Skundo Nr. II- 203-655/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02265-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: 63.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,
Sekretoriaujant Eglei Juodvalkytei,
dalyvaujant institucijos skyrusios nuobaudą atstovui Viktorui Benkui,
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. P.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus raj. sav. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., skundą dėl Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos nutarimu paskirtos nuobaudos panaikinimo,
nustatė:
2014 m. sausio 15 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. J. P. paskyrė 120 litų baudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą.
2014 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. P. skundas dėl Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2014-01-15 nutarimo Nr. 10N-6142355-14 panaikinimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodo, kad jis nesutinka su paskirta nuobauda, kadangi mano, kad šiuo nutarimu yra pažeistos jo, kaip Lietuvos piliečio teisės į asmens lygybės prieš įstatymą principą, kurios buvo pažeistos dėl galiojančio prieštaringo teisinio reguliavimo.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovė atsiliepime į J. P. skundą prašo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014-01-15 nutarimą Nr. 10N-6142355-14 palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo netenkinti, nurodo, kad pažeidėjas buvo nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nutarimas jo atžvilgiu priimtas nepagrįstai ir prašė jį panaikinti. Palaikydamas skundo motyvus, papildomai paaiškino, kad nuobauda paskirta neteisingai, vien dėl to, kad pats nuobaudos paskyrimo faktas prieštarauja jo kaip Lietuvos piliečio teisei į įstatymo lygybę, nes susidaro dviprasmiška situacija, kurioj aplinkybės nepriklauso nuo jo. Jis išvažinėdamas atsitrenkė į mašiną ir yra du problemos sprendimo būdai - randa mašinos savininką jeigu jis yra ir tada surašo deklaraciją ir tuo viskas užsibaigia. Žmonių buvo daug, bet automobilio savininko nerado. Jei būtų suradęs savininką, nebūtų tekę kviesti policijos, jie nebūtų atvažiavę, nebūtų surašę protokolo, nebūtų gavęs administracinės baudos. Prašo skundą patenkinti.
Institucijos paskyrusios administracinę nuobaudą atstovas teismo posėdyje nurodė, kad bauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, nes J. P. vairuodamas automobilį padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlusį svetimo turto sugadinimą. Todėl mano, kad bauda paskirta teisingai.
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto litų iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. numato, jog eismo įvykis - tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. To paties įstatymo 30 str. 1 d. nustato, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančių KET nuostatas (232 ir 234 p.) kviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą privaloma, kai: a) eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės, b) su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, c) dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Visais kitais atvejais, jeigu eismo įvykio vietoje sutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu, yra užpildoma eismo įvykio deklaracija ir kreipiamasi tiesiai į draudikus.
Iš KET 232 p. nuostatos matyti, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. KET 232 p. numato galimybę eismo įvykio dalyviams susitaikyti, užpildant eismo įvykio deklaraciją. Tokiu atveju, administracinė atsakomybė kaltam asmeniui neatsiranda, o jos netaikymą nulemia nukentėjusio asmens sutikimas pildyti deklaraciją. Tuo tarpu situacija, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, aiškiai nereglamentuota, KET 234 p. nurodant tik, kad tokiu atveju turi būti kviečiama policija. Tokiu atveju, administracinės atsakomybės taikymą kalto asmens atžvilgiu, pastarajam net visiškai pripažįstant savo kaltę ir sutinkant su policijos pareigūnų nubraižyta įvykio schema, nulemia vien tik nukentėjusiojo asmens nebuvimas eismo įvykio vietoje ir kalto asmens pilietinės pareigos paklusti galiojančių teisės aktų nustatytai tvarkai sąžiningas vykdymas.
J. P. pripažino savo kaltę, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, padėjo išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, be to administracinį teisės pažeidimą jis padarė netyčia, o dėl neatsargumo, kas mažina veikos pavojingumą. Tačiau policijos pareigūnai nesiaiškino nukentėjusio asmens pozicijos dėl galimybės susitaikyti, teismui taip pat nepavyko išsiaiškinti nukentėjusio asmens pozicijos, R. M. buvo kelis kartus kviestas šaukimais į teismo posėdžius, tačiau šaukimų neatsiėmė, buvo informuotas apie teismo posėdį telefonu, tačiau neatvyko, todėl byloje apklaustas nebuvo.
Nagrinėjamu atveju, nekyla abejonės, kad buvo padarytas Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas ir policijos patruliai pagrįstai surašė J. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Vis dėlto situacijos, kai eismo įvykis, konkrečiai - susidūrimas su stovinčia transporto priemone namo kieme - sukelia skirtingas teisines pasekmes Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą padariusiam asmeniui dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. nukentėjusiojo asmens buvimo netoliese, ar nebuvimo, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteikia atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą, neatitinka pažeidimo pavojingumo, administracinės nuobaudos taikymo tikslų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla J. P. atžvilgiu nutrauktina.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014-01-15 nutarimą Nr. 10N-6142355-14, priimtą J. P. atžvilgiu ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė