Civilinė byla Nr. e2A-50-196/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01280-2015-4

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                 2.6.16.; 2.6.16.5.; 3.3.1.18.; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Disona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2583-275/2016, pagal ieškovės UAB „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovėms UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ dėl nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Vilniaus parkai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2016-01-18 patikslinusi prašė priteisti iš atsakovų UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ solidariai 267 548,34 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad remiantis 1999-05-06 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 802V „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos“  ieškovė ir atsakovė UAB „Giransa“ sudarė 1999-12-27 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutartį Nr. 99-12-27 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei UAB „Giransa“ nuomos teise 255,17 kv. m. bendrojo ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kavinei atstatyti bei įrengti, mokant nuomos mokestį 332,56 Eur (1 148,27 Lt) per mėnesį už nuomojamas patalpas kartu su žemės mokesčiu nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos, iš jų 50,72 Eur (175,11 Lt – PVM). Nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2098-12-27, bet ne ilgiau kaip iki gyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Ieškovė ir atsakovai sudarė trišalę 2000-04-28 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą sutartį (toliau – Nuomos sutartis 1). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pateiktų duomenų matyti, kad ieškinio parteikimo dieną atsakovė UAB „Disona“ faktiškai naudojasi didesniu ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio bendras plotas sudaro 1 965,9 kv. m. Už 1 688,73 kv. m. dydžio plotą nuomą nei atsakovė UAB „Giransa“, nei atsakovė UAB „Disona“ nemoka. Atsakovės be jokio teisinio pagrindo naudojasi patalpomis nuo 2004 vasario iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Ieškovės nuomone, atsakovės naudodamosi patalpomis ir nemokėdamos jokio nuomos mokesčio už patalpas nepagrįstai sutaupė. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015 konstatavo, kad patalpomis atsakovės naudojasi be jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė prašė iš atsakovių priteisti nepagrįstai sutaupytas lėšas naudojantis ginčo patalpomis, nes atsakovės be jokio teisinio pagrindo valdė ir naudojo patalpas nuo 2004 metų vasario mėnesio. Atsižvelgiant į bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą, ieškovė kelia reikalavimus iš atsakovių priteisti 267 548,34 Eur nepagrįstai sutaupytas lėšas už 10 metų, nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., nors atsakovės nemokėjo už patalpas jokio mokesčio ilgesnį laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ iš atsakovės UAB „Disona“ 267 548,34 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 375 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei iš UAB „Disona“ priteisė 16,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovės ieškinį atsakovės UAB „Giransa“ atžvilgiu atmetė. 
3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad 1999 m. gruodžio 27 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Giransa“ sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei UAB „Giransa“ nuomos teise 255,17 kv. m. bendrojo ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kavinei atstatyti bei įrengti, mokant nuomos mokestį 332,56 Eur (1 148,27 Lt) per mėnesį už nuomojamas patalpas kartu su žemės mokesčiu nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos. Nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2098 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau kaip iki gyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. 2000 m. balandžio 28 d. ieškovė ir atsakovės sudarė Nuomos sutartį 1, pagal kurią atsakovė UAB „Giransa“ subnuomojo UAB „Disona“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje buvo numatyta, kad subnuomos sutartis galioja iki 2098 m. 
4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad pastato rekonstrukcijos pabaigos metai yra 2004 m. Iš pateiktų VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenų, atstovų paaiškinimų byloje matyti, kad nuo 2000-04-28 patalpomis naudojasi  subnuomininkas  UAB „Disona“ . Po rekonstrukcijos patalpų bendras plotas 1 965,9 kv. m., jomis faktiškai naudojasi tik atsakovė – subnuomininkė  UAB „Disona“, t. y. naudojasi didesniu ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, negu jis buvo subnuomotas 2000-04-28 trišale sutartimi,  todėl  teismas darė išvadą, kad visą laikotarpį po pastato rekonstrukcijos atsakovė UAB „Disona“ naudojosi kito asmens, t.y. ieškovės  turtu, nemokėdama jai  nuomos mokesčio, nesant sutarties dėl  patalpų, kurios buvo padidintos,  investavus į remontą,  naudojimo. Tai, kad ieškovė atsakovei UAB „Disona“ 2006 m. rugsėjo 15 d., 2006 m. rugsėjo 27 d. ir 2006 m. spalio 31 d. pranešimais siūlė  pakeisti sutartį dėl padidėjusio  naudojamo ploto, nurodė, kad plotas padidėjo ir  yra 435,50 kv. m., siūlė keisti nuomos sutarties sąlygas, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, vertintina kaip turto savininko pranešimas atsakovei apie tai, kad ji naudojasi jai nepriklausančiu turtu neatlygintinai. Iš šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė buvo informuota apie tai, kokia yra ieškovės pozicija dėl subnuomos sutarties  sąlygų taikymo, t.y. jai buvo pranešta, jog turto savininkas ginčija atsakovės teisę naudotis padidintu kavinės plotu, siekia, kad už tai atsakovė mokėtų nuomos mokestį.
5. Teismas sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiajam teismui 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015 išsprendus ginčą  tarp tų pačių šalių,  kurios yra ir šioje byloje dėl nuomos mokesčio priteisimo ieškovei, ir konstatavus, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai nuomos mokestį už padidėjusį po pastato rekonstrukcijos plotą yra nepagrįstas ieškinyje nurodytu  pagrindu,  ieškovė patikslino  ieškinį  šioje byloje, pakeitė ieškinio pagrindą ir reiškia ieškinį dėl nepagrįstai sutaupytų lėšų iš atsakovių priteisimo, todėl reikalavimas nagrinėjamas šiuo pagrindu.  CK 6.242 straipsnio 1 dalis numato, kad be teisinio pagrindo  nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Ieškovei pateikus  įrodymus, kokia turto, kuriuo  naudojosi, bet nemokėjo mokesčio atsakovė, preliminari rinkos nuomos kaina, teismas pripažino, kad ieškovės paskaičiavimai pagrįsti byloje pateiktais įrodymais. Ieškovė  apskaičiavo, koks nuomos mokestis tikėtinai galėjo būti gautas  už padidintą patalpų plotą -  1688,73 kv. m, todėl  pripažintina, kad ieškovės nuostolius sudaro suma, kurią ji turėjo gauti, nuomodama šias patalpas, o atsakovė yra praturtėjusi šia suma, t. y. praturtėjusi nepagrįstai, nes atsisakydama pakeisti sudarytos subnuomos sutarties sąlygas, atsisakydama mokėti nuomos mokestį už  visą naudojamą plotą, ji elgėsi nesąžiningai, todėl yra praturtėjusi ieškovės sąskaita nesąžiningai.
6. Atsakovės UAB „Giransa“ atžvilgiu teismas ieškinį atmetė, nes pati ieškovė teigia, kad patalpomis naudojosi UAB „Disona“, šiai atsakovei patalpos buvo subnuomotos ieškovės sutikimu, todėl  atsakingas dėl neteisėto praturtėjimo yra asmuo, kuris naudojosi patalpomis.  Solidari atsakomybė negali būti taikoma buvusiam nuomininkui ir subnuominikui, padarius išvadą, kad atsakovė UAB „Giransa“ perleido patalpas subnuomininkui 2000-04-28 sutartimi. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovė UAB „Disona“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo                      2016 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas; prašo civilinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos pagrindinius apeliacinio skundo argumentus:
1. Šalių ginčui turi būti taikomas ieškinio senaties terminas, kadangi ieškiniams dėl periodinių išmokų taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Nuostolių atlyginimui yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Apeliantė atsiliepimu į patikslintą ieškinį ieškovės pareikštiems reikalavimams prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
2. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Disona“ naudojasi pastatu – kavine su pirtimi, kurios plotas yra 425,96 kv. m., pagrindinis plotas – 291,81 kv. m. ir pastatu – stogine – lauko kavine, kurios užstatytas plotas 555,40 kv. m. Kiti statiniai yra inžineriniai statiniai, kurie nėra laikomi patalpomis ir statiniais. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime klaidingai nurodė, kad UAB „Disona“ naudojasi 1 688,73 kv. m. patalpomis. UAB „Disona“ nesinaudoja inžineriniais statiniais – pėsčiųjų takais. Šie takai niekaip nesusiję su ieškovės subnuomojamomis patalpomis ir yra viešo naudojimo objektai. Šią aplinkybę patvirtina antstolio pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
3. Ieškovė UAB „Vilniaus parkai“ 2006 m. rugsėjo 15 d., 2006 m. rugsėjo 27 d., 2006 m. spalio 31 d. raštuose siūlydama pakeisti sutartį dėl padidėjusio naudojamo ploto nurodė, kad plotas padidėjo ir yra 435 kv. m., nors VĮ Registrų centro duomenimis bendras plotas  yra 425,96 kv. m. 2000 m. gruodžio 6 d. akte–protokole Nr. 3, sudarytame  UAB „Vilniaus parkai“, UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ konstatuota, kad 2000 m. gruodžio 4 d., t. y. po rekonstrukcijos, kavinės plotas padidėjo 99,08 kv. m. ir pagal 5 punktą subnuomininkui savo lėšomis papildomai padidinus rekonstruojamo pastato plotą, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina subnuomininkui įforminant jam nuosavybės teisę.
4. Pastatas-stoginė-lauko kavinė Nuomos sutartimi yra išnuomota UAB „Giransa“ ir subnuomota UAB „Disona“, todėl pirmosios instancijos teismas dėl šių stoginių nepagrįstai pritaikė nepagrįsto praturtėjimo institutą. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
5. Ieškovė negali reikalauti nuomos mokesčio ar teigti, kad nepagrįstai negavo nuomos mokesčio, nes turtas, už kurį reikalaujama nuomos mokesčio (ar prašo priteisti ieškovės nepagrįstai sutaupytas lėšas dėl nesumokėto nuomos mokesčio), pagal 2000-04-28 Nuomos sutartį turi priklausyti nuosavybės teise atsakovei. Dėl nesąžiningo ieškovės elgesio atsakovė negali įgyti nuosavybės teisių į tą turtą, dėl kurio naudojimo ieškovė prašo priteisti pinigines lėšas.
6. Atsakovė UAB „Disona“ išsinuomojusi patalpas, kartu įsipareigojo atlikti jų rekonstrukciją. Patalpų pagerinimo darbus atsakovė atliko, todėl įgijo teisę į padidėjusio  ploto nuosavybę. Atsakovė taip pat sutartimi užsitikrino, kad mokės nuomos mokestį po patalpų atstatymo už nuomojamas patalpas po 1 148,27 kv. m. 1999-12-27 sudarytos nuomos sutarties 1 punkte yra nustatyta, kad nuomos mokestis (po patalpų atstatymo) 1 148,27 Lt  per mėnesį už nuomojamas patalpas kartu su žemės mokesčiu nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos.
8. Ieškovė UAB „Vilniaus parkai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovė nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad UAB „Disona“ nesinaudoja inžineriniais statiniais ir pėsčiųjų takais, šie takai yra viešojo naudojimo objektai, o priegrinda ir kiemo aikštelė yra inžineriniai įrenginiai. Atsakovės UAB „Disona“ minimi statiniai priklauso ieškovei nuosavybės teise, jie nėra viešo naudojimo objektai. Atsakovė UAB „Disona“ šiuos statinius neteisėtai valdo ir naudoja savo nuožiūra.
2. Iš byloje esančio prie ieškinio pridėto 2008-04-28 nekilnojamojo turto registro išrašo pastato – kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais plotas nurodytas 435,50 kv. m. pagal 2004-03-03 kadastrinius matavimus. Pagal byloje pateiktą VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą  matyti, jog kadastro duomenų keitimo data yra  2010-03-02, todėl ieškovės UAB „Vilniaus parkai“ 2006-09-15, 2006-09-27, 2006-10-31 raštai yra teisėti ir pagrįsti.
3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškiniams dėl periodinių išmokų taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Nuostolių atlyginimui yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovė tokio prašymo iki bylos išnagrinėjimo pirmojoje instancijoje nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai ir teisėtai nesprendė klausimo dėl atsakovo UAB „Disona“ apeliaciniame skunde minimos ieškinio senaties taikymo, kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Patikslintas ieškinys buvo reiškiamas dėl atsakovų be teisinio pagrindo sutaupytų lėšų priteisimo, o ne dėl nuomos, kaip periodinių išmokų išieškojimo ar žalos atlyginimo, todėl atsakovės UAB „Disona“ nurodomos CK 1.125 straipsnio 8 ir 9 dalies nuostatos netaikomos.
4. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pridėjo didelį kiekį dokumentų, kuriuos prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti. Ieškovės įsitikinimu, šie dokumentai akivaizdžiai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje, kadangi civilinė byla buvo nagrinėta daugiau nei 3 metus, tačiau atsakovė UAB „Disona“ to nepadarė.
9. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
1. Atsakovė UAB „Disona“ šiuo metu turi galimybę faktiškai naudotis ir naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, esančiu M. K. Č. g. 102, Vilniuje, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri turtiniai objektai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-6111/2015 išaiškino, kad Nuomos ir Subnuomos sutartyse nurodytas išnuomotas tik 255,17 kv. m. plotas, o po rekonstrukcijos sukurti nauji nekilnojamojo turto objektai ir padidintas plotas į Nuomos ir Subnuomos sutarčių apimtį neįeina. Pastarojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių nurodytu po rekonstrukcijos padidintu patalpų plotu ir statiniais atsakovai naudojasi be jokio teisinio pagrindo ir už tai nemoka jokio mokesčio.
2. Faktas, jog pastatų ir statinių rekonstrukcija buvo atlikta UAB „Disona“ lėšomis niekada nebuvo neigiamas, bet akcentuotina, kad pagal Subnuomos sutarties 4 punktą užbaigtos rekonstrukcijos ir remonto darbų vertė, įvertinta pagal pasirašytus atliktų darbų aktus, buvo įtraukta į UAB „Vilniaus parkai“ balansą kaip UAB „Disona“ investicija. Kadangi UAB „Disona“ investicija, remiantis sutarties 1 ir 9 punktais yra užskaitoma mėnesiniu nuomos mokesčiu, todėl per sutartyje numatytą terminą ji bus visiškai kompensuota.
3. Nuomos ir Subnuomos sutarties šalys buvo susitariusios dėl 1,30 Eur (4,50 Lt) nuomos kainos už 1 kv. m., todėl tokia suma – šiuo atveju minimali nuomos kaina – laikytina pagrįsta ir nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų. Tokia kaina yra ženkliai mažesnė už rinkos kainą, mokėtiną už šio turto nuomą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Dėl žodinio civilinės bylos nagrinėjimo

11. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde išdėstyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas (kraštutinis) atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso būdu. Bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, todėl atsižvelgiant į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal apeliacinius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, taip pat įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų turinį ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla išspręsta teisingai.

Dėl ieškinio senaties

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
14. Apeliantė šalių ginčui prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškiniams dėl periodinių išmokų taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Nuostolių atlyginimui yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.126 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti  nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsiliepime į patikslintą ieškovų ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau susipažinus su atsakovės pateiktais procesiniais dokumentais (atsiliepimu į ieškinį, tripliku) matyti, kad reikalavimo dėl ieškinio senaties termino taikymo apeliantė pirmosios instancijos teisme nereiškė. CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi reikalavimo dėl ieškinio senaties termino taikymo apeliantė pirmosios instancijos teisme nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė ieškinio senaties termino taikymo pareikštiems ieškovės reikalavimams CK 1.125 straipsnio 8 ir 9 dalių pagrindais. Nesant ieškovės pareikštiems reikalavimams dėl ieškinio senaties termino taikymo pirmosios instancijos teisme, nesvarstytinas ieškinio senaties termino taikymas ir apeliacinėje instancijoje (CPK 306 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės apeliacinio skundo turiniu, nustatė, kad apeliantė kelia reikalavimus (dėl ieškinio senaties termino taikymo), kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas argumentų dėl ieškinio senaties termino taikymo nevertina (CPK 312 str.). Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms ne dėl periodinių išmokų priteisimo ar nuostolių atlyginimo, o dėl nepagrįsto praturtėjimo CK 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo

15. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Disona“ naudojasi pastatu – kavine su pirtimi, kurios plotas yra 425,96 kv. m., pagrindinis plotas – 291,81 kv. m. ir pastatu – stogine – lauko kavine, kurios užstatytas plotas 555,40 kv. m. Kiti statiniai yra inžineriniai statiniai, kurie nėra laikomi patalpomis ir statiniais, todėl pirmosios instancijos teismas savo sprendime klaidingai nurodė, kad UAB „Disona“ naudojasi 1 688,73 kv. m. patalpomis. UAB „Disona“ nesinaudoja inžineriniais statiniais – pėsčiųjų takais, priegrinda bei kiemo aišktele. Šie takai niekaip nesusiję su ieškovės subnuomojamomis patalpomis ir yra viešo naudojimo objektai. Šią aplinkybę patvirtina antstolio pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

16. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 182 straipsnio 2 dalis numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Dėl minėtos normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, jog įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2006; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2012).
17. Lietuvos Aukščiausiojo teismas kasacine tvarka nagrinėdamas ieškovės pagal priešieškinį uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ ir atsakovių pagal priešieškinį uždarųjų akcinių bendrovių „Disona“ ir „Giransa“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės (pagal priešieškinį) uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Disona“ ir „Giransa“, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuomos ir subnuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos mokesčio priteisimo nutartyje, priimtoje 2015 m. gruodžio 18 d. civilinėje byloje Nr. 3k-3-676-611/2015 konstatavo, kad nors Nuomos sutartyje 1 nurodytas nuomojamų patalpų plotas yra 255,17 kv. m., tačiau faktiškai apeliantė UAB „Disona“ naudojasi 1965,90 kv. m. ploto patalpomis (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nustatytus prejudicinius faktus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė pagrįstai prašė priteisti nepagrįstą praturtėjimą už 1 688,73 kv. m. patalpas, kuriomis nepagrįstai be teisinio pagrindo naudojasi atsakovė. Be to, sutiktina su ieškovės ir trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad Nuomos sutarties ir Nuomos sutarties 1 šalys buvo susitariusios dėl 1,30 Eur (4,50 Lt) nuomos kainos už 1 kv. m., todėl tokia suma – šiuo atveju minimali nuomos kaina (mažesnė negu rinkos kaina), kurios pagrindu buvo apskaičiuota ieškinio suma, laikytina pagrįsta ir nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų. Šie atsiliepimų argumentai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 267 548,34 Eur nuostolių atlyginimą.
18. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė UAB „Vilniaus parkai“ 2006 m. rugsėjo 15 d., 2006 m. rugsėjo 27 d., 2006 m. spalio 31 d. raštuose siūlydama pakeisti sutartį dėl padidėjusio naudojamo ploto nurodė, kad plotas padidėjo ir yra 435 kv. m., nors VĮ Registrų centro duomenimis bendras plotas  yra 425,96 kv. m. 2000 m. gruodžio 6 d. akte–protokole Nr. 3, sudarytame  UAB „Vilniaus parkai“, UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ konstatuota, kad 2000 m. gruodžio 4 d., t. y. po rekonstrukcijos, kavinės plotas padidėjo 99,08 kv. m. ir pagal 5 punktą subnuomininkui savo lėšomis papildomai padidinus rekonstruojamo pastato plotą, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina subnuomininkui įforminant jam nuosavybės teisę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo šalių nurodomo padidėjusio ploto neatitikimų (atsakovei siųstuose raštuose, VĮ Registrų centro išrašuose) ieškovei pareiškus reikalavimą priteisti nuomos mokestį už 1688,73 kv. m., o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015 konstatavus, kad atsakovė naudojasi 1 965,90 kv. m. patalpomis, laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad ji naudojasi mažesniu ieškovei priklausančiu patalpų plotu negu yra priteistas nepagrįstas praturtėjimas. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės siųsti 2006 m. rugsėjo 15 d., 2006 m. rugsėjo 27 d., 2006 m. spalio 31 d. siūlymai pakeisti sutartį  dėl padidėjusio  naudojamo ploto buvo turto savininko pranešimai atsakovei UAB „Disona“ apie tai, kad ji naudojasi jai nepriklausančiu turtu, neatlygindama nuomos mokesčio turto savininkei.
19. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad UAB „Disona“ nesinaudoja inžineriniais statiniais pėsčiųjų takais. Šie takai nėra niekaip susiję su ieškovės subnuomojamomis patalpomis ir yra viešo naudojimo objektai. Priegrinda yra pastatas, o šalia pastato esantis inžinerinis įrenginys užtikrina pastato funkcionavimą (dalis lietaus surinkimo sistemos). Pastatas-stoginė-laukė kavinė yra pastatyta ant kiemo aikštelės, o kiemo aikštelė yra inžinerinis įrenginys. Šias aplinkybes, anot apeliantės, patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nuomos sutarties ir Nuomos sutarties 1 sudarymo metu pastatas-stoginė-lauko kavinė, pastogė nebuvo įrengtos. Be to, minėtos patalpos po rekonstrukcijos yra įregistruotos kaip atskiri turtiniai vienetai ir gali funkcionuoti kaip atskiri turtiniai objektai. Apeliantė nurodo, kad aikštele, pėsčiųjų takais ji nesinaudoja, todėl už šiuos inžinerinius statinius negali būti priteistas nepagrįstas praturtėjimas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Ginčo statiniais apeliantė faktiškai naudojasi, pastatai yra kavinės teritorijoje ir yra skirti ją aptarnauti. Nors apeliantė nurodė, kad šias apeliacinio skundo aplinkybes patvirtina jos apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent šie apeliantės įrodymai (nuotraukos, 2016 m. gegužės 24 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) kaip tik patvirtina, kad apeliantė aikštelėmis ir pėsčiųjų takais naudojasi. Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje Nr. 3K-3-676-611/2015 konstatavo, kad atsakovė UAB „Disona“ naudojasi 1 965,90 kv. m. dydžio patalpomis.
20. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovė negali reikalauti nuomos mokesčio ar teigti, kad nepagrįstai negavo nuomos mokesčio, nes turtas, už kurį reikalaujama nuomos mokesčio (ar prašo priteisti ieškovės nepagrįstai sutaupytas lėšas dėl nesumokėto nuomos mokesčio), pagal 2000-04-28 Nuomos sutartį turi priklausyti nuosavybės teise atsakovei. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė investavo pinigines lėšas į kavinės atstatymą, nes buvo tokia šalių sutartinė prievolė. Pagal Nuomos sutarties 1 4 punktą užbaigtos rekonstrukcijos ir remonto darbų vertė, įvertinta pagal pasirašytus atliktų darbų aktus, buvo įtraukta į UAB „Vilniaus parkai“ balansą kaip UAB „Disona“ investicija, yra užskaitoma atsakovei mėnesiniu nuomos mokesčiu, todėl per sutartyje numatytą terminą ji bus visiškai atsakovei kompensuota. Statybos leidimas, projektas, statinio pridavimas statybos inspekcijai buvo daromas ieškovės vardu. Ieškovė atsakovės investicijas įskaitė į nuomos mokestį. Visas sukurtas turtas nuosavybės teise registruotas ieškovės vardu ir tai atitinka CK 4.40 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į statinius ir statinio priklausinius ant žemės sklypo. Nei nuomos sutarties pagrindu, nei rangos sutarties pagrindu, asmenys vykdantys prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį, nuosavybės teisės į objektą be savininko valios neįgyja. Pažymėtina ir tai, kad jau paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje Nr. 3K-3-676-611/2015 konstatuota, jog nuosavybės teisės į atsakovės naujai sukurtas patalpas priklauso ieškovei. Duomenų, kad po šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo patalpų teisinis statusas (patalpų savininkas) pasikeitė byloje nėra. 
21. Apeliantė UAB „Disona“ apeliacinės instancijos teismui 2016-11-28 pateikė rašytinius paaiškinimus. Susipažinus su rašytinių paaiškinimų turiniu matyti, kad paaiškinimuose išdėstytų argumentų apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė. CPK 323 straipsnis nustato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės UAB „Disona“ rašytinių paaiškinimų nevertina.

22. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
23. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei pripažintina teisė į jos apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė UAB „Vilniaus parkai“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija EPL Nr. 2016-083 1 550,70 Eur sumai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2015 m. ketvirtą ketvirtį sudarė 756,90 Eur. Atsiliepimo pateikimo teismui metu (2016 m. birželio 21 d.) maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą sudarė 983,97 Eur (756,90 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytą maksimalų priteistiną išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį, ieškovei priteistinos išlaidos iš atsakovės mažintinos iki nurodytos maksimalios priteistinos sumos. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ (į. k. 120185194) iš atsakovės UAB „Disona“            (į. k. 123637950) 983,97 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai                                                                                                                Konstantinas Gurinas 

                                                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                Alvydas Poškus