Administracinė byla Nr. A2.6.-5-805/2015
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00863-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos 39.2;
45.4.4; 45.4.5; 52.3.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. balandžio 10 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., jo atstovei advokatei R. M., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK atstovui A. S., išnagrinėjo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė :
Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad T. J. 2014 m. lapkričio 30 d. 1 val. 21 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodamas automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į gale stovintį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „HEGELMANN TRANSPORTE“, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
T. J. teismo posėdyje kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad, būdamas išsigandęs ir bijodamas būti sumuštas, manevruodamas atbulas, galėjo atsitrenkti į gale kiemo stovėjusį automobilį ir, nepajutęs transporto priemonių kontakto, išvažiuoti iš kiemo. Paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 30 d. 24 val. automobiliu Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi su leidimu, važiavo pas savo draugę N. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė namo kieme, kuriame tuo metu buvo L. M., šio tėvas L. M. bei jo giminaičiai A. ir K. G.. Jam išlipus iš automobilio šie vyrai liepė važiuoti iš ten. Tarp jo ir nurodytų vyrų kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. G. trenkė kumščiu jam į kairę akį. Po suduoto smūgio jis įsėdo į automobilį, užsirakino duris ir langus. Tuo metu kiti kieme buvę vyrai pradėjo rankomis daužyti į jo automobilio langus ir duris. Jis išsigando, nes buvo vienas, o jie keturiese, todėl, važiuodamas atbuline eiga, apsisuko ir išvažiavo iš kiemo. Išvažiuodamas matė, kad užsidegė kieme stovėjusio automobilio VW Transporter žibintai, kas sėdo už automobilio vairo nematė. Jį bandė vytis, tačiau jis, bijodamas, kad nebūtų sumuštas, nuvažiavo pas seserį, gyvenančią su seneliu gretimame kaime. Jo vairuotam automobiliui faktiškai jokių apgadinimų nėra padaryta. Jis neneigia, kad faktinėje situacijoje galėjo atsitrenkti į kieme stovėjusį automobilį, tačiau jokio smūgio nepajuto, todėl ir išvažiavo iš kiemo. Be to, paaiškino, kad jam manevruojant jo automobilis buvo daužomas kumščiais, todėl smūgio galėjo ir nepajusti. Nurodė, kad jis gyvena su senele, todėl į savo tėvų namus parvažiavo kitą dieną. Tėvai papasakojo, kad visi tie vyrai po to kai jo nepasivijo buvo atvažiavę į tėvų namus, o A. G. reikalavo sumokėti 200 litų už išdaužtą VW Transporter žibinto stikliuką. Jis nepatikėjo, kad galėjo atsitrenkti, ant jo veido matėsi mėlynė, todėl antrą dieną po įvykio nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimo dėl sužalojimo, tačiau ten jau buvo užregistruotas pranešimas apie jo padarytą eismo įvykį, todėl pareiškimo iš jo nepriėmė, o liepė rašyti paaiškinimą dėl eismo įvykio. Paaiškinime nurodė, kad, jam atvažiavus pas draugę N. L., jį užpuolė kieme buvę neblaivūs, kurie daužė jo automobilį, todėl jis bėgo ir sukdamasis kliudė kieme stovėjusį kitą automobilį. Jam policijoje sakė, kad jis atsitrenkė į tą automobilį. Nors jo automobilis tuo metu stovėjo aikštelėje šalia Prienų rajono policijos komisariato, tačiau policijos pareigūnai jo neapžiūrėjo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. atstovė advokatė R. M. prašo administracinės bylos teiseną T. J. atžvilgiu nutraukti, kadangi jos atstovaujamasis nurodytų teisės pažeidimų nepadarė, jo kaltė nėra įrodyta. Byloje nėra duomenų, kad T. J. nurodytą dieną atsitrenkė į automobilį VW Transporter ir jį apgadino. Iš T. J. nuoseklių paaiškinimų matyti, kad, pastarajam nuvykus pas draugę, jį užpuolė namo kieme buvę asmenys. A. G. sudavė smūgį į kairę akį, o T. J. įsėdus į automobilį kieme buvę asmenys puolė daužyti rankomis į jo automobilio langus, todėl jis atbulas apsisuko ir išvažiavo. Advokatės įsitikinimu, net, jeigu T. J. ir būtų atsitrenkęs į kieme stovėjusį automobilį bei nuvažiavęs, jis tai nebūtų padaręs tyčia, nes po tariamo susidūrimo sustojęs nebuvo, kas rodo, kad jokio smūgio jis nepajuto. Advokatė pažymėjo, kad T. J. vairuojamas automobilis jam manevruojant kieme buvo daužomas, jis ir dėl šių aplinkybių negalėjo pajusti nežymaus kontakto su kitu automobiliu, todėl iš eismo įvykio išvyko ne turėdamas tikslą pasišalinti dėl padaryto pažeidimo, o bijodamas, kad prieš jį gali būti panaudotas dar didesnis smurtas.
Liudytojas Prienų rajono policijos komisariato pareigūnas G. V. parodė, kad 2014 m. lapkričio 30 d. dirbo kartu su policijos pareigūnu J. A.. Naktį gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos automobilis Toyota RAV4 gyvenamojo namo kieme atsitrenkė į baltos spalvos automobilį VW Transporter ir pasišalino iš įvykio vietos. Apie 24 val. jie atvyko eismo įvykio vietą. Neapšviestame kieme stovėjo automobilis VW Transporter. Kieme juos pasitiko keturi asmenys. Vienas iš jų tikrai buvo neblaivus, o dėl kitų blaivumo nieko pasakyti negali. Apklausti žodžiu tie asmenys nurodė, kad pas juos džipu Toyota RAV4 buvo atvažiavęs kaimynas, tarp jų įvyko konfliktas, todėl tas kaimynas sėdo į automobilį, paspaudė „gazą“ ir, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovėjusį firmai priklausantį automobilį VW Transporter, ir nesustojęs nuvažiavo iš įvykio vietos. Vyriškai nurodė automobilio numerius ir jo vairuotojo vardą ir pavardę. Kažkuris iš tų vyriškių paskambino pasišalinusiam asmeniui ir pasiūlė atvažiuoti į vietą, tačiau, kiek jis suprato, tai pasišalinęs vyriškis skambinusį „pasiuntė“. Jis (G. V.) nubraižė eismo įvykio schemą, apžiūrėjo ir nufotografavo eismo įvykio vietoje stovėjusį automobilį VW Transporter. Kiek atsimena, tai ant autobusiuko buvo džipo atsarginio rato įspaudas ir sugadinta lemputė. Ar buvo kokių nors įbrėžimų neatsimena, tačiau viskas turi būti aprašyta jo eismo įvykio schemoje. Jie iš vieno asmens paėmė paaiškinimą, o kitų raštu neapklausinėjo, nes išvyko ieškoti automobilio, tačiau jo nesurado.
Liudytojas Prienų rajono policijos komisariato pareigūnas J. A. nurodyto eismo įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai, kaip ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. V..
Liudytoja N. L. paaiškino, kad ji ir pažeidėjas T. J. yra draugai, bendrauja nuo pat vaikystės, T. dažnai pas ją atvažiuoja. Ji pati eismo įvykio nematė. Į kiemą išėjo kai jau buvo atvykusi policija, tačiau iš arti apžiūrinėti automobilio nėjo. Matė, kad buvo įlenktas autobusiuko galas, tačiau kuri pusė įlenkta pasakyti negali, nes gerai nematė, kadangi kieme buvo tamsu. Vėliau kieme buvę vyrai – L. M., L. M. ir broliai A. ir K. G. atėjo pas ją išgerti arbatos ir papasakojo, kad T. J. vairuojamas automobilis Toyota RAV4 apsisukinėdamas įvažiavo į kieme stovėjusį kitą automobilį ir nuvažiavo. Jai atrodo, kad po įvykio T. J. buvo pas ją atvykęs, tačiau ant T. veido sužalojimų ji nepastebėjo. T. J., važinėjančio girto, ji nėra mačiusi. Visi jos paminėti vyriškai konfliktuoti nėra linkę.
Liudytojas L. M. paaiškino, kad jis yra UAB „HEGELMAN TRANSPORTE“, kuriai priklauso automobilis VW Transporter, ūkvedys ir nurodyto automobilio vairuotojo L. M. tėvas. Nurodytą dieną jis savo sodyboje buvo gėręs alaus, todėl automobilį, kuriuo jie atvažiavo pas Ž. pasikalbėti ir pažiūrėti kaip veikia jam atiduota „buržuikė“, vairavo jo sūnus L. M.. Ar G. buvo išgėrę, pasakyti negali. Pas Ž. alkoholio nevartojo. Jam, L. M., A. G. ir K. G. būnant pas Ž. į pastarojo namą užėjo iš matymo pažįstamas T. J., kuris su niekuo nepasisveikinęs apsisuko ir išėjo. Jie irgi išėjo pastarajam iš paskos. Jis matė kaip T. J. įsėdo į savo automobilį ir, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį VW Transporter. UAB „HEGELMAN TRANSPORTE“ priklausančiam automobiliui VW Transporter buvo įlenktas kairės pusės dangtis ir išdaužytas kairės pusės žibintas. Šiuo metu žibintas jau pakeistas, o dangčio įlenkimas matyti ir dabar. Po įvykio jie T. J. automobiliu VW Transporter nesivijo. Atvykus policijai kažkuris iš jų keturių paskambino T. J. ir pasiūlė atvykti į vietą, tačiau, kiek jis suprato, tai pastarasis skambinusį pasiuntė į atitinkamą vietą. Po eismo įvykio suforminimo jie visi automobiliu VW Transporter, kurį vairavo sūnus L. M., nuvyko pas T. J. tėvus, norėdami susirasti T. ir su juo išsiaiškinti, kodėl jis pabėgo. Jam ką nors daryti jie nesiruošė. Jis įtaria, kad T. J. galėjo būti išgėręs, tačiau su juo iš arti nebendravo, todėl tikrai pasakyti negali. T. J. turėjo jausti ir suprasti, kad atsitrenkė į kitą automobilį, nes smūgis buvo stiprus. Prieš tai jie su T. nekonfliktavo.
Liudytojas L. M. parodė, kad kada tai buvo tikslios datos pasakyti negali, jis kartu su L. M., A. G. ir K. G. buvo pas G. Ž. pasižiūrėti kaip veikia jo pasistatyta „buržuikė“. Jiems būnant pas G. Ž. pas jį atvažiavo T. J., kuris užėjo į kambarį, tačiau iš karto apsisuko ir išėjo. Jie visi išėjo paskui jį. Per tą laiką jie su T. susipykti nespėjo. T. J. sėdo į automobilį Toyota RAV4 ir, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį VW Transporter bei nesustojęs nuvažiavo. Jo manymu, T. turėjo jausti smūgį į kitą automobilį, nes jo garsas buvo gana stiprus. Ant T. veido jokių sumušimo žymių nesimatė, tik jautėsi alkoholio kvapas. T. J. nuvažiuojant jie šaukė ir mosikavo rankomis, tačiau jis nesustojo. T. J. jie nesivijo. Nei prieš įvykio įforminimą, nei po įforminimo pas T. J. tėvus nevažiavo. Tą dieną automobilį VW Transporter vairavo jis, nes kiti vyrai galėjo būti neblaivūs.
Liudytojas K. G. parodė, kad jie buvo nuvažiavę pas draugą G. Ž.. Neilgai trukus pas jį atvažiavo T. J., kuris užėjo į vidų, apsidairė, pabuvo apie 5-10 minučių, pasvirduliavo ir išėjo į lauką. Jie išėjo T. iš paskos. Matė, kaip T. užsivedė automobilį, važiuodamas nemažu greičiu atbuline pavara atsitrenkė į kito automobilio galą ir nurūko į priekį. Jie mojavo T. rankomis, tačiau jis nesustojo ir nuvažiavo. Jam atrodė, kad T. J. yra išgėręs, nes jis susvyravo. Jie abu pasisveikino. Bendro pokalbio su T. nebuvo, ant T. veido sumušimų jis nematė. Patys jie irgi su T. nekonfliktavo, nes tam nebuvo dingsties. Jau policijai forminant įvykį jo brolis A. G. paskambino T. J., tas brolį „pasiuntė“ toliau. Šiuo metu liudytojo brolis yra išvykęs į Angliją. Kai policija suformino įvykį jie sėdo į automobilį ir L. M. išvežė juos į namus, pas T. J. tėvus nebuvo. Visi buvo blaivūs, pas Žemaitį alkoholio negėrė.
Liudytoja R. J. parodė, kad ji gyvena ne su tėvais, o pas senelį (duomenys neskelbtini) kaime, brolis T. gyvena su senele kitame (duomenys neskelbtini) kaime. Tikslios datos neatsimena, apie 1 val. nakties, brolis atėjo į senelio namus palikęs už maždaug 500 metrų jo vairuotą darbo automobilį. T. jai sakė, kad viename namo (duomenys neskelbtini) kaime kieme jį užpuolė girti vyrai, kurių tarpe buvo ir jų giminaičiai - tetos broliai G.. Jie daužė rankomis brolio automobilį, todėl jis iš to kiemo pabėgo. T. buvo išsigandęs. Brolis atvažiavo blaivus, jo kairysis paakys buvo paraudęs. T. sakė, kad jam į paakį trenkė A. G.. Apie tai, kad jį būtų mušę ir kiti vyrai, jis nesakė. Jis nepasakojo, kad būtų atsitrenkęs į kitą automobilį. Ji matė, kad buvo nežymiai įlenkta automobilio, kuriuo atvažiavo T., galinė dalis. Broliui atvažiavus pas ją T. skambino A. G., reikalavo susitikti, sakė, kad reikės sumokėti už išdaužtą žibintą.
Liudytojas J. D. parodė, kad T. J. yra jo draugas. Jie su T. dažnai susitinka. Vieną dieną, tikslios datos neatsimena, T. atėjo į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje parūkyti. Tą dieną jis matė draugo paakyje nestiprų paraudimą, nors, kai jie buvo susitikę dieną prieš tai, jis tokio paraudimo nematė. Apie tai, iš kur atsirado tas paraudimas, T. jam nieko nepasakojo. Jis yra ne vieną kartą važiavęs T. vairuojamu automobiliu. T. vairuoja automobilį visada atsargiai, dideliu greičiu važinėti nemėgsta.
Liudytoja D. J. parodė, kad T. J. yra jos sūnus. Jis gyvena kartu su savo senele, o ne su ja ir tėvu. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tikslios datos nurodyti negali, į jos namus atvažiavo K. G., A. G., L. ir L.. Jie pasakė, kad sūnus sudaužė jų automobilį ir pareikalavo už apgadinimus sumokėti 200 litų. Kokiomis aplinkybėmis sūnus apgadino automobilį tie vyrai nepasakojo. T. tuo metu nebuvo, todėl A. G. reikalavo sumokėti pinigus iš jos vyro. Pinigų nedavė, nes prieš tai dėl visko norėjo išsiaiškinti su T.. T. J. į namus atvažiavo tik pirmadienį. Sūnus visų įvykio aplinkybių neaiškino, tik sakė, kad tarp jo ir A. G. įvyko konfliktas, A. G. jam kirto, todėl jis bėgo. Ji matė, kad buvo paraudęs sūnaus paakys. Žino, kad sūnus važiavo į policiją rašyti paaiškinimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų (fizinių ar juridinių) turtui padarymo faktą.
Iš T. J. paaiškinimo teismo posėdžio metu ir kitos bylos medžiagos spręstina, jog pažeidėjas nesutinka tik dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t.y. pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. savo kaltės dalyje dėl eismo įvykio padarymo, t.y. dėl UAB „HEGELMAN TRANSPORTE“ priklausančio automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo iš esmės neneigia. Jis pripažįsta, jog, manevruodamas atbuline eiga, galėjo nežymiai atsitrenkti į kieme stovėjusį minėtą automobilį ir to nepajusti. Be T. J. dalinio prisipažinimo, jo kaltę dėl eismo įvykio padarymo patvirtina eismo įvykio vietoje buvusių ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – L. M., L. M. ir K. G. aukščiau išdėstyti parodymai. Nurodyti asmenys vienas ir tas pačias eismo įvykio kilimo aplinkybes nurodė ne tik apklausiami teismo posėdžio metu, bet ir į eismo įvykio vietą iškviestiems policijos pareigūnams G. V. ir J. A., kurie tai patvirtino apklausiami liudytojais teisme. Liudytojų L. M., L. M. ir K. G. parodymai dalyje dėl eismo įvykio padarymo yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl teismas jais šioje dalyje vadovaujasi ir tiki. Be aukščiau aptartų liudytojų parodymų, T. J. kaltė dalyje dėl eismo įvykio padarymo yra įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais ir vaizdo (fotonuotraukomis) duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno G. V. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schemomis, automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis, L. M. ir T. J. rašytiniais paaiškinimais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. J. eismo įvykio metu vairavo automobilį Toyota RAV4. Benroji policijos informacija patvirtina, kad buvo gautas L. M. pranešimas dėl eismo įvykio (b.l.59). 2014 m. lapkričio 30 d. eismo įvykio schemoje užfiksuota, kad eismo įvykio metu automobiliui VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis dangtis, kairės pusės galinis žibintas (b.l.3). Šie aprašyti defektai yra užfiksuoti ir nurodyto automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukose, kuriose matyti sudužęs galinis kairės pusės žibinas bei galiniame dangtyje įspaustas nežymus rato firmos įlinkimas (b.l.5) bei pažeidėjo paaiškinimuose teismo posėdžio metu pavaizduojant schematiškai įvykio kilimo aplinkybes (b.l.43). Iš visuotinai prieinamuose šaltiniuose paskelbtų automobilio Toyota RAV4 techninių duomenų matyti, kad būtent ant tokio automobilio galinio dangčio yra tvirtinamas atsarginis ratas, o būtent rato formos nežymus įlenkimas po eismo įvykio yra likęs automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dangtyje, kuris užfiksuotas ir nuodyto automobilio fotonuotraukose.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, Kelių eismo taisyklių 3 punktą, eismo įvykis, apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų visetą, teismas daro išvadą, kad eismo įvykio schemoje ir automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukose užfiksuoti duomenys visiškai patvirtina teismo metu apklaustų liudytojų L. M., L. M. ir K. G. nuoseklius parodymus apie tai, kad sužalojimai UAB „HEGELMAN TRANSPORTE“ priklausančio automobiliui VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti būtent T. J. manevruojant atbuline eiga automobiliu Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkus jo galine dalimi į automobilio VW Transporter galinę dalį, dėl ko pastarojo dangtyje liko nežymus, tačiau fotonuotraukose užfiksuotas ir aiškiai matomas, ant kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio galinio dangčio pritvirtinto atsargino rato, įspaudas. Todėl teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir kitus bylos duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų pagrindu įrodyta, jog T. J. vairuojamu automobiliu buvo apgadintas kitam asmeniui (juridiniam) priklausantis turtas, tai yra įvyko eismo įvykis. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį ir už tai T. J. yra baustinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas T. J. surašytas ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei Kauno apygardos teismas, formuodami teismų praktiką administracinėse bylose laikosi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas pagal gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei tai, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (LVAT 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010, Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-915-498/2013). Lietuvos Respublikos ATPK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pažymėtina tai, kad spendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą, neužtenka konstatuoti paties eismo įvykio buvimo faktą, o būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, kas reiškia, kad turi būti nustatyta nurodyto asmens tyčia. Tik įrodžius, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala, iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai, galima spręsti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą.
Vienok, jau iš eismo įvykio metu kieme buvusių teismo posėdyje liudytojų duotų paaiškinimų darytina išvada, jog pažeidėjas, atsitrenkęs į stovėjusį automobilį, į tai nesureagavo, nesustojo pažiūrėti, jokio dėmesio neišreiškė kitaip, neišgirdo jam šaukiant ir išvažiavo iš kiemo. Pažeidėjas T. J. iš esmės neneigdamas savo kaltės dalyje dėl eismo įvykio padarymo nesutinka tik dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymo, t.y. pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Jis nurodo, kad po to kai A. G. sudavė smūgį jam į kairę akį, o, įsėdus į automobilį, kiti kieme buvę asmenys pradėjo rankomis daužyti jo automobilio langų stiklus, jis iš kiemo, manevruodamas atbuline eiga, šalinosi bijodamas, kad nebūtų dar labiau sumuštas. Manevruodamas kieme tamsiu paros metu T. J. galėjo automobilio galu lengvai kliudyti tenai stovėjusio kito automobilio galą, tačiau to nepajuto, kadangi tuo metu vyriškiai rankomis daužės į jo automobilio langus. Nors liudytojais teismo posėdžio metu apklausti kieme buvę L. M., L. M. ir K. G. ir teigė, kad jokio konflikto tarp jų ir atvažiavusio T. J. nebuvo, o T. J. galėjo pajusti, kad manevruodamas atsitrenkė į stovėjusį automobilį, kad nevyko pas T. tėvus po įvykio, tačiau jų parodymai šioje dalyje yra nenuoseklūs, prieštarauja ne tik T. J., bet ir vienas kito parodymams. Tą aplinkybę, kad po eismo įvykio T. J. veide buvo matyti sumušimo žymės (paraudimas paakyje) ir kitas pirmiau aptartas aplinkybes patvirtino ne tik liudytojais apklaustos R. J., D. J., bet ir nesuinteresuotas asmuo J. D., todėl teismas neturi pagrindo abejoti šioje dalyje nuosekliais T. J. parodymais dėl pasišalinimo iš konflikto vietos aplinkybių tikrumo ir pagrįstumo. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pirminę T. J. tyčią nuvažiuoti iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pažeidžiant kelių eismo taisykles, byloje nenustatyta. Todėl, įvertinus pateiktą medžiagą ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta T. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).
Skiriant T. J. nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. T. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. J. praeityje neteistas, galiojančių nuobaudų už nurodytos rūšies teisės pažeidimus neturi, yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimos nesukūręs, dirba, todėl jam, atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, skirtina straipsnio sankcijos ribose numatyto dydžio bauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 302, 33, 250 str. 1 d., 286, 287, 3022, 3024 straipsniais,
n u t a r i a :
T. J. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 45 (keturiasdešimt penkių) eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėta T. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nenustačius jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Radzevičienė
Papildoma informacija: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama banke, užpildžius mokėjimo pavedimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 57869). Mokėjimo pavedimo šaknelė pristatoma į teismo raštinę. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.