Administracinė byla Nr. eA-223-602/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00802-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „EKO-L“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kvėdarsta“ dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – pareiškėjas, Bendrovė) padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. T1-186 (toliau – ir Agentūros direktoriaus įsakymas) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VAGK) 2015 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 3R-7(AG-450/04-2014). Taip pat prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Agentūros direktoriaus įsakymu nepagrįstai pripažinta, jog vykdydamas projektą ,,Nemuno aukštupio baseino I paketo I etapas“ Nr. 2005/LT/16/C/PE/002 (toliau – ir Projektas), jis netinkamai panaudojo Europos Sąjungos paramos bei bendro finansavimo lėšas ir pažeidė Europos Komisijos 2003 m. sausio 6 d. reglamento (EB) Nr. 16/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 16/2003) 4 straipsnio nuostatas, todėl įpareigotas grąžinti 53 170,52 Eur sumą. Toks atsakovo sprendimas buvo priimtas konstatavus, kad pareiškėjas nesilaikė Projekto rangos sutarties Nr. 03S-167 (toliau – ir Rangos sutartis) Bendrųjų sąlygų 4.10 ir 4.11 punktų reikalavimų, nes rangovams UAB „EKO-L“ ir UAB „Kvėdarsta“ (toliau – Rangovai) nepagrįstai apmokėjo už Rangos sutarties pakeitimo orderyje Nr. 2 (toliau – Pakeitimo orderis Nr. 2) nurodytus darbus, kuriuos jie privalėjo atlikti savo lėšomis. Su tokiomis išvadomis pareiškėjas nesutiko ir manė, kad teisę sudaryti Pakeitimo orderį Nr. 2 bei apmokėti už papildomus sutarčiai įvykdyti reikiamus darbus jam suteikia Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.1 punkto nuostatos. Pakeitimo orderyje Nr. 2 nurodyti papildomi darbai buvo tiesiogiai susiję su netikslumais užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, dėl kurių sutartis negalėjo būti užbaigta. Priimdama ginčijamą sprendimą, Agentūra į šias nuostatas neatsižvelgė ir aplinkybių, ar egzistavo Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.1 punkte nustatyti išimtiniai pagrindai, nevertino, todėl priėmė neobjektyvų ir nenuodugnų sprendimą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Nagrinėdama Bendrovės skundą ir vertindama, ar galėjo būti taikomos Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.1 punkte nustatytos išimtys, VAGK įvykdė viešojo administravimo subjekto funkcijas, peržengė savo kompetencijos ribas ir apribojo pareiškėjo teisę į gynybą. VAGK turėjo panaikinti Agentūros direktoriaus įsakymą ir įpareigoti priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą. Be to, Konkrečiųjų sutarties sąlygų, kurios turi prioritetą prieš Bendrąsias sutarties sąlygas, 5.1 punkte nustatyta, kad projektinę dokumentaciją rangovas tikrina sutarties vykdymo metu, o ne teikdamas pasiūlymą viešajam pirkimui. Atsakovas netyrė ir nevertino, ar Rangovai praktiškai galėjo ir turėjo nustatyti papildomų darbų būtinumą, atsižvelgiant į faktinę situaciją. Apmokėdama už papildomus darbus, Bendrovė elgėsi kaip rūpestingas ir atidus subjektas, nes vadovavosi specialiai pasitelktų UAB ,,Grontmij Carl Bro“ specialistų išvadomis apie papildomų darbų poreikį. Taip pat papildomai kreipėsi į nepriklausomus specialistus iš UAB „TEAM Projektų valdymas“, kurie šias išvadas patvirtino. Faktą, kad užsakovo pirkimo dokumentų dėl netinkamai nurodyto nuotekų išvalymo laipsnio trūkumas nebuvo akivaizdus, patvirtina ir tai, kad būtent atsakovas viešojo pirkimo būdu pasirinko dokumentų rengėją, t. y. pripažino rengėjo kvalifikaciją. Jei kvalifikuotas dokumentų rengėjas nesugebėjo nurodyti tinkamo nuotekų išvalymo laipsnio, tokio trūkumo negalėjo nustatyti ir pareiškėjas ar Rangovai. Atsakovas yra Rangos sutarties šalis ir jam buvo žinoma apie papildomai atliktus darbus, tačiau jokių prieštaravimų dėl papildomų darbų poreikio nebuvo pareikšta. Apie tai, kad pirkimų dokumentuose nuotekų išvalymo laipsnis nurodytas netinkamai, Agentūrai turėjo būti žinoma viešojo pirkimo metu, nes dėl to buvo gauti pirkimo dalyvių paklausimai. Atsakydamas į juos, atsakovas nurodė, kad turi būti vadovaujamasi užsakovo reikalavimuose nurodytu rodikliu, t. y. BDS7 – 15 mg/l. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 punktą tokie paaiškinimai laikytini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi. Kiti pirkimo dalyviai taip pat siūlė darbus būtent tokiam nuotekų išvalymo rodikliui pasiekti. Aplinkybės, kad būtina įrengti tretinio nuotekų valymo grandį, paaiškėjo tik sutarties vykdymo metu, o papildomi statybos darbai buvo pirkti kitu pirkimu, iš kito rangovo. Esamam rangovui nurodyta atlikti tik papildomus, su tretinio valymo įrenginiu susijusius projektavimo darbus ir už juos sumokėti. Pareiškėjo nuomone, neteisėtai išmokėtas lėšas turėtų grąžinti ne jis, o Rangovai, nes tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintose Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą taisyklėse (toliau – ir Grąžinimo taisyklės).
Atsakovas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 1–5) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad, pagal Bendrųjų sutarties sąlygų 4.10 punkto, Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.1 ir 5.1 punktų ir Techninių specifikacijų 3.1.1 punkto nuostatas, pareiškėjas buvo atsakingas už darbų apimties numatymą, projekto dokumentų parengimą, darbų suprojektavimą, normatyvinių reikalavimų pasiekimą bei visų sutarčiai įvykdyti reikalingų darbų įvykdymą. Todėl būtent pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę už visus galimai nenumatytus papildomus darbus ir tą jis turėjo įvertinti nustatydamas sutarties kainą. Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.1 punktas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, t. y. tik dėl fizinių sąlygų – žmogaus sukurtų fizinių sąlygų ar kitų fizinių kliūčių ar teršalų, su kuriais rangovas susiduria statybvietėje, įskaitant geologines ir hidrologines sąlygas, tačiau neapimant klimatinių sąlygų (Bendrųjų sutarties sąlygų 4.12 p.). Praleidimai projektiniuose dokumentuose nagrinėjamu atveju nėra įmanomi, kadangi projektavimą atliko Rangovai. Pabrėžė, kad Užsakovo reikalavimų I skirsnio 3.1.2 punkte buvo nustatyta, kad valykla turi atitikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-326 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Nuotekų reglamentas) keliamus reikalavimus. Pagal šio reglamento 29 punkto nuostatas, nuotekos turi būti išvalytos iki BDS7 – 7,24 mg/l. Prieš pradėdami projektavimo darbus, Rangovai turėjo išnagrinėti visus Užsakovo reikalavimus sudarančius dokumentus, Technines specifikacijas, projektavimo sąlygas, nužymėjimo sąlygas ir kitus su techninio projekto rengimu susijusius dokumentus, o radę neatitikimų, klaidų ir trūkumų informuoti inžinierių (Konkrečiųjų sutarties sąlygų 5.1 p.). Be to, pagal Bendrųjų sutarties sąlygų 4.10 punktą, rangovas prisiima atsakomybę už informacijos apie statybvietės geologines bei hidrologines sąlygas interpretavimą. Pagal Užsakovo dokumentų III skyriaus V skirsnio 3.5.8 punkto reikalavimus, Rangovai privalėjo laikytis Lietuvos įstatymų ir reglamentų, todėl argumentai, kad užsakovo dokumentuose buvo nurodytas kitoks nuotekų išvalymo lygis, įtakos nustatyti pažeidimui neturi. Rangovai turėjo įvertinti, ar Užsakovo reikalavimuose ir Techninėse specifikacijose yra netikslumų, inicijuoti jų pakeitimus, o tai padarius – suprojektuoti visus reikalavimus atitinkančią valyklą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 37 730,25 Eur (130 275 Lt) išlaidos papildomiems tretinio valymo darbams negali būti laikomos tinkamomis finansuoti. Atsakovo vertinimu, perteklinis dumblas, dėl kurio pervežimo buvo patirtos papildomos 17 742,70 Eur (61 262 Lt) išlaidos, susikaupė ne dėl UAB ,,Kruonio HAE statyba“ bankroto, o dėl to, kad buvo vykdomi papildomi tretinio valymo projektavimo darbai. Atsižvelgiant į tai, nurodytos išlaidos už dumblo išvežimą taip pat nelaikytinos tinkamomis finansuoti. Pagal Elektrėnų savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. TS-26 pareiškėjas perėmė Projekto užsakovo funkcijas, o pagal 2009 m. kovo 4 d. sutartį Nr. 2009/GPG/07 jis tapo galutiniu paramos gavėju. Vadinasi, Bendrovė yra galutinis paramos gavėjas, užsakovas ir projekto vykdytojas, todėl jai tenka pareiga tvirtinti Rangos sutarties pakeitimo orderius, patikrinti sąskaitas ir finansinius skaičiavimus, vadovauti Projekto įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, buvo pagrįstai nuspręsta, kad lėšas turi grąžinti pareiškėjas, o ne Rangovai. Be to, tai yra tiesiogiai nustatyta 2009 m. kovo 4 d. sutarties Nr. 2009/GPG/07 4.4 punkte.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB ,,EKO-L“ ir UAB ,,Kvėdarsta“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (IV t., b. l. 12–14) palaikė jame išdėstytus argumentus.
Atsiliepime pažymėjo, kad jie neturėjo pareigos savo rizika ir lėšomis atlikti papildomus darbus, kurie leistų pasiekti nuotekų išvalymo laipsnį iki BDS7 – 7,24 mg/l, nes pagal Užsakovo reikalavimus viešojo pirkimo būdu buvo sudaryta Rangos sutartis dėl nuotekų valyklos, kurioje nuotekų išvalymo laipsnis būtų BDS7 – 15 mg/l. Papildomi tretinio valymo įrenginių statybos darbai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos siūlymu, buvo pirkti kitu papildomu pirkimu. Viešojo pirkimo dokumentaciją ir joje nustatytus techninius reikalavimus parengė atsakovo iniciatyva pasamdyta UAB ,,Ardynas“, Rangovai šiame procese nedalyvavo. Užsakovui nustačius pirkimo objekto techninius reikalavimus, konkurso dalyviai negalėjo teikti tokių pasiūlymų, kurie jų neatitiktų. Užsakovas (Elektrėnų savivaldybės administracija) pripažino, kad Rangovų pasiūlymas yra tinkamas ir atitinka pirkimo dokumentus. Jei būtų daroma prielaida, kad nuotekų išvalymo laipsnis turi būti BDS7 – 7,24 mg/l, jų pateiktas pasiūlymas būtų atmestas. Darbų kokybės reikalavimai pasikeitė po Rangos sutarties sudarymo, apie tai Rangovai informavo užsakovą, kuris nurodė atlikti papildomus darbus ir pakeisti techninį projektą. Būtinybę atlikti papildomus darbus patvirtino ir FIDIC inžinierius – UAB ,,Grontmij Carl Bro“ – kuris sudarė Pakeitimo orderį Nr. 2 ir jame išsamiai išdėstė objektyvias sąlygas, lėmusias papildomų darbų poreikį. Reikalavimas dėl tretinio valymo projektavimo darbų atsirado po Rangos sutarties sudarymo, ką patvirtina Užsakovo reikalavimų III skyriaus V skirsnio 3.5.7 punkto nuostatos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. T1-186 ir VAGK 2015 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 3R-7(AG-450/04-2014). Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Agentūros 21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas keliamas dėl Agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. T1-186 ir VAGK 2015 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 3R-7(AG-450/04-2014) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas nesutiko su Agentūros direktoriaus įsakymu ir Komisijos sprendimu, todėl prašė teismą juos panaikinti. Esminiai pareiškėjo skundo argumentai yra tie, kad buvo būtina atlikti Pakeitimo orderyje Nr. 2 nurodytus papildomus darbus, nes tik Rangos sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad nuotekų išvalymo lygis turi būti ne BDS7 15 mg/l, kaip buvo nurodyta užsakovo pirkimo dokumentuose, o BDS7 7,24 mg/l. Rangos sutarties keitimas pagal Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.1 punktą buvo galimas. Be to, manė, kad jis negali būti įpareigotas grąžinti galimai netinkamai panaudotas paramos lėšas, o VAGK, priimdama ginčijamą sprendimą, peržengė savo kompetencijos ribas, nes už Agentūrą atliko vertinimą dėl to, ar buvo prielaidos taikyti Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.1 punkte nustatytas išimtis.
Reglamentas Nr. 16/2003 nustato įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo. Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnyje nustatyta, kad visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais. Tinkamos finansuoti išlaidos nurodytos Reglamento Nr. 16/2003 11–42 straipsniuose.
Grąžinimo taisyklėse nustatyta, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra sprendimas, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą. Pagal Grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktą sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma.
Kaip matyti iš ginčijamo Agentūros direktoriaus įsakymo ir 2014 m. lapkričio 11 d. išvados, dalis skirtos paramos lėšų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti, konstatavus, kad nebuvo pagrindo sudaryti Pakeitimo orderį Nr. 2 ir atlikti jame nustatytus papildomus darbus, nes Rangovai, prieš pateikdami pasiūlymą ir atlikdami projektavimo darbus, turėjo įvertinti statybvietę, jos aplinką, visus Užsakovo reikalavimus sudarančius dokumentus, statinio projekte detalizuoti techninio projekto sprendinius, o darbus vykdyti pagal statinio techninį projektą ir laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. atsižvelgiant į užsakovo pirkimo dokumentuose pateiktą nuorodą, kad nuotekų išvalymo rodikliai turi atitikti Nuotekų reglamento reikalavimus. Spręsdamas kilusį ginčą, teismas turi įvertinti, ar buvo objektyvus pagrindas taikyti Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.1 punkte nustatytas išimtis ir keisti rangos darbų apimtis.
Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.1 punkte nustatyta, kad sutarties šalys gali keisti rangos darbų apimtis tik esant nenumatytoms aplinkybėms. Inžinierius turi teisę inicijuoti ir siūlyti pakeitimus, susijusius su darbų kiekiais ir kokybe. Tokie pakeitimai (arba papildomi darbai) turi būti tiesiogiai susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis (4.12) arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties. Dėl kiekvieno tokio pakeitimo detaliai nustatoma jo įtaka sutarties kainai (14.1) ir baigimo laikui (8.2).
Kaip nurodyta Pakeitimo orderyje Nr. 2, jis sudarytas, nes pirkimo dokumentų Užsakovo reikalavimuose (III skyriaus V skirsnis), kurie yra Rangos sutarties dalis, buvo nurodyta, kad Rangovai turi suprojektuoti bei pastatyti nuotekų valyklą, kurioje nuotekų išvalymo laipsnis būtų BDS7 15 mg/l, tačiau Projekto vykdymo metu paaiškėjo, kad pagal išleidžiamų nuotekų poveikį (duomenys neskelbtini) upei ir Nuotekų reglamento 29 punktą, nuotekos turi būti išvalomos iki normos BDS7 7,24 mg/l. Rangovas turi rengti techninį projektą, kuriame būtų suprojektuotas ir tretinis valymas, priešingu atveju, nebūtų derinamas techninis projektas ir neišduotas statybos leidimas, todėl Projekto ir Rangos sutarties įgyvendinimas taptų neįmanomas. Pagal techninio projekto sprendinius technologijai turi būti naudojamas techninis vanduo gaunamas po tretinio valymo, tačiau nesant sprendimo dėl tretinio valymo grandies finansavimo ir statybos, turėtų būti naudojamas vanduo iš esamų gręžinių, kuris nėra tinkamas technologijai, todėl turi būti įrengti du nauji vandens gręžiniai. Be to, būtina išvežti susidariusias perteklinio dumblo sankaupas bei panaikinti dumblo saugojimo aikšteles (VAGK bylos III t., l. 77–79). Pareiškėjo teigimu, darbų apimties keitimas iš esmės buvo nulemtas netikslumų užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties, o tai atitinka Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.1 punkto reikalavimus.
Agentūros teigimu, visos dėl Pakeitimo orderyje Nr. 2 numatytų papildomų darbų patirtos išlaidos nėra tinkamos finansuoti, nes užsakovo pateiktuose pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad nuotekų išvalymo rodikliai turi atitikti Nuotekų reglamentą, vadinasi, tai, kad nuotekų išvalymo lygis turi būti ne BDS7 15 mg/l, o BDS7 7,24 mg/l, buvo aišku prieš pateikiant pasiūlymus ir sudarant Rangos sutartį, todėl Rangovai turėjo parengti tokį techninį projektą, kuriame būtų suprojektuotas ir tretinis valymas. Kita vertus, pareiškėjas teigia, kad Užsakovo reikalavimuose buvo nurodyta, kad projektuojamoje nuotekų valykloje pasiekiamas nuotekų išvalymo laipsnis turi būti BDS7 15 mg/l. Rangovai pateikė pasiūlymą suprojektuoti nuotekų valyklą, kurioje nuotekų išvalymo lygis būtų BDS7 15 mg/l, o ne BDS7 7,24 mg/l. Užsakovas pripažino, kad Rangovų pasiūlymas atitinka pirkimo objekto apimtį ir sudarė su jais Rangos sutartį. Tai, kad projektuojamoje nuotekų valykloje nuotekų išvalymo lygis turi būti BDS7 15 mg/l, patvirtina sudėtinė Rangos sutarties dalis – pirkimo dokumentų paaiškinimai. Apie tai, kad techniniame projekte turės būti suprojektuotas ir tretinis valymas, paaiškėjo tik Rangos sutarties vykdymo metu, kai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. gruodžio 12 d. atrankos išvadoje Nr. VR-1.7-8610 nurodė, kad projektuojamame įrenginyje išvalytos nuotekos turi atitikti Nuotekų reglamento reikalavimus, t. y. BDS7 turi būti 6 mg/l.
Bylos duomenys patvirtina, kad Projekto Bendrosios sutarties sąlygos yra FIDIC Geltonoji knyga (Pirmasis lietuviškas leidimas 2003) (Komisijos bylos II t., l. 173, III t., l. 1–47). Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Konkrečiųjų ir Bendrųjų sutarties sąlygų straipsnių, viršenybę turi Konkrečiosios sutarties sąlygos. Straipsnių nuostatos nepakeistos Konkrečiose sutarties sąlygose, galioja tokios redakcijos, kokia jos yra pateiktos Bendrosiose sutarties sąlygose.
Grįsdama savo sprendimą, Agentūra vadovavosi Bendrųjų sutarties sąlygų 4.10 punkto ir Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.1 ir 5.1 punktų nuostatomis, Techninių specifikacijų 3.1.1 punktu ir Užsakovo reikalavimų III skyriaus I skirsnio 3.1.2 punktu, kuriame nustatyta, kad turi būti vadovaujamasi Nuotekų reglamentu.
Bendrųjų sutarties sąlygų 4.10 punkte tiek, kiek juo rėmėsi atsakovas, nustatyta, kad užsakovas turi leisti rangovui iki pradžios datos susipažinti su visa užsakovo turima informacija apie statybvietės geologines bei hidrologines sąlygas, įskaitant aplinkos apsaugą. Užsakovas turi leisti rangovui susipažinti su visa tokio pobūdžio informacija, kurią jis įgyja po pradžios datos. Rangovas atsako už visos tokios informacijos išaiškinimą. Rangovas turi gauti visą būtiną informaciją apie riziką, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos arba paveikti pasiūlymą arba darbus. Rangovas turi pareigą patikrinti ir ištirti statybvietę, jos aplinką, anksčiau minėtus duomenis bei visą kitą turimą informaciją ir prieš pateikdamas pasiūlymą ištirti: statybvietės formą ir gamtinę aplinką, taip pat geologines sąlygas, hidrologines bei klimatines sąlygas; apimtį bei pobūdį darbo ir prekių, reikalingų vykdyti ir baigti darbus ir ištaisyti defektus; šalies įstatymus, procedūras bei darbo organizavimo praktiką; rangovo poreikius įeiti į statybvietę, įsikūrimą, įrangą, personalą, elektrą, transportą, vandenį bei kitas paslaugas.
Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.1 punkte tiek, kiek juo rėmėsi atsakovas, nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti darbus pagal statinio projektą ir vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais; rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (našumo, valymo efekto, atsparumo). Pagal Konkrečiųjų sutarties sąlygų 5.1 punktą rangovas, prieš pradėdamas projektavimo darbus, privalo įdėmiai išnagrinėti visus ,,užsakovo reikalavimus“ sudarančius dokumentus, technines specifikacijas, projektavimo sąlygas, nužymėjimo duomenis ir kitus su techninio projekto rengimu susijusius duomenis, išsamiai susipažinti su statybviete, patikrinti pagrindinius projektinius duomenis. Radęs klaidų, neatitikimų ar kitų trūkumų, kurie galėtų trukdyti rangovui vykdyti sutartyje numatytus darbus ar kitaip neigiamai paveikti darbų vykdymą, rangovas privalo informuoti inžinierių.
Techninių specifikacijų 3.1.1 punkte tiek, kiek juo rėmėsi atsakovas, nustatyta, kad darbų apimtį sudaro visų nuotekų valymo įrenginiams ir jų įrengimui reikalingų reikmenų tiekimas ir sumontavimas, visus darbus atliekant iki galo, įskaitant išbandymą, preliminarų įrengimų paleidimą į darbą ir perdavimą eksploatuoti sutinkamai su sutarties dokumentais, kuriuose reikalaujama pastatyti reikalavimus visiškai atitinkančius nuotekų valymo įrenginius (Komisijos bylos III t., l. 117–147).
Užsakovo reikalavimų III skyriaus (Techninių specifikacijų) I skirsnio 3.1.2 punkte tiek, kiek juo rėmėsi Agentūra, nustatyta, kad vienas iš teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, yra Nuotekų reglamentas.
Įvertinęs pareiškėjo, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, faktinį ir teisinį ginčijamo įsakymo pagrindą, byloje nustatytas aplinkybes, taikytiną teisę ir atsižvelgdamas į žemiau išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad Agentūros ir VAGK išvados dėl dalies paramos lėšų pripažinimo netinkamomis finansuoti yra nepagrįstos.
Visų pirma, teismas pažymėjo, kad Agentūros atsiliepime nepagrįstai nurodyta, kad Konkrečiųjų sutarties sąlygų 15.1 punkte nustatytos išimties – praleidimai projektiniuose dokumentuose – taikymas nagrinėjamu atveju neįmanomas, nes projektavimą atliko pats rangovas. Teismo vertinimu, atsakovas netinkamai aiškina nurodytas Konkrečiąsias sutarties sąlygas kilusio ginčo kontekste. Ginčas yra kilęs dėl to, kad, anot pareiškėjo, užsakovo parengtuose pirkimo dokumentuose (Užsakovo reikalavimuose) nuotekų išvalymo lygiui nustatytas reikalavimas neatitiko Nuotekų reglamento, todėl Rangos sutartis buvo sudaryta dėl nuotekų valyklos, kuri pasiektų žemesnį nei būtinas nuotekų išvalymo lygį, projektavimo ir statybos darbų.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad, vykdydama 2007 m. liepos 25 d. sutartį Nr. 03S-147 (Komisijos bylos III t., l. 110–116), Agentūra pavedė UAB ,,Ardynas“ parengti Projekto viešųjų pirkimų dokumentus – Užsakovo reikalavimus. Užsakovo reikalavimų III skyriuje yra išdėstytos Projekto Techninės specifikacijos, kurios yra sudėtinė Rangos sutarties dalis.
Užsakovo reikalavimų III skyriaus V skirsnyje nustatyta, kad: visi konkurso dalyviai turi paruošti pasiūlymus pagal projektinius principus, aprašytus specialiosiose techninėse sąlygose; konkurso dalyviai gali siūlyti įvairias nuotekų valymo technologijas, tačiau turi garantuoti, kad deklaruotas projektas pasieks reikalingus išvalymo parametrus (3.5.1 p.). Nuotekų valymui keliami reikalavimai nustatyti Užsakovo reikalavimų III skyriaus V skirsnio 3.5.7 punkte. Jame nurodyta, kad taikytini nuotekų išvalymo reikalavimai yra BDS5 15 mg/l (2 lentelė). Užsakovo reikalavimų III skyriaus V skirsnio 3.5.9.7 punkte nustatyta, kad rangovo techninis projektas turi būti parengtas skaičiuojant nuotekų išvalymo laipsnį pagal išleidžiamų po valymo nuotekų poveikį priimtuvui (upei), t. y. atliekant valytų nuotekų teršalų maksimalių koncentracijų skaičiavimus, kuomet dar nedaromas neigiamas poveikis upei. Išvalytų nuotekų kokybė turi tenkinti ES direktyvos 91/271 EEC ir Nuotekų reglamento reikalavimus. (duomenys neskelbtini) nuotekų valykloje siektini ištekančių išvalytų nuotekų parametrai turi būti parinkti tokie, kad neviršytų leistino poveikio nuotekų priimtuvui, t. y. nuotekos į (duomenys neskelbtini) upę neturi paveikti jos vandens kokybės tiek, kad tarša joje viršytų didžiausią leistiną koncentraciją – BDS7 6,7 mg/l (6 lentelė). Išvalyti nuotekas iki tokio lygio galima tik įrengus nuotekų valykloje tretinį valymą, kurio technologijos, naudojant smėlio filtrus, įdiegimas padidintų nuotekų valyklos rekonstrukcijas daugiau kaip 40 procentų. Kadangi (duomenys neskelbtini) upei nėra nustatyti vandensaugos tikslai, iki jų nustatymo siūloma vadovautis Nuotekų reglamentu ir nustatyti (duomenys neskelbtini) valytų nuotekų didžiausias leistinas koncentracijas pagal minimalius reikalavimus išvalytoms nuotekoms, t. y. BDS7 17 mg/l, BDS5 15 mg/l (7 lentelė).
Vykstant viešiesiems pirkimams, užsakovui buvo pateiktas paklausimas dėl Užsakovo reikalavimų III skyriaus V skirsnyje (2 ir 7 lentelėse) pateiktų nuotekų išvalymo reikšmių taikymo, taip pat reikalavimo atsižvelgti į nuotekų priimtuvą, prašant patikslinti nuotekų išvalymo parametrus, kuriuos turės pasiekti rekonstruojama nuotekų valykla. 2007 m. spalio 12 d. atsakymuose į gautus paklausimus (12 p.) nurodyta, kad reikalavimai valytoms nuotekoms pateikti 2 ir 7 lentelėse. Pagal Rangos sutartį, atsakymai į paklausimus yra sudėtinė jos dalis. Be to, pagal 2007 m. liepos 25 d. sutartį Nr. 03S-147 (Komisijos bylos III t., l. 110–116), Agentūra yra atsakinga už atsakymų į konkurso dalyvių paklausimus pateikimą (3.4.1 p.).
Rangovai – jungtinės veiklos pagrindu veikiančios akcinė bendrovė (toliau – ir AB) ,,Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“, UAB ,,EKO-L“ ir UAB ,,Kvėdarsta“ 2007 m. spalio 24 d. pateikė pasiūlymą Nr. 55347, kurio bendra kaina su PVM – 6 525 003,08 Eur (22 529 530,63 Lt) (Komisijos bylos II t., l. 159–162). Iš pasiūlymų priedų – Rangovų techninio pasiūlymo – matyti, kad pateiktas pasiūlymas suprojektuoti nuotekų valyklą, kurioje bus pasiekti tokie nuotekų išvalymo parametrai – BDS7 15 mg/l (Komisijos bylos I t., l. 171–185). Tarp užsakovo ir Rangovų sudarytoje Rangos sutartyje, kurios projektą Agentūra 2008 m. gegužės 6 d. raštu Nr. APVA-1712 (Komisijos bylos III t., l. 76) pripažino suderintu, nurodyta, kad užsakovas priima Rangovų 2007 m. spalio 24 d. pasiūlymą pilnai atlikti Projekto sutarties ,,(duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos rekonstrukcija“ darbus.
Rangos sutartyje nustatyta, kad ją sudaro ir sudedamosiomis sutarties dalimis yra laikomi tokie dokumentai (nurodyta svarbos tvarka): Rangos sutartis, pirkimo dokumentų paaiškinimai, pasiūlymo raštas ir priedas, Konkrečiosios sutarties sąlygos, Bendrosios sutarties sąlygos, Techninės specifikacijos ir Užsakovo reikalavimai, brėžiniai, bendros pasiūlymo sumos išskirstymas, rangovo techninis pasiūlymas ir kiti dokumentai bei priedai.
Sistemiškai įvertinęs nurodytas Rangos sutarties (jos sudedamųjų dalių) nuostatas, teismas konstatavo, kad, pagal Rangos sutartį, Rangovai įsipareigojo suprojektuoti (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklą, kurioje išvalytų nuotekų lygis būtų – BDS7 15 mg/l. Teismo vertinimu, toks nuotekų išvalymo parametrų reikalavimas buvo nustatytas Užsakovo reikalavimuose, Techninėse specifikacijose, viešųjų pirkimų dokumentų paaiškinimuose, Rangovų techniniame pasiūlyme.
Šių teismo išvadų nepaneigia ir atsakovo argumentai, kad Užsakovo reikalavimuose buvo nurodyta, jog nuotekų valykla turi būti projektuojama atsižvelgiant į Nuotekų reglamentą. Priimdama ginčijamą sprendimą, VAGK nurodė, kad Užsakovo reikalavimuose buvo nurodyta, jog nuotekos bus išleidžiamos į upę, todėl projektuojamai valyklai taikytini nuotekų išvalymo parametrai apskaičiuotini vadovaujantis Nuotekų reglamento 11.2 punkto nuostatomis ir Užsakovo reikalavimuose pateikta formule. Teismas su tokiomis Komisijos išvadomis nesutiko, nes anksčiau nurodytuose užsakovo parengtuose dokumentuose, kurie yra sudėtinė Rangos sutarties dalis, aiškiai nurodyta, kokie reikalavimai taikomi išvalytoms nuotekoms projektuojamoje nuotekų valykloje. Viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai tikslinosi dėl nuotekų išvalymui taikomų parametrų ir jiems buvo nurodyta, kad jie turi atitikti Užsakovo reikalavimų III skyriaus V skirsnio 2 ir 7 lentelėse pateiktus parametrus. Tretieji suinteresuoti asmenys pateikė užsakovui pasiūlymą suprojektuoti būtent tokius parametrus pasieksiančią nuotekų valyklą ir tokį pasiūlymą užsakovas pripažino tinkamu, Agentūra suderino Rangos sutarties, kurios sudedamąja dalimi yra Rangovų techninis pasiūlymas, projektą.
Prie pareiškėjo teismui pateikto skundo (20 priedas) pateikti kitų viešajame pirkime dalyvavusių tiekėjų techniniai pasiūlymai patvirtina, kad ir kiti tiekėjai sprendė, jog nuotekų išvalymo lygis turi būti toks, koks nurodytas Užsakovo reikalavimų III skyriaus V skirsnio 2 ir 7 lentelėse (I t., b. l. 46–58). Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė patvirtino, kad Rangovų pasiūlymas projektuoti nuotekų valyklą, kurioje nuotekos būtų išvalytos iki reikalavimo BDS7 7,24 mg/l, būtų atmestas.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Agentūra ir VAGK nepagrįstai nusprendė, jo Rangovai pažeidė Bendrųjų sutarties sąlygų 4.10 punkto ir Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.1 punkto nuostatas, nes prieš pateikdami pasiūlymą neįvertino visų Projektui tinkamai įgyvendinti reikšmingų dokumentų, statybvietės, jos aplinkos, geologinių, hidrologinių ir klimatinių sąlygų, todėl nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (našumo, valymo efekto, atsparumo).
Teismas pažymėjo, kad Konkrečiųjų sutarties sąlygų 5.1 punkto nuostatos reglamentuoja rangovo pareigas po rangos sutarties sudarymo. Gavęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. gruodžio 12 d. atrankos išvadą Nr. VR-1.7-8610, kad projektuojamam įrenginiui nebus išduotas statybos leidimas, nes projektuojamo įrenginio išvalytų nuotekų parametrai neatitinka Nuotekų reglamento, rangovas UAB ,,EKO-L“ kreipėsi į inžinierių, nurodydamas, kad nėra galimybės vykdyti sutartyje numatytus darbus. Įvertinus netikslumus, buvo nuspręsta atlikti papildomus Pakeitimo orderyje Nr. 2 nurodytus darbus, t. y. projektuoti tretinį valymą, įrengti papildomus gręžinius. Vadinasi, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad Rangovai pažeidė Konkrečiųjų sutarties sąlygų 5.1 punktą.
Tarp Inžinieriaus, Užsakovo ir Rangovų sudarytame Pakeitimo orderyje Nr. 2 yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl turėjo būti keičiama Rangos sutarties darbų apimtis. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, susiklostė būtent tokia situacija, kai dėl užsakovo parengtuose dokumentuose buvusių aiškių praleidimų ir netikslumų (netinkamai nurodytų techninių reikalavimų), Rangovai negalėjo užbaigti Rangos sutarties, t. y. statyti projektuojamą (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklą, o tai yra teisinis pagrindas taikyti Konkrečiųjų sutarties sąlygų 15.1 punkte nustatytą išimtį – keisti darbų apimtis. Pažymėtina, kad darbų apimties keitimui pritarė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (Komisijos bylos II t., l. 122).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Agentūra ir VAGK nepagrįstai pripažino, kad atlikus Pakeitimo orderyje Nr. 2 nustatytus papildomus darbus, buvo netinkamai panaudotos paramos lėšos, todėl jos yra netinkamos finansuoti. Ginčijami Agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymas Nr. T1-186 ir VAGK 2015 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 3R-7(AG-450/04-2014) yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini, o pareiškėjo skundas tenkintinas.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nustatyta, kad už skundo teismui per elektroninių ryšių priemones padavimą pareiškėjo atstovė, t. y. advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora ,,Raidla Lejins & Norcous“, 2015 m. vasario 11 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Kitų duomenų apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi ar atstovavimo išlaidas teismas neturi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas yra tenkintas, jam priteistas sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis.
III.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliaciniame skunde pažymi, kad iš Rangos sutarties nuostatų matyti, jog už darbų apimties numatymą, Projekto dokumentų parengimą, darbų suprojektavimą, normatyvinių reikalavimų pasiekimą bei visų Rangos sutarčiai įvykdyti reikalingų darbų įvykdymą atsakingas rangovas. Tokiu būdu rangovui tenka atsakomybė ir už galimai nenumatytus papildomus darbus ir tai jis turi įvertinti nustatydamas sutarties (pasiūlymo) kainą. Šiuo atveju vien paklausimas ir pirkimo sąlygų paaiškinimas neįrodo buvus aiškų praleidimą užsakovo dokumentuose, nes pagal FIDIC Geltonąją knygą, kurios pagrindu sudaryta Rangos sutartis, visa darbų projektavimo ir įvertinimo našta tenka rangovui, todėl Rangovai turėjo pastebėti užsakovo reikalavimų ir Nuotekų reglamento prieštaravimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-236 buvo nurodytas Užsakovo reikalavimų 1 skirsnio 3.1.2 punkte ir apie šio teisės akto keliamus reikalavimus turėjo būti žinoma iš anksto. Rangovo prievolė yra gauti, kiek tai praktiškai įmanoma, visą būtiną informaciją apie riziką, nenumatytas ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos arba paveikti pasiūlymą arba darbus. Taigi šiuo atveju nebuvo jokių nenumatytų fizinių sąlygų, kuriomis galėtų būti grindžiami papildomi darbai. Pagrindiniai reikalavimai, kuriais turėjo vadovautis Rangovai, buvo numatyti galiojančiuose teisės aktuose.
Pareiškėjas UAB Elektrėnų komunalinis ūkis pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti pareiškėjo naudai patirtas atstovavimo išlaidas.
Atsiliepime pažymi, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai dėl užsakovo parengtuose dokumentuose buvusių aiškių praleidimų ir netikslumų (netinkamai nurodytų techninių reikalavimų), Rangovai negalėjo užbaigti Rangos sutarties, o tai yra teisinis pagrindas taikyti Konkrečiųjų sutarties taisyklių 15.1 punkte numatytą išimtį. Akcentuoja, jog atsakovas apskritai nevertino, ar egzistavo Rangos sutartyje numatyti išimtiniai pagrindai dėl praleidimų konkursinėje dokumentacijoje ar nenumatytų fizinių sąlygų, motyvuodamas tuo, jog rangovas prisiima riziką dėl išimtinai visų Rangos sutarties vykdymo metu atsiradusių nenumatytų aplinkybių. Pažymi, kad remiantis Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.1 punktu, rangovas neprisiima rizikos dėl užsakovo netinkamai parengtos dokumentacijos. Taigi šiuo atveju atsakovas atsakingas už jo užsakymu parengtos viešojo pirkimo dokumentacijos trūkumus ir netikslumus. Kadangi nei atsakovas, nei jo samdyti specialistai, parengę viešojo pirkimo dokumentaciją, nenurodė tinkamo nuotekų išvalymo rodiklio, negalima laikyti, jog faktas dėl taikytino nuotekų išvalymo rodiklio buvo akivaizdus. Pažymi, kad Konkrečiųjų sutarties sąlygų 5.1 punkte numatytos pareigos rangovui tenka Rangos sutarties vykdymo metu, o ne iki jos pasirašymo, kaip teigia atsakovas. Todėl mano, jog pareiškėjo elgesys tiek Rangos sutarties vykdymo metu, tiek po pažeidimo nustatymo atitiko rūpestingo ir apdairaus subjekto standartą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino, kad viešojo pirkimo vykdymo metu pirkimo dalyviams buvo pateiktas paaiškinimas dėl nuotekų valymui taikytino 15 mg/l rodiklio, todėl pirkimo dalyviai turėjo juo vadovautis. Jei pasiūlymas būtų parengtas ne pagal pateiktą pirkimo dokumentų paaiškinimą, jis būtų atmestas kaip netinkamas. Tokius siūlymus pateikė ir kiti pirkimo dalyviai. Pažymi, kad atsakovas elgėsi nenuosekliai, nes atsakovas Rangos sutarties vykdymo metu nereiškė jokių prieštaravimų dėl papildomų darbų, tačiau vėliau laikėsi priešingos pozicijos. Akcentuoja, kad atsakovas reikalavimą grąžinti išmokėtas lėšas gali nukreipti tiesiogiai į rangovą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. T1-186 ir VAGK 2015 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 3R-7(AG-450/04-2014) teisėtumo.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2008 m. gegužės 13 d. tarp Elektrėnų savivaldybės administracijos ir AB ,,Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 03S-167 ,,(duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos rekonstrukcija“, kuria Elektrėnų savivaldybės administracija priėmė AB ,,Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ 2007 m. spalio 24 d. dienos pasiūlymą atlikti projekto ,,(duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos rekonstrukcija“ Nr. 2005/LT/16/C/PE/002 darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus.
