Administracinė byla Nr. eA-106-822/2022

 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02603-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 6.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AES GROUP“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AES GROUP“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija) dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AES GROUP“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, NVSC) Kauno departamento 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo aktą Nr. (2-12 4.80) PA-7731 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad: 

2.1.       Jis 2019 m. spalio 24 d. gavo NVSC Kauno departamento 2019 m. spalio 21 d. raštą Nr. (2-12 4.80)2-50247 „Dėl atliktos operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės“, kuriuo pareiškėjui siunčiama informacija apie patikrinimo rezultatus. Kartu su raštu atsiųsta Patikrinimo akto ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio (toliau – ir Laboratorija) 2019 m. spalio 14 d. aplinkos triukšmo tyrimo durikolo Nr. F-AT-341/2019 (toliau – ir Protokolas 1) bei Laboratorijos 2019 m. spalio 14 d. infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimo protokolo Nr. F-TO-25/2019 (toliau – Protokolas 2) (toliau kartu – ir Protokolai) nuorašai. Iš atsiųsto Patikrinimo akto pareiškėjui tapo žinoma, kad buvo atliktas patikrinimas – valstybinė operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, siekiant įvertinti 2019 m. birželio 13 d. gautame skunde minimų faktų atitiktį Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – HN 33:2011), ir Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-75 (toliau – ir HN 30:2018), reikalavimams.

2.2.       Patikrinimo akte buvo padaryta išvada, kad veikiant pareiškėjo naktinio klubo „Taboo“ triukšmo šaltiniams (muzikiniam triukšmui), gyvenamajame/miegamajame kambaryje ir gyvenamojo namo aplinkoje (duomenys neskelbtini), nustatyti HN 33:2011 7 punkto, HN 30:2018 7 punkto bei Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai. Pareiškėjui buvo pateikti nurodymai: 1) iki 2019 m. gruodžio 3 d. imtis priemonių ir užtikrinti, kad gyvenamajame/miegamajame kambaryje ir gyvenamojo namo aplinkoje (duomenys neskelbtini), pareiškėjo įmonės keliamas triukšmas neviršytų HN 33:2011 7 punkte, HN 30:2018 7 punkte nurodytų ribinių dydžių bei vykdyti Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas nuolat; 2) apie nurodymų vykdymą, pasibaigus pažeidimų pašalinimo terminams, per 3 darbo dienas raštu informuoti NVSC Kauno departamentą.

2.3.       Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma sveikatos apsaugos ministro patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintas Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentas (toliau – ir Reglamentas) nustato tris valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės rūšis: periodinę kontrolę (planinius patikrinimus), grįžtamąją kontrolę ir operatyviąją kontrolę. Reglamento 52 punktas numato, kad jeigu laboratorinius tyrimus (matavimus) patikrinimo metu atlieka Laboratorijos darbuotojas, taip pat turi dalyvauti kontrolę vykdantis pareigūnas bei objekto vadovas, jo įgaliotas ar atsakingas asmuo, o operatyviosios kontrolės atveju – objekto atstovas. Galimybė dalyvauti patikrinime pareiškėjo atstovams yra ne savitikslė. Dalyvavimas ne tik sudarytų sąlygas stebėti matavimo procesą (ar nėra procedūrinių pažeidimų), tačiau tuo pačiu leistų gauti betarpiškai tiesioginę informaciją apie pažeidimą (kas yra triukšmo šaltinis, kur konkrečiai girdimas triukšmas, kokie pašaliniai veiksniai turi įtakos triukšmui ir pan.). Patikrinimo akte nurodoma, kad triukšmas fiksuojamas gyvenamajame kambaryje ir pareiškėjui teikiamas nurodymas užtikrinti, jog triukšmas gyvenamajame kambaryje neviršytų normų, nustatytų HN 33:2011, tačiau net nepateikiama informacija apie gyvenamojo kambario faktinę vietą pastate, gyvenamojo kambario padėtį galimo triukšmo šaltinio atžvilgiu. Nebuvus galimybės dalyvauti patikrinime ir stebėti, ar nėra pažeidimų atliekant matavimus, pareiškėjas nepagrįstai atsiduria nepalankesnėje pozicijoje, nes matavimų patikimumas pareiškėjui kelia abejonių dėl tam tikrų ginčytinų faktinių aplinkybių. Tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Patikrinimo akte nepateikta informacija nei apie tikslų adresą, kuriuo buvo atliekami matavimai, nei apie gyvenamųjų patalpų/miegamojo kambario vietą pastate. Net jeigu būtų teismo sprendimu pripažinta, kad matavimų rezultatai tikslūs ir teisingi, pareiškėjas negalėtų tinkamai vykdyti Patikrinimo akte pateiktų nurodymų ir įdiegti kokias nors triukšmo mažinimo priemones, kadangi nėra aišku, kurioje tiksliai vietoje viršijamos triukšmo normos.

2.4.       Matuojant liekamąjį maksimalų garso slėgio lygį veikiant stacionariems triukšmo šaltiniams, normos viršijimas yra nežymus, tam įtakos galėjo turėti įvairūs papildomi aplinkoje esantys triukšmo šaltiniai, nėra įvertinta, ar išorės triukšmas prisidėjo prie triukšmo stiprumo, neišsiaiškintas langų sandarumas, nieko nepasisakoma apie duris. Be to, matuojant triukšmo lygį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aplinkoje, nepagrįstai taikyti HN 33:2011 1 lentelės 4 punkte (Gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą) nurodyti ribiniai dydžiai. Pareiškėjos įsitikinimu, matuojant triukšmo lygį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aplinkoje, turėjo būti taikomi HN 33:2011 1 lentelės 3 punkte (Gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo) nurodyti ribiniai dydžiai, kadangi šioje gatvėje eismas vyksta dviem kryptimis ir tai yra viena pagrindinių gatvių, kuria automobiliais vykstama į Rotušės aikštę ir iš jos. Dėl šios priežasties privaloma įvertinti transporto sukeliamą triukšmą ir taikyti 1 lentelės 3 punkte nurodytus ribinius dydžius.

2.5.       Patikrinimo akte nurodyta, kad nustatytas HN 30:2018 pažeidimas. Pareiškėjo įsitikinimu, nebuvo laikytasi nustatytos matavimų tvarkos, kas galėjo turėti įtakos matavimų rezultatams. HN 30:2018 16 punkte nurodyta, kad atliekant infragarso ir žemadažnio garso matavimus, patalpoje, kurioje atliekamas matavimas, turi būti uždaryti langai ir durys. Protokole 2 nurodyta, kad matavimai atlikti esant uždarytiems langams, tačiau nieko nepasisakoma apie duris.

3.       Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1.       NVSC Kauno departamentas 2019 m. birželio 13 d. gavo fizinio asmens prašymą (registracijos Nr. 1-58320), kuriame prašoma atlikti patikrinimą dėl aitraus kepamo maisto kvapo ir grojamos trankios muzikos iki 5 val. ryto. Šiuo pagrindu, vadovaudamasis Reglamentu, NVSC Kauno departamentas 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. spalio 10 d. atliko operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Šios operatyviosios kontrolės tikslas – įvertinti 2019 m. birželio 13 d. skunde minimas aplinkybes pagal Triukšmo valdymo įstatymo ir HN 33:2011 bei HN 30:2018 reikalavimus. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti Patikrinimo akte, kuriame nustatyti HN 33:2011 7 punkto, HN 30:2018 7 punkto bei Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai.

3.2.       Sistemiškai vertinant tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reguliavimą, pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsauga privalo būti užtikrinama iš esmės, nepriklausomai, kurios rūšies kontrolė yra atliekama, todėl pagal Reglamento 46 punktą objekto atstovo dalyvavimas atliekant matavimus gyvenamojoje aplinkoje yra negalimas ir tai neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintam lygiateisiškumo principui.

3.3.       Reglamento 67 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kas yra priskiriama mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams, todėl operatyviosios kontrolės metu nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas net ir 0,2 dB A yra vertinamas kaip HN 33:2011 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

3.4.       Laboratorinius triukšmo matavimus, vadovaudamasis LST ISO 1996-1:2017 ir LST ISO 1996-2:2017 standartais, atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, akredituota Lietuvos nacionaliniame akreditacijos biure. Protokoluose ir Patikrinimo akte nenurodomas tikslus tiriamų patalpų adresas, nei tiksli patalpų vieta pastate, dėl pareiškėjo, pranešusio apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. 

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80) PA-7731 teisėtumo ir pagrįstumo.

6.       Teismas nustatė, kad NVSC Kauno departamentas 2019 m. birželio 13 d. gavo fizinio asmens prašymą (registracijos Nr. 1-58320), kuriame keliamas klausimas dėl aitraus kepamo maisto kvapo ir grojamos trankios muzikos iki 5 val. ryto. Vadovaujantis Reglamentu NVSC Kauno departamentas 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. spalio 10 d. atliko operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Šios operatyviosios kontrolės tikslas – įvertinti 2019 m. birželio 13 d. gautame prašyme minimas aplinkybes pagal Triukšmo valdymo įstatymo, HN 33:2011 bei HN 30:2018 reikalavimus. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti Patikrinimo akte, kuriame nustatyti HN 33:2011 7 punkto, HN 30:2018 7 punkto bei Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai. Pareiškėjui buvo pateikti šie nurodymai: 1) iki 2019 m. gruodžio 3 d. imtis priemonių ir užtikrinti, kad gyvenamajame/miegamajame kambaryje ir gyvenamojo namo aplinkoje (duomenys neskelbtini), pareiškėjo įmonės keliamas triukšmas neviršytų HN 33:2011 7 punkte, HN 30:2018 7 punkte nurodytų ribinių dydžių, bei vykdyti Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas nuolat; 2) apie nurodymų vykdymą, pasibaigus pažeidimų pašalinimo terminams, per 3 darbo dienas raštu informuoti NVSC Kauno departamentą.

7.       Teismas pabrėžė, kad triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato Triukšmo valdymo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.  iki 2020 m. sausio 1 d.). Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius taip pat reguliuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Reglamento (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.), HN 33:2011 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. vasario 14 d.) bei HN 30:2018 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 1 d.) nuostatos, taip pat Lietuvos standartai LST ISO 1996-1:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“ ir LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“.

8.       Teismas nurodė, kad operatyviosios kontrolės vykdymo eiga apibrėžta Reglamento 43–47 punktuose. Operatyvioji kontrolė vykdoma Reglamento 25, 27–38 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus tai, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, bei tai, kad, siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pareigūnas prisistato ir patikrinimą atlieka lydimas bet kurio tuo metu objekte buvusio objekto atstovo (45 p.). Teismas, įvertinęs paminėtas nuostatas, taip pat Reglamento 46, 47 punktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog dėl pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugos laboratoriniai matavimai patikrinimo metu pranešėjų gyvenamojoje aplinkoje atliekami nedalyvaujant tikrinamo objekto atstovui, todėl teismas atmetė skunde nurodytą aplinkybę, jog atliekamos operatyviosios kontrolės metu buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo principas ir nepagrįstai Patikrinimo akte nepateikta informacija apie tikslų adresą, kuriuo buvo atliekami matavimai, bei apie gyvenamųjų patalpų/miegamojo kambario vietą pastate.

9.       Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad nežymus normų viršijimas turėtų būti pripažįstamas mažareikšmiu, nes operatyviosios kontrolės metu nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas net ir 0,2 dB A, o didžiausias F laikinis svertinis ir A dažninis svertinis garso slėgio lygio viršijimas 0,7 dB yra vertinami kaip HN 33:2011 7 punkto, HN 30:2017 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs Reglamento 67 punkto turinį, kuris reguliuoja mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus (67.1–67.4 p.).

10.       Teismas nurodė, kad HN 33:2011 7 punkte nustatyta, jog triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. HN 33:2011 1 ir 2 lentelėse nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartais LST ISO 1996-1 [5.9] ir LST ISO 1996-2 [5.10] (11 p.). HN 33:2011 1 lentelėje nurodytų triukšmo rodiklių matavimo trukmė priklauso nuo garso šaltinio (-ių) ir yra nurodoma matavimo metoduose arba standartuose. Šios higienos normos 2 lentelėje nurodytų triukšmo rodiklių įvertinimo laiko tarpsnis (ilgalaikė trukmė) yra vieni metai (12 p.). Pagal HN 33:2011 13 punktą, triukšmo matavimai ir (ar) modeliavimas gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje atliekami garso sklidimo laisvojo lauko sąlygomis. Atliekant triukšmo matavimo procedūras pastatų išorės aplinkoje bei taikant pataisas esant skirtingiems mikrofono įrengimo atvejams, turi būti vadovaujamasi Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1 [5.9] ir LST ISO 1996-2 [5.10] pateiktais nurodymais. Teismas pažymėjo, kad HN 33:2011 1 lentelės 3 punktas nurodo didžiausius leistinus triukšmo ribinius dydžius gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo, o HN 33:2011 1 lentelės 4 punktas nurodo didžiausius leistinus triukšmo ribinius dydžius gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisingai buvo pritaikyti HN 33:2011 1 lentelės 4 punkte nurodyti didžiausi leistini triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą, nes 2019 m. birželio 13 d. gautame fizinio asmens prašyme buvo keliamas klausimas ne dėl viešojo naudojimo gatvėmis, magistraliniais, krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais važiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo, bet dėl aitraus kepamo maisto kvapo ir grojamos trankios muzikos iki 5 val. ryto naktiniame klube „Taboo“. Be to, iš 2019 m. birželio 13 d. gauto fizinio asmens prašymo akivaizdu, kad prašymą pateikęs asmuo gyvena gyvenamosios paskirties pastate, tokią aplinkybę liudijo ir patikrinimą atlikusios NVSC Kauno departamento vyriausiosios specialistės. Todėl NVSC Kauno departamentas pagrįstai netyrė ir nevertino transporto sukeliamo triukšmo ir netaikė HN 33:2011 1 lentelės 3 punkte nurodytų ribinių dydžių.

11.       Teismas pažymėjo, kad Valstybiniam visuomenės sveikatos priežiūros centrui ir jam pavaldžioms teritorinėms įstaigoms vykdant visuomenės sveikatos saugos kontrolės funkciją (šiuo atveju operatyviąją kontrolę) nesuteikta kompetencija pačioms atlikti triukšmo matavimus, t. y. taikyti triukšmo matavimų standartizacijos norminius dokumentus. Reglamento VII skyriaus „Laboratorinių tyrimų (matavimų) atlikimo tvarka“ 63 punkte nurodyta, kad fizikinius matavimus Matavimo (-ų) užsakyme (Reglamento 4 priedas) nurodytu patikrinimo metu turi atlikti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, t. y. kompetentingas atlikti tokius tyrimus pagal Lietuvos standartus LST ISO 1996-1:2017 ir LST ISO 1996-2:2017 subjektas. Teismas nustatė, kad NVSC Kauno departamentas 2019 m. birželio 19 d. užsakymu Nr. PER-K-765 kreipėsi į Laboratoriją, prašydamas atlikti triukšmo ir infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimą gyvenamajame/miegamajame kambaryje (duomenys neskelbtini), pirmajame ir antrajame aukštuose, ir gyvenamojoje (duomenys neskelbtini), šaltinis – pareiškėjo naktinio klubo „Taboo“, esančio (duomenys neskelbtini), vykdomos veiklos (muzikinis triukšmas) ir aplinkos triukšmas/aplinkos (liekamasis) triukšmas (visuminis).

12.       Teismas iš Patikrinimo akto nustatė, kad šis individualus administracinis aktas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Patikrinimo akte nurodyti visų atliktų tyrimų (matavimų) rezultatai, kaip reikalaujama pagal Reglamento 30 punktą. Matavimų rezultatai Patikrinimo akte aptarti išsamiai nurodant triukšmo ribines vertes, matavimų laiko tarpsnius, kuriais buvo atlikti matavimai, konkretizuojant triukšmo šaltinio veikimo sąlygas, nurodant triukšmo rodiklius (ekvivalentinį ir maksimalų garso lygį decibelais, ekvivalentinį nuolatinį garso slėgio lygį ir įvertintąjį garso slėgio lygį). Matavimų duomenys Patikrinimo akte panaudoti juos motyvuotai įvertinant HN 33:2011 ir HN 30:2018 reikalavimų kontekste. Patikrinimo aktas grindžiamas Laboratorijos atliktų tyrimų duomenimis, kurie atlikti vadovaujantis LST ISO 1996-1:2017 ir LST ISO 1996-2:2017, tačiau šie standartai Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-52 patvirtinto Nacionalinės standartizacijos veiklos organizavimo ir vykdymo aprašo 15 punkto nustatyta tvarka teismui nebuvo pateikti (2020 m. spalio 20 d. prašymas Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai “Dėl dokumentų pateikimo”). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo dėl paminėtų standartų taikymo nekėlė, Protokolai nepaneigti jokiais objektyviais įrodymais, nes tokio pobūdžio įrodymai teismui nebuvo teikti, todėl priešingos pareiškėjo išvados, nei konstatuota Patikrinimo akte, yra neparemtos leistinais bei tinkamais įrodymais, t. y. neįrodytos, o tuo pačiu nepagrįstos, nes pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias. Taip pat nepaneigtos jokiais kitais leistinais bei tinkamais įrodymais skunde nurodytos aplinkybės dėl nesandarių langų ir durų, leidžiančių išorės triukšmui patekti į gyvenamųjų patalpų vidų, dėl išorės triukšmo įtakos triukšmo kambaryje stiprumui. NVSC Kauno departamentui atlikus valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę patikrinimo rezultatai užfiksuoti Patikrinimo akte ir nustatyti HN 33:2011 7 punkto, HN 30:2018 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai, todėl Patikrinimo akte pagrįstai ir teisėtai duoti nurodymai iki 2019 m. gruodžio 3 d. imtis priemonių pažeidimams pašalinti (Reglamento 35 p.).

III.

13.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Pirmosios instancijos teismais nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo dalyvavimo patikrinimuose. Pareiškėjas neginčija, kad operatyvioji kontrolė gali būti vykdoma iš anksto neįspėjus, tačiau tai nereiškia, jog kontrolės veiksmuose pareiškėjas neturi būti pakviestas dalyvauti.

13.2.       Reglamentas nustato tris valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės rūšis: periodinę kontrolę (planinius patikrinimus), grįžtamąją kontrolę ir operatyviąją kontrolę. Operatyvioji kontrolė vykdoma Reglamento 25, 27–38 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus tai, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, bei tai, kad siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pareigūnas prisistato ir patikrinimą atlieka lydimas bet kurio tuo metu objekte buvusio objekto atstovo (Reglamento 45 p.). Jeigu vykdant operatyviąją kontrolę be išankstinio objekto informavimo objekto keliamo triukšmo, vibracijos ar kitų laboratorinių matavimų išjungus triukšmo, vibracijos ar kitą taršos šaltinį patikrinimo metu atlikti neįmanoma (uždara teritorija, patikrinimo metu nėra asmens, įgalioto išjungti triukšmo, vibracijos ar kitą taršos šaltinį, apie triukšmo, vibracijos ar kito taršos šaltinio išjungimą reikia iš anksto informuoti kitus asmenis ar pan.), siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, laboratoriniai matavimai patikrinimo metu pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atliekami veikiant objekto triukšmo, vibracijos ar kitam taršos šaltiniui nedalyvaujant objekto atstovui (Reglamento 46 p.). Išjungus objekto triukšmo, vibracijos ar kitą taršos šaltinį laboratoriniai matavimai pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atliekami kaip galima greičiau su objekto vadovu, jo įgaliotu ar atsakingu asmeniu bei pareiškėju suderintu laiku. Šių matavimų atlikimo sąlygos (laikas, meteorologinės sąlygos ir pan.) turi būti maksimaliai panašios į tas, kurioms esant buvo atliekami laboratoriniai matavimai veikiant objekto triukšmo, vibracijos ar kitam taršos šaltiniui (Reglamento 47 p.). Reglamento 52 punktas numato, kad jeigu laboratorinius tyrimus (matavimus) patikrinimo metu atlieka laboratorijos darbuotojas, taip pat turi dalyvauti kontrolę vykdantis pareigūnas bei objekto vadovas, jo įgaliotas ar atsakingas asmuo, o operatyviosios kontrolės atveju – objekto atstovas. Galimybė dalyvauti patikrinime pareiškėjo atstovams yra ne savitikslė. Dalyvavimas ne tik sudarytų sąlygas stebėti matavimo procesą (ar nėra procedūrinių pažeidimų), tačiau tuo pačiu leistų gauti betarpišką, tiesioginę informaciją apie pažeidimą (kas yra triukšmo šaltinis, kur konkrečiai girdimas triukšmas, kokie pašaliniai veiksniai turi įtakos triukšmui ir pan.). Patikrinimo akte nurodoma, kad triukšmas fiksuojamas gyvenamajame kambaryje ir pareiškėjui teikiamas nurodymas užtikrinti, jog triukšmas gyvenamajame kambaryje neviršytų normų, nustatytų HN 33:2011, tačiau net nepateikiama informacija apie gyvenamojo kambario faktinę vietą pastate, gyvenamojo kambario padėtį galimo triukšmo šaltinio atžvilgiu. Nebuvus galimybės dalyvauti patikrinimuose ir stebėti, ar nėra pažeidimų atliekant matavimus, pareiškėjas nepagrįstai atsiduria nepalankesnėje pozicijoje, nes negali patikrinti ginčytinų faktinių aplinkybių.

13.3.       Teismo sprendime nepagrįstai neišnagrinėtos pareiškėjo ginčijamos faktinės aplinkybės, sąlygojančios galimus matavimų netikslumus. Šiuo atveju reikšmingos yra tos aplinkybės, kurios egzistavo matavimų metu. Kadangi pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti patikrinime, jis neturi objektyvios galimybės pateikti tiesioginių įrodymų, kad matavimai vyko ne tokiomis aplinkybėmis, kokios nurodytos patikrinimo dokumentuose. Skunde pareiškėjas nurodė visas aplinkybes, kurios turi būti išnagrinėtos ir kurių įtaka matavimų rezultatų teisingumui turi būti įvertinta, kas skundžiamame sprendime nebuvo padaryta. Patikrinimo akte nurodyta, kad gyvenamajame/miegamajame kambariuose (I ir II aukšte) ekvivalentinis garso slėgio lygis nustatytų normų neviršijo tiek veikiant pareiškėjo stacionariems triukšmo šaltiniams, tiek neveikiant. Matuojant liekamąjį maksimalų garso slėgio lygį veikiant pareiškėjo stacionariems triukšmo šaltiniams, I aukšte norma viršyta 0,7 dB A, o II aukšte norma viršyta 0,2 dB A. Normos viršijimas yra itin nežymus, jį galėjo sąlygoti įvairūs papildomi aplinkoje esantys triukšmo šaltiniai (pvz., buitinių technikos prietaisų garsai, išorės garsai). Įrodymų, jog atliekant matavimus jokie kiti papildomi triukšmo šaltiniai neveikė, nėra pateikta. Triukšmo lygio viršijimą galėjo sukelti bet koks pašalinių prietaisų ar asmenų buvimas. Be to, gyvenamojo namo aplinkoje, neveikiant pareiškėjo stacionariems triukšmo šaltiniams, nustatytas maksimalus liekamasis garso slėgio lygis 55,3 dB A. Aplinkos triukšmas, už kurį pareiškėjas nėra atsakingas ir kurio atsakovas nepagrįstai neidentifikavo, gali turėti įtakos triukšmo lygiui patalpų viduje, tačiau ši aplinkybė nebuvo vertinama ir nebuvo nagrinėjamas jos galimas poveikis. Nors nurodyta, kad langai matavimo metu buvo uždaryti, tačiau nesiaiškinamas jų sandarumas ir kitos savybės, leidžiančios išorės triukšmui patekti į patalpų vidų. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pašaliniai veiksniai neturėjo įtakos triukšmo normos viršijimo priežasčiai, turi būti vertinama aplinkybė, jog maksimalus liekamasis garso slėgio lygis viršijamas labai nežymiai. Be to, maksimalus garso slėgio lygis nustatomas pagal pavienius, epizodinius triukšmo padidėjimo atvejus, todėl žala faktiškai negali būti padaroma, kai toks triukšmo lygio padidėjimas praktiškai negirdimas žmogaus ausiai. Toks nežymus normų viršijimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad gali būti sukeltas pašalinių veiksnių, o ne pareiškėjo ūkinės veiklos, turi būti pripažįstamas mažareikšmiu, ir šiuo atveju neturi būti konstatuojamas HN 33:2011 ir Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimas, o pareiškėjas savo ruožtu neturi būti įpareigojamas imtis kokių nors taisomųjų priemonių. A. Jakšto gatvėje vyksta intensyvus eismas, taip pat ir naktimis, kadangi šioje gatvėje eismas vyksta dviem kryptimis ir tai yra viena pagrindinių gatvių, kuria automobiliais vykstama į Rotušės aikštę ir iš jos. Eismas itin suintensyvėja ketvirtadienio – šeštadienio naktimis, kai miesto gyventojai ir svečiai vyksta į Senamiestį pramogauti. Eismo įtaka turėjo būti įvertinta.

13.4.       Patikrinimo akte nurodyta, kad nustatytas HN 30:2018 pažeidimas. Nebuvo laikytasi nustatytos matavimų tvarkos, kas galėjo turėti įtakos matavimų rezultatams. HN 30:2018 16 punkte nurodyta, kad atliekant infragarso ir žemadažnio garso matavimus, patalpoje, kurioje atliekamas matavimas, turi būti uždaryti langai ir durys. Protokole nurodyta, kad matavimai atlikti esant uždarytiems langams, tačiau nieko nepasisakoma apie duris. 

13.5.       Patikrinimo akte nepateikta informacija nei apie tikslų adresą, kuriuo buvo atliekami matavimai, nei apie gyvenamųjų patalpų/miegamojo kambario vietą pastate. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi subjektyviu vertinimu, kad tai buvo gyvenamosios patalpos. Tačiau patalpų paskirtis turi būti nustatoma pagal oficialius dokumentus, o ne pagal subjektyvų vertinimą ar pagal skundo dėl triukšmo autoriaus, kuris yra suinteresuotas pažeidimo nustatymu, paaiškinimus. Vien tik aplinkybė, kad asmuo kurias nors patalpas naudoja kaip gyvenamąsias, nereiškia, jog patalpos oficialiai Nekilnojamojo turto registre registruotos kaip gyvenamosios ir joms turi būti taikomi gyvenamosios patalpoms skirtos triukšmo normos. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė dokumentais pagrįstų įrodymų, kokiose konkrečiai patalpose vykdė matavimus. Be to, iš protokolo netgi nėra aišku, kuo remiantis atsakovas nustatė, kad triukšmo šaltinis yra būtent pareiškėjo įrenginių darbas.

14.       Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15.       Atsakovas atsiliepime nurodo, kad, sistemiškai vertinant tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reguliavimą, pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsauga privalo būti užtikrinama iš esmės, todėl objekto atstovo dalyvavimas atliekant matavimus gyvenamojoje aplinkoje yra neįmanomas. Tai imperatyviai nustatyta ir Reglamento 46 punkte. Atsakovas taip pat pažymi, kad Reglamento 67 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kas yra priskiriama mažareikšmiams teisės aktų reikalavimų pažeidimams. Atsižvelgiant į šias Reglamento nuostatas, bet kurių kitų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, todėl operatyviosios kontrolės metu nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas net ir 0,2 dB A yra vertinamas kaip HN 33:2011 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Taip pat operatyviosios kontrolės metu atliktų valstybinės triukšmo kontrolės metu triukšmo matavimų rezultatų neapibrėžtumai buvo vertinami triukšmo šaltinių valdytojų naudai. Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės apie gretimų gatvių automobilių eismą, langų ir durų uždarymą, patalpų vietą ir paskirtį buvo išnagrinėtos žodinių teismo posėdžių metu ir išsamiai paaiškintos liudytojų parodymuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2019 m. spalio 18 d. patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80) PA-7731 teisėtumo ir pagrįstumo.

17.       Ginčijamas atsakovo patikrinimo aktas, surašytas atlikus valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, siekiant įvertinti 2019 m. birželio 13 d. gautame skunde minimų faktų atitiktį Triukšmo valdymo įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604, ir Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-75, reikalavimams. Patikrinimo akte buvo padaryta išvada, kad veikiant pareiškėjo naktinio klubo „Taboo“ triukšmo šaltiniams (muzikiniam triukšmui), gyvenamajame/miegamajame kambaryje ir gyvenamojo namo aplinkoje (duomenys neskelbtini), nustatyti HN 33:2011 7 punkto, HN 30:2018 7 punkto bei Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai. Pareiškėjui buvo pateikti nurodymai: 1) iki 2019 m. gruodžio 3 d. imtis priemonių ir užtikrinti, kad gyvenamajame/miegamajame kambaryje ir gyvenamojo namo aplinkoje (duomenys neskelbtini), pareiškėjo įmonės keliamas triukšmas neviršytų HN 33:2011 7 punkte, HN 30:2018 7 punkte nurodytų ribinių dydžių bei vykdyti Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatas nuolat; 2) apie nurodymų vykdymą, pasibaigus pažeidimų pašalinimo terminams, per 3 darbo dienas raštu informuoti NVSC Kauno departamentą. 

18.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19.       Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato Triukšmo valdymo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) (1 str. 1 d.). Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. Be jau minėto Triukšmo valdymo įstatymo, ginčo teisinius santykius reguliuoja Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Reglamento (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.), HN 33:2011 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. vasario 14 d.) bei HN 30:2018 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 1 d.) nuostatos, taip pat Lietuvos standartai LST ISO 1996-1:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“ ir LST ISO 1996-2:2017 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Garso slėgio lygių nustatymas“. Vadovaujantis Reglamentu, NVSC Kauno departamentas 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. spalio 10 d. buvo atlikta ir operatyvioji tiesioginė valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Operatyviosios kontrolės vykdymo eiga apibrėžta Reglamento 43–47 punktuose ir konkrečiai operatyvioji kontrolė vykdoma pagal Reglamento 25, 27–38 punktuose nustatytą tvarką, išskyrus tai, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, bei tai, kad siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pareigūnas prisistato ir patikrinimą atlieka lydimas bet kurio tuo metu objekte buvusio objekto atstovo (Reglamento 45 p.). Kaip jau buvo minėta, ginčijamame Patikrinimo akte nustatyti HN 33:2011 7 punkto, HN 30:2018 7 punkto bei Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimai.

20.       Skunde nurodyta, jog pareiškėjas nepagrįstai nebuvo pakviestas dalyvauti patikrinime, stebėti procesą, todėl atsidūrė nepalankesnėje pozicijoje, nes matavimų patikimumas pareiškėjui kelia abejonių dėl tam tikrų ginčytinų faktinių aplinkybių. Tuo pačiu apeliaciniame skunde pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais: atsakovas, priimdamas Patikrinimo aktą, neužtikrinęs pareiškėjo teisės dalyvauti patikrinime, pažeidė Reglamentą, taip pat atsakovas pažeidė higienos normų reikalavimus.

21.       Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl įrodymų, patvirtinančių HN 30:2018 16 punkto pažeidimą, netinkamumo. HN 30:2018 16 punkte įtvirtinta, kad atliekant infragarso ir žemadažnio garso matavimus, patalpoje, kurioje atliekamas matavimas, turi būti uždaryti langai ir durys.  Protokole nurodyta, kad matavimai atlikti esant uždarytiems langams, tačiau nieko nepasisakoma apie duris. Teisėjų kolegijos nuomone, nors HN 30:2018 16 punkte nenurodoma, kad atitinkamame protokole, kuris surašomas atlikus patikrinimus pagal minėtus reikalavimus, nepasisakymas apie langų arba durų būseną patalpos tikrinimo metu, yra mažareikšmis trūkumas, tai nėra esminė aplinkybė, daranti visą Patikrinimo aktą ir Protokolą negaliojančiais. Gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012).

23.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl pažeidimų mažareikšmiškumo. Reglamento 67 punkte (67.1–67.4 p.) yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kas yra priskiriama mažareikšmiams teisės aktų reikalavimų pažeidimams. Atsižvelgiant į šias Reglamento nuostatas, bet kurių kitų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, todėl operatyviosios kontrolės metu nustatytas triukšmo ribinių dydžių viršijimas net ir 0,2 dB A yra vertinamas kaip HN 33:2011 7 punkto ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Vadovaudamasi paminėtu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegijos sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad padaryti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.

24.       Nesutiktina ir su pareiškėjo teiginiu, kad pareiškėjo dalyvavimas patikrinime šiuo atveju buvo būtinas. Reglamento 46 punktas nustato, kad siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, laboratoriniai matavimai patikrinimo metu pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje atliekami veikiant objekto triukšmo, vibracijos ar kitam taršos šaltiniui nedalyvaujant objekto atstovui. Todėl, vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjo dalyvavimas patikrinime šiuo atveju buvo būtinas.

25.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo teiginiu, kad Patikrinimo akte nepateikta informacija nei apie tikslų adresą, kuriuo buvo atliekami matavimai, nei apie gyvenamųjų patalpų/miegamojo kambario vietą pastate. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad Patikrinimo akte ir Protokole yra aiškiai nurodyta, kad yra patikrintas pareiškėjui priklausantis naktinis klubas „Taboo“ adresu (duomenys neskelbtini). Tikslus pranešėjo adresas, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pagrįstai nenurodytas, atsižvelgiant į Reglamento 46 punktą dėl pareiškėjo, pranešusio apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

26.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios ir procedūrines teisės normas, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AES GROUP“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

Teisėjai                       Veslava Ruskan

 Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė