Administracinė byla Nr. eA-1227-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03963-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 13.6.1.5

 (S)

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus teritorinė muitinė ir uždaroji akcinė bendrovė „SakBar“) dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vingės terminalas“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. S-202 (7-175/2020) „Dėl UAB „Vingės terminalas“ skundo“ (toliau – ir Komisijos 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 1A-149 „Dėl UAB „Vingės terminalas“ skundo“ (toliau – Departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas); 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM, VTM) 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320042M (toliau – ir Ataskaita Nr. 3, Ataskaita); 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      VTM atliko UAB „SakBar“ kompleksinį ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. priėmė patikrinimo ataskaitą Nr. 8VM320056M (toliau – Ataskaita Nr. 1). Šią ataskaitą pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1A-399 Ataskaitą Nr. 1 panaikino ir pavedė VTM atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. VTM atliko pakartotinį patikrinimą ir 2019 m. balandžio 8 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM320035M (toliau – Ataskaita Nr. 2), tačiau savo pozicijos nepakeitė ir konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų UAB „SakBar“ ir pareiškėjui solidariai apskaičiuotini importo mokesčiai. Pareiškėjas apskundė ir šį sprendimą, o Departamentas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 1A-240 Ataskaitą Nr. 2 panaikino ir įpareigojo atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Nepaisant to, VTM dar kartą pakartojo nepagrįstas išvadas dėl laikinai saugotų prekių paėmimo iš muitinės priežiūros bei 2020 m. gegužės 21 d. surašė Ataskaitą Nr. 3, kurioje konstatuota, kad buvo pažeistos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 147 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl pareiškėjui apskaičiuotini importo mokesčiai: 36 931 Eur muito, 125 375 Eur importo PVM bei skirta 30 proc. dydžio nuo apskaičiuotų mokesčių sumos bauda 48 692 Eur, iš viso – 210 998 Eur. Pareiškėjui taip pat apskaičiuoti ir į apskaitą įtraukti ir 40 166 Eur delspinigių.

2.2.                      Departamentas 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Ataskaitą Nr. 3 patvirtino. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri skundžiamu 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu: 1) patvirtino Departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą dalyje, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 36 931 Eur muitą, 2 045 Eur muito delspinigius, 125 375 Eur importo PVM; 2) pakeitė Departamento 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą dalyje, kuria buvo nurodyta sumokėti 48 692 Eur baudą, nurodant sumokėti 16 231 Eur baudą; 3) atleido nuo 19 061 Eur importo PVM delspinigių mokėjimo.

2.3.                      Dėl komercinėse sąskaitose faktūrose pateiktos informacijos vertinimo.

2.3.1.                      Komisija pritarė išvadai, kad prekių išvežimo įforminimui pateiktose TIR knygelėse (10 langelyje) išvežamos prekės buvo aprašytos pateikiant nuorodas į pirkėjų išrašytas komercines sąskaitas faktūras, todėl nustačius prekių kiekio (svorio bruto) skirtumą tarp laikinojo saugojimo deklaracijoje (toliau – ir LSD) deklaruotų prekių svorio ir komercinėse sąskaitose faktūrose nurodyto prekių svorio, pagrįstai konstatuota, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros. Pareiškėjo manymu, Komisija netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų. Taip pat buvo atmesti visi pareiškėjo į bylą pateikti įrodymai. Komisija tik pakartojo Departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendime nurodytas aplinkybes. Tiek atsakovas, tiek Komisija nepagrįstai sprendė, kad vien tik iš komercinėse sąskaitose faktūrose pateiktos informacijos galima spręsti, jog ginčo deklaracijose deklaruotos prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros.

2.3.2.                      Komercinės sąskaitos faktūros įrodymų pakankamumo ir patikimumo prasme negali būti vertinamos kaip turinčios didesnę įrodomąją galią. Neteisingi teiginiai, kad tik pagal komercinėse sąskaitose faktūrose pateiktą informaciją galima identifikuoti prekes ir nustatyti išvežamų prekių svorį bruto. Departamentas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 1A-240 konstatavo, kad priimant sprendimą nepakanka tik subjektyvaus ir deklaratyvaus vertinimo, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, būtina nustatyti konkrečius faktus ir surinkti įrodymus, kurie objektyviai patvirtintų, kad prekės iš tikrųjų paimtos iš muitinės priežiūros ir kas privalėjo išvežti prekes, bet neišvežė.

2.3.3.                       Komisija tik deklaratyviai nurodė, kad Departamento sprendimai neturi įtakos 2020 m. rugpjūčio 14 d. Sprendimo pagrįstumui. Tačiau tiek 2018 m. lapkričio 13 d. sprendime Nr. 1A-399, tiek 2019 m. spalio 31 d. sprendime Nr. 1A-240 Muitines departamentas vertino tas pačias VTM išvadas dėl komercinių sąskaitų faktūrų įrodomosios reikšmės, prekių paėmimo iš muitinės priežiūros fakto nustatymo ir pareiškėjo apmokestinimo, įpareigodamas VTM nustatyti konkrečius faktus ir įrodymus, kurie patvirtintų, kad prekės iš tiesų buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir kad komercinės sąskaitos faktūros, prekių paėmimo iš muitinės priežiūros fakto nustatymui, neturi įrodomosios reikšmės. VTM, priimdama Ataskaitą Nr. 3, neįvykdė nurodymo nustatyti konkrečius faktus ir surinkti įrodymus, kurie patvirtintų, kad prekės buvo iš tiesų paimtos iš muitinės priežiūros.

2.3.4.                      Komisijai nustačius, kad Ataskaita Nr. 3 ir Departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas buvo grindžiami ta pačia faktine informacija ir komercinių faktūrų duomenimis, nebuvo pagrindo patvirtinti Departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalyje, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 36 931 Eur muitą, 2 0245 Eur muito delspinigius ir 125 375 Eur importo PVM. Be to, Komisijos 2020 m. lapkričio 16 d. sprendime nenurodyta, kokių pareigų neatliko pareiškėjas ir kaip pasireiškė prekių paėmimas iš muitinės priežiūros. Nebuvo nustatyta, kad trečiųjų asmenų surašytose komercinėse sąskaitose faktūrose pateikta informacija atitinka objektyvumo kriterijų ir kad jose pateiktas prekių aprašymas ir kiekis (svoris bruto) atitinka tikrovę.

2.3.5.                      Mokesčių administratorius nekėlė abejonių dėl komercinėse sąskaitose faktūrose pateiktos informacijos realumo ir nesiėmė priemonių, kad įsitikintų sąskaitose nurodomų duomenų teisingumu ir realumu. Pareiškėjas nesutiko su išvadomis, kad muitinė pagrįstai vertino konkrečias pirkėjų išrašytas komercines sąskaitas faktūras ir šiuose dokumentuose nurodytus prekes identifikuojančius duomenis (prekių kilmę, prekių aprašymą, Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodą, kiekį), nes tik pagal šiuos dokumentus buvo galima teisingai identifikuoti prekes tarifinio klasifikavimo ir, prireikus, importo mokesčių apskaičiavimo tikslais. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog trečiųjų asmenų išrašytose komercinėse sąskaitose faktūrose nurodytose TIR knygelių 10 langelyje, pateikta informacija yra teisinga, patikima, neprieštaringa ir vienareikšmiškai įrodanti faktą, kad deklaracijoje deklaruotos prekės nebuvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos ir tokiu būdu paimtos iš muitinės priežiūros. Laikinojo saugojimo prekės nebuvo deklaruotos išleidimo į laisvąją apyvartą muitinės procedūrai. Todėl pagrindo identifikuoti prekes tarifinio klasifikavimo ar importo mokesčių apskaičiavimo tikslais nebuvo, nes prekės buvo skirtos trečiųjų šalių rinkai. Mokesčių administratorius privalėjo kreiptis į trečiųjų šalių mokesčių administratorių dėl komercinėse sąskaitose faktūrose pateiktos informacijos patikrinimo, tačiau tai nebuvo atlikta.

2.3.6.                      Vien aplinkybė, kad LSD pateiktas prekių aprašymas nesutapo su išvežimo komerciniuose dokumentuose nurodytais duomenimis, nesudarė pagrindo išvadai, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, juo labiau, kad prekių gavėjo (UAB „SakBar“) tikrinamuoju laikotarpiu įvežtos iš trečiųjų šalių ir laikinajam saugojimui pareiškėjo deklaruotos prekės, identiškos būsenos buvo perduotos gavėjui, jam įforminus atitinkamus dokumentus. Be to, prekių gavėjas pareiškėjui nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl prekių praradimo. Nepaisant šių aplinkybių, mokesčių administratorius ir Komisija rėmėsi ir lygino tik prekių išvežimo komercinėse sąskaitose faktūrose pateiktą informaciją. Nors Komisija ir teigė, kad pareiškėjas neteisus teigdamas, kad laikinai saugotų prekių paėmimo iš muitinės priežiūros faktas buvo nustatytas remiantis išimtinai kitų ūkio subjektų surašytų sąskaitų faktūrų duomenimis, tačiau iš Ataskaitos Nr. 3 priedo Nr. 2 buvo matyti, kad tariamas prekių trūkumas fiksuojamas išimtinai palyginus tik LSD duomenis ir komercinių sąskaitų faktūrų duomenis. Tai patvirtino, kad komercinei sąskaitai faktūrai buvo suteikta didesnė įrodomoji galia, nei kitiems bylos esantiems įrodymams. Komercinėse sąskaitose faktūrose nurodytas bendras pakuočių skaičius ir prekių kiekis (svoris bruto) sutapo su TIR knygelių 10 langelyje nurodytu pakuočių skaičiumi ir 11 langelyje nurodytu prekių kiekiu. Todėl paimti dalį laikinai saugotų prekių iš muitinės priežiūros objektyviai nebuvo galima, nes tokiu atveju į muitinės sandėlį turėjo būti atvežtos kitos prekes ir kompensuojant TIR knygelėje nurodytą trūkstamą prekių svorį, kas yra neįmanoma ir nepateisinama. Komisija dėl šių aplinkybių nepasisakė ir klaidingai sprendė, kad pagal tikrinimui pateiktus išgabenimo muitinės dokumentus nebuvo galimybės identifikuoti prekes, nes dokumentuose „prekės aprašytos bendrai“, tik nurodant įvairių prekių bendrą kiekį (svorį bruto).

2.3.7.                      Muitinei teikiamų išvežimo deklaracijų (TIR MRN ir T1 MRN) formą bei teikiamos informacijos apimtį reglamentuoja 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), todėl, užbaigiant ginčo prekių laikinąjį saugojimą muitiniam tikrinimui, ir buvo pateikti išgabenimo muitinės dokumentai, kurie yra patvirtinti Įgyvendinimo reglamente. Muitinės dokumentuose TIR MRN ir T1 MRN buvo nurodyti visi privalomi išvežamų prekių identifikaciniai duomenys. Be to, visi dokumentai, susiję su laikinai saugomomis prekėmis, pateikiami muitinei, o deklaracijoje paprastai nurodomi duomenys pagal pirminius prekių įvežimo dokumentus, neatliekant atskiro bei išsamaus prekių klasifikavimo ir nenustatant tikslaus kiekvienos prekės svorio bruto.

2.3.8.                      Komisija taip pat nepasisakė dėl sąskaitose užfiksuotų duomenų ir prieštaravimų, o tik nurodė, kad pareiškėjo pateikti prekių išgabenimą patvirtinantys dokumentai buvo įvertinti VTM, todėl Komisija dėl jų nepasisakė. Tačiau nesutapimai vertė abejoti sąskaitose pateiktos informacijos patikimumu.

2.4.                      Dėl Įgyvendinimo reglamento 276 straipsnio 4 dalies 3 įtraukos, kaip teisinio pagrindo identifikuoti prekes pagal TIR knygelių 10 langelyje nurodytas sąskaitas faktūras.

2.4.1.                      Nors Departamentas sprendė, kad pagrindas lyginti komercinių sąskaitų faktūrų duomenis su LSD nurodytais duomenis įtvirtintas Įgyvendinimo reglamento 276 straipsnio 4 dalies 3 įtraukoje, tačiau Komisija šių išvadų nevertino. Įgyvendinimo reglamento 276 straipsnyje nėra nuostatos, kad prekių pardavimo sąskaitos yra neatsiejama TIR knygelės dalis ir kad muitinės sandėlio savininkas, išduodamas laikinai saugotas prekes pagal muitinės įformintas išvežimo muitinės deklaracijas, privalo tikrinti LSD duomenis su perdavimo sąskaitose nurodytais duomenimis. Priešingai – jei prekės išleidžiamos TIR operacijai atlikti, išvykimo muitinės įstaigoje į TIR knygelę įrašomas TIR operacijos MRN. Į TIR knygelę įrašytas ir muitinės įformintas TIR operacijos MRN yra tas dokumentas, kuriame ir yra deklaruojamos išvežamos prekės ir tik šis dokumentas nurodomas muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitos lape.

2.4.2.                      Komisija, nepasisakydama dėl komercinių sąskaitų faktūrų sulyginimo su LSD duomenimis teisinio pagrindo, pažeidė skundo nagrinėjimo apimtį ir klaidingai išsprendė ginčą, nepagrįstai pritardama išvadai, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros.

2.5.                      Dėl įrodymų, patvirtinančių, kad LSD deklaruotos prekės nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros ir yra išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos.

2.5.1.                      Buvo pateikti įrodymai, kad atvežtos ir laikinai saugotos ne Sąjungos prekės pagal 41 deklaraciją nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros, kadangi joms buvo įformintos tranzito muitinės deklaracijos (TIR operacijų MRN įrašytos į TIR knygelę ir T1 MRN tranzito deklaracijos), su kuriomis prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Muitinės sandėlyje laikinai saugotos prekės pagal 41 deklaracijas buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir įforminus T1 tranzito deklaracijas, TIR knygeles bei TIR MRN išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. TIR knygeles lydinčios TIR MRN be jokių pažeidimų buvo užbaigtos paskirties muitinės įstaigoje. Tai patvirtina, kad visos laikinai saugotos prekės buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. Muitinės dokumentai nebuvo pripažinti negaliojančiais. Todėl laikinai saugotos prekės buvo išgabentos ir nepakeisto pavidalo pristatytos paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą, nepažeidus TIR knygelėse nurodytų muitinės plombų.

2.5.2.                      Nebuvo aišku, kokius dar įrodymus pareiškėjas turėjo pateikti, kad LSD deklaruotos prekės būtų pripažintos išvežtomis iš Sąjungos muitų teritorijos. Visos deklaruotos prekės buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, įforminus atitinkamas muitinės deklaracijas. Komisija pripažino, kad prekės paėmimas iš muitinės priežiūros galimas tik tuomet, kai įvykdytos objektyvios sąlygos. Nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika dėl „paėmimo iš muitinės priežiūros“ sąvokos aiškinimo buvo pripažinta precedentine, tačiau Komisijos 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimas pagrįstas ne joje formuojamu panašioms byloms būdingu teisės aiškinimu, bet priešinga prekių paėmimo iš muitinės sąvokos interpretacija. Pareiškėjas, tiek deklaruodamas UAB „SakBar“ prekes deklaracijoje pagal šios bendrovės pateiktą sutartį (užsakymą), tiek išgabendamas jas iš Sąjungos muitų teritorijos, įvykdė visas muitų teisės aktuose nurodytas pareigas.

2.5.3.                      Pareiškėjas taip pat prašė atkreipti dėmesį į jo 2020 m. rugsėjo 9 d. skunde Komisijai nurodytus argumentus dėl VTM Ataskaitos Nr. 3 priede Nr. 2 nustatytų prekių trūkumo nepagrįstumo ir įvertinti kitus Komisijai pateiktus įrodymus.

2.6.                      Dėl muitinės sandėlyje laikinai saugomų prekių apskaitos.

2.6.1.                      Nepagrįstos Komisijos išvados, kad aplinkybė, jog pareiškėjas tinkamai tvarkė muitinės sandėlio apskaitą pagal Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus, neeliminavo jo kaltės dėl Sąjungos muitinės kodekso reikalavimų pažeidimo, nes apskaita buvo pildyta formaliai. Vertinant prekių nurašymą iš sandėlio apskaitos visumą tiek Sąjungos muitinės kodekso, tiek ir Taisyklių reikalavimai numato, kad prekės turi būti apskaitomos, identifikuojamos taip, kad muitinei būtų sudarytos sąlygos patikrinti laikinai saugotų prekių pateikimą muitinės sankcionuotiems veiksmams patikrinant jų kiekį, tapatumą, svorį. Pareiškėjas pažymėjo, kad Taisyklių 25 punkte nustatyta, jog padedant prekes į laikinojo saugojimo sandėlį prekių apskaitos registruose ar dokumentuose nurodyti duomenys turėjo sutapti su duomenimis, nurodytais deklaracijose, kuriomis atitinkamoms prekėms įformintas prekių laikinasis saugojimas arba kituose dokumentuose, naudojamuose kaip deklaracija. Šiuo atveju buvo tinkamai tvarkoma muitinės sandėlio apskaita, o Komisijos išvada dėl formalaus apskaitos pildymo buvo nepagrįsta.

2.6.2.                      Įvežtų prekių priežiūra atliekama pagal sandėlio tvarkomą saugomų prekių apskaitą, suderintą su muitine, o ne pagal prekių saugojimo metu kitų ūkio subjektų sudarytus komercinius dokumentus, kurių pateikimas muitinei nėra privalomas. Nesutapimų sandėlio apskaitos dokumentuose nebuvo nustatyta, o Ataskaitoje Nr. 3 nurodyti duomenų apie prekes nesutapimai buvo nustatyti lyginant sandėlio apskaitos dokumentus su kitų ūkio subjektų (ne pareiškėjo) sudarytomis sąskaitomis.

2.7.                      Dėl nepagrįstai nustatytos prekių muitinės vertės pareiškėjas nurodė, kad, nustatydama prekių muitinę vertę VTM nepagrįstai rėmėsi prekių muitine verte, nurodyta pirmoje komercinėje sąskaitoje, o kitais atvejais taikė vidutinę muitinę vertę pagal prekės kodą. Mokesčių administratoriui tenka našta įrodyti aplinkybių, su kuriomis sieja pareiškėjo apmokestinimą, egzistavimą. Jeigu tokių duomenų nėra, arba sprendimai grindžiami prielaidomis, toks mokesčių administratoriaus sprendimas turi būti pripažįstamas nepagrįstu.

2.8.                      Dėl procedūrinių pažeidimų atliekant pareiškėjo mokestinį patikrinimą pareiškėjas nurodė, kad mokestinis patikrinimas pagal VTM viršininko 2018 m. rugpjūčio 14 d. pavedimą Nr. 8VM00010 pradėtas neturint pavedimo jį atlikti ir neinformavus pareiškėjo (pavedimas buvo išrašytas kito mokesčio mokėtojo – UAB „SakBar“ atžvilgiu); todėl išvada, kad nebuvo nustatyta procedūrinių pažeidimų, nepagrįsta. Teiginys, kad šiuo atveju nebuvo atliekamas mokestinis patikrinimas, o tik kontrolės veiksmai, taip pat nepagrįstas. VTM 2018 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 8VM320060M buvo tikrintos tos pačios LSD, tačiau skola muitinei nebuvo registruota. UAB „SakBar“ nurodytą ataskaitą apskundė Departamentui, kuris 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu ataskaitą panaikino. Taigi, užbaigiant mokestinį patikrinimą pagal VTM viršininko 2018 m. vasario 15 d. pavedimą Nr. 8VM00010 buvo priimtos dvi patikrinimo ataskaitos – Ataskaita Nr. 1 ir 2018 m. rugsėjo 20 d. atskaita Nr. 8VM320060M, o tai neatitiko teisės aktų nuostatų. VTM viršininkas 2019 m. sausio 21 d. pavedimu Nr. 6VM0006 pavedė atlikti UAB „SakBar“ pakartotinį patikrinimą, tačiau pareiškėjo atžvilgiu VTM nepriėmė nei pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą, nei pavedimo atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą. Atliekant mokestinį patikrinimą pagal VTM viršininko 2019 m. gruodžio 5 d. pavedimą Nr. 9VM00111, buvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 118 straipsnio nuostatos, kadangi faktiškai buvo pavesta pakartotinai patikrinti pareiškėjo deklaraciją, nesant teisinio pagrindo.

3.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

4.       Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1.                      Muitinės sandėlyje laikinai saugomos prekės įtraukiamos į apskaitą ir nurodomos registruose. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad deklaracijoje paprastai nurodomi duomenys pagal pirminius prekių įvežimo dokumentus. Tokių teiginių teisės aktuose nebuvo. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad deklaruotos ir apskaitoje nurodytos prekės ir buvo laikinai saugomos pareiškėjo muitinės sandėlyje. VTM konstatavo, kad dokumentuose nurodyti duomenys apie prekes sutampa: prekių aprašymas, KN kodas, svoris bruto ir t.t. Išvežant prekes iš muitinės sandėlio, joms buvo įformintos tranzito procedūros su T1 deklaracijomis arba TIR knygelėmis ir prekės iš apskaitos buvo nurašytos pagal UAB „SakBar“ įformintas TIR knygeles ir jų elektroninius duomenis (TIR MRN ir T1 MRN). Šiuo atveju TIR knygelėse nurodytos sąskaitos faktūros yra ne „trečiųjų šalių asmenų duomenys“, o neatsiejama TIR knygelės dalis, kurioje pateikiamas detalus išgabenamų prekių sąrašas, numatytas tiek Departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1B–313 patvirtintose TIR knygelės pildymo taisyklėse (toliau – ir TIR knygelės pildymo taisyklės), tiek Įgyvendinimo reglamento 276 straipsnio 4 dalies 3 įtraukoje. TIR MRN pildoma pagal TIR knygelių duomenis ir TIR elektroniniai duomenys turi sutapti su duomenimis, pateiktais TIR knygelėje. Jei nustatomas neatitikimas, pirmenybė teikiama TIR knygelės duomenims. Atliekant patikrinimą buvo lyginti ir dokumentai, pagal kuriuos galima identifikuoti prekes, t. y. LSD, sandėlyje saugomų prekių apskaitos ir išgabenimo duomenys. Nustatyta, kad išgabenimo duomenyse buvo deklaruotas mažesnis, nei priimtas laikinajam saugojimui prekių svoris (svoris bruto), arba juose nebuvo visai duomenų apie kai kurių laikinajam saugojimui prekių išgabenimą. Duomenų, kad pagal nurodytas deklaracijas saugotos, bet pagal minėtus išgabenimo dokumentus neišgabentos prekės vis dar yra muitinės sandėlyje ar galėjo būti išvežtos su kitais išgabenimo dokumentais, pareiškėjas nepateikė.

4.2.                      Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad skirtumas tarp prekių kiekio, nurodyto deklaracijoje ir išvežimo komerciniuose dokumentuose, galėjo atsirasti dėl to, kad prekių pardavėjas komercinius dokumentus rengia atsižvelgdamas į prekių įvežimo šalies reikalavimus ir nederina tokių duomenų su pareiškėju. Atsakovas sutiko, kad pareiškėjas tokių duomenų derinti neprivalo, tačiau turi išgabenti saugotas ne Sąjungos prekes, o tik deklaruotas muitinės procedūrai arba reeksportuojamas. Priimtų į muitinės sandėlį saugojimui ir parduodamų muitinės sandėlyje tų pačių prekių duomenys (aprašymai, techninės charakteristikos ir pan.) negali skirtis. Muitinės priežiūra yra taikoma konkrečių į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių atžvilgiu. Komisija pagrįstai sutiko su VTM argumentais, kad muitinė prižiūri, jog įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją prekės būtų išleistos taikyti muitinės procedūras tokio pat pavidalo, kokio įvežtos, kad jos nebūtų sukeistos, gabenant tranzitu ar taikant kitas specialias muitinės procedūras, kad jų duomenys visoje tiekimo grandinėje būtų identiški.

4.3.                      Jokiame galiojančiame teisės akte nėra įtvirtinta pareiga mokesčių administratoriui kreiptis į trečiųjų šalių mokesčių administratorių dėl komercinėse sąskaitose faktūrose pateiktos informacijos patikrinimo. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad deklaruotoms prekėms UAB „SakBar“ įformino TIR MRN arba T1 MRN bei kad Muitinės duomenų apdorojimo sistemoje (toliau – ir MDAS) pranešimas apie įformintų TIR MRN ir TIR operacijų užbaigimą paskirties muitinės įstaigoje be pažeidimų patvirtino visų deklaracijų laikinajam saugojimui deklaruotų prekių išgabenimo faktą. MDAS buvo patvirtintas ne deklaracijoje deklaruotų prekių, tačiau pagal deklaracijoje sandėlyje saugotų ir reeksportui su T1 deklaracijomis bei TIR MRN ir TIR knygelėse deklaruotų prekių išgabenimas. Pareiškėjas, kaip muitinės sandėlio savininkas, priėmęs laikinai saugoti ir įtraukęs į apskaitą prekes, netinkamai vykdė įsipareigojimus ir neužtikrino, kad muitinės sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros. Leidimo turėtojo pareiga yra saugoti prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, ir numatyta atsakomybė, jeigu jos yra paimamos iš muitinės priežiūros. Taip pat nepagrįsta pareiškėjo nuomonė, kad muitinė privalėjo nustatyti prekių paėmimo momentą ar konkretų asmenį, paėmusį iš muitinės priežiūros sandėlyje saugotas prekes.

4.4.                      Nesutiko su pareiškėju, kad nebuvo įvertintas faktas, jog dalis prekių pareiškėjo sandėlyje buvo saugoma, neiškrovus jų iš transporto priemonių. Muitinės priežiūroje buvo įvežtos po pateikimo muitinei prekės, kurioms pareiškėjas įformino deklaracijas ir jos buvo saugomos sandėlyje. Importo mokesčių skola pareiškėjui įregistruota pagal įformintas deklaracijas, kai prekės jau buvo įvežtos ir pateiktos muitinei bei deklaruotos nustatyta tvarka ir saugomos muitinės sandėlyje, tačiau paimtos iš muitinės priežiūros. Abejoti įformintų deklaracijų duomenų teisingumu muitinė neturėjo pagrindo. Muitinė taip pat neturėjo duomenų, jog pagal minėtas deklaracijose saugomų prekių išgabenimui įformintos tranzito procedūros su T1 ar TIR knygelėmis būtų užbaigtos su neatitikimais. Duomenų, kad pagal nurodytus reeksporto dokumentus neišgabentoms prekėms buvo įformintos muitinės procedūros ar jos reeksportuotos pagal kitus dokumentus, pareiškėjas nepateikė.

4.5.                      Pareiškėjo dokumentai (sandėlio valdymo sistemos (SVS) krovinių priėmimo / išvežimo registracijos žurnalai, sandėlio užsakymų valdymo sistemos (UVS), esančias „Sutartis-užsakymus“, elektroniniai išrašai ir nukreipimus iš transporto priemonių nukreipimo (TNS) sistemos) nepatvirtino nei laikinojo saugojimo vykdytojo įsipareigojimų muitinės atžvilgiu tinkamą įvykdymą, nei laikinai saugotoms prekėms kitos muitinės procedūros įforminimą ar jų reeksportą. Kaip teisingai nurodė Komisija, jomis grindžiamos sandėlyje vykdomos vidinės procedūros. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai ginčijo Komisijos 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą dėl neįvertinto Departamento ankstesniuose sprendimuose 2018 m. lapkričio 13 d. Nr. lA-399 bei 2019 m. spalio 31 d. Nr. 1A-240 ir skundžiamame Departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendime nurodytų motyvų pasikeitimo. Ankstesnieji Departamento sprendimai buvo priimti išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl VTM ataskaitų, priimtų atlikus ne pareiškėjo, o kito asmens – muitinės tarpininko UAB „SakBar“ – mokestinį patikrinimą, kuriam nustatytos kitos prievolės bei atsakomybė už jų nevykdymą ar netinkamą įvykdymą, todėl ir sprendimo motyvai buvo kiti.

4.6.                      Nesutiko su galbūt padarytais procedūriniais pažeidimais, atliekant mokestinį patikrinimą. Pareiškėjas skunde savo prieštaravimų dėl procedūrinių pažeidimų nepateikė. Pareiškėjo skunde aptariamos Ataskaita Nr. 1 ir Ataskaita Nr. 2 buvo panaikintos. VTM Ataskaitoje Nr. 3 nurodė mokestinės prievolės teisinį ir faktinį pagrindą, surinko tai pagrindžiančius duomenis, atliko apskaičiavimus, todėl pagrįstai apskaičiavo mokestinę prievolę. Ataskaitoje Nr. 3 nustatyta prekių muitinė vertė, nuo kurios apskaičiuoti importo mokesčiai, konkrečiai nurodyti teisės aktai taikyti prekių apmokestinamajai vertei nustatyti, tiek muitinio įvertinimo metodo taikymui bei kokiu pagrindu ir kokie pritaikyti muitų tarifai, o taip pat ir apskaičiuotų mokesčių dydžiai pagal kiekvieną deklaraciją. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokios nuostatos buvo taikytinos netinkamai.

4.7.                      Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad VTM patikrinimo ataskaitoje nurodytoms pareiškėjo saugotoms ir neišgabentoms prekėms buvo įforminta muitinės procedūra ar jos buvo reeksportuotos. Pareiškėjas neįrodė, kad į jo sandėlį saugojimui priimtoms prekėms nustatyta tvarka ir terminais būtų įforminta muitinės procedūra arba jos būtų reeksportuotos. Taigi, tiek ginčijami sprendimai, tiek Ataskaita Nr. 3 teisėti ir pagrįsti.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VTM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6.       VTM atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais.

6.1.                      VTM nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 14 d. į pareiškėjo muitinės sandėlį UAB „SakBar“ su 41 tranzito deklaracija (T1) įvežė ne Sąjungos prekes. Prekės buvo padėtos laikinajam saugojimui, pareiškėjui įforminus deklaracijas, pagal kurių duomenis prekės buvo apskaitytos muitinės sandėlio prekių apskaitoje. Laikinojo saugojimo procedūra buvo užbaigiama, kai ne Sąjungos prekės buvo išgabenamos iš pareiškėjo muitinės sandėlio, įforminant joms muitinio tranzito procedūras su Tl deklaracijomis arba TIR knygelėmis ir nurašomos iš pareiškėjo sandėlio apskaitos. Vertindama prekių priežiūrą, muitinė turi omenyje trijų pagrindinių prekių elementų priežiūrą: prekės pavadinimas, prekės KN kodas ir prekės kiekis. Šie elementai nurodomi muitinės deklaracijose, arba muitinė juos gali surasti komerciniuose ar transporto dokumentuose, kurių pagrindu įforminamos muitinės deklaracijos pasirinktai muitinės procedūrai ar laikinajam saugojimui. Visoje tiekimo grandinėje, gabenant prekes tranzitu per Sąjungos muitų teritoriją, šie elementai neturi keistis, t. y. kokio pavidalo prekė iš trečios šalies įvežama į Sąjungos muitų teritoriją, tokio pat pavidalo turi būti išvežama iš Sąjungos muitų teritorijos. Tai galioja ir išvežtų prekių kiekiui.

6.2.                      Išnagrinėjus išvežimo iš muitinės sandėlio dokumentus (T1 MRN, TIR knygeles, TIR MRN, komercines sąskaitas faktūras), buvo nustatyta, kad juose deklaruotas mažesnis nei laikinai saugotų prekių kiekis (svoris bruto) arba juose iš viso nebuvo deklaruota muitinės sandėlyje laikinai saugotų prekių. Detaliai tikrinimo metu nustatytas skirtumas tarp padėtų į muitinės sandėlį prekių kiekio (svoris bruto) bei nurašytų iš apskaitos ir išvežtų prekių kiekio (svoris bruto), kuris nurodytas patikrinimo ataskaitos priedo lentelės 19 stulpelyje. Siekiant nustatyti, ar lentelės 19 stulpelyje nurodytas prekių kiekis (svoris bruto) nėra likęs muitinės sandėlyje, ar išgabentas su kitais nei įmonės nurodytais dokumentais, patikrinimo metu pagal apskaitos lapus bei kitus turimus dokumentus buvo išnagrinėta prekių judėjimo grandinė. Išnagrinėjus prekių atgabenimo į muitinės sandėlį tranzito deklaracijų T1 duomenis, pagal kuriuos įmonė įtraukė prekes į apskaitą, ir sandėlio apskaitos duomenis, buvo nustatyta, kad minėti duomenys sutampa, t. y. atitinka prekių aprašymas, svoris bruto ir KN. Įvežtų pagal deklaraciją ir įtrauktų į muitinės sandėlio apskaitą, tačiau pagal nurodytus išvežimo dokumentus neišvežtų (nedeklaruotų kitai muitinės procedūrai arba nereeksportuotų) ne Sąjungos prekių, pareiškėjo muitinės sandėlyje nėra. Pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, bei turėjo užtikrinti įsipareigojimų, susijusių su prekių laikinuoju saugojimu, vykdymą.

6.3.                      VTM neginčijo, kad tranzito procedūros buvo užbaigtos tinkamai, tačiau prekių išvežimui įformintose tranzito deklaracijose deklaruotas ne visas kiekis, kuris nurašytas iš apskaitos, t. y. išgabenimo dokumentų (komercinių sąskaitų faktūrų) duomenys nesutapo su nurašymo iš apskaitos duomenimis. Pareiškėjas nenurodė, kokių muitinės dokumentų pagrindu tai padarė ir kam prekes išdavė. Taip pat nebuvo patvirtinančių dokumentų, kad tos prekės buvo išvežtos, t. y. nepatvirtinta, kad prekių laikinasis saugojimas muitinės sandėlyje buvo užbaigtas, ir kad pareiškėjas, kaip muitinės sandėlio leidimo turėtojas, įvykdė visas pareigas, kaip tai nustatyta Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalyje. Taigi, VTM, vadovaudamasis Sąjungos kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktu, už patikrinimo metu nustatytą prekių kiekio trūkumą apskaičiavo importo skolą muitinei.

6.4.                      Dėl pareiškėjo argumento, kad skundžiamuose sprendimuose nebuvo nurodyta, kokių pareigų pareiškėjas nėra įvykdęs – leidimo turėtojas ir procedūros vykdytojas atsako už tai, kad būtų: a) užtikrinta, jog prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; ir b) vykdomos pareigos, susijusios su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu. Todėl pareiškėjo, kaip muitinės sandėlio savininko, pareiga ir yra saugoti prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, ir jis yra atsakingas, jeigu prekės yra paimamos iš muitinės priežiūros.

6.5.                      VTM, nustatydama ginčo prekių muitinę vertę, pagrįstai rėmėsi prekių muitine verte, nurodyta pirmoje komercinėje sąskaitoje arba taikė vidutinę muitinę vertę pagal prekės kodą. Prekių muitinės vertės pagrindas, pirmiausiai, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją. Šiuo atveju nebuvo pateikti prekių muitinę vertę pagrindžiantys dokumentai, prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsniu, ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti. Nesant galimybės pagal kilmės šalį taikyti tapačių ir panašių prekių sandorio verčių (iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti ar prekės tapačios, ar panašios visais atžvilgiais, įskaitant jų kokybę ir technines charakteristikas); vertės, nustatytos pagal prekės vieneto kainą, nes nepateikti duomenys apie prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje; apskaičiuotosios vertės (nepateikti duomenys, kurių reikia šiai vertei nustatyti), VTM, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, pagal KN kodus, nurodytus šios patikrinimo ataskaitos 2 priedo lentelėje, prekių muitinę vertę nustatė remdamasi duomenimis, žinomais VTM, arba kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, t. y. naudojantis Prekių muitinio įvertinimo duomenų baze. VTM patikrinimo ataskaitoje nuosekliai išanalizavo Sąjungos muitinės kodekso 70 ir 74 straipsniuose nurodytų muitinio įvertinimo metodų taikymo galimybes bei eiliškumą ir detaliai išaiškino, kuo remiantis nustatė prekių muitinę vertę. Ginčijami sprendimai ir Ataskaita Nr. 3 priimti išnagrinėjus visus turimus dokumentinius įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SakBar“ atsiliepime į skundą (rašytiniuose paaiškinimuose), su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

8.       Palaikydamas pareiškėjo poziciją, UAB „SakBar“ nurodė:

8.1.                      Visos pareiškėjo muitinės sandėlyje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 14 d. UAB „SakBar“, kaip prekių gavėjo, atvežtos ir laikinai saugotos ne Sąjungos prekės pagal 41 LSD nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros, nes joms UAB „SakBar“ įformino tranzito muitinės deklaracijas, įrašytas į TIR knygelę ir T1 MRN tranzito deklaracijas su kuriomis laikinajam saugojimui deklaruotos prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

8.2.                      Prekių padėjimo į muitinės sandėlį deklaracijos gavėjas buvo nurodytas UAB „SakBar“, kuris, užbaigdamas prekių laikinąjį saugojimą, jas pateikė muitiniam tikrinimui ir įformino T1 tranzito deklaracijas, TIR MRN tranzito deklaracijas bei TIR knygeles, su kuriomis prekės ir buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. TIR knygeles lydinčios TIR MRN be jokių pažeidimų buvo užbaigtos paskirties muitinės įstaigoje, o tai įrodė, kad visos laikinai saugotos prekės buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. UAB „SakBar“ įforminti muitinės dokumentai nebuvo pripažinti negaliojančiais, priešingai – visos tranzito procedūros paskirties muitinės įstaigoje užbaigtos tinkamai.

8.3.                      VTM, konstatuodamas prekių paėmimo iš muitinės priežiūros faktą, objektyviais duomenimis privalėjo tai įrodyti, o ne remtis vien tik subjektyviu ir deklaratyviu vertinimu. Nesutiko su išvada, kad tai, jog prekės, buvo paimtos iš muitinės priežiūros, neįrodyta, nes tiek UAB „SakBar“, tiek galutiniai prekių gavėjai visas pareiškėjo muitinės sandėlyje laikinai saugotas prekes gavo.

 

II.

 

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

10.       Teismas nustatė, kad:

10.1.                      VTM, vykdydama VTM direktoriaus 2018 m. vasario 15 d. pavedimą Nr. 8VM00010, atliko UAB „SakBar“ ir UAB „Vingės terminalas“ kompleksinį ūkinės komercinės veiklos, jų apskaitos ir finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 14 d., patikrinimą ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. 8VM320056M. Kaip matyti iš šios ataskaitos, VTM pagal LSD, nurodytus šios ataskaitos 1 ir 2 prieduose, apskaičiavo importo mokesčius: 36 931 Eur muito, 125 375 Eur importo PVM; paskyrė 16 231 Eur baudą; priskaičiavo 869 Eur delspinigių; priskaičiavo 14 569,00 EUR importo PVM delspinigių. VTM šią mokestinę prievolę įregistravo solidariai, t. y. UAB „SakBar“ ir UAB „Vingės terminalas“.

10.2.                      Departamentas, išnagrinėjęs UAB „SakBar“ ir UAB „Vingės terminalas“ skundus, 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimais Nr. 1A-398 ir Nr. 1A-399 panaikino VTM 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 8VM320056M ir pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

10.3.                      VTM, vykdydama VTM direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. pavedimą Nr. 9VM00006, atliko pakartotinį kompleksinį UAB „SakBar“ ir UAB „Vingės terminalas“ ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 14 d., patikrinimą ir 2019 m. balandžio 8 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM320035M. Kaip matyti iš šios ataskaitos, VTM pagal LSD, nurodytus šios ataskaitos 2 ir 3 prieduose, apskaičiavo importo mokesčius: 36 931 Eur muito, 125 375 Eur importo PVM; paskyrė 16 231 Eur baudą. VTM šią mokestinę prievolę įregistravo solidariai UAB „SakBar“ ir UAB „Vingės terminalas“.

10.4.                      Departamentas, išnagrinėjęs UAB „SakBar“ ir UAB „Vingės terminalas“ skundus, 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 1A-240 panaikino VTM 2019 m. balandžio 8 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM320035M ir pavedė VTM atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, pagrįstą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis.

10.5.                      VTM, vykdydama VTM direktoriaus pavaduotojo 2019 m. gruodžio 5 d. pavedimą Nr. 0VM00111, atliko teminį UAB „Vingės terminalas“ ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su prekėmis deklaruotomis laikinojo saugojimo deklaracijose, nurodytose priede, ir 2020 m. gegužės 21 d. surašė patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320042 (toliau – Ataskaita). Kaip matyti iš šios ginčo Ataskaitos, VTM pagal LSD, nurodytus šios Ataskaitos Priede Nr. 2, UAB „Vingės terminalas“ apskaičiavo importo mokesčius: 36 931 Eur muito, 125 375 Eur importo PVM; paskyrė 48 692 Eur baudą. VTM šią mokestinę prievolę, t. y. 210 998,00 Eur įregistravo UAB „Vingės terminalas“.

10.6.                      Pareiškėjas UAB „Vingės terminalas“, nesutikdamas su VTM 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaita Nr. 0VM320042, su skundu kreipėsi į Departamentą, kuris 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 1A-149 nusprendė VTM 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320042 patvirtinti.

10.7.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 1A-149 pateikė skundą Komisijai.

10.8.                      Komisija 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. S-202 (7-175/2020) nusprendė patvirtinti Departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 1A-149 dalyje, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 36 931 Eur muitą, 2 045 Eur muito delspinigius, 125 375 Eur importo PVM. Taip pat pakeisti Departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 1A-149 dalyje, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 48 692 Eur baudą, nurodant sumokėti 16 231 Eur baudą ir atleisti pareiškėją nuo 19 061 Eur importo PVM delspinigių mokėjimo. 

11.       Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, taip pat nustatė, jog:

11.1.                       VTM ir UAB „Vingės terminalas” 2013 m. gruodžio 23 d. sudarė Muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį Nr. 13VM94)-89, pagal kurią pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo prekes į muitinės sandėlį priimti, išduoti ir atlikti su jomis muitinės sankcionuotus veiksmus, įprastines tvarkymo operacijas ir kitus veiksmus vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 517/2013 ir kitų atitinkamais atvejais taikytinų teisės aktų reikalavimais.

11.2.                      UAB „Vingės terminalas” visoms 77 prekėms, įvežtoms pagal tranzito T1 deklaracijas, nurodytas Ataskaitos Priedo Nr. 2 lentelės 2 stulpelyje (41 deklaracija), įformino Laikinojo saugojimo dokumentus. Visos prekės pagal LSD duomenis apskaitytos Muitinės sandėlio prekių apskaitoje (toliau – Apskaita). Teismas pažymėjo, jog byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

11.3.                      VTM UAB „Vingės terminalas“ mokestinę prievolę muitinei: 36 931,00 Eur muito ir 125 375,00 Eur importo PVM įregistravo pagal LSD, nurodytus šio sprendimo 22 punkte, konstatavusi Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą. Šį pažeidimą VTM nustatė, atlikusi teminį UAB „Vingės terminalas“ ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su prekėmis deklaruotomis laikinojo saugojimo deklaracijose, nurodytose VTM direktoriaus pavaduotojo 2019 m. gruodžio 5 d. pavedimo Nr. 0VM00111 priede.

11.4.                      VTM, atlikdama UAB „Vingės terminalas“ patikrinimą, vertino tranzito T1 deklaracijas, nurodytas Ataskaitos Priedo Nr. 2 lentelės 2 stulpelyje (41 deklaracija), pagal kurias prekės buvo padėtos į Muitinės sandėlį, LSD, komercines sąskaitas faktūras, TIR knygeles ir tranzito T1 MRN, pagal kurias prekės turėjo būti išgabentos iš Muitinės sandėlio. VTM, įvertinusi šiuos dokumentus, Ataskaitoje konstatavo, kad 77 atvejais (21 LSD) prekių kiekis (svoris bruto) išgabenimo iš Muitinės sandėlio dokumentuose nurodytas mažesnis, negu buvo padėtas laikinajam saugojimui arba juose išvis nėra deklaruota Muitinės sandėlyje laikinai saugotų prekių. Taigi, VTM padarė išvadą, kad prekių išvežimui įformintose tranzito deklaracijose deklaruotas ne visas kiekis, kuris nurašytas iš Apskaitos, t. y. išgabenimo dokumentų (komercinių sąskaitų faktūrų) duomenys nesutampa su nurašymo iš Apskaitos duomenimis. VTM Ataskaitoje taip pat konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokių muitinės dokumentų pagrindu ir kam prekes, nurodytas Ataskaitos Priedo Nr. 2 lentelės 18 stulpelyje, išdavė. VTM Ataskaitoje konstatavo, kad pareiškėjo sistemų apskaitos duomenys tik patvirtina faktą, kad visos prekės, nurodytos Ataskaitos Priedo Nr. 2 lentelės 18 stulpelyje, buvo nurašytos iš Apskaitos, tačiau nepatvirtina, kad tos prekės buvo išvežtos, t. y. nepatvirtina, kad prekių laikinasis saugojimas Muitinės sandėlyje buvo užbaigtas, kaip tai numatyta Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnyje ir, kad pareiškėjas, kaip Muitinės sandėlio leidimo turėtojas, įvykdė visas pareigas, kaip tai nustatyta Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalyje.

11.5.                      Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, padavė skundą Departamentui, teigdamas, kad Ataskaita grindžiama komercinėse sąskaitose faktūrose nurodytais trečiųjų šalių asmenų duomenimis, kurie, anot pareiškėjo, nėra patikimi ir pakankami, tam, kad būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, jog laikinajam saugojimui deklaruotos prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, neįforminant kitos muitinės procedūros ar reeksporto. Pareiškėjo teigimu, VTM Ataskaitoje neįvertino, jog dalis LSD nurodytų prekių nebuvo iškrautos į muitinės sandėlį iš transporto priemonių, o su ta pačia transporto priemone, įforminus TIR knygelę ir TIR MRN ar T1 MRN buvo išvežtos iš Sąjungos teritorijos. Pareiškėjo tvirtinimu, VTM, identifikuodama Muitinės sandėlyje laikomas prekes, turėjo atsižvelgti ne tik į prekės pavadinimą, KN kodą ir kiekį, kaip nurodoma Ataskaitoje, bet ir į kitus prekes apibūdinančius požymius. Pareiškėjui neaišku, kokių gi konkrečių pareigų, susijusių su prekių laikinuoju saugojimu, pareiškėjas neįvykdė ir kokiame teisės akte šios pareigos yra įtvirtintos.

11.6.                      Departamentas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą ir tuo pačiu patvirtindamas VTM 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320042M, 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 1A-149 grindė VTM 2020 m. gegužės 26 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM320042M 3.1.1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, konstatuodamas, kad VTM 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaita Nr. 0VM320042M surašyta tinkamai išnagrinėjus ir įvertinus mokestinio patikrinimo metu surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisingai pritaikius ginčui aktualius teisės aktus bei teismų praktiką.

12.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, jog tokia Departamento išvada yra nepagrįsta. Teismas pažymėjo, jog Muitinės pareigūnų veiksmus organizuojant ir vykdant Lietuvos Respublikos asmens ūkinės komercinės veiklos, susijusios su mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų jam nustatytų prievolių (teisingai apskaičiuoti ir laiku mokėti mokesčius, laikytis nustatytų muitinės taisyklių ir pan.), ir kitus patikrinimus bei įforminant ir patvirtinant jų rezultatus nustato Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklės, patvirtintos Departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 ( 2018 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 1B-297 redakcija) (toliau – ir Taisyklės).

13.       Teismas nurodė, jog VTM 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitos
Nr. 0VM320042M nustatomosios dalies, kuria rėmėsi tiek Departamentas, tiek Komisija, VTM 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320042M aprašė tik keturis pažeidimus, dėl kitų 73 pažeidimų nurodydama, kad informacija pateikta Ataskaitos Priede Nr. 2 lentelės 1-21, 23-28, 30, 32-54, 56-77 eilutėse ir pažymėdama, kad prekių kiekis (svoris bruto) nurodytas išgabenimo iš Muitinės sandėlio dokumentuose – komercinėse sąskaitose faktūrose, nustatytas mažesnis, negu buvo nurašytas iš Apskaitos arba prekės padėtos laikinajam saugojimui neišgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, todėl nustatytas neišgabentas (trūkstamas) laikinai saugomų prekių kiekis laikomas paimtu iš muitinės priežiūros, taip pat, kaip ir aukščiau detaliai aprašytuose (keturiuose) atvejuose.

14.       Teismas pažymėjo, jog pagal Taisyklių 63.5 punktą susistemintos informacijos pateikimas lentelės forma tikslas pagrįsti nustatytą pažeidimą konkrečiais įrodymais (buhalterinės apskaitos sąskaitų, registrų, sutarčių, sąskaitų faktūrų, kvitų ar kitų dokumentų kopijomis, lentelėmis ir pan.). Tačiau tokios susistemintos informacijos pateikimas pagal Taisyklių nuostatas neprilygsta pažeidimo fakto aprašymui, kaip tai numato Taisyklių 63.1, 63.2, 63.3, 63.4 punktuose įtvirtintos nuostatos ir mokestinės prievolės dydžio pagal kiekvieną padarytą pažeidimą nustatymui kaip numatyta Taisyklių 63.6 punkte.

15.       Teismas taip pat akcentavo, jog minėtų Taisyklių nuostatų pažeidimas yra esminis. Pažymėjo, kad mokesčių administratoriaus sprendimams yra taikytini viešojo administravimo principai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 
3 straipsnyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – LVAT) laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d., 3 straipsnio 1 punktas).

16.       Teismas, įvertinęs skundžiamos Ataskaitos turinį, darė išvadą, kad ji neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų, nes nėra pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Atsietas teisės normų citavimas, neaprašius pažeidimų faktų, neatskleidus pažeidimų esmės, o tik darant nuorodas į Ataskaitos Priedo Nr. 2 lentelės stulpelius suponuoja išvadą, kad VTM, 2020 m. gegužės 21 d. surašydama patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320042M, esmingai pažeidė Taisyklių IV skyriaus 63 punkto nuostatas. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad Ataskaita negali būti pripažinta teisėta, kadangi priimant Ataskaitą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas sprendė, jog pažeidimas esmingai apribojo pareiškėjo teisę žinoti Ataskaitos priėmimo teisinį ir faktinį pagrindus.

17.       Teismas atkreipė dėmesį, jog nei Departamentas, nei Komisija savo sprendimuose nevertino pareiškėjui inkriminuotų 77 pažeidimų, nepasisakė dėl kiekvieno pažeidimo atskirai, t. y., nevertino konkrečių prekių trūkumo: prekių aprašymų, prekių kiekio, svorio, dokumentų, kurių pagrindų buvo nustatytas prekių trūkumas, turinio. Tiek Departamentas, tiek Komisija, sutikdami su VTM abstrakčiu teisiniu vertinimu, nurodytu Ataskaitoje, jokių savo išvadų dėl konkrečių pažeidimų nepateikė ir mokestinės prievolės pagal konkrečius pažeidimus neindividualizavo.

18.       Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog Muitinės departamentas ir Komisija netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, neįvertino ginčui reikšmingų aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstus sprendimus, todėl jie taip pat turi būti panaikinti.

19.       Įvertinęs Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnyje ir Taisyklių 13, 14 punktuose įtvirtintą reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad pagrindo atlikti pareiškėjo pakartotinį patikrinimą nėra. Todėl pareiškėjo skundas patenkintas pilna apimti, neperduodant pareiškėjo skundo, adresuoto Departamentui, Departamentui nagrinėti iš naujo.

 

III.

 

20.       Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21.       Atsakovas pažymi, jog Vilniaus teritorinės muitinės atliekamo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 14 d. į UAB „Vingės terminalas“ muitinės sandėlį (prekių gavėjas UAB „SakBar“) su 41-a T1 deklaracija įvežtos įvairios ne Sąjungos prekės buvo padėtos laikinajam saugojimui įforminant LSD bei pagal LSD duomenis apskaitytos Muitinės sandėlio prekių apskaitoje, o išgabenant prekes buvo forminamos T1 deklaracijos arba TIR knygelės. VTM, siekdama įsitikinti, ar visoms ginčo prekėms, nurašytoms iš Muitinės sandėlio prekių apskaitos, buvo įforminama kita muitinės procedūra bei ar jos buvo reeksportuotos, sutikrino Muitinės sandėlio prekių apskaitos duomenis, nurodytus padedant prekes į muitinės sandėlį (LSD), su prekių nurašymo iš Muitinės sandėlio prekių apskaitos duomenimis, nurodytais TIR knygelių 10 langelyje (pagal šiame langelyje įrašytų ir pridėtų komercinių sąskaitų faktūrų duomenis) bei TIR knygelių elektroniniuose duomenyse, pagal kuriuos įmanoma identifikuoti išgabenamas prekes. Taigi, muitinė išnagrinėjo prekių judėjimo grandinę nuo prekių atgabenimo į muitinės sandėlį iki prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos ir konstatavo, kad išvežimo iš muitinės sandėlio dokumentuose deklaruotas mažesnis nei laikinai saugoti perduotas prekių kiekis arba juose iš viso nėra deklaruota muitinės sandėlyje laikinai saugotų prekių; taigi, kiekio neatitikimas iš esmės nustatytas pagal komercines sąskaitas faktūras, kurios buvo nurodytos TIR knygelėse.

22.       Atsakovas nurodo, jog tokiu būdu, atlikusi patikrinimą Vilniaus teritorinė muitinė priėmė 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320042M, kurioje konstatavo, kad UAB „Vingės terminalas“, kaip muitinės sandėlio savininkė, priėmusi saugoti ne Sąjungos prekes ir jas įtraukusi į Muitinės sandėlio prekių apskaitą, netinkamai vykdė įsipareigojimus ir neužtikrino, kad muitinės sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, ir, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES), Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau Sąjungos muitinės kodeksas), 79 straipsnio 1 dalies a) punkto nuostatomis, už iš muitinės sandėlio paimtas iš muitinės priežiūros prekes UAB „Vingės terminalas“ apskaičiavo importo mokestinę prievolę muitinei ir paskyrė baudą. Taigi, skundžiamosios ataskaitos motyvuojamojoje dalyje yra aprašytas pareiškėjos padarytas pažeidimas, kaip tai numatyta Taisyklių 63.1 punkte, detaliai aprašyti 4 atvejai, o likusiais 73 atvejais susisteminti duomenys pateikti patikrinimo ataskaitos 2 priedo lentelės 1-21, 23-28, 30, 32-54, 56-77 eilutėse, kaip tai numatyta Taisyklių 63.6 punkto 2 pastraipoje (t. y. papildomai apskaičiuotos mokesčio sumos (mokestinė prievolė) turi būti pagrįstos pagal kiekvieną tikrinto asmens patikrinimo metu tikrintą muitinės deklaraciją, nurodant jų rekvizitus Ataskaitoje arba jos priede). Vietos mokesčių administratorius skundžiamoje ataskaitoje nurodė, kad taip pat kaip ir detaliai aprašytuose atvejuose, nustatyta, kad prekių kiekis (svoris bruto), nurodytas išgabenimo iš muitinės sandėlio dokumentuose – komercinėse sąskaitose faktūrose, nustatytas mažesnis negu buvo nurašytas iš Apskaitos arba prekės, padėtos laikinajam saugojimui, neišgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, todėl nustatytas neišgabentas (trūkstamas) laikinai saugotų prekių kiekis laikomas paimtu iš muitinės priežiūros; prekių kiekio skirtumas (svoris bruto) nurodytas Ataskaitos 2 priedo lentelės 19 stulpelyje.

23.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei remdamasis LVAT praktika, atsakovas pažymi, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Taigi, tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.

24.       Atsakovas pažymi, jog reikalavimai administracinio sprendimo turiniui numatyti ne tik Taisyklių 63 punkte, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau ir aukštesnės galios teisės akte, t. y. VAĮ. Remiantis minėto įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ar teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Atsakovo nuomone, VTM 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaita Nr. 0VM320042M yra pagrįsta bei teisėta ir minėtus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus atitinka.

25.       Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į paminėtą aptartą LVAT praktiką bei, remiantis minėto VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, jog vietos mokesčių administratoriaus sprendimas yra motyvuotas bei pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pasirinktas nustatytų duomenų (svorio, prekės aprašymo, kodo bei jų sugretinimo skirtingose deklaracijoje) išdėstymas lentelės forma nesudaro pagrindo teigti, kad VTM sprendimas yra neaiškus ar nesuprantamas. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose ginčydamas jo atžvilgiu priimtą VTM sprendimą, nenurodė, jog nesupranta taikomų visuomeninių santykių esmės ir turinio. Muitinės departamento nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatuodamas, kad vietos mokesčių administratoriaus sprendimas formaliai neatitinka Taisyklių 63 punkte nustatytų reikalavimų, nepagrįstai neatsižvelgė į Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą turinio prieš formą principą (mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai).

26.       Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvykdė LVAT 2023 m. birželio 21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1731-662/2023) nurodytų trūkumų, kurie buvo padaryti nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, apsiribojo tik konstatavimu, kad vietos mokesčių administratoriaus sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra aprašyti pažeidimai. Tokiu atveju, Departamento nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo pasisakyti dėl sprendime detaliai aprašytų 4 atvejų pagrįstumo, kadangi, kaip minėta, VTM, nustačiusi ginčo prekių aprašymų, kiekio, svorio, neatitikimus prekių judėjimo grandinėje, šią informaciją, kaip vieną identiško pobūdžio pažeidimą, aprašė žodžiu (smulkiai detalizuojant 4 atvejus) bei konkrečius likusių prekių neatitikimų duomenis sistemiškai išdėstė lentelėje.

27.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28.       Pareiškėjas, pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, pažymi, jog niekada nesuprato kokių konkrečių pažeidimų padarymu yra kaltinamas ir kuo pasireiškė konkretūs jo padaryti pažeidimai vietos mokesčių administratoriaus – VTM – patikrinimo ataskaitoje, nes iš abstraktaus jų „aprašymo“ 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320042M jokių konkrečių išvadų apie tariamai padarytus pažeidimus negalima padaryti. (su kuo visis kai sutiko ir pirmosios instancijos teismas).

29.       Pareiškėjas pastebi, jog teritorinė muitinė – vietos mokesčių administratorius – 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320042M, aprašinėdama pareiškėjui inkriminuotus „pažeidimus“, visiškai nepatikslino jokių šio ginčo prekių neteisėto „pašalinimo“ iš muitinės priežiūros aplinkybių, pavyzdžiui: kaip konkrečiai ir kokia forma vyko minėtas „pašalinimas“, kokie asmenys ir kokiomis aplinkybėmis bei kokiomis datomis „pašalino“ ar be muitinės priežiūros pasisavino, perėmė, paėmė ar perleido prekes; kokiomis transporto priemonėmis jos buvo pašalintos iš Pareiškėjo muitinės sandėlio, kas jas perkrovė, kur jos pateko, ar jos apskritai pateko į civilinę (laisvą) apyvartą ES muitų teritorijoje, kas tuomet jas realizavo ir panašiai.

30.       Šiuo konkrečiu atveju importo mokesčiai buvo skaičiuojami ne pagal pareiškėjo vestus ginčo prekių apskaitos dokumentus ir jais įformintas ginčo prekių tranzito deklaracijas, kurių pagrindu ginčo prekės buvo išgabentos iš pareiškėjo muitinės sandėlio ir pristatomos į trečiąją valstybę. Pareiškėjo mokestinį patikrinimą atlikusi VTM net tik nenustatė, kada ir kaip ginčo prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros (jei, jos nuomone, tai įvyko) ar kokia forma tai pasireiškė, bet ir svarbiausia nenustatė, kokių kitų pareigų, susijusių su ginčo prekių laikinuoju saugojimu ir jo netinkamu apskaitymu pareiškėjas, kaip laikinojo prekių saugojimo sandėlio turėtojas, neįvykdė.

31.       Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaip tik VTM veiksmai dėl pareiškėjo mokestinio patikrinimo laikytini neteisėtais bei kartu logiškai nepaaiškinamais, kadangi patikrinimo ataskaitoje buvo konstatuotas ginčo prekių neišvežimas iš muitinės sandėlio, remiantis ginčo prekių pirkėjų, trečiųjų valstybių subjektų, turimoje sąskaitoje pateikta informacija, nors pareiškėjas jau buvo pagrindęs bei įrodęs, kad: (i) konkrečiais atvejais atgabentos į pareiškėjo muitinės sandėlį ginčo prekės nebuvo iškraunamos iš transporto priemonių; (ii) ginčo prekių krovinys(-iai) buvo plombuoti muitine s plomba; iii) konkrečiais atvejais pareiškėjo muitinės sandėlyje tik įvyko ginčo prekių perpardavimas ir išrašoma nauja sąskaita ir ginčo prekės su ta pačia transporto priemone buvo išgabenamos iš sandėlio; skirtumai tarp ginčo prekių atgabenimo ir išgabenimo į pareiškėjo muitinės sandėlį buvo labai trumpi bei siekė kelias dienas.

32.       Vietos mokesčių administratorius patikrinimo metu išimtinai tik analizavo trečiųjų asmenų išrašytas sąskaitas ginčo prekėms (nors centrinis mokesčių administratorius – atsakovas – dar 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1A-399 buvo nurodęs, kad toks tikrinimo metodas nėra priimtinas). Pareiškėjas pastebi, jog nei 2018 m., nei 2020 m. patikrinimo metu nebuvo užfiksuota nė vieno objektyvaus epizodo, kuomet mokesčių administratorius būtų patikrinęs realiai gabenamą ginčo prekių krovinį ir būtų nustatęs, kad jo svoris yra būtent toks, kaip užfiksuota ginčo prekių pardavimo sąskaitose, o ne tam kroviniui išrašytoje TIR knygelėje, TIR MRN pranešime ar CMR važtaraštyje.

33.       Pareiškėjo vertinimu, atsakovo pozicija dėl pareiškėjo apmokestinimo yra nenuosekli, prieštaringa ir naujo sprendimo dėl pareiškėjo apmokestinimo priėmimas galėjo būti pateisintas tik esant surinktiems naujiems įrodymams bei informacijai apie ginčo prekių komercines sąskaitas, jas išrašiusius subjektus, jų veiklą, jų apskaitoje realiai apskaitytas prekių sumas, pareiškėjo vestos apskaitos trūkumus. Tačiau tokių duomenų byloje nėra ir jie niekada nebuvo teikiami, o vertinant tai, kad nuo 2018 m. ir vėliau mokestinio ginčo metu nuo 2020 m. nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo jokių naujų įrodymų šiuo klausimu surinkti ar pateikti negalėjo, esama mokestinio ginčo situacija vertintina kaip akivaizdus mokesčių administratoriui įstatymo (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str.) numatytos pareigos pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas neįvykdymas.

34.       Pareiškėjas pabrėžia, jog ESTT praktikoje nėra ir neegzistuoja jokio išaiškinimo, kuriame būtų paskelbta, kad kvestionuojant tranzito muitinės procedūros rezultatus būtina remtis tik TIR knygelių duomenimis, ignoruojant visus kitus su procedūra susijusius įrodymus, taip pat neegzistuoja išaiškinimo ar bylos, kurioje būtų teigiama ir pasakyta, jog laikinajam saugojimui padėtų bei tranzito muitinės procedūrai vykdyti perduotų įvežtų prekių kiekius būtina ar leistina apskaičiuoti prekėms išrašytų trečiųjų asmenų pardavimo sąskaitų duomenų. Tokios ESTT praktikos tiesiog ir paprasčiausiai nėra, ji neegzistuoja ir šiuo atveju atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens teisinėms interpretacijoms pagrįsti jokių suformuluotų ESTT precedentų tiesiog nėra. Pažymi, jog ta ESTT praktika, kuri egzistuoja, kelia visiškai kitus įrodinėjimo standartus bei nurodo kitas įrodinėtinas aplinkybes, nei tie standartai ir tos aplinkybės, kurias pasirinko įrodinėti atsakovas, kadangi ji reikalauja inter alia atlikti fizinius pareiškėjo muitinės sandėlyje saugotų ginčo prekių patikrinimus, nustatyti realų apskaitytų prekių trūkumą muitinės sandėlyje, kas niekada nebuvo nei padaryta, nei aprašyta, nei motyvuota.

35.       Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog visuose procesiniuose dokumentuose ir patikrinimo ataskaitoje atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo daug kartų teigė ir kartojo, kad ginčo prekėms išrašytos popierinės TIR knygelės (pagal kurias ginčo prekės buvo paimtos iš pareiškėjo muitinės sandėlio tranzito muitinės procedūrų vykdymui bei išgabenimui iš ES muitų teritorijos) ir elektroninės tranzito sistemos duomenys (fiksuoti elektroniniuose pranešimuose muitinei pagal pildytas TIR knygeles – t. y. TIR MRN pranešimuose lydinčiuose kiekvieną TIR knygelę) nesutampa. Todėl atsakovas mano, kad pirmenybė apskaičiuojant importo mokesčius turėjo būti teikiama TIR knygelės duomenims ir būtent konkrečiai TIR knygelių 10 langelyje nurodytų komercinių sąskaitų duomenims apie ginčo prekes ir jų kiekius.

36.       Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju visiškai akivaizdu ir neginčytina, kad ginčo prekės buvo paimamos iš pareiškėjo prižiūrimos prekių laikinojo saugojimo vietos (muitinės sandėlio) tolesniam jų gabenimui pagal išrašytas popierines TIR knygeles (t. y. pasirinkus taikyti ginčo prekėms TIR muitinio tranzito procedūrą, kaip konkrečią tranzito rūšį, kas yra leidžiama muitų teisės aktais, žr. 2015-11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 276 straipsnį).

37.       Pažymi, jog vadovaujantis ES muitų teisės aktais (žr. Komisijos Reglamento (ES) 2015/2446 B-02 priedą) vykdant tokią tranzito muitinės procedūrą, muitinei privalo būti pateikiami elektroniniai pranešimai apie vykdomą tranzitą, kurie objektyviai materializuojami TIR MRN pranešimų (deklaracijų) forma. Kiekvienas toks TIR MRN pranešimas yra neatsiejamai susiejamas su konkrečiam prekių gabenimui išrašyta popierine TIR knygele, kadangi į ją įrašomas deklaruojamai prekei pateikto TIR MRN pranešimo numeris, kas ir buvo daroma nagrinėjamu atveju ir tai aiškiai matosi iš mokestinio ginčo byloje esančių ginčo prekių TIR knygelių pavyzdžių, kur į TIR knygelę ranka įrašytas jose nurodytoms prekėms užpildyto bei registruoto TIR MRN pranešimo numeris.

38.       Pareiškėjas nurodo, jog TIR MRN pranešimuose ginčo prekės buvo aprašytos tokiu pat kiekiu ir svoriu kaip ir buvo apskaityta pareiškėjo muitinės sandėlio apskaitoje ir visa tai galima aiškiai matyti ir identifikuoti iš pačių TIR MRN pranešimų turinio, skaitant jų 21 laukelį. Pabrėžia, kad ne vieno iš byloje ginčo prekėms teikto TIR MRN elektroninio pranešimo muitinė neatmetė, neliepė papildyti, nepripažino negaliojančiu, neanuliavo ar kokia nors kita forma nebuvo išreiškusi savo pastabų dėl jų turinio, nors tokią galimybę dar pranešimų teikimo metu neabejotinai turėjo (Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447 275-281 straipsniuose nustatyta tvarka).

39.       Pareiškėjo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog priešingai nei teigia atsakovas, gabenamų prekių svoriui atitinkant laikinojo saugojimo deklaracijose ir TIR MRN pranešimuose jokių objektyvių priežasčių abejoti gabentų ir saugotų prekių kiekiais kaip tik nėra. Akivaizdu, jog bet koks tokio pobūdžio neatitikimas objektyviai būtų paaiškėjęs šių prekių tranzito metu, atliekant muitinį tikrinimą ir sveriant bei apžiūrint prekes gabenančią transporto priemonę, nustatant ar nėra dingusių prekių, kas yra privaloma ir aprobuota praktika.

40.       Pareiškėjas pabrėžia, jog joks prieštaravimas ar neatitikimas/nesutapimas dėl pareiškėjo apskaitoje fiksuotų duomenų apie ginčo prekių kiekius, taip pat prekių muitinės procedūrų dokumentuose (TIR knygelėse) fiksuotų ginčo prekių kiekius nagrinėjamu atveju paprasčiausiai neegzistuoja. Kiekvienos ginčo prekėms pildytos TIR knygelės neatsiejama dalis yra ir jos 21 laukelis (o ne tik 10 laukelis), per kurį matoma, jog TIR knygelėse buvo aprašytos, įrašytos ir deklaruotos tos pačios prekės ir tokie patys jų kiekiai (svoris), kaip ir TIR MRN pranešimuose ir ginčo prekių laikinojo saugojimo deklaracijose.

41.       Pažymi, jog nagrinėjamu atveju pasirinktas prekių aprašymo būdas, nukreipiantis į prekėms išrašytas tiekimo sąskaitas negali būti laikomas savaime neteisėtu (ir jo neteisėtu negalėjo laikyti pareiškėjas, išduodamas ginčo prekes iš muitinės sandėlio), nes jis nepažeidžia jokių konkrečių reikalavimų, negana to, ginčo prekės ir jų kiekiai dar papildomai buvo aprašyti tiek laikinojo saugojimo deklaracijose, tiek TIR MRN pranešimuose, tiek ir prekių pervežimo CMR važtaraščiuose.

42.       Pareiškėjas daro išvadą, jog atsakovo teiginys, kad pirmenybė apskaičiuojant importo mokesčius turėjo būti teikiama TIR knygelės duomenims ir būtent konkrečiai TIR knygelių 10 langelyje nurodytų komercinių sąskaitų duomenims apie ginčo prekes ir jų kiekius, tėra tik bendro pobūdžio subjektyvus argumentas, kuris neatitinka nei realios ginčo situacijos, nei su ja susijusių visų jai taikytinų teisės normų.

43.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ginčo prekių laikinojo saugojimo kiekius muitinei kvestionuojant (jų nepripažįstant, teigiant kad dalis prekių buvo pašalinta iš muitinės priežiūros), bet tuo pačiu metu teigiant, kad toms pačioms prekėms tolesnės muitinės procedūros buvo įformintos ir užbaigtos tinkamai, sukuriama teisiniu ir faktiniu požiūriu ydinga ir net, pareiškėjo vertinimu, absurdiška situacija, kuomet muitinė pripažįsta realiai įvykusį ginčo prekių tranzitą, bet kartu neigia, kad prekės iš viso buvo pateiktos šiam tranzitui vykdyti.

44.       Pareiškėjas pažymi, jog atsakovo priimtuose sprendimuose viso mokestinio ginčo eigoje yra nurodyta daug vienas kitam prieštaraujančių teiginių, pasižyminčių esminiais skirtumais, dėl ko galima daryti išvadą apie visų ginčijamų patikrinimo rezultatų prieštaringumą, nes per daugiau kaip šešerius mokestinio ginčo metus atsakovas šių skirtumų bei prieštaringumų niekaip nepašalino, papildomai nepagrindė ir nepaaiškino.

45.       Pareiškėjo vertinimu, pareiškėjo patikrinimas (net ir darant prielaidą, kad jis buvo pradėtas teisėtai) buvo vykdomas pažeidžiant esminius reikalavimus, keliamus vykdomos administracinės procedūros objektyvumui, kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo 3 straipsnio nuostatas. Konkrečiai, VTM pareiškėjo patikrinimą vykdė remdamasi neteisėtais, neišverstais į valstybinę kalbą dokumentais, naudojamais priešiškos valstybės – Baltarusijos Respublikos, kuriai dar nuo 2006 m. buvo taikomos tarptautinės prekybos sankcijos, ir Rusijos Federacijos, kuriai tokios pat sankcijos taikytos nuo 2014 m., – subjektų, kuriais neturėjo jokio pagrindo remtis (paties patikrinimo metu). Atitinkamai, toks patikrinimas vien dėl šios priežasties negali būti laikomas teisėtu ir šios aplinkybės niekaip nepakeičia ar neeliminuoja faktas, kad dokumentų vertimai buvo pateikti vėliau, teismo proceso metu. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad visi ginčijami muitinės įstaigų sprendimai buvo surašyti bei priimti atsakovui bei trečiajam suinteresuotajam asmeniui skaitant, tiriant bei vertinant tekstus nevalstybine kalba, naudojamus, kaip jau minėta, priešiškos valstybės – Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos – subjektų ir nesurinkus jokių papildomų leistinų įrodymų, todėl vien tai jau savaime kelia abejonių minėtų administracinių sprendimų objektyvumu.

46.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

47.       VTM pažymi, jog atlikto mokestinio patikrinimo rezultatus ir teisinį pagrindimą VTM išdėstė 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320042M ir, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 79 str. 1 dalies a punkto bei 147 str. 3 dalies nuostatomis, už iš muitinės sandėlio paimtas iš muitinės priežiūros prekes UAB „Vinges terminalas" apskaičiavo importo mokestinę prievolę muitinei ir paskyrė baudą.

48.       VMT pritaria Departamento teiginiui, kad skundžiamos ataskaitos motyvuojamojoje dalyje ( 3.1.1 papunktis) yra aprašytas pareiškėjo padarytas pažeidimas — laikinai saugotų prekių paėmimas iš muitinės priežiūros – kaip tai numatyta Taisyklių 63.1 papunktyje. Šios ataskaitos motyvuojamojoje dalyje detaliai aprašyti 4 atvejai minėto pažeidimo, o likusiais 73 atvejais susisteminti duomenys pateikti patikrinimo ataskaitos 2 priedo lentelės 1-21, 23-28, 30, 32-54, 56-77 eilutėse, kaip tai numatyta Taisyklių 63.6 papunkčio 2 pastraipoje (t. y. papildomai apskaičiuotos mokesčio sumos (mokestinė prievolė) turi būti pagristos pagal kiekvieną tikrinto asmens patikrinimo metu tikrintą muitinės deklaraciją, nurodant jų rekvizitus ataskaitoje arba jos priede). Visais kitais 73 atvejais nustatyta, kad prekių kiekis (svoris bruto) nurodytas išgabenimo iš muitinės sandėlio dokumentuose — komercinėse sąskaitose faktūrose, nustatytas mažesnis, negu buvo nurašytas iš apskaitos arba prekes padėtos laikinajam saugojimui neišgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, todėl nustatytas neišgabentas (trūkstamas) laikinai saugomų prekių kiekis laikomas paimtu iš muitinės priežiūros.

49.       VMT pažymi, jog 2 priedas prie VTM 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitos Nr.0VM320042M „Importo mokesčių apskaičiavimo lentelė“ yra neatsiejama šios ataskaitos dalis, kuriame yra susisteminti patikrinimo rezultatai. Priede atsispindi būtent prekių judėjimo grandinė pagal visus juos lydinčius dokumentus nuo prekių atgabenimo į muitinės sandėlį (T1 MRN), prekių padėjimo į muitinės sandėlį laikinajam saugojimui (LSD, apskaita), po to prekių nurašymas iš muitinės sandėlio (apskaita), prekių išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos dokumentai (T1 MRN, TIR knygeles, TIR MRN, komercinės sąskaitos faktūros). Taip pat yra surašytas nustatytas neišgabentas (prekių trūkumas) laikinai saugotų prekių kiekis, kuris laikomas paimtu iš muitinės priežiūros. VTM vertinimu, toks susistemintų duomenų pateikimas yra informatyvus.

50.       VMT teigia, pasirinktas nustatytų duomenų (svorio, prekės aprašymo, kodo bei jų sugretinimo skirtingose deklaracijoje) išdėstymas lentelės forma nesudaro pagrindo teigti, kad minėta ataskaita nėra pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Skunde Departamentas pabrėžė, kad pareiškėjas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacines instancijos teismuose, ginčydamas jo atžvilgiu priimtą VTM ataskaitą, nenurodė, jog nesupranta taikomų visuomeninių santykių esmės ir turinio.

51.       VMT palaiko Departamento nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog vietos mokesčių administratoriaus sprendimas formaliai neatitinka Taisyklių 63 punkte nustatytų reikalavimų, nepagrįstai neatsižvelgė į Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą turinio prieš formą principą (mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai).

52.       VMT sutinka su Departamento nurodytais argumentais, jog reikalavimai administracinio sprendimo turiniui numatyti ne tik Taisyklių 63 punkte, kaip nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas, tačiau ir aukštesnės galios teisės akte, t. y. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, kur nustatyti administracinio sprendimo priėmimui taikomi reikalavimai.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

53.       Byloje nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM320042M (toliau – ir Ataskaita), kuria pareiškėjas pripažintas muitinės skolininku, solidariai su trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „SakBar“ atsakingu už papildomai apskaičiuotų muitų ir importo PVM sumokėjimą.

54.       Tokį sprendimą vietos mokesčių administratorius priėmė iš esmės vertindamas, kad ginčo laikotarpiu (2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. vasario 14 d.) dalis ne Sąjungos prekių, kurioms buvo įforminta laikinojo saugojimo muitinės procedūra ir kurios buvo atgabentos laikinai saugoti į pareiškėjui priklausantį muitinės sandėlį, buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros.

55.       Mokestinį ginčą nagrinėję Departamentas ir Komisija iš esmės patvirtino pareiškėjo mokėtinas muito ir importo PVM sumas (Komisija taip pat sumažino skirtą mokesčio baudą ir atleido pareiškėją nuo apskaičiuotų PVM delspinigių mokėjimo).

56.       Atsakovo apeliaciniu skundu skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas teritorinės muitinės ir mokestinį ginčą nagrinėjusių Departamento bei Komisijos sprendimus panaikino, iš esmės konstatavęs, kad Ataskaita neatitinka Viešojo administravimo įstatymu individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, šis teismas iš esmės vertino, kad Ataskaitos nustatomojoje dalyje aprašius tik 4 pažeidimus iš 77 buvo pažeisti minėto įstatymo ir Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407, reikalavimai tokio sprendimo turiniui.

57.       Šiuo klausimu teisėjų kolegija, įvertinusi Ataskaitos turinį, pirmiausia pažymi, kad vietos mokesčių administratorius savo poziciją dėl ginčo muitinės procedūrų pažeidimų grindžia išimtinai aplinkybe, kad nesutampa duomenys apie prekių kiekį (svorį), nurodyti su laikinuoju saugojimu susijusiuose dokumentuose (tranzito T1 deklaracijose, laikinojo saugojimo deklaracijose, muitinės sandėlio prekių apskaitoje) ir išgabenimo iš muitinės sandėlio dokumentuose (T1 MNR, TIR knygelėse, TIR MRN, komercinėse sąskaitose faktūrose), taip pat aplinkybe, kad ginčo muitinės sandėlyje šių prekių likučių nebuvo rasta. Konkrečiai Ataskaitoje nurodoma, kad pareiškėjo ir jo kontrahento pateiktuose prekių išleidimo iš laikino saugojimo dokumentuose buvo nurodyti mažesni prekių kiekiai (svoriai) nei nurašyta muitinės sandėlio apskaitoje arba šioje apskaitoje nurašytos prekės apskritai nebuvo nurodytos minėtuose išgabenimo dokumentuose, t. y. konstatuotus muitų teisės pažeidimus vietos mokesčių administratorius grindžia tik minėtų duomenų nesutapimu.

58.       Tai, be kita ko, reiškia, kad Ataskaitoje nurodyti (galimi) muitų teisės pažeidimai, yra grindžiami iš esmės identiškomis aplinkybėmis – duomenų atitinkamuose dokumentuose nesutapimu, kurių kiekvieno atskiras ir detalus aptarimas akivaizdžiai būtų perteklinis ir iš esmės (kaip matyti iš 4-ių atskirai Ataskaitoje aptartų atvejų) apsiribotų tų pačių duomenų, kurie nurodyti, be kita ko, jos 2 priede, pakartojimu. Ataskaitos nustatomojoje dalyje atskirai aptarti 4-i konkrečių pažeidimų atvejai yra pakankami atskleisti ir suprasti teritorinės muitinės poziciją bei vertinimą ir dėl likusių pažeidimų, o Ataskaitos 2 priede, į kurį pateikiamos nuorodos jos (Ataskaitos) nustatomojoje dalyje, pateiktoje lentelėje leidžia aiškiai ir pagal kiekvieną konkrečią muitinės procedūrą lengvai identifikuoti reikšmingus (faktinius) duomenis, kuriais teritorinė muitinė grindžia savo vertinimą.

59.       Šiame kontekste atskirai pastebėtina, kad Ataskaitoje paėmimo iš muitinės priežiūros faktas nėra siejamas su neteisingu duomenų TIR knygelėse įrašymu, o su mokesčių administratoriaus vertinimu, kad pagal šias knygeles buvo išvežtas mažesnis kiekis nei nurodyta laikinojo saugojimo dokumentuose ir šių (galimai) neišvežtų prekių sandėlyje nebuvo rasta. Kitaip tariant teritorinė muitinė ir atsakovas laikosi pozicijos, kad iš muitinės sandėlio buvo išvežtas tik TIR knygelėse nurodytas prekių kiekis, t. y. mokesčių administratorius iš esmės vertina, kad (trūkstamos) prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos jas galimai neteisėtai nurašius iš sandėlio apskaitos. 

60.       Ataskaitoje taip pat aiškiai nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis grindžiamas ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, bei atskleidžiamas jų (nuostatų) taikymas kvalifikuojant ginčo faktines aplinkybes, kurias nustatė šis viešojo administravimo subjektas.

61.       Pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomų argumentų kontekste taip pat atskirai pastebėtina, kad nepagrįsta būtų reikalauti, jog muitinės atliekamo patikrinimo ar kitos mokesčių administravimo procedūros metu visi surinkti ne valstybine kalba surašyti dokumentai (sutartys, sąskaitos faktūros ir kt.) būtų išversti į lietuvių ar kitą mokesčių mokėtojui suprantamą kalbą, o tokių dokumentų neišvertimas pats savaime nereiškia, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnai) jų neįvertino – nagrinėjamu atveju tokiuose dokumentuose nurodyti duomenys, kuriais rėmėsi vietos mokesčių administratorius, yra perkelti į Ataskaitą ir jos priedus. Be to, mokestinis ginčas byloje kilo būtent dėl Ataskaitos, Todėl šio skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat muitinės skolininko nustatymui neturi reikšmės pareiškėjo argumentai, susiję su pirminiu (2018 m.) atliktu muitinės patikrinimu. 

62.       Visa tai lemia, kad, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Ataskaita neatitinka jos priėmimo metu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tokia išvada nagrinėjamu atveju taip pat eliminuoja teismo pareigą atskirai vertinti ir pasisakyti dėl galimo Taisyklių 63 punkto pažeidimo, nes net ir pripažinus, kad Ataskaitos turinys formaliai neatitinka reikalavimo aptarti kiekvieną pažeidimą atskirai, toks poįstatyminio akto nuostatos nesilaikymas, esant tokioms aplinkybėms, kokios aptartos šiame baigiamajame teismo akte, negalėtų būti pripažintas esminiu, sudarančiu (savarankišką ir pakankamą) pagrindą šį aktą pripažinti nepagrįstu ir jį dėl to panaikinti. 

63.       Atitinkamai negalima pritarti ir pirmosios instancijos teismo abstrakčiai, t. y. su konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir ginčo šalių argumentais nesusietai, pozicijai, kad mokestinį ginčą nagrinėję Departamentas ir Komisija iš esmės privalėjo (eksplicitiškai) pasisakyti dėl kiekvieno Ataskaitoje nurodyto pažeidimo atskirai.

64.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atsakovo ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra naikintinas. Kadangi dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjo skundas iš esmės liko neišnagrinėtas, byla grąžintina Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 4 p.).

65.       Iš tiesų būtinybė grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, be kita ko, yra nulemta aplinkybės, kad mokestinis ginčas pirmiausia yra kilęs iš esmės dėl fakto, t. y. ar iš pareiškėjui priklausančio muitinės sandėlio buvo išleistas toks prekių kiekis, koks buvo pateiktas laikinajam saugojimui. Tiek pripažinimas, kad mokesčių administratorius įvykdė savo pareigą pagrįsti savo poziciją dėl prekių neišvežimo (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d.), tiek mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) dėstomų argumentų dėl šios aplinkybės patvirtinimas ar paneigimas yra susijęs su byloje surinktų įrodymų vertinimu, įskaitant jų sąsajumo ir pakankamumo aspektu, kurio pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju iš viso neatliko. Kadangi ginčo teisinių santykių kvalifikavimas, be kita ko, pareiškėjo pripažinimo skolininku muitinei tikslais, yra tiesiogiai ir pirmiausia susijęs su faktinės aplinkybės, jog prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos joms taikant ginčo laikinojo saugojimo procedūrą konstatavimu, įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šią aplinkybę vertinimas tik apeliacinės, t. y. galutinės instancijos teisme nagrinėjamu atveju paneigtų proceso šalių (ypač tos, kurios nenaudai būtų priimtas galutinis teismo sprendimas) teisę į apeliaciją.

66.       Bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėtų įvertinti, ar mokesčių administratorius įvykdė jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, t. y. ar dokumentai, kuriais rėmėsi teritorinė muitinė ir atsakovas, yra pakankami ir leidžia pagrįstai manyti, jog prekės iš tiesų buvo paimtos iš muitinės priežiūros ginčo muitinės sandėlyje, šiuo tikslu, be kita ko, patikrindamas ir įvertindamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl šiuose dokumentuose (pvz., TIR knygelių skirtinguose laukeliuose) įrašytų duomenų prieštaringumo. Be to, atsižvelgiant į šios Nutarties 59 punkte nurodytas aplinkybes bei tai, kad mokestiniuose santykiuose viršenybė teikiama jų (santykių) turiniui, o ne formaliai jų išraiškai (Mokesčių administravimo įstatymo 10 str.), šis teismas taip pat turėtų patikrinti ir įvertinti mokesčių mokėtojo argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, susijusius su prekių judėjimu muitinės sandėlyje, kaip antai pareiškėjo nurodomas aplinkybės dėl prekių neiškrovimo, plombavimo ir kt.

67.       Pastaruoju aspektu bei susipažinusi su pareiškėjo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija taip pat papildomai atskirai atkreipia proceso šalių ir pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad Muitinės sandėlio savininko atsakomybė prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, paėmimo iš muitinės priežiūros atveju yra objektyvaus pobūdžio ir todėl nepriklauso nuo šio savininko ir trečiųjų asmenų veiksmų (pvz., žr. Teisingumo Teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Schenker, C-655/18, 31 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Iveta Pelienė

 

 

        Egidijus Šileikis

 

 

        Dalia Višinskienė