Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-04-29][nuasmenintas nuosprendis byloje][1A-187-926-2024].docx
Bylos nr.: 1A-187-926/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba pareiškėjas
Kategorijos:
Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas (BK 314 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas (BK 314 str.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335-336 str.)
Privilegijuotas šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas (BK 314 str. 2 d.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Bauda (BK 47 str.)
Specialioji dalis
Privilegijuotas šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimas (BK 314 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai (BK XLVI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai (BK XLVI skyrius)



                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-926/2024

                                                               Teisminio proceso Nr. 1-03-8-00031-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;

1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.32.1.2;

2.1.14; 2.4.6.5.2; 2.5.1

          (S)

HERBAS 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 29 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Ugianskienei, 

dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,

išteisintajam M. G. ir jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,  

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Šimkuvienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 314 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.       M. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas įrašytas į (duomenys neskelbtini) regiono 2023 metų karo prievolininkų sąrašą, patvirtintą krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono 2023 metų karo prievolininkų sąrašo tvirtinimo“ (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra karo prievolininku, turėdamas pareigą nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. vasario 2 d., nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2023 m. kovo 13 d. ir nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. atvykti arba susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriumi, esančiu (duomenys neskelbtini), ir pateikti reikalingus duomenis ir dokumentus, be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku nurodytu adresu neatvyko, kitaip nesusisiekė ir tokiu būdu tyčia, sistemingai, piktybiškai nevykdė karo prievolininko pareigų ir taip vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, kol 2023 m. liepos 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2.       Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. išteisinamąjį nuosprendį, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį ir M. G. pripažinti kaltu pagal BK 314 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 20 MGL, t. y. 1 000 Eur, dydžio baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

2.1.                      M. G., būdamas įrašytas į (duomenys neskelbtini) regiono 2023 metų karo prievolininkų sąrašą, t. y. būdamas karo prievolininku, privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytas pareigas, o įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka ir skelbiamas per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) per kitas visuomenės informavimo priemones, dėl to preziumuojama, jog M. G. žinojo ir suvokė, kad privalo pasitikrinti einamųjų kalendorinių metų šauktinių sąrašą, tačiau tokios pareigos 2023 metais nevykdė. Be to, M. G. 2022 metais šauktinių sąrašą buvo pasitikrinęs, vadinasi, apie tokią pareigą tikrai žinojo.

2.2.                      M. G. paaiškinimai apie tai, kodėl jis nepatikrino sąrašo 2023 metais, yra nepateisinami ir klaidinantys. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas ir „uždėta apykojė“, todėl jis manė, kad jo į kariuomenę nepaims, tačiau nustatyta, kad tokios kardomosios priemonės M. G. nebuvo paskirtos, o ikiteisminis tyrimas apie, kurį kalbėjo, pradėtas 2021 metais.

2.3.                      Iš interneto svetainės https://sauktiniai.kam.lt/ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)  internete viešai buvo paskelbta, kad M. G. yra karo prievolininkas, eilės numeris – (duomenys neskelbtini) ir jis privalo susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriumi, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau šios pareigos M. G. taip pat nevykdė, pateisinamų priežasčių, numatytų Įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje, nepateikė. Taigi, šioje byloje neabejotinai nustatyta M. G. baudžiamosios atsakomybės už neveikimą sąlyga, t. y. asmens pareiga veikti ir šios pareigos sąmoningas ir valingas nevykdymas, t. y. tiesioginė tyčia. 

2.4.                      Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, M. G. atžvilgiu buvo taikyta administracinė prejudicija, t. y. du kartus (2023 m. vasario 22 d. ir 2023 m. kovo 30 d.) jis nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 560 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad M. G. nebuvo tinkamai informuotas ne tik apie atvykimą į karo prievolę administruojančią instituciją, bet ir apie nagrinėjamas administracinių nusižengimų bylas. Teismas įvertino kaip patikimus M. G. parodymus apie tai, kad elektroniniu paštu, kuriuo jam buvo siunčiami šaukimai, jis nesinaudoja, nežino, kokiu būdu šis elektroninio pašto adresas pateko į sistemą, galėjo įvykti klaida ir pan. Toks vertinimas nepagrįstas ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Administracinių nusižengimų registre nurodytas M. G. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuris atitinka ANK 573 straipsnio reikalavimus ir yra gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), t. y. gaunamas iš registrų, kuriuose šį adresą nurodo pats asmuo, todėl M. G. parodymai apie tai, kad nesinaudoja tokiu elektroniniu paštu, turėjo būti įvertinti kritiškai ir atmesti.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

 

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Šimkuvienės apeliacinis skundas tenkinamas.

 

5.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl M. G. išteisinimo pagal BK 314 straipsnio 2 dalį priimtas išsamiai neištyrus faktinių bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei reikšmingų bylai teisingai išnagrinėti teisės aktų nuostatas, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). 

6.       Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis tokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: 

6.1.                      M. G., būdamas įrašytas į (duomenys neskelbtini) regiono 2023 metų karo prievolininkų sąrašą, patvirtintą krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono 2023 metų karo prievolininkų sąrašo tvirtinimo“ (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra karo prievolininku, turėdamas pareigą nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. vasario 2 d., nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2023 m. kovo 13 d. ir nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. atvykti arba susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriumi, esančiu (duomenys neskelbtini), ir pateikti reikalingus duomenis ir dokumentus, be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku nurodytu adresu neatvyko, kitaip nesusisiekė ir tokiu būdu tyčia, sistemingai, piktybiškai nevykdė karo prievolininko pareigų ir taip vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, kol 2023 m. liepos 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

7.       Pagal BK 314 straipsnio 2 dalį atsako karo prievolininkas, vengęs šaukimo į privalomąją karo tarnybą, jeigu nebuvo požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė karo prievolininkui, kuris vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą sutrikdydamas savo sveikatą, simuliuodamas ligą ar sveikatos sutrikimą, suklastodamas dokumentus ar kitokia apgaule. Taigi, nesant šių požymių, kitokie veiksmai siekiant išvengti privalomosios karo tarnybos, baudžiami pagal BK 314 straipsnio 2 dalį.  Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimu laikytinas Lietuvos Respublikos piliečio, kuriam sukako 18 metų, be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvykimas į vietinę teritorinę karinę įstaigą. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pateisinamos neatvykimo priežastys yra karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti; karo prievolininko šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis; stichinė nelaimė; Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada; kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos karo prievolininko judėjimo galimybės. Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 9 punkte bei BK 330 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis. Nagrinėjamu atveju M. G. yra karo prievolininkas, jis gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi Lietuvos Respublikos pilietybę, yra sulaukęs pilnametystės, todėl atitinka Karo prievolės įstatyme nustatytą karo prievolininko sąvoką. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. 

8.       Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareiškimo apie M. G. galimai padarytą nusikalstamą veiką pateikimo" nustatyta, kad M. G., būdamas (duomenys neskelbtini) regiono 2023 metų karo prievolininku, sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 vasario 2 d. sistemingai nevykdė karo prievolininko pareigų (b. l. 14-16). M. G. asmens bylos išraše nustatyta, kad M. G. nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. vasario 2 d., nuo 2023 m. vasario 22 d. iki 2023 m. kovo 13 d., nuo 2023 m. kovo 30 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. buvo kviečiamas atvykti į karo prievolės tarnybą šaukimo procedūroms į Lietuvos kariuomenę ir 2023 m. vasario 21 d., 2023 m. kovo 29 d. buvo kviečiamas į karo prievolės tarnybą į administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimą, tačiau nei kartą į karo prievolės ir komplektavimo tarnybą neatvyko (b. l. 18). Iš baudžiamojoje byloje esančios interneto svetainės https://sauktiniai.kam.lt/ puslapio kopijos matyti, kad 2023 m. sausio 6 d. internete viešai buvo paskelbta, kad M. G. yra karo prievolininkas, eilės Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad jis privalo susisiekti su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriumi (b. l. 17). 2023 m. sausio 19 d. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio šaukimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išsiųstas elektroniniu paštu, M. G. buvo kviečiamas iki 2023 m. vasario 21 d. atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrį, tačiau M. G. neatvyko ir jokių duomenų apie save nepateikė (b. l. 19-21). 2023 m. vasario 22 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad M. G. pirmą kartą per 2023 metus be pateisinamų priežasčių, nevykdė karo prievolininko pareigų ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 560 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. vasario 22 d. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. buvo nurodyta iki 2023 m. kovo 13 d. atvykti arba susiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba bei nurodyta, kad nevykdant šio nurodymo gali kilti baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 314 straipsnyje. Protokolas su nurodymu išsiųsti 2023 m. vasario 22 d. elektroniniu laišku (b. l. 22-25). 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. nubaustas pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį 75 eurų bauda, nutarimas išsiųstas 2023 m. balandžio 6 d. elektroniniu paštu. Iš 2023 m. birželio 19 d. administracinių nusižengimų registro pažymos apie M. G. finansinę pažymą matyti, kad M. G. nutarimo neginčijo, tačiau paskirtos baudos neapmokėjo (b. l. 26-27). 2023 m. kovo 14 d. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio šaukimu Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųstu 2023 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu, M. G. iki 2023 m. kovo 29 d. buvo kviečiamas atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrį į administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau M. G. neatvyko ir jokių duomenų apie save nepateikė (b. l. 32-34).  2023 m. kovo 30 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. G. antrą kartą 2023 metais be pateisinamų priežasčių nevykdė Karo prievolininkų pareigų ir padarė ANK 560 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šis protokolas M. G. buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2023 m. kovo 30 d. kartu su 2023 m. kovo 30 d. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. gegužės 2 d. atvykti arba susiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, ir jis buvo raštu perspėtas, kad nevykdant šio nurodymo gali kilti baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 314 straipsnyje. 2023 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. nubaustas už antrą 2023 metais padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 560 straipsnio 1 dalyje, 75 eurų bauda. Šis nutarimas M. G. buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2023 m. gegužės 10 d. Iš 2023 m. birželio 19 d. administracinių nusižengimų registro pažymos apie M. G. finansinę pažymą matyti, kad M. G. nutarimo neginčijo, tačiau paskirtos baudos neapmokėjo (b. l. 35-43).  baudžiamojoje byloje esančio M. G. asmens bylos išrašo matyti, kad iki 2023 m. gegužės 2 d. M. G. į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą neatvyko (b. l. 44).

9.       Taigi, patarti baudžiamosios bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad M. G. 2023 metais buvo įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą, kuris buvo skelbiamas viešoje elektroninėje erdvėje, be to, jam elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami šaukimai, dėl nurodymų nevykdymo jo atžvilgiu buvo priimami administracinių nusižengimų protokolai bei nutarimai, kuriais buvo fiksuojami jo administraciniai pažeidimai ir skiriamos baudos, visi procesiniai dokumentai M. G. buvo siunčiami elektroniniu paštu, tačiau M. G. į karo prievolės tarnybą neatvyko ir paskirtų baudų nemokėjo.

10.       Pirmosios instancijos teisme apklausimas liudytoju Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) H. J. nurodė, kad M. G. buvo suformuotas šaukimas į kariuomenę, nurodymas patekti reikiamus dokumentus, tačiau jis to nepadarė, nepateikė duomenų bei nesusisiekė su jais jokiais būdais. Tada buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir M. G. elektroniniu paštu, gautu iš Gyventojų registro, išsiųstas šaukimas atvykti į nusižengimo tyrimą, tačiau jis to nepadarė. Šaukimai kviečiamiems atvykti asmenims siunčiami tik elektroniniu paštu, popieriniai laiškai siunčiami tik tada, kai elektroninio pašto nėra registre. Informacija apie šauktinius talpinama viešame puslapyje sauktiniai.karys.lt ir asmenys jame turėtų pasitikrinti, ar nėra šaukiami į kariuomenę (b. l. 124-127). Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo parodymai patvirtina šio nuosprendžio 8 punkte nurodytus baudžiamosios bylos rašytinius įrodymus bei tai, kad M. G. visi dokumentai pagrįstai buvo siunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis.

11.       M. G. apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad 2022 metais pasitikrino ir žinojo, kad tada dar nebuvo įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą, po to vyko baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme, galvojo, jog turės tris metus atlikti laisvės atėmimo bausmę, vėliau apie pusmetį vyko baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, iš jo buvo paimtas telefonas ir dokumentas. Apie tai, kad buvo šaukiamas į privalomąją karo tarnybą sužinojo tik pasibaigus baudžiamajam procesui ir atgavęs telefoną, nes tik tada pamatė, kad jam yra paskirtos baudos. Elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) nežino, juo nesinaudojo (b. l. 163-165). Pirmosios instancijos teisme apklausiamas M. G. parodė, kad kažkada 2022 metais yra tikrinęs šauktinių puslapį internete, bet kadangi jo nekvietė, todėl jo nebetikrino. 2023 metais turėjo rimtą baudžiamąją bylą, todėl galvojo, kad į kariuomenę jo nekvies, o kad yra ieškomas karo prievolės tarnybos ir kad jam paskirta administracinė nuobauda sužinojo prieš mėnesį iki teismo posėdžio, kai pas jį į namus atvyko Karo prievolės tarnybos atstovas, tada pasitikrino, prisijungęs prie banko. Namuose turi kompiuterį. Elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) jis nesinaudojo, tokio elektroninio pašto neturėjo. Taip pat nurodė, kad anksčiau nagrinėjant jo atžvilgiu kitą baudžiamąją bylą, jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir intensyvi priežiūra (b. l. 117-118, 124-127). M. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam buvo skirtos kardomosios priemonės – namų areštas bei dokumento paėmimas, jo mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele buvo paimtas ištyrimui, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. 2022 metais tikrinosi šauktinių sąrašus ir matė, kad jis neįtrauktas. 2023 metais nesitikrino šauktinių sąrašų, nes manė, kad kol nesibaigs jo atžvilgiu teismo procesas, nebus šaukiamas atlikti karo prievolės ir nebus įtraukiamas į karo prievolininkų sąrašą. Jis jau gal dešimt metų turi susikūręs ir naudoja elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), tačiau neprisimena, kad būtų turėjęs ar kam nors pateikęs elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), tokiu elektroniniu paštu nesinaudoja. Gal 2023 metų rugpjūčio mėnesį pastebėjo, kad jam paskirta bauda už karo prievolininko pareigų nevykdymą, taip sužinojo, kad yra įtrauktas į 2023 metų karo prievolininkų sąrašą, tuomet susisiekė su antstoliais, o jie paaiškino, kad dėl informacijos turi kreiptis į karo prievolę. Nurodė, kad gal 2023 metų rugsėjo pradžioje, bendruoju karo prievolės (duomenys neskelbtini) skyriaus elektroninio pašto adresu parašė laišką, tačiau atsakymo negavo (b. l. 63-66).

12.       Vertinant M. G. duotus parodymus ir paaiškinimus, akivaizdu, jog juose gausu prieštaravimų. Visų pirma, M. G. kiekvieną kartą nurodo skirtingas aplinkybes, kaip jis sužinojo, kad yra įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą – ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sužinojo, kai pastebėjo, jog jam paskirta bauda, pirmosios instancijos teismui nurodė, kad sužinojo tada, kai pas jį atvyko Karo prievolės tarnybos atstovas, apeliacinės instancijos teismui nurodė sužinojęs, tik atgavęs telefoną ir pamatęs baudas. Be to, M. G. nurodė, kad jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas ir dokumento paėmimas, taip pat kad jam buvo paskirtos intensyvi priežiūra ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei tai, kad savo telefoną atgavo pasibaigus jo baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Šios M. G. nurodomos aplinkybės atmestinos kaip deklaratyvios. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO, nustatė, jog M. G. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu iš M. G. paimtas mobiliojo ryšio telefonas po apžiūros pakvitavimu jam buvo grąžintas dar ikiteisminio tyrimo metu, o baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Kauno apylinkės teismui buvo perduota 2022 m. kovo 22 d. Juo labiau, M. G. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad namuose turi ir kompiuterį.

13.       Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir nuteistojo parodymus, kad elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo ir tokiu elektroniniu paštu nesinaudojo. Prokurorė apeliacinės instancijos teismui pateikė (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos raštus, kuriuose nurodoma, kad M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 24 d. registruodamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI, nurodė elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir šio elektroninio pašto adreso nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. nekeitė. Prokurorė taip pat pateikė kopiją iš Administracinių nusižengimų registro portalo, kuriame nurodoma, kad M. G. elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini), kuris yra gautas iš valstybės informacinės sistemos (registrų) (b. l. 160-162). Taigi, įvertinus baudžiamojoje byloje įrodytą aplinkybę, kad elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) valstybės registrams nurodė pats M. G., jo parodymai, kad tokio elektroninio pašto niekada neturėjo, atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo teiginiu, jog neginčijamai nustatyta, kad M. G. žinojo savo pareigą tikrintis interneto svetainėje https://sauktiniai.kam.lt/ esančius duomenis apie karo prievolę, t. y. ar nėra įtrauktas į karo prievolininkų sąrašą, nes pats savo parodymais šią aplinkybę patvirtino. Aukštesnysis teismas įvertinęs M. G. duotų parodymų prieštaravimu bei deklaratyvius teiginius apie manymą, jog jeigu jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla bei jam paskirtos kardomosios priemonės, jis nebus įtrauktas į karo prievolininkų sąrašus, neturi pagrindo nesutikti ir su prokurorės apeliacinio skundo motyvu, jog priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, jog M. G. veiksmuose yra nustatyta tiesioginė tyčia nevykdyti karo prievolininko pareigų.

14.       Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik jo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti arba paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas M. G. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

15.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nustatyti visi BK 314 straipsnio 2 dalyje numatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, kas patvirtina, jog M. G. vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą ir suvokė savo elgesio pavojingą pobūdį bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl M. G. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, BK 314 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės

16.       BK 41

 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

17.       Apeliaciniu skundu prokurorė prašo M. G. paskirti baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 20 MGL. BK

314 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama bauda arba areštu. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad M. G. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, praeityje teistas tris kartus (b. l. 69-74), administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas penkis kartus (b. l. 75-80), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, psichiatro įskaitoje neregistruotas (b. l. 83-84), nevedęs, nedirba, sutinka su prokurorės pasiūlyta, sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšimi. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 dalyje įtvirtinta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda. Įvertinus M. G. asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, aukštesniojo teismo vertinimu, prokurorės pasiūlytas baudos dydis yra pakankamas bausmės tikslams pasiekti, todėl M. G. skiriama 20 MGL, t. y. 1 000 eurų, dydžio bauda, t. y. baudos dydis nustatomas artimas minimaliam.

18.       Šiuo apygardos teismo nuosprendžiu M. G. paskirtoji bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta bausme. Kadangi apygardos teismo nuosprendžiu M. G. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą dar iki Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, pakeisto Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi, įsiteisėjimo, todėl šiais procesiniais sprendimais paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

19.       Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, svarstant bausmių bendrinimo klausimą, visų pirma turi būti įvertinama galimybė taikyti palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą – apėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, bendrindamas bausmes teismas jas privalo visiškai ar iš dalies sudėti.

20.       Nagrinėjamu atveju ankstesniu, t. y. Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi, M. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kuri yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 10 straipsnis, 11 straipsnio 4 dalis), o nagrinėjamoje byloje aukštesnis teismas M. G. pripažino kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje (BK 10 straipsnis, 12 straipsnis). Akivaizdu, kad šios nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ne tik priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, bet ir labai skiriasi pagal pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad šioje situacijoje egzistuoja visos teisinės prielaidos bendrinant bausmes taikyti bausmių apėmimą, t. y. griežtesnei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi, paskirtai laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę šiuo apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 daly, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis).

21.       Aukštesnio teismo vertinimu, subendrinus bausmes, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, nustatytos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi, nėra išnykusios, todėl šiuo apygardos teismo nuosprendžiu M. G. subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas.

Dėl proceso išlaidų

22.       Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024 m. kovo 19 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą M. G. pagal 2024 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 125 eurų dydžio išlaidas.

23.       BPK 106

 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Toks teisinis reglamentavimas galioja nuo 2020 m. liepos 15 d. (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija), tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodomas teisinis reglamentavimas aiškinamas atsižvelgiant ir į kitas sąlygas, svarbias priimant sprendimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti: pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016). Be to, kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021).

24.       Minėtų BPK nuostatų ir teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad apeliacinis procesas dėl M. G. vyko prokuroro iniciatyva, jo gynyba apeliacinės instancijos procese buvo būtina, be to, M. G. nedirba. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti 125 eurų dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 8 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

Pripažinti M. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 20 MGL (1 000 eurų) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią apygardos teismo nuosprendžiu M. G. paskirtą 20 MGL (1 000 eurų) dydžio baudos bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi) paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesnei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi) paskirtai bausmei apimant šiuo apygardos nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę, ir nuteistajam M. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. G. paskirtos subendrintos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pirmuosius 6 (šešis) mėnesius M. G. skirti intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad M. G. privalo būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Taip pat visos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. G. įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio Kauno apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2024 m. balandžio 29 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 19 d. prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

 

Teisėjos                                                    Odeta Gruodienė

 

   Lina Lesinskienė

 

   Aušra Vingilė