Civilinė byla Nr.e2-567-474/2018

                                                                                                                                                                                        Proceso Nr. 2-25-3-01505-2017-3

                                                                                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                                                                                                      1.3.5.10.; 1.3.9.2.2.; 3.2.6.5.;

     PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 16 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas  Valdas Alška,

sekretoriaujant  Ingai Kanareikinai,

dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

atsakovo ir trečiojo asmens atstovams Algiui Gedvilui, J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. J., I. D., M. S., V. P., ieškinį atsakovei Kretingos Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai, trečiajam asmeniui Kretingos rajono savivaldybei dėl darbdavio sprendimų panaikinimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

           ieškovai ir jų atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodo kad jie dirba Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje. Įsigaliojus LR Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui(toliau – Įstatymas), atsakovės sprendimu jiems yra taikomas minimalus Įstatymo leidžiamas nustatyti pareiginės algos koeficientas, o kitas pareigas atliekantiems ir taip pat darbo užmokestį iš mokinio krepšelio gaunantiems darbuotojams nustatytas vidutinis Įstatymo leidžiantis nustatyti koeficientas. Tokiu būdu tam tikri darbuotojai, vien tik dėl jų užimamų pareigų, diskriminuojami kitų darbuotojų atžvilgiu, nesant tam jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Ieškovai kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisiją, prašydami panaikinti atsakovės sprendimus ir įpareigoti nustatyti jiems koeficientus iš naujo, tačiau 2017-09-12 sprendimais ieškovų ieškinius atmetė. Komisija savo sprendime nurodė, kad Įstatymas nedraudžia nustatyti skirtingų koeficientų skirtingas pareigas užimantiems darbuotojams. Įstatyme yra numatyta, kad pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų koeficientai nustatomi pagal skirtingus Įstatymo priedus. Nustatyti skirtingi koeficientai nereiškia darbuotojų diskriminacijos, o vertintini kaip objektyvi darbuotojų diferenciacija pareigybės pagrindu. Atsakovės darbuotojams, tiek pedagoginių pareigybių, tiek, tiek  nepedagoginių pareigybių, buvo nustatyti kiti, Įstatymą atitinkantys koeficientai. Konkretaus koeficiento dydžio parinkimas yra atsakovės atstovo diskrecijos teisė ir joks teisės aktas neįpareigoja atsakovę darbuotojams, kurie užima skirtingas pareigas, ir kurių darbo funkcijos iš esmės skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek atsakomybės lygiu, sudėtingumu, darbo krūviu, (intensyvumu), bei reikalinga papildomų įgūdžių turėjimu, proporcingai vienodai didinti koeficientą, pradedant nuo koeficiento minimalios ribos. Ieškovų ir pedagogų darbas nėra toks pats, todėl pedagogų ir nepedagoginį darbą dirbančių darbuotojų darbas negali būti laikomas lygiaverčiu dėl objektyvių aplinkybių, t.y. atliekamų skirtingų funkcijų, skirtingo atsakomybės lygio ugdymo procese, skirtingo darbo pobūdžio ir reikalaujamos skirtingos kvalifikacijos Ieškovai, nesutikdami su komisijos sprendimais, pareiškė ieškinį. Ieškovai nesutinka su komisijos sprendimais, nes jų motyvai kiekvieno atžvilgiu yra grindžiami tais pačiais motyvais ir argumentais, todėl dėl jų pasisako apibendrintai. Iki priimto Įstatymo, ieškovams darbo užmokestis buvo nustatytas LR Švietimo ir mokslo ministro bei LR Kultūros ministro įsakymais patvirtintomis darbo apmokėjimo taisyklėmis ir atsakovė buvo nustačiusi maksimalius ar arba artimus maksimaliems leidžiamus nustatyti koeficientus. Tokiu būdu, darbdavys vertino ieškovų darbą, kvalifikaciją, patirtį ir kitas aplinkybes, kaip sudarančias pagrindą ieškovams mokėti maksimalų ar bent jau artimą maksimaliam, darbo užmokestį. Įsigaliojus Įstatymui, visų darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimui turėjo būti   nustatyti koeficientai. Tiek pedagoginiams darbuotojams, tiek nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams, darbo užmokestis yra mokamas iš mokinio krepšelio lėšų. Atsakovė pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams nustatė vidutinį koeficientą, kuris leidžiamas nustatyti, o nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams buvo nustatytas minimalus ar artimas minimaliam koeficientas. Tokiu būdu, atsakovė nepagrįstai išskyrė ieškovus iš kitų, iš to paties šaltinio darbo užmokestį gaunančių darbuotojų ir tokiu būdu juos diskriminavo, pažeidė jų teisę į darbo užmokestį. Atsakovė nėra nurodžiusi, kokiais kriterijais remiantis pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams buvo nustatyti Įstatymo leidžiamas koeficiento vidurkis, o nepedagoginį darbą dirbantiems minimalus ar artimas minimaliam, koeficientas. Atsakovės aiškinimas, kad tam nėra lėšų, yra deklaratyvus. Nepagrįstas atsakovės aiškinimas, kad pedagoginiams darbuotojams buvo skirta papildomai lėšų, nes sprendimas skirti papildomai lėšų priimtas po Įstatymo įsigaliojimo ir koeficientų nustatymo. Taip pat nepagrįstas atsakovės argumentas, kad konkrečių koeficientų nustatymas yra vadovo diskrecija. Vadovai, nustatydami konkrečiam darbuotojui koeficientą, turi vadovautis objektyviomis aplinkybėmis, kriterijais, šalių lygiateisiškumo, nediskriminavimo, teisingo atlyginimo už darbą principais. Šiuo atveju, ieškovams nustatyti minimalūs ar artimi minimaliems, koeficientai, visiškai nesiejami su teisės aktų leidžiamais kriterijais, pedagoginiai ir nepedagoginį darbą dirbantys darbuotojai yra „mechaniškai“ išskirti ir iš mokinio krepšelio skiriamos lėšos tik pedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams. Sprendimų priėmimo metu galiojęs darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad darbo santykiai yra grindžiami darbo teisės subjektų lygybe nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės tautybės, kalbos, kilmės pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Šio straipsnio 6 punkte yra nurodomas teisingo apmokėjimo už darbą principas. Ieškovai mano, kad jie yra diskriminuojami socialinės padėties pagrindu(dėl užimamų pareigų) bei dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Pagal Kasacinio teismo praktiką, atsakovė privalo paneigti diskriminacijos fakto buvimo prezumciją. Taip pat ieškovai prašo atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti. Pagal Darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalį darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčo komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl darbo ginčo komisijos sprendimo. Šis terminas buvo praleistas dėl to, kad su atsakove ir trečiuoju asmeniu buvo vedamos derybos dėl taikos ginčo išsprendimo, Kretingos rajono savivaldybė siūlė realų ginčo sprendimo būdą, susitarė, kad ieškinys nebus teikiamas teismui. Šias aplinkybes prašo pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą.

         Ieškovė M. S. prašo panaikinti Kretingos M.Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017-02-15 įsakymo Nr. VI-37 priedo Nr.2 22 punktą ir priteisti iš atsakovės 2868,39 Eur(neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovė V. P. prašo panaikinti Kretingos M.Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017-02-15 įsakymo Nr. VI-37 priedo Nr.2 18 punktą ir priteisti iš atsakovės 895,23 Eur(neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovė I. J. prašo panaikinti Kretingos M.Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017-02-15 įsakymo Nr. VI-37 priedo Nr.2 11 punktą ir priteisti iš atsakovės 776,48 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto  darbo užmokesčio. Ieškovė A. P. prašo panaikinti Kretingos M.Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017-02-15 įsakymo Nr. VI-37 priedo Nr.2 17 punktą ir priteisti iš atsakovės 1484,44 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovė I. D. prašo panaikinti Kretingos M.Daujoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017-02-15 įsakymo Nr. VI-37 priedo Nr.2 5 punktą ir priteisti iš atsakovės 895,23 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovės M. S.,  V. P., I. J., A. P. ir I. D. prašo atnaujinti terminą pateikti ieškinį dėl Valstybinės darbo ginčų inspekcijos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-09-12 priimtų sprendimų. Priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

          Atsakovė Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla savo procesiniuose dokumentuose ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodo, kad nesutinka su ieškovų reikalavimais.

          Atsakovė dėl terminų atnaujinimo nurodo, kad su tokiu prašymu nesutinka. Darbo kodekso 231 straipsnyje yra nurodyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per 1 mėnesį nuo darbo ginčo komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Ieškovai prašymą atnaujinti terminą motyvuoja tuo, kad jie su atsakove kilusį ginčą bandė spręsti derybomis i nepavykus, kreipėsi su ieškiniu, praleidę terminą. Atsakovė pripažįsta, kad tarp ieškovų ir Kretingos rajono savivaldybės atstovų vyko eilė susitikimų ir savivaldybės atstovai ieškojo galimybių ginčo išsprendimui, kiek leidžia savivaldybės finansinės galimybės. 2017-10-09 vykusio susitikimo metu buvo sprendžiama, kokiu būdu rasti lėšų visiems rajono mokyklose dirbantiems nepedagoginį darbą darbuotojams padidinti darbo užmokestį, tačiau tik į ateitį ir niekada nebuvo svarstomas klausimas dėl darbo užmokesčio  padidinimo nuo 2017-02-01. To posėdžio metu buvo konstatuota, kad terminas paduoti ieškinį baigiasi 2017-10-12 ir posėdyje dalyvavęs ieškovų atstovas advokatas pareiškė, kad dialogas yra produktyvus ir teisminį ginčą galima baigti taikiai. Ieškovai yra atstovaujami nuo pradžios advokato ir jiems yra žinoma, kokiomis priemonėmis yra ginamos ieškovų galimai pažeistos teisės. Kadangi ieškovai pasirinko derybų kelią, jiems nebuvo užkistas kelias ginti savo teises teisme, ieškovai be svarbių priežasčių nepasinaudojo ta teise ir nėra pagrindo atnaujinti terminą. Termino praleidimas yra pagrindas ieškinio atmetimui, kaip nustatyta Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje.

            LR Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta pareiga atsakovei įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas ir ieškovai nebuvo diskriminuojami tiesiogiai ar netiesiogiai. Ieškovai teigia, kad jie buvo diskriminuojami, jiems nustatant pareiginės algos dalies pastoviosios dalies koeficientą, vertinant aplinkybes, nesusijusias su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, t.y. vien tik dėl jų užimamų pareigų, dirbamo nepedagoginio darbo. Savo reikalavimą ieškovai grindžia tuo, kad jiems nustatytas minimalus koeficientas, kai tuo tarpu pedagoginį darbą toje pačioje įstaigoje dirbantiems darbuotojams nustatytas vidutinis koeficientas. Nuo 2017-02-01 įsigaliojęs Įstatymas, kuris reglamentuoja valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius nustato, kad darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga(pastovioji ir kintamoji dalis, arba pastovioji dalis). Įstatymu nustatyta, kad darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis yra nustatoma pagal įstatymo 3 ir 4 dalies priedus, atsižvelgiant į pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį. Įstatymo 7 straipsnio 9 dalis numato, kad darbuotojo pareiginės algos pastovios dalies koeficientą nustato įstaigos vadovas. Atsakovei skirtas finansavimas nustatomas 2017 metų pradžioje atsižvelgiant į 2016 metų rugsėjo mėnesio turimas mokinio krepšelio lėšas ir savivaldybės skiriamas lėšas. Įsigaliojus įstatymui, atsakovė privalėjo nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, atsižvelgdamas į turimą darbo užmokesčio fondą, nesumažindamas jų iki tol gauto darbo užmokesčio. Tokiu būdu, ieškovams darbo užmokestis nustačius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, nesumažėjo, jis nežymiai padidėjo. Atsakovės vadovas negali viršyti turimo darbo užmokesčio  fondo, prisiimti skolinių įsipareigojimų, nes tai draudžia biudžeto sandaros įstatymas. Atsakovės nuomone, Įstatymas nedraudžia nustatyti skirtingus koeficientus skirtingas pareigas užimantiems darbuotojams, nes pačiame įstatyme nepedagoginių darbuotojų ir pedagoginių  darbuotojų koeficientai nustatomi pagal skirtingus priedus. Diskriminaciją darbo teisiniuose santykiuose reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad vien fakto, jog asmuo priklauso tam tikrai darbuotojų kategorijai, nurodymas nėra pakankamas pagrindas prezumcijai pagrįsti, jog asmuo dėl minėtų dalykinių savybių buvo diskriminuojamas. Diskriminavimo faktas preziumuojamas  tik tuo atveju, kai diskriminacijos buvimu besiremiantis asmuo ne tik nurodo turintis savybes, kurių pagrindu Įstatymas draudžia diskriminaciją, bet ir įvardija aplinkybes, kurios suponuoja prielaidas dėl asmens diskriminavimo tokių savybių pagrindu. Konkretaus koeficiento dydžio parinkimas yra atsakovės vadovo diskrecijos teisė ir joks teisės aktas neįpareigoja atsakovės darbuotojams, kurie užima skirtingas pareigas ir kurių darbo funkcijos iš esmės skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek atsakomybės lygiu, sudėtingumu, darbo krūviu(intensyvumu) bei reikalingų papildomų įgūdžių turėjimu, proporcingai didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, pradedant nuo koeficiento minimalios ribos. Nustatydami ieškovams ir kitų darbuotojų pareigybėms konkretų koeficiento dydį, atsakovės vadovas vadovavosi turimu darbo užmokesčio fondu, gautais papildomais asignavimais, taip įstatymo norma, draudžiančia sumažinti darbo užmokestį iki 2018-01-31, pareigybei nustatytomis darbo funkcijomis, darbuotojų kvalifikacija, atsakomybės, darbo sudėtingumu. Pedagoginiams darbuotojams buvo nustatytas kiek didesnis darbo užmokestis, nes buvo skirtos papildomos lėšos jų atlyginimams padidinti. Šias lėšas skyrė LR Švietimo ir mokslo ministerija savo įsakymu. Taip pat Kretingos rajono savivaldybės taryba skyrė papildomus asignavimus ir tokiu būdu ieškovams buvo padidinti pareiginės algos koeficientai iki 2017-12-31. Kadangi skirtingoms darbuotojų kategorijoms gali būti mokami skirtingas pareiginės algos koeficientas, todėl nėra pagrindo ieškovams teigti, kad jie yra diskriminuojami. Taip pat atsakovė mano, kad ieškovai nepagrįstai prašo priteisti konkrečias pinigines sumas, nes norint pretenduoti į didesnį darbo užmokestį, visų prima turi būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas, o tai yra išimtinė vadovo kompetencija. Taip pat ieškovai netiksliai nurodė prašomas priteisti sumas, nes ieškovai prašo priteisti darbo užmokestį už nedarbingumo laikotarpius, kasmetines ir papildomas atostogas. Atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

            Tretysis asmuo savo atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka atsakovės atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais ir prašo jį atmesti. 

            Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 12 dienos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4644 atmetė ieškovės A. P. prašymą atsakovei Kretingos Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo diskriminacijos.

          2017 m. rugsėjo 12 dienos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4636 atmetė ieškovės I. J. prašymą atsakovei Kretingos Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo diskriminacijos.

          2017 m. rugsėjo 12 dienos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4639 atmetė ieškovės I. D. prašymą atsakovei Kretingos Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo diskriminacijos.

          2017 m. rugsėjo 12 dienos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4643 atmetė ieškovės V. P. prašymą atsakovei Kretingos Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo diskriminacijos.

2017 m. rugsėjo 12 dienos Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija sprendimu Nr. 4642 atmetė ieškovės M. S. prašymą atsakovei Kretingos Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai dėl įsakymo panaikinimo, pareiginės algos koeficiento nustatymo, darbo užmokesčio perskaičiavimo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo diskriminacijos.

Darbo ginčų komisija savo sprendimuose dėl ieškovų reikalavimų nurodė, kad ieškovų prašymai buvo atmesti nenustačius diskriminacijos požymių, taip kaip nustatyta teisės aktuose. Ieškovai nebuvo išskirti iš kitų, tolygių ar lygiavertį darbą dirbančių darbuotojų. Ieškovai save lygina su kitos grupės, netolygios vertės darbuotojų darbu – pedagogais. Šios dvi grupės darbuotojų yra išskirtos įstatymu, jos yra skirtingose koeficientų grupėse. Komisija sprendime nurodė, kad koeficiento nustatymas konkrečiam darbuotojui yra mokyklos vadovo diskrecijos teisė. Komisija savo sprendime nurodo, kad ne mažiau svarbus faktorius yra darbo užmokesčio asignavimai ir parenkant koeficientus kiekvienam iš ieškovų, buvo atsižvelgta į tai, nes pedagogams buvo skirtas papildomas finansavimas, o ne pedagogams papildomo finansavimo nebuvo skirta. Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis įsigaliojus šiam įstatymui yra mažesnis, palyginant su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu, ne ilgiau kaip iki 2018-01-31 mokamas iki 2016-12-31 nustatytas darbo užmokestis. Tokiu būdu, įstatymas nustatė mokamą pastoviosios algos dalies dydį. Remiantis Įstatymo aiškinamuoju raštu, ieškovų darbo užmokestis turės didėti nuo 2018 iki 2021 metų, todėl jį didinti 2017 metais nėra teisinio pagrindo.

Ieškovai ginčija Darbo ginčų komisijos sprendimus kiekvieno iš jų atžvilgiu. Visi Darbo ginčų komisijos sprendimai yra grindžiami tais pačiais motyvais ir argumentais, todėl teismas pasisako dėl visų ieškovų reikalavimų apibendrintai.

Ieškovai savo ieškinyje nurodo, kad nustatant ieškovų darbo užmokesčio pastoviosios dalies minimalų ar artimą minimaliam koeficientą, jie yra diskriminuojami dėl aplinkybių, nesusijusių su jų dalykinėmis savybėmis – vien todėl, kad jie nėra pedagoginiai darbuotojai. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis numato pareigą atsakovui įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas ir ieškovai nebuvo diskriminuojami tiesiogiai ar netiesiogiai. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas 2 straipsnyje yra įtvirtino asmenų lygiateisiškumo darbo santykiuose nuostatas. Lietuvos Respublikos  lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis konkretizuoja ir nustato darbdavio elgesį, įgyvendinant lygiateisiškumo principą. 2017-02-01 įsigaliojo Įstatymas, reglamentuojantis valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad biudžetinių darbuotojų darbo už-mokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys, arba pastovioji dalis). Pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalis nustatė, kad biudžetinių darbuotojų  pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal šio įstatymo 3 ir 4 priedus. Įstatymo 7 straipsnio 9 dalis nustatė, kad darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nustato įstaigos vadovas. Atsakovė yra finansuojama pagal LR Vyriausybės patvirtintą Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką bei iš savivaldybės lėšų, kurios yra skiriamos pagal Mokyklos biudžeto projektą, kuris rengiamas pagal savivaldybės direktoriaus įsakymu patvirtintus Švietimo įstaigų veiklos išlaidų apskaičiavimo pricipus. Tokiu būdu, atsakovei ateinančių metų darbo užmokesčiui reikalingos lėšos yra  paskaičiuojamas pagal einamųjų metų tarifikaciją ir būsimų kalendorinių metų darbo užmokesčio fondas suformuojamas einamųjų metų rugsėjo mėnesį. Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojui, kurio pareiginės algos pastovioji dalis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnė, palyginti su iki 2016-12-31 nustatytu tarnybiniu atlyginimu, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo dydžio pareiginės algos pastovioji dalis iki tol, kol jie eina pareigas.

Ieškovai ieškinyje nurodo, kad jie yra diskriminuojami dėl aplinkybių, nesusijusių su jų dalykinėmis savybėmis – vien todėl, kad jie nėra pedagoginiai darbuotojai ir jiems dėl šių priežasčių nustatyti minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, kai pedagogams yra nustatyti vidutinio dydžio  pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Ieškovai save lygina su kitos grupės, netolygios vertės darbuotojų darbu. Pats įstatymas išskiria dvi grupes darbuotojų – pedagogus ir ne pedagogus.  Įstatyme pedagogai ir ne pedagogai yra skirtingų koeficientų grupėse ir koeficientų ribos yra skirtingos. Ieškovų ir pedagogų darbas nėra toks pats, todėl pedagoginį ir nepedagoginį darbą dirbančių darbuotojų darbas negali būti laikomas lygiaverčiu dėl objektyvių priežasčių, t.y. atliekamų skirtingų funkcijų, skirtingo atsakomybės lygio ugdymo procese, skirtingo darbo pobūdžio, reikalaujamos kvalifikacijos. Pedagogams yra keliami specialūs kvalifikacijos reikalavimai, kurie yra numatyti Švietimo įstatyme, tokių reikalavimų nėra numatyta nepedagoginiams darbuotojams.

Taip pat svarbus yra darbo užmokesčio fondas,  nustatant pareiginių algų dydžius. Atsakovės darbo užmokesčio fondas yra formuojamas iš mokinio krepšelio ir savivaldybės lėšų, todėl nustatant ieškovams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, buvo atsižvelgiama į turimo fondo dydį. Pedagogams buvo skirtas papildomas finansavimas, todėl jų pareiginės algos pastovios dalies koeficientas buvo nustatytas didesnis, o nepedagoginį darbą dirbantiems darbuotojams papildomo finansavimo nebuvo skirta. Kretingos rajono savivaldybės sprendimu buvo perskirstyta speciali tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti ir ieškovams buvo koeficientai padidinti, atsižvelgiant į turimas lėšas, iki 2017-12-31.

Ieškovams nustačius naujus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, jų darbo užmokestis ne sumažėjo, bet padidėjo. Konkretaus koeficiento dydžio parinkimas yra  atsakovės vadovo diskrecija ir joks teisės aktas neįpareigoja atsakovės darbuotojams, kurie užima skirtingas pareigas ir kurių darbo funkcijos iš esmės skiriasi savo pobūdžiu, atsakomybės lygiu sudėtingumu, darbo krūviu bei reikalingų papildomų įgūdžių turėjimu, proporcingai vienodai didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Teismas sprendžia, kad atsakovės vadovas, nustatydamas ieškovams konkretų koeficiento dydį, vadovavosi turimu darbo užmokesčio fondu, gautais papildomais asignavimais, įstatymo norma, kuri nurodo, jog įgyvendinant įstatymą, , darbo užmokestis negali būti mažinamas iki 2018-01-31, pareigybei nustatytomis darbo funkcijomis, darbuotojų kvalifikacija, atsakomybės, darbo sudėtingumu. Teismas sprendžia, kad ieškovai nebuvo diskriminuojami, nustatant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, todėl darbo ginčų komisijos sprendimai, kuriais buvo atmesti ieškovų prašymai yra pagrįsti ir teisėti.

Dėl kitų ieškovų ieškinyje ir atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų ir motyvų teismas nepasisako, kadangi nurodyti argumentai ir motyvai neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui. 

Ieškovai savo ieškinyje prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Savo prašymą ieškovai grindžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu nurodytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovai nurodo, kad paraleliai procesui darbo ginčų komisijoje, vyko derybos su atsakove, taip pat su savivaldybe, šalys konstruktyviai bandė ginčą išspręsti taikiai ir dėl dalies ginčo pasiekė susitarimą.

Teismas sprendžia, kad ieškovų nurodytas aplinkybės dėl termino atnaujinimo yra svarbios, ieškovai terminą praleido bandydami ginčą išspręsti derybų keliu, todėl šis terminas yra atnaujintinas(DK 231 str. 2d.).

Ieškinys yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovų naudai nepriteistinos. Atsakovė teismui nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jos nepriteistinos. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263 ir 270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ė:

ieškovams atnaujinti terminą ieškiniu pateikti.

Ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

Teisėjas                                                                                                              Valdas Alška