Administracinė byla Nr.
A525-1457/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 25 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos
pirmininkas),
sekretoriaujant Gitanai
Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo
atstovui L. P.,
atsakovo atstovei S. G.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės
duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal
pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą
atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems
suinteresuotiems asmenims Č. B. (Č. B.),
E. P. dėl nurodymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus
apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus AVPK)
skundu (t. I, b.l. 2–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,
prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir
Inspekcija) 2009 m. sausio 28 d. nurodymą Nr. 2R-197(2.13) (toliau – ir
Nurodymas).
Nurodė, jog Inspekcija
2009 m. sausio 28 d. Nurodymu konstatavo, kad Vilniaus AVPK nesilaikė Lietuvos
Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas)
3 straipsnio 1 dalies 2 punkto (duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad
asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai), 5 straipsnio
(asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai) bei nurodė užtikrinti, jog asmens
duomenys iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro (toliau –
ir Registras) būtų renkami tik esant bent vienam Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui. Pažymėjo, kad Vilniaus
miesto vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Vilniaus miesto VPK)
2007 m. spalio 15 d. buvo gautas anoniminis pranešimas, kuriame nurodyta, kad
Vilniaus miesto VPK Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos
Fabijoniškių policijos nuovados (toliau – ir Fabijoniškių PN) tyrėjai A. B. ir G. P. prašymuose dėl važiavimo
išlaidų kompensavimo, važiuojant asmeniniu transportu, nurodė gyvenamosios
vietos adresą, kuriuo faktiškai negyveno, ir automobilius, kuriais nedisponavo.
Siekiant išsiaiškinti visus anoniminiame skunde išdėstytus teiginius apie
galimą pareigūnų tarnybinį nusižengimą, Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimų
poskyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. Atliekant tarnybinį
patikrinimą buvo būtina nustatyti A. B. ir G.
P. gyvenamąsias vietas, naudojamas transporto priemones, nekilnojamąjį
turtą bei transporto priemones, kuriomis jie disponuoja. Kadangi tyrimą
atliekantis tyrėjas Ž. G. turėjo prieigą ne prie visų
reikiamų duomenų bazių, Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkė
kreipėsi į Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo valdybos
Asmenų paieškos skyriaus viršininką, kuris pavedė tyrėjui Č.
B., turinčiam prieigą prie reikiamų duomenų bazių, patikrinti Registre
reikalingus duomenis. Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėjas Ž. G., prieš pradėdamas patikrinimą Registre, nurodė Asmenų
paieškos skyriaus tyrėjui Č. B., kad duomenys iš Registro
reikalingi tarnybinio patikrinimo medžiagoje Nr. 10-7-IS-367. Patikrinus
VĮ „Regitra“ duomenų bazę, nustatyta, kad G. P. yra
automobilio Audi 100, valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), naudotojas, o ne savininkas,
todėl, siekiant nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso Automobilis, buvo
patikrinti kiti G. P. artimieji, t. y. brolis E. P.. Teigė, kad tokie duomenys buvo reikalingi objektyviam
tyrimui, siekiant išsiaiškinti, kam priklauso Automobilis, o tretiesiems
asmenims tokie duomenys perduoti nebuvo. Remdamasis Lietuvos Respublikos
policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 6(2)
straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad policija, tvarkydama asmens duomenis,
būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti, asmens kodą naudoja be duomenų
subjekto sutikimo, o nagrinėjamu atveju asmens kodai niekam nebuvo teikiami. E. P. asmens kodas buvo naudojamas, norint nustatyti, kam
nuosavybės teise priklauso Automobilis. Todėl nesutiko su Inspekcijos teiginiu,
jog asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, tik jeigu jis atitinka Įstatymo
5 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus.
Taip pat nesutiko su teiginiu, kad Registre tikrinti duomenys nėra teisiškai
reikšmingi. Inspekcija nepateikė teisinio vertinimo, remdamasi prielaidomis
nustatė, kad E. P. duomenų rinkimui 2007 m. spalio 18 d.
nebuvo Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto asmens duomenų
teisėto tvarkymo kriterijaus. Pabrėžė, kad prielaidomis paremtas kaltinimas
nesuteikia teisinio pagrindo traukti pareigūną atsakomybėn. Nurodė, kad Vilniaus
miesto apylinkės prokuratūros (Pirmojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus)
prokuroras, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (įskaitant ir tarnybinio
patikrinimo medžiagą, kuri tapo ikiteisminio tyrimo sudėtine dalimi) ir
įvertinęs visus surinktus įrodymus, jų teisėtumą ir pagrįstumą, nutarimu Nr.
10-1-00162-08 nusprendė Vilniaus miesto VPK Kelių policijos Nusikaltimų tyrimo
tarnyboje dėl galimai neteisėtų A. B. ir G.
P. veiksmų 2008 m. sausio 21 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00162-08
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio
1 dalį nutraukti. Informacijos apie tai, kad kokie nors įrodymai būtų
gauti neteisėtai, tokiame nutarime nebuvo. Teigė, kad Inspekcija nesilaikė
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir
ATPK) numatytų procesinių reikalavimų, todėl sprendimas persiųsti pareiškėjui medžiagą
sprendimui dėl tyrėjo Č. B. drausminės (tarnybinės)
atsakomybės taikymo priimti yra neteisėtas.
Atsakovas Inspekcija
atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 166–169) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2008 m.
lapkričio 21 d. gavo E. P. 2008 m. spalio 31 d. skundą,
kuriame jis nurodė, jog Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimo tarnybos tyrėjas Ž. G. neteisėtai 2007 m. spalio 18 d. rinko jo
asmens duomenis iš VĮ „Regitra“. Pareiškėjas 2008 m. gruodžio 9 d. raštu Inspekcijai
nurodė, kad E. P. asmens duomenys 2007 m. spalio 18 d.
buvo rinkti, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių
nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir
Tvarka), 15.3 punktu, atliekant tarnybinį patikrinimą medžiagoje Nr.
10-7-IS-367. Kartu su tokiu raštu pareiškėjas pateikė Inspekcijai Vilniaus AVPK
Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. G. 2008 m.
gruodžio 8 d. tarnybinį paaiškinimą bei Vilniaus AVPK Nusikaltimų tyrimo
valdybos Asmenų paieškos skyriaus tyrėjo Č. B. 2008 m.
gruodžio 9 d. tarnybinį pranešimą. Ž. G. 2008 m.
gruodžio 8 d. tarnybiniame paaiškinime nurodė, kad, atliekant tarnybinį
patikrinimą, buvo būtina nustatyti A. B. ir G. P. gyvenamąsias vietas, naudojamas transporto priemones,
nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, kuriomis jie disponuoja.
Pažymėjo, jog nei Ž. G., nei Č. B. nenurodė,
kad E. P. asmens duomenys iš Registro 2007 m. spalio 18 d.
buvo rinkti, siekiant nustatyti Automobilio savininką, bei kodėl buvo
reikalinga, atliekant tarnybinį patikrinimą medžiagoje Nr. 10-7-IS-367, nustatyti
Automobilio savininką. Todėl Inspekcija 2008 m. gruodžio 22 d. raštu Nr.
2R-3627(2.13) pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama pagrįsti, kodėl,
atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo reikalingi duomenys apie E.
P. priklausančias transporto priemones, t. y. kokias teisiškai
reikšmingas aplinkybes ar faktus turėjo patvirtinti ar kokias aplinkybes ar
faktus buvo siekta patvirtinti, 2007 m. spalio 18 d. renkant duomenis apie E. P. priklausančias transporto priemones iš Registro.
Pareiškėjas 2009 m. sausio 5 d. raštu Nr. 10-1-61 persiuntė Ž.
G. 2009 m. sausio 5 d. tarnybinį paaiškinimą, kuriame jis nurodė, jog,
atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo būtina nustatyti G. P. naudojamas
transporto priemones, kadangi gautame anoniminiame skunde buvo nurodyta tik Automobilio
markė (Audi 100), bei informavo, kad nežino, pagal kokius kriterijus tyrėjas Č. B. nustatė G. P. naudojamas transporto
priemones. Teigė, kad, priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, tarnybinį
patikrinimą medžiagoje Nr. 10-7-IS-367 atlikęs tyrėjas Ž. G. 2009
m. sausio 5 d. tarnybiniame paaiškinime nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu
buvo reikalinga nustatyti G. P. naudojamas transporto
priemones, bet ne naudojamų transporto priemonių savininkus. Remdamasis
Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2008-12-31) 3 straipsnio 1 – 3 dalimis, 32
straipsnio 1 punktu, pabrėžė, jog pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, turėjo
pagrįsti E. P. duomenų rinkimo 2007 m. spalio 18 d. iš Registro
teisėtumą. Pareiškėjui nenurodžius, kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes ar
faktus turėjo patvirtinti ar kokias aplinkybes ar faktus buvo siekta
patvirtinti, 2007 m. spalio 18 d. renkant duomenis apie E. P. priklausančias
transporto priemones iš Registro tarnybinio patikrinimo Nr. 10-7-IS-367 metu,
taip pat tyrėjui Ž. G. nurodžius, kad buvo būtina
nustatyti G. P. naudojamas transporto priemones,
pagrįstai konstatavo, jog E. P. asmens duomenys 2007 m.
spalio 18 d. iš Registro buvo rinkti neteisėtai. Be to, Inspekcija Nurodymą
pareiškėjui pateikė nustačiusi ne E. P. asmens kodo
naudojimo pažeidimą, bet konstatavusi, jog 2007 m. spalio 18 d. iš Registro
buvo neteisėtai rinkti duomenys apie E. P. priklausančias
kelių transporto priemones. Pabrėžė, jog Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje
numatytas baigtinis sąrašas kriterijų, kada galima konstatuoti, jog asmens duomenų
tvarkymas yra teisėtas, todėl, nenustačius asmens duomenų teisėto tvarkymo
kriterijų, asmens duomenų tvarkymas negali būti laikomas teisėtu. Atsižvelgė į
Tvarkos 25 punktą, į tai, kad nuo pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei
vieneri metai ir pažymėjo, jog sprendimą neskirti tarnybinės nuobaudos gali
priimti tik pareigūno vadovas, o ne Inspekcija.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo Č. B. atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 30–31) su
skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Nurodė, kad dirba
Vilniaus AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriaus tyrėju, o
dėl jam nurodyto atlikti duomenų tvarkymo pagrindo teisėtumo jam abejonių
nekilo. Duomenis apie tikrinamus asmenis jam pateikė minėto skyriaus viršininkė
D. B., o pareiškėjas skunde neteisingai nurodė, kad
tikrinamųjų asmenų duomenis nurodė Ž. G.. Pažymėjo, jog
negali nurodyti kriterijų, pagal kuriuos buvo atrinkti minėti asmenys, nes
tarnybinio patikrinimo medžiaga jam nebuvo pateikta, o apie duomenų
reikšmingumą jis spręsti negali, kadangi patikrinimo ribas nustatė tyrimą
vykdantys pareigūnai. Teigė, jog duomenų paieškos nevykdė, tik paruošė pažymas
apie, tyrimą atliekančių pareigūnų nuomone, tyrimui reikšmingas aplinkybes. Jam
buvo paaiškinta, kad tyrimą atliekantys pareigūnai, nors ir turėjo teisę
disponuoti tokiais duomenimis, patys negalėjo parengti minėtų pažymų, nes tuo
metu neturėjo techninės galimybės prieiti prie Registro bei per tarnybiniam
patikrinimui skirtą laiką pašalinti tokius trukdžius. Teigė, kad, 2007 m.
spalio 18 d. tvarkant Registro duomenis tam, kad būtų paruošos pažymos apie Registro
objektus tarnybinį patikrinimą Nr. 10-7-IS-367 atliekančiam pareigūnui, Įstatymo
nuostatos pažeistos nebuvo, nes tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir
atliktas, esant teisiniam pagrindui (remiantis Tvarkos nuostatomis). Kadangi tokie
duomenys buvo būtini policijos uždaviniams įgyvendinti, jie buvo tvarkomi be jų
subjekto sutikimo. Paruoštos pažymos buvo įdėtos į patikrinimo bylą, kas
liudija, kad jos nebuvo perduotos tretiesiems asmenims ar panauduotos kitiems,
nei buvo numatyta, tikslams.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo E. P. atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 32–33) su
skundu nesutiko.
Nurodė, jog, pateikiant
prašymus dėl važiavimo išlaidų kompensavimo, važiuojant asmeniniu transportu,
privalomai pateikiamas naudojamo automobilio registracijos liudijimas,
galiojantis privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, galiojantis techninės
priežiūros talonas. Transporto priemonės naudotojo pažymėjime nurodomas ir
transporto priemonės savininkas, o duomenų bazėje tikrinant automobilio
priklausomybę, pateikiama ir informacija apie naudotoją bei savininką (iš
karto, neatliekant papildomų patikrinimų), todėl Ž. G. tokią
pirminę informaciją turėjo. Be to, šiuo atveju disponavimo automobiliu forma
esminės reikšmės neturi, o ir patikrinimas šiuo atveju buvo atliekamas ne
automobilio priklausomybei nustatyti.
II.
Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu (t. II, b.l. 77–82) skundą
patenkino ir panaikino Nurodymą.
Atsižvelgė į Įstatymo 3
straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad Informatikos ir ryšių
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir VĮ
„Regitra“ 2004 m. sausio 23 d. sudarė Duomenų teikimo sutartį Nr.
6-7-8V-1/(1.6)-2-15, pagal kurią VĮ „Regitra“ įsipareigojo teikti Informatikos
ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
duomenis apie registruotas kelių transporto priemones bei jų valdytojus, o
minėtas departamentas įsipareigojo, vadovaudamasis savo nuostatais, teikti
gautus duomenis suinteresuotiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos administracijos padaliniams bei įstaigoms prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turinčioms teisę įstatymų bei kitų
teisės aktų nustatytais atvejais gauti duomenis nusikaltimų ar kitų neteisėtų
veikų prevencijai ir tyrimui, operatyvinei veiklai vykdyti bei kitoms vidaus
reikalų įstaigų funkcijoms vykdyti, ir naudoti juos tik šiems tikslams.
Atsižvelgdamas į Tvarkos 15.3, 15.5 punktus, Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį,
pažymėjo, jog tyrėjas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, turi teisę tvarkyti,
įskaitant ir asmens duomenų rinkimą, tik tuos asmens duomenis, kurie reikalingi
nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėtį: neteisėtą veiką, tarnybinį nusižengimą
padariusio pareigūno kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir neigiamų
padarinių. Pagal Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį policija,
tvarkydama asmens duomenis, būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti, asmens
kodą naudoja be duomenų subjekto sutikimo. Asmens kodas gali būti teikiamas tik
duomenų gavėjams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė jį gauti.
2007 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto VPK buvo atliekamas tarnybinis
patikrinimas Nr. 10-7-IS-367 dėl 2007 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto VPK gauto
anoniminio rašto, kuriame nurodyta, jog Fabijoniškių PN tyrėjai A.
B. ir G. P. prašymuose dėl važiavimo išlaidų
kompensavimo, važiuojant asmeniniu transportu, nurodė gyvenamosios vietos
adresą, kuriuo faktiškai negyveno, ir automobilius, kuriais nedisponavo.
Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę nustatyta, kad G. P. yra
Automobilio naudotojas, o ne savininkas, todėl, siekiant nustatyti, kam
nuosavybės teise priklauso Automobilis, buvo patikrinti kiti G.
P. artimieji, įskaitant ir jo brolį E. P.. Tokie
duomenys buvo reikalingi objektyviam tyrimui, siekiant išsiaiškinti, kam
priklauso Automobilis. Nors atsakovo teigimu, siekiant Registro duomenimis
nustatyti G. P. naudojamas transporto priemones, pakako
atlikti paiešką pagal šio asmens kodą, nes buvo reikalinga nustatyti tik faktą,
kokias transporto priemones asmuo valdo, nustatyta, jog tarnybinio patikrinimo
metu buvo būtina išsiaiškinti ir kelių transporto priemonės valdytoją, kurio
transporto priemonę pareigūnas nurodė vairavęs. Pareiškėjas, gavęs informaciją,
atliko tarnybinį patikrinimą, siekdamas nustatyti, ar vidaus tarnybos sistemos
pareigūnai nepadarė tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių
veikų. Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo ribos nėra apibrėžtos, jo metu
būtina imtis visų būtinų priemonių išsiaiškinti, ar pareigūnų veiksmuose buvo
tarnybinio nusižengimo sudėtis – neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą
padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas
pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu
atveju E. P. asmens kodas buvo naudojamas, siekiant
nustatyti kam nuosavybės teise priklauso Automobilis, kuriuo nurodė važinėjęs
pareigūnas G. P.. Kadangi tarnybinis patikrinimas turi
būti atliekamas išsamiai, atskleidžiant ir ištiriant visas aplinkybes, tyrimo
metu buvo būtina nustatyti, kas yra Automobilio, kuriuo pareigūnas nurodė
važinėjantis į tarnybą ir iš jos, savininkas. Todėl, remiantis VĮ ,,Regitra“
duomenimis, nustačius, kad G. P. nėra Automobilio
valdytojas, buvo būtina pasinaudoti E. P. asmens kodu,
siekiant nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso Automobilis. Padarė išvadą,
kad E. P. asmens duomenys buvo tvarkomi dėl teisėto
intereso, panaudoti tarnybinio tyrimo tikslais, siekiant išsiaiškinti, ar G. P. nepiktnaudžiavo tarnyba. Duomenys nebuvo renkami asmeniniais
ar kitais su tarnybiniu patikrinimu nesusijusiais tikslais ir nebuvo netinkamai
panaudoti ar paviešinti, o pareiškėjo veiksmai neprieštaravo Įstatymo 5
straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijams.
III.
Atsakovas Inspekcija
pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 87–90), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti
naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas
tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos
teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Pirmosios instancijos
teismas netyrė ir nevertino visų byloje esančių įrodymų. Nurodo, jog E. P. kartu su atsiliepimu į skundą pateikė ir Automobilio
naudotojo pažymėjimo kopiją ir pažymėjo, jog, kiek jam žinoma, toks
pažymėjimas, pateikiant prašymus gauti važiavimo išlaidų kompensavimą, yra
pateikiamas. E. P. pateiktame 2006 m. gegužės 13 d.
išduotame (iki 2007-10-18 duomenų rinkimo) Transporto priemonės naudotojo
pažymėjime nurodyta, kas yra Automobilio savininkas. Tuo tarpu teismas
nesiaiškino, ar toks pažymėjimas pareiškėjui buvo pateiktas, bei nevertino
pateikto pažymėjimo kaip įrodymo.
2. Pažymi, jog iš Ž. G. paaiškinimo, matyti, kad, renkant E.
P. asmens duomenis, buvo svarbu nustatyti ne tai, kam priklauso G. P. naudota transporto priemonė, o tai, kokias transporto
priemones naudoja E. P.. Pareiškėjas nenurodė, kodėl
nepakako duomenų apie G. P. disponuojamas transporto
priemones, todėl neaišku, kodėl padaryta išvada, kad buvo Įstatymo 5 straipsnio
1 dalyje numatytas teisinis pagrindas rinkti asmens duomenis. Be to, neaišku,
kodėl, atliekant patikrinimą Registre, buvo pasirinktas ne ginčo transporto
priemonės valstybinis numeris (kaip paieškos kriterijus), o paieška atlikta
pagal konkrečius asmenis.
3. Teigia, jog pats
faktas, kad E. P. asmens duomenys buvo renkami, atliekant
tarnybinį patikrinimą, nedaro ir negali daryti tokių veiksmų teisėtais. Svarbu
yra nustatyti, ar tokie veiksmai buvo būtini, atliekant patikrinimą konkrečiu
tikslu, ar jie atlikti dėl pareigūnų nesusikalbėjimo, klaidos ar kitų
priežasčių. Aplinkybę, jog duomenys apie Automobilio savininką nebuvo svarbūs,
atliekant tarnybinį patikrinimą, patvirtina Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimų
poskyrio 2008 m. sausio 15 d. teikimas sustabdyti tarnybinį patikrinimą
dėl Fabijoniškių PN tyrėjų A. B. ir G. P.
važiavimo išlaidų kompensavimo Nr. 10-7-IS-367, 2008 m. rugpjūčio 26 d.
tarnybinio patikrinimo išvada, kuriuose neminima, jog tarnybinio patikrinimo
metu buvo nustatomas Automobilio savininkas, nenurodyta, ar Automobilio
savininkas nustatytas, kokią reikšmę tokie duomenys turėjo padarytoms išvadoms.
4. Pabrėžia, jog
Nurodymas duotas ne dėl to, kad pareiškėjas neteisėtai naudojo E.
P. asmens kodą, o dėl to, kad neteisėtai buvo surinkti jo asmens duomenys
iš Registro. E. P. asmens kodo naudojimo faktas šiuo
atveju svarbus tik tiek, kiek jis įrodo, kad duomenys buvo renkami, ne siekiant
nustatyti, kam priklauso Automobilis ar kokiomis transporto priemonėmis
disponuoja G. P.. Teigia, jog, atliekant paiešką Registre
pagal asmenį, pateikiami rezultatai, kuriuose nurodomos visos transporto
priemonės, į kurias tas konkretus asmuo turi teises.
5. Pirmosios instancijos
teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
(toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 4 dalį, kadangi Inspekcijos atstovei, 2009 m.
lapkričio 6 d. nuvykus susipažinti su byla į teismą, buvo įteiktas teismo
2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo nuorašas, tačiau byloje nebuvo teismo posėdžio
protokolo. Teismo darbuotoja paaiškino, kad protokolas nesurašytas, nes susirgo
sekretorė. Tokiu būdu Inspekcijai nebuvo sudaryta galimybė per 6 darbo
dienas nuo teismo posėdžio pabaigos (2009-10-28) susipažinti su teismo posėdžio
protokolu ir dėl jo turinio pareikšti raštu pastabas. Tuo tarpu 2009 m.
lapkričio 17 d., nuvykus susipažinti su byla, byloje buvo 2009 m. lapkričio 5
d. teisėjos ir sekretorės pasirašytas protokolas. Tokiu būdu kyla įtarimas dėl
tikrosios teismo posėdžio, įvykusio 2009 m. spalio 28 d., protokolo surašymo
datos, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Pareiškėjas Vilniaus
AVPK atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 96–99) prašo apeliacinį
skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais
pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai
pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nurodo, jog ta
aplinkybė, kad E. P. atsiliepimas į skundą nebuvo
paminėtas teismo sprendime, nereiškia, kad jis nebuvo išnagrinėtas. Nesutinka
su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą, neištyrė
ir neįvertino visų įrodymų.
2. Pažymi, jog,
atliekant duomenų patikrinimą Registre, buvo tikrinama pirminė informacija, nes
anoniminiame skunde, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, buvo
nurodyta tik automobilio markė, tačiau nebuvo nurodytas valstybinis numeris.
Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę, nustatyta, kad G.
P. yra Automobilio naudotojas, todėl, siekiant nustatyti, kam nuosavybė
teise priklauso Automobilis, patikrinti kiti G. P. artimieji.
Tokie duomenys buvo reikalingi objektyviam tyrimui.
3. Pabrėžia, jog E. P. asmens duomenys buvo tvarkomi dėl teisėto intereso,
panaudoti tarnybinio tyrimo tikslais, siekiant išsiaiškinti, ar G. P. nepiktnaudžiavo tarnyba. Duomenys nebuvo renkami
asmeniniais ar kitais su tarnyba nesusijusiais tikslais, nebuvo netinkamai
panaudoti ar paviešinti.
4. Teigia, jog Inspekcija
apeliaciniame skunde vertina Vilniaus AVPK tarnybinio patikrinimo metu atliktus
veiksmus, jų tikslingumą, tačiau ji nėra kompetentinga vertinti įstaigoje
atliekamų tarnybinių patikrinimų veiksmų apimtį, jų tikslingumą ir būtinumą.
5. Remdamasis Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktika (Konsultacija Nr. 95), ABTĮ
83 straipsnio 2 dalies 13 punktu, 4 dalimi, daro išvadą, jog, išnagrinėjus
bylą iš esmės ir atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, negalima teigti, kad
posėdis pasibaigė. Posėdžio pabaiga ABTĮ 83 straipsnio 4 dalies prasme
laikytinas baigiamojo sprendimo paskelbimo momentas,
t. y. 2009 m. lapkričio 5 d. Teismo posėdžio protokolas
turi būti baigtas rašyti ir pasirašytas per tris darbo dienas po baigiamojo
sprendimo priėmimo ir paskelbimo, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo
argumentas, jog teismo posėdžio protokolas šiuo atveju buvo pasirašytas,
pažeidžiant nustatytus terminus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės
duomenų apsaugos inspekcijos 2009 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. 2R-197(2.13), kuris Vilniaus
apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateiktas nustačius, jog 2007 m.
spalio 18 d. iš Registro neteisėtai buvo rinkti duomenys apie E.
P. priklausančias kelių transporto priemones. Pirmosios instancijos
teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvarkė duomenis dėl
teisėto intereso, siekdamas išsamiai atlikti tarnybinį patikrinimą,
nepažeisdamas Lietuvos Respublikos
asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies,
Nurodymą panaikino.
Nustatyta, kad 2007 m.
spalio 16 d. Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimų poskyrio buvo atliekamas
tarnybinis patikrinimas Nr. 10-7-IS-367 dėl 2007 m. spalio 15 d. Vilniaus
miesto VPK gauto anoniminio rašto, kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto VPK
Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos Fabijoniškių PN tyrėjai A.
B. ir G. P. prašymuose dėl važiavimo išlaidų
kompensavimo, važiuojant asmeniniu transportu, nurodė gyvenamosios vietos
adresą, kuriuo faktiškai negyveno ir automobilius, kuriais nedisponavo. Siekiant išsiaiškinti visus
anoniminiame skunde išdėstytus teiginius apie galimą pareigūnų tarnybinį
nusižengimą, Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimų poskyriui buvo pavesta atlikti
tarnybinį patikrinimą.
Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę buvo nustatyta, kad G.
P. yra automobilio Audi 100, valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini), naudotojas, o ne savininkas, todėl siekiant nustatyti kam
nuosavybės teise priklauso automobilis Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo patikrinti kiti G. P. artimieji, tame tarpe jo brolis E. P..
Pažymėtina, kad asmens duomenų tvarkymas yra laikomas
teisėtu, jeigu jis atitinka Lietuvos
Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas
nuostatas. Įstatymo 5
straipsnio 1 dalyje (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2111
redakcija) nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant
preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Minėti kriterijai
yra: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis,
kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas
yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto
esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, suteikti valstybės
bei savivaldybių institucijoms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami
asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų
valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų
subjekto interesai nėra svarbesni.
Vadovaujantis įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei
tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatomis, tarnybinį
patikrinimą atliekantis tyrėjas turi teisę tvarkyti, įskaitant ir asmens
duomenų rinkimą, tik tuos asmens duomenis, kurie reikalingi nustatyti
tarnybinio nusižengimo sudėtį: neteisėtą veiką, tarnybinį nusižengimą
padariusio pareigūno kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir neigiamų
padarinių. Atsižvelgiant į anoniminio rašto, pagal kurį buvo pradėtas
tarnybinis patikrinimas bylos Nr. 10-7-IS-367, turinį, galima daryti išvadą,
kad buvo būtina nustatyti jame minimo pareigūno G. P. naudojamas
transporto priemones. Minėtą
aplinkybę patvirtina Ž. G. 2008 m. gruodžio 8 d. ir 2009
m. sausio 5 d. tarnybiniai paaiškinimai (t. I, b. l. 19, 28), kuriuose
nurodyta, jog atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo būtina nustatyti A. B. ir G. P. gyvenamąsias vietas,
naudojamas transporto priemones, nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones,
kuriomis jie disponuoja, bet ne naudojamų transporto priemonių savininkus.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro
nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d.
nutarimu Nr. 1286 (LR Vyriausybės 2007 rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 954 redakcija), 3 punktą registro objektai yra kelių
transporto priemonės. Pagal minėtų nuostatų 15.3 punktą centrinėje duomenų
bazėje tvarkomi kelių transporto priemonių valdytojų duomenys. Kaip nustatyta
šių nuostatų 2 punkte, kelių transporto priemonę vairuojantis fizinis asmuo
nelaikomas valdytoju. Atsižvelgiant į šias nuostatas, Registre yra tvarkomi
asmens duomenys ne tik apie asmeniui nuosavybės teise priklausančias transporto
priemones, bet ir apie jo naudojamas transporto priemones, jei transporto
priemonės valdytojas yra tokius duomenis pateikęs Registrui. Atliekat paiešką
Registre pagal asmens kodą, paieškos rezultatas yra visos kelių transporto
priemonės, kurių valdytojas yra asmuo, pagal kurio asmens kodą buvo atlikta
paieška. Siekiant nustatyti konkretaus asmens naudojamos transporto priemonės
savininką, atliekant patikrinimą Registre, pakanka pasirinkti transporto
priemonės valstybinį numerį (kaip paieškos kriterijų), o ne paiešką atlikti
pagal konkrečius asmenis. Taigi siekiant
nustatyti G. P. naudojamas transporto priemones pakako
atlikti paiešką pagal šio asmens asmens kodą.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi nurodytas teisės aktų nuostatas, iš esmės sutinka su
atsakovo argumentu, jog pats faktas, kad E. P. asmens
duomenys buvo renkami atliekant tarnybinį patikrinimą, nedaro ir negali daryti
tokių veiksmų teisėtais. Išvada, kad asmens duomenys buvo renkami atliekant
tarnybinį patikrinimą, negali turėti įtakos vienareikšmiškam konstatavimui, kad
teisėti, t. y. turint teisėtą pagrindą, atlikti veiksmai atitinkamai vertintini
kaip atlikti laikantis Įstatyme nustatytos tvarkos.
Atsižvelgiant į
tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad surinktų duomenų apimtis neatitiko atliekamo
tarnybinio patikrinimo Nr. 10-7-IS-367 tikslo – nustatyti
A. B. ir G. P. gyvenamąsias vietas,
naudojamas transporto priemones, nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones,
kuriomis jie disponuoja. Be to, net jei ir buvo būtinybė tarnybinio patikrinimo
metu nustatyti G. P. naudojamos transporto priemonės
savininką, pasirinktas kriterijus nebuvo tinkamas ir tokios apimties,
kuri būtina duomenims rinkti ir toliau tvarkyti, nes automobilio savininką
galima buvo nustatyti panaudojant paieškos kriterijumi tikrinamo automobilio
valstybinį numerį.
Remiantis
tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai
taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybės, todėl padarė
nepagrįstas išvadas. Apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos
teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo
skundą atmesti.
Vertinant
apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo
padarytu ABTĮ 83 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimu, kolegija pažymi, kad
tais atvejais, kai išnagrinėjus bylą teismas atideda sprendimo priėmimą ir
paskelbimą, teismo posėdis laikomas pasibaigusiu tik po to kai yra priimamas ir
paskelbiamas teismo sprendimas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo
posėdis buvo baigtas 2009m. lapkričio 5d.. Sutinkamai su ABTĮ 83 straipsnio 4
dalies nuostatomis teismo posėdžio protokolas turi būti baigtas rašyti ne
vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo posėdžio pabaigos. Nagrinėjamoje
byloje pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas galėjo būti surašytas
iki 2009m. lapkričio 8 dienos imtinai. Byloje nustatyta, kad teisumo posėdžio
protokolas buvo surašytas ir pasirašytas 2009m. lapkričio 5d., t.y.
nepažeidžiant ABTĮ 83 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1
dalies 2 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d
ž i a
atsakovo
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir
priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas
neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas