Procesinio sprendimo kategorija: 121.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-1498-494/2014 pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad jo nemokumą sukėlė ekonominė krizė šalyje, kurios metu verslo išsaugojimui buvo paskolinti pinigai. Pažymėjo, jog jokių pajamų negauna, darbo santykiai su UAB „Aivaras“ yra nutrūkę.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-03-27 nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjui M. K. terminą iki 2014-04-10 nutartyje nurodytiems pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai, o kai kreditorius juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai. Pareiškėjas pateikė kreditorių sąrašą pagal suėjusius reikalavimo terminus (priedas Nr. 4), kuriame nurodė vykdomųjų raštų, įrašų, patvarkymų išdavimo datas, t.y. dokumentų, pagal kuriuos vykdomas išieškojimas, datas, tačiau reikalavimų įvykdymo terminų (kada įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti) sąraše nenurodė. Skolininkų sąraše nenurodė gautinų lėšų gavimo termino (priedas Nr. 5) (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 6 p.). Kreditorių sąraše nurodyta, kad pareiškėjas skolingas AB „Lesto“ 4101,34 Lt, tačiau iš pateikto antstolio A. B. 2013-11-05 patvarkymo aišku, kad iš M. K. kreditoriui AB „Lesto“ išieškoma pagal du vykdomuosius dokumentus 4101,34 Lt pagal notaro vykdomąjį įrašą ir 677,97 Lt – pagal teismo įsakymą. Kreditorių sąraše nenurodyta 677,97 Lt suma, todėl neaišku, ar pareiškėjas atsiskaitė su kreditoriumi, ar ši skola liko neįtraukta į sąrašą dėl klaidos, todėl pareiškimas tikslintinas (LR CPK 115 str. 2 d.).

Pareiškėjas M. K. pateikė patikslintą pareiškimą, nurodydamas, jog jis buvo UAB „Eminera“ akcininku, bet įmonė bankrutavo. Pareiškėjas pasiskolino iš A. G. tam tikrą pinigų sumą.  Pagal 2010-03-20 teismo sprendimą M. K. kreditoriui turėjo grąžinti 42850 Lt. Pažymėjo, kad realiai nemokiu pareiškėjas tapo 2010 m. pradžioje.

2014-04-22 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas nutarė nustatyti pareiškėjui M. K. terminą iki 2014-05-06 nutartyje nurodytiems pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad M. K. patikslino kreditorių sąrašą pagal suėjusius reikalavimo terminus (priedas Nr. 5) ir skolą kreditoriui AB „Lesto“, tačiau kitų teismo nutartyje nurodytų trūkumų neištaisė – nepateikė įrodymų, kad skola banko naudai, remiantis laidavimo sutartimi, yra priteista solidariai iš UAB „Eminera“ ir pareiškėjo sutuoktinės K. K. (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 8 d.).

2014-05-06 pareiškėjas M. K. pateikė pareiškimą dėl trūkumų pašalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-05-14 nutartimi nutarė pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo laikyti nepaduotu ir su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad LR CPK 5 str. 1 d. nustato, jog kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau ši teisė nėra absoliuti, ji realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta ir visiems besikreipiantiems į teismą asmenims privaloma tvarka, kuri, be kitų reikalavimų, numato, kad teismui paduodami procesiniai dokumentai turi atitikti formos, turinio ir kitus reikalavimus, prie jų turi būti pateikiami reikalingi priedai (CPK 111 str., 113 str., 114 str.). Bylose dėl fizinių asmenų bankroto pareiškimas turi taip pat atitikti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Šie reikalavimai yra privalomi visiems į teismą besikreipiantiems asmenims su analogiškais pareiškimais. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas gali apginti asmens teises ar teisėtus interesus tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į teismą asmuo sąžiningai naudojasi savo teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pasirūpina tinkamu atstovavimu, teikia įrodymus ir kt. (CPK 42 str. 5 d.). Teismas pažymėjo, jog M. K. kreipusis į teismą pirmą kartą (2014-01-13) su analogišku prašymu, tiek kreipusis pakartotinai (2014-03-17) teismo nutartyse (2014-01-20, 2014-02-10, 2014-03-27, 2014-04-22) buvo nurodyti pareiškimo konkretūs trūkumai ir paskirtas terminas jiems pašalinti (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 3 d. 1 p.), tačiau pareiškėjas nurodytų trūkumų nepašalino, nutarčių neskundė. Jeigu pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, jis turi teisę prašyti tokius įrodymus išreikalauti teismo, prieš tai nurodęs priežastis, kodėl tokių įrodymų pateikti negali (CPK 112 str. 3 p., 135 str. 2 d.). Pareiškėjas teigė, kad neturi lėšų samdytis advokato, tačiau ši aplinkybė neatleidžia jo nuo įstatymo ir teismo nurodymų vykdymo. Be to, pareiškėjas gali pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba (CPK 20 str.) ir kreiptis dėl valstybės garantuotos teisinės pagalbos suteikimo bei įstatymus atitinkančio pareiškimo parengimo. Pareiškimas teisme gautas 2014-03-17, jam buvo nustatytas, vėliau pratęstas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teismo nutartyse buvo nurodyti konkretūs trūkumai, tačiau pareiškėjas daugiau nei per pusantro mėnesio pareiškimo trūkumų neištaisė, reikalingų įrodymų nepateikė, termino pratęsti trūkumams šalinti teismo neprašė, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad trūkumai bus operatyviai ištaisyti. Teismas konstatavo, jog M. K. pareiškimo trūkumai nepašalinti, todėl pareiškimas laikytinas nepaduotu ir su priedais grąžintinas pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d.). Teismas išaiškino M. K., kad ši nutartis nekliudo, pašalinus teismo nurodytus trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą su pareiškimu (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 9 p., 7 str. 1 d. 6 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas M. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad teismo nurodytos laidavimo sutarties pareiškėjas nerado, tačiau į bylą pateiktas vykdomasis raštas, kuriame aiškiai nurodyta, jog laidavimo sutarties pagrindu yra priteista suma, palūkanos ir delspinigiai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formalūs pareiškimo trūkumai neturi būti vertinami, kaip užkertantys kelią bylos nagrinėjimui iš esmės. Teismas turėtų remtis LR CPK įtvirtintais protingumo ir teisingumo principais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.  Ieškovui pateikus teismui ieškinį, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo. Teismas, nustatęs, kad pateikto pareiškimo forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, priėmimo klausimą gali išspręsti CPK nustatyta tvarka.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 d.).

Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str.).

Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (LR CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, perduodant klausimą dėl pareiškimo priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas fizinių asmenų bankroto bylas, yra aktyvus. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas pareiškimas atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, ar nurodyti pareiškimo dalykas (reikalavimas) ir faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Nustatęs, kad pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, teismas priima nutartį skirti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Pažymėtina, jog iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar pateikti įrodymai pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus ir pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

Pažymėtina, kad teismas bylose dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo privalo būti aktyvus. Aplinkybė, jog pareiškėjas M. K. nepateikė laidavimo sutarties, kurios pagrindu skola AB SEB banko naudai priteista iš UAB „Eminera“ ir pareiškėjo sutuoktinės K. K. solidariai, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas nepašalino esminio pareiškimo trūkumo. Bylos duomenimis pareiškėjas pateikė 2009-10-14 Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-4976-431/2009, kuriame aiškiai nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2009-08-26 sprendimu nusprendė priteisti ieškovui AB SEB bankas iš atsakovų UAB „Eminera“ ir K. K. solidariai 102594,93 Lt skolos ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-07-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Aplinkybė, jog pareiškėjas nepateikė 2009-10-14 Vilniaus apygardos teismo sprendimo kopijos, nesudaro pagrindo pareiškimą laikyti nepaduotu, nes šio sprendimo kopija yra Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje, kuria gali naudotis visi Lietuvos teismai. Pažymėtina, kad LITEKO duomenų bazėje yra duomenys, kad pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2013-12-13 sprendimą (civilinė byla Nr. B2-2626-881/2013) Bankrutavusi UAB „Eminera“ (į. k. 286477570) pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, išregistruojant ją iš Juridinių asmenų registro.

Tai, kad pareiškėjas M. K. nepateikė visų pirminių rašytinių duomenų ir pirmosios instancijos teismui kyla abejonė dėl įrodymų pakankamumo, nesudaro teisinio pagrindo pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, nes, sprendžiant pareiškimo priėmimą, nėra sprendžiamas pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

LR CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ruošiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės, pirmosios instancijos teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išsprendimui, tačiau nepakankamas papildomų įrodymų pateikimas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje negali būti pagrindu pareiškėjo pareiškimą laikyti nepaduotu. Įstatymų leidėjas Fizinių asmenų bankroto įstatyme yra numatęs, kad fizinio asmens bankroto byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ginčo teisena).

Pirmosios instancijos teismas po pareiškimo priėmimo ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (LR CPK 7 str., 8 str., 225 str.). Pirmosios instancijos teismo siekis išvengti ilgo pasiruošimo bylos nagrinėjimui negali užkirsti kelio pareiškėjui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo ir riboti asmens procesinių teisių formaliu pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Bylos išnagrinėjimas iš esmės tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti asmens teises į apeliaciją. Nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str., 338 str.).

Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. Teismas nevertina naujai pateiktų įrodymų, nes klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant neriboti asmens procesinių teisių dėl apeliacijos (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 338 str., LR Fizinių asmenų bankroto įstatymas). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  337 str. 1 d. 3 p., teismas

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškimo priėmimo Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. 

Teisėja                                                                                                                                             Neringa Švedienė