Administracinė byla Nr. I-543-257/2012
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00203-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija: 38.; 74.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Marytės Švažienės ir Virginijaus Stankevičiaus,
sekretoriaujant Rimai Sakalauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjui A. J.,
dalyvaujant atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Michailui Norbutui,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. J. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. R8-2.29-556 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę Mažeikių rajono savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo rinkliavos sumokėjimo už komunalinių atliekų tvarkymą 2011 metais.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. J. su skundu, kurį vėliau pateikė pasirašytą, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau ir – atsakovė) 2012 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. R8-2.29-556 ir įpareigoti atsakovę Mažeikių rajono savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti jo prašymą atleisti jį nuo rinkliavos sumokėjimo už komunalinių atliekų tvarkymą 2011 metais.
Pareiškėjas A. J. savo skunde (b. l. 2, 18-20) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jo vardu Mažeikiuose yra įregistruoti 8 butai daugiabučiuose namuose, kurie nuo jų įsigijimo nėra apgyvendinti, komunalinės atliekos nesusidaro. Tai patvirtinti pridėjo AB LESTO aštuonias pažymas, kuriose nurodyta, jog jam priklausančiuose butuose už elektros energiją 2009-2011 metų laikotarpiu nėra gauta jokių įmokų. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, gavęs jo pareiškimą ir pažymas, dokumentus persiuntė atsakovei, kuri neatsižvelgė į jo pateiktus dokumentus ir priėmė skundžiamą sprendimą. Nesutinka su atsakovės priimtu sprendimu, nes su atsakove nesudarė jokių sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo ir tokia paslauga jam nereikalinga, kadangi nesudaro atliekų. Jo pateiktos AB LESTO pažymos patvirtina, jog jam priklausančiuose butuose 2009-2011 metų laikotarpiu nebuvo gyvenama, nes pažymose nenurodyta skola arba nėra pranešta, kad elektros tiekimas nutrauktas. Jis savo prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio pateikė ne lapkričio mėnesį, o gruodžio 19 d. ir mano, kad tai menkas ir formalus pažeidimas, kuris negali būti pagrindas atsakovei priimti neigiamą sprendimą jo atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, rėmėsi rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir administracijos įsakymais, tačiau neatsižvelgė į aukštesnės galios teisės aktus. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė savo atsiliepime cituoja ir įvardija kai kurias Europos direktyvas, kurios šiuo atveju yra niekinės, nes pati atsakovė pripažįsta, jog direktyvose suteikiama teisė valstybėms narėms vadovautis nacionaliniais teisės aktais. Šiuo atveju pirmenybė teikiama nacionaliniams teisės aktams, kadangi Europos direktyvos apskritai atliekų tvarkymo klausimais atitinkamų ribų nenustato. Tik vienas faktorius Europos direktyvoje 2006/12/EB nurodomas, kad atliekų turėtojas yra paslaugų vartotojas. Ši Europos direktyva vertina teršėją kaip paslaugos vartotoją, t. y . paslaugos, už kurią kitas subjektas tvarko komunalines atliekas. Šios direktyvos teiginiai prieštarauja atsakovės teiginiams, kad atliekų turėtojas yra subjektas, kuris automatiškai tampa vartotoju, t. y. rinkliavos subjektu, iš kurio bet kokiu atveju galima „pasipinigauti“ už nesuteiktas paslaugas. Direktyvoje nurodomas terminas „paslaugos vartotojas“ reiškia, kad yra ir paslaugos tiekėjas. Mano, kad tarp paslaugos tiekėjo ir paslaugos vartotojo – pareiškėjo – kaip kandidato į paslaugos vartotoją, yra sutartiniai santykiai ir sutartinio dydžio mokėjimai, todėl atsakovės sprendimai negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, pvz. Konstitucijai, kurios 121 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymų numatytose ribose nustatyti vietines rinkliavas, o šiuo atveju pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, skelbiantis, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis, nustatantis, kad valstybė gina vartotojų interesus. Šiuo atveju vartotojo interesai, reikalaujant iš jo atlygio už nesuteiktas ir neprašytas paslaugas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniui, numatančiam, kad negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas Konstitucijai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų tiekėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad atitiktų kliento interesus, tačiau jo atveju to nėra. Mano, kad Mažeikiuose vietinės rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą yra per didelė, lyginant su kitų miestų rinkliavos dydžiais. Iš savivaldybės neprašo jokių materialinių lengvatų, o tik prašo, kad nebūtų teikiamos sąskaitos už nesuteiktas paslaugas. Pareiškėjo nuomone, Europos Sąjungos direktyvos kategoriškai reikalauja, kad esant ginčytinoms situacijoms privalu vadovautis silpnesniosios pusės, t.y. vartotojo, interesams palankesniu aiškinimu ir sprendimais. Prašo panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo svarstyti jo prašymą atleisti nuo rinkliavos sumokėjimo už komunalinių atliekų tvarkymą 2011 metais.
Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 56-59) bei jos atstovas Michailas Norbutas teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog mokesčius, kitas įmokas į biudžetą ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų įstatymas numato, kad savivaldybės nustato rinkliavų dydžius, tą patį patvirtina Vietos savivaldos įstatymas. Be to, Atliekų tvarkymo įstatymas ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja savivaldybes tvarkyti atliekas. Tad skundžiamas pareiškėjo sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Neteisingas pareiškėjo teigimas, kad rinkliava Mažeikiuose yra per didelė. Į Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą veža atliekas 4 savivaldybės: Plungės, Rietavo, Telšių ir Mažeikių ir iki šiol rinkliava Mažeikiuose yra mažiausia. Pažymi, kad Vyriausiojo administracinio teismo praktika ne vienoje rinkliavų byloje nurodo, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ją reglamentuoja viešosios, o ne privatinės teisės normos, t. y. vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą siejama su teise naudotis šiomis paslaugomis, o ne su paslaugų suteikimu. Tai rinkliava už teisę naudotis šiomis paslaugomis. Pagal pateiktas pareiškėjo pažymas iš AB LESTO negali konstatuoti, ar už elektros energiją buvo mokėta, ir tai nėra tas pats, kad elektros energija nėra sunaudota, nes nemokėjimas nereiškia paslaugų nenaudojimo. Jei žmogus nesinaudoja paslaugomis, tai turi pateikti atitinkamus dokumentus. Jei žmogus pats perdirba atliekas, tai turi pateikti tai patvirtinantį leidimą, o jei žmogus pats nuveža atliekas į tam tikrą regiono atliekų tvarkymo centrą, tuomet turi pateikti pažymą apie šiukšlių priėmimą. Asmuo, turėdamas nuosavybės teisę į keletą butų ar namų, kuriais nesinaudoja, ir norintis būti atleistas nuo rinkliavos, turi pateikti savivaldybei seniūno pažymą, jog tuose namuose ar butuose jis negyvena bei AB LESTO pažymą apie elektros sunaudojimą. Minimalus leistinas elektros energijos suvartojimo kiekis siekia 50 kilovatų, kadangi yra apskaičiuota, atsižvelgiant į gyventojų prašymus, jog kai kuriuose butuose ar namuose įrengta signalizacija, kuri minimaliai naudoja elektros energiją.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos sprendimas dėl atleidimo nuo rinkliavos dokumentų pateikimo termino buvo priimtas atsižvelgiant į naują biudžeto formavimą, dokumentų pateikimo iš regiono atliekų tvarkymo centro procesus ir dokumentų administravimą. Prašo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l.54). Atsiliepimu (b. l. 55) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, su pareiškėjo skundu nesutinka.
Pareiškėjo A. J. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.
Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjui vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiuojama remiantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010-02-26 sprendimu Nr. T1-54 (b. l. 36) patvirtintais Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (toliau ir – Nuostatai) ir rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. l d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 p. Pagal LR atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal LR rinkliavų įstatymo bei LR atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis.
Nuostatų 13 p. nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą organizuoja ir tvarko UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, kuris apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, surinkimą, tvarko ir organizuoja apskaitą. Pagal LR atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 d., LR viešojo administravimo įstatymą atsakovės veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra laikomi viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje.
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. T1-397 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio atleidimo už 2008, 2009 metus“ (b. l. 44) numatė, o Nuostatų 19 punktas numato, kad nuo vietinės rinkliavos mokėjimo einamaisiais metais atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, kai jiems priklausantis butas mokestiniais metais nebuvo naudojamas nė vienos dienos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ gyventojui pateikus daugiabučio namo administratoriaus ar daugiabučio namo bendrijos pirmininko patvirtintą prašymą ir (ar) UAB „VST“ pažymą (sunaudotos elektros energijos kiekis negali viršyti 50 kwh per metus). Dokumentai pateikiami per einamųjų metų lapkričio mėn. ir galioja einamaisiais metais. Pareiškėjas A. J. 2011-12-19 (b. l. 4,27) kreipėsi į UAB „Telšių regiono atliekų tvarko centras“ su pareiškimu atleisti jį nuo vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą 2011 metais ir pateikė 2011-12-16 AB LESTO pažymas Nr. 51112-3500, 51112-3495, 51112-3496, 51112-3502, 51112-3499, 51112-3497 (b. l. 5-10, 28-35), kad pažymose nurodytu adresu už elektros energiją, pagal atitinkamą apskaitos prietaisą, 2009-2011 metais nėra gauta įmokų. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškėjo pareiškimą su dokumentais perdavė Mažeikių rajono savivaldybės administracijai spręsti dėl lengvatų suteikimo (b. l. 26). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-11-21 įsakymu Nr. A1-2208 sudaryta pastoviai veikianti komisija dėl komunalinių atliekų tvarkymo 2012-02-03 posėdžio protokolu Nr. 1 (b. l. 45) nutarė netenkinti pavėluotai pateikto A. J. prašymo dėl vietinės rinkliavos, taip pat nurodė, kad iš pateiktų pažymų nesimato, jog elektros energijos per 2011 metus suvartota mažiau nei 50 kWh, ar skaitiklių rodmenys buvo tikrinti ir ar skaitiklių rodmenų patikrinimo metu nebuvo suvartotos ir neapmokėtos elektros energijos, t. y. nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė Nuostatų 19 punkte nustatytos tvarkos. Remiantis šios komisijos posėdžio protokolu Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2012-02-09 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. R8-2.29-556 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“, kuriame pareiškėjui nurodė, jog negali tenkinti pareiškėjo prašymo, nurodė atsisakymo priežastis ir motyvus. Pareigą motyvuoti individualų administracinį aktą, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įtvirtina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 60-1945; Valstybės žinios, 2006, Nr. 77-2975) 8 straipsnio 1 dalis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-990-07, Administracinė jurisprudencija Nr. 13, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336-11). Joje pažymėta, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjo skundžiamas sprendimas yra aiškus, nedviprasmiškai išdėstyti tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai, t.y. nurodytos priežastys, lėmusios sprendimo priėmimą, todėl jį panaikinti pareiškėjo nurodytais motyvais ir perduoti pareiškėjo prašymą atsakovei nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.
Teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo argumentai panaikinti atsakovės sprendimą, atmestini, nes vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Ji yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiškėjo pareigos mokėti paminėtą rinkliavą atsiradimui atitinkamos sutarties nebuvimas įtakos neturi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18 -1025/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 -1035/2011). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs 2010-03-29 analogišką bylą Nr. A525-471/2010 nutartyje pasisakė, kad teismas atlikęs sisteminę rinkliavų įstatymų analizę nustatė: „vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo norėdamas įsigyti (naudoti) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą“, „vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejamas su konkrečios paslaugos suteikimu“, „rinkliava nesiejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalines paslaugas privatinės teisės prasme“.
Tiek skunde, tiek patikslintame skunde pareiškėjas pripažino, kad prašymą dėl vietinės rinkliavos pateikė praleidęs Nuostatų 19 punkte nurodytą terminą ir laiko jį menku bei formaliu, tačiau objektyvių tokio prašymo praleidimo priežasčių nenurodė. Taip pat neprašė atnaujinti tokio pavėluotai pateikto prašymo termino ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Pateiktos pareiškėjo pažymos iš AB LESTO nėra informatyvios, jas galima suprasti dviprasmiškai, o tokių pažymų, kurios nurodytos Nuostatų 19 punkte, pareiškėjas nepateikė.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo A. J. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Telšių regiono atliekų tvarko centras“ dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. R8-2.29-556 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę Mažeikių rajono savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo rinkliavos sumokėjimą už komunalinių atliekų tvarkymą 2011 metais atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjai Laisvutė Kartanaitė
Marytė Švažienė
Virginijus Stankevičius