Civilinė byla Nr. e2-174-909/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02694-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eremsa“ atstovėms vadovei S. E., advokatei Snaiguolei Mažeikienei,  

atsakovės I. R. atstovei advokatei Linai Alksnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eremsa“ ieškinį atsakovei I. R. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eremsa“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. R. (toliau – atsakovė) 1 293,01 Eur skolą, 2,48 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakove susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus remonto darbų. Šalys 2023 m. sausio mėnesį susitarė dėl koridoriaus, virtuvės, vonios zonų sienų perdažymo. Ieškovas atliko minėtų zonų sienų glaistymo 1 mm sluoksnio glaistu ir dažytos emaliu vienu sluoksniu darbus. Apie atliktus darbus pranešė atsakovei, tačiau ji atsisakė priimti ieškovės darbus, nurodydama, kad darbai atlikti nekokybiškai. Darbų defektų atsakovė nenurodė, nepateikė pretenzijos ar kito dokumento, specialisto išvados, kurios pagrindu būtų galima objektyviai nustatyti, kurie ieškovo darbai atlikti nekokybiškai. 2023 m. sausio 11 d. atsakovė, atvykusi į objektą, nurodė darbų trūkumus, kuriuos turėtų ištaisyti ieškovė, liepė sutvarkyti ir išvalyti grindis, ant kurių matėsi statybinių atliekų dėmės. Šalys susitarė dėl darbų pataisymo, susitarė dėl viso buto išvalymo darbų kainos. 2023 m. sausio 12-13 dienomis ieškovės darbuotojai atliko atsakovės nurodytų defektų šalinimą, išsiurbė ir išplovė grindis, pasiruošė dažymui bei išėjo į lauką parūkyti, o į butą atvykusi atsakovė pareikalavo ieškovės darbuotojams staigiai susikrauti daiktus, grąžinti raktus ir palikti objektą. 2023 m. sausio 13 d. ieškovė, negaudama nei pretenzijos nei apmokėjimo už darbus, pateikė pretenziją dėl atsakovės neįvykdytų prievolių, ieškovė reikalavo apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą bei susitarti dėl darbų pabaigimo, surašyti darbų priėmimo aktą arba defektų šalinimo aktą.

3.       2023 m. sausio 27 d. butą, dalyvaujant abiem šalims, apžiūrėjo ir įvertino MB „Laupetra“ projektų inžinierius, techninės priežiūros vadovas R. M.. Buvo nustatyta, kad atliekant dažymo darbus nebuvo uždengti, užklijuoti ar kitaip tinkamai apsaugoti buto sienose arba ant jų sumontuoti: elektros rozetės, domofonas, el. skydelis. Nustatyta, kad dažant skirtingus buto paviršius skirtingomis spalvomis nesukurtas tolygus spalvinis paviršių atskyrimas, lubiniai dažai vietomis dengia sienas, o sieniniai dažai dengia lubas. Rekomenduota pakartotinai perdažyti paviršius. Ieškovė buvo pasiruošusi pakartotinai atlikti paviršių perdažymo darbus, tačiau atsakovė atsisakė tolimesnio bendradarbiavimo bei nesudarė galimybių perdažyti išvadoje nurodytų paviršių. Ieškovė, remdamasi minėto specialisto išvada, pakeitė anksčiau išrašytą sąskaitą bei sumažino atsakovės mokėtiną sumą. Atlikus pataisymą, atsakovės mokėtina suma už atsakovės atliktus darbus sudarė 1 293,01 Eur. Tačiau atsakovė šios sumos ieškovei nesumokėjo.

4.       Ieškovės teigimu, buvo sutarta dėl defektų pašalinimo, ieškovės darbuotojai atvyko į objektą, tačiau darbų neužbaigė, nes atsakovė juos iš objekto išvarė. Būtent dėl atsakovės veiksmų, kliudymo, nesudarymo ieškovui sąlygų pašalinti mažareikšmių darbų defektų šalinimo, ieškovė negalėjo ištaisyti trūkumų ir užbaigti darbų. Taigi, atsakovė pati pasirinko defektų šalinimo būdą, tačiau šis būdas nebuvo realizuotas dėl pačios atsakovės veiksmų, atsakovė nutraukė tarp šalių susiklosčiusius civilinius santykius. Atsakovė privalo sumokėti dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.   

5.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovė nurodė, kad patvirtina, jog su ieškove susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus remonto darbų. Taip pat atsakovė patvirtina, jog ji atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus, kadangi šie buvo atlikti nekokybiškai. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2023 m. sausio 11 d. ieškovė gavo iš atsakovės žinutę per programėlę „Messenger“ apie pabaigtus darbus. Atsakovė, apžiūrėjusi atliktus darbus, nedelsiant su susisiekė su ieškove ir nurodė, kad „padarytas ne darbas, o bardakas.“. Atvykęs ieškovės atstovas įvertino ieškovės darbuotojų (ar samdytų asmenų) atliktą darbą ir pripažino, jog atliktas darbas yra nekokybiškas, tačiau ieškovė dalies defektų buvo nelinkusi pripažinti. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į techninės priežiūros inžinierių E. J., kuris atliko buto koridoriaus, svetainės, sanitarinės patalpos lubų, sienų dažymo darbų apžiūrą ir vertinimą ir 2023 m. sausio 24 d. surašė Statinio apžiūros aktą, kuriame konstatuoti ieškovės atliktų darbų defektai bei nurodyti rekomenduojami darbai defektams pašalinti. Iš esmės nustatytų defektų buvo toks didelis kiekis, kad visiems jiems pašalinti buvo reikalinga perdaryti atliktus darbus. 2023 m. sausio 24 d. atsakovė ieškovei pateikė Statinio apžiūros aktą. Ieškovė nurodė galinti ištaisyti nustatytus defektus (nors ne su visais Statinio apžiūros akte nurodytais defektais ieškovė sutiko), tačiau iki 2023 m. sausio 26 d. ieškovė nerodė jokios iniciatyvos nustatytų trūkumų šalinimui, dėl ko tą dieną atsakovė informavo ieškovę apie tai, jog atsakovė šalins defektus savo pastangomis. Tik gavusi šią žinutę ieškovė sureagavo ir pradėjo rodyti iniciatyvą dėl atliktų darbų defektų šalinimo. Vis dėlto, ir toliau atsakovė buvo linkusi pripažinti tik dalį defektų, be to, ieškovė nurodė, kad defektus šalins tie patys asmenys, kurie ir atliko darbus, tačiau ieškovė sutikti su tuo negalėjo, kadangi tų žmonių atliktas darbas akivaizdžiai liudijo jų kvalifikacijos nebuvimą, be to, darbai buvo atliekami labai netvarkingai ir neatsakingai. Atsakovė ieškovės meistrams nuo pat pirmųjų darbo dienų teikė pastabas dėl atliekamų darbų tvarkos, tačiau į jas nebuvo reaguojama. Maža to, ieškovės darbuotojams atliekant remonto darbus, atsakovė buvo radusi bute paliktą įjungtą šviesą, neuždengtas grindis, paliktus atidarytus dažus. Pamačiusi tokią situaciją ir palaukusi kurį laiką atsakovė paskambino ieškovei ir paklausė, kur yra meistrai. Ieškovė atsakė, kad tikriausiai jie automobilyje. Palaukusi dar valandą ir nesulaukusi meistrų, atsakovė informavo ieškovę, jog jos meistrai daugiau minėtame bute nepageidaujami. Dėl to atsakovė, atsižvelgdama į darbus atlikusių asmenų atsakovei nepriimtiną darbo kultūrą, atsakovė nebuvo linkusi dar kartą įsileisti šiuos asmenis į remonto objektą.

7.       Atsakovė nurodė, kad MB „Laupetra“ pateiktas Apžiūros – defektų nustatymo aktą nėra patikimas. Akte MB „Laupetra“ nurodė, kad neatsako už kitų galimų defektų buvimą, jeigu to padaryti buvo neįmanoma, kadangi kai kuriuos defektus galima nustatyti tik atvėrus paslėptų darbų zonas, todėl, pasak atsakovės, yra neaišku, kad MB „Laupetra“ atliko išsamią apžiūrą, ar vertino tik vizualiai pasirinktus defektus. Be to, MB „Laupetra“ konstatavo, kad stebimi ir kiti dažymo darbų defektai, kurie turi įtakos bendrajam estetiniam patalpų vaizdui, nors MB „Laupetra“ šių konkrečių defektų ir neįvardino, todėl lieka neaišku, tai kokie tie defektai yra. MB „Laupetra“ juos įvardino kaip smulkius, nekritinius, bet vizualiai pastebimus, tačiau, kokių šių defektų šalinimo vertė, ar jie išvis gali būti pašalinti ir kaip gali būti pašalinti, nenurodė.

8.       Ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 1 293,01 Eur sumą, kurią grindžia lokaline sąmata, tačiau atsakovė atkreipia dėmesį tai, kad MB „Laupetra“ kokybiškais įvertino glaistymo ir vieno sluoksnio dažymo darbus, nors tiek techninės priežiūros inžinierius E. J., tiek atsakovės samdytas ieškovės trūkumus šalinęs dažytojas A. Ž. nurodė, kad tiek glaistymo darbai, tiek dažymo darbai turi būti perdaryti, o trūkumų ištaisymas nedideliuose plotuose neįmanomas. Dažytojas A. Ž. atvykęs į butą įvertino ieškovės atliktus darbus ir nurodė, kad turi būti iš naujo atlikti tiek glaistymo, tiek dažymo darbai, ką iš esmės buvo nurodęs ir techninės priežiūros inžinierius E. J.. Taigi MB „Laupetra“ lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai iš tiesų faktiškai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko atsakovei nekyla pareiga už juos mokėti. Be to, atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios dėl 17,00 Eur už kv. m., darbų ir medžiagų kainos, dėl ko galutinė visų atliktų darbų su medžiagomis kaina turėjo siekti 2 040,00 Eur (120 kv. m. X 17,00 Eur). Lokalinėje sąmatoje ieškovės tariamai kokybiškai atliktų darbų vertė skaičiuojama pasitelkiant įvairias dedamąsias kainos dalis. Visiškai neaišku, ar tie skaičiavimai atlikti remiantis vidutinėmis kainomis, ar ieškovės faktiškai patirtomis sąnaudomis darbams atlikti. 

9.       Atsakovė paaiškina, kad dažytojas A. Ž. ištaisė ieškovės atliktų darbų trūkumus, kas atsakovei kainavo bendrą 2 020,00 Eur sumą. Ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovė turėjo teisę reikalauti ieškovės sumažinti atliktų darbų kainą trūkumų šalinimo išlaidų suma, dėl ko atsakovė sumokėjo ieškovei jos kainos (2 040,00 Eur) ir faktiškai patirtų išlaidų trūkumams pašalinti (2 020,00 Eur) skirtumą, sudarantį 20,00 Eur.

10.       Atsakovė akcentuoja, kad atsakovė ieškovės neįspėjo apie tai, kad rangos darbai bus atlikti su trūkumais, t. y., kad ieškovė nesugebės kokybiškai atlikti dažymo darbų tose vietose, kur susijungia lubos su sienomis, kad sienos bus grublėtos, palikti glaisto gumbai, atmestinai atlikti glaistymo ir dažymo privedimo prie rozečių ir jungiklių darbai, kad sienų paviršiuose matysis ne tik įdubimai, skylutės bet ir šiukšlės, purvo dėmės. Minėto buto apdailos darbų trūkumai buvo tikrai akivaizdūs, jie neatitiko atsakovės pagrįstų lūkesčių, apdailos darbai vykdyti atmestinai, su akivaizdžiais, vartotojui suprantamais trūkumais. Dėl šių aplinkybių atsakovė pagrįstai atsisakė ieškovės paslaugų ir jai nekyla pareiga mokėti už nekokybiškai atliktus darbus. Dėl ieškovės netinkamo rangos darbų atlikimo, atsakovė buvo priversta kreiptis į kitą rangovą, kuris imtųsi taisyti ieškovės padarytus darbus. Atsakovė patyrė 2 020,00 Eur trūkumų šalinimo išlaidas (faktiškai visas ieškovės atliktas darbas buvo perdarytas iš naujo). Kadangi ieškovė už atliktą darbą iš pradžių iš atsakovės reikalavo 2 040,00 Eur, tačiau ieškovė, naudodamasi savo, kaip užsakovės teise, pareikalavo atsakovės sumažinti šią kainą trūkumų šalinimo verte, dėl ko atsakovė ieškovei sumokėjo 20,00 Eur sumą, sudarančią ieškovės reikalautos kainos ir trūkumų šalinimo išlaidų skirtumą. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė neturi teisės į 1 293,01 Eur sumos reikalavimą, kadangi tokiai sumai kokybiškai ji jokių darbų neatliko, o atsakovė ieškovės reikalautos kainos ir faktiškai patirtų trūkumų šalinimo išlaidų skirtumą ieškovei yra pervedusi.

11.       Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. lapkričio 12 d., metu ieškovės atstovė vadovė S. E. ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė neleido ieškovei užbaigti darbų, pasamdė specialistą vertinti darbą, kuris nebuvo užbaigtas. Atliktų darbų lokalinę sąmatą sudarė MB „Laupetra“. Ieškovė sutiko dėl darbų perdarymo, tačiau jų neleido užbaigti atsakovė, buvo likę tik perdažyti. Pradžioje tariantis dėl darbų, atsakovė norėjo tik sienų dažymo, tačiau ieškovė nurodė, kad būtinai turi būti ir glaistoma, atsakovė sutiko, kad bus glaistoma vieną kartą, tačiau realiai vieno glaisto neužtenka, atsakovė nenorėjo tvarkyti iš pagrindų. Kai atsakovė atėjo į darbų pridavimą, norėjo kito rezultato, tačiau buvo sutarta, kad bus glaistoma vieną kartą ir uždažoma. Atsakovei užkliuvo, kad ieškovės darbuotojai yra rusakalbiai, kad rūko balkone, palieka įjungtą šviesą, sugadino kartoną. Pradžioje buvo nustatyta kaina 1 800 Eur (17 Eur/kv.m.), atlikus darbus, faktiškai kaina gavosi 2 040 Eur. Su E. J. sudarytu aktu nesutinka, kadangi buvo vertintas nepabaigtas darbas. Ieškovės darbuotojų kvalifikacija pakankama, jie dirba apie vienerius metus, tai pirmas kartas toks pasitaikė dėl defektų. Įprastai dirba taip: glaistoma vieną kartą, tvarko kampus, lygina, šveičia, dažo trimis sluoksniais, atliekami pataisymai, jei yra dėl šešėliavimo. Pataisant geriau yra visą sieną perdažyti. Atsakovė buvo įspėta, kad perdažant neatrodys siena kaip nauja. Atsakovė nenorėjo apmokėti už darbus ir neleido dirbti pataisyti broką, vadino darbuotojus baisiais žmonėmis, ne bendravo, o rėkė. Atsakovė parodė, kas nepatinka, bet neleido užbaigti darbų, išvarė darbuotojus taisymų metu. Objektas nebuvo pabaigtas, bet ieškovė turėjo nuostolių, nes pirko medžiagas, todėl nori, kad būtų atlyginta už medžiagas ir darbuotojų sąnaudas. Vertinant pataisymus, buvo specialiai šviečiama lempomis ir žiūrima iš arti, nors pagal STR turi būti vertinama iš 2 metrų atstumo ir dienos šviesoje, todėl su dalimi trūkumų, kurie nurodyti E. J. akte, nesutinka. Sutinka su MB „Laupetra“ atliktu aktu, kuriame nurodyta kiek pagal faktą buvo atlikta darbų.

12.       Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. lapkričio 12 d., metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad iš ieškovės pusės buvo pasakyta daug netiesos ir šmeižto. Visą komunikaciją iš pradžių atsakovė vedė su S. E. sutuoktiniu, vėliau, kai įvyko konfliktas, prisijungė ji pati. Pradžioje buvo sutarta, kad bus glaistoma ir tvarkomi kampai. Eigoje darbų ji buvo atėjusi ir jai buvo šokas, nes įleido darbuotojus į gražesnes patalpas, kambariai buvo prirūkyti, pridergti, ji buvo šoke dėl darbo kultūros. Nepuolė žeminti ir pulti, tačiau su S. E. sutuoktiniu kalbėjo, reiškė pretenzijas dėl rūkymo, šis minėjo, kad viskas buvo tvarkoje, todėl atsakovė pasitikėjo ir orientavosi į rezultatą, norėjo duoti šansą. Po pokalbio darbuotojai dirbo tvarkingiau, nerūkė. Jai buvo pranešta, kad darbai baigti, prašė ruošti pinigus. Tačiau atėjusi į butą ji rado visišką chaosą. Atvažiavo ir vadovė, pripažino netvarką, sutarė, kad išvalys butą ir panaikins trūkumus. Atsakovė davė dar vieną šansą. Darbuotojai išvalė butą, tačiau liko dažai ant rozečių, ventiliacijos, plika akimi matomi ir neprofesionalui trūkumai. Nors buvo gaištamas laikas, nes butą norėjo nuomoti, skubėjo, tačiau sutiko leisti ištaisyti trūkumus. Taisymų metu ji atėjo apžiūrėti, matė, kad niekas neuždengta, šviesa palikta, bute nieko nėra, ji palaukė 2 valandas ir nesulaukusi sakė, kad meistrai gali nebegrįžti, nes tai nėra mokymosi zona. Tų pačių meistrų atsakovė nepageidavo dėl jų nekompetencijos, o kiti meistrai jai nebuvo pasiūlyti. Ji siūlė sumokėti už medžiagas apie 500 Eur, tačiau ieškovė nesutiko, tuomet ji pasisamdė kitą meistrą, kuris viską perdarė iš esmės, šveitė, valė, dažė iš naujo. Ieškovės darbuotojai trūkumų netaisė, ji tik išvalė grindis, buvo palikti atidaryti dažai, palikti teptukai, niekas neužtiesta, nors defektai buvo visame bute. Ji prašė kitų meistrų, sakė ieškovė, kad turi kitų meistrų, bet taip jų ir neatsiuntė. Naujas dažymas būtų nepadėjęs, nes reikėjo esminio perdarymo.

13.       Teismo posėdžio metu advokatė Lina Alksnienė paaiškino, kad 2023 m. sausio 11 d. ieškovė nurodė, kad darbai baigti, nuo 2023 m. sausio 11 iki sausio 24 d. vyko darbų taisymas, atsakovė išsikvietė E. J., kuris įvertino, kad darbai turi būti perdaryti. Paaiškėjo, kad darbus atliks tie patys darbuotojai. Atsakovė yra vartotoja, ji nebuvo įspėta, kad darbai bus nekokybiški. Atsakovė nepriėmė darbų rezultato ir juo nesinaudoja, nes samdė kitą asmenį, kuris viską perdarė. Byloje nėra įrodymų, kad darbai perduoti kaip tinkami.

14.       Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. lapkričio 12 d., metu apklaustas liudytojas E. J. paaiškino, kad yra atestuotas techninės priežiūros inžinierius, specialybė – statybos darbų vadovas ir techninis prižiūrėtojas, turi profesionalios patirties kaip tinkuotojas dažytojas. Atsakovė paskambino jam ir paprašė apžiūrėti bei įvertinti darbų kokybę. Jis buvo pakviestas po defektų taisymo darbų, nes neva nepataisyti defektai. Apžiūros metu ant defektų vietų klijavo lapelius, jų suklijavo apie 100, rastus defektus suskirstė pagal pobūdį, perdėtų reikalavimų nebuvo, kai kurie defektai buvo estetiniai, kai kurie gilesni. Apžiūros metu jis vertino, ar yra sutartyje aptarta dėl kokybės reikalavimų, išgirdo, kad tokių susitarimų nebuvo, dėl to vertino apskritai žiūrėdamas kiek daug tų defektų yra, įvertino jų gausą. Jei tarkim šiukšlytė būtų 3 kv. m. plote jos nevertintų, bet šiuo atveju darbai buvo neprofesionalūs, manė, kad darant darbus nebuvo priežiūros specialisto. Apžiūrą vykdė dienos metu, naudojo šoninį apšvietimą, nes sienos baltos. Reikalavimų dėl apžiūros iš 2 metrų atstumo nėra. Vertinama buvo proto ribose – nei per daug, nei per mažai, kai kurie defektai matėsi aiškiai, kai kuriuos reikėjo apšviesti. Defektų pašalinti atliekant tik perdažymą nepavyktų, nes defektai tik ryškėtų, pavyzdžiui, uždažius pūsles, jos tik dar labiau išryškėtų. Jei yra daromi pataisymai, turi būti dažoma nuo kampo iki kampo. Darbai galėjo būti perdaromi dviejų žmonių maždaug per 4-5 dienas, nes reikėtų nušveisti, palaukti išdžiūvimo, suglaistyti įdubimus, vėl džiovinti, perglaistyti, pagruntuoti ir nudažyti, išdžiūvus dažoma dar kartą.                   

15.       Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. lapkričio 12 d., metu apklaustas liudytojas A. Ž. paaiškino, kad dirba pagal verslo liudijimą, yra dažytojas, turi 13 metų stažą. Atsakovė jį pakvietė įvertinti buto dažymo darbus, vertino vizualiai, ankstesnių aktų nematė. Matė, kad yra daug pažeidimų, dažai atsilupę, su pūslėm, nes pateko oras, turėjo perdaryti, atlikti glaistymo darbus, dažymą. Uždengė plyteles, apsaugojo duris, pirko medžiagas, dirbo vienas, mažiausiai apie dvi savaites. Buvo du glaistymai ir du dažymai, viskas perdaryta iš esmės. Nustatyta vidutinė kaina – 13 Eur/kv.m., už darbus ir medžiagas jam buvo sumokėta apie 2 000 Eur. Po jo atliktų darbų defektų ir pretenzijų nebuvo.

16.       Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. kovo 18 d. metu, liudytoju apklaustas R. M. paaiškino, kad dirba MB „Laupetra“ statybos inžinieriumi, patirtis nuo 1997 m. Sudarytame akte nurodė, kad vietomis reikia sutvarkyti ir perdažyti, skaičiavo sąmatą. Anot liudytojo, pilnai visko perdaryti nereikėjo, nes dažai nuo jungiklių nusivalo, smulkius defektus galima lokaliai paglaistyti ir perdažyti. Jei sienoje defektas, reikia visą sienos paviršių perdažyti. Jis buvo pakviestas ieškovės siekiant įvertinti dažymo kokybę, nevertino kiek darbų atlikta kokybiškai. Lipdukų jis neklijavo ir jų nevertino, vertino bendrą vaizdą iš 2 metrų atstumo pagal taisykles. Akte nurodė „kiti smulkūs defektai“, nes kiekvieno įbrėžimo neturi užfiksuoti, to, ko nematė iš 2 metrų atstumo, to nerašė. Sudarė ne defektų šalinimo, o atliktų darbų sąmatą, rėmėsi oficialia programa nurodydamas kainas. Jei yra tokie defektai, kaip gumbeliai ir skylutės, tuomet reikia glaistyti ir dažyti, skylučių buvo nemažai, o gumbų irgi buvo vienas ar kitas. Sąmatoje nurodyta, kiek atlikta darbų, o kiek nekokybiškai – nevertino.    

17.       Baigiamosios kalbos metu ieškovės atstovė S. E. pabrėžė, kad viso buto perglaistymo nereikėjo, tik lokaliai, tačiau darbų neleido atlikti atsakovė. Galų gale buvo sutarta, kad darbai nebus baigti. MB „Laupetra“ buvo prašyta įvertinti už kokią sumą yra atlikta darbų, jie ir įvertino, kiek pagal faktą atlikta darbų.

18.       Baigiamosios kalbos metu ieškovės atstovė advokatė Snaiguolė Mažeikienė pabrėžė, kad šalys buvo sutarusios dėl didesnės sumos, tačiau MB „Laupetra“ įvertino, kad mažesnė suma. Darbai nebuvo baigti dėl atsakovės kaprizų, o ne dėl ieškovės kaltės.

19.       Baigiamosios kalbos metu atsakovės atstovė advokatė Lina Alksnienė pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, sudaryta žodinė sutartis, atsakovė, kaip vartotoja – silpnesnioji šalis, o ieškovė – verslininkė. Nėra įrodymų, kad atsakovė buvo įspėta, kad darbai bus atlikti su trūkumais. Tiek defektiniai aktai, tiek nuotraukos patvirtina aplinkybes, dar darbai atlikti su trūkumais. Ieškovė buvo atlikusi darbus ir buvo pasiruošusi juos pridūrė, nėra taip, kad atsakovė neleido atlikti darbų. Tarp šalių kilo ginčas, kas turi šalinti defektus. Atsakovė turėjo teisę neįsileisti tų pačių darbuotojų. Byloje yra net trys aktai dėl defektų. R. M. vertino tik darbus, kurie turėjo būti atlikti, bet nevertino, kurie darbai atlikti kokybiškai. Taigi sąmata neatsako į klausimą, kiek atlikta kokybiškų darbų. Aktas neišsamus. Posėdžio metu R. M. patvirtino, kad matė skylutes, gumbelius, plaukelius, uždažytas rozetes ir pan., defektai buvo matomi, reiškia jie yra. Šoninis apšvietimas buvo naudojamas tam, kad užfiksuoti defektus, o ne tam, kad juos pamatyti. Dėl defektų realiai nėra ginčo, kad jie buvo. Vien dažymo jiems pašalinti būtų nepakakę. E. J. aktas yra informatyvesnis. A. Ž., kaip praktikas, matė, ką reikia daryti – nebuvo nei vienos vietos, kuri būtų buvusi palikta, taigi atsakovė ieškovės darbų nepasiliko. Atsakovė pilnai atsiskaitė su A. Ž., jai nebuvo skirtumo kam mokėti, bet ieškovė nepadarė kokybės. Atsakovė neturi pareigos mokėti už nekokybišką darbą, juolab, kad lokalinėje nurodyta darbų, kurie turėjo būti atlikti kokybiškai, vertė. Atsakovė turi galimybę prašyti sumažinti kainą, taigi atsakovė pervedė ieškovei 20 Eur sumą ir teisėtai pasinaudojo tokia teise.       

        Teismas

konstatuoja:

        Ieškinys atmetamas.

20.       Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

21.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

22.       Iš bylos esančių įrodymų, šalių žodinių paaiškinimų nustatyta, kad 2023 m. sausio mėnesį šalys susitarė, kad ieškovė atliks buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbus – koridoriaus, virtuvės ir vonios zonų sienų bei lubų glaistymo (vieną kartą) ir dažymo darbus. Sutarta, kad bus nudažyta 120 kv.m. paviršių, kaina 18 Eur/kv.m, bendra kaina – 2 160 Eur.

23.       Byloje pateiktas 2023 m. sausio 24 d. Statinio apžiūros aktas, atliktas techninės priežiūros inžinieriaus E. J.. Akte nurodyta, kad: 1) Sienos. Vidiniame kampe, kur sienos susijungia su lubomis, dažai atšokę, neestetiškai įvestas hermetikas, kampai stipriai užapvalinti, kai kur hermetike susiformavusios skylės, dažymo darbai atlikti ant duobėto neišlyginto paviršiaus, dėl įvesto hermetiko apsunkinamas sienų ir lubų remonto darbų atlikimas ateityje, neturi jokios liekamosios vertės ateityje, hermetiko įvedimo į vidinius kampus problematika ypač gerai matoma virtuvės zonoje, hermetiko kiekis padvigubintas, sunku nuspręsti kur sienos, kur lubų plokštuma, lubiniai dažai užvesti ant sienų. Išorinių kampų pagrindo paruošimo darbai atlikti netinkamai, neturi estetinio vaizdo, paliktas dažų perteklius. Išoriniuose kampuose nenušveistas glaistas, dažymas atliktas ant grublėto pagrindo. Sienų kampų, kuriuose įvesto plytelės, pagrindas paruoštas netinkamai, nelygus, matomi briaunos kontūrai, per dažus matomas tamsios keramikos atspalvis. Atmestinai atliktas glaistymo ir dažymo privedimas prie rozečių, jungiklių, darbai neturi estetinės išvaizdos, svetainės rozetės apglaistytos ir apdažytos, darbai atlikti atmestinai, prietaiso pakeitimo metu gali nutrupėti glaistas, atsilupti dažai. Nevienetiniai pasikartojantys sienų defektai: įdubimai, dažymo darbai atlikti ant netinkamai paruošto pagrindo. Sienų paviršiuose daug šiukšlių, galimai dažymo darbai atlikti neišsivalius patalpos, neprakošus dažų, prie netinkamo apšvietimo. Glaistymo metu ant sienos vienu sluoksniu užteptas per storas glaisto sluoksnis, džiūvimo metu susiformavo oro burbulai, po paviršutiniško šveitimo liko skylutės. Zonoje, kur koridorius pereina į svetainę, dešinėje sienoje ypač gerai matomi šešėliai, volelio potėpiai. 2) Lubos. Lubų paviršių defektai analogiški sienų, įdubimai, šiukšlės, blogai paruoštas pagrindas, ties kai kuriais šviestuvais matomos purvo dėmės, galimai likusios po šviestuvų montavimo. Po užsakovės pastabų kai kur atlikti lubų pataisymai, kurių metu šviestuvai apdažyti, prilipę prie pagrindo, šviestuvo keitimo metu lubų dažai atsilups, praras estetiką. Virtuvės lubų paviršiai dėmėti, dažymas netolygus. Zona, kur koridorius pereina į svetainę, lubose susiformavęs trūkis, lengvai pereina į siena, dažymo darbai atlikti neatsižvelgiant į problematiką, būtina įrengti deformacinę siūlę. 3) Grindjuostės. Viršutinės dalies apdailinimas atliktas atmestinai, sujungimas su siena apteptas hermetiku, užtepimas duobėtas, nelygus, neturi estetikos, per dažus prasišviečia tamsus plytelės keramikos atspalvis, ant plytelės fasado matomi apdažymai, glaisto likučiai. 4) Kiti defektai. Domofonas apdažytas, apglaistytas, dažymo ir paruošimo kokybė atmestina, neturi estetikos. Paskirstymo dėžučių dangteliai prilipę prie sienos, skambučio korpusas pilnai apdažytas. Susiformavę dažų nutekėjimai.        

24.       2023 m. sausio 24 d. Statinio apžiūros akte nurodyti rekomenduojami darbai defektams pašalinti: sienų dažymo darbų defektų paplitimas pakankamai tankus, todėl defektų pataisymas nedidelėse zonose negalimas, norint užtikrinti tinkamą ir estetinę sienų išvaizdą, sienas būtina perdažyti pilnai. Sienų paviršiuose neturi būti įdubimų, šiukšlių, dažų nutekėjimų, šešėlių. Prieš perdažymą ištaisomi visi paviršiaus paruošimo defektai, kur atšokę dažai, susiformavusios tuštumos. Pritepti hermetikai vidiniuose kampuose išgramdomi, kur reikia įrengiamos deformacinės siūlės. Darbų metu sumontuotos rozetės ir jungikliai demontuojami, atstatomi po dažymo. Dėl papildomų perdažymų storėja bendras užneštų dažų sluoksnis, didėja tikimybė, kad pirmojo dažų sluoksnio sukibimas su pagrindu bus nepakankamas. Didesnės zonose gali atsirasti dažų pūslės. Lubų dažymo darbų defektų šalinimas analogiškas sienų defektų šalinimo darbams. Dėl grindjuosčių – įvestas hermetikas išskutamas, iki galo sutvarkomas sujungimas su siena naudojant glaistus, atliekamas dažymas, po dažymo neturi būti atspalvio skirtumo, šiukšlių. Po dažymo nuvalomi fasadinės plokštumos apdažymai, purvas, glaistas.      

25.       Byloje pateiktas 2023 m. vasario 1 d. apžiūros defektų nustatymo aktas, kurį sudarė MB „Laupetra“ projektų inžinierius, techninės priežiūros vadovas R. M.. Jame nurodyta, kad buto apžiūros metu užfiksuoti defektai ir neatitikimai: 1) atliekant dažymo darbus nebuvo uždengti, užklijuoti ar kitaip tinkamai apsaugoti prietaisai – rozetės, domofonas, el. skydelis; 2) dažant skirtingus buto paviršius skirtingomis spalvomis nesukurtas tolygus spalvinis paviršių atskyrimas – lubiniai dažai vietomis dengia sienas, o sieniniai dažai dengia lubas – rekomenduotinas pakartotinis tolygus paviršių dažymas. Nurodoma, kad stebimi kiti smulkūs, nekritiniai, vizualiai pastebimi dažymo darbų defektai, kurie turi įtakos bendram estetiniam patalpų vaizdui. Siekiant išsaugoti tinkamą, šiuolaikiniam remontui būdingą estetinį vaizdą rekomenduojamas papildomas dažymas atliekant kritinių zonų pataisymus.

26.       Byloje pateikta 2023 m. vasario 1 d. lokalinė sąmata, sudaryta MB „Laupetra“, kurioje nurodyta, kad iš viso darbų atlikta už 1 293,01 Eur. Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. nurodė, kad lokalinėje sąmatoje nurodyta, kiek atlikta darbų, o kiek nekokybiškai – nevertinta. 

27.       2023 m. vasario 2 d. ieškovė atsakovei išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 003, nurodant, kad suteiktos paslaugos – sienų perdažymas glaistant vieną kartą ir bendra suma sudaro 1 293,01 Eur.   

28.       Byloje pateiktas 2023 m. vasario 6 d. Kokybės apžiūras aktas, kurį atliko A. Ž.. Jame nurodyta, kad sienų ir lubų paruošimas nesiekia Q3 kokybės standartų, pastebėta nemažai įbrėžimų, nenušveistų ir uždažytų, apdulkėtų ir uždažytų vietų. Vidiniuose sienų ir lubų kampuose nekokybiškai priglaistyta spec. medžiaga, po jais aptikta oro pūslių, vietomis išryškėjo volelio kraštų paliktos linijos. Išvada: siekiant Q3 paruošimo ir dažymo kokybės, rekomenduojama iš naujo perklijuoti visus vidinius kampus, glaistyti 2 sluoksnius, nušveisti ir nudažyti dviem sluoksniais visą patikrintą 120 kv. m. plotą. 2023 m. balandžio 14 d. Atliktų darbų aktas patvirtina, kad A. Ž. atliko darbus, atsakovė juos priėmė, pretenzijų dėl darbų kokybės nėra. 2023 m. balandžio 14 d. kvitas patvirtina, kad atsakovė sumokėjo A. Ž. 2 020 Eur (1 560 Eur už darbus ir 460 Eur už medžiagas).

29.       2023 m. vasario 18 d. pavedimu atsakovė į ieškovės sąskaitą pervedė 20 Eur.  

30.       Į bylą atsakovė pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti defektai (DOK-175496).   

        Dėl apmokėjimo už atliktus darbus

31.       Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už buto vidaus apdailos (dažymo) darbus pagal žodinę tarp šalių sudarytą statybos rangos sutartį. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (rangovė) yra verslininkė, o atsakovė (užsakovė) – vartotoja. Taigi tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.  

32.       CK 6.672 straipsnyje nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

33.       Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).

34.       Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalį, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). CK 6.663 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

35.       Tiek CK 6.689 straipsnyje, reglamentuojančiame užsakovo teises statybos rangos atveju, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.658 straipsnyje yra įtvirtintos užsakovo teisės tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, CK 6.658 straipsnio 3 dalyje nustatyta užsakovo teisė nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita.

36.       Taip pat tiek CK 6.694 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, tiek rangos bendrųjų nuostatų CK 6.662 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu.

37.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

38.       Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalį, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis). Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas taip pat turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis.

39.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2021, 26 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, tuo atveju, kai darbai pagal rangos sutartį neatlikti ar atlikti su trūkumais, įstatymu yra nustatyta didelė pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo galimybė.

40.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

41.       Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė buto vidaus apdailos (glaistymo ir dažymo) darbus atliko su defektais. Defektų buvimo faktą patvirtina byloje pateikti įrodymai bei šalių paaiškinimai, pateiktos fotonuotraukos (DOK-175496). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad 2023 m. sausio 11 d. ieškovė rašė, kad darbas pabaigtas ir atsakovė gali atvažiuoti atsiskaityti. Atsakovė, nuvykusi į butą, ieškovui rašė, kad „padarytas ne darbas, o bardakas“. Ieškovė prašė parodyti vietas, kurios netinka, ir jei tai ieškovės kaltė – ištaisys. Atsakovė rašė, kad daugiau tų pačių žmonių nepageidauja. Vėliau po buto apžiūros, ieškovė rašė, kad atsiprašo ir nurodo, kad „negalėjau pagalvoti, kad padarys tokias kvailas kliurkas, dar kartą atsiprašau, viskas bus ištaisyta ir išvalyta“. Šie susirašinėjimai parodo, kad ieškovė pripažino, kad darbas nebuvo atliktas kokybiškai. 2023 m. sausio 24 d. atsakovė siuntė ieškovei E. J. 2023 m. sausio 23 d. atliktą Statinio apžiūros aktą, kuriame nurodyti bei įvertinti defektai. Šie defektai aprašyti Sprendimo 23 punkte. Statybų techninės priežiūros specialistas E. J. įvertino ieškovės nuglaistytų ir dažytų sienų, lubų būklę ir iš esmės nustatė, kad sienų ir lubų dažymo darbai atlikti su defektais, defektų paplitimas yra pakankamai tankus, dėl ko defektų šalinimas atliekant pataisymus nedidelėse zonose negalimas. Apie tai plačiau nurodyta Sprendimo 24 punkte. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. J. patvirtino aplinkybes dėl nustatytų defektų, jo parodymai buvo nuoseklūs ir logiški. Tai, kad darbai atlikti su defektais patvirtina ir ieškovo į bylą pateikti įrodymai – MB „Laupetra“ techninės priežiūros vadovo R. M. 2023 m. vasario 1 d. surašytas Apžiūros – defektų nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad atliekant dažymo darbus nebuvo uždengti, užklijuoti ar kitaip tinkamai apsaugoti prietaisai – rozetės, domofonas, el. skydelis; dažant skirtingus buto paviršius skirtingomis spalvomis nesukurtas tolygus spalvinis paviršių atskyrimas – lubiniai dažai vietomis dengia sienas, o sieniniai dažai dengia lubas – rekomenduotinas pakartotinis tolygus paviršių dažymas, nurodoma, kad stebimi kiti smulkūs, nekritiniai, vizualiai pastebimi dažymo darbų defektai, kurie turi įtakos bendram estetiniam patalpų vaizdui. Teismo posėdžio metu apklaustas R. M. patvirtino, kad paviršiuose buvo skylučių, gumbelių ir pan., tai lėmė estetinį vaizdą, nurodė, kad reikalingas kritinių zonų pataisymas papildomas jas dažant. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad sutinka su R. M. aktu. Tai, kad ieškovė darbus atliko su defektais patvirtina ir dažytojo A. Ž. surašytas 2023 m. vasario 6 d. Kokybės apžiūros aktas, kuriame iš esmės teigiama, kad sienų ir lubų paruošimas nesiekia atitinkamos kokybės standartų, pastebėta nemažai įbrėžimų, nenušveistų ir uždažytų, apdulkėtų ir uždažytų vietų, vidiniuose sienų ir lubų kampuose nekokybiškai priglaistyta spec. medžiaga, po jais aptikta oro pūslių, vietomis išryškėjo volelio kraštų paliktos linijos. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. Ž. nurodė, kad matė, kad yra daug pažeidimų, dažai atsilupę, su pūslėm, nes pateko oras, turėjo perdaryti, atlikti glaistymo darbus, dažymą, nurodė, kad buvo du glaistymai ir du dažymai, pabrėžė, kad viskas perdaryta iš esmės.

42.       Šių nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad darbai buvo atlikti su defektais, dėl ko atsakovė atsisakė priimti darbus. Kaip nurodė teismo posėdžio metu atsakovė, ji iš pradžių leido dar ieškovei pasitaisyti, sutiko, kad nustatytus defektus ieškovė pašalins. Teigė, kad darbuotojai išvalė butą, tačiau liko dažai ant rozečių, ventiliacijos, plika akimi matomi ir neprofesionalui trūkumai. Pažymėjo, kad defektų taisymo metu, ji atvykusi į butą, rado paliktas šviesas, pačių darbininkų nebuvo, matė, kad palikti atidaryti dažai, atvirai laikomi teptukai, niekas neuždengta, ji palaukė 2 valandas ir nesulaukusi sakė, kad meistrai gali nebegrįžti. Atsakovė akcentavo, kad tų pačių meistrų nepageidauja dėl jų nekompetencijos. Tai, kad atsakovė prašė pakeisti meistrus matyti dar 2023 m. sausio 11 d. susirašinėjime, kuriame nurodoma, kad „daugiau tų pačių žmonių nepageidauja“. Taigi, byloje nustatyta, kad iš esmės defektai nebuvo iki galo pašalinti. Nors teismo posėdžio metu ieškovė akcentavo, kad pati atsakovė nesudarė sąlygų ieškovei pašalinti defektus ir meistrų vėliau atsisakė, juos išvarė, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pasiūliusi atsiųsti kitus meistrus defektams šalinti ar kitokiu būdu bandžiusi išspręsti defektų pašalinimo problemą. Be to, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, ieškovė trūkumus būtų šalinusi tik pataisydama ir perdažydama tik tam tikras zonas, bet nemanė, kad visi paviršiai turi būti perdaromi iš naujo. Tačiau kaip matyti iš E. J. akto, jame nurodyta, kad defektų paplitimas yra pakankamai tankus, dėl ko defektų šalinimas atliekant pataisymus nedidelėse zonose negalimas, tą patį patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad  defektų pašalinti atliekant tik perdažymą nepavyktų, nes defektai tik ryškėtų, pavyzdžiui, uždažius pūsles, jos tik dar labiau išryškėtų, jei yra daromi pataisymai, turi būti dažoma nuo kampo iki kampo. Liudytojas A. Ž. taip pat patvirtino, kad turėjo viską perdaryti iš naujo, atlikti glaistymo darbus (du kartus), dažymą (du kartus). Tiek atsakovė, tiek liudytojas A. Ž. nurodė, kad ieškovės atlikti darbai buvo perdaryti iš esmės, kas reiškia, kad atsakovė ieškovės atliktų darbų nepriėmė ir jais nesinaudoja. Priešingų įrodymų (kad atsakovė būtų priėmusi darbus jais naudotųsi) byloje ieškovė nepateikė.   

43.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 23 punktas).

44.       Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis.

45.       Nagrinėjamu atveju nors sutartyje šalys nesusitarė dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti rangovės (ieškovės) atlikti darbai, tokie darbai privalėjo atitikti įprastus tokios paskirties darbams keliamus reikalavimus, turėti įprastai reikalaujamas savybes ir būti tinkamais naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Kaip jau išdėstyta ankščiau, atsakovės netenkino ieškovės atliktų darbų kokybė, bute nebuvo estetinio vaizdo, trūkumai buvo matomi plika akimi ir neprofesionalui. Byloje neįrodyta, kad atsakovė būtų buvusi informuota, kad darbai bus atlikti su trūkumais ir pan. Kadangi, kaip pripažino pati ieškovė, ji objekte defektų taisymo darbų iki galo neatliko, o atsakovė, įvertinusi ieškovės atliktų darbų kokybę ir nustačiusi eilę darbų trūkumų bei ieškovei šių trūkumų tinkamai neištaisius bei nesiruošiant juos taisyti iš esmės (kaip minėta, ieškovė neketino visko perdaryti iš naujo), ištaisyti atliktų darbų trūkumus atsakovė pasisamdė dažytoją A. Ž.. Taigi, kaip nustatyta, ieškovės darbų trūkumus ištaisė kitas rangovas A. Ž., atlikęs visų paviršių glaistymo ir dažymo darbus, už kuriuos atsakovė jam sumokėjo 2 020 Eur ir dėl to atsakovė patyrė darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovė neginčijo 2023 m. balandžio 14 d. A. Ž. atliktų darbų akto, neteigė, kad darbai nebuvo faktiškai atlikti, neginčijo tiek akte nurodytų darbų medžiagų kiekių, tiek įkainių, paskaičiavimų, bendros kainos ir pan.

46.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tokio pobūdžio ginčuose užsakovui tenka pareiga įrodyti tik patį defektų buvimo faktą ir jis neturi įrodinėti aplinkybių, dėl ko ir kada tokie defektai atsirado. Paneigti šias aplinkybes ir rangovo atsakomybę šalinančias priežastis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis tenka rangovui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovės byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad po ieškovės atliktų darbų bute nebuvo estetinio vaizdo, darbai atlikti nekokybiškai (tiek sienose, tiek lubose pagrindo pasiruošimo darbai atlikti netinkamai, neturi estetinio vaizdo, defektų paplitimas pakankamai tankus), kas rodo, kad atsakovė negavo to, ko tikėjosi iš rangos sutarties – kokybiškai atliktų buto vidaus apdailos (dažymo) darbų, ieškovė trūkumų nepašalino, todėl atsakovė turėjo teisę tokio darbo nepriimti ir už jį nemokėti arba atitinkamai sumažinti darbų kainą. Pažymėtina, kad šalys susitarė, kad darbų ir medžiagų kaina sudarys 2 040 Eur. Kaip minėta, atsakovė, pasisamdydama naują rangovą defektams pašalinti, patyrė 2 020 Eur trūkumų šalino išlaidas. Likusią sumą – 20 Eur, atsakovė sumokėjo ieškovei.  

47.       Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai pasinaudojo CK 6.694 straipsnio 6 dalyje numatyta teise atsisakyti priimti ieškovės darbų rezultatą ir apmokėti už darbus bei pagrįstai pasinaudojo teise reikalauti sumažinti darbų kainą ta nuostolių suma, kurią sumokėjo defektus šalinusiam rangovui (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1 293,01 Eur skolos priteisimo nepagrįstas, todėl atmestinas pilna apimtimi. Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimų dėl 2,48 Eur palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo.  

48.       Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

50.       Atsakovę I. R. atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokatė Lina Alksnienė, kuriai už susipažinimą su ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį surašymą, konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose bei kitas suteiktas teisines paslaugas, atsakovė 2023 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl ieškovės ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

51.       Teisme patirta 29,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje viršija 8 Eur, todėl jos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eremsa“ atsakovei I. R. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eremsa“ valstybei 29,14 Eur (dvidešimt devynis eurus 14 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Justa Raciūtė