Civilinė byla Nr. 3K-3-245-611/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00640-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.26
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens draudimo įmonės ,,Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ ieškinį atsakovėms „SIA NTS Spedition“ ir „SIA IT Logistik“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: „BTA Insurance Company AAS“ Lietuvos filialas, draudimo įmonė „Achmea Schadeverzekeringen N.V.“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl sutartinę atsakomybę už netinkamą krovinio pakrovimą reglamentuojančių Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) ir įrodymų vertinimo taisykles nustatančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė UAB „Eurochem Logistics International“ teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovių 85 251,79 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad Vokietijoje registruota įmonė „ALCRON GmbH“, atstovaujanti įmonei „ThyssenKrupp Airport Systems S. A.“, 2015 m. rugpjūčio 5 d. ieškovei pateikė užsakymą nugabenti krovinį iš Ispanijos į Rusiją. Krovinys buvo gabenamas laivu iki Klaipėdos uosto, ten buvo sukrautas ant negabaritinių krovinių gabenimo platformų bei puspriekabių ir toliau buvo gabenamas sausumos keliais į Rusiją. Krovinio pervežimą sausumos keliais vykdė atsakovės „SIA NTS Spedition“ ir „SIA IT Logistik“ pagal ieškovės pateiktą 2015 m. rugpjūčio 18 d. užsakymą. Atsakovėms buvo pateiktas krovinio aprašymas, jo matmenys, pakrovimo instrukcija ir kitos sąlygos. 2015 m. spalio 19 d. Rusijos teritorijoje vieno iš krovinį gabenusių vilkikų platforma su kroviniu nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, todėl dalis krovinio į paskirties vietą nebuvo pristatyta. Šalindama krovinio avarijos pasekmes ieškovė patyrė 85 251,79 Eur nuostolių, juos, ieškovės nuomone, privalo solidariai atlyginti atsakovės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. daliniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė, kad ieškovei UAB „Eurochem Logistics International“ padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė „SIA NTS Spedition“, o ieškinio dalį dėl atsakovės „SIA IT Logistik“ atsakomybės atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė „SIA NTS Spedition“ sudarė krovinių vežimo sutartį, ieškovei 2015 m. rugpjūčio 18 d. pateikus atsakovei krovinio vežimo tarptautiniu maršrutu paraišką. Paraiškoje buvo nurodytas bendras krovinių svoris – 146 857 kg, matmenys; nurodytos vežimui reikalingos transporto priemonės; kroviniai turėjo būti gabenami pagal CMR konvencijos nuostatas. Vežėja įsipareigojo dalyvauti pakraunant ir iškraunant krovinį.
6. Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinį gabeno atsakovė „SIA IT Logistik“. Teismas vertino, kad atsakovė „SIA NTS Spedition“ teisėtai pervežimą atlikti pavedė atsakovei „SIA IT Logistik“.
7. Spręsdamas dėl solidariosios atsakovių atsakomybės teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovė „SIA IT Logistik“ nėra sudariusi sutarties su ieškove, krovinį teisėtai perėmė iš atsakovės „SIA NTS Spedition“, ieškovė neprieštaravo, jog krovinio pervežimą vykdytų atsakovė „SIA IT Logistik“. Teismas sprendė, kad atsakovė „SIA IT Logistik“ nėra ieškovės solidarioji skolininkė ir ieškinys atsakovei „SIA IT Logistik“ yra pareikštas nepagrįstai.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė „SIA NTS Spedition“, būdama vežėja pagal 2015 m. rugpjūčio 18 d. sutartį, priėmė krovinį, pretenzijų dėl krovinio CMR konvencijos 8 straipsnyje nustatyta tvarka nepareiškė, sprendė, kad ieškovė pagrįstai vadovaujasi CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi ir teisėtai reikalauja atlyginti žalą dėl krovinio sugadinimo.
9. Teismas byloje nenustatė CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų ypatingų rizikų, dėl kurių atsakovė „SIA NTS Spedition“ būtų atleidžiama nuo atsakomybės atlyginti ieškovei padarytą žalą. Krovinio iškėlimą iš laivo ir uždėjimą ant platformų, krovinio apžiūrą bei pakrovimo proceso fiksavimą organizavo, todėl atsakinga už šiuos darbus yra ieškovė. Pakrovimo procese dalyvavo ir krovinio pritvirtinimo darbus atliko transporto priemonių vairuotojai (vežėjos darbuotojai). Dėl to teismas padarė išvadą, kad krovinio pakrovimą atliko abi šalys – ieškovė bei atsakovė „SIA NTS Spedition“.
10. Įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus, draudimo ekspertų RAB „RusSurvey“ tyrimo išvadas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad krovinio vežėja dalyvavo pakraunant krovinį ant nepritaikytos kroviniui vežti platformos, savarankiškai tvirtino krovinį prie platformos nesilaikydamas krovinio gamintojo reikalavimų, nenustatęs ant krovinio pažymėtų jo tvirtinimo vietų, krovinio svorio centro, todėl vežėja prisiėmė krovinio sugadinimo riziką. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog vežėjos atsakomybę atlyginti žalą pašalina CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatos.
11. Teismas nesivadovavo ieškovės pateikta UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad krovinio pakrovimas bei tvirtinimas buvo atlikti tinkamai, nes ši tyrimo ataskaita yra parengta vadovaujantis specialistų atliktais matematiniais, krovinio judėjimo krypties tyrimais, bet ne krovinio gamintojo „ThyssenKrupp Airport Systems S. A.“ techninėmis instrukcijomis.
12. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus nustatyti, kad krovinys sugadintas dėl transporto priemonės vairuotojo kaltės, nes 2015 m. spalio 19 d. Rusijos Klepki rajono skyriaus kelių patrulių tarnybos nutarimu buvo atsisakyta iškelti administracinio nusižengimo bylą nesant vairuotojo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties; transporto priemonės vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, o puspriekabės nuvažiavimą į griovį nulėmė puspriekabės atsikabinimas nuo vilkiko kabinos. Krovinio sugadinimą lėmė ne transporto priemonės vairuotojo veiksmai, bet RAB „RusSurvey“ ataskaitoje nurodytos priežastys, t. y. netinkamos transporto priemonės parinkimas kroviniui vežti, netinkamas krovinio tvirtinimas.
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurochem Logistics International“, atsakovės „SIA NTS Spedition“ ir trečiojo asmens draudimo įmonės ,,Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. dalinį sprendimą paliko nepakeistą.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje įrodyta, kad eismo įvykiui tiesioginę ar netiesioginę įtaką turėjo krovinio krovimas ir sutvirtinimas, o krovinio pakrovimą atliko abi šalys. Teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė į tai, kad vežėjos vairuotojas ginčo krovinį priėmė kaip tinkamai pakrautą ir pritvirtintą, jokių pastabų ar pretenzijų ieškovei dėl to nereiškė.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad argumentai dėl kiekvienos iš šalių dalyvavimo pakrovimo procese indėlio nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl pagrindo taikyti atsakovės „SIA NTS Spedition“ atsakomybę egzistavimo, nes tiek ieškovės galimas nepakankamas atsargumas kraunant krovinį, tiek atsakovės atsakomybės laipsnis jai dalyvavus krovinį pakraunant ir tvirtinant bei nereiškus dėl to jokių pretenzijų turi būti vertinami pirmosios instancijos teisme sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo draudimo įmonė „Achmea Schadeverzekeringen N.V.“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; trečiajam asmeniui priteisti visų bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio nuostatą, nurodančią, kad „vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas dėl ypatingos rizikos, susijusios su tuo, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis krovinio siuntėjo vardu“, nes įprastus tarptautiniame vežime atliekamus vairuotojo, neturinčio teisės keisti vežimo sutarties sąlygų, veiksmus, dalyvaujant tvirtinant krovinį, vertino kaip vežimo sutarties, kurioje nustatyta, kad krovinį pakrauti įsipareigojo užsakovas, pakeitimą, kuriuo atsakomybė už krovinio pakrovimą buvo perkelta vežėjui.
16.1.1. Krovinio vežimo sutartyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodyta „Užsakovas įsipareigoja: Pakrauti krovinį <...>“. Teismai taip pat nustatė, kad krovinio vežimo sutartyje pareiga pakrauti krovinį nustatyta tik ieškovei. „SIA NTS Spedition“ nenustatyta nei pareiga krovinį pakrauti, nei jį sutvirtinti, todėl ši pareiga (bei rizika) tenka krovinio siuntėjui ir (ar) gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015). Vežėjo vairuotojo veiksmai negali būti laikomi pakeičiančiais krovinio vežimo sutarties sąlygas, todėl ieškovė ir toliau liko atsakinga už tinkamą krovinio pakrovimą.
16.1.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys civilines pareigas įgyja per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus bei juridinių asmenų steigimo dokumentus. Šioje byloje nėra duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių tai, jog krovinį krovę vairuotojai buvo „SIA NTS Spedition“ valdymo organai ar turėjo kitokius teisinius įgalinimus veikti ir prisiimti pareigas „SIA NTS Spedition“ vardu. CK 6.257 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, yra laikomas atsakingu kreditoriui net ir tais atvejais, jei prievolė tinkamai neįvykdyta dėl trečiųjų asmenų kaltės.
16.1.3. Krovinio vežimo sutartyje nustatyta vežėjos pareiga dalyvauti krovinį kraunant negalėjo būti sutapatinta su pareiga pakrauti krovinį. Vežėjos vairuotojas dalyvauja krovinį pakraunant iš esmės kiekvienu atveju, atsižvelgiant į CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą vežėjos pareigą priimti krovinį ir patikrinti krovinio vietų skaičių, jo ženklinimą, išorinę būklę, todėl šis argumentas nėra teisiškai reikšmingas, taikant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį.
16.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), o tai turėjo esminę reikšmę netinkamam CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymui. Teismas, pasirinktinai vertindamas įrodymus ir pasisakydamas tik dėl dviejų faktinių aplinkybių (vežimo platformos ilgio ir vairuotojo dalyvavimo atliekant krovinio pakrovimą), ignoravo šiuos faktus:
16.2.1. vykdydamas sutartinę pareigą pakrauti krovinį, būtent užsakovas paskyrė krovinio pakrovimą prižiūrinčius asmenis;
16.2.2. krovinys turėjo būti pakrautas pagal krovinio gamintojo instrukciją, kuri turėjo būti žinoma užsakovui ar jo paskirtiems asmenims, tačiau nebuvo žinoma vežėjai;
16.2.3. krovinys turėjo specifinių savybių (pvz., netipinis svorio centras), kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos vairuotojui, dėl to vairuotojas objektyviai negalėjo reikšti pastabų užsakovui ar jo atstovams dėl netinkamo krovinio pakrovimo ir tvirtinimo;
16.2.4. apeliacinės instancijos teismas neanalizavo kaip įrodymo krovinio pakrovimo instrukcijos, nustačiusios tikslius krovimo nurodymus;
16.2.5. krovinio vežimo sutartyje nenustatyta, kokias konkrečiai negabaritines platformas vežėja turėjo pateikti, o užsakovė vežėjai nurodė tik krovinio matmenis ir, pakraudama krovinį, pateiktas platformas laikė tinkamomis.
17. Atsakovė „SIA NTS Spedition“ pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
18. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Byloje nustatyta, kad ne ieškovė, bet vežėja atliko visus krovinio tvirtinimo prie platformos darbus (sudarančius dalį pakrovimo darbų), tai padarė savarankiškai, nenustačiusi ant krovinio pažymėtų jo tvirtinimo vietų, svorio centro, taip prisiimdamas krovinio sugadinimo riziką. Rūpestingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti važtaraštyje atitinkamą žymą (CMR konvencijos 8 straipsnis). Vežėjos vairuotojas jokių pastabų ar pretenzijų ieškovei dėl to nereiškė, todėl darytina išvada, kad vežėja krovinį priėmė kaip tinkamai pakrautą ir pritvirtintą, o atsakovai ir trečiasis asmuo neįrodė vežėjos atsakomybę šalinančių, CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c ir e papunkčiuose nurodytų aplinkybių egzistavimo. Argumentai dėl to, kad vežėjos vairuotojas neturėjo teisės keisti vežimo sutarties sąlygų, neturi teisinės reikšmės, nes visą riziką prisiima vežėja, o ne jos darbuotojas.
18.2. Atsakovės yra krovinių pervežimo įmonės, disponuojančios transporto priemonėmis, galinčiomis pervežti tokius specifinius krovinius kaip ginčo krovinys, todėl nepagrįsta teigti, kad ieškovė turėjo pasirūpinti transporto priemonėmis ar pareikalauti jas pakeisti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės už krovinio sugadinimą
19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp krovinio siuntėjos ir vežėjos dėl žalos sugadinus krovinį atlyginimo. Kadangi buvo vykdomas tarptautinis vežimas, todėl šalių pervežimo teisiniams santykiams taikytina CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis).
20. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. vežimo sutartimi atsakovė „SIA NTS Spedicion“ įsipareigojo pervežti ieškovės krovinius tarptautiniu maršrutu. Pagal šalių sutartį pakrauti krovinį įsipareigojo ieškovė, o vežėja įsipareigojo dalyvauti pakraunant (iškraunant) krovinį. Be to, šalys susitarė, kad vežimui bus taikoma CMR konvencija.
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad dėl santykių, kuriuos CMR konvencija tiesiogiai reguliuoja, šalys negali susitarti, o nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai. Vis dėlto kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra ne sykį aiškiai nurodęs, kad CMR konvencijoje nereglamentuojamos krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl šalys gali dėl jų susitarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi santykiai dėl pakrovimo (iškrovimo) nepatenka į imperatyvaus CMR konvencijos reguliavimo sritį, todėl tokiems susitarimams galioja sutarties laisvės principas.
22. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi pagal šią CMR konvencijos nuostatą vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Logiška, kad krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, o jos gali nežinoti vežėjas. Kita vertus, jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013).
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte įtvirtintos vežėjo pareigos priimant krovinį vežti lemia jo būtiną dalyvavimą pakraunant krovinį. Tačiau vežėjo dalyvavimas pakraunant krovinį savaime nesudaro pagrindo tokį dalyvavimą vertinti kaip krovinio pakrovimo pareigos vykdymą. Taigi, esant šalių susitarimui dėl krovinio pakrovimo pareigos, kitos šalies, sutartimi neprisiėmusios pareigos pakrauti krovinį, atstovo fizinis dalyvavimas pakraunant krovinį ir netgi jį tvirtinant negali būti vertinamas kaip susitarimo dėl krovinio pakrovimo pareigos pakeitimas ar perkėlimas.
24. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. CK 2.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. Pripažintina, kad automobilio vairuotojas pagal savo pareigų ir funkcijų pobūdį nėra ir negali būti laikomas bendrovės valdymo organu, todėl jis neturi įgalinimų, nesant atskiro pavedimo sudaryti bendrovės vardu sandorius ar keisti jau sudarytus sandorius. Todėl esant vežėjo ir siuntėjo susitarimui, kad krovinį pakrauna siuntėjas, vežėjo vairuotojo fizinis dalyvavimas ir jo pagalba tvirtinant krovinį nesudaro pagrindo vertinti, kad vežėjas perėmė pareigą pakrauti krovinį.
25. Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai, nors ir nustatė, kad pagal sutartį krovinį pakrauti įsipareigojo ieškovė, atsižvelgdami į tai, jog pakrovimo procese dalyvavo vežėjos vairuotojas, kuris atliko ir krovinio tvirtinimo darbus, pripažino, kad krovinio pakrovimą atliko tiek ieškovė, tiek atsakovė „SIA NTS Spedition“. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 22–24 punktuose nurodytais argumentais, konstatuoja, kad teismai netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, kiek tai susiję su krovinio pakrovimu. Už krovinio pakrovimą buvo atsakinga ieškovė, ji žinojo krovinio gamintojo nustatytus krovinio transportavimo ir tvirtinimo vežimo metu reikalavimus, krovimo darbus vykdė ieškovės kontroliuojami asmenys, todėl, nesant ieškovės ir atsakovės susitarimo krovinio pakrovimo pareigą perkelti atsakovei, teismai nepagrįstai pripažino, kad krovinio pakrovimą atliko atsakovė. Kadangi už krovinio pakrovimą buvo atsakinga ieškovė, todėl atsakovė pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktą neturėjo pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai.
26. Bylą nagrinėję teismai, netinkamai nustatę su krovinio pakrovimo pareigos vykdymu susijusias aplinkybes, spręsdami dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės už krovinio sugadinimą pagrindo buvimą, netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio nuostatą, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
27. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kadangi CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu šalys gali remtis tuo atveju, kai dėl to nesusitaria. Nesant šalių susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, nesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo, vežėjas nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, ir todėl gali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta atsakomybę ribojančia taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013).
28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia eismo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014). Teisėjų kolegijos nuomone, prie tokių kelių normalių transporto rizikų, nesant viešosios teisės normų pažeidimo, priskirtinas ir transporto manevravimas kelyje, įskaitant kelkraštį.
29. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, kurio taikymas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, vežėjo atleidimas nuo civilinės atsakomybės yra galimas esant tai aplinkybei, kad krovinį pakrovė siuntėjas ir tai gali būti įvertinta kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymą, nuosekli ir pakankamai išplėtota.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien nustačius faktą, jog krovinį pakrovė siuntėjas, nors šis faktas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį yra ypatingos rizikos faktorius, tai dar nesuponuoja vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesioginė ar netiesioginė priežastis. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, ypatingos rizikos faktorių, nurodytą CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, žalos pobūdį, jos susidarymo mechanizmą. Jei nustatoma, kad ypatinga rizika galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio praradimą ar sugadinimą, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktas). Tokiu atveju vežėjas nuo atsakomybės turi būti atleidžiamas.
31. Tačiau jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui. Taigi vien tik fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės, nes turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusiojo savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, 25 punktas).
32. Taigi kad vežėjas būtų atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, turi būti įrodytos visos trys privalomos aplinkybės: 1) krovinį pakrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, 2) dėl to susidarė ypatinga rizika ir 3) tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą.
33. Kaip minėta, aplinkybė, kad krovinį pakrovė siuntėjas, gali būti įvertinta kaip ypatinga rizika, kuriai esant vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog krovinį pakrovė siuntėja. Bylą nagrinėję teismai, nepagrįstai pripažinę, jog krovinį pakrovė atsakovė „SIA NTS Spedition“ ir todėl ji turi prisiimti atsakomybę už netinkamą krovinio pakrovimą, lėmusį jo vėlesnį sugadinimą, netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo atleidimą nuo atsakomybės. Teismai netyrė ir nevertino CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymui reikšmingų bylos aplinkybių, t. y. netyrė, ar gali būti ypatinga rizika laikoma ta aplinkybė, jog krovinį pakrovė siuntėja, ar krovinio pakrovimas galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio vėlesnį sugadinimą. Kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kasaciniame teisme patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir bylos dalyvių bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, nes jas paskirstys apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis