Administracinė byla Nr. I-3003-561/2016

         Proceso Nr. 3-61-3-01679-2015-4

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 1.6.7.; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjai L. M., atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Stasiui Mateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis skyrius).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Pareiškėja L. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Utenos teritorinio skyriaus (toliau – ir Tarnybos skyrius) 2014-11-06 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4867 (toliau – ir Aktas); 2) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-12-15 sprendimą Nr. SS-3511; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2015-02-24 sprendimą Nr. S-67.

Pareiškėja paaiškino, kad nesutinka, jog jai buvo nustatytas tik vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas, nes ji negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susikoncentravimo ir tikslumo, o ilgalaikis vaikščiojimas sukelia negalavimų, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų. Pabrėžė, kad gali panešti tik labai nedidelį svorį, faktiškai negali dirbti jokio darbo. Namuose vos menkai ką padariusi jau pavargsta, darosi silpna, negera, reikia ilsėtis. Pareiškėjos manymu, turėjo būti nustatytas mažesnis nei vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas. Pažymėjo, kad pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu nebuvo nurodyta gretutinė diagnozė E03.8 – Kita patikslinta hipotirozė.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visą.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti, kriterijus.

Tarnyba pažymėjo, kad sveikatos funkcinis sutrikimas tiek 2009 m., tiek ir vėlesniais darbingumo lygio vertinimo laikotarpiais buvo nustatomas vadovaujantis tuo pačiu medicininiu kriterijumi, t. y. Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 86 punktu, kuris taikomas esant nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atvejais – pooperacinės būsenos ir kt. Bazinis darbingumas vertinamas priklausomai nuo bendro funkcijos sutrikimo – lengvo, vidutinio ar sunkaus. Pareiškėjai buvo nustatytas vidutinis funkcinis sutrikimas, t. y. kai asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, veiklos, kuriai atlikti reikia pastovaus susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų, vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą. Galimos vertės, numatytos minėto kriterijaus, buvo nuo 40 iki 70 proc. Atsižvelgiant į tuo metu diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą, pareiškėjai buvo nustatyta minimali galima vertė intervale, t. y. 40 proc. bazinio darbingumo dydžio. Pažymėjo, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, darbingumo lygis nustatomas tik po to, kai yra baigiamas gydymo procesas, bei išnaudojamos reabilitacijos priemonės ir kai išlieka organizmo funkcijos sutrikimas. Kadangi po atlikto gydymo išliksiantis sveikatos sutrikimo mastas nebuvo galutinai žinomas, nebuvo ir galimybės pritaikyti specialaus kriterijaus, reglamentuojančio virškinimo sistemos ligas, o šiuo konkrečiu atveju darbingumo lygio netekimą reglamentuojančio kriterijaus dėl skrandžio funkcijos sutrikimo. Tokiais atvejais yra taikomas bendras kriterijus, naudojamas būtent tokiais atvejais.

Tarnyba nurodė, kad ginčo laikotarpiu 2014 metais pareiškėjos darbingumo lygis buvo įvertintas pritaikius tapatų sveikatos funkcinį sutrikimą reglamentuojantį kriterijų (vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas), tačiau dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo tokio sunkumo funkcijos sutrikimas nuo 2012-02-01 vertinamas didesne 55 proc. dydžio bazinio darbingumo verte. Paaiškino, kad darbingumo lygis, vertinant su ankstesniais laikotarpiais, iš esmės pasikeitė todėl, kad keitėsi Kriterijų aprašas, kuris, vadovaujantis 2011-12-27 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-551/V-1149 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Kriterijų aprašo 1-ąjį priedą išdėstė nauja redakcija. 2012-02-01 įsigaliojus naujai Kriterijų aprašo 1-ojo priedo redakcijai, paskutinį kartą Tarnybos Utenos teritoriniam skyriui 2014 m. vertinant pareiškėjos darbingumo lygį buvo taikoma aktuali naujai patvirtinta ir įsigaliojusi Kriterijų aprašo 1-ojo priedo redakcija ir pritaikytas tapatus sveikatos funkcijos sutrikimą reglamentuojantis 81.2 punktas. Tačiau šiuo atveju pastarasis Kriterijų aprašo punktas gali būti vertinamas vienintele galima 55 proc. bazinio darbingumo verte.

Nuo 2014-07-01 įsigaliojus darbingumo lygio vertinimo tvarką reglamentuojančių teisės normų pakeitimams, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus ne tik medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, bet ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti, kriterijus. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu, vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Darbingumo lygio vertinimo byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodyta informacija apie asmens sveikatos funkcinius sutrikimus ir bendrą asmens savijautą vertinama kompleksiškai. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindamas pareiškėjos darbingumo lygį, vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją ir, objektyviai įvertinęs asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas.

Tarnyba nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog nebuvo įvertinta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą E03.8. Diagnozė skundžiamame sprendime buvo įvertinta vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 59.1 papunkčiu, kuris taikomas dėl lengvo hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimo, antinksčių nepakankamumo, necukrinio diabeto, kitų vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimų (E00–E07), (E20–E34), kitų gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimų (E15-E16), vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimų sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (E35), medžiagų apykaitos sutrikimų (E70–E80, E83–E90) po gydymo, pasiekus hormonų pusiausvyrą ir taikant pakaitinę terapiją, kai asmuo yra visiškai savarankiškas. Bazinis darbingumas buvo įvertintas 100 proc. bazinio darbingumo verte ir taikytas, nes pareiškėjai buvo diagnozuota medikamentais koreguojama hipotirozė.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Tarnybos atstovas prašė pareiškėjos skundo netenkinti, nurodydamas, kad priimti sprendimai yra pagrįsti teisės aktais, todėl teisėti.

Ginčas byloje kilęs dėl Tarnybos skyriaus 2014-11-06 akto Nr. DL-4867, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-12-15 sprendimo Nr. SS-3511 bei Komisijos 2015-02-24 sprendimo Nr. S-67, nustatant pareiškėjai darbingumo lygį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybos skyrius 2014-11-06 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4867, atlikęs L. M. darbingumo lygio vertinimą, nustatė jai 55 procentų darbingumo lygį (b. l. 94–100).

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2014-12-15 sprendimu Nr. SS-3511 „Dėl L. M. darbingumo lygio“, įvertinęs Tarnybos skyriaus 2014-11-06 Akto pagrįstumą, nusprendė nekeisti Tarnybos skyriaus Akto (b. l. 23–25).

Pareiškėja 2015-01-14 su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri, 2015-02-24 išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, sprendimu Nr. S-67 pareiškėjos skundą atmetė ir paliko Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-12-15 sprendimą Nr. SS-3511 nepakeistą (b. l. 41, 26–29).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei jo pagrindu priimtas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas ir šių dokumentų priedai.

Pagal Įstatymo 2 str. 3 dalį, darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal minėto straipsnio 6 dalį, neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Įstatymo 2 str. 7 dalis).

Pažymėtina, kad nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012). Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Ypač pabrėžtina tai, kad Tarnybai ir Komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialių (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis, o asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatinėjamas, neturint atitinkamų žinių, sprendimai ne visada yra aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus, pareiškėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtą sprendimą, o institucija, nagrinėjanti skundą ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo (LVAT 2010-11-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1456/2010, 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, reikalinga patikrinti, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas (Tarnybos skyriaus ir Tarnybos skundžiami administraciniai aktai) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje (Komisijoje) nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos prašymuose ir skunde nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 dalis).

Vadovaujantis ginčo teisinių santykių reguliavimu, asmens darbingumo lygis yra nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) (3.1. punktas); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas) (3.2. punktas).

Priimant sprendimą dėl darbingumo lygio, pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinami medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Kriterijų aprašo 4–6 punktai). Kriterijų aprašo 1 priede pateiktas sąrašas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais tam tikruose intervaluose. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100. Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną.

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad, ginčo atveju, galutinis 55 procentų bazinis darbingumas pareiškėjai buvo nustatytas pagrįstai, įvertinus byloje esančių dokumentų, apžiūros ir pokalbio su asmeniu, t. y. atlikta skrandžio rezekcija 2009 m. dėl I stadijos naviko, pT1N0M0, gastroezofaginio refliukso ligą bei kita patikslinta diagnozė E03.8, visumą, todėl teismas konstatuoja, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius akte Nr. DL-4867 tinkamai įvardino pareiškėjos ligų diagnozes bei pagrįstai, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81.2 punktu, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų C16.2, K21.9 (TLK-10-AM kodai) nustatė pareiškėjai 55 procentų bazinį darbingumą, o vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 59.1 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos E03.8 (TLK-10-AM kodas) pareiškėjai nustatė 100 procentų bazinį darbingumą, įtakos koeficiento netaikė pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, jog nebuvo įvertinta ši diagnozė, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kriterijų aprašo 11 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Iš užpildyto ir veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno matyti, kad bendra balų suma – 19. Kriterijų aprašo 10 punktas nustatė, kad gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 19–37 balai – koeficientas 1 (10.3 papunktis). Taigi, koeficientas 1 buvo taikytas pagrįstai ir pareiškėjai nustatytas 55 procentų dydžio darbingumo lygis (55 proc. x 1).

Teismas daro išvadą, kad yra pagrįstas Tarnybos pastebėjimas, jog tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne 40 procentų bazinio darbingumo verte vertinamas tuomet, kai atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81.4 papunktį, kuris taikomas esant sunkiam funkciniam sutrikimui, kai asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniniame gyvenime yra labai priklausomas nu kitų žmonių pagalbos. Iš pareiškėjos skundo argumentų, kad ji gali panešti tik labai nedidelį svorį, namuose vos ką nors padariusi pavargstu, silpna, negera, galima daryti išvadą, kad pagrįstai jos bendras funkcinis sutrikimas įvertintas kaip vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas. 

Teismo vertinimu, pareiškėjai galutinis darbingumo lygis (55 procentų) buvo nustatytas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, remiantis Tarnybai pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis bei juos atitinkamai įvertinus. Komisijoje pareiškėjos skundas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijami Tarnybos skyriaus 2014-11-06 Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-4867, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-12-15 sprendimas Nr. SS-3511 bei Komisijos 2015-02-24 sprendimas Nr. S-67 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos L. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                        Arūnas Kaminskas

Irena Paulauskienė

Milda Vainienė