPV-11“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys notaras A. R., notarė R. R., notarė D. A., notaras D. A., notaras V. L., Nordea Bank Finland Plc ir akcinė bendrovė DNB bankas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento nekilnojamojo turto objektų: pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1789/25000 dalių (22 kv.m.) negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 10711/25000 dalių negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) perleidimo sandorius ir taikyti restituciją natūra.

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą iš dalies ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo objektus perleidimo draudimo. Ieškovų prašymo skirti atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai turto administravimą, netenkino.

Vilniaus apygardos teisme 2011 m. gruodžio 29 d. buvo gautas ieškovų pareiškimas, kuriuo ieškovai pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo objektų areštą ir atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos turto administravimą. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 5 d. dėl didelės vertės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios turto pasisavinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimas pradėtas pagal Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios konsistorijos pirmininko R. J., Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos prezidentės D. L., Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinio superintendento ir sinodo kolegijos viceprezidento A. K. pareiškimą, o tai patvirtina, kad yra kilę ginčai tarp pačių atsakovų. Todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gautos didelės pinigų sumos pardavus bažnytinį turtą bus iššvaistytos ar pasisavintos. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovų prašymo netenkino.

Ieškovai 2012 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui pakartotiną prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo objektų areštą ir atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos turto administravimą. Prašymą motyvavo tuo, kad ginčo turtas gali būti areštuotas arba apsunkintas hipoteka, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu. Be to, ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti dėl to, jog nepavykus turto susigrąžinti natūra, išreikalauti atlyginti žalą pinigais iš neteisėtai atsakovo vardu veikusių asmenų gali būti neįmanoma dėl jų turtinės padėties. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu veikiančių asmenų neteisėti veiksmai daro religinei bendruomenei turtinę žalą, dėl atsakovo vardu veikiančių asmenų veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl, teismui nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovų patiriama žala didės, kadangi tikėtina, jog gautos didelės pinigų sumos už parduotą bažnytinį turtą bus iššvaistytos ar pasisavintos, o tai pažeis religinės bendruomenės narių teises ir teisėtus interesus bei viešąjį interesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs naujai nurodytas aplinkybes, kuriomis remdamiesi ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, jog jos nesudaro pagrindo tenkinti jų prašymą. Teismas sprendė, jog byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos siekiant užtikrinti būsimą, galimai ieškovams palankų teismo sprendimą, o prielaidos apie grėsmę, kad ginčo turtas gali būti apsunkintas hipoteka ar areštuotas, taip pat nesudaro pagrindo taikyti areštą, kadangi ieškovo atžvilgiu priėmus palankų teismo sprendimą ir ginčijamus sandorius pripažinus niekiniais, atsirastų pagrindas spręsti galimos hipotekos sandorių galiojimo klausimą.

Teismas taip pat sprendė, kad ieškovų prašoma taikyti apsaugos priemonė - atsakovo turto administravimas, yra nesusijusi su nagrinėjama byla bei perteklinė priemonė siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Teismas taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas kitą tarp šalių kilusį ginčą, yra areštavęs Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos turtą ir pinigines lėšas. Tai patvirtina, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu veikiančių asmenų teisės yra maksimaliai apribotos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae – sinodas ir Panevėžio evangelikų reformatų parapija prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina realaus teismo sprendimo įvykdymo, kadangi išliko grėsmė, jog ginčo objektu esantis turtas gali būti areštuotas arba įkeistas hipoteka, kas lems būsimo teismo sprendimo neįvykdymą, kadangi turto nepavykus grąžinti natūra, atlyginti ieškovams žalą iš atsakovo vardu neteisėtai veikusių asmenų, dėl jų turtinės padėties, bus praktiškai neįmanoma.

2. Patikslintu ieškiniu ieškovai papildomai prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu buvo perleistas nekilnojamasis turtas – 1789/25000 dalis neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pateiktas prašymas areštuoti ginčo objektu esantį turtą. Teismas, atmesdamas ieškovų pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apskritai netaikė jokios laikinosios apsaugos priemonės minėtam turtui.

3. Teismas neįvertino, jog dėl asmenų, veikiančių Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu, veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto administravimo, atsakovo vardu veikiantys asmenys gali perleisti ar iššvaistyti turtą, dėl ko ieškinio reikalavimų įvykdymas taikant restituciją bus realiai neįgyvendinamas.

4. Teismas, spręsdamas ieškovų prašymą pažymėjo, jog kitoje civilinėje byloje yra pritaikytas atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos turto areštas, kas pakankamai suvaržo atsakovų teises. Tačiau ieškovai pažymi, jog atsakovo vardu veikiantys asmenys slepia informaciją apie atsakovo vardu registruotą turtą, nevykdo antstolio įpareigojimų, kas rodo, jog atsakovo turtui turi būti skirtas administravimas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija, M. K., B. G., A. G., UAB „SPV-11“ bei tretieji asmenys Nordea Bank Finland Plc (AB) ir AB DNB bankas prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimus į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir taikymo ribų klausimai yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi, naujų aplinkybių, sąlygojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar pakeitimą, ieškovai nenurodė, todėl pagrindo keisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, nėra.

2. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre, laikytina ekonomiška ir proporcinga siekiamam tikslui, tuo tarpu ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – ginčo objektų areštas, yra perteklinė ir nepagrįstai atsakovų teises varžanti laikinoji apsaugos priemonė.

3. Ieškovo prašoma taikyti papildoma laikinoji apsaugos priemonė – sinodo Kolegijos turto administravimas, nesusijusi su ieškinio dalyku, kadangi byloje keliamas klausimas dėl sandorių negaliojimo, o ne sinodo Kolegijos ar jos atstovų veiksmų, kuriais tariamai daroma žala ieškovui. Be to, minėta laikinoji apsaugos priemonė pažeistų Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintą religinių bendruomenių laivę ir teisę tvarkyti vidaus reikalus pagal vidaus kanonus ir statutus.

4. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl pastogės daliai, kuriai ieškovas papildomu prašymu siekia pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę, nėra būtini disponavimo apribojimai, kadangi pastogė laikytina buto, kuriam jau taikomi disponavimo apribojimai, dalimi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovų papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovų skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų papildomų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčo objektu byloje esančius nekilnojamojo turto objektus bei paskirti visišką atsakovo turto administravimą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - paskirti atsakovo turto administravimą, išeina už ieškinio reikalavimo užtikrinimo ribų. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010). Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu yra siekiama pripažinti negaliojančiomis nekilnojamojo turto perleidimo sutartis ir taikyti restituciją, todėl atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos teisių suvaržymai, kurių tikslas – apriboti atsakovo ir jo įgaliotų asmenų veiksmus turto atžvilgiu, yra negalimi, kaip nesusiję su teismo sprendimo, kuris būtų priimtas šioje byloje ieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo užtikrinimu. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog prašoma laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo turto administratoriaus paskyrimas, nesusijusi su byloje pareikštais reikalavimais, todėl netaikyta pagrįstai.

Aptariamos laikinosios apsaugos priemonės būtinumą bei neatsiejamumą nuo nagrinėjamų reikalavimų ieškovai taip pat motyvuoja įžvelgiama grėsme teismo sprendimo neįvykdymui. Ieškovų teigimu, patenkinus ieškinio reikalavimus ir netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija gali iššvaistyti visą turimą turtą, dėl ko nepavykus grąžinti natūra iš sąžiningų įgijėjų ginčo objektu esančių nekilnojamųjų daiktų, atlyginti žalą iš atsakovo bus neįmanoma dėl jo turtinės padėties. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys paneigia ieškovų įžvelgiamą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Kaip pastebėta pirmosios instancijos teismo nutartyje, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2248-375/2013 dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, kurios šalimis yra nagrinėjamoje byloje esantys ieškovas ir atsakovas. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šioje byloje 2011 m. spalio 14 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos turto areštas. Be to, ieškovų pateikti papildomi įrodymai patvirtina, jog minėtoje civilinėje byloje ieškovai yra paskirti areštuoto turto saugotojais, todėl akivaizdu, jog dėl civilinėje byloje Nr. 2-2248-375/2013 taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo galimybės disponuoti, perleisti ar iššvaistyti turtą yra apribotos. Atskirajame skunde teigiama, kad patenkinus ieškinį ir nepavykus turto susigrąžinti natūra, teismo sprendimas bus realiai neįvykdomas dėl atsakovų turtinės padėties. Iš papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktų apeliantų rašytinių paaiškinimų ir jų priedų duomenų matyti, kad atsakovas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegija, kaip teigia ieškovai, „turi didelį kiekį kilnojamojo turto“ bei 4 266 682 Lt dydžio vertės nekilnojamojo turto. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia ieškovų nuogąstavimus dėl blogos atsakovo turtinės padėties ir negalėjimo įvykdyti teismo sprendimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti laikinąją apsaugos priemonę – paskirti atsakovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos turto administravimą, yra pagrįsta ir teisėta.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškovų pakartotinio prašymo areštuoti atsakovams perleistą nekilnojamąjį turtą, esantį ginčo objektu nagrinėjamoje byloje. Prašymą ieškovai motyvavo tuo, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre, uždraudžiantis disponuoti nurodytu turtu, tik apsaugo nuo galimo turto perleidimo, tačiau neužtikrina, jog iki visiško bylos išnagrinėjimo turtas nebus įkeistas ar kitaip apsunkintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos, naujai išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti dėl byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008.). Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog įkeitimo ar arešto ginčo objektu esančiam nekilnojamajam turtui nustatymas apsunkintų teismo sprendimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, atsirastų pagrindas spręsti galimos hipotekos sandorių galiojimo klausimą. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, minėta išvada nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, kadangi taip būtų sudaromos prielaidos naujų civilinių bylų iškėlimui ar nagrinėjamos bylos apsunkinimui papildomais reikalavimais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad duomenų, jog atsakovai atlieka ar ketina atlikti veiksmus, kuriais būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, nepateikta, tačiau ieškovui įrodyti galimų sandorių, kuriais būtų siekiama apsunkinti ginčo objektus, realumą yra sudėtinga. Apie nekilnojamajam turtui taikomą areštą taptų žinoma tik jį įregistravus, o apie ketinamą įtvirtinti hipoteką, ieškovas galėtų sužinoti nuolat tikrindamas Nekilnojamojo turto registro pateikiamus duomenis apie užsakytas pažymas ketinamiems sudaryti sandoriams, tačiau tai lemia laiko ir finansines sąnaudas. Be to, ieškovui pakanka įrodyti veiksmų, kuriais būtų apsunkintas teismo sprendimas, grėsmę, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje taikomo turto disponavimo apribojimo mąstą yra reali ir sudaro pagrindą būsimo, gal būt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikyti ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų prašymą, papildomai ginčijamo sandorio objektui - 1789/25000 dalims negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovui M. K., nepritaikė ne tik prašomo arešto, bei ir byloje taikomo įrašo viešame registre. Kadangi teisėjų kolegija konstatavo pagrindą pakeisti 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę ir taikyti ieškovų prašomą ginčo nekilnojamojo turto areštą, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė turi būti taikomos ir naujai pareikšto reikalavimo objektui. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą atsakovai teigia, kad apribojimų minėtai pastogės daliai taikymas nėra būtinas, kadangi yra areštuotas butas, kuriam ši pastogė priklauso. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pagal teismui prieinamus Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 str. 3 d.), aptariama pastogės dalis šiame registre nėra įregistruota kaip buto priklausinys, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas, o įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, todėl jam taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti aptartos atskirai. Iš minėto viešo registro duomenų paaiškėjo, jog atsakovui M. K. nuosavybės teise priklauso ne 1789/25000, o 1707/12500 dalys neįrengtos pastogės. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės negali suvaržyti asmens, kurio atžvilgiu jos yra taikomos, teisių labiau, nei tai yra būtina, teisėjų kolegija, nustatydama naujai nurodytam ginčo objektui laikiną suvaržymą, vadovaujasi aktualiais viešojo registro teikiamais duomenimis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad dėl netinkamo laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo ieškovų prašymas buvo išspręstas neteisingai, todėl skundžiama nutartis keistina - nutarties dalis, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl arešto ginčo objektams taikymo, naikinama ir prašymas šioje dalyje tenkinamas iš dalies - Vilnius apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo, keistina ginčo objektų areštu, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti teises į jį; kitoje dalyje skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį pakeisti. Nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl arešto taikymo, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės.

              Ieškovų prašymą dėl arešto taikymo patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae – sinodo ir Panevėžio evangelikų reformatų parapijos ieškiniui apsaugoti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre, uždraudžiantį perleisti atsakovams priklausančius nekilnojamojo turto objektus, pakeisti atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto:

1. I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

2. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

3. R. K. – Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10711/25000 dalies negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

4. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), bei buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

5. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei 1707/12500 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

6. D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

7. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

8. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

9. E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

10. E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

11. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

12. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini));

13. D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), areštu, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti teises į jį.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai ir VĮ Registrų centrui.

Teisėjai                                                                                                                              Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                                            Danutė Gasiūnienė

                                                                                              Egidijus Žironas