AB ,,Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ jungtinės veiklos partneris UAB ,,EKO-L“ 2008 m. spalio 20 d. raštu Nr. R-08/45 ir 2008 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. R-08/67 informavo Agentūrą, Elektrėnų savivaldybės administraciją, AB ,,Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ ir FIDIC inžinierių UAB ,,Grontmij Carl Bro“, kad pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. gruodžio 12 d. atrankos išvadą Nr. VR-1.7-8610 projektuojamame įrenginyje išvalytos nuotekos turi atitikti Nuotekų reglamento reikalavimus, t. y. BDS7 turi būti 6 mg/l, todėl būtina spręsti dėl technologinių dokumentų keitimo ir apmokėjimo už papildomus darbus.
Projekto užsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kuri 2009 m. sausio 23 d. rašte Nr. (15-1)-D8-618 nurodė, kad projektuojami valymo įrenginiai turi atitikti Nuotekų reglamento 29 punkte nustatytas normas, todėl įrenginių statyba turi būti tęsiama, numatant antrąjį etapą, kuriame būtų pasiekti būtini nuotekų išvalymo rodikliai. Konkursinėje dokumentacijoje turi būti nustatytos aplinkosauginės ir finansinės priemonės papildomai nuotekų valymo grandžiai, kurioje bus galima pasiekti aukštesnį nuotekų išvalymo laipsnį.
Elektrėnų savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-26 Projekto užsakovo funkcijos buvo perduotos Elektrėnų savivaldybės įmonei UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“.
Tarp pareiškėjo ir Agentūros 2009 m. kovo 4 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 2009/GPG/07 ,,Dėl funkcijų, užduočių ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektą ,,Nemuno aukštupio baseino I paketo, I etapas“.
Tarp inžinieriaus UAB ,,Grontmij Carl Bro“, pareiškėjo ir Rangovų 2010 m. lapkričio 9 d. buvo sudarytas rangos sutarties Nr. 03S-167 ,,(duomenys neskelbtini) nuotekų valyklos rekonstrukcija“ pakeitimo orderis Nr. 2, kuriuo buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atliko Projekto valstybinį auditą ir surašė 2014 m. gegužės 19 d. ataskaitą Nr. FA-P-70-9-7, kurios 8 dalyje konstatavo, kad 105 519,29 Eur (364 337 Lt) išlaidos, kurios buvo patirtos atlikus Pakeitimo orderyje Nr. 2 nurodytus papildomus darbus, pagal Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio reikalavimus yra netinkamos finansuoti, nes Rangovai nevykdė savo pareigos ir neištyrė statybvietės ir jos aplinkos, visų reikšmingų dokumentų, todėl į pasiūlymą neįtraukė visų pirkimo dokumentuose numatytų darbų.
Agentūra atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir 2014 m. lapkričio 11 d. išvadoje konstatavo, kad dėl Pakeitimo orderyje Nr. 2 nurodytų papildomų darbų patirtos 105 519,29 Eur (364 337 Lt) išlaidos yra netinkamos finansuoti, nes, pagal Bendrųjų sutarties sąlygų nuostatas ir Technines specifikacijas, Rangovai turi atsakyti už tai, kad nepasiekė sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių. Rangovams turėjo būti žinomi nuotekų valymo įrenginiams keliami reikalavimai, nes jie turėjo galimybę susipažinti su visais Užsakovo reikalavimus sudarančiais dokumentais, be to, įsipareigojo vykdyti darbus pagal statinio projektą ir laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų.
Agentūros direktorius ginčijamu 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. T1-186 nusprendė, kad vykdant Projektą buvo netinkamai panaudotos Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšos ir pažeistos Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio nuostatos, todėl įpareigojo galutinį paramos gavėją – pareiškėją – grąžinti 53 170,52 Eur (183 587,17 Lt) paramos lėšų.
Nesutikdamas su tokiu Agentūros direktoriaus sprendimu, pareiškėjas padavė skundą VAGK, prašydamas jį panaikinti.
Išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą skundą, VAGK 2015 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 3R-7(AG-450/04-2014) jį atmetė.
Pareiškėjas UAB Elektrėnų komunalinis ūkis padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. T1-186 ir VAGK 2015 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 3R-7(AG-450/04-2014).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. T1-186 ir VAGK 2015 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 3R-7(AG-450/04-2014). Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Agentūros 21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
V.
Remiantis ginčijamu Agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu ir 2014 m. lapkričio 11 d. išvada, dalis skirtos paramos lėšų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti, konstatavus, kad nebuvo pagrindo sudaryti Pakeitimo orderį Nr. 2 ir atlikti jame nustatytus papildomus darbus, nes Rangovai, prieš pateikdami pasiūlymą ir atlikdami projektavimo darbus, turėjo įvertinti statybvietę, jos aplinką, visus Užsakovo reikalavimus sudarančius dokumentus, statinio projekte detalizuoti techninio projekto sprendinius, o darbus vykdyti pagal statinio techninį projektą ir laikantis teisės aktų reikalavimų.
Agentūros direktoriaus įsakymas priimtas remiantis Grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktu, pagal kurį sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Atsakovas priimtą įsakymą pagrindė tuo, jog pažeistas Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio reikalavimas, kad visos už įgyvendinimą atsakingos įstaigos turėtos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis arba susitarimais ir (arba) dokumentais. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.1 punktą, kuriame nustatyta, jog sutarties šalys gali keisti rangos darbų apimtis tik esant nenumatytoms aplinkybėms. Inžinierius turi teisę inicijuoti ir siūlyti pakeitimus susijusius su darbų kiekiais ir kokybe. Tokie pakeitimai (arba papildomi darbai) turi būti tiesiogiai susiję su nenumatytomis fizinėmis sąlygomis (4.12) arba aiškiai įrodomais praleidimais ir netikslumais užsakovo parengtuose projekto dokumentuose, dėl kurių negalima užbaigti sutarties. Dėl kiekvieno tokio pakeitimo detaliai nustatoma jo įtaka sutarties kainai (14.1) ir baigimo laikui (8.2).
Kaip minėta, Pakeitimo orderis Nr. 2 sudarytas, nes pirkimo dokumentų Užsakovo reikalavimuose, kurie yra Rangos sutarties dalis, buvo nurodyta, kad Rangovai turi suprojektuoti bei pastatyti nuotekų valyklą, kurioje nuotekų išvalymo laipsnis būtų BDS7 15 mg/l, tačiau Projekto vykdymo metu paaiškėjo, kad, pagal Nuotekų reglamento 29 punktą, nuotekos turi būti išvalomos iki normos BDS7 7,24 mg/l. Susiklosčius tokiai situacijai, Rangovai turėjo rengti techninį projektą, kuriame būtų suprojektuotas ir tretinis valymas, priešingu atveju, nebūtų derinamas techninis projektas ir neišduotas statybos leidimas, todėl Projekto ir Rangos sutarties įgyvendinimas būtų neįmanomas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, pritaria pareiškėjo pozicijai, kad darbų apimties keitimas iš esmės buvo nulemtas netikslumų Agentūros (jos iniciatyva pasamdyto UAB ,,Ardynas“) parengtuose viešojo pirkimo dokumentuose, dėl kurių nebuvo galima užbaigti sutarties, o tai atitinka Konkrečiųjų sutarties sąlygų 13.1 punkto reikalavimus. Minėtą poziciją pagrindžia toliau dėstomi faktai.
Vykdydama 2007 m. liepos 25 d. sutartį Nr. 03S-147, Agentūra pavedė UAB ,,Ardynas“ parengti Projekto viešųjų pirkimų dokumentus – Užsakovo reikalavimus. Užsakovo reikalavimų III skyriuje yra išdėstytos Projekto techninės specifikacijos, kurios yra sudėtinė Rangos sutarties dalis, pagal kurias nuotekų išvalymo laipsnis turi būti BDS7 – 15 mg/l. Vykstant viešiesiems pirkimams, užsakovui buvo pateiktas paklausimas dėl Užsakovo reikalavimų III skyriaus V skirsnyje (2 ir 7 lentelėse) pateiktų nuotekų išvalymo reikšmių taikymo, prašant patikslinti nuotekų išvalymo parametrus, kuriuos turės pasiekti rekonstruojama nuotekų valykla. 2007 m. spalio 12 d. atsakymuose į gautus paklausimus nurodyta, kad reikalavimai valytoms nuotekoms pateikti 2 ir 7 lentelėse. Pagal Rangos sutartį, atsakymai į paklausimus yra sudėtinė jos dalis. Be to, pagal 2007 m. liepos 25 d. sutartį Nr. 03S-147, Agentūra yra atsakinga už atsakymų į konkurso dalyvių paklausimus pateikimą (3.4.1 p.). Viešajame pirkime dalyvavusių tiekėjų techniniai pasiūlymai patvirtina, kad ir kiti tiekėjai sprendė, jog nuotekų išvalymo lygis turi būti toks, koks nurodytas Užsakovo reikalavimų III skyriaus V skirsnio 2 ir 7 lentelėse. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė patvirtino, kad Rangovų pasiūlymas projektuoti nuotekų valyklą, kurioje nuotekos būtų išvalytos iki reikalavimo BDS7 7,24 mg/l, būtų atmestas.
Pagal sudarytą Rangos sutartį, Rangovai įsipareigojo suprojektuoti (duomenys neskelbtini) nuotekų valyklą, kurioje išvalytų nuotekų lygis būtų BDS7 15 mg/l. Be to, toks nuotekų išvalymo parametrų reikalavimas buvo nustatytas ir Užsakovo reikalavimuose, Techninėse specifikacijose, viešųjų pirkimų dokumentų paaiškinimuose, Rangovų techniniame pasiūlyme. Apie tai, kad techniniame projekte turės būti suprojektuotas ir tretinis valymas, paaiškėjo tik Rangos sutarties vykdymo metu, kai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. gruodžio 12 d. atrankos išvadoje Nr. VR-1.7-8610 nurodė, kad projektuojamame įrenginyje išvalytos nuotekos turi atitikti Nuotekų reglamento reikalavimus, t. y. BDS7 turi būti 6 mg/l.
Taigi nagrinėjamu atveju matyti, jog viešojo pirkimo dokumentuose, už kurių parengimą buvo atsakinga Agentūra, buvo įtvirtintas teisės aktų neatitinkantis reikalavimas dėl išvalytų nuotekų lygio, Agentūra teikė paaiškinimą viešojo pirkimo dalyviams, kuriame taip pat nurodė neteisingus duomenis, visi viešojo pirkimo dalyviai teikė pasiūlymus pagal minėtus viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, apie tai, kad taikytinas kitas reikalavimas dėl išvalytų nuotekų lygio, sužinota tik pasirašius ir jau vykdant Rangos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog 2014 m. lapkričio 11 d. išvadoje Agentūra nepagrįstai nurodė, kad nebuvo pagrindo sudaryti Pakeitimo orderį Nr. 2 ir atlikti jame nustatytus papildomus darbus, nes Rangovai, prieš pateikdami pasiūlymą ir atlikdami projektavimo darbus, turėjo įvertinti statybvietę, jos aplinką, visus Užsakovo reikalavimus sudarančius dokumentus, statinio projekte detalizuoti techninio projekto sprendinius, o darbus vykdyti pagal statinio techninį projektą ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Minėtą poziciją paneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog papildomų darbų poreikis atsirado būtent dėl Agentūros viešojo pirkimo dokumentuose įrašymo neteisingo reikalavimo, o ne dėl vėliau, vykdant Rangos sutartį, pareiškėjo ar Rangovų atliktų veiksmų, siekiant ištaisyti situaciją, kai dėl teisės aktų neatitinkančio reikalavimo, viešojo pirkimo metu buvo nupirkti darbai, kurie negalėjo būti net pradėti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas ginčijamame įsakyme nurodyto Reglamento Nr. 16/2003 4 straipsnio pažeidimo nepagrindė, todėl jo konstatuoti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nebuvo pagrindo taikyti ir Grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktą, nes atsakovas neįrodė, jog projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma.
Be to, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015).
Nors nagrinėjamu atveju atsakovas tvirtina, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Agentūros išvada, tačiau pačiame įsakyme jokios nuorodos į šią išvadą nėra, iš įsakymo turinio nėra matyti, kad Agentūros išvada yra sudėtinė įsakymo dalis ir kad įsakymą pagrindžiantys motyvai yra išdėstyti išvadoje. Tuo tarpu Agentūra skundžiamame įsakyme jokių jo priėmimo motyvų nenurodė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įsakymas yra nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1223/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-180-602/2017).
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Nors pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti turėtas atstovavimo išlaidas, tačiau jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikia, todėl minėtas prašymas negali būti tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius