Nr. DOK-311 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01056-2023-4 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2025 m. sausio 24 d. paduotu atsakovės UAB „Vilniaus stiklas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovės UAB „Vilniaus stiklas“ paduotas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus stiklas“ dėl atlygio už tarpininkavimo paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. L. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalies (13 700,01 Eur) ir civilinę bylą dėl šios reikalavimo dalies nutraukti; kitus ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai: priteisti ieškovui D. P. iš atsakovės UAB „Vilniaus stiklas“ 147 400,02 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismai netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1, 2 dalis, 185 straipsnis), nukrypo nuo teismų praktikos dėl įrodymų pakankamumo, informacijos įrodomosios vertės nustatymo: „teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010); „įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami atskirus įrodymus, o ne jų visumą, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas įrodė šalių sutarto 2 proc. atlyginimo už paslaugas dydį, atitinkamai teismai neteisingai nustatė tikruosius šalių ketinimus sudarant ir vykdant tarpininkavimo sutartį. Teismai nepagrįstai ieškovo siųstus pranešimus tretiesiems asmenims ir jose nurodytą 2 proc. dydį, kaip ieškovo interesą parduodant nekilnojamąjį turtą, įvertino kaip pakankamą įrodymą dėl šalių sutarto atlygio dydžio. Tai nepatvirtina ir neįrodo aplinkybės, jog toks buvo ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl atlyginimo dydžio. Teismai neįvertino to, kad atlygio padidinimas už parduotą nekilnojamąjį turtą nuo 1 proc. iki 2 proc., priešingai nei buvo patvirtinta atsakovės valdybos susirinkime, atsakovei būtų visiškai nenaudingas. Tai, kad atsakovės atstovas nesureagavo į ieškovo SMS pranešimą dėl 2 proc. sėkmės mokesčio dydžio, taip pat negali būti traktuojama kaip atsakovės atstovo sutikimas ar patvirtinimas dėl honoraro dydžio. Jei atsakovės atstovas S. L. su ieškovu būtų taręsis dėl didesnio nei 1 proc. dydžio atlygio už paslaugas parduodant turtą, jis būtų viršijęs savo įgaliojimus, nes tokį susitarimą dėl atlygio dydžio galėjo sudaryti tik atsakovės akcininkai, o toks sandoris, vadovaujantis CK 1.92 straipsniu, turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes atsakovė jo nebūtų patvirtinusi (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). 

2. Teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse sutarčių aiškinimo taisykles ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką: esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016); sutarties aiškinimui yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Tuo tarpu byloje teismai nustatė (nors atsakovė su tuo nesutinka), jog šalys buvo sutarusios dėl 2 proc. dydžio atlygio, apskaičiuoto nuo turto pardavimo kainos. Turtas buvo parduotas už 6 946 501,10 Eur sumą. Vadinasi, aiškinant tikruosius šalių ketinimus akivaizdu, jog būtent tai yra turto pardavimo kaina ir nuo šios sumos turi būti skaičiuojamas atlygis už tarpininkavimą. Priešingu atveju būtų ne tik pažeistos įstatymo nuostatos, įpareigojančios sutarties sąlygas vertinti pagal sutarties esmę ir tikslą, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nes atsakovė būtų įpareigota sumokėti didesnį atlygį tarpininkui (t. y. ieškovui) nei šalys buvo sutarusios žodinėje tarpininkavimo paslaugų sutartyje. Todėl atsakovė turėtų būti įpareigota sumokėti ieškovui 1 proc. dydžio (69 465,01 Eur) atlygį už suteiktas paslaugas nuo turto pardavimo sumos, kuri yra lygi 6 946 501,10 Eur.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei UAB „Vilniaus stiklas“ (j. a. k. 120061894) 1394 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 22 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 2699, kodas ZN94214.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Donatas Šernas

                                                                                                   Egidija Tamošiūnienė 

        Jūratė Varanauskaitė