Civilinė byla Nr. e2-2797-1019/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24771-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Equuleus“ atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elfoksas“ atstovui (duomenys neskelbtini) K. J.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Equuleus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elfoksas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Elfoksas“ 2270,69 Eur neapmokėto nuomos mokesčio, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Teismas 2021 m. spalio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Equuleus“ iš atsakovės UAB „Elfoksas“ 2270,69 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2270,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 363 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės 26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė pateikė teismui prieštaravimą dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, nes atsakovė yra atsiskaičiusi. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad 2019 m. sausio mėn. rado patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), per skelbiu.lt portalą. Atvyko į vietą apžiūrėti jų, sutiko atstovė, prisistačiusi, kad administruoja patalpas, ir atsakinga už jų nuomą, priežiūrą. Atsakovei patalpos tiko, buvo suderinta nuomos kaina bei mokesčiai už komunalines paslaugas. Ieškovė paprašė, kad sutartis būtų žodinė, kadangi (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis pateikta byloje nėra atsakovės pasirašyta ir patvirtinta, taip pat patalpos nebuvo faktiškai perduotos, byloje nėra nuomojamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akto, suderinimo akto. Pagal žodinį susitarimą nuomininkė už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį nuomotojui įsipareigojo sumokėti 204,88 Eur ir už kiekvieną mėnesį komunalines paslaugas. Ieškovės pateiktos neva neapmokėtos sąskaitos-faktūros neatitinka realybės. Pirmoji PVM sąskaita-faktūra pagal ieškovę yra (duomenys neskelbtini), kuri išrašyta 2019 m. lapkričio 12 d., suma 288,89 Eur, apmokėta. Pateikti banko išrašai 2019 m. gruodžio 10 d. patvirtina apmokėjimą. Paskirtyje pažymėta: „už Nr. (duomenys neskelbtini) nuoma. 10 mėn.“ Antroji PVM sąskaitą-faktūra (duomenys neskelbtini), suma 370,08 Eur yra sudengta su sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), suma 228,18 Eur. 2021 m. gegužės 29 d. ir 2021 m. gegužės 30 d. padarytas pavedimas per klaidą 2 kartus sumai 228,18 Eur. Nepriemoka 141,90 Eur sumai turėjo pasidengti už atsakovės atliktus darbus (WC tvarkymo darbus). Ieškovei buvo išrašyta 2020 m. vasario 24 d. išankstinė sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už papildomus atliktus darbus. Taip buvo sutarta su atstove, kuri administruoja patalpas. Tarėsi, kad ši suma bus sudengta su nuomos sąskaitos dalimi. Todėl likutis 141,90 Eur irgi pasidengė ir atsakovė jau nebuvo nieko skolinga ieškovei (145 - 141,90 = 3,10 Eur sudarė jau permoka). Kitos nurodytos PVM sąskaitos-faktūros, kurios pateiktos teismui, neatitinka realybės, nes 2020 m. kovo 11 d. buvo siųstas laiškas, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių atsakovė turi palikti ofiso patalpas nuo 2020 m. balandžio 1 d. Atsakovė savo kaip nuomininkės įsipareigojimą įvykdė sąžiningai bei tinkamai. Mokėjimai buvo vykdomi kiekvieną mėnesį laiku, nors tai ir buvo žodinis, o ne rašytinis susitarimas. Mokėjimai baigėsi tuomet, kai buvo pranešta, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. patalpų nesinuomos. Mokėjimai baigėsi ir nebuvo mokama toliau, nes baigėsi šalių žodinis susitarimas. Atsakovė santykių tarp šalių neginčija ir neneigia. Pastebėtina, kad 2020 m. lapkričio mėn. 4 d. ieškovė nurodė tai dienai 1854,15 Eur skolą. Pagal susirašinėjimą iš elektroninių laiškų matyti, kad nesutampa suma su dabartine išieškojimo suma, kurią prašo ieškovė - 2270,69 Eur (skirtumas sudaro 416,54 Eur sumą). Ieškovė elgiasi nesąžiningai, tai parodo, kad pateiktos sąskaitos-faktūros nėra apmokėtos nors 2019 metų bei 2020 metų visos gautos sąskaitos-faktūros pagal banko išklotinę buvo mokamos kas mėnesį, ir buvo apmokėtos, atsakovė šią pareigą vykdė tinkamai.

        Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dalies dėl 288,89 Eur priteisimo iš atsakovės ir prašė atmesti atsakovės prieštaravimus, 2021 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti iš dalies, t. y. priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1981,8 Eur skolos. Atsakovė atsiliepime patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai patalpų nuomos teisiniai santykiai, kad šalys susitarė dėl konkretaus nuomos dydžio. Vien tai, kad atsakovė nepasirašė ieškovės siųstos sutarties, nereiškia, kad šalių valia nesutapo. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat patikslinusi turimą informaciją ieškovė patvirtina, kad atsakovė yra apmokėjusi 2019 m. lapkričio 11 d. sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) 288,89 Eur sumai. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) buvo sudengta su sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), nes neva atsakovė pastebėjo, kad 2019 m. gegužės 29 d. bei 2019 m. gegužės 30 d. buvo padarytas pavedimas per klaidą 2 kartus sumai 228,18 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pačios atsakovės pateikiamo banko sąskaitos išrašo yra matyti, kad 2019 m. gegužės 30 d. mokėjimas buvo atliktas už 2019 m. vasario mėnesį. Priešingai nei teigia atsakovė, PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo apmokėta. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ji atliko kažkokius WC remonto darbus. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl tokių darbų atlikimo, negavo jokio ieškovės sutikimo tokiems darbams atlikti, taip pat neturi duomenų, kad tokie darbai buvo/yra realiai atlikti. Dar daugiau, ieškovė niekada nėra gavusi atsakovės nurodytos 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) už santechnikos darbus. Be to, PVM sąskaita faktūra pati savaime nepatvirtina sutarties įvykdymo fakto (paslaugų suteikimo) fakto. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad nuomos santykiai tęsėsi tik iki 2020 m. balandžio mėn. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. susirašinėjimas su atsakove, taip pat atsakovės 2020 m. rugsėjo 15 d. elektroninis laiškas, kuriame atsakovė yra nurodžiusi, jog nuo 2020 m. spalio 1 d. nori išsikraustyti iš nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini), nes atsakovei minėtose patalpose trūksta vietos, patvirtina, kad nuomos teisiniai santykiai faktiškai tęsėsi iki 2020 m. spalio 1 d. Be to, 2020 m. balandžio 15 d. atsakovės laiškas patvirtina, kad sutartiniai santykiai buvo tęsiami, nes atsakovė prašė sumažinti nuomos mokestį. Nei viena iš kitų sąskaitų-faktūrų, išskyrus 2019 m. lapkričio 11 d. sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), nėra apmokėta ir atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę. Taigi konstatuotina, kad ieškovė nėra apmokėjusi šių sąskaitų: 2020 m. kovo 6 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) 370,08 Eur sumai; 2020 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) 314,08 Eur sumai; 2020 m. birželio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) 220,88 Eur sumai; 2020­ m. liepos 11 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) 247,18 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) 273,29 Eur sumai; 2020 m. rusėjo 11 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) 275,93 Eur sumai; 2020 m. spalio 9 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) 280,36 Eur sumai. Kadangi atsakovė iki šiol neatsiskaitė su ieškove pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, liko skolinga ieškovei 1981,8 Eur sumą.

2022 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus, papildomai paaiškino, kad buvo sudaryta nuomos sutartis, atsakovė neigia rašytinę sutartį, bet nuomos sutarties fakto ir nuomos įkainio neginčija. Jei būtų atlikti įskaitymai, turi būti skolų suderinimas, įskaitymo aktai. Nėra įskaitymo sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) su Nr. (duomenys neskelbtini), be to, 2019 m. gegužės 30 d. mokėjimas nurodytas už vasario mėnesį. Sutartinius santykius pagrindžia atsakovės mokėjimai. Nurodė, kad ieškovė WC tvarkymo darbų neužsakinėjo, pagal sutartį nuomininkas turi daryti einamąjį remontą. Neaišku, kada sąskaita išrašyta, tai ne PVM sąskaita faktūra, o išankstinė – jei darbai atlikti, turi būti PVM sąskaita faktūra (atlikus darbus). Išankstinė sąskaita netraukiama į apskaitą, neregistruota VMI. Nesutinka, kad nuomos sutartis pasibaigė 2020 m. balandžio 1 d., nes yra 2020 m. rugsėjo 15 d. atsakovės laiškas, kad išsikels nuo 2020 m. spalio 1 d., 2020 m. balandžio 15 d. elektroniniu laišku prašo mažinti nuomos kainą. Atsakovė turėjo pateikti patalpų grąžinimo aktą, bet nepateikė įrodymų. Ieškovė patvirtino, kad patalpas grąžino 2020 m. spalio 1 d. Savarankiškai priėmimo perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Dėl skolos buvo skambinama vadovui, kuris nebendravo. Elektroniniame laiške (2020 lapkričio 4 d., 1854,15 Eur) ir ieškinyje nurodytos sumos skiriasi, nes, rengiant ieškinį, buvo patikslintos sumos pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras, priešingų įrodymų nėra.

Atsakovės atstovas 2022 m. kovo 4 d. posėdžio metu nurodė, kad ieškojo nebrangių patalpų, rado skelbimą, aprodė patalpas, suderino žodinį susitarimą, nes buvo naudinga abiem šalims. Kaina suderinta 204,88 Eur. Stabiliai mokėjo nuomą, buvo permoka, nes 2019 m. gegužės 30 d., 2019 m. gegužės 29 d. buvo 2 kartus atliktas pavedimas. Buvo žodinis susitarimas dėl įskaitymo. 2020 m. kovo 11 d. elektroniniu paštu rašė, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. išsikrausto, nes buvo pandemija, darbuotojai dirbo iš namų. Apie išsikėlimą kalbėjo telefonu su nuomotoja. Tarėsi dėl 2020 m. kovo mėn. apmokėjimo, paskutinė sąskaita 2020 m. balandžio 26 d. Sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už 2020 m. vasario mėn. įskaitė permoką 228,15 Eur. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 29-30 d. pavedimo paskirtyje klaidingai nurodyta, nes suma vienoda. Už vasario mėnesį buvo sumokėta 147,06 Eur. Elektroninį laišką (2020 m. spalio 1 d.) apie išsikėlimą tvarkė nauja administratorė, ji suklydo. Elektroninį laišką (duomenys neskelbtini) pamatė tik teisme. Negali paaiškinti dėl 2022-10-01 elektroninio laiško, nes jis administratorei nurodė, kad sutartis nutraukta 2020 m. balandžio 1 d. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo kitose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Mokėjo stabiliai, kol nuomojosi, po to nebuvo jokių mokėjimų, nėra skolų suderinimo aktų. 2020 m. lapkričio 9 d. elektroninis laiškas, 2020 m. lapkričio 11 d. atsakymas – „galit atsiųsti sutartį, iki kokios datos nuoma“; nauja administratorė prašė sutarties dėl nuomos. Iš patalpų išsikėlė 2020 m. kovo mėn., nes nedirbo ten, pranešė 2020 m. kovo 11 d. Atvyko nuomotoja ir perdavė patalpas. Dėl 2020 m. gegužės 15 d. elektroninio laiško apie sąskaitas už 4 mėnesius negali pakomentuoti. Raštu nereiškė pretenzijų dėl netinkamų patalpų, jas reiškė žodžiu. Nėra įskaitymo aktų raštu. Dėl remonto darbų paaiškino, kad buvo užsikimšęs tualetas, neveikė čiaupas, už remontą sumokėjo iš įmonės kasos grynaisiais. Buvo susitarimas, kad atlikus remonto darbus, pateikia sąskaitas. Atliktų darbų aktas nesurašytas.

Baigiamojoje kalboje ieškovės atstovas prašo tenkinti ieškinio reikalavimus. Atsakovės parodymai vertintini kritiškai, nes prieštarauja rašytiniams įrodymams. Teikė pranešimą, kad išsikels iki 2020 m. balandžio 1 d., nėra įrodymų, kad siųsta. Tai paneigia elektroninis laiškas (1 t., b. l. 92). Atsakovė patvirtino, kad atitinkamas elektroninio pašto adresas yra atsakovės. Šiuo adresu siųsta sąskaita 2020 m. balandžio 14 d., atsakovės prašymas sumažinti nuomos įkainius tolygus toliau naudojimuisi patalpomis (1 t. b. l. 96). 2020 gegužės 15 d. siųsta sąskaita faktūra už 2020 m. balandžio mėnesį, 2020 m. birželio 19 d. atsakymas iš atsakovės, kad pataisytų sąskaitą už balandžio mėnesį. Jei būtų nesinaudojusi 2020 m. balandžio mėnesį patalpomis, būtų prieštaravusi, o prašo patikslinti sąskaitą faktūrą. Atsakovės elektroniniame laiške 2020 m. rugsėjo 15 d. nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pasirašo, išsiųsta iš atsakovės elektroninio pašto. Rašytinis įrodymas paneigia paaiškinimą, kad išsikėlė iki 2020 m. balandžio 1 d. 2020 m. balandžio 1 d. pranešimo ieškovė nėra gavusi. Net jei buvo siųsta, civilinėje byloje įrodymai patvirtina, kad naudojosi iki 2020 m. spalio 1 d. Įskaitymui reikalinga sąlyga – turi būti raštu, jokių dokumentų nėra. Įskaitymo faktą ieškovė neigia. Neaišku, ar remonto darbai atlikti. Avansinė sąskaita nepatvirtina darbų atlikimo akto, ji nesukuria mokėjimo prievolės. Atsakovė niekad nereikalavo apmokėti tos sąskaitos. Nuomininkas turi pats atlikti einamąjį remontą. Atsakovė klaidina dėl atliktų mokėjimų: gegužės 29 d. ir gegužės 30 d. mokėjimų turinys skirtingas. Atsakovės ieškovei siųsti elektroniniai laiškai pasirašyti (duomenys neskelbtini), todėl paaiškinimai, kad siuntė administratorė, vertinti kritiškai, siekiama išvengti prievolės.

Atsakovės (duomenys neskelbtini) baigiamojoje kalboje nurodė, kad buvo žodinis susitarimas, mokėjo kas mėnesį, buvo permoka, nes sumokėjo tą pačią sumą du kartus (2019 m. gegužės mėn.). paskutinis mokėjimas atliktas už kovo mėnesį. Remonto darbai – buvo žodinis susitarimas, bendravo žodžiu, nebuvo pareigos remontuoti.

Teismo preliminarus sprendimas pakeičiamas.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. sausio mėnesį sudarė žodinę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), šalys susitarė, jog patalpų nuomos mokestis yra 204,88 Eur per mėnesį. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 2019-11-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) 288,89 Eur sumai (204,88 Eur nuoma + 84,01 Eur kompensacija už elektrą); 2020-03-06 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) 370,08 Eur (204,88 Eur nuoma + 165,20 Eur kompensacija už elektrą, šildymą); 2020-05-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) 314,08 Eur sumai (204,88 Eur nuoma + 159,20 Eur kompensacija už elektrą, šildymą – 50 Eur nuolaida); 2020-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 220,88 Eur sumai (204,88 Eur nuoma + 65,28 Eur kompensacija už elektrą – 50 Eur nuolaida); 2020-07-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) 247,18 Eur sumai (204,88 Eur nuoma + 67,30 Eur kompensacija už elektrą – 25 Eur nuolaida); 2020-08-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 273,29 Eur sumai (204,88 Eur nuoma + 68,41 Eur kompensacija už elektrą); 2020-09-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 275,93 Eur sumai (204,88 Eur nuoma + 71,05 Eur kompensacija už elektrą); 2020-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 280,36 Eur sumai (204,88 Eur nuoma + 75,48 Eur kompensacija už elektrą, vandenį). Ieškovė 2021-12-03 atsisakė dalies reikalavimo dėl 288,89 Eur priteisimo (pagal 2019-11-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškinio dalies atsisakymą priėmė ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl 288,89 Eur skolos priteisimo. 

Ieškovė prašo priteisti 1981,80 Eur skolą pagal Sutartį ir PVM sąskaitas-faktūras – 2020-03-06 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 370,08 Eur; 2020-05-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 314,08 Eur sumai; 2020-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 220,88 Eur sumai; 2020-07-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) 247,18 Eur sumai; 2020-08-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 273,29 Eur sumai; 2020-09-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 275,93 Eur sumai; 2020-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 280,36 Eur sumai. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nes, pasak atsakovės, PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (370,08 Eur sumai) yra sudengta su sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) (228,18 Eur sumai), nes 2021 m. gegužės 29 d. ir 2021 m. gegužės 30 d. padarytas pavedimas per klaidą 2 kartus 228,18 Eur sumai. Atsakovės teigimu, ieškovei 2020 m. vasario 24 d. buvo išrašyta išankstinė sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už papildomus atliktus darbus 145 Eur sumai, todėl 141,90 Eur nepriemoka turėjo pasidengti už atsakovės atliktus darbus (WC tvarkymo darbus). Atsakovė nurodo, kad iš patalpų išsikėlė nuo 2020 m. balandžio 1 d., todėl sąskaitos išrašytos nepagrįstai.

Byloje nėra ginčo, kad šalys buvo sudariusios žodinę neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos patalpos už 204,88 Eur per mėnesį nuomos mokestį, taip pat atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti komunalinius mokesčius. Nėra ginčo, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi, atsakovė patalpas yra grąžinusi, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties pabaigos – ieškovės teigimu, nuomos sutartis galiojo iki 2020-10-01, atsakovės teigimu - iki 2020-04-01.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

Pagal civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsnio, įtvirtinančio sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, be kita ko, atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys).

Tarp šalių kilo ginčas, kada pasibaigė nuomos sutartis. Remiantis CK 6.480 straipsniu, jei nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Jei nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis parodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Atsakovė aplinkybę, kad nuomos sutartis pasibaigė 2020-04-01, grindžia tuo, kad 2020-03-11 pranešimu atsakovė informavo ieškovę, jog nuo 2020-04-01 išsikelia iš nuomojamų patalpų, pranešimą išsiuntė elektroniniu paštu (el. bylos priedas, b. l. 9, 10). Ieškovės teigimu, šio pranešimo ji negavo. Atsakovės nurodomų aplinkybių dėl išsikėlimo iš nuomojamų patalpų nuo 2020-04-01 nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuomos teisiniai santykiai tęsėsi ir po 2020-04-01. Kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo, 2020-04-15 elektroniniu laišku atsakovė prašė ieškovės sumažinti patalpų nuomos kainą iki 50 procentų, 2020-05-15 ieškovė atsakovei elektroniniu paštu siuntė sąskaitą, 2020-06-19 atsakovė prašė pataisyti sąskaitą (DOK-225225). Bylos duomenimis, 2020-09-15 elektroniniu laišku atsakovė ieškovę informavo, kad nuo 2020-10-01 nori išsikelti iš nuomojamų patalpų. Ginčo, kad atsakovė išsikėlė, nėra. Atsakovės atstovas nurodė, kad 2020-09-15 laišką galėjo per klaidą išsiųsti administratorė. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Nustatyta, kad 2020-09-15 elektroninis laiškas siųstas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), kuris, kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės atstovas, buvo naudojamas įmonės korespondencijai. Taigi, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, teismas konstatuoja, kad šalių nuomos sutartis galiojo iki 2020-10-01 (CPK 178, 185 straipsniai). Tokia teismo išvada darytina remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susiejus jas su šalių atstovų teiktais paaiškinimais ir atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus.

Vadovaujantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Byloje nėra ginčo, kad nuomos mokestis buvo 204,88 Eur per mėnesį, taip pat atsakovas įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius. Iš byloje pateiktų sąskaitų-faktūrų, atsakovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė atsakovei pateikdavo sąskaitas-faktūras už praėjusio mėnesio nuomą, taip pat komunalinius mokesčius, o atsakovė už nuomą atsiskaitydavo mokėjimo pavedimais, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokama už patalpų nuomą, nurodant mėnesį, už kurį mokama (el. bylos priedas, b. l. 6-8). Ieškovės teigimu, atsakovė neatsiskaitė už 2020 metų vasario mėnesį, 2020 metų balandžio-rugsėjo mėnesius. Kaip matyti iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo, atsakovė 2020-01-31 mokėjimo pavedimu sumokėjo už gruodžio mėnesį, 2020-02-21 – už sausio mėnesį, 2020-04-26 – už kovo mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi už 2020 metų vasario mėnesį. Atsakovės teigimu, skolos pagal 2020-03-06 sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 2020 metų vasario mėnesio nuomą (370,08 Eur) nėra, nes buvo įskaityta 228,18 Eur permoka, 2019-05-29 ir 2019-05-30 per klaidą sumokėjus du kartus, o likusi neapmokėta 141,90 Eur suma įskaityta į ieškovės skolą atsakovei už atliktus remonto darbus. Teismas nurodytas aplinkybes pripažįsta nepagrįstomis. Kaip matyti iš sąskaitos išrašo, 2019-05-29 mokėjimas atliktas už balandžio mėnesį, o 2019-05-30 – už vasario mėnesį (el. bylos priedas, b. l. 6). Be to, kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo, atsakovė 2019-05-29 ieškovę informavo, kad apmokėjo sąskaitą, ieškovė atsakovei tą pačią dieną, t. y. 2019-05-29, elektroniniu laišku siuntė sąskaitą, kuri, kaip nurodyta laiške, yra neapmokėta, 2019-05-30 atsakovė informavo, kad sąskaitą apmokėjo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad 2019-05-29 ir 2019-05-30 mokėjimas atliktas per klaidą dukart. Kita vertus, atsakovė nepagrindė nurodomų aplinkybių, kad buvo atliktas įskaitymas. Atsakovės teigimu, ji ieškovei 2020-02-24 išrašė išankstinę sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už santechnikos darbus 145,20 Eur sumai. Atsakovės atstovo paaiškinimų dėl atliktų santechnikos remonto darbų, kuriuos, pasak atsakovės atstovo, atsakovė apmokėjo grynaisiais, nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Taigi, nesant įrodymų, kad buvo atlikti remonto darbai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlyginti, taip pat nesant įrodymų, kad buvo atlikti įskaitymai, tik bylos nagrinėjimo metu atsakovės keliamos abejonės ir deklaratyvūs teiginiai dėl šių aplinkybių nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė pagal 2020-03-06 sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 2020 metų vasario mėnesio nuomą (370,08 Eur) yra atsiskaičiusi (CPK 178, 185 straipsniai).

Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovė neatsiskaitė už patalpų nuomą pagal 2020-03-06 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 370,08 Eur; 2020-05-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 314,08 Eur sumai; 2020-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 220,88 Eur sumai; 2020-07-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) 247,18 Eur sumai; 2020-08-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 273,29 Eur sumai; 2020-09-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 275,93 Eur sumai; 2020-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 280,36 Eur sumai, t. y. iš viso – 1981,80 Eur. Byloje konstatavus, kad šalių nuomos sutartis galiojo iki 2020-10-01, šios sąskaitos išrašytos pagrįstai. Atsakovė neginčijo sąskaitose išrašytų sumų, nepateikė įrodymų, kad pagal šias sąskaitas yra atsiskaičiusi.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė nenurodė jokių svarių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, teismui leidžiančių konstatuoti, jog preliminariu sprendimu priteista skola galėtų būti laikytina nepagrįsta. Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti priešingai nei buvo preliminariame sprendime, t. y. atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl iš atsakovės priteistina skola. Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 288,89 Eur skolos priteisimo (pagal 2019-11-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini)), kuri buvo priteista preliminariu sprendimu, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1981,80 Eur skola pagal 2020-03-06 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 2020-05-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 2020-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2020-07-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 2020-08-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 2020-09-11 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 2020-10-09 PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) (CK 6.477, 6.487 straipsniai).

Ieškovė taip pat turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų palūkanas, paskaičiuotas už praleistą atsiskaityti terminą iki sprendimo įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1981,80 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti 2021 m. spalio 8 d. preliminarų sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovei 1981,80 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1981,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, sumokėjo 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybei iš atsakovės priteisiama 23 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 17,24 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės. Iš viso valstybei iš atsakovės priteistina 40,24 Eur. 

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) preliminarų sprendimą.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Equuleus“, j. a. k. 302867918, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elfoksas“, j. a. k. 121953914, 1981,80 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1981,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elfoksas“, j. a. k. 121953914, į valstybės biudžetą 40,24 Eur (keturiasdešimt eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminiam mokesčiui (23 Eur) 5660, o įmokos kodas išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (17,24 Eur) - 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

        Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                            Jurgita Rimeikienė