Pranešėja
R. Cemnolonskienė Baudž. byla
Nr.1A-368-81/09
Teisėja
A. Jakučiūnienė Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2009 m. spalio 15 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio
Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant
prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajai L. K., jos gynėjui
advokatui Ramūnui Mikulskui, nukentėjusiajam A. L., jo
atstovei advokatei Onai Klinavičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K. apeliacinį
skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteista už nusikaltimus,
numatytus
- Lietuvos
Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 155 str. 1 d. ( 2006-08-11
epizodas)- laisvės apribojimo bausme 3 (trims) mėnesiams;
- LR BK 155
str. 1 d. (2006-08-17 14 val. epizodas)- laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems)
mėnesiams;
- LR BK 155
str. 1 d. (2006-08-17 18 val. epizodas)- laisvės apribojimo bausme 3 (trims)
mėnesiams;
- LR BK 155
str. 1 d. (2006-08-25 epizodas)- laisvės apribojimo bausme 4 (keturiems)
mėnesiams.
Vadovaujantis
LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant
ir skirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, per šį
laikotarpį uždraudžiant bendrauti su A. L. ir A. L., gyvenančiais (duomenys neskelbtini).
Iš L. K. nukentėjusiajam A. L. priteista 800
Lt jo turėtų išlaidų advokatės, dalyvavusios jo atstove teisme, darbui
apmokėti.
A. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo
tenkintas iš dalies ir iš L. K. jam priteista 2600 Lt,
ieškinys dalyje dėl 22400 Lt atmestas.
Dėl
nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 2 d., L. K. išteisinta.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n
u s t a t ė:
L. K.
už nusikaltimų, numatytų LR BK 155 str. 1 d. ( 2006-08-11 epizodas), LR BK
155 str. 1 d. (2006-08-17 14 val. epizodas), LR BK 155 str. 1 d. (2006-08-17 18
val. epizodas), LR BK 155 str. 1 d. (2006-08-25 epizodas), padarymą nuteista už
tai, kad viešai žodžiais užgauliai pažemino A. L. ir taip
jį įžeidė:
2006-08-11 apie 22
val., A. L., jo šeimai ir svečiams būnant namo, esančio (duomenys
neskelbtini), kambaryje, L. K., išėjusi į savo kiemą,
garsiai šaukė: “Mentai, stribai, eikit miegoti, nes man trukdote ilsėtis“,
2006-08-17 apie 14
val., A. L., jo sutuoktinei A. L. būnant
gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kieme, L. K. garsiai
sakė: “Žentas, matai, namų žentas. Šitą ūkį gavai per savo...(necenzūrinis
žodis, reiškiantis vyro lyties organą) ir jos ...(necenzūrinis žodis,
reiškiantis moters lyties organą). Ir kaip tu su tokia durna gyveni, o jei su
tokia durna gyveni, tai ir tu proto neturi“;
2006-08-17 apie 18
val., A. L. būnant savo gyvenamojo namo kieme, L. K. rėkė: “Nu, stribe, mente, tau galas, tu užsirovei!“;
2006-08-25 apie 10
val., A. L. būnant savo gyvenamojo namo kieme ir kalbantis
su V. K., L. K. paklausė: “Ką veikia
čia susirinkę stribai?“.
Nuteistoji L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono
apylinkės teismo 2009-05-07 apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl LR BK 155 str.
1 d. numatytos nusikalstamos veikos ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes
nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nurodo, kad teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, įrodinėjimo
taisyklių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. L. K. teigia,
kad nusikalstamų veikų nepadarė, su kaimynu A. L. ji
nekonfliktavo, tik kai jie naktį garsiai leido muziką, šūkavo, ji negalėjo
miegoti, todėl davė pastabą ir kreipėsi į A. L., tačiau
jokių keiksmažodžių nevartojo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo
konstatuotos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių,
prieštarauja teisingumo, teisėtumo principams. Privatus kaltintojas nepateikė
teismui jokių objektyvių ar neginčijamų įrodymų, kad būtent ji/L.
K./ padarė ar galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas
(nepateikta nei garso, nei vaizdo įrašų, kurie objektyviai atspindėtų
objektyvią situaciją). Jos veiksmai nei baudžiamosios teisės teorijos, nei
praktikos prasme nėra užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę. Privataus
kaltintojo teiginiai, kad svečiams girdint, ji pradėjo rėkti, neatitinka
tikrovės ir yra klaidinantys teismą. 2006-08-11, kai po pirmos valandos nakties
buvo garsiai leidžiama muzika, šūkaliojama, ji tik sudrausmino kaimynus (pareigūnus),
kadangi negalėjo miegoti.
Apeliantė teigia, kad
teismo posėdžio metu nukentėjęs nurodė, kad pačios K. nematė,
tik žodžius girdėjo. Liudytoja B. I. duodama teismui
parodymus nurodė, kad ji rugpjūčio 17 tariamai išgirdo tik žodžius, balsas buvo
pažįstamas, pačios L. K. nematė, A. L. yra
nukentėjusiojo žmona, jos parodymais teismas negali vadovautis, nes ji
akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi ir yra šališka. Liudytojo V. B. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo A.
L. duotiems parodymams. Liudytojo V. K. parodymai
melagingi ir klaidinantys teismą, nesutampa su nukentėjusiojo parodymais.
Nukentėjęs A. L. nurodė, kad 2006-08-25 kai buvo atvykęs K., kaltinamoji L. K. garsiai paklausė, pašiepiančiu tonu, retoriškai
paklausė „ Ką veikia čia susirinkę stribai"? Tai, kad liudytojas V. K. duoda melagingus parodymus patvirtina ir ta aplinkybė,
kad jis parodė, kad nematė L. K. tą dieną, tik girdėjo
moterišką balsą, nurodė, kad prieš teismo posėdį nebuvo girdėjęs L. K. balso, bet dabar, praėjus dviems metams, gali
atpažinti, kad būtent ji /L. K./ išsakė minėtus žodžius.
Be to, liudytojas yra artimas A. L. draugas, bičiulis, jis
negalėjo atsisakyti padėti nepagrįstai apkaltinti ją/ L. K./.
Apeliaciniame skunde
teigiama, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be išimties rėmėsi
minėtų liudytojų parodymais ir visiškai neanalizavo prieštaravimų tarp duotų
parodymų, nevertino gautų parodymų teisingumo ir kitų bylai svarbių aplinkybių.
Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai tikrinami bei vertinami įrodymai, kurie
patvirtina aplinkybę, kad nepadaryta nusikalstama veika. Pareikšti kaltinimai
yra viena iš nukentėjusiojo keršto formų.Teismas nesilaikė Baudžiamojo proceso
kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kur nurodoma, kad teismas įrodymus
vertina savo vidiniu įsitikinimu nešališkai ir išsamiai ištyręs visas bylos
aplinkybes.
Teismas buvo šališkas,
nes vertino ir aiškino bylos aplinkybes, išimtinai apeliantės nenaudai. Tai
teismui sukliudė visapusiškai objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą
bei pagrįstą nuosprendį.Teismo šališkumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad
teismas nuosprendžiu uždraudė bendrauti su A. L., nors ji
šioje byloje nėra nukentėjusioji, ji nepareiškė kaltinimo.
Atsiliepime į
apeliacinį skundą nukentėjusysis A. L. nurodo, kad Alytaus
rajono apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą
buvo užtikrintas lygybės prieš įstatymą ir teismą principas: tiek jis, tiek
apeliantė turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus,
pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus, pareikšti nuomonę visais
bylos nagrinėjimo metu iškylančiais klausimais. Nebuvo
pažeistas bylos nagrinėjimo viešumo principas, užtikrinta teisė į gynybą. Teismas
pagrįstai apeliantę pripažino kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas
LR BK 155 str. 1 d., nes apeliantės išsakyti žodžiai jį labai įžeidė, užgavo ir
pažemino, įžeidžiantys žodžiai pasakyti girdint kitiems asmenims, žodžiai
tariami konkrečiu tikslu - pažeminti jį kitų asmenų akyse. Teismas pagrįstai
rėmėsi liudytojų V. B., B. I., V. K. ir A. L. parodymais, kurie
patvirtino jo atžvilgiu L. K. pasakytus įžeidžiančius
žodžius, jiems nekilo abejonių, kad žodžius pasakė ne kas kitas, o tik L. K., suprato, kad žodžiai skiriami jam ir jais siekiama
pažeminti.
Apeliaciniame skunde
bandoma klaidinti teismą dėl liudytojo V. B. parodymų
prieštaringumo, dėstomos abejonės dėl liudytojos B. I. suvokimo,
atminties, klausos, ji logiškai, nuosekliai dėstė savo mintis, atsakinėjo į
klausimus. .
Apeliacinio skundo
teiginiai, esą teismo konstatuotos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių
aplinkybių, apeliantės neįrodyti ir nepagrįsti, skunde nenurodyta, kokie
konkretūs įrodymai nebuvo tiriami ir vertinami, nenurodyti konkretūs įrodymai,
kurie prieštarauja vieni kitiems.
Kolegija, išklausiusi
proceso dalyvių nuomones: nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių skundą
patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, , nukentėjusiojo, jo atstovės, prokurorės
prašiusių skundą atmesti, sprendžia kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Teisėjų kolegijos
nuomone, L. K. kaltė padarius LR BK 155 str. 1d.,
numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais bei ištirtais
įrodymais, jų visuma. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos
aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso (toliau –LR BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir
vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį
nuosprendį. Nuteistosios kaltė dėl LR BK 155 str. 1d. (keturi epizodai)
padarytų nusikaltimų įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Už LR BK 155 str. 1 d.
numatytą nusikalstamą veiką atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu
užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus
įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus
prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai
formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimo,
baudžiamosios teisės prasme, būtinasis objektyvusis požymis- užgaulumas, jei
asmuo tai suvokia, kaip savo paties įžeidimą. Užgaulumas suprantamas, kaip
veiksmai ar jų vertinimas akivaizdžiai prieštaraujantis įprastom elgesio
taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.
L. K.
nuteista už tai, kad 2006-08-11 apie 22 val., išėjusi į savo kiemą, garsiai
šaukė: “Mentai, stribai, eikit miegoti, nes man trukdote ilsėtis“, kad
2006-08-17 apie 14 val., sakė: “Žentas, matai, namų žentas. Šitą ūkį gavai per
savo...(necenzūrinis žodis, reiškiantis vyro lyties organą) ir jos
...(necenzūrinis žodis, reiškiantis moters lyties organą). Ir kaip tu su tokia
durna gyveni, o jei su tokia durna gyveni, tai ir tu proto neturi“; kad
2006-08-17 apie 18 val., A. L. būnant savo gyvenamojo namo
kieme, L. K. rėkė: “Nu, stribe, mente, tau galas, tu
užsirovei!“ bei kad 2006-08-25 apie 10 val., A. L. būnant
savo gyvenamojo namo kieme ir kalbantis su V. K., L. K. paklausė: “Ką veikia čia susirinkę stribai?“.
L. K.
kaltė, viešai įžeidus A. L., patvirtinama
nukentėjusiojo A. L. parodymais, liudytojų A.
L., B. I., V. B., V. K. parodymais. Nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio
aplinkybių tiek skunde, pateiktame teismui dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, tiek
duoti teisiamojo posėdžio metu išsamūs, nuoseklūs, tarpusavyje
neprieštaraujantys ir patvirtinami tiesioginiais liudytojų parodymais. A. L. nurodė, kad jį žeidžia žodis stribas, nes sukelia
neigiamas asociacijas. Nukentėjusysis A. L. teisiamojo
posėdžio metu parodė, rugpjūčio 11 d. vakare, žiūrint televizorių su V. B. ir jo būsima žmona apie 22 val., išgirdo K. balsą
„mentai, stribai netriukšmaukit, eikit miegoti“ (b.l. 35-39). Nurodo, kad šiuos
žodžius svečiai taip pat girdėjo. Šią aplinkybę, patvirtina liudytojo V. B. teisme duoti parodymai. Liudytojas V.
B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2006-08-11 apie 20 val. su
būsima žmona atvažiavo pas L., būnat
kambaryje iš sekančio namo išgirdo žodžius „ mentai, stribai, užsičiaupkit,
eikit miegoti“ (t. 1 b.l. 51-52). Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos A. L. duoti parodymai.
2006-08-017 14 val.
epizodas įrodytas nukentėjusio A. L. ir liudytojos A. L. parodymais.
Tai, kad rugpjūčio 17
d. apie 18 val. nuteistoji L. K. pavartojo žodžius „Nu,
stribe, mente, tau galas, tu užsirovei!“ A. L. atžvilgiu,
patvirtina liudytojos B. I. duoti parodymai. Liudytoja B. I. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 08-17 d. apie
18 val. ji karpė žiedus ir išgirdo L. K. sakant „stribe,
mente tau galas, užsirovei“. Nurodo, kad ji K. balsą pažįsta, nes triukšmai
dažnai vyksta. L. K. nematė. (t.1 b.l. 40). Tai, kad
liudytoja nematė L. K. negali būti pagrindu netikėti jos
parodymais, nes kaip nustatyta byloje, ji yra ilgametė gyventoja, teisme
nurodė, kad name gyvena nuo 1951 metų, o kaimynai su kaltinamąja yra nuo tada,
kai atsikraustė. Be to, liudytoja patvirtino, kad balsas jai pažįstamas seniai.
Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie apeliaciniame skunde
nurodytas aplinkybes, kad dėl liudytojos B. I., dėl jos
amžiaus ir klausos, kyla abejonių. Liudytoja B. I. buvo
apklausta teisiamajame posėdyje, tačiau teismui nekilo abejonių dėl jos
klausos, ar kad, atsižvelgiant į liudytojos amžių, jos parodymai turi būti
vertinami ypač atidžiai.
Aplinkybę, kad 2006-08-25
L. K. šaukė “Ką veikia čia susirinkę stribai?“ patvirtina
nukentėjusiojo A. L., liudytojų V. K. bei
A. L. duoti parodymai. Liudytojas V. K. teisiamojo
posėdžio metu patvirtino, kad buvo pas L.
po gaisro apie 10-11 val. ryto. Geriant kavą už nugaros sušnarėjo gyvatvorė
ir jis išgirdo žodžius „ stribai suvažiavo, sulėkė“. (t.1 b.l. 52-53). Liudytojos
A. L. duoti parodymai, šią aplinkybę patvirtina.
Apkaltinamasis
nuosprendis grindžiamas nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, išnagrinėtais
teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad netikėti šiais
nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie dėl esminių
aplinkybių atitinka tarpusavyje, yra nuoseklūs, jų pagrįstumas teisėjų
kolegijai abejonių nekelia. Liudytojai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už
melagingų parodymų davimą. Vien tai, kad liudytojai yra nukentėjusiojo
pažįstami ar giminaičiai negali būti pagrindu atmesti jų parodymus.
Lietuvos Respublikos
Baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 20 str. 5 d. nustatyta, kad
teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir
nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi,
įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais
darymas yra teismo prerogatyva. Vadovaujantis LR BPK 301 straipsniu teismas
nuosprendį turi pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti
teisiamajame posėdyje. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta
tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso
kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais,
kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20
straipsnio 1–4 dalys). Įrodymus teisėjai privalo įvertinti pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo
nuosprendis, kuriuo L. K. pripažinta padariusi
nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 155 str. 1 d. pagrįstas teisiamajame
posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais LR BPK 20 straipsnio
reikalavimus. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi nukentėjusiojo,
liudytojų parodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, todėl atmetamas
apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių.
Apeliaciniame skunde
nurodyta, kad privatus kaltintojas nepateikė teismui jokių objektyvių ar
neginčijamų įrodymų, kad būtent ji /L. K./ padarė ar
galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas (nepateikta nei garso, nei
vaizdo įrašų, kurie objektyviai atspindėtų objektyvią situaciją). Kaip jau
nurodyta aukščiau, L. K. kaltė, padarius LR BK 155 str. 1
d. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta nuosekliais, tarpusavyje iš esmės
sutampančiais liudytojų, nukentėjusiojo parodymais.
Neesminis ir
nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytas nukentėjusiojo ir liudytojo V. B. parodymų neatitikimas, dėl aplinkybės ar tuo metu, kai
buvo išsakomi užgaulūs žodžiai ar nukentėjusiojo vaikai buvo nuėję miegoti ar ne,
taip pat liudytojo nurodyta aplinkybė, kad jis matė kaimynę , bei tai, kad
liudytojo V. K. nurodyta frazė, kurią pavartojo L. K. idealiai neatitinka frazei, kurią nurodė nukentėjusysis
A. L.. Šitoks detalių neatitikimas nepaneigia esminių
nukentėjusiojo, liudytojų nurodytų aplinkybių, kad buvo pavartotos frazės
„mentai“ , „stribai“, kurie žeidžia nukentėjusįjį A. L. ir
kad tuos žodžius pavartojo L. K. bei tai, kad išsakyti
žodžiai asmenų buvo suvokiami kaip A. L. įžeidimas. Pažymėtina,
kad turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma.
Apeliaciniame skunde
teigiama, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, be išimties vadovavosi
liudytojų parodymais ir visiškai neanalizavo prieštaravimų tarp duotų parodymų,
bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai tikrinami bei vertinami įrodymai, kurie
patvirtina aplinkybę, kad nepadaryta nusikalstama veika. Teismas buvo šališkas,
nes vertino ir aiškino bylos aplinkybes, išimtinai jos nenaudai. Šis
apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, nes kaip jau nurodyta, pirmosios
instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai.
Be to, apeliantė nenurodo, kokios bylos aplinkybės liko neišnagrinėtos, tačiau
teigia, kad teismas buvo šališkas. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs
pirmosios instancijos teismas būtų šališkas, neobjektyvus. Tai, kad teismas
įrodymus vertino ne taip nurodė apeliantė, ar kad priėmė L. K.
nepalankų sprendimą, nereiškia, jog teismas buvo šališkas.
LR BK 48 straipsnio 4
dalyje reglamentuojama, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo
bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus ar įpareigojimus. To
paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti bendrauti su
tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos
teismas L. K. uždraudė bendrauti su A. L.
ir A. L., negali būti pagrindu teigti, kad bylą
išnagrinėjo šališkas teismas.
Atsižvelgiant į tai
kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus
įvertino laikantis LR BPK 20 str. reikalavimų, įrodymų leistinumo taisyklės
nepažeistos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes,
teisingai ir tinkamai įvertino įrodymus. Teismo išvados nuosprendyje pagrįstos
teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais. Nuosprendis surašytas
nepažeidžiant LR BPK reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,
n
u t a r i a :
nuteistosios L. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė
teisėja Regina
Cemnolonskienė
Teisėjai
Kęstutis Dargužis
Arvydas Stankus