Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-199-885/2023

        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00199-2023-7

        Procesinio sprendimo kategorijos: 19.53; 21.11.10

        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. atstovo advokato Vido Vilko (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Valstybės saugumo departamento (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 19-ANR_N-1-2023, o pareiškėjo S. B. skundas buvo netenkintas, panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 19-ANR_N-1-2023 S. B. pripažintas kaltu įvykdęs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 555 straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad 2021 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) viršininko pavaduotojas S. B. tarnybinėje patalpoje – cokoliniame aukšte esančioje salėje, adresu (duomenys neskelbtini), priskirtoje I-os klasės saugumo zonai, organizavo ir vedė pokalbį patalpoje, kuri nebuvo įvertinta dėl fizinės apsaugos reikalavimų atitikimo ir kuriai nebuvo išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad saugumo zonai priskirta patalpa atitinka fizinės apsaugos reikalavimus ir joje galima dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VTPĮ) 30 straipsnio 3 dalies nuostatas; prieš pokalbį neįsitikino, kad patalpa yra patikrinta dėl apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo ir jai yra išduotas atitinkamas pažymėjimas, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 31 straipsnio 7 dalies reikalavimus, Įslaptintos informacijos fizinės apsaugos reikalavimų ir jų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820, „Dėl valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas), nuostatas; nesilaikė posėdžių ir pasitarimų, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, organizavimo ir vykdymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2006 m. rugsėjo 29 d. protokolu Nr. 5 (toliau – Rekomendacijos), 5.4 punkto reikalavimo – užtikrinti, kad į įslaptinto posėdžio ar pasitarimo vietą nebūtų įnešami jokie prietaisai, skirti informacijos įrašymui ar prietaisai, galintys informaciją siųsti elektromagnetinėmis bangomis. S. B. skirta nuobauda – įspėjimas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi S. B. pateiktas skundas dėl Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimo panaikinimo netenkintas. Teismas patikslino Institucijos nutarimą iš nutarimo pašalindamas aplinkybę dėl ANK 555 straipsnio 1 dalies, palikdamas tik ANK 555 straipsnį.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3.       Apeliaciniame skunde yra prašoma pridėti prie bylos medžiagos 2023 m. gegužės 31 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą Nr. 5-S-12505 ir teiseną S. B. atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.1.       Apeliantas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo skundo motyvų, jų nevertino, dėl jų nepasisakė, o apsiribojo formaliu Institucijos nurodytų nesutikimo su skundu argumentų perrašymų į skundžiamą nutartį. Pažymima, kad Aprašo 45 punkto nuostatos nenumatė reikalavimo saugumo zonai priskirtai pasitarimų patalpai, kurioje ir vyko minėtas pokalbis, turėti fizinės apsaugos reikalavimų atitikties pažymėjimą; Rekomendacijų 5.4 punkto reikalavimai, vadovaujantis Rekomendacijų patvirtinimo metu galiojusia VTPĮ 11 straipsnio 7 dalimi, nebuvo privalomi, todėl S. B. negali būti pripažintas juos pažeidęs; pagal ANK 555 straipsnį teisinė atsakomybė kyla už tokių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, dėl kurių galėjo atsirasti grėsmė tokios įslaptintos informacijos saugumui, o nagrinėjamu atveju fizinės apsaugos reikalavimų atitikties pažymėjimo nebuvimas patalpose, kuriose vyko pokalbis, niekaip priežastiniu ryšiu nesusijęs, nesukėlė ir negalėjo sukelti grėsmės įslaptintos informacijos atskleidimui. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų, elgėsi nesuderinamai su teisinio aiškumo reikalavimu ir principais, jog administracinio nusižengimo byloje esančios aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai, ir tinkamai neišnagrinėjo skundo, o priimtos nutarties nemotyvavo.

3.2.       Akcentuojama, kad S. B. vykdė pokalbį tokiose patalpose, kuriose, pagal galiojančius teisės aktus, galima naudoti įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ar „Slaptai“ (Aprašo 44.1 punktas). Administracinio nusižengimo dieną Aprašo 45 punktas nenumatė patalpos patikrinimo ir fizinės apsaugos reikalavimų atitikties pažymėjimų. Be to, tai, kad S. B. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrindžia įvykio dieną galiojusios Aprašo 45 punkto ir 45.1 papunkčio, VTPĮ 30 straipsnio 3 dalies ir 31 straipsnio 7 dalies nuostatos. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymo „Dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro padalinių patalpų, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija saugoma, suskirstymo į saugumo zonas“ Nr. 38-V-110-(1.10-38E) 1.3.1 papunktis bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 38-V-78-(1.10-38E) patvirtinto Lietuvos kriminalinės policijos biuro saugumo zonų, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija saugoma, fizinės apsaugos procedūrų tvarkos aprašo 5 punktas įrodo, kad S. B. neturėjo kompetencijos tikrinti konkrečių I-os klasės saugumo zonai priskirtų patalpų atitikimą įslaptintos informacijos fizinės apsaugos ir (ar) apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo reikalavimams, t. y., S. B. nėra bei negali būti ANK 555 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu.

3.3.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kartu su skundu pateiktas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 5-S-12505 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2023 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 19-ANKN-1-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22183621485“ patvirtina, kad S. B. nebuvo ir nėra paskirtas už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingu ar koordinuojančiu įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą asmeniu. VTPĮ 13 straipsnyje įtvirtinta, kad už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir būklę atsako paslapčių subjekto vadovas. S. B. nėra paslapčių subjekto vadovas, todėl patalpos atitikimo teisės aktų keliamiems apsaugos reikalavimams klausimas neįeina į S. B. pareigybių aprašymą įeinančias funkcijas. 

3.4.       ANK 555 straipsnis reikalauja, kad tiek nutarimą surašiusi Institucija, tiek apylinkės teismas turėjo nustatyti tai, kad buvo pažeistas toks teisės aktų reikalavimas, dėl kurio pažeidimo galėjo atsirasti ir atsirado grėsmė įslaptintos informacijos saugumui. Iš faktinių aplinkybių galima teigti, kad S. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą vien tik dėl to, jog organizavo ir vedė pokalbį patalpose, kurios įvykio metu neturėjo patalpų atitikimo reikalavimams pažymėjimo, tačiau tokia atsakomybė ANK nenumatyta. Dėl to laikytina, kad šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi in dubio pro reo (lot. abejojant – kaltinamojo viršus) principu ir pripažinta, kad galima grėsmė įslaptintos informacijos saugumui neįrodyta.

3.5.       Apeliantas pažymi, kad teismas neatsakė į skundo argumentus, jog Rekomendacijų priėmimo metu teisės aktuose nebuvo įtvirtintas šių Rekomendacijų privalomumo pobūdis. Tuo metu galiojusio VTPĮ 11 straipsnio 7 dalis numatė, kad: „Paslapčių koordinavimo komisijos priimti sprendimai atliekant šio straipsnio 5 dalies 1-3, 10-13, 15-16 punktuose nustatytas funkcijas, paslapčių subjektas yra privalomi.“. Rekomendacijos, kurios priimtos VTPĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punkto pagrindu, kaip įsakmiai nurodyta VTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje – nebuvo ir nėra privalomos. Po Rekomendacijų priėmimo ir įsigaliojimo pakeistos VTPĮ 12 straipsnio 6 dalis, numatanti, jog: „Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai, priimti atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, yra privalomi paslapčių subjektams, tiekėjams“, negali būti laiko atžvilgiu taikomos atgal. Skundo argumentai iš esmės įrodo, kodėl 2021 m. lapkričio 17 d. vykęs pokalbis nebuvo ir negali būti laikomas posėdžiu ar pasitarimu, kuriam būtų taikomos Rekomendacijos, tačiau pirmosios instancijos teismas šių motyvų nevertino ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

3.6.       Apelianto teigimu, pirmiau nurodytus argumentus patvirtina ir byloje esantys 2023 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas, 2023 m. kovo 23 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas Nr. 5-S-4952 bei 2023 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 5-S-12505, kuriuose nurodyta, jog pokalbiai, vykdant vidinę tarnybinę veiklą, nėra ir negali būti laikomi posėdžiais ar pasitarimais, t. y., tokiems pokalbiams Rekomendacijos netaikomos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į Rekomendacijų turinį, neanalizavo ir nevertino jų taikymo atribojimo tais atvejais, kai asmuo vykdo savo vidinę tarnybinę veiklą ir organizuoja kriminalinės žvalgybos tiesioginės kontrolės priemones. Vadovaujantis VTPĮ 2 straipsnio 7 dalimi, kuri galiojo ir S. B. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo dieną, S. B. nėra bei negali būti pripažįstamas atitinkančiu „paslapčių subjekto“ statusą, kuriems Rekomendacijos yra skirtos, taip pat negali būti pripažintas „kolegialia institucija“, „tarpžinybine darbo grupe“ ar „rangovu (subrangovu)“. Tačiau šių argumentų apylinkės teismas nevertino.

3.7.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai įvertino pateikto skundo motyvus deklaratyviais, tačiau šį teismo argumentą paneigia kartu su skundo pateikiamas 2023 m. gegužės 31 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas Nr. 5-S-12505. Šio rašto motyvai leidžia daryti išvadą, jog argumentai dėl šių Rekomendacijų netaikymo vidinėje tarnybose veikloje vykdant vidines tarnybines funkcijas yra ne asmeninė, ne subjektyvi ar tuo labiau ne gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės, o valstybės paslapčių subjektų patvirtinta vidinės tarnybos veiklos vykdymo specifika.

3.8.       Pabrėžiama, kad atsižvelgiant į ANK 651 straipsnio 4 dalį, nagrinėjamu atveju žodinis šios bylos nagrinėjimas teisme yra būtinas. Paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, S. B. ir jo atstovas neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines bei elektroninių ryšių technologijas.

2.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1.       Institucija pažymi, kad pokalbio metu buvo padaryti trys esminiai teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai: 1) nebuvo užtikrina, kad pokalbis būtų vedamas nustatyta tvarka įvertintoje bei patalpos atitiktį nustatytiems fizinės apsaugos reikalavimams patvirtinantį pažymėjimą turinčioje patalpoje; 2) patalpa, kurioje vyko pokalbis, nustatyta tvarka nebuvo patikrinta dėl vaizdą ir garsą fiksuojančių priemonių buvimo joje ir neturėjo pažymėjimo, patvirtinančio, kad patalpa patikrinta dėl jos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo; 3) nebuvo užtikrinta tai, kad į įslaptinto posėdžio ar pasitarimo vietą nebūtų įnešami jokie prietaisai, skirti informacijos įrašymui ir prietaisai, galintys informaciją siųsti elektromagnetinėmis bangomis. Netgi vieno iš šių reikalavimų neužtikrinimas sudaro visas prielaidas kilti grėsmei įslaptintos informacijos saugumui.

4.2.       Pabrėžiama ir tai, kad S. B. veika nebuvo vertinama kaip sukėlusi grėsmę įslaptintos informacijos atskleidimui, o kaip grėsmę įslaptintos informacijos saugumui sukelti galinti ar tokią grėsmę sukėlusi. Neabejotina, kad darbas su įslaptinta informacija patalpose, kurios nėra patikrintos ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kaip atitinkančios visus nustatytus fizinės apsaugos reikalavimus, laikytinas grėsmę įslaptintos informacijos saugumui keliančiu veiksniu. Pažymėjimo, kuris buvo išduotas praėjus aštuoneriems mėnesiams po pokalbio, nebuvimas reiškia, kad pokalbio metu patalpa nebuvo įvertinta dėl jos atitikties nustatytiems fizinės apsaugos reikalavimams.

4.3.       Institucija nurodo, kad Rekomendacijos yra skirtos tiek paslapčių subjektams, tiek ir jiems pavaldžioms įstaigoms ir tiekėjams (rangovams), o Rekomendacijų reikalavimais siekiama apsaugoti įslaptintą informaciją, nepriklausomai nuo jos formos. Sąvoka „pokalbis“ arba „pasitarimas“ apelianto aptariamų Rekomendacijų rėmuose neturi jokios reikšmės, kadangi teisės aktuose įtvirtintų nuostatų paskirtis yra užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą, kai posėdžiuose, pasitarimuose ar pokalbiuose diskutuojama ar aptariama balsu valstybės paslaptį sudaranti informacija. Be to, Rekomendacijos neišskiria, kokio pobūdžio posėdžiams ir pasitarimams jos taikomos, ar vidiniams, ar tarpinstituciniams, ar dar kokio kito pobūdžio, svarbu tai, kad jomis siekiama papildomos apsaugos taikymo valstybės paslaptį sudarančiai informacijai. S. B. argumentai dėl šių priežasčių laikytini jo gynybine pozicija.

4.4.       Institucija akcentuoja, jog nei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, nei Lietuvos kriminalinės policijos biuras nėra įgalioti teikti išaiškinimus dėl teisės aktų taikymo, dėl to jų pateikta informacija yra tik šių institucijų subjektyvi nuomonė. Be to, apeliacinio skundo argumentai, kad minėtos institucijos nesivadovauja Rekomendacijos savo veikloje yra iš esmės teisės aktų nesilaikymo pripažinimas, kas įrodo galimų pažeidimų buvimą.

4.5.       Nesuprantama, kodėl S. B. save lygina su paslapčių subjektu, kolegialia institucija, tarpžinybine darbo grupe ar rangovu (subrangovu), kadangi atsiliepime nurodoma, kuo yra laikomas apeliantas – asmeniu, kurį su paslapčių subjektu sieja tarnybos ar darbo santykiai ir kuriam suteikta specialioji teisė – leidimas dirbti su įslaptinta informacija ir priskiriamos visos su tuo susijusios, įstatyme įtvirtintos, asmens, turinčio šį leidimą, pareigos. Pažymima, kad S. B. turėjo visas sąlygas ir galimybes prieš pokalbio vedimą suplanuoti, įvertinti bei įgyvendinti visas saugumo užtikrinimo priemones, kad tinkamai apsaugoti įslaptintą informaciją pokalbio vedimo metu.

4.6.       Institucijos nuomone, kiti apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra laikytini S. B. gynybine pozicija, kuri negali patvirtinti skundžiamos nutarties bei Institucijos nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo arba netinkamo teisės aktų taikymo.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su priimtu sprendimu patraukti S. B. administracinėn atsakomybėn bei prašoma administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5.       ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Dėl administracinės teisenos pagal ANK 555 straipsnį nutraukimo

6.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi bei argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju S. B. iš esmės negali būti ANK 555 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visus bylos išsprendimui reikšmės turinčius duomenis ir vadovaujantis teismų praktika, todėl nenustatytas joks teisinis ar faktinis pagrindas ją naikinti ar keisti.

7.       ANK 555 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, sukėlusį ar galėjusį sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. 

8.       Institucijos 2023 m. sausio 17 d. nutarime papildomai nurodyta, jog S. B. savo veiksmais pažeidė ne tik ANK 555 straipsnį, tačiau ir VTPĮ 30 straipsnio 3 dalies bei VTPĮ 31 straipsnio 7 dalies ir Rekomendacijų 5.4 punkto nuostatas. 

8.1.       VTPĮ 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad su įslaptinta informacija dirbti, susipažinti ar ją saugoti galima tik tokiose patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios yra pripažintos tinkamomis saugoti atitinkama slaptumo žyma pažymėtą įslaptintą informaciją ar su ja dirbti.

8.2.       VTPĮ 31 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad vykstant posėdžiams ir pasitarimams, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ar „Slaptai“, be šiame straipsnyje nustatytų fizinės apsaugos reikalavimų, papildomai taikomos Vyriausybės nustatytos apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo priemonės. Patalpų, teritorijų ir kitų vietų patikrinimą dėl jų apsaugos nuo neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo atlieka šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos.

8.3.       Rekomendacijų 5.4 punkte įtvirtinta, kad atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad be atskiro įslaptinto posėdžio ar pasitarimo pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimo į įslaptinto posėdžio ar pasitarimo vietą nebūtų įnešami jokie prietaisai, skirti informacijos įrašymui (diktofonai, videokameros, fotoaparatai, MP3 grotuvai ir kt.), ar prietaisai, galintys informaciją siųsti elektromagnetinėmis bangomis (mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir kt.).

9.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. B. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 555 straipsnį, kadangi konkrečios patalpos atitikimo teisės aktų keliamiems apsaugos reikalavimams klausimas neįeina į jo pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais (dėl to, jog S. B. nėra atsakingas už tai, kad atitinkamai patalpai būtų išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, jog saugumo zonai priskirta patalpa atitinka fizinės apsaugos reikalavimus), tačiau neturi pagrindo sutikti su motyvais, jog S. B. veiksmuose nėra ANK 555 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

10.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 2021 m. lapkričio 17 d. S. B. organizavo ir vedė pokalbį patalpoje, kuri nebuvo įvertinta dėl fizinės apsaugos reikalavimų atitikimo ir kuriai nebuvo išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad saugumo zonai priskirta patalpa atitinka fizinės apsaugos reikalavimus ir joje galima dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ar S. B. iš esmės galėjo žinoti pirmiau nurodytą faktą ir ar už tai, kad pokalbis buvo organizuojamas ir vedamas tinkamai nepatikrintoje patalpose, atsakingas yra būtent jis. Šiame kontekste pažymima, kad ANK 555 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis imperatyviai nereikalauja nustatyti neteisėtų asmens veiksmų padarinius,
t. y., pagal ANK 555 straipsnį administracinį atsakomybė kyla už veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti grėsmė įslaptintos informacijos saugumui, atlikimą.

11.       Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina tai, kad S. B. atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (b. l. 32–35), taigi nustatyta, kad leidimą dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija S. B. turėjo. Pažymėtina, kad pareiga išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius įslaptintos informacijos apsaugą ir vykdyti jų reikalavimus tokį leidimą turinčiam asmeniui kyla ne tiesiogiai iš darbo santykių, o iš fakto, kad jam yra suteikta speciali teisė, t. y., leidimas. Kaip reglamentuoja VTPĮ 21 straipsnio 1 punktas, asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, privalo išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir juos vykdyti. Dėl to darytina išvada, kad pirmiau nurodytus teisės akto normose numatytus reikalavimus S. B. privalėjo vykdyti, kaip paslapčių subjekto darbuotojas, kuriam buvo suteiktas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.

12.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. B. nagrinėjamu atveju iš anksto žinojo tai, jog 2021 m. lapkričio 17 d. vyksiančio pokalbio metu bus aptariama informacija, sudaranti valstybės ir tarnybos paslaptį. Nors apeliaciniame skunde argumentuojama, kad S. B. neturėjo pagrindo abejoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko įsakymu Nr. 38-V-110-(1.10-38E) pagrįstumu, kadangi iš šio įsakymo yra akivaizdžiai matyti, kad patalpa, kurioje vyko nurodytas pokalbis, yra priskirta I-os klasės saugumo zonai, t. y., joje galima dirbti su įslaptinta informacija, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Kaip matyti iš pirmiau nurodyto akto turinio (b. l. 50–52), šiuo įsakymu atitinkamos patalpos buvo suskirstytos į konkrečias saugumo zonas, tačiau vien tai savaime nepagrindžia fakto, kad be papildomų procedūrų šios patalpos nuo pat minėto įsakymo priėmimo galėjo būti naudojamos darbui su įslaptinta informacija. Tai, kad S. B. manė, kad jo pasirinktose patalpose galima dirbti su įslaptinta informacija pagrindžia, jog jis suprato, koks yra aptariamos informacijos pobūdis ir apsaugos ypatumai.

13.       Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių spręstina, jog nors S. B. nebuvo tiesiogiai atsakingas už užtikrinimą, kad konkrečios patalpos yra tinkamos darbui su įslaptinta informacija, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį, turimą darbo patirtį bei užimamas pareigas, tačiau darytina išvada, kad jis privalėjo, nusprendęs organizuoti ir vesti pokalbį konkrečiose patalpose, įsitikinti, kad jos atitinka teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir, nustatęs, kad patalpos neturi pažymėjimo, patvirtinančio, kad saugumo zonoms priskirtos patalpos atitinka įslaptintos informacijos fizinės apsaugos reikalavimus, vyksiančiam pokalbiui pasirinkti kitas patalpas. Šiame kontekste nesutiktina su skundo motyvais, jog aptariamu atveju neįrodyta galima grėsmė įslaptintos informacijos saugumui, kadangi, kaip yra matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, reali grėsmė įslaptintos informacijos saugumui ne tik objektyviai egzistavo, tačiau kilo ir realūs padariniai, t. y., pokalbyje dalyvavęs asmuo neteisėtai įsinešė garsą fiksuojančią įrangą, kuria neteisėtai padarė pokalbio, kurio turinys sudaro valstybės ir tarnybos paslaptį, įrašą.

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad S. B. nėra numatyta kompetencija užtikrinti bendrą įslaptintos informacijos organizavimą ir būklę sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekia bet kokiais būdais išvengti jam gresiančios atsakomybės. Sutiktina su išvadomis, jog S. B. veiksmai yra vertintini kompleksiškai, nustatant, kad būtent S. B. padaryti įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai sukėlė grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir dėl to pokalbio metu dalyvavęs asmuo įsinešė prietaisą ir padarė garso įrašą, jį išnešdamas iš minėtos patalpos ir vėliau, netinkamai šią informaciją administruodamas, pažeidė įslaptintos informacijos apsaugai keliamus reikalavimus.

15.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad S. B. nepagrįstai inkriminuoti Rekomendacijų 5.4 punkto pažeidimai, kadangi šis aktas atgal negalioja, o Rekomendacijų priėmimo metu jos nebuvo privalomos S. B. pareigas užimantiems asmenims. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo 2016 m. spalio 1 d., 12 straipsnio 6 dalis nustatė, kad „Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimai, priimti atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, yra privalomi paslapčių subjektams, tiekėjams“ ir šie pakeitimai įsigaliojo 2016 m. spalio 1 d. Pažymėtina, kad Rekomendacijos Paslapčių koordinavimo komisijos sprendimais nebuvo panaikintos, o nuostatos dėl posėdžių ir pasitarimų, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, organizavimo ir vykdymo kaip tik išliko ir po 2017 m. birželio 27 d. Paslapčių koordinavimo komisijos sprendimo Nr. 56-7, kuriuo dalis Paslapčių koordinavimo komisijos sprendimų, priimtų ankstesniais posėdžių protokolais, buvo panaikinti. Tuo tarpu, priėmus naują VTPĮ redakciją, buvo tik papildomai įtvirtintas rekomendacijų privalomumas paslapčių subjektams ir tiekėjams. Todėl visos galiojusius ir nepanaikintos rekomendacijos tapo privalomos visiems paslapčių subjektams. Dėl to skundo argumentai, jog S. B. nepagrįstai inkriminuoti Rekomendacijų 5.4 punkto pažeidimai yra atmestini kaip nepagrįsti.

16.       Apeliantas skunde taip pat prašė surengti žodinį bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėti panaudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. ANK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai teismas pripažįsta tai, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas, ar kai yra pateiktas motyvuotas ANK 641 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prašymas rengti žodinį bylos nagrinėjimą. Pabrėžtina, kad šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliaciniame skunde iš esmės nenurodytos jokios aplinkybės, kurios galėtų pagrįsti būtinybę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apygardos teismui susipažinus su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, taip pat apeliacinio skundo motyvais, tokio pagrindo nenustatė ir apygardos teismas, taigi nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas nebuvo rengiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. atstovo advokato Vido Vilko apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas           Arūnas Bartkus