(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. C. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d., kuriomis netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-305-513/2024 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, NŽT ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), prašydamas:

1.1.                      pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo pradžios, nuo sudarymo momento) 0,0053 ha žemės plotą užimančios ažūrinės tvoros ir 0,0483 ha žemės plotą užimančių želdinių perdavimą Valstybei ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su naudmenomis – ažūrine tvora, užimančia užstatytą 0,0053 ha teritoriją ir 0,0483 ha plotą užimančiais želdiniais suformavimą bei Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 13SK-193-(14.13.111.);

1.2.                      taikyti restituciją – grąžinti ieškovo R. C. nuosavybėn žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenas – 0,0053 ha užimančią ažūrinę tvorą 0,0483 ha plotą užimančius želdinius, o nesant galimybės restitucijos taikyti natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – 125 413 Eur;

1.3.                      ex officio (savo iniciatyva) pripažinti ab initio neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005;

1.4.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas;

1.5.                      atnaujinti terminą reikalavimui ex officio pripažinti ab initio neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005 pareikšti.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Inspekcijai organizuoti, vykdyti ar pavesti atlikti ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenų – 0,0053 ha užimančios ažūrinės tvoros demontavimo, griovimo ar kitokio sunaikinimo, esamos padėties keitimo veiksmus, uždrausti organizuoti ir vykdyti nurodyto statinio griovimo ar kitokio sunaikinimo paslaugų pirkimus, uždrausti priimti nurodyto statinio griovimo ar kitokio sunaikinimo tikslu administracinius ar kitus atsakovės Inspekcijos kompetencijai priskirtus aktus; uždrausti atsakovei Inspekcijai vykdyti paskelbto pirkimo (paskelbimo data – 2024 m. rugpjūčio 2 d., pavadinimas – Savavališkai valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytos nesudėtingojo statinio – tvoros, griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbai) organizavimą bei įgyvendinimą (vykdymą).

3.       Nurodė, kad atsakovė Inspekcija organizuoja viešą pirkimą ginčo statinio (tvoros) griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbams įsigyti. Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas – 2024 m. rugpjūčio 13 d., 10 val. (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2024-699761). Dėl to atsirado pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinti bylos šalių ir ginčo objekto status quo (esamą padėtį). Atsakovė, neišnagrinėjus ginčo iš esmės, ėmėsi veiksmų sunaikinti restitucijos dalyką. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas taptų nebegalimas, nes prašomo grąžinti nekilnojamojo turto objekto nebeliktų. Iš atsakovės organizuojamo darbų pirkimo medžiagos matyti, kad atsakovė siekia, teismui nespėjus išnagrinėti ginčo iš esmės, ginčijamame 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 nurodytų ginčijamų ir tikrovės neatitinkančių pasekmių pagrindu sunaikinti reikalaujamos restitucijos objektą – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenas – 0,0053 ha užimančią ažūrinę tvorą. Daiktas (restitucijos objektas) natūroje yra, todėl turi būti uždrausta atsakovei organizuoti šio objekto sunaikinimui skirtų darbų pirkimą ar atlikti kitokius veiksmus, nukreiptus į ginčo tvoros sunaikinimą (griovimą, demontavimą). Restitucijos taikymas natūra yra įmanomas ir nesukeltų didelių nepatogumų. Be to, restitucija natūra būtų ekonomiškesnė, nekiltų žala. Vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kuris ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Jeigu atsakovė sunaikintų ginčo turtą, turto grąžinimas ieškovui taptų komplikuotas, juo labiau, kad byloje teikiami organizuojamo darbų pirkimo duomenys (dokumentai) patvirtina atsakovės ketinimus šį ginčo turtą sunaikinti. Ieškinio reikalavimai ir faktinis pagrindas suformuluoti iš esmės tinkamai, teismo priimti nagrinėti. Reikalavimai grindžiami rašytiniais bei kitais įrodymais, byloje yra prašoma skirti teismo ekspertizę, nes klausimą dėl ginčo statinio statuso ir atitikties statybos teisės aktų reikalavimams galima objektyviai išspręsti tik pasitelkiant ekspertą. Ekspertizės metu nustačius, kad ginčo statinys yra I grupės, pagal 2003 m. teisinį reglamentavimą toks statinys būtų laikomas sukurtu teisėtai. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

4.       Ieškovas R. C. 2024 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė dar vieną prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005 galiojimą ir jo pagrindu vykdomo išvestinio dokumento – 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 vykdymą bei areštuoti 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 bei 2024 m. kovo 12 d. konsultacinėje išvadoje Nr. 24-11 nurodytą ginčo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0053 ha dalį užimantį I grupės nesudėtingą statinį – tvorą, uždrausti atsakovei Inspekcijai organizuoti bei atlikti veiksmus, susijusius su 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 bei 2024 m. kovo 12 d. konsultacinėje išvadoje Nr. 24-11 nurodytos ginčo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0053 ha dalį užimančios I grupės nesudėtingo statinio – tvoros demontavimo, griovimo ar kitokio sunaikinimo, esamos padėties keitimo veiksmus.

5.       Nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra dėl nuosavybės gynimo ir nekilnojamojo turto grąžinimo. Ginčas dėl statinio atitikties teisės aktų reikalavimams gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio reikalavimai ir faktinis pagrindas suformuluoti iš esmės tinkamai, teismo priimti nagrinėjimui. Reikalavimai grindžiami rašytiniais bei kitais įrodymais, todėl ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

6.       Dėl antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – atsižvelgtina į ieškinyje suformuluotus reikalavimus bei prašomų taikyti priemonių rūšį ir pobūdį. Atsakovė, žinodama, kad yra iškeltas ginčas dėl savavališkos statybos akto, priverstinai siekia ginčijamame akte nurodytų pasekmių šalinimo. Atsakovė nelaukė ginčo tarp šalių išnagrinėjimo ir pasinaudojo savo teise organizuoti ginčo statinio griovimo darbų pirkimą. Gali susiklostyti situacija, kad bylos nagrinėjimo metu paties ginčo objekto (tvoros) nebeliks, net nespėjus išspręsti ginčo dėl statybos teisėtumo. Teismui pripažinus savavališkos statybos aktą neteisėtu, savaime pasibaigtų prievolė vykdyti privalomąjį nurodymą dėl tokiame akte nurodytų padarinių šalinimo, t. y. savavališkos statybos aktas nebegalėtų būti toliau įgyvendinamas, nes jis būtų pripažintas neteisėtu. Todėl egzistuoja grėsmė ieškovui palankus teismo sprendimo įvykdymui. Teismui ieškovo reikalavimą pripažinus pagrįstu, tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali susiklostyti situacija, kad bus pagrindas spręsti ne tik teismo sprendimo atgręžimo klausimą, tačiau ir kitų galimų nuostolių atlyginimo klausimą. Vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovę, turinčią teisę disponuoti ginčo objektu (vykdyti griovimo darbų pirkimą, griauti ar daryti kitą fizinį, dokumentinį poveikį), patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

8.       Teismas nurodė, kad duomenų, jog ieškovas reikštų aiškiai nepagrįstus reikalavimus ar savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su ieškovu, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

9.       Teismas nustatė, kad Inspekcija yra paskelbusi mažos vertės pirkimą. Griovimo darbų rangos sutarties 1 punkte nurodyta, kad pirkimas vykdomas vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021. Remdamasis informacinės teismų sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis), teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 yra taikytos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nurodytos pasekmės: Inspekcijai leista pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.; R. C. paskirta 5 Eur bauda valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki visiško minėto privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 įsiteisėjo 2021 m. spalio 7 d., Klaipėdos apygardos teismui palikus paminėtą nutartį nepakeistą civilinėje byloje Nr. 2S-909-889/2021.

10.       Remdamasis paminėtais duomenimis, teismas konstatavo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo vykdymu. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų ar laikinai sureguliuoti kilusį ginčą. Teismas nurodė, kad yra kilęs ginčas dėl tvoros statybos teisėtumo, todėl šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo ieškovo teiginiams, kad jis turi teisę disponuoti ginčo objektu.

11.       Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

12.       2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas ieškovo 2024 m. rugpjūčio 14 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

13.       Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su kita išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

14.       Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovei suteikiamas pranašumas savo nuožiūra vykdyti teisingumą, teismui neišsprendus ginčo iš esmės, taip pat nesutiko su argumentais, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas bylos nagrinėjimas nes sunaikinus ginčo objektą nebūtų galima objektyviai nustatyti visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad vienu iš reikalavimų ieškovas prašo taikyti restituciją ir reiškia alternatyvų reikalavimą, t. y. grąžinti ieškovo nuosavybėn žemės sklypo naudmenas – 0,0053 ha užimančią ažūrinę tvorą ir 0,0483 ha plotą užimančius želdinius, o nesant galimybės restitucijos taikyti natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – 125 413 Eur. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nors ieškovas nurodė, kad palankaus teismo sprendimo atveju gali kilti nepatogumų, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas turi galimybę ginti savo pažeistas teises teisėtomis priemonėmis, kreipiantis dėl nuostolių atlyginimo ir pan.

15.       Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Ieškovas R. C. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Ieškovas pagrindė atsakovės nesąžiningumą ir aplinkybę, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomu. Tenkinus byloje pareikštus ieškovo reikalavimus ir pritaikius restituciją, ginčo turtas būtų grąžintas ieškovui. Tokio ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo atsakovės galimybės disponuoti turtu. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia poreikis užtikrinti galimą restitucijos taikymą.

16.2.                      Pirmos instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti siekiama laikinai sureguliuoti kilusį ginčą (status quo užtikrinimas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama priešingai – tam tikrais atvejais atitinkamų ribojimų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatymą lemia ir objektyvus poreikis išsaugoti (užfiksuoti) pačią situaciją. Uždraudus atsakovei naikinti ginčo objektą iki bus išnagrinėta byla iš esmės, nesukels atsakovei per didelių suvaržymų.

16.3.                      Ieškovo iškeltas ginčas apima ir aktą, ir jo išvestinį dokumentą (privalomąjį nurodymą), todėl atsižvelgiant į ginčo esmę, jokie ginčijamo savavališkos statybos akto nurodyti ginčijami padariniai negali būti anksčiau laiko šalinami.

16.4.                      Nepaisoma ieškovo argumentų, kad civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018 iš esmės nebuvo tinkamai išspręsta, nes joje teismas rėmėsi net ne to laikmečio (ne 2003 m. statybos santykiams taikytinu ir galiojusiu) teisiniu reglamentavimu. Bet kuris ginčą iš naujo sprendžiantis teisėjas remiasi minėtos bylos neteisėtomis išvadomis. Natūroje yra 2003 m. statybos I grupės statinys. Tokiam ginčo statiniui pagal 2003 m. teisinį reglamentavimą nei leidimas, nei pripažinimo tinkamu naudoti procedūros, nei kadastriniai matavimai, nei registravimas registre nebuvo privalomi. Faktą, kad ginčo statinys yra I grupės įrodo specialisto išvada.

17.       Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 ieškovas prašė pripažinti neteisėtais Inspekcijos 2018 m. sausio 25 d. surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30 180125-00005, 2018 m. sausio 26 d. surašytą privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 ir 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNNSP-30-180126-000010. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018. Klaipėdos apylinkės teismas, nagrinėdamas nurodytą bylą, nagrinėjo klausimus dėl savavališkai pastatyto statinio kategorijos, kadangi turėjo nuspręsti, ar Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNNSP-30-180126-000010 yra teisėtas. Byloje buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl faktinio tvoros aukščio, konstatuojant, kad ieškovo pastatytos tvoros aukštis aukščiausiame jos taške siekia 2,30 m, o tvoros aukščio parametras būtent ir laikytinas tvoros priskyrimą konkrečiai statinio kategorijai lemiančiu požymiu. Nežiūrint į tai, kad byla dalyje dėl savavališkos statybos akto teisėtumo buvo nutraukta, tai nereiškia, jog teismas, spręsdamas klausimus dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo, nevertino ir savavališkos statybos akto pagrįstumo.

17.2.                      Ieškovas net penkis kartus bandė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, tačiau nė vienas jo prašymas, taip pat ir atskirieji skundai nebuvo patenkinti. Nėra pirmosios ir būtinosios sąlygos tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovo ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas ir inicijuotas siekiant vilkinti dar 2020 m. pradėtą vykdymo procesą.

17.3.                      Ieškovo užsakymu parengtoje 2024 m. kovo 12 d. konsultacinėje išvadoje Nr. 24-11 užfiksuota padėtis, kuri buvo šios išvados parengimo metu ir kuri žymiai skiriasi nuo savavališkos statybos fiksavimo metu buvusios situacijos.

18.       Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Teismas teisingai nurodė, kad iš ieškovo prašymo ir prie jo pridėtų priedų matyti, jog jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Nepaisant to, ieškovas siekia, kad jo prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovė Inspekcija negalėtų įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje byloje.

18.2.                      Nors abi civilinės bylos (tiek išnagrinėta, tiek nagrinėjama) susijusios su tuo pačiu statiniu – tvora, tačiau ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio reikalavimais, taikyti neprašo.

19.       Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų paneigtas kitoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo vykdymo privalomumas. Tai iš esmės yra nesuderinama su teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principais.

19.2.                      Ieškiniu yra prašoma taikyti restituciją ir grąžinti ieškovo nuosavybėn žemės sklypo naudmenas – 0,0053 ha užimančią ažūrinę tvorą bei 0,0483 ha plotą užimančius želdinius, o nesant galimybės restitucijos taikyti natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – 125 413 Eur. Ieškovui niekada nuosavybės teise nepriklausė žemės sklypo naudmenos. Tai valstybinė bendro naudojimo žemė. Vadinasi, restitucija negali būti taikoma, o tai reiškia, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais.

19.3.                      Tvora ir želdiniai yra sukurti neteisėtai ir turi būti pašalinti, nes jie nelaikytini teisėtais civilinės apyvartos objektais, kurie galėtų būti gražinti ieškovui.

20.       Ieškovas R. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, prašydamas nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Teismas prašymą atmetė iš esmės vieninteliu argumentu, nurodęs, kad restituciją bus galima įvykdyti priteisiant ekvivalentą pinigais. Taip teismas priėmė išankstinį sprendimą dėl restitucijos taikymo būdo, o to teismas negalėjo daryti neišsprendęs bylos iš esmės.

20.2.                      Teismas nepagrįstai nepaisė ieškovo argumentų, kad, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, pats savaime užkirs kelią esminių faktinių aplinkybių nustatymui. Teismas neleidžia laikinai užtikrinti situacijos status quo iki byla bus išnagrinėta iš esmės.

20.3.                      Ginčo turto naikinimas, kol ginčas nėra išspręstas, įrodo nesąžiningus atsakovės veiksmus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia poreikis užtikrinti galimą restitucijos taikymą. Ieškovo prašomos laikinosiomis apsaugos priemonės Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstamos prevencinėmis priemonėmis, užtikrinančiomis ginčo šalių status quo iki ginčo galutinio išsprendimo.

21.       Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su kita išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Privalomas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymas galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir teismui.

21.2.                      Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 ieškovas buvo pripažintas tvoros statytoju, todėl joks menamas tvoros grąžinimas, kaip restitucijos sąlyga, neturi įvykti. Vykdymo proceso eigoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 buvo taikytos privalomajame nurodyme nurodytos pasekmės bei leista Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. yra surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005 ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininko. Minėta nutartis įsiteisėjo.

21.3.                      Ieškovas net penkis kartus bandė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018. Jo prašymai buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad R. C. nurodomos naujos aplinkybės, t. y 2024 m. kovo 12 d. konsultacinė išvada Nr. 24-11 turi esminę reikšmę civilinei bylai Nr. e2-4206-901/2018, pažymėjęs, kad savavališka statyba buvo konstatuota dviem pagrindais: statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste buvo privalomas statybos leidimas, kurio apeliantas neturėjo, be to, apelianto tvora statyta ne savo, o valstybiniame žemės sklype, kurio jis nenuomojo, kuris jam nebuvo perduotas panaudos ar kitu pagrindu. Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas.

21.4.                      Konsultacinėje išvadoje Nr. 24-11 užfiksuota padėtis, kuri buvo šios išvados parengimo metu ir kuri skiriasi nuo savavališkos statybos fiksavimo metu buvusios situacijos. 2018 m. tvora buvo aukštesnė (sulyginus tvoros apdailos plokščių skaičių vertikalioje linijoje, tvoros stulpų elementus ir kt.). Šie faktiniai duomenys įrodo, kad savavališkai pastatytos tvoros duomenys, fiksuoti savavališkos statybos akte, iš esmės skiriasi nuo to, kokia yra faktinė padėtis ir faktiniai tvoros duomenys šiuo metu. Tai patvirtina ieškovo nesąžiningumą ir užslėptus siekius suklaidinti proceso dalyvius bei teismą, nes ieškovas atliko su savavališkos statybos padarinių šalinimu nesusijusius statybos darbus.

22.       Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Teismas teisingai nustatė ir įvertino visas ginčo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, įrodymus, taikė aktualų teisinį reglamentavimą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22.2.                      Jeigu teismas būtų tenkinęs ieškovo R. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų buvę sustabdyti veiksmai, kuriuos privaloma vykdyti, taip suteikiant ieškovui pranašumą prieš statybos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją, kuri atstovauja ir gina valstybės interesus, būtų leidžiama toliau, pažeidžiant viešąjį interesą, naudotis jam nepriklausančios valstybinės žemės teritorija, neturint nuosavybės ar kitą įstatyme numatytą valdymo, naudojimo teisę patvirtinančio dokumento.

23.       Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Klaipėdos apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018 pagal ieškovo ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį, kuria ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti neteisėtu 2018 m. sausio 25 d. statybos inspekcijos savavališkos statybos aktą, kitą ieškovo ieškinio dalį atmetė. Ieškovo teiginys, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus užkirstas kelias byloje nustatyti esminę reikšmę turinčias faktines aplinkybes yra klaidingas, nes esminę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės yra jau ne tik nustatytos, bet jos yra konstatuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose. Civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 buvo nustatyta, kad ginčo tvora jos aukščiausioje vietoje yra 2,3 metro aukščio, todėl priskirtina II grupės statiniui. Ši tvora pastatyta be statybos leidimo ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype, neturint valdytojo sutikimo, todėl yra nelegali ir turi būti nugriauta.

23.2.                      Ieškovas vietoje to, kad įvykdytų teismo įpareigojimus ir pašalintų savavališkos statybos padarinius, laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2024 m. atliko statybos darbus ir demontavo ginčo tvoros viršutinę dalį, t. y. pats perstatė ginčo statinį. Tuomet 2024 m. kovo 12 d. užsisakė UAB „Statybos tyrimų institutas“ konsultacinės išvados Nr. 24-11 parengimą, kurioje konstatuota aplinkybė, kad faktiškai ginčo tvora yra ne II grupės, o I grupės statinys, nes jos aukštis nesiekia 2 metrų. Toks elgesys yra nesąžiningas.

23.3.                      Ieškovas pateiktu prašymu siekia užkirsti kelią teismo sprendimo ir vykdomojo dokumento vykdymui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

25.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

27.       Nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nutarčių dalių dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo (ne)įvykdymui – egzistavimo.

28.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

29.       Nagrinėjamu atveju ieškovas R. C. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Inspekcijai organizuoti, vykdyti ar pavesti atlikti ginčo žemės sklypo naudmenų (0,0053 ha užimančios ažūrinės tvoros) demontavimo, griovimo ar kitokio sunaikinimo, esamos padėties keitimo veiksmus, uždrausti organizuoti ir vykdyti nurodyto statinio griovimo ar kitokio sunaikinimo paslaugų pirkimus, uždrausti priimti nurodyto statinio griovimo ar kitokio sunaikinimo tikslu administracinius ar kitus atsakovės Inspekcijos kompetencijai priskirtus aktus; uždrausti atsakovei Inspekcijai vykdyti paskelbto pirkimo (tvoros griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbai) organizavimą bei įgyvendinimą (vykdymą). Vėlesniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas prašė sustabdyti Inspekcijos 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005 galiojimą ir jo pagrindu vykdomo išvestinio dokumento – 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 vykdymą bei areštuoti 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 bei 2024 m. kovo 12 d. konsultacinėje išvadoje Nr. 24-11 nurodytą ginčo žemės sklypo 0,0053 ha dalį užimantį I grupės nesudėtingą statinį – tvorą, uždrausti atsakovei Inspekcijai organizuoti bei atlikti veiksmus, susijusius su 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 bei 2024 m. kovo 12 d. konsultacinėje išvadoje Nr. 24-11 nurodytos ginčo žemės sklypo 0,0053 ha dalį užimančios I grupės nesudėtingo statinio – tvoros demontavimo, griovimo ar kitokio sunaikinimo, esamos padėties keitimo veiksmus.

30.       Taigi abiem atvejais prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas iš esmės siekia vienintelio tikslo – uždrausti atsakovei Inspekcijai vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklype esančių naudmenų – 0,0053 ha užimančios ažūrinės tvoros – demontavimu, griovimu ir kitokiu sunaikinimu. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tokios ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (tiek nurodytos ieškinyje, tiek vėlesniame 2024 m. rugpjūčio 14 d. prašyme) iš esmės yra susijusios su įsiteisėjusių procesinių teismų sprendimų (nutarčių) vykdymu.

31.       LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto ir 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtais. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, nutraukė bylos dalį, kuria ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtu Inspekcijos 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą, o kitą ieškinio dalį atmetė, konstatavęs, kad tvora buvo pastatyta be statybos leidimo ir bendro naudojimo paskirties valstybiniame žemės sklype, neturint valdytojo sutikimo, todėl yra nelegali ir turi būti nugriauta. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą paliko nepakeistu. Nustatyta, kad ieškovas R. C. ne kartą teikė prašymus atnaujinti Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-4206-901/2018, tačiau visi jo prašymai ir atskirieji skundai buvo atmesti.

32.       LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 patenkino antstolės pareiškimą ir taikė Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180126-00010 nurodytas pasekmes: leido Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180125-00005, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.; paskyrė ieškovui 5 Eur baudą valstybei už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180126-00010, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-909-889/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą (pakeista tik nutarties dalis dėl paskirtos baudos skaičiavimo termino). Nustatyta, kad Inspekcija, siekdama įvykdyti įsiteisėjusią Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021, kurioje buvo leista pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti ieškovo pastatytą tvorą), šiems darbams atlikti paskelbė viešąjį pirkimą.

33.       CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas, 2024 m. vasario19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024, 36 punktas).

34.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovo R. C. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (tiek nurodytos ieškinyje, tiek ir vėlesniame 2024 m. rugpjūčio 14 d. prašyme) yra susijusios su išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas.

35.       Pažymėtina, kad pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

36.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai aptartas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovės Inspekcijos su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir (ar) siekio išvengti būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Minėta, kad atsakovė savavališkos statybos pašalinimo (demontavimo) darbus atlieka teisėtai, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), kuris jai yra privalomas ir tokie veiksmai nelaikytini nesąžiningais. Priešingai, patenkinus ieškovo prašymus ir pritaikius jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės Inspekcijai būtų uždrausta vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, taip būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas.

37.       Apelianto teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pagrindžia poreikis užtikrinti galimą restitucijos taikymą. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo vienas iš ieškinio reikalavimų yra taikyti restituciją, nurodant alternatyvų restitucijos taikymo būdą – arba grąžinant žemės sklypo naudmenas (tvorą ir želdinius), arba priteisiant piniginį ekvivalentą, o tai reiškia, kad restitucija, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, būtų galima. Nors, apelianto teigimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš anksto pasisakė dėl restitucijos taikymo būdo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vien apelianto siekis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užsitikrinti restitucijos taikymą natūra negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį) ir (ar) vykdytiną dokumentą atlikimo pagal bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, net jeigu vėliau ir tektų spręsti nuostolių atlyginimo ir (ar) sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą. Be to, galutinai tiek dėl restitucijos taikymo būdo, tiek dėl to, ar restitucija nagrinėjamu atveju išvis yra galima ir taikytina, bus pasisakyta tik išsprendus šalių ginčą ir priėmus galutinį teismo sprendimą.

38.       Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto skundo argumentų, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018, jo manymu, buvo išspręsta netinkamai, nes teismas rėmėsi ne tuo teisiniu reglamentavimu, kad ginčo statinys (tvora) priskirtinas ne II grupės, o I grupės statiniui, kuriam, pagal tuo metų galiojusį teisinį reglamentavimą, statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Apelianto nurodoma Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-4206-901/2018 yra išnagrinėta, joje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas neturi teisės pakartotinai vertinti ir (ar) kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jame nustatytų ir (ar) konstatuotų faktų. Be to, aplinkybė, sutinka apeliantas su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, ar ne, nelemia laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo klausimo išsprendimo kitaip.

39.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurias naikinti ar keisti, remiantis atskirųjų skundų argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė