Civilinė byla Nr. 3K-3-662/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10099-2011-0

                                                              Procesinio sprendimo kategorija 129.22 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų įvykdymo atgręžimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai sprendžiami reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių, aiškinimo ir taikymo klausimai.

              Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, be kita ko, priteisė ieškovui iš atsakovo 16 430,28 Lt išeitinės išmokos, 84 889,78 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo dienos; sprendimo dalį dėl 2738,38 Lt (ieškovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio) ieškovui sumokėjimo nutarė vykdyti skubiai. Atsakovas nurodytą sumą ieškovui sumokėjo.

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 29 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

              Atsakovas pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, prašydamas priimti papildomą sprendimą – atgręžti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo įvykdymą, t. y. priteisti iš ieškovo atsakovui 2738,38 Lt, taip pat bylinėjimosi išlaidų, atsakovo turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 14 d. papildoma nutartimi pareiškimą tenkino: priteisė atsakovui iš ieškovo 2738,38 Lt, atsakovo sumokėtus pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą, 3026 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės (CPK 762 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo nurodymą dėl skubaus sprendimo vykdymo įvykdė. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi CPK 760 straipsnio 1 dalimi, 762 straipsnio           1 dalimi, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas privalo grąžinti atsakovui 2738,38 Lt, taip pat atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

III. Kasacinio skundo argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. papildomą nutartį ir atsakovo pareiškimą atmesti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas papildomą nutartį, netinkamai taikė CK 4.26 straipsnio 2 dalies, 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto, CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 93 straipsnio 5 dalies, 277 straipsnio 2 dalies, 762 straipsnio 2, 4 dalies, 762 straipsnio 4 dalies normas. Šie pažeidimai grindžiami tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl CK 4.26 straipsnio 2 dalies, 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto, CPK 762 straipsnio 4 dalies netinkamo taikymo. Kasatoriaus teigimu, atsakovo jam sumokėti 2738,38 Lt yra darbo užmokesčiui prilygintina išmoka. CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Iš esmės tokia pati taisyklė nustatyta CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Taigi atsakovo pareiškimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo galėjo būti tenkinamas tuo atveju, jeigu jis būtų įrodęs, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Mažeikių nafta“ v. V. P., bylos Nr. 3K-3-210/2005) arba kad, išmokėdamas kasatoriui 2738,38 Lt, padarė sąskaitybos klaidų. Tačiau atsakovas nė vienos šių aplinkybių neįrodinėjo, jomis nesirėmė apeliacinės instancijos teismas, todėl neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti kasatorių grąžinti atsakovui 2738,38 Lt.

2. Dėl CPK 93 straipsnio 5 dalies, 277 straipsnio 2 dalies, 762 straipsnio 2, 4 dalies netinkamo taikymo. Kasatoriaus nuomone, atsakovo pareiškimas turėjo būti nagrinėjamas ne apeliacinės, o pirmosios instancijos teisme. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2012 m. liepos 2 d. Atsakovas pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė 2013 m. rugpjūčio 8 d., t. y. praleidęs nurodytą terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo dėl jo pasisakyti. Be to, CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. CPK 762 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui; šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal šio Kodekso 760 ir 761 straipsnių nuostatas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartyje nesprendė klausimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sprendimo vykdymo atgręžimo, tai, kasatoriaus nuomone, šie klausimai turėjo būti sprendžiami ne priimant papildomą nutartį, o atsakovui kreipiantis į pirmosios instancijos teismą.

3. Dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto netinkamo taikymo. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš jo atsakovo už apeliacinio skundo padavimą sumokėto žyminio mokesčio. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Kasatoriaus nuomone, ši nuostata reiškia, kad darbuotojai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami visais atvejais.

Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2738,38 Lt) priteisimo. Atsakovo nuomone, kasatorius elgėsi nesąžiningai, nes kreipėsi į teismą, kai buvo akivaizdžiai praleidęs terminą ieškiniui paduoti. Dėl to atsakovas neturėtų patirti turtinių nuostolių.

2. Dėl papildomos nutarties priėmimo. Atsakovas dėl atgręžtinio sprendimo vykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi tiek į pirmosios, tiek į apeliacinės instancijos teismą.

3. Dėl žyminio mokesčio priteisimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl to, atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui iš kasatoriaus jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo

Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei panaikintu teismo sprendimu. Sprendimų įvykdymo atgręžimas reglamentuojamas CPK 760–762 straipsniuose. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Kai kurių kategorijų civilinėse bylose įstatymas nustato tam tikrus sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimus. CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Taigi, kai pareiškėjas, pasinaudodamas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu, siekia susigrąžinti darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, turi reikšmės aplinkybės, iš kurių galima spręsti, ar teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas – darbuotojas – veikė sąžiningai, ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Šias aplinkybes privalo įrodyti atgręžti sprendimo įvykdymą siekiantis pareiškėjas.

Kasacinis teismas, taikydamas CPK 762 straipsnio 4 dalį, yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatyti sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimai taikomi ne tik tais atvejais, kai apeliacine ar kasacine tvarka panaikinamas teismo sprendimas išimtinai tik dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų priteisimo, bet ir tokiais kaip šios bylos atvejais, kai panaikinamas teismo sprendimas, kuriuo darbuotojo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, taikytas DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas, sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipta vykdyti skubiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB Medicinos bankas, bylos Nr. 3K-3-547/2004; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB Medicinos bankas, bylos Nr. 3K-3-385/2005; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. Generalinė miškų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-219/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atgręždamas sprendimo vykdymą, nenustatė aplinkybės, kad vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija ieškovui buvo išmokėta dėl jo nesąžiningų veiksmų ar padarytos sąskaitybos klaidos. Teismo sprendimo dalis, kuria priteistas darbo užmokestis ir kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taigi ieškovui jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija sumokėta pagrįstai, todėl šiuo atveju taikytinas įstatyme numatytas ribojimas atgręžti sprendimo įvykdymą.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 762 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo taikyti nurodytoje proceso teisės normoje nustatyto ribojimo atgręžti sprendimo įvykdymą. Tai sudaro pagrindą iš dalies panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas šiuo atveju gali savarankiškai pašalinti nustatytus pažeidimus, todėl sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo priteista atsakovui iš ieškovo 2738,38 Lt, naikintina, ir prašymas atgręžti sprendimo įvykdymą atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl papildomo sprendimo priėmimo

Pagal CPK 270 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Taigi, tais atvejais, kai bylinėjimosi išlaidų (šioje byloje – žyminio mokesčio) priteisimo klausimas neišsprendžiamas priimant teismo sprendimą, tai jis spręstinas taikant papildomo sprendimo institutą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nėra savarankiški materialieji teisiniai santykiai, o procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa, todėl negali būti atskiros bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. G. v. 214-oji butų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-232/2013). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių byloje dalyvaujantis asmuo praleido terminą kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, šis terminas teismo gali būti atnaujinamas suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimas, priimtas 2012 m. liepos 2 d., atsakovas dėl papildomo sprendimo priėmimo kreipėsi į teismą 2012 m. rugpjūčio 7 d., nurodydamas, kad nepraleido termino pareiškimui pateikti, nes byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir atsakovas teismo sprendimą gavo paštu tik 2012 m. liepos 26 d., o, teismui nusprendus, kad terminas praleistas, prašė jį atnaujinti kaip praleistą ne dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo atlikti procesiniai veiksmai – atsakovo pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo priimtas ir išnagrinėtas – patvirtina, jog teismas įvertino pirmiau nurodytas aplinkybes ir sprendė, jog terminas prašymui priimti papildomą sprendimą pateikti nepraleistas. Pažymėtina, kad civilinė byla, kurioje buvo priimtas 2012 m. liepos 2 d. sprendimas, buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šalims, o paskelbus sprendimą, jo patvirtintos kopijos byloje dalyvaujantiems asmenims išsiunčiamos per tris darbo dienas (CPK 275 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju teismo sprendimas atsakovui buvo išsiųstas 2012 m. liepos 24 d., o gautas – liepos 28 d.

Minėta, kad tais atvejais, kai panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas) (CPK 760 straipsnio        1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, kai teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendžia sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, jis gali būti išspręstas ir papildomu teismo sprendimu pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėjamais reikalavimais ir paprastai turi būti išsprendžiamas priimant teismo sprendimą (CPK 760 straipsnio 1 dalis).

Kasatorius teigia, kad buvo pažeistos CPK normos, nes pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, priima naują sprendimą, jis turi atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir jeigu to nepadaro, tai šį klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas, be to, pagal CPK 762 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui, kuris išnagrinėja ir išsprendžia pareiškimą pagal šio Kodekso 760 ir 761 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija su pateiktu nurodytų proceso teisės normų aiškinimu ir taikymu nesutinka. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas buvo išspręstas priimant papildomą sprendimą, t. y. buvo taikytos kitos nei kasatoriaus nurodytos proceso teisės normos, todėl nėra pagrindo konstatuoti kasatoriaus nurodytų normų, kurios taikytinos kitai procesinei situacijai, kai nėra galimybės aptariamų klausimų išspręsti priimant papildomą sprendimą, pažeidimo. Šioje byloje pasirinktas iškeltų procesinių klausimų išsprendimo būdas (priimant papildomą nutartį) užtikrina proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principų įgyvendinimą civiliniame procese (CPK 7 straipsnis).

Dėl  žyminio mokesčio priteisimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius kasaciniame skunde netinkamai aiškina CPK 93 straipsnio 1 dalį. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tarp jų –  ir darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių (1 punktas). Jie atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši proceso teisės normos nuostata reiškia, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, antroji šalis apmoka visas turėtas bylinėjimosi išlaidas net ir tada, kai ši antroji šalis pagal CPK 83 straipsnį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos  Nr. 3K-3-436/2007), taigi nagrinėjamu atveju ir ieškovas – darbuotojas, atmetus jo ieškinį, turi apmokėti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį bei nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl žyminio mokesčio atsakovui iš ieškovo priteisimo paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo

Kai pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos dalyviams priteisimo, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Kartu su kasaciniu skundu pateikta duomenų, kad kasatorius už kasacinio skundo parengimą sumokėjo advokatei Dianai Gumbrevičiūtei–Kuzminskienei 1200 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.12 punktą, į tai, kad kasaciniame teisme tenkinta pusė kasatoriaus pareikštų reikalavimų, daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti prašymą ir priteisti kasatoriui iš atsakovo 600 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinis teismas turėjo 12,32 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, atsižvelgus į atsakovui tenkančią atlyginti dalį, nepriteistinas (CPK  96 straipsnis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio        1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 14 d. papildomos nutarties dalį, kuria priteista atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188639721) iš ieškovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2738,38 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt aštuoni litai 38 ct), sumokėti atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškovui         V. Š. pagal panaikintą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškimo dalį, kuria prašoma atgręžti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo įvykdymą, atmesti.

              Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės  14 d. papildomos nutarties dalį palikti nepakeistą.

              Priteisti ieškovui V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188639721) 600 (šešis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimo.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

              Teisėjai                                                                                                  Birutė Janavičiūtė

                                                                                                                Egidijus Laužikas

                                                                                                                Juozas Šerkšnas