Administracinė byla Nr. eI-8143-428/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01820-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.5; 53.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N DI M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 30 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė :

Pareiškėja viešoji įstaiga Kazlų Rūdos socialinės paramos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolieriaus (toliau – ir Savivaldybės kontrolierius) 2022 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. KĮ-5 „Dėl sprendimo atlikti tikrinimo procedūras ir vertinimą VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre“.

Pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamu įsakymu buvo nuspręsta viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centre atlikti tikrinimą ir įvertinti ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimą, naudojimą, apskaitą, inventorizavimą, nusidėvėjimą ir nurašymą 2019–2022 metais. 

Pareiškėjos nuomone, Savivaldybės kontrolierius neturėjo teisės priimti skundžiamo įsakymo, kuriuo nusprendė atlikti tikrinimo procedūras Centre. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kompetencija ir įgaliojimai yra nustatyti ir apibrėžti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymo) 27 straipsnyje, kurio 1 dalies punkte numatyta, jog savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba turi teisę atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą tik savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse.

Centras nėra savivaldybės administravimo subjektas, taip pat savivaldybės valdoma įmonė ar Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos padalinys, todėl Savivaldybės kontrolierius neturėjo teisės priimti skundžiamo įsakymo, kuriuo nusprendė atlikti tikrinimo procedūras Centre.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Centras yra viešoji įstaiga, kurios steigėjai yra Kazlų Rūdos savivaldybės taryba, religinė bendruomenė Vilkaviškio vyskupijos Kazlų Rūdos Caritas ir religinė bendruomenė Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus širdies parapija. Centras nevaldo ir nesinaudoja Kazlų Rūdos savivaldybei priklausančiu turtu, kuris nurodytas skundžiamame įsakyme ir kurio įsigijimą, naudojimą, apskaitą, inventorizavimą, nusidėvėjimą ir nurašymą nusprendė tikrinti Savivaldybės kontrolierius.

Atkreipė dėmesį, jog skundžiamame įsakyme nenurodytas joks teisinis pagrindas, suteikiantis Savivaldybės kontrolieriui teisę atlikti tikrinimo procedūrą Centre, bei kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, todėl skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. 

Nurodė, jog skundžiamas įsakymas yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl turėtų būti naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovė Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog nors Centras yra viešoji įstaiga, tačiau, pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, viešojo administravimo subjektai yra ir viešosios įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

Pažymėjo, jog globos centro funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 192 straipsnis. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 patvirtinto Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo 3 punktą, pagalbą budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams teikia ir (ar) organizuoja globos centro specialistai.

Centro įstatų 13 punkte numatyta, jog vienas iš Centro veiklos tikslų yra vykdyti globos centro funkcijas ir kitas vykdytino atvejo vadybos funkcijas, koordinuoti atvejo vadybos procesus. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. TS-7 Centrui buvo pavesta nuo 2018 m. kovo 1 d. vykdyti globos centro funkcijas (organizuojant budinčių ir socialinių globėjų veiklą).

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 patvirtinto Atvejo vadybos aprašo 6 punkte yra numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo suteikia įgaliojimus vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus socialinių paslaugų įstaigoms. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. AT-312 Centrui suteikti įgaliojimai nuo 2018 m. liepos 1 d. vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus.

Atkreipė dėmesį, jog Centras, pagal minėtų teisės aktų nuostatas vykdydamas globos centro ir atvejo vadybos funkcijas, vykdo jam pavestas viešojo administravimo funkcijas ir priima administracinius sprendimus bei atlieka minėtų sprendimų įgyvendinimo priežiūrą. Šių funkcijų vykdymui finansuoti yra sudarytos ir atitinkamos finansavimo sutartys, kurių pagrindu minėtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimui Centrui yra perduodamos ir savivaldybės piniginės lėšos, paslaugų teikimo sutartys. Todėl Centro veikla yra ne tik kad finansuojama iš savivaldybės biudžeto, tačiau Centras pagal jam suteiktus administracinius įgaliojimus vykdo ir jam pavestas viešojo administravimo funkcijas, taip pat yra atsakingas už jų įgyvendinimą. Kadangi Centras yra savivaldybės administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis), todėl Tarnyba turi teisę ir pareigą tikrinti Centro valdomą ir naudojamą Savivaldybės turtą ir pinigines lėšas (Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėjo, jog Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos, kaip Centro dalininko, indėlis sudaro 348 916,25 Eur sumą, piniginės lėšos perduotos Centrui įsigyti materialųjį turtą. Centras naudojasi ir jam panaudos pagrindu perduotu nekilnojamuoju turtu. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos, kaip dalininko, įnašas kartu yra savivaldybės finansinis turtas. Todėl Centras naudojasi ne tik Kazlų Rūdos savivaldybės jam suteiktu nekilnojamuoju turtu, tačiau naudojasi ir Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos, kaip dalininko, perduotomis piniginėmis lėšomis. Taip pat Centro veikla yra finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžetų bei kitų viešųjų finansavimo šaltinių. Centras vykdo ir jam pavestas viešojo administravimo funkcijas, todėl jis yra Savivaldybės administravimo subjektas, įgyvendinantis jam Savivaldybės pavestas viešojo administravimo funkcijas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, prižiūrėdama, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.

Savivaldybės kontrolierius skundžiamą įsakymą priėmė vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 1 d.), Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-172 patvirtintų Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 16.7 papunkčiu, atsižvelgdamas į Kazlų Rūdos savivaldybės mero 2022 m. liepos 7 d. motyvuotą siūlymą ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. Išankstinio rizikos vertinimo ataskaitoje nustatytus rizikos veiksnius.

Dėl Savivaldybės kontrolieriaus teisės atlikti tikrinimo procedūrą

Savivaldybės taryba savivaldybės kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti steigia juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, kuriai vadovauja ir už jos veiklą atsako savivaldybės kontrolierius (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 8 punktas (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 1 d.)).

Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 1 d.) suteikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai teisę prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, bei atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse, taip pat atlikti įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas.

Pareiškėja yra viešoji įstaiga. Viešųjų įstaigų steigimo, jų veiklos ir kitus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas (toliau – ir Viešųjų įstaigų įstatymas). Atitinkamai savivaldybių kompetenciją steigiant viešąsias įstaigas reglamentuoja ir Vietos savivaldos įstatymas (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 1 d.).

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 1 d.), savivaldybės tarybai yra suteikta kompetencija steigti viešąsias įstaigas (kurių savininkė yra savivaldybė); dalyvauti jų steigime bei priimti sprendimus dėl viešųjų įstaigų (kurių dalininkė yra savivaldybė) steigimo, taip pat vykdyti juridinių asmenų, kurių dalyvė yra savivaldybė, priežiūrą.

Viešoji įstaiga, įsteigta pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešosios įstaigos steigėju gali būti tik savivaldybė arba savivaldybė ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. Jeigu steigėjas yra savivaldybė, savivaldybės taryba priima sprendimą steigti viešąją įstaigą. Jeigu steigėjų yra ne vienas, viešosios įstaigos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai.

Viešosios įstaigos nuosavą kapitalą sudaro: dalininkų kapitalas, pelnas arba nuostoliai, turto vertės pokyčių rezervas, pelno rezervai. Viešoji įstaiga gautą paramą ar kitas negrąžintinai gautas lėšas privalo naudoti tik paramos davėjo nurodytais tikslais. Viešoji įstaiga negali priimti paramos, jei paramos davėjas nori, jog šios lėšos būtų naudojamos kitokiems nei numatyta įstaigos įstatuose tikslams (Viešosios įstaigos įstatymo 13 ir 14 straipsniai).

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybei yra suteikta teisė viešąsias įstaigas steigti tiek vienai, tiek kartu su kitais asmenimis, būti šios įstaigos dalininke, įnešti turtinius ar piniginius įnašus. Kai steigėjas yra tik savivaldybė, yra priimamas atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas, o kai savivaldybė yra tik vienas iš steigėjų – su visais steigėjais pasirašoma viešosios įstaigos steigimo sutartis.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtino, jog Centras įsteigtas 2003 m. rugsėjo 22 d. steigimo sutartimi. Pagal minėtą steigimo sutartį, vienas iš trijų Centro steigėjų yra Kazlų Rūdos savivaldybė. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos, kaip vieno iš steigėjų, įnašas sudarė 70 000 Lt. Religinės bendruomenės Vilkaviškio vyskupijos Kazlų Rūdos Caritas, kaip Centro steigėjo, įnašas sudarė 100 Lt. Kito steigėjo religinės bendruomenės Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus širdies parapijos įnašo pastatų vertė sudarė 40 500 Lt. Pagal steigėjų įnašų dydžius Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos įnašas Centro steigimo metu sudarė daugiau kaip pusę visų įnašų. Bylos duomenys patvirtina, jog einamuoju laikotarpiu Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos, kaip dalininko, indėlis didžiausias – 348 916,25 Eur, kurį sudaro atliktų darbų vertė (32 813,98 Eur), grynieji pinigai (198 431,97 Eur), perduotas turtas (117 670,30 Eur) (2022 m. rugpjūčio 2 d. Išankstinio rizikos vertinimo ataskaitos duomenys). 

Iš bylos duomenų nustatyta, jog Kazlų Rūdos savivaldybė su Centru yra sudariusi centro paslaugų finansavimo sutartis (2022 m. sausio 18 d. Globos centro paslaugų finansavimo sutartis Nr. S-34 ir 2022 m. sausio 10 d. Socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą, paslaugos Kazlų Rūdos savivaldybėje finansavimo sutartis Nr. S-18). Nurodytų sutarčių pagrindu Centras finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. TS-7 ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. AT-312 Centrui perduotos administravimo funkcijos, kurios apima pagalbą vaiko budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams, kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ir atvejo vadybą. Nurodytos funkcijos neprieštarauja Centro veiklos tikslams, tarp kurių yra vykdyti globos centro ir atvejo vadybos funkcijas bei koordinuoti atvejo vadybos procesus (Centro įstatų 13 punktas).

Pažymėtina, jog, pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 punktą, kitais viešojo administravimo subjektais gali būti ir viešosios įstaigos, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, apibendrintai galima teigti, kad Centras, atlikdamas globos centro ir atvejo vadybos funkcijas, vykdo Kazlų Rūdos savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios institucijų perduotas viešojo administravimo funkcijas ir savo veiklos tikslams įgyvendinti naudoja Kazlų Rūdos savivaldybės, kaip vieno iš steigėjo, perduotu turtu ir savivaldybės biudžeto lėšomis pirmiau minėtoms savivaldybės perduotoms funkcijoms įgyvendinti. Taigi, Centras pagal nurodytas veiklos funkcijas, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ir įgyvendinamos naudojant savivaldybės turtą, laikytinas savivaldybės administravimo subjektu, įgaliotu atlikti viešąjį administravimą (viešąją paslaugą). 

Galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai (redakcija, galiojusi iki 2023 m. balandžio 1 d.) suteikė savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai teisę prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kiti piniginiai ištekliai, bei atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administravimo subjektuose, taip pat atlikti įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas.  

Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 7, 8 ir 9 punktuose buvo numatyta, jog savivaldybės kontrolierius pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą, įgyvendina įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas (7 punktas); nurodo audituotų subjektų vadovams jų veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai (8 punktas); teikia merui, savivaldybės vykdomajai institucijai, audituotų subjektų vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų (9 punktas).

Be to, Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-172 patvirtintų Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 14 punkte numatyta, jog Tarnybos veiklos tikslas – prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Tų pačių nuostatų 16.1 papunktis suteikia Tarnybai teisę atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse.

Taigi, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog skundžiamas įsakymas, kuriuo nuspręsta Centre atlikti tikrinimą ir įvertinti ilgalaikio bei trumpalaikio turto įsigijimą, naudojimą, apskaitą, inventorizavimą, nusidėvėjimą ir nurašymą 2019–2022 metais, yra priimtas kompetentingo subjekto. Pagal minėtų teisės aktų reglamentavimą, Savivaldybės kontrolierius ir jo Tarnyba turi teisę vykdyti skundžiamame įsakyme nurodytą tikrinimo ir vertinimo procedūrą dėl savivaldybės turto ir piniginių lėšų naudojimo savivaldybės administravimo subjektuose, nagrinėjamu atveju viešojoje įstaigoje Kazlų Rūdos socialinės paramos centre, kurio veiklai būtent ir naudojamas savivaldybės turtas bei piniginės lėšos iš savivaldybės biudžeto.

Skundžiamame įsakyme nurodytas administracinio sprendimo priėmimