Administracinė byla Nr. I-1718-789/2013

Proceso Nr. 3-61-3-03403-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui R. S., pareiškėjo atstovei advokatei Astai Bajorienei, atsakovų atstovui Dainiui Jasui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Jurgitai Čepaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius), dėl sprendimo dalies panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašė: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012-12-27 sprendimą Nr. 7S-770; 2) įpareigoti Departamentą ir Lietuvos valstybę apskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos (toliau – ir pensija) dalį už 2010 m. sausio mėn.–2012 m. spalio mėn. laikotarpį, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad jam nuo 2004-10-26 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija – 1460,64 Lt per mėnesį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2010-01-01. Įsigaliojus Laikinajam įstatymui pareiškėjui kiekvieną mėnesį mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Taigi Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigūnų pensijų dydžio sumažinimas, o 5 str. 1 d. mokamos valstybinės pareigūno pensijos dydis susietas su tam tikrų pajamų turėjimu.

Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas). Pareiškėjas nurodo, kad teisinį reguliavimą, įtvirtintą Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., aiškindamas kartu su šio įstatymo 4 str. 1 d. ir 1 priede įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (išskyrus nustatytas išimtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., o pagal šio įstatymo 5 str. 1 d. jos dar kartą perskaičiuojamos taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nustatytą formulę.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 5 str. 1, 2 d. nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbi jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

2009-12-08 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė ir Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 str. pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinės pensijos maksimalus dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. O tai reiškia, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytas valstybinių pensijų mažinimas buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos.

Taigi pareiškėjo pensija buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta pareigūnų valstybinė pensija. Perskaičiavus pareiškėjo pensiją pagal Laikinojo įstatymo 4 str. neišmokėta paskirtos pensijos suma laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. sudaro 9089,56 Lt. Perskaičiavus pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 str. neišmokėta paskirtos pensijos suma laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. sudaro 23468,71 Lt. Iš viso už 2010 m. sausio mėn.–2012 m. spalio mėn. neišmokėtos paskirtosios valstybinės pensijos suma sudaro 32558,27 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Departamentą su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, tačiau Departamentas 2012-12-27 priėmė sprendimą nepatenkinti pareiškėjo prašymo.

Atsakovas Departamentas, atstovaujantis ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 12–15) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad Departamentas 2012-12-27 pateikė sprendimą Nr. 7S-770, kuriame buvo paaiškinta, kad, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, pareiškėjui yra paskirta 1460,64 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Paaiškinta, kad nuo 2010-01-01 pareiškėjui paskirtam pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžiui yra taikomas Laikinasis įstatymas, todėl sumažėjo jo pensija ir Departamentas neturi teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą. Kartu su šiuo raštu buvo pateikta išklotinė, kurioje nurodytos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio išmokos mokamos pareiškėjui po sumažinimo.

Paaiškino, kad Laikinasis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Vadovaujantis būtent Įstatymo nuostatomis, paskirtų pensijų dydžiai yra mažinami. Departamentas yra tik vykdomoji institucija ir nesprendžia priimtų įstatymų bei kitų teisės aktų konstitucingumo klausimų. Lietuvoje šį klausimą gali išspręsti tik Konstitucinis Teismas. Bet koks įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Departamentas nesutinka su pareiškėjo skunde teismui nurodytais motyvais dėl nepriemokos priteisimo, nes, perskaičiuojant pareiškėjui priklausantį pareigūnų ir karių pensijos dydį, buvo taikytos galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatos ir tokiu būdu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Taip pat pabrėžė, kad tuo metu Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Laikinojo įstatymo atitikties Konstitucijai nebuvo.

Kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad Laikinojo įstatymo atitinkamos nuostatos (kuriomis remiantis Departamentas apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną pensijos dydį) prieštarauja Konstitucijai, jos buvo teisėtos ir valstybės institucijos, tame tarpe ir Departamentas, apskaičiuodamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, privalėjo jomis remtis. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, todėl ji taikytina ir Departamentui.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas įsigaliojo jį oficialiai paskelbus 2012-09-21. Laikinojo įstatymo nuostatos, kurios minėtu nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, neteko galios. Nuo tos dienos apskaičiuojant pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį nebuvo taikomos. Tačiau Departamentas neturi jokio teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 rugpjūčio mėn., nes susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos kompensavimo mechanizmas teisės aktais nėra nustatytas. Todėl pareiškėjui pateiktas neigiamas sprendimas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo yra teisėtas ir pagrįstas ir neturėtų būti naikinamas. Todėl atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Paaiškino, kad sutinka, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius būtų įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Taip pat pateikė skundo patikslinimą, kuriame patikslinti reikalavimai: 1) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Departamento, apskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį už 2010 m. sausio mėn.–2012 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. – 23468,71 Lt; 2) panaikinti Departamento 2012-12-27 sprendimą dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 35–40).

Atsakovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2012 metais.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad R. S. nuo 2004-10-26 paskirtos pensijos dydis buvo 1460,64 Lt per mėnesį (b. l. 20). 2010 m. sausio mėn.–2012 m. spalio mėn. jam turėjo būti išmokėta 49661,76 Lt. Pritaikius Laikinojo įstatymo 4 str. nurodyta suma perskaičiuota iki 40572,20 Lt. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis ši suma perskaičiuota ir pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. išmokėta 17103,49 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija ( b. l. 17–18).

Pareiškėjas 2012-12-20 išsiuntė Departamentui prašymą išmokėti jam susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 19).

Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Departamentas 2012-12-27 sprendimu Nr. 7S-770 nurodė, kad valstybinė pensija pareiškėjui perskaičiuota, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, ir prašymas išmokėti pensijos nepriemoką negali būti patenkintas (b. l. 6).

Pareiškėjas nesutinka su šiuo Departamento sprendimu, todėl prašo teismo panaikinti jį dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, ir įpareigoti Lietuvos valstybę išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., už 2010 m. sausio mėn.–2012 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį (b. l. 1–4, 38).

Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2007-01-19 iki 2013-01-01) pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad, jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad, jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Vadinasi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Kaip minėta anksčiau, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, pareiškėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. esant pagrįstoms sąlygoms. Pareiškėjui valstybinė pensija, remiantis Laikinojo įstatymo 4 str., buvo sumažinta apytiksliai 18,30 procento, t. y. laikantis reikalavimo mažinti išmoką ne daugiau nei 20 procentų.

Atsakovas pažymėjo, kad, įsigaliojus 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimui, Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos, apskaičiuojant pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, nebuvo taikomos. Argumentavo, kad 2010-01-01–2012-08-31 Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Laikinojo įstatymo atitikties Konstitucijai nebuvo, todėl, perskaičiuojant pareiškėjui priklausantį pareigūnų ir karių pensijos dydį, buvo taikytos galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatos ir tokiu būdu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 9 d. periodinėms išmokoms, t. y. ir pensijoms, išieškoti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas R. S. skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012-12-31 (b. l. 1), pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas pradėtas taikyti 2010-01-01, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino ginti pažeistas teises teisme.

Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos įvertinimas sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.

Departamento prie 2012-12-27 sprendimo Nr. 7S-770 pridėta pažyma tvirtina, kad R. S. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis, o nuo 2012-09-01 iki 2012-10-31 – tik Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis (b. l. 7–8). Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, tačiau nustatė, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. nuostatos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui R. S. nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytą ribojimą, t. y. nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. nepagrįstai neišmokėta 23468,71 Lt dydžio pensijos dalis. Atsižvelgiant į tai, R. S. priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (23468,71 Lt), susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės (LVAT 2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012).

Teismo vertinimu, toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui R. S. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Departamento kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis (23468,71 Lt) pareiškėjui priteistina ne iš Departamento, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui R. S. priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Departamento 2012-12-27 sprendimą Nr. 7S-770 dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo. Teismas pažymi, kad šio sprendimo dalis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 5 str., neišmokėjimo prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikiamiems išaiškinimams. Atsižvelgiant į tai, Departamento sprendimo dalis, kuri grindžiama Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl Departamento 2012-12-27 sprendimas Nr. 7S-770 dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, naikintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra su trūkumais, jis bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; dėl to bus priimta atskira teismo nutartis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo R. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2012-12-27 sprendimą Nr. 7S-770 dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. taikymo.

Priteisti R. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos, nuo 2010 m. sausio mėn. 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 23468,71 Lt (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 71 ct), susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                                               Raimondas Blauzdžius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Halina Zaikauskaitė