Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-08-26][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1568-967-2024].docx
Bylos nr.: e2S-1568-967/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Atskirieji skundai
Civilinis procesas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Kitos su prievolių teise susijusios bylos

?

Civilinė byla Nr. e2S-1568-967/2024

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00279-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

 

A picture containing text

Description automatically generated 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. R. ieškinį atsakovei J. R. dėl nepilnametės dukters materialinio išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė J. B..

 

Teismas

 

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. R. (toliau – atsakovė), prašydamas pripažinti, kad tinkamai įvykdė prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą A. R., gimusią (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškovas nurodė, kad jo prievolė išlaikyti nepilnametę dukterį yra visiškai įvykdyta 2024 m. kovo 19 d. ir nėra įsiskolinimo. Pažymėjo, kad visada teikė materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pagrindu (toliau – Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, Sutartis). Pagal Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 10 punktą ieškovas dukros materialinį išlaikymą mokėjo motinai J. R. grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimu į jos banko sąskaitą. Kadangi teismo sprendime nurodyta banko sąskaita seniai buvo nenaudojama, kur pervesti pinigus nurodydavo pati atsakovė. Per laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas išlaikymui skirtas sumas pervedinėjo į keturias skirtingas sąskaitas – dvi sąskaitas Lietuvos bankuose, dvi Vokietijoje. Sąskaitos numerius ieškovui pateikdavo atsakovė ir nei karto iš jos ieškovas nėra sulaukęs jokių žodinių ar rašytinių priekaištų dėl netinkamo Sutarties 10 punkto vykdymo. Atsakovė ieškovui pranešdavo SMS žinutėmis banko sąskaitų numerius, į kurias ieškovas pervesdavo išlaikymą dukrai. Ieškovo skiriamas ir periodiškai mokamas išlaikymas nepilnametei dukrai nebuvo mažesnis nei nustatyta teismo ir taikant indeksavimą. Atsakovės prašymu nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio buvo pakeista teismo sprendimo vykdymo tvarka, atsakovė nurodė nepervedinėti pinigų į jos sąskaitą ir pati inicijavo sąskaitos atidarymą dukros vardu. Atsakovė ieškovui nereiškė pretenzijų dėl to, kad ji negali disponuoti dukros sąskaitoje esančiomis lėšomis. Pažymėjo, kad ieškovas nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. spalio 10 d. į dukros sąskaitą pervedė 1 930 Eur.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2024 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.

4.       Teismas nustatė, kad šalių ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo yra išspręstas įsiteisėjusiu Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-851-522/2012 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 10 punktu (dėl išlaikymo) bei įsiteisėjusia pirmos instancijos teismo nutartimi dėl vykdomojo rašto išdavimo (civilinė byla Nr.2VP-13286-522/2023), kuri palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-192-981/2024), todėl atsisakė priimti ieškovo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

5.       Ieškovui apskundus Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartį atskiruoju skundu, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą tenkino, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje pažymėta, kad nors R. R., teikdamas atsiliepimą bei atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr.2VP-13286-522/2023, nurodė iš esmės tapačias faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas ieškovo ieškinys ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, ieškiniu jis siekia kito teisinio rezultato nei išnagrinėtoje civilinėje byloje (dėl vykdomojo rašto išdavimo), t. y. ieškovas siekia realizuoti teisę ginčo tvarka įrodyti tinkamą prievolės įvykdymą, tokią galimybę suponuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo aspektu ginčas tarp šalių nebuvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr.2VP-13286-522/2023 – teismai, nagrinėdami pareiškėjos J. R. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, iš esmės sprendė šalių nesutarimą dėl išlaikymo pervedimo tvarkos nesilaikymo (kad R. R. išlaikymui skirtas lėšas perveda į dukros sąskaitą, o ne į Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 punkte nurodytą sąskaitą), kas laikytina netinkamu prievolės vykdymu ir tuo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu siekia įrodyti tinkamą prievolės įvykdymą ir jos pasibaigimą, taip pat pateikia naujų faktinių aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai iš naujo išsprendė ieškinio priėmimo klausimą ir 2024 m. birželio 6 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 782 straipsnio, kuris nustato, jog jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, pagrindu.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016). Tais atvejais, kai tarptautinis elementas yra susijęs su Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybe nare, išskyrus Daniją, taikomi ES reglamentai. Šie ES reglamentai ir jų nustatytos jurisdikcijos taisyklės turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos CPK nustatytas tarptautinio teismingumo taisykles (CPK 780 straipsnis). Klausimams dėl išlaikymo priteisimo taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas).

9.       Teismas pažymėjo, kad Išlaikymo reglamento 3 straipsnis nustato bendrąsias jurisdikcijos taisykles, pagal kurias išlaikymo kreditorius gali pateikti pareiškimą tos vietos, kurioje pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismui arba tos vietos, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta, teismui pagal minėto straipsnio b punktą arba pagal to paties straipsnio c ir d punktus, jei reikalavimas dėl išlaikymo yra papildomas pagrindiniam ieškiniui, susijusiam su asmenų statusu, kaip pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (c punktas) arba dėl tėvų pareigų (d punktas), teikiamas teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti atitinkamai vieną ar kitą ieškinį. Šie kriterijai yra alternatyvūs, o tai patvirtina jungtuko „arba“ vartojimas kiekvieno iš kriterijų išdėstymo pabaigoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas A, C?184/14, 34 punktas).

10.       Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas R. R. reiškia ieškinį atsakovei J. R. dėl pripažinimo, kad jis yra tinkamai įvykdęs materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), prievolę pagal civilinėje byloje Nr. 2-851-522/2012 priimtą Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo nutraukta santuoka tarp pareiškėjų R. R. ir J. R. bei patvirtinta pareiškėjų pateikta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios Sutarties 7 punktu pareiškėjai susitarė, kad nepilnametės dukros A. R. gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. R., o 10, 11, 12 punktais šalys susitarė dėl R. R. teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai A. R..

11.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė gauti išlaikymą pagal vieno iš tėvų, vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko teisė, todėl materialine prasme ieškovas (atsakovas) yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo nurodomi ieškovais (atsakovais), o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys). Atitinkamai vertinant ieškinio teismingumo klausimą pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį yra svarbu nustatyti vaiko, dėl kurio teisės į išlaikymą (nagrinėjamo atveju į teikiamo išlaikymo pasibaigimą) yra reiškiamas ieškinys, gyvenamąją vietą. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovė su nepilnamete dukra A. R. nuo 2023 m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, todėl teismas Lietuvoje neturi jurisdikcijos pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktas), iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad vaiko gyvenamoji vieta taip pat yra ne Lietuvoje, todėl netaikytinas ir jurisdikcijos pagal kreditoriaus gyvenamąją vietą kriterijus (Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b punktas). Lietuvoje nėra nagrinėjama jokia su asmens statusu susijusi byla, todėl išlaikymo bylos teismingumo klausimas negali būti sprendžiamas ir pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktą. Taip pat nenustatytos aplinkybės dėl Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punkto taikymo.

12.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad ieškovo ieškinys dėl prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką pripažinimo įvykdyta nėra teismingas Lietuvos teismui pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles (CPK 782 straipsnis, Išlaikymo reglamento 3 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

13.       Ieškovas R. R. (toliau – ir ieškovas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuriuo prašo nurodytą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas nepagrįstai nustatė tarptautinio elemento buvimą šioje byloje. Bylos iškėlimo metu ieškovui taikytini Lietuvos įstatymai. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, vadovavosi Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais, vykdomasis raštas pateiktas vykdymui Lietuvos Respublikoje. J. R., pateikdama prašymą gauti vykdomąjį raštą, taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymais.

13.2.                      Ieškovas ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl atsakovės gyvenimas užsienyje nėra reikšminga aplinkybė, nulemianti bylų nagrinėjimo nukreipimą į užsienio valstybę.

13.3.                      Byla dėl santuokos nutraukimo vyko Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose, išduotas to paties teismo vykdomasis raštas jau yra pateiktas vykdymui antstolės J. B. kontoroje.

13.4.                      Ieškovas gyvena ir dirba Lietuvoje, savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukterį jau yra įvykdęs ir tai siekia įrodyti. Ieškovo pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir jis neturi galimybės kitu būdu įrodyti fakto, kad prievolė yra įvykdyta, tik pareikšdamas ieškinį pagal tos valstybės, kurioje vykdomas išlaikymas, įstatymus.

13.5.                      Tai, kad ieškinyje yra nurodyta atsakovės ir ginčo šalių dukters gyvenamoji vieta Vokietijoje, nesudaro pagrindo vertinti, kad byla teisminga Vokietijos teismams, nėra išsiaiškintos aplinkybės, ar J. R. deklaravo išvykimą ir gyvenamąją vietą užsienyje. Be to, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi Lietuvos Respublikos pilietybę.

13.6.                      Antstolė 2023 m. kovo 7 d. priėmė patvarkymą, kuriame pateikė paaiškinimą, jog „tėvas (motina), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, teikė išlaikymą tiesiogiai vaikui, turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto, patvirtinančio jo įvykdytą prievolę, nustatymo“. Dalį skolos antstolė sumažino, o dėl likusio dalies nurodė, kad tai ne antstolės kompetencija.

13.7.                      Teismas skundžiama nutartimi užkirto kelią ieškovui ginti jo pažeistas teises. Pateikti kitos valstybės teismui tokio pobūdžio ieškinio ieškovas neturi galimybės pagal galiojančią jurisdikciją.

 

Teismas

 

konstatuoja :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16.       Apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo šioje byloje nustatyti tarptautinį elementą ir, atitinkamai, vertinti, jog byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

18.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, nustatęs, kad atsakovės ir ginčo šalių nepilnamečio vaiko ieškinyje nurodyta gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, bei remdamasis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.

19.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas gali sukelti procesinius teisinius padarinius – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

20.       Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas šiuo atveju turi būti taikomas. Teismingumas šeimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus.

21.       Pasisakydamas dėl šeimos bylų su užsienio elementu teismingumo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalių ar vienos iš jų ir (ar) vaiko yra skirtinga pilietybė ar jų gyvenamoji vieta yra skirtingose ES valstybėse narėse, sprendžiant teismingumo klausimą taikomas ES teisinis reguliavimas –

 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamentas). Jei sprendžiamas klausimas nepatenka į ES teisės taikymo sritį, teismas turi aiškintis, ar su pareikštu reikalavimu susijusi užsienio valstybė, pavyzdžiui, kurioje yra vaiko, jo tėvų gyvenamoji vieta ar kurios pilietis yra vaikas ar jo tėvai, yra 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija) dalyvė; jei ne – ar ta valstybė yra sudariusi su Lietuvos Respublika tarptautinę teisinės pagalbos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse ir šeimos bylose. Jei sprendžiamam teismingumo klausimui negali būti taikoma nei ES teisė, nei daugiašalė tarptautinė sutartis ir susijusi užsienio valstybė nėra su Lietuvos Respublika sudariusi tarptautinės teisinės pagalbos sutarties, reguliuojančios atitinkamus klausimus, tokiu atveju taikomos nacionalinėje teisėje nustatytos teismingumo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016).

22.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio dėl prievolės teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui pripažinimo įvykdyta priėmimo klausimą, vadovavosi paminėtu Išlaikymo reglamentu. Šis reglamentas yra taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės (Išlaikymo reglamento 1 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje pateiktu ieškiniu ieškovas neginčija išlaikymo prievolės, nepareiškia jokių savarankiškų su išlaikymu susijusių reikalavimų, o siekia ginčo tvarka įrodyti tinkamą prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką, nustatytos Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu, kuriuo buvo nutraukta ginčo šalių santuoka bei patvirtinta jų sudaryta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įvykdymą (CK 6.123 straipsnis). Kaip matyti iš ieškinio argumentų ir pateiktų įrodymų, ieškovas siekia pagrįsti, kad nebuvo tokių laikotarpių, kad nebūtų teikiamas išlaikymas ginčo šalių nepilnametei dukrai, taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės J. B. kontoroje vykdomą vykdomąją bylą, pradėtą pagal 2023 m. lapkričio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-13286-522/2023 pareiškėjai J. R. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo iš skolininko R. R. išieškojimo. Taigi jo ieškinio reikalavimas kyla iš vykdymo teisinių santykių, todėl Išlaikymo reglamentas, sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą, šiuo atveju yra netaikytinas.

23.       Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo pareikštų reikalavimų pobūdį, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį vadovaudamasis Išlaikymo reglamentu.

Dėl bylos procesinės baigties

24.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinės teisės ir civilinio proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

 

nutaria :

 

apelianto R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutarties tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

 


Paminėta tekste:
  • 2VP-13286-522/2023
  • 2S-192-981/2024
  • CPK
  • CK
  • CPK 782 str. Neteismingumo pasekmės
  • 3K-7-443-969/2016
  • CPK 780 str. Normų taikymas
  • CK3 3.194 str. Išlaikymo priteisimas
  • CPK 38 str. Civilinis procesinis veiksnumas
  • CPK 30 str. Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CK6 6.123 str. Prievolės pabaiga įvykdymu