Administracinė byla Nr. eAS-58-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02151-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bedrovės „Aksel“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bedrovės „Aksel“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aksel“ 2020 m. lapkričio 21 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT sudaryti komisiją pareiškėjo skundui išnagrinėti bei nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip neteismingą tam teismui ir pasiūlė skundą pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui pagal NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus buveinės vietą.

2020 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas UAB „Aksel“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, prašydamas atnaujinti terminą skundui pateikti ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodė, kad, pasinaudodamas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus veiksmų formuojant pareiškėjui žemės sklypą (sklypo dalį), jis pateikė skundą NŽT. Tačiau skundžiamą NŽT Sprendimą pareiškėjas paštu gavo tik 2020 m. spalio 21 d. Jame buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl jis, nepraleisdamas vieno mėnesio skundo padavimo termino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį pareiškėjas nedelsdamas pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, prašydamas atnaujinti terminą skundui pateikti, nes iš dalies buvo suklaidintas NŽT Sprendimo.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB  „Aksel“ prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundu į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus kreipėsi 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą, numatytą ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje, ir prašė jį atnaujinti, nes buvo suklaidintas Sprendime nurodytos apskundimo tvarkos.

Įvertinęs skundžiamo NŽT Sprendimo turinį, teismas nustatė, kad jame buvo nurodyta, jog sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui. Atsižvelgęs į tai, teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis buvo suklaidintas konkrečiai nurodant kuriam teismui aktas skundžiamas. 

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste. Dėl to teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III.

Pareiškėjas UAB „Aksel“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti.

Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino, o gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį nedelsdamas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, kartu prašydamas atnaujinti terminą skundui pateikti. Taip pat, pareiškėjo manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai, savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo ir jam neturėtų būti užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises.

Pareiškėjas nurodo, kad jo kreipimąsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą lėmė NŽT veiksmai, t. y. NŽT Sprendime nenurodžiusi, kad pareiškėjo skundą išnagrinėjo ikiteismine tvarka, nesilaikiusi nustatytos ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarkos bei įrašiusi galimybę kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, pareiškėjui sukėlė pagrįstų abejonių, ar jo skundas buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, atsakovu nurodydamas NŽT (centrinį administratorių) ir prašydamas įpareigoti NŽT tinkamai išnagrinėti jo skundą ikiteismine tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose atnaujinamas terminas skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Aksel“ skundą dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad praleistas terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjo teigimu, jis, siekdamas realizuoti savo teisę ginčyti Sprendimą ir teikdamas skundą dėl Sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to neįvertino.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Sprendimu buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus veiksmų, pareiškėjas, nepraleidęs Sprendime nurodyto skundo padavimo termino, 2020 m. lapkričio 21 d. su skundu dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino pareiškėjui, kad su skundu jis turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. jau praleidęs įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, padavė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams ir, be kita ko, prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Šios bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Pagal bylos duomenis, pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės buvo pažeistos, operatyviai siekė jų gynybos, t. y. nepraleidęs Sprendime nurodyto termino padavė skundą dėl Sprendimo panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2020 m. lapkričio 24 d. konstatavus, kad byla pagal pareiškėjo skundą teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, nedelsdamas ir operatyviai 2020 m. lapkričio 26 d. padavė skundą šiam teismui. Taigi susiklostė tokia teisinė situacija, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido iš esmės dėl to, jog teisminės gynybos kreipėsi ne į tą teismą, t. y. pasirinko galbūt netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo teigimu, kad Sprendime aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, nes nurodymas, kad Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui, akivaizdžiai yra klaidinantis dėl to, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartyje nustatyta, kad NŽT Sprendimą priėmė, pareiškėjo skundą išnagrinėjusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, o tai reiškia, kad turėjo būti nurodyta ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apskundimo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas, pasirinkdamas ne tą teismą, galėjo sąžiningai klysti, o visi pareiškėjo veiksmai teikiant skundą rodo, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Įvertinus priežastis, dėl kurių skundas buvo paduotas pavėluotai Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, tai, kad pareiškėjas, gavęs Sprendimą, ėmėsi teisinių priemonių aktyviai ginti savo pažeistas teises, t. y. nebuvo pasyvus ir pateikė pirminį skundą, o gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį operatyviai padavė kitą skundą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti, pripažįstant termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą yra tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas grąžinamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

NŽT Plungės ir Rietavo skyrius padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Šį atsiliepimą į atskirąjį skundą atsisakytina priimti, nes pagal ABTĮ 139 straipsnio 2 dalį ir ABTĮ 152 straipsnį atsiliepimą į atskirąjį skundą gali paduoti proceso dalyviai, o pagal bylos duomenis NŽT Plungės ir Rietavo skyrius šioje proceso stadijoje nėra proceso dalyvis.

Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, t. y. pirmosios instancijos teismas nepriėmė skundo ir neiškėlė administracinės bylos ir neišsprendė klausimo dėl NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus dalyvavimo bylos nagrinėjime, t. y. šis asmuo nėra pripažintas dalyvaujančiu byloje bei apeliaciniame procese asmeniu, o skundo priėmimo stadijoje santykiai vyksta tarp skundą padavusio asmens ir teismo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aksel“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Aksel“ terminą paduoti skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 1SS-1938-(8.5) ir įpareigojimo sudaryti komisiją pareiškėjo skundui išnagrinėti bei nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aksel“ skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Atsisakyti priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atsiliepimą į atskirąjį skundą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė