Civilinė byla Nr. e2A-250-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00043-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.6.3; 2.6.7; 3.3.1.19.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A–J. D., L. D., E. K., V. K. ir trečiojo asmens V. K. apeliacinius skundus bei atsakovų E. K., V. K. ir trečiojo asmens V. K. prisidėjimą prie atsakovų A.–J. D., L. D. apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovas E. P. prašė teismo:

1.1.       pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Savas lizdas“ nario E. P. (ieškovo) 2021 m. lapkričio 26 d. teisių perleidimo atsakovei E. K. sandorį;

1.2.       pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės MB „Savas lizdas“ narės atsakovės E. K. 2022 m. sausio 12 d. teisių perleidimo atsakovei V. K. sandorį;

1.3.       pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės MB „Savas lizdas“ narės atsakovės V. K. 2022 m. sausio 12 d. teisių perleidimo atsakovei L. B. sandorį;

1.4.       pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės MB „Savas lizdas“ narės atsakovės L. B. 2022 m. vasario 1 d. teisių perleidimo atsakovei E. K. sandorį;

1.5.       pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės MB „Savas lizdas“ narės atsakovės E. K. 2022 m. vasario 2 d. teisių perleidimo atsakovei L. B. sandorį;

1.6.       pripažinti niekiniu ir negaliojančiu vienintelio atsakovės MB „Savas lizdas“ nario ieškovo E. P. 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą;

1.7.       pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų MB „Savas lizdas“ (pardavėjos) ir A.–J. D., L. D. (pirkėjų) 2021 m. gruodžio 7 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8891 (toliau – ir Sutartis) ir taikyti vienašalę restituciją natūra – grąžinti atsakovei MB „Savas lizdas“ nuosavybes teisę į butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas);

1.8.       pripažinti pasibaigusia (panaikinti) hipoteką pagal atsakovų akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Šiaulių banko bei A.–J. D. ir L. D. 2021 m. gruodžio 28 d. sutartinę hipoteką (notarinio registro Nr. 9658) Butui, siekiant ją išregistruoti iš viešo registro;

1.9.       priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. 

2.                      Ieškovas nurodė, kad 2021 m. vasario 2 d. pradėjo eiti atsakovės MB „Savas lizdas“ direktoriaus pareigas. Jis 2021 m. kovo 10 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi įsigijo MB „Savas lizdas“ iš atsakovės E. K.. Jis Juridinių asmenų registre įregistruotas atsakovės MB „Savas lizdas“ savininku ir vieninteliu nariu.

3.                      Atsakovė MB „Savas lizdas“ 2021 m. vasario 10 d. iš varžytynių nupirko Butą (2021 m. kovo 15 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas).

4.                      Ieškovas 2022 m. sausio mėn. į asmeninę banko sąskaitą gavo 7 500 Eur iš MB „Savas lizdas“ sąskaitos (mokėjimo paskirtis – „2021 m. kovo 11 d. E. P. paskolos grąžinimas“). Apie tai ieškovas nieko nežinojo. Lėšos pervestos iš Belgijoje esančio banko sąskaitos, priklausančios MB „Savas lizdas“. Apie ją ieškovas nežinojo. Jam pradėjus domėtis, nepavyko prisijungti prie MB „Savas lizdas“ sąskaitos „Luminor Bank AS“, nes nebetiko prisijungimo duomenys.

5.                      Ieškovas patikrino Juridinių asmenų registrą ir sužinojo, kad jis nuo 2021 m. gruodžio 1 d. nebėra MB „Savas lizdas“ vadovas, šias pareigas eina atsakovė E. K. (trečiojo asmens V. K. motina). Ieškovas taip pat sužinojo, kad Butas 2021 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas atsakovams A.–J. D. ir L. D.. Gavęs papildomus duomenis iš Juridinių asmenų registro, ieškovas sužinojo apie jo, kaip vienintelio MB „Savas lizdas“ nario, vardu priimtą sprendimą nuo 2021 m. lapkričio 26 d. paskirti atsakovę E. K. MB „Savas lizdas“ vadove, o jis nuo 2021 m. lapkričio 26 d. nėra MB „Savas lizdas“ savininkas. VĮ Registrų centro duomenimis, nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. sausio 12 d. MB „Savas lizdas“ nare buvo atsakovė E. K.; nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. sausio 12 d. – atsakovė V. K.; nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. vasario 1 d. – atsakovė L. B.; nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 2 d. – vėl atsakovė E. K.; nuo 2022 m. vasario 2 d. – vėl atsakovė L. B.. Ieškovas nepasirašė sutarčių, kuriomis būtų perleidęs bendrijos nario teises kitiems asmenims, todėl Juridinių asmenų registrui pateikti dokumentai (ieškovo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas, 2021 m. lapkričio 26 d. teisių perleidimas atsakovei E. K.) yra suklastoti. Atsakovė E. K., pasinaudojusi suklastotais dokumentais, sudarė Sutartį. Ieškovo teigimu, Sutartis yra niekinė ir negalioja. Ji prieštaravo gerai moralei, nes ja siekta neteisėto tikslo – parduoti svetimą turtą ir pasisavinti gautas lėšas. Sutartyje nurodyta, kad už parduotą Butą pradinė 13 000 Eur kainos dalis ir likusi 57 000 Eur dalis turėjo būti sumokėtos į atsakovės MB „Savas lizdas“ sąskaitą, esančią užsienio valstybėje.

6.                      Patenkinus ieškinio reikalavimą pripažinti ab initio (nuo pradžių) niekine ir negaliojančia Sutartį, laikytina, jog hipotekos įregistravimo metu, Buto savininkė buvo MB „Savas lizdas“. MB „Savas lizdas“ neturi atsakyti savo turtu už su ja nesusijusių asmenų prievoles, todėl hipoteka naikintina.

7.                      Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovė E. K. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas), 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), 304 straipsnio 1 dalyje (melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą), V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (baudžiamoji byla Nr. 1-12-573/2025).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.                      Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu patenkino ieškinį:

8.1.       pripažino niekiniais ir negaliojančiais: vienintelio MB „Savas lizdas“ nario E. P. 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą; ieškovo ir atsakovės E. K. 2021 m. lapkričio 26 d. teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovas perleido MB „Savas lizdas“ nario teises nurodytai atsakovei; atsakovių E. K. ir V. K. 2022 m. sausio 12 d. teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovė E. K. perleido MB „Savas lizdas“ nario teises atsakovei V. K.; atsakovių V. K. ir L. B. 2022 m. sausio 12 d. teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovė V. K. perleido MB „Savas lizdas“ nario teises atsakovei L. B.; atsakovių L. B. ir E. K. 2022 m. vasario 1 d. teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovė L. B. perleido MB „Savas lizdas“ nario teises atsakovei E. K.; atsakovių E. K. ir L. B. 2022 m. vasario 2 d. teisių perleidimo sutartį, kuria atsakovė E. K. perleido MB „Savas lizdas“ nario teises atsakovei L. B.;

8.2.       pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Sutartį ir taikė vienašalę restituciją natūra – grąžino MB „Savas lizdas“ nuosavybės teisę į Butą;

8.3.       pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. gruodžio 28 d. sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno miesto 24-ojo notarų biuro notaro, ir panaikino įregistruotą Buto hipoteką;

8.4.       panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovo reikalavimams užtikrinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: Buto areštą, draudimą jį perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, suvaržyti ar kitaip apsunkinti; draudimą atsakovei V. K. perleisti MB „Savas lizdas“ narės (savininkės) teises ir pareigas kitiems asmenims; 

8.5.       panaikino Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovo reikalavimams užtikrinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – paprastąjį atsakovės MB „Savas lizdas“ turto administravimą (turto administratoriumi paskirtas A. R., veiklos adresas – Kaunas, Elektrėnų g. 8N);

8.6.       priteisė ieškovui iš atsakovės E. K. 3 685 Eur, o atsakovei L. B. – 630 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Teismas atsižvelgė į ieškovo pateiktus 2022 m. lapkričio 11 d. ekspertizės aktą ir 2023 m. sausio 3 d. specialisto išvadą, kuriuose nustatyta, kad ieškovo E. P. 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime rankraštinis įrašas „E. P.“ ir jo parašas suklastoti. Atsakovės E. K. ir V. K. nepateikė nurodyto sprendimo originalo, kurį atsakovė pateikė Juridinių asmenų registrui, įrodymų, kad ieškovas nurodytą sprendimą priėmė laisva valia ir jį pasirašė. Teismas taikė contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją ir nusprendė, kad atsakovė E. K., atsisakydama pateikti sprendimo originalą ir paaiškinimus dėl ginčo esmės, siekė apsunkinti įrodinėjimą.

3.       Teismas padarė išvadą, kad 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas suklastotas įvykdant nusikalstamą veiką, bet nevertino, kas tai padarė. Nurodytas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 9 straipsniui, 10 straipsnio 1 daliai, atsakovės MB „Savas lizdas“ nuostatams, protingumo ir sąžiningumo principams. Į bylą nepateiktas MB „Savas lizdas“ nario E. P. 2021 m. lapkričio 26 d. teisių perleidimo E. K. sandorį patvirtinantis dokumentas, kuris pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Dėl to ieškovas prarado bendriją. Nurodytas sandoris niekinis ir negalioja nuo sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, CK 4.48 straipsnis 1 dalis).

4.       Pripažinus 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 26 d. cesijos sutartį niekiniais ir negaliojančiais, ieškovas laikytinas MB „Savas lizdas“ vadovu – nuo 2021 m. vasario 2 d., o vieninteliu nariu – nuo 2021 m. kovo 10 d. Vėliau sudaryti sandoriai yra pripažintų negaliojančiais sandorių padariniai, todėl taip pat yra niekiniai ir negalioja, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.81 straipsnio 1 dalis; 1.5 straipsnis; CK 4.48 straipsnis 1 dalis) (cesijos sutartys dėl MB „Savas lizdas“ nario teisių perleidimo V. K., E. K. ir L. B.; Buto pirkimo–pardavimo sutartis; 2021 m. gruodžio 28 d. sutartinės hipotekos sutartis). Sandorius sudarę asmenys (atsakovai) nebuvo įgiję nei nuosavybės teisių, nei įgaliojimų juos sudaryti.

5.       Teismas nenustatė, kad Buto pirkimo–pardavimo sandoris prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Ieškovas neįrodinėjo, kad Buto pirkėjai turėjo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų. Butas prarastas, nes buvo suklastotas sprendimas, kurio pagrindu atsakovė E. K. tapo MB „Savas lizdas“ vadove ir pardavė Butą. Teismas pritaikė vienašalę restituciją – grąžino Butą atsakovės MB „Savas lizdas“ nuosavybėn.

6.       Dėl nusikaltimo prarastą Butą grąžinus teisėtam savininkui (ne sandorio šaliai), būtų atkurtas teisingumas (savininkas būtų grąžintas į padėtį, kuri buvo iki jo teisių pažeidimo), bet savininko padėtis nepagerėtų. Ieškovas nesusijęs su Buto pardavimu Buto pirkėjams, jis negavo už Butą sumokėtų pinigų, pirkėjai už butą sumokėjo trečiajam asmeniui V. K. (grynaisiais pinigais) ir pervedė į jo nurodytą MB „Savas lizdas“ sąskaitą Belgijos banke, iš kurios trečiasis asmuo V. K. juos išsiėmė. Dėl to teismas pritaikė vienašalę restituciją. Buto pirkėjai turi teisę ginti savo pažeistas teises, pateikdami ieškinį atsakovei E. K. (pasirašiusiai Buto pirkimo–pardavimo sutartį) ir trečiajam asmeniui V. K. (paėmusiam pinigus už Butą).

7.       Ieškovas neprisidėjo prie Buto pardavimo. Jis yra sąžiningas asmuo. Taip pat sąžiningas yra ir bankas – hipotekos kreditorius. Palikus galioti hipotekos teisę, asmuo turėtų atsakyti savo turtu, kurį prarado dėl nusikaltimo, už su juo niekaip nesusijusių asmenų turtines prievoles hipotekos kreditoriui, t. y. sąžiningo, teisėto turto savininko turtas liktų apsunkintas ir asmuo nebūtų grąžintas į iki jo teisių pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovas – silpnesnioji šalis, palyginus su hipotekos kreditoriumi AB Šiaulių banku, kuris turi didesnes galimybes ginti savo interesus. Teismas nenustatė būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus interesus, suteikė prioritetą ieškovo teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugai, todėl netaikė CK 4.197 straipsnio 7 dalies. 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9.                      Apeliaciniame skunde atsakovės E. K., V. K. ir trečiasis asmuo V. K. prašo: sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-573/2025 (ankstesnis Nr. 1-31-573/2024); panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas pažeidė atsakovės E. K. ir trečiojo asmens V. K. nekaltumo prezumpciją. Jiems pateikti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo parduodant Butą (baudžiamoji byla Nr. 1-12-573/2025). Apskųstame sprendime teismas konstatavo, kad padaryta baudžiamojoje byloje inkriminuojama nusikalstama veika (Sprendimo 51 punktas). Iš sprendimo motyvų ir baudžiamosios bylos konteksto galima susidaryti įspūdį, kad tą nusikalstamą veiką padarė baudžiamojoje byloje kaltinami asmenys. Nurodyta baudžiamoji byla neišnagrinėta, atsakovo ir trečiojo asmens kaltė neįrodyta.

13.2.                      Teismas pažeidė CK 4.96 straipsnio 2 dalį, nes konstatavo nusikaltimo padarymą ir pritaikė nusikaltimo padarymo teisines pasekmes. CK 4.96 straipsnio 2 dalis negalėjo būti taikoma, kol nepriimtas teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje.

13.3.                      Teismas neteisingai išsprendė bylos sustabdymo klausimą. Teismas nesustabdė civilinės bylos iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalį, CK 4.96 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis baudžiamojoje byloje turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Baudžiamojoje byloje bus nustatyta, ar atsakovė E. K. ir trečiasis asmuo V. K. padarė nusikalstamas veikas.

13.4.                      Teismas neteisingai pritaikė contra spoliatorem taisyklę visų atsakovų nenaudai, nes atsakovė E. K. nepateikė teismui vienintelio MB „Savas lizdas“ nario E. P. 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo originalo ir atsisakė pateikti paaiškinimus dėl ginčo esmės. Šias aplinkybes teismas įvertino kaip sąmoningą siekį apsunkinti įrodinėjimą. Atsakovė E. K. dėl jai ir jos sūnui pareikštų kaltinimų pasinaudojo procesine teise atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 188 straipsnis). Atsakovės negalėjo pateiktų dokumentų originalų, nes jų neturi. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos atsakovių namuose, bet dokumentai nerasti, t. y. atsakovės jų tyčia nepaslėpė.

13.5.                      Teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino atsakovų atsikirtimų, aplinkybių, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, piktnaudžiavo teise. Atsakovai D. atsiliepime į ieškinį nurodė ieškovo ir K. sąsają. Ieškovas nenurodė, kodėl jis, sėkmingai veikiančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ėmėsi vadovauti bendrijai ir Butui įgyti panaudojo asmenines lėšas. Teismas neįvertino, kokiomis aplinkybėmis atsakovė E. K. perleido ieškovui E. P. MB „Savas lizdas“ savininko teises. Bendrija nevykdė veiklos nuo jos įsteigimo. Ją kontroliavo su ja susiję asmenys. MB „Savas lizdas“ įsigytas Butas buvo ne bendrijos neatskleistos ūkinės veiklos dalis, bet siekis ieškovo pagalba pašalinti trečiojo asmens V. K. ir atsakovės V. K. bei jų vaikų gyvenamąją vietą iš kreditorių vykdomo išieškojimo. 

13.6.                      Teismas neįvertino, kad kitoje byloje nagrinėjamas A. K. ieškinys atsakovui E. P. dėl lėšų, skirtų Butui pirkti, perduotų pagal vekselius grąžinimo (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1057-1026/2025; Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-614-730/2025). Teismas neįvertino, kad dar kitoje byloje nagrinėjamas E. K. ieškinys atsakovui E. P. dėl MB „Savas lizdas“ 2021 m. kovo 10 d. nario teisių ir pareigų perleidimo sutarties (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2160-435/2025). Kitų bylų fabulos patvirtina, kad ieškovas nesąžiningais būdais siekė įgyti bendriją ir Butą.

13.7.                      Byloje nėra įrodymų, kad vienintelio MB „Savas lizdas“ nario E. P. 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas ir MB „Savas lizdas“ nario E. P. 2021 m. spalio 26 d. teisių perleidimo E. K. sandoris suklastoti.

2.                      Atsiliepime į atsakovių E. K., V. K. ir trečiojo asmens V. K. apeliacinį skundą ieškovas E. P. prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovių ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Teismas nepažeidė atsakovės E. K. ir trečiojo asmens V. K. nekaltumo prezumpcijos, nes nenagrinėjo jų kaltės dėl padarytos (nepadarytos) nusikalstamos veikos klausimo, nepasisakė dėl jų veiksmų klastojant dokumentus, sukčiaujant ar darant kitas nusikalstamas veikas. Teismas nesprendė klausimo, kas padarė nusikalstamas veikas.

14.2.                      Teismas nagrinėjo sandorių negaliojimo, restitucijos taikymo klausimus, kai asmuo prarado daiktą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytą kvalifikuojantį požymį – padaryto nusikaltimo faktą – nebūtina konstatuoti teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka. Sprendime konstatuojant, kad nukentėjęs asmuo dėl nusikaltimo prarado turtą, nėra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

14.3.                      Apeliantų argumentas, kad nekilnojamas daiktas iš sąžiningo įgijėjo gali būti išreikalautas tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatavus nusikalstamą veiką, apribotų savininko teisių gynimą, pažeistų proceso koncentruotumo, teisingumo principus.

14.4.                      Teismas teisingai nustatė, kad nėra privalomo bylos sustabdymo pagrindo. Į bylą pateiktame kaltinamajame akte nustatytos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjamai bylai, t. y. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad vienintelio MB „Savas lizdas“ nario E. P. 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime, gautame iš VĮ Registrų centro, esantis įrašas „E. P.“ ir parašas yra techniškai padirbti, t. y. nukopijuoti perpiešiant prieš šviesą (gali būti nukopijuoti per kalkinį popierių, perpiešti pieštukų ar perspausti įrankiu ir gauti štrichai apvedžioti), ar įkelti į dokumentą montažo būdu ir papildomai apvedžioti rašymo priemone ar kompiuterio grafine programa, panaudojant 2016 m. birželio 20 d. įgaliojimą. Teismo ekspertas A. B. 2022 m. lapkričio 11 d. ekspertizės akte nustatė, kad 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime įrašas „E. P.“ ir parašas beveik identiškai sutampa su 2016 m. birželio 20 d. įgaliojime esančiaisiais, tikėtina, kad jie perpiešti nuo lyginamojo pavyzdžio.

14.5.                      Teismas teisingai pritaikė contra spoliatorem taisyklę. Atsakovė E. K. atsisakė pateikti bendrijos nario sprendimo, bendrijos nario teisių perleidimo sutarties originalus ir paaiškinimus dėl ginčo esmės. Atsakovė kartu su 2021 m. lapkričio 29 d. prašymu įregistruoti Juridinių asmenų registre pakeistus duomenis, pateikė sprendimo originalą. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad sprendimo originalą grąžino E. K.. Dėl to ieškovui tapo sunkiau inicijuoti rašysenos ekspertizę.

14.6.                      Teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir atskleidė bylos esmę. Atsakovė atsisakė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, bet apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįsigilino į jų atsikirtimus.

3.                      Atsiliepime į atsakovių E. K., V. K. ir trečiojo asmens V. K. apeliacinį skundą atsakovas AB Šiaulių bankas prašo patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą. Atsakovas AB Šiaulių bankas nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai teisingi, todėl jų nekartoja, kitus argumentus nurodė atsiliepime į atsakovų Luko ir A.–J. D. apeliacinį skundą.

4.                      Apeliaciniame skunde atsakovai L. D. ir A.–J. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Apeliantai – sąžiningi Buto įgijėjai, todėl jų teisės turi būti ginamos. Kasacinio teismo išaiškinimas dėl nusikalstamo fakto nustatymo civilinėje byloje yra vienintelis ir negali būti laikomas formuojančiu vieningą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007). Kasacinis teismas nurodė, kad nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galimai dėl nusikaltimo padarymo kalto asmens, jei šis klausimas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimant nuosprendį. Aptariamoje kasacinio teismo byloje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nenustatyti asmenys, padarę nusikalstamas veikas. Teismas nepasisakė dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymo sąžiningiems įgijėjams, kai baudžiamasis procesas vyksta dėl kitų asmenų.

16.2.                      Teismas neteisingai išsprendė bylos sustabdymo klausimą. Ieškovas baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurio suma 110 000 Eur, ir jo neatsisakė. Civilinėje byloje ieškovo reikalavimas didesnis negu baudžiamojoje byloje. Abiejose bylose ieškovo pareikšti reikalavimai susiję, todėl yra privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas.

16.3.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vadovavosi eksperto ir specialisto išvadomis, bet netyrė kitų byloje esančių įrodymų: atsakovų Luko ir A.–J. D. atsikirtimų į ieškinį, paaiškinimų, kitų rašytinių įrodymų.

16.4.                      Teismas neįvertino ieškovo, atsakovių E. K., V. K. ir trečiojo asmens V. K. sąsajų, jų suderintų veiksmų įgyjant Butą iš varžytynių. Ieškovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bet ėmėsi vadovauti bendrijai. Ieškovas skolinosi iš K. lėšas Butui pirkti. Ieškovas už paskolintas lėšas nemokėjo palūkanų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas neatlygintinai įsigijo iš atsakovės E. K. bendriją, kai vyko priverstinis išieškojimas iš Buto. Ieškovas butą įsigijo ne savo, bet bendrijos vardu, nors ši neturėjo lėšų ir nevykdė veiklos. Ieškovui įsigijus Butą, jame toliau gyveno K. šeima. Buto įsigijimas bendrijos vardu patvirtina siekį išsaugoti K. šeimos nekilnojamąjį turtą.

16.5.                      Teismas neįvertino, kad atsakovai L. D. ir A.–J. D. sudarė Buto pirkimo–pardavimo sutartį, kurią patvirtino notaras. Iki to laiko atsakovai D. nebuvo matę atsakovės E. K.. Jie derėjosi su trečiuoju asmeniu V. K.. Atsakovai sumokėjo pinigus už Butą sutartyje nustatyta tvarka.

16.6.                      Teismo išvados dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais prieštaringos. Teismas nurodė, kad Buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas niekine ir negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei, negalimas, nes ieškovas neįrodė, jog Buto pirkėjai turėjo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius tikslus. Vis dėlto teismas nurodytą sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento bei pritaikė vienašalę restituciją. Teismas neįvardijo, kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko, kodėl pritaikė vienašalę restituciją.

16.7.                      Teismas pažeidė atsakovų L. D. ir A.–J. D. turtinius interesus, grąžindamas į buvusią padėtį tik ieškovą, nesilaikė proporcingumo principo, neteisingai pritaikė ir išaiškino restituciją reglamentuojančias teisės normas. Butas parduotas už 94 000 Eur. Bankas suteikė 57 000 Eur kreditą 20 metų terminui, gauta kredito suma pervesta į pardavėjos MB „Savas lizdas“ banko sąskaitą, 13 000 Eur atsakovai D. bendrijai sumokėjo banko pavedimu, 24 000 Eur – grynaisiais sutarties sudarymo metu. Kredito grąžinimas užtikrintas Buto hipoteka. Teismas hipotekos sutartį pripažino niekine ir negaliojančia, bet būsto kredito sutartis liko galioti, t. y. atsakovai privalo vykdyti prievolę bankui.

16.8.                      Buto pirkėjai augina du mažamečius vaikus, kuriems, taip pat ir atsakovui L. D., nustatytas neįgalumas. Pritaikius vienašalę restituciją, nepagrįstai ir neproporcingai pažeidžiami jų turtiniai interesai. Atsakovai D. prie apeliacinio skundo pridėjo L. D. ir R. D. asmens su negalia pažymėjimų, H. D. medicinos dokumentų išrašo kopijas. 

16.9.                      Teismo argumentas, kad atsakovai D. savo pažeistas teises gali ginti pareikšdami ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei E. K. bei trečiajam asmeniui V. K., deklaratyvus ir sudėtingas realizuoti.

5.                      Pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovų L. D. ir A.–J. D. apeliacinio skundo atsakovės E. K., V. K. ir trečiasis asmuo V. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

6.                      Atsiliepime į atsakovų L. D. ir A.–J. D. apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais kaip ir ieškovo atsiliepimas į atsakovių E. K., V. K. ir trečiojo asmens V. K. apeliacinį skundą. Ieškovas nurodė tokius papildomus argumentus:

18.1.                      Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nekilnojamasis daiktas įgytas dėl nusikalstamos veikos. Įgijėjo sąžiningumo klausimas nėra nekilnojamojo turto išreikalavimą lemiančiu veiksniu, nes išreikalavimas tokiu pagrindu yra galimas.

18.2.                      Teismas nustatęs, kad atsakovės E. K. ir trečiojo asmens V. K. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jiems pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su suklastotu vienintelio MB „Savas lizdas“ nario E. P. (ieškovo) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu, sukčiavimu parduodant Butą, 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus priimtas galutinis sprendimas atliekant ikiteisminį tyrimą. Byla atnaujinta, išnykus sustabdymo pagrindui, t. y. kai ikiteisminis tyrimas pasibaigė kaltinamojo akto surašymu ir baudžiamoji byla perduota teismui. 

18.3.                      Pagal teismų praktiką CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytą kvalifikuojantį požymį – padaryto nusikaltimo faktą – nebūtina konstatuoti teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-603-553/2022; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-13-525/2020). Pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą iš esmės ir konstatavo dokumento suklastojimo faktą (nusikaltimo padarymą). Padarytas nusikaltimas yra pagrindas sandoriams panaikinti ir išreikalauti turtą iš sąžiningų įgijėjų.

18.4.                      Apskųstame sprendime teismas įvertino galimybę pakeisti restitucijos būdą ir nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas pakeisti taikytiną vienašalę restituciją natūra. Teismas teisingai konstatavo, kad Buto pirkėjai turi teisę ginti savo teises, pareikšdami ieškinį atsakovei E. K. ir trečiajam asmeniui V. K. dėl nuostolių atlyginimo. Jie taip pat gali pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

18.5.                      Ieškovas siekia atgauti mažąją bendriją ir jos turtą. Kai įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje ir ieškovui bus grąžintas turtas natūra, jis atsisakys civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje. Ieškovas baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o nagrinėjamoje byloje – ieškinį dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Ieškiniai netapatūs, nesutampa jų dalykas ir pagrindas. Baudžiamoji byla nėra pagrindas sustabdyti šią bylą.

18.6.                      Teismas teisingai įvertino rašytinius įrodymus, atsakovės E. K. atsisakymą pateikti dokumentų originalus ir paaiškinimus. Atsakovai D. nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių dokumentų suklastojimą ir pagrindžiančių aplinkybes, susijusias su Buto įsigijimu.

18.7.                      2021 m. lapkričio 26 d. sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, nes nario teisių perleidimo sutarties nepasirašė ieškovas, kaip vienintelis MB „Savas lizdas“ savininkas. Jis – vienintelis MB „Savas lizdas“ narys ir savininkas nuo 2021 m. kovo 10 d. ir vadovas nuo 2021 m. vasario 2 d. Dėl to be jo valios sudaryti sandoriai yra niekiniai ir negalioja, kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis; 1.5 straipsnis, 4.48 straipsnis 1 dalis).

18.8.                      Aplinkybė, kad teismas nenustatė, jog Sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei, nereiškia, kad ji negali būti pripažinta niekine ir negaliojančia kitu teisiniu pagrindu.

18.9.                      Atsakovai D. apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, t. y. kad jie – jauna šeima, augina du mažamečius vaikus, kuriems, kaip ir atsakovui L. D., nustatytas neįgalumas. Atsakovai su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, bet neprašo jų priimti, nenurodo, kodėl nepateikė jų pirmosios instancijos teismui. Pateikti įrodymai neturi reikšmės apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl ieškovas prašo jų nepriimti į bylą.

7.                      Atsiliepime į atsakovų L. D. ir A.–J. D. apeliacinį skundą atsakovas AB Šiaulių bankas prašo patenkinti apeliacinį skundą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Atsakovai yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, todėl jų teisės turi būti ginamos laikantis CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų. Atsakovai L. D. ir A.–J. D. 2021 metais kreipėsi į banką dėl kredito būstui įsigyti. Bankas 2021 m. gruodžio 9 d. kredito sutartimi suteikė atsakovams 57 000 Eur kreditą. Atsakovai 2021 m. gruodžio 7 d. sudarė Buto pirkimo–pardavimo sutartį, 2021 m. gruodžio 28 d. – sutartinės hipotekos sutartį, kuria įkeitė Butą bankui. Atsakovai Butą įgijo sąžiningai, sandorius išviešino viešuosiuose registruose.

19.2.                      Teismas, nesustabdydamas bylos, pažeidė visų atsakovų teises ir proceso teisės normas, kuriose įtvirtintas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas (CPK 163 straipsnio 3 punktas).

19.3.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems V. K. ir E. K. dėl 100 000 Eur žalos, padarytos dėl apgaule prarasto ir parduoto Buto bei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas vienu metu prašė taikyti du skirtingus pažeistų teisių gynimo būdus. Nežinoma, ar V. K. ir E. K. bus pripažinti kaltais dėl jiems pareikštų kaltinimų.

19.4.                      Teismas, patenkindamas ieškovo reikalavimus pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais bei taikyti restituciją, nepasisakė dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sąžiningam įgijėjui, kai baudžiamojoje byloje vyksta baudžiamasis procesas dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų nustatymo. 

19.5.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, suabsoliutino vienus įrodymus (eksperto ir specialisto išvadas), neištyrė ir neįvertino kitų įrodymų, taip pat ir šalių paaiškinimų. Dėl to teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas neįvertino ieškovo ir atsakovų K. sąsajų, dalykinių, finansinių santykių, neišklausė šalių paaiškinimų, susijusių su šiomis aplinkybėmis, taip pat Buto įsigijimu iš varžytynių. Palikus galioti apskųstą sprendimą, ieškovas praturtės atsakovų D. ir banko sąskaita.

19.6.                      Teismas pažeidė atsakovų D. turtinius interesus grąžindamas į buvusią padėtį tik ieškovą, nesilaikė proporcingumo principo, neteisingai pritaikė vienašalę restituciją, nesvarstydamas kitų restitucijos būdų, pavyzdžiui, dvišalės restitucijos, sumokant ekvivalentą pinigais. Teismo sprendimu ieškovui tenka butas ir už jį sumokėtos lėšos.

8.                      Atsakovės E. K., V. K. ir trečiasis asmuo V. K. 2025 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki: 1) Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir įsiteisės teismo nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-12-573/2025) (ankstesnis bylos Nr. 1-31-573/2024); 2) Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės procesinis teismo sprendimas (civilinė byla Nr. e2-2160-435//2025). Prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Baudžiamojoje byloje bus nustatytos aplinkybės, ar atsakovė E. K. ir trečiasis asmuo V. K. padarė kaltinamajame akte inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Baudžiamoji byla neišnagrinėta, todėl nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų konstatuotas nusikalstamos veikos padarymo (nepadarymo) faktas. Bylą būtina sustabdyti, siekiant nustatyti, ar savininkas nekilnojamąjį daiktą prarado dėl padaryto nusikaltimo. Ši aplinkybė laikytina prejudicine ir ją nustatyti gali tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas. Civilinėje byloje negali būti nustatyta aplinkybė, kad buvo padarytas nusikaltimas, nes būtų pažeista nekaltumo prezumpcija.

20.2.                      Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas atsakovės E. K. ieškinys ieškovui E. P. dėl MB „Savas lizdas“ 2021 m. kovo 10 d. nario teisių ir pareigų perleidimo sutarties bei vienintelės MB „Savas lizdas“ narės 2021 m. sausio 25 d. sprendimo paskirti ieškovą E. P. mažosios bendrijos vadovu pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-2160-435/2025). E. K. ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad prarado MB „Savas lizdas“ dėl E. P. apgaulės ir susiklosčiusių sunkių aplinkybių (pridedamas ieškinys ir atsiliepimas į ieškinį). Patenkinus atsakovės E. K. ieškinį, nurodyti dokumentai taptų negaliojantys ab initio, t. y. būtų laikoma, kad ieškovas E. P. niekada neįgijo teisių į MB „Savas lizdas“ ir teisės veikti jos vardu. Nurodytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę sprendžiant ginčą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Dėl to nurodytoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nurodytų faktų negalima nustatyti nagrinėjamoje byloje.

20.3.                      Gali susidaryti situacija, kai bylose bus priimti priešingi procesiniai sprendimai.

9.                      Atsakovai L. D. ir A.–J. D. prašo sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės nuosprendis Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-573/2025. Prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Atsakovams pareikšti reikalavimai susiję su baudžiamąja byla. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad ieškovas nuslėpė faktines aplinkybes, kurios vėliau (po apeliacinio skundo pateikimo) nustatytos dviejose Kauno miesto apylinkės teismo šiuo metu nagrinėjamose bylose (baudžiamojoje ir civilinėje). Ieškovas teigė, kad butą įsigijo ne iš K. giminaičių paskolintų lėšų, bet iš asmeninių lėšų. Baudžiamojoje byloje apklausta liudytoja A. D. (V. K. sesuo) paaiškino, kad ji pervedė ieškovui E. P. 7 500 Eur. A. K. paskolino ieškovui 10 000 Eur pagal vekselius (baudžiamoji byla Nr.1-12-573/2025).

21.2.                      Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. sprendimu patenkino A. K. ieškinį ir priteisė iš E. P. 9 750 Eur, atmetė E. P. priešieškinį atsakovėms A. D., V. K. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-1057-1026/2025). 

21.3.                      Baudžiamojoje byloje ieškovas E. P. pripažino, kad gavo paskolą iš A. D., bet teigė, kad paskola skirta kitoms reikmėms (baudžiamoji byla Nr. 1-596-668/2025). Jis taip pat paaiškino, kad pirmiausia susitarė su V. K. dėl buto pirkimo, vėliau dėl MB „Savas lizdas“ perėmimo ir buto pirkimo bendrijos vardu. E. P. taip pat neatmetė buto pardavimo galimybės V. K. ar kitiems asmenims.

21.4.                      Išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus nustatyta, ar ieškovas prarado Butą dėl trečiojo asmens V. K. ir atsakovės E. K. galbūt padarytų nusikalstamų veikų ar dėl kitų asmenų veiksmų, koks buvo nusikaltimų tikslas bei mechanizmas atsakovų D. atžvilgiu. Tik teismui baudžiamojoje byloje priėmus nuosprendį, nagrinėjamoje civilinėje byloje bus galima spręsti dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymo.

21.5.                      Ieškovas prašo taikyti du skirtingus civilinių teisų gynimo būdus: civilinėje byloje pareiškė vindikacinį ieškinį, baudžiamojoje byloje prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.

21.6.                      Atsakovai prie prašymo sustabdyti bylą pridėjo kitose bylose įvykusių teismo posėdžių protokolų kopijas (baudžiamosios bylos Nr. 1-12-573/2025 ir 1-596-668/2025) bei Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2-1057-1026/2025).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.                      Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

11.                      Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas.

12.                      Apeliaciniuose skunduose keliami bylos sustabdymo, įrodymų vertinimo, nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, restitucijos taikymo klausimai.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

13.                      Atsakovai L. D. ir A.–J. D. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: atsakovo L. D. ir R. D. asmens su negalia pažymėjimus, H. D. medicinos dokumentų išrašo kopijas. Atsakovai prie prašymo sustabdyti bylą pridėjo kitų bylų teismo posėdžių protokolų kopijas (baudžiamosios bylos Nr. 1-12-573/2025 ir 1-596-668/2025) bei Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2-1057-1026/2025). Atsakovai D. teigia, kad pateikti įrodymai yra svarbūs sprendžiant, iš kokių lėšų ir kokiu tikslu ieškovas įsigijo Butą, taip pat ir sprendžiant bylos sustabdymo klausimą.

14.                      CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-823/2024, 72 punktas).

15.                      Atsakovų D. prašymas priimti naujus įrodymus siejamas su naujomis, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtomis aplinkybėmis (tai, kad atsakovai yra jauna šeima, atsakovas, taip pat nepilnamečiai vaikai turi negalią). Nagrinėjamoje byloje nepareikštas reikalavimas, susijęs su MB „Savas lizdas“ Buto įsigijimo aplinkybėmis, todėl pateikti nauji rašytiniai įrodymai – teisiamųjų posėdžių protokolų kopijos (baudžiamosios bylos Nr. 1-12-573/2025 ir 1-596-668/2025) bei Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimas, kuriuo A. K. iš E. P. priteista 9 750 Eur skola (civilinė byla Nr. e2-1057-1026/2025) neturės reikšmės, sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Patenkinus prašymus būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti pakanka šalių pateiktų procesinių dokumentų ir rašytinių įrodymų. Nenustačiusi būtinybės pateikti naujus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą atsakovų D. pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

16.                      Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovai L. D., A.–J. D., E. K., V. K. ir trečiasis asmuo V. K. apeliaciniuose skunduose kelia bylos nesustabdymo teisėtumo klausimą, nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir prašymuose sustabdyti bylos nagrinėjimą. Atsakovų D. argumentus, susijusius su bylos sustabdymu, įvertins pasisakydamas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė bylos.

Dėl byloje nustatytų esminių aplinkybių

17.                      Vienintelės MB „Savas lizdas“ narės E. K. 2021 m. sausio 25 d. sprendimu nuo 2021 m. vasario 1 d. ji atšaukta iš bendrijos direktoriaus pareigų ir nuo 2021 m. vasario 2 d. ieškovas paskirtas bendrijos vadovu (1 t., b. l. 11).

18.                      Atsakovė E. K. 2021 m. kovo 10 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi perleido ieškovui visas MB „Savas lizdas“ steigėjo, nario ir atstovo teises bei pareigas (1 t., b. l. 9,10). 

19.                      Atsakovė MB „Savas lizdas“ 2021 m. vasario 10 d. varžytynėse nupirko atsakovei V. K. nuosavybės teise priklausiusį Butą už 61 140 Eur. Antstolė R. G. 2021 m. kovo 15 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą (1 t., b. l. 18). Už Butą sumokėjo ieškovas.

20.                      Atsakovė V. K. ir trečiasis asmuo V. K. 2021 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė pareiškimus ir įsipareigojimus ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. išsikelti iš Buto (1 t., b. l. 19–22).

21.                      Vienintelio MB „Savas lizdas“ nario E. P. (ieškovo) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu nuo 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovas atšauktas iš bendrijos vadovo pareigų ir nuo 2021 m. lapkričio 26 d. vadove paskirta atsakovė E. K. (1 t., b. l. 52).

22.                      Iš VĮ Registrų centro duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo nustatyta, kad MB „Savas lizdas“ vienintele nare (savininke) nuo 2021 m. lapkričio 26 d. buvo atsakovė E. K., nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. sausio 12 d. (vieną dieną) – atsakovė V. K., nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. vasario 1 d. – atsakovė L. B.; nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 2 d. – vėl atsakovė E. K., nuo 2022 m. vasario 2 d. – vėl atsakovė L. B. (1 t., b. l. 54).

23.                      Atsakovė MB „Savas lizdas“ 2021 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovams D. Butą, kuris 2021 m. gruodžio 28 d. sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutartimi įkeistas AB Šiaulių bankui (1 t., b. l. 56–63).

24.                      Rašysenos ekspertas A. B. 2022 m. lapkričio 11 d. ekspertizės akte konstatavo, kad vienintelio MB „Savas lizdas“ nario E. P. 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime esantis rankraštinis įrašas „E. P.“ ir parašas, tikėtina, yra perpiešti nuo lyginamojo pavyzdžio (3 t., b. l. 68–71).

25.                      Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 23 d. vienintelio MB „Savas lizdas“ nario E. P. sprendime esantis rankraštinis įrašas „E. P.“ ir parašas yra techniškai padirbti (nukopijuoti perpiešiant prieš šviesą ar įkelti montažo būdu ir apvedžioti) panaudojant 2016 m. birželio 20 d. įgaliojimą (originalą ar bet kurią jo kopiją) (pateikta iš baudžiamosios bylos Nr. 1-31-573/2024, nagrinėjamos Kauno apylinkės teisme, kurioje atsakovei E. K. ir trečiajam asmeniui V. K. pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, parduodant Butą) (4 t., b. l. 25-29).

26.                      Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovė E. K. kaltinama sukčiavusi, suklastojusi dokumentą ir juo disponavusi, pateikusi melagingą informaciją siekdama įgyti dokumentą (BK 182 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 3 dalis 304 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (baudžiamoji byla Nr. 1-12-573/2025).

27.                      Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės E. K. (atsakovės nagrinėjamoje byloje) ieškinys atsakovui E. P. (ieškovui nagrinėjamoje byloje) dėl 2021 m. kovo 10 d. MB „Savas lizdas“ nario teisių ir pareigų perleidimo sutarties bei MB „Savas lizdas“ narės E. K. 2021 m. sausio 25 d. sprendimo paskirti E. P. bendrijos vadovu pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-2160-435/2025).

28.                      Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. sprendimu patenkino ieškovo A. K. ieškinį atsakovui E. P.: priteisė ieškovui iš atsakovo 9 750 Eur skolą pagal vekselius, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; atmetė atsakovo E. P. priešieškinį atsakovėms A. D., V. K. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1057-1026/2025). Nesutikdamas su nurodytu teismo sprendimu, atsakovas E. P. pateikė apeliacinį skundą (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-614-730/2025).

Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo

29.                      Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis). Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus CPK išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: 1) privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Teismas, nustatęs, kad yra CPK 163 straipsnyje įtvirtintas pagrindas, privalo stabdyti bylą.

30.                      Atsakovės E. K., V. K. ir trečiasis asmuo V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. Kauno apylinkės teismas dar neišnagrinėjo baudžiamosios bylos, kurioje atsakovei E. K. ir trečiajam asmeniui V. K. pareikšti kaltinimai (baudžiamoji byla Nr. 1-12-573/2025). Atsakovės E. K., V. K. ir trečiasis asmuo V. K. taip pat prašo stabdyti civilinę bylą, nes kitoje civilinėje byloje nagrinėjamas E. K. ieškinys E. P. dėl MB „Savas lizdas“ 2021 m. kovo 10 d. nario teisių ir pareigų perleidimo sutarties bei 2021 m. sausio 25 d. vienintelės MB „Savas lizdas“ narės sprendimo paskirti E. P. mažosios bendrijos vadovu pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-2160-435/2025).

31.                      Atsakovai L. D. ir A.–J. D. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė bylos sustabdymo klausimą. Ieškovas baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurio suma 110 000 Eur, ir jo neatsisakė. Civilinėje byloje ieškovo reikalavimas didesnis negu baudžiamojoje byloje. Abiejose bylose ieškovo pareikšti reikalavimai susiję, todėl yra privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas (CPK 163 straipsnio 4 punktas). Atsakovai L. D. ir A.–J. D. taip pat prašo sustabdyti bylą iki įsiteisės nuosprendis Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-573/2025.

32.                      CPK 163 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

33.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, šis privalomasis bylos sustabdymo pagrindas taikytinas tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 53 punktas; 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-403/2024, 40 punktas).

34.                      Įrodomoji faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, galia civilinei bylai gali būti vertinama kaip pagrindas sustabdyti civilinę bylą šios nuostatos pagrindu tuo atveju, kai šie faktai yra vieninteliai leistini įrodymai tam tikrai aplinkybei nustatyti (patvirtinti ar paneigti) civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos sustabdymo klausimas. Tokiems įrodymams priskirtini faktai, kurie pagal įrodymų leistinumo taisykles gali būti nustatyti tik baudžiamąja tvarka, tačiau iš viso nenagrinėtini civilinio proceso tvarka, pavyzdžiui, aplinkybės, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą, ar kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Joms įrodyti turi būti pateikiamas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-14-790/2025; 47 punktas).

35.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016, 16, 18 punktai; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 52 punktas; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022, 39 punktas). Aplinkybę, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje teismo nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 22 punktas).

36.                      Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-02859-22. Prokuroras perdavė baudžiamąją bylą ir kaltinamąjį aktą Kauno apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas atnaujino civilinę bylą. Nurodytoje baudžiamojoje byloje trečiajam asmeniui V. K. pareikšti kaltinimai, padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (sukčiavimas), 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), atsakovei E. K. – BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 304 straipsnio 1 dalyje (melagingos informacijos teikimas, siekiant įgyti dokumentą).

37.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinusi atsakovų L. D., A.–J. D., E. K., V. K. ir trečiojo asmens V. K. apeliaciniuose skunduose ir prašymuose sustabdyti bylą nurodytas aplinkybes, nenustatė pagrindo sustabdyti bylą iki įsiteisės nuosprendis Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-573/2025 arba teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2160-435/2025. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos sustabdymui būtina, jog tik kitoje baudžiamojoje byloje ar kitoje civilinėje byloje galėtų būti nustatytos aplinkybės, kurios turėtų reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas gali nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, įvertindamas reikšmingus įrodymus, kurie yra pateikti tiek nagrinėjamoje, tiek kitose bylose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas atsakovės E. K. ir trečiojo asmens V. K. atsakomybės klausimas baudžiamosios teisės aspektu ir nevertinamos baudžiamosios atsakomybės sąlygos bei nenustatinėjamos konkrečios su padarytomis nusikalstamomis veikomis susijusios aplinkybės, t. y. kas konkrečiai suklastojo dokumentus. Nagrinėjamoje byloje svarbus tik pats dokumento, kuriuo perleistos mažosios bendrijos nario teisės, suklastojimo faktas. Dėl to baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis, kuriuo bus pasisakyta dėl teisiamųjų asmenų kaltės baudžiamosios atsakomybės prasme ir su ja susijusių faktinių aplinkybių, neturės įtakos nagrinėjamoje byloje sprendžiamam sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo klausimams prejudicinių faktų aspektu. Taigi, nagrinėjamą civilinę bylą buvo galima ir šiuo metu galima išnagrinėti nelaukiant, kol tam tikros aplinkybės bus nustatytos baudžiamojoje byloje. Tai, kad baudžiamojoje byloje bus ištirtos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su nagrinėjama byla, savaime nėra pagrindas taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą.

Dėl CPK 163 straipsnio 4 punkte nustatyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo

38.                      CPK 163 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme.

39.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytas privalomojo bylos sustabdymo pagrindas yra specialioji norma palyginti su CPK 163 straipsnio 3 punktu. Pagal CPK 163 straipsnio 4 punktą civilinė byla sustabdoma, jeigu baudžiamojoje ir civilinėje bylose yra pareikšti tapatūs turtiniai reikalavimai. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą civilinė byla sustabdoma, kai baudžiamojoje byloje nustatytini faktai turės jai prejudicinę galią, bet baudžiamojoje byloje nepareikšta reikalavimų, tapačių pareikštiems civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

40.                      Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad baudžiamojoje byloje ištyrus visas nusikaltimo aplinkybes nustatoma, ar pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, nusprendžiama dėl reikalavimo dydžio. Tai sudaro prielaidas operatyviau ir ekonomiškiau atkurti pažeistas nukentėjusiojo teises. Nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo civilinė byla negali būti išnagrinėta anksčiau, nei nusprendžiama dėl nusikaltimą padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės. Civilinio ieškinio klausimą išsprendus baudžiamojoje byloje, civilinė byla dėl tapataus reikalavimo būtų nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu. Tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys neišnagrinėjamas dėl to, kad, pavyzdžiui, baudžiamoji byla nutraukiama, priimamas išteisinamasis nuosprendis ar pan., asmeniui, kuris buvo civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, nereikia reikšti naujo ieškinio, nes tapatus reikalavimas nagrinėjamas atnaujintoje civilinėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-471-464/2023, 23 punktas).

41.                      Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais atsakovų sudarytus MB „Savas lizdas“ nario teisių perleidimo ir Buto pirkimo–pardavimo sandorius, taikyti restituciją ir pripažinti hipotekos sutartį pasibaigusia.

42.                      Ieškovas baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. K., E. K. ir V. K. 100 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

43.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pareikštus reikalavimus nagrinėjamoje ir baudžiamojoje bylose, daro išvadą, kad jie netapatūs. Ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nepareiškė reikalavimo atlyginti žalą, padarytą nusikalstama veika, bet prašo panaikinti sandorius ir išreikalauti Butą. Tai, kad pareikšti reikalavimai susiję su tomis pačiomis aplinkybėmis (ieškinio pagrindas toks pat), savaime nereiškia jų tapatumo (ieškinio dalykas yra netapatus). Taip pat svarbu tai, kad aptarti reikalavimai gali būti išnagrinėti skirtingose bylose.

44.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai netaikė bylos sustabdymo instituto. Net jeigu ir būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje arba atsakovei E. K. galbūt palankus teismo sprendimas, savaime nebūtų paneigtos nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės. Nenustačius, kad kitose bylose priimti galutiniai procesiniai sprendimai turės esminę reikšmę nagrinėjamos bylos rezultatui, nėra pagrindo sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu.

Dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įtakos atsakovės E. K. ir trečiojo asmens V. K. nekaltumo prezumpcijai

45.                      Atsakovės E. K., V. K. ir trečiasis asmuo V. K. teigia, kad apskųstu sprendimu teismas pažeidė atsakovės E. K. ir trečiojo asmens V. K. nekaltumo prezumpciją. Teismas sprendime konstatavo, kad padaryta nusikalstama veika, o iš sprendimo visumos susidaro įspūdis, kad jas padarė atsakovė E. K. ir trečiasis asmuo V. K., kuriems baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo parduodant Butą.

46.                      Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalį kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą.

47.                      Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, yra konstatavęs, kad nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija, jog ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai, jog viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio – priešingu atveju galėtų būti pažeista žmogaus orumas ir garbė, pakenkta įvairioms asmens teisėms ir laisvėms. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos negalima aiškinti vien lingvistiškai, kaip susijusios vien su teisingumo vykdymu baudžiamųjų bylų procese, kad nekaltumo prezumpcija, vertinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, turi ir platesnį turinį, ji negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai).

48.                      Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, yra vienas iš teisingo bylos nagrinėjimo, reikalaujamo pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, elementų. Pagal EŽTT praktiką nekaltumo prezumpcija bus pažeista, jeigu valstybės pareigūno teiginys, be kita ko, ir teismo sprendimas išreiškia nuomonę, kad asmuo yra kaltas, nors jo kaltumas nebuvo įrodytas pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikri samprotavimai, leidžiantys manyti, jog pareigūnas laiko kaltinamąjį asmenį kaltu (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, § 41; 2006 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Panteleyenko prieš Ukrainą, § 67; 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Vassilios Stavropoulos prieš Graikiją, peticijos Nr. 35522/04, § 35). EŽTT sprendimuose nuosekliai pabrėžiama pareigūnų žodžių pasirinkimo svarba teiginiuose, išsakytuose iki asmuo dar nebuvo teisiamas ir pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, § 41; 2005 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje Diamantides prieš Graikiją, peticijos 71563/01, § 48); tačiau ar pareigūno teiginys pažeidžia nekaltumo prezumpciją, turi būti nuspręsta konkrečių aplinkybių, kuriomis buvo padarytas ginčijamas teiginys, kontekste (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, § 43). Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritis apima ne tik tuos atvejus, kai pareiškėjas turi kaltinamojo baudžiamajame procese statusą, t. y. neapsiriboja vykstančiu baudžiamuoju procesu (2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Vassilios Stavropoulos prieš Graikiją, peticijos Nr. 35522/04, § 35; 2008 m. spalio 16 d. sprendimas byloje Taliadorou ir Stylianou prieš Kiprą, peticijų Nr. 39627/05, 39631/05, § 25).

49.                      Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai teismo sprendime pateikiama išvada, argumentai ar samprotavimai, leidžiantys manyti, kad teismas asmenį laiko kaltu, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymas išplečiamas civiliniam procesui ir nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021, 47, 48 punktai).

50.                      Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VĮ Registrų centrui pateiktame ieškovo, kaip vienintelio MB „Savas lizdas“ nario 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime, kuriuo jis neva nusprendė nuo 2021 m. lapkričio 25 d. atšaukti save iš MB „Savas lizdas“ užimamų vadovo pareigų ir nuo 2021 m. lapkričio 26 d. paskyrė atsakovę E. K. MB „Savas lizdas“ vadove, esantis rankraštinis įrašas „E. P.“ ir parašas tikėtina yra perpiešti nuo lyginamojo pavyzdžio. Teismas nusprendė, kad sprendimo suklastojimo faktas įrodytas ir atkreipė dėmesį, kad jis nevertino ir nesprendė, kas atliko klastojimo veiksmus (tai – baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija). Nurodytą išvadą teismas padarė, įvertinęs dviejų ekspertų A. B. ir D. K. atliktų ekspertizių išvadas.

51.                      Akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, ar ieškovas, kaip vienasmenis MB „Savas lizdas“ narys, pasirašė 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą, kuriuo nuo 2021 m. lapkričio 25 d. atšaukė save iš bendrijos vadovo pareigų ir nuo 2021 m. lapkričio 26 d. į šias pareigas paskyrė atsakovę E. K.. Nustatęs, kad ieškovas tokio sprendimo nepasirašė, teismas padarė išvadą, kad aptariamas sprendimas suklastotas, prieštarauja tiek MBĮ 9 straipsniui, 10 straipsnio 1 daliai, tiek MB „Savas lizdas“ nuostatų 8, 16 punktams, taip pat ir protingumo bei sąžiningumo principams, todėl pripažino jį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi taip pat ir CK 2.82 straipsnio 4 dalimi.

52.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs, jog MB „Savas lizdas“ vienintelio nario 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas yra niekinis ir negaliojantis, nurodytą sprendimą nevisiškai tiksliai teisiškai kvalifikavo. Pažymėtina, kad mažosios bendrijos dalyvio (nario) sprendimas dėl bendrijos vadovo pakeitimo nauju yra sandoris (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad aptariamas sprendimas yra suklastotas. Taigi, jis priimtas padarius nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014). Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl MB „Savas lizdas“ vienintelio nario 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo negaliojimo neturėjo būti taikomas kitas sandorių negaliojimo pagrindas, t. y. prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms – MBĮ 9 straipsniui, 10 straipsnio 1 daliai – ir MB „Savas lizdas“ nuostatams (8, 16 punktui).

53.                      Spręsdamas dėl ieškovo E. P. ir atsakovės E. K. 2021 m. lapkričio 26 d. MB „Savas lizdas“ nario teisių perleidimo atsakovei E. K. sutarties galiojimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nepasirašė nurodytos sutarties. Nurodytą išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad atsakovė E. K. nepateikė į bylą aptariamo dokumento originalo, kurį buvo pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nuosekliai tvirtino, kad nepasirašė 2021 m. lapkričio 26 d. cesijos sutarties. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad perduoti nuosavybės teises gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, to cesijos sutartimi nebuvo padaryta, todėl ši sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinė bei negaliojantis. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 1.81 straipsnio 1 dalimi, 1.5 straipsniu ir CK 4.48 straipsnis 1 dalimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas įvardijo, kad cesijos sutartį pripažįsta negaliojančia kaip prieštaraujančia imperatyviosioms teisės normoms (šis sandorių negaliojimo pagrindas reglamentuotas CK 1.80 straipsnyje), bet nurodė neteisingą teisės normą, t. y. CK 1.81 straipsnį (jame reglamentuotas sandorių negaliojimo pagrindas, kai sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šis apskųsto sprendimo netikslumas neturi įtakos tinkamam 2021 m. lapkričio 26 d. cesijos sutarties negaliojimo pagrindui teisiškai kvalifikuoti. Vėliau sudaryti daiktų perleidimo sandoriai yra pripažintų negaliojančiais sandorių (bendrijos nario (savininko) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo ir 2021 m. lapkričio 26 d. cesijos sutarties) negaliojimo padariniai, todėl teismas pripažino juos niekiniais ir negaliojančiais, kaip prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis; 1.5 straipsnis; CK 4.48 straipsnis 1 dalis).

54.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto sprendimo turinį, nenustatė, kad iš teismo padarytos išvados ir visų sprendimo motyvų būtų galima spręsti, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje, padarė atsakovė E. K. ir trečiasis asmuo V. K.. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino kitas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus šalis siejusių civilinių teisinių santykių kontekste sandorių negaliojimo aspektu. Apskųstame sprendime nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės, teisinė jų kvalifikacija nelaikytina pirmosios instancijos teismo nuomone (išvada), kad atsakovė E. K. ir trečiasis asmuo V. K. padarė nusikalstamas veikas. Teismas įvertino ieškovo veiksmus, t. y., kad jis, būdamas MB „Savas lizdas“ vienintelis narys, nei pats, nei per atstovus nesudarė ginčijamų sandorių, nepasirašė bendrijos nario sprendimo ir cesijos sutarties. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pažeista atsakovės E. K. ir trečiojo asmens V. K. nekaltumo prezumpcija.

Dėl contra spoliatorem taisyklės aiškinimo ir taikymo

55.                      Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovių E. K., V. K. ir trečiojo asmens V. K. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė contra spoliatorem taisyklę. Atsakovė E. K. atsisakė teikti teismui paaiškinimus ir nepateikė ieškovo, kaip vienintelio MB „Savas lizdas“ nario, 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo bei 2021 m. lapkričio 26 d. cesijos sutarties.

56.                      Contra spoliatorem yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 59 punktas).

57.                      CPK 188 straipsnyje įtvirtinta, kad šalis ir trečiasis asmuo turi teisę atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.

58.                      Apeliantė E. K. pasinaudojo CPK 188 straipsnyje įtvirtinta teise, t. y. atsisakė teikti paaiškinimus dėl ginčo esmės. Ji taip pat neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti ieškovo, kaip vienintelio MB „Savas lizdas“ nario, 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo ir 2021 m. lapkričio 26 d. cesijos sutarties. Atsakovės nurodė, kad negali pateikti teismui nurodytų dokumentų, nes jų neturi. Ji teismo posėdyje atsisakė atsakyti į klausimus, susijusius su ieškovo sprendimu. Akcentuotina tai, kad šalies atsisakymas teikti paaiškinimus negali būti laikoma kliūtimi bylai išnagrinėti. Toks procesinis šalies elgesys taip pat nevertintinas kaip rungimosi principo pažeidimas (CPK 12 straipsnis). Tai, kad atsakovė nusprendė procese elgtis pasyviai, neteikti paaiškinimų, rašytinių įrodymų, buvo pagrindas teismui įvertinti tokio procesinio elgesio priežastis ir bylą išnagrinėti įvertinus kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus.

59.                      Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė E. K. 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė Juridinių asmenų registrui prašymą įregistruoti pakeistus juridinio asmens duomenis ir pridėjo ieškovo, kaip vienintelio MB „Savas lizdas“ nario, 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą. VĮ Registrų centro darbuotoja, padariusi nurodyto sprendimo kopiją, grąžino originalą E. K..

60.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė sąmoningai atsisakė pateikti sprendimo originalą ir teikti paaiškinimus dėl ginčo esmės, siekdama apsunkinti ieškinio įrodinėjimą, galimybę atlikti sprendimo originalo rašysenos ekspertizę. Netgi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė contra spoliatorem taisyklę savaime nereiškia, kad šios taisyklės nepritaikius būtų kitaip įvertinti bylos duomenys ir priimtas kitoks teismo procesinis sprendimas.

Dėl įrodymų vertinimo

61.                      Atsakovai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neištyrė visų faktinių aplinkybių. Apskųstame sprendime liko neįvertintos aplinkybės, susijusios su atsakovės E. K. teisių perleidimu į MB „Savas lizdas“ ieškovui, Buto įsigijimu (iš kokių lėšų – skolintų ar asmeninių – ieškovas įsigijo Butą, kodėl jį įsigijo MB „Savas lizdas“ vardu), ieškovo ir K. sąsajos, siekiu išsaugoti V. K., V. K. ir jų vaikų gyvenamąją vietą (Butą). Dėl to nebuvo įvertintas ieškovo sąžiningumas (nesąžiningumas).

62.                      Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 39 punktas).

63.                      Aiškindamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio elementams (dalykui ir pagrindui), kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 32 punktas).

64.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami MB „Savas lizdas“ nario ieškovo E. P. 2021 m. lapkričio 26 d. teisių perleidimo atsakovei E. K. ir vėlesni bendrijos nario teisių perleidimo, taip pat Buto pirkimo–pardavimo sandorių galiojimo klausimai. Nagrinėjamoje byloje nepareikšti reikalavimai, susiję su ieškovo MB „Savas lizdas“ nario teisių, taip pat ir Buto įgijimu, ieškovo lėšų Butui įsigyti iš varžytynių gavimu. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti aplinkybių ir įrodymų, kurie nesusiję su byloje pareikštais reikalavimais. Kitų sandorių sudarymo aplinkybių vertimas nepagrįstai išplėstų bylos nagrinėjimo ribas. Be to, atsakovė E. K. pareiškė reikalavimus ieškovui kitoje civilinėje byloje, kurioje teismas įvertins atsakovės E. K. teisių perleidimą į MB „Savas lizdas“ ieškovui (civilinė byla Nr. e2-2160-435/2025).

65.                      Atsakovai L. D. ir A.–J. D. teigia, kad Buto pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino notaras V. L., todėl jis turėtų būti įtrauktas į bylą, nes gali kilti jo atsakomybės klausimas, jeigu būtų nustatyta, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas.

66.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino sutartį niekine ir negaliojančia ne dėl notaro atliktų veiksmų. Notaro veiksmai byloje iš viso nebuvo nagrinėjami, t. y. jie nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovų argumentas, kad aplinkybė, jog jie sudarys sandorį ne su trečiuoju asmeniu V. K., bet su MB „Savas lizdas“ atstove E. K., paaiškėjo tik notarų biure, nėra pagrindas abejoti notaro veiksmų teisėtumu ar kad notaras patvirtino sandorį, nes jam buvo pateikti suklastoti dokumentai. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Taigi, notaras, tvirtindamas sandorį, vadovavosi Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis apie nuosavybės teisę į Butą. Byloje nėra duomenų, kad notarui galėjo būti žinoma apie suklastotus MB „Savas lizdas“ nario E. P. 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą atšaukti save iš vadovo pareigų ir paskirti bendrijos vadove atsakovė E. K. bei nesudarytą 2021 m. lapkričio 26 d. teisių perleidimo atsakovei E. K. sutartį. Buto pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia kaip ankstesnių niekinių ir negaliojančių sandorių padarinys (iš neteisės negali atsirasti teisė). Dėl to teisėjų kolegija nenustatė būtinybės įtraukti į bylą Sutartį patvirtinusį notarą.

67.                      Tai, kad atsakovai D. siekia kitaip įvertinti bylos faktines aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų įvertinimo ir būtinybės išplėsti bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl restitucijos taikymo būdo ir jos santykio su CK 4.96 straipsnio 2 dalimi

68.                      Atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmos instancijos teismas pažeidė CK 4.96 straipsnio 2 dalį, nes konstatavo padarytą nusikaltimą ir taikė nurodytoje daiktinės teisės normoje nustatytus padarinius, nors Kauno apylinkės teismas dar neišnagrinėjo baudžiamosios bylos (baudžiamoji byla Nr. 1-31-573/2024). Atsakovai L. D. ir A.–J. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo pritaikyta vienašalė restitucija pažeidė jų turtinius interesus, nes grąžino į buvusią padėtį tik ieškovą, o jų turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovas AB Šiaulių bankas pritaria atsakovų D. pozicijai ir teigia, kad teismo pritaikyta vienašalė restitucija sudarė sąlygas praturtėti atsakovei MB „Savas lizdas“ atsakovų D. ir banko sąskaita.

69.                      Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

70.                      Taigi, restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys ir ją teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu, taiko ex officio, t. y. nebūtina bylos šaliai pareikšti reikalavimo teisme dėl restitucijos taikymo. Bendroji restitucijos instituto taisyklė yra ta, kad kiekviena negaliojančiu pripažinto sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai, tai, ką ji gavo sandorio pagrindu, t. y. taikoma dvišalė restitucija. CK 1.80 straipsnio 4 dalyje detalizuojama, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2, ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje aktuali tik CK 4.96 straipsnio 2 dalis. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad joje, reglamentuojant restituciją, kaip negaliojančio sandorio padarinį, nukreipiama į vindikacijos instituto taikymą reglamentuojančias daiktinės teisės normas.

71.                      CK 4.96 straipsnyje reglamentuotas daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo (vadinamas vindikacija). Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

72.                      Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010). Asmuo gali ginčyti ir dėl jam nuosavybės teise priklausančio daikto sudarytus sandorius net nebūdamas šių sandorių šalis. Restitucijos taikymas tokiais atvejais yra sandorių negaliojimo pasekmė, taikoma teismo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) ir tik tokia apimtimi, kiek tai neliečia pagal vindikacijos taisykles išreikalauto daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 22 punktas).

73.                      Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas vadovaujantis prievolių teisės normomis (CK 6.145–6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2011).

74.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad negaliojant pirmajam sandoriui, negalioja ir paskutinysis sandoris, taip konstatuojant įgijėjų pagal Buto pirkimo–pardavimo sutartį neteisėtumą ir šių neteisėtų valdytojų atžvilgiu sprendžiant dėl jų (ne)sąžiningumo.

75.                      Restitucijos taikymas yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinoji restitucijos taikymo sąlyga (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), tačiau šie du institutai, nors jie pirmiau įvardytu būdu ir susiję vienas su kitu, yra savarankiški, inter alia (be kita ko), jų taikymas priklauso nuo skirtingų faktinių ir teisinių pagrindų (sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, tačiau, kaip minėta, restitucija gali būti ir netaikoma, taip pat gali būti sprendžiama dėl kitokio restitucijos būdo nei restitucija natūra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 39 punktas).

76.                      Nagrinėjamoje byloje ginčijamą Buto pirkimo–pardavimo sandorį sutarė atsakovai L. D., A.–J. D. (pirkėjai) ir atsakovė MB „Savas lizdas“ (pardavėja), atstovaujama atsakovės E. K.. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad aptariama Buto pirkimo–pardavimo sutartis yra negaliojanti ir Buto pirkėjai yra neteisėti jo valdytojai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai D. yra sąžiningi buto įgijėjai, jie nežinojo, kad Butas parduodamas pasinaudojus suklastotais dokumentais ir kad atsakovė E. K. bei trečiasis asmuo V. K. neturėjo teisės pardavėjos MB „Savas lizdas“ vardu sudaryti Buto pirkimo–pardavimo sutarties ir priimti už butą sumokėtų pinigų. Vis dėlto, nagrinėjamoje byloje sprendžiant Buto išreikalavimo iš sąžiningų įgijėjų (atsakovų D.) klausimą, reikšminga yra ta aplinkybė, kad Burtas perleistas panaudojus suklastotus dokumentus, kurių pagrindu neteisėtai pakeistas pardavėjos MB „Savas lizdas“ vadovu ir bendrijos vieninteliu nariu buvęs ieškovas. Iš esmės tokia situacija reiškia CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtinį atvejį, kai neteisėtai perleistas nekilnojamasis turtas gali būti išreikalautas net ir iš sąžiningo įgijėjo, t. y. kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi aptariama teisės norma ir grąžino atsakovei MB „Savas lizdas“ nuosavybės teisę į Butą.

77.                      Vis dėlto, pasirėmęs CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje butas buvo išreikalaujamas iš sąžiningų įgijėjų (atsakovų D.) kaip negaliojančiu pripažinto sandorio restitucijos taikymo padarinys. Tai, kad atsakovai D. turi galimybę atskiroje byloje pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo už butą sumokėtus pinigus gavusiems atsakovei E. K. ir trečiajam asmeniui V. K., nėra svari aplinkybė teismui netaikyti dvišalės restitucijos ir taikyti vienašalę restituciją, kuri laikytina išimtimi iš bendrosios taisyklės, pagal kurią įprastai turi būti taikoma dvišalė restitucija.

78.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, netaikydamas dvišalės restitucijos ir taikydamas vienašalę restituciją, kiekvieną kartą turi pagrįsti, kodėl taip daro, t. y. taiko vienašalę, bet netaiko dvišalės restitucijos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, pasielgė priešingai – vienašalę restituciją pritaikė kaip bendrąją taisyklę ir nurodė, kad nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti dvišalę restituciją. Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dvišalės ir vienašalės restitucijos santykį, todėl neteisingai išsprendė restitucijos klausimą.

79.                      Pirmiau šioje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atsakovams D. (neteisėtiems sąžiningiems valdytojams) parduotą Butą grąžino atsakovei MB „Savas lizdas“. Taigi apskųstu sprendimu išspręsta tik dalis dvišalės restitucijos, bet liko neišspręsti kiti su restitucijos taikymo padariniais susiję klausimai, t. y. atsakovų D. atsakovei MB „Savas lizdas“ sumokėtos Buto kainos grąžinimo klausimas (CK 6.307 straipsnio 3 dalis) bei atsiskaitymo su neteisėtais sąžiningais valdytojais (atsakovais D.) grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo klausimas (CK 4.97 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant šiuos klausimus svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, pirkimo–pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia, pareiga grąžinti už nupirktą Butą atsakovų D. sumokėtus pinigus tenka šiuos pinigus gavusiai Buto pardavėjai (CK 6.307 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant atsiskaitymų su neteisėtais sąžiningais valdytojais klausimą, jie turi teisę reikalauti dėl grąžinamo daikto pagerinimo patirtas išlaidas (CK 4.97 straipsnio 4 dalis). 

Dėl Buto hipotekos likimo (galiojimo ar negaliojimo), kaip išvestinio restitucijos taikymo padarinio

80.                      Nagrinėjamoje byloje susidariusios situacijos ypatumas yra tas, kad atsakovai D., būdami neteisėti sąžiningi Buto įgijėjai, prieš įsigydami Butą, sudarė su atsakovu AB Šiaulių banku būsto kredito sutartį, gautą paskolą panaudojo Butui įsigyti, šiuo metu moka bankui kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas už negrąžinto kredito likutį. Be to, kredito davėjo naudai Butas yra įkeistas sutartine hipoteka užtikrinant būsto kredito grąžinimą. Pažymėtina, kad vienas iš su restitucijos taikymo, nekilnojamojo daikto perleidimo sandorį pripažinus negaliojančiu, padarinių yra hipotekos likimo klausimas.

81.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu bei negaliojančio sandorio padarinių taikymas yra vienas iš pažeistų civilinių teisių gynimo būdų. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, t. y. taikoma restitucija, jeigu įstatymas nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą, vadinasi, restitucijai taikyti netgi apskritai nėra reikalingas šalies reikalavimas – teismas ją taiko savo iniciatyva, t. y. be atskiro šalies pareiškimo ar prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).

82.                      Kasacinis teismas, plėtodamas pirmiau nurodytą poziciją, taip pat nurodė, kad klausimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo yra neatsiejamas nuo klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išsprendimo, restitucijos klausimas yra išvestinis iš klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijai būdingas aksesoriškumas, t. y. jos taikymo galimybė tiesiogiai priklauso nuo pirmiau nurodyto pagrindinio klausimo išsprendimo rezultato. Reikalavimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo, jeigu bylos šalis pareiškia tokį reikalavimą, bendrais atvejais negali būti nagrinėjamas skyrium nuo materialiojo subjektinio reikalavimo dėl paties sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tokia išvada reiškia, kad ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo jurisdikcijos nustatymo prasme ištinka reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu likimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 33 punktas). Šie kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai aktualūs sprendžiant ne tik restitucijos klausimus sandorių negaliojimo atvejais, bet ir dėl specialių hipotekos sutarties negaliojimo teisinių pasekmių, įtvirtintų CK 4.197 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-943, 46 punktas).

83.                      CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, viešame registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš viešo registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.

84.                      Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas AB Šiaulių bankas yra sąžiningas hipotekos kreditorius. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas neteisėtai prarado nuosavybės teisę į Butą. Prioritetą teismas suteikė ieškovo (Buto savininko) interesams prieš hipotekos kreditoriaus interesus. Tokią poziciją pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad bankas yra savo srities profesionalas, o ieškovas yra silpnesnioji šalis, todėl bankas gali lengviau apginti savo pažeistas teises, hipotekos panaikinimas neturės reikšmingos įtakos jo teisėms, bet, palikus galioti hipoteką, ieškovo padėtis nebūtų atkurta į pradinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariama pirmosios instancijos teismo išvada dėl hipotekos teisės panaikinimo ir nurodyti argumentai yra nepagrįsti dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

85.                      Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Iš nurodytos apibrėžties matyti, kad hipoteka yra neposesorinė įkeitimo forma, nes įkeistas daiktas neperduodamas įkaito turėtojui (hipotekos kreditoriui) (CK 4.170 straipsnio 5 dalis). Jai, kaip daiktinei teisei, būdingi keli svarbūs aspektai.

86.                      Pirma, ji siejama su užtikrinta prievole. Tai reiškia, kad hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo (CK 4.170 straipsnio 4 dalis). Antra, ji „seka paskui įkeistą daiktą (hipotekos objektą)“. Tai reiškia, kad, perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą,  ji išlieka padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą arba sujungus įkeistus nekilnojamuosius daiktus, sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako (CK 4.170 straipsnio 6 dalis, 4.172, 4.173 straipsniai, 4.197 straipsnio 6 dalis).

87.                      Pirmiau nurodyta CK 4.197 straipsnio 6 dalies norma atsirado 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1842 įvedus esminius hipotekos instituto pakeitimus. Nurodyto įstatymo aiškinamajame rašte įvardyta, kad šis siūlomas teisinis reguliavimas atitinka šiuo metu teismų formuojamą praktiką dėl sąžiningo įgijėjo teisių išsaugojimo sandorį pripažinus negaliojančiu ir tokiomis nuostatomis CK 4.96 straipsnyje įtvirtintas bendras sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos principas yra išplečiamas hipotekos kreditorių atžvilgiu. CK įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija (CK 4.26 straipsnio 2 dalis) ir sąžiningo įgijėjo teisių gynimas (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 1.87 straipsnio 3 dalis, 1.91 straipsnio 7 dalis, 4.96 straipsnis, 6.222 straipsnio 3 dalis).

88.                      CK 4.197 straipsnio 6 dalies atveju laikoma, kad sąžiningas hipotekos kreditorius įkeitimo teisę išsaugo įstatymo pagrindu. Sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės apsauga akcentuojama taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, nustačius, jog įkeisto turto savininkas iš tikrųjų yra ne tas asmuo, kuris veikė kaip įkaito davėjas, tikrojo turto savininko teisės ir teisėti interesai negali būti prioritetiškai ginami, neįvertinus trečiosios šalies, t. y. hipotekos kreditoriaus, sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-618-516/2015).

89.                      Sąžiningu hipotekos kreditoriumi laikomas toks asmuo, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti apie hipotekos sandorio teisinius trūkumus, sudariusius pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo padarinių. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015).

90.                      Hipotekos kreditoriaus pareiga aiškintis aplinkybes, susijusias su hipotekos sandorio sąlygomis ir objektu, negali būti aiškinama per plačiai, nes hipotekos kreditoriaus sąžiningumo (nesąžiningumo) ribos būtų pernelyg išplėstos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-195-186/2017).

91.                      Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau aptartus hipotekos teisės bruožus, įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant CK 4.197 straipsnio 6 dalį, kasacinio teismo jurisprudenciją ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant aptariamą daiktinės teisės normą, daro išvadą, kad apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. gruodžio 28 d. sutartinės hipotekos sutartį (reg. Nr. 9658), bet neteisingai panaikino įregistruotą Buto hipoteką. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėjamoje byloje ieškovui nepaneigus hipotekos kreditoriaus AB Šiaulių banko sąžiningumo, galiojant banko ir kredito gavėjų (atsakovų D.) sudarytai būsto kredito sutarčiai, nurodytiems asmenims iki šiol vykdant įsipareigojimus pagal būsto kredito sutartį ir mokant bankui kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas, banko hipotekos teisė į Butą išlieka galioti įstatymo pagrindu (CK 4.197 straipsnio 6 dalis).

92.                      Pirmiau nurodyta, kad hipoteka yra daiktinė teisė, susijusi su užtikrinta prievole. Nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje atsakovo AB Šiaulių banko turima hipotekos teise užtikrinti atsakovų D. sutartiniai įsipareigojimai pagal 2021 m. gruodžio 9 d. būsto kredito sutartį (1 t., b. l. 137, 138). Atsižvelgiant tai, paliekama galioti sąžiningo hipotekos kreditoriaus AB Šiaulių banko maksimalioji hipotekos teisė galioja tokiomis sąlygomis: (duomenys neskelbtini).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

93.                      Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pritaikytas vienašalės restitucijos būdas apgynė pradinės savininkės atsakovės MB „Savas lizdas“ teises ir nepagerino jos turtinės padėties, t. y. ji grąžinta į tokią padėtį, kokia buvo iki jos teisių pažeidimo (status quo ante), bet pablogino atsakovų L. D. ir A.–J. D. ir hipotekos kreditoriaus padėtį. Svarbu tai, kad Butas buvo prarastas, pasinaudojus suklastotais dokumentais, o atsakovai L. D. ir A.–J. D. yra sąžiningi Buto įgijėjai, kurie sumokėjo Sutartyje nustatytą kainą.

94.                      Pirmosios instancijos teismas pritaikė tokį restitucijos būdą, kokį prašė pritaikyti ieškovas. Apskųstame sprendime teismas neteisingai nurodė, kad nėra išimtinių aplinkybių leidžiančių keisti taikytiną restitucijos būdą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dvišalės ir vienašalės restitucijos santykį, neatsižvelgė į tai, kad pagal bendrąją taisyklę taikoma dvišalė restitucija, neteisingai įvertino dėl vienašalės restitucijos sąžiningiems įgijėjams kilsiančius didelius nepatogumus bei neproporcingai pablogintą jų bei hipotekos kreditoriaus padėtį.

95.                      Atsakovai L. D. ir A.–J. D. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo pritaikytas restitucijos būdas pažeidžia jų teises, turėtų būti taikyta dvišalė restitucija, bet išsamiau neaptarė tokios restitucijos taikymo. Ieškovas, teikdamas atsiliepimą į atsakovų L. D. ir A.–J. D. apeliacinį skundą taip pat nepasisakė dėl galimybės taikyti kitokį restitucijos būdą. Atsakovės E. K., V. K. ir trečiasis asmuo V. prisidėjime prie atsakovų L. D. ir A.–J. D. apeliacinio skundo taip pat nepasisakė dėl kitokio restitucijos taikymo būdo.

96.                      Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ex officio spręsti restitucijos taikymo klausimą, vis dėlto būtina užtikrinti šalių teisę nurodyti argumentus ir suteikti joms galimybę pateikti įrodymus dėl restitucijos būdo. Visas nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius naujus įrodymus renkant ir vertinant apeliacinės instancijos teisme, byla būtų nagrinėjama pirmą kartą naujais aspektais, todėl būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Tai neatitiktų CPK įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio (CPK 320 straipsnis).

97.                      Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus, dėl kitų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentų išsamiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, neturi esminės reikšmės apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

98.                      Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotas sandorių pripažinimas niekiniais ir negaliojančiais, išskyrus CK 4.197 straipsnio 6 dalį, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, teisingai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Dėl to apskųsto teismo sprendimo dalis, kuria hipotekos sandoris pripažintas niekiniu ir negaliojančiu bei panaikinta įregistruota hipoteka į Butą, pakeičiama, t. y. hipotekos sandoris pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, o hipoteka į Butą paliekama galioti.

99.                      CPK 263 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus materialiosios teisės ir civilinio proceso teisės normų ir tinkamai jas pritaikius. Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Dėl to teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pareikšto reikalavimo pagrįstumo, turi pareigą ištirti ir įvertinti įrodymus, remdamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176–185 straipsniuose.

100.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame, remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, turi būti išsamiai ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

101.                      Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

102.                      Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑10/2013; 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-823/2024).

103.                      Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti restitucijos taikymo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Iš bylos duomenų negalima įvertinti byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos dėl dvišalės restitucijos taikymo, taip pat ir priežasčių, dėl kurių jis negalėtų būti pakeistas ar pritaikyta kita restitucijos forma (pavyzdžiui, ekvivalentas pinigais). Dėl to, siekiant užtikrinti ieškovo, atsakovės MB „Savas lizdas“, taip pat ir sąžiningų įgijėjų teises bei teisėtus interesus, nepažeisti byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo ir teisės rungtis, restitucijos taikymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės, įvertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus bei išklausant byloje dalyvaujančių asmenų argumentus.

104.                      Taip pat byloje turi būti apsvarstytas trečiojo asmens V. K. procesinės padėties pakeitimo iš trečiojo asmens į atsakovą klausimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). 

105.                      Perdavus restitucijos taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. gruodžio 28 d. sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutartis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinta įregistruota buto (duomenys neskelbtini), hipoteka, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. gruodžio 28 d. sutartinės hipotekos (maksimaliosios hipotekos) sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir palikti galioti buto  (duomenys neskelbtini), maksimaliąją hipoteką tokiomis sąlygomis: (duomenys neskelbtini)

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria pritaikyta vienašalė restitucija natūra ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti restitucijos taikymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Palikti nepakeistą kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimo dalį.

Šios nutarties kopijas išsiųsti Nekilnojamojo turto registro bei Sutarčių ir teisių suvaržymų registro tvarkytojui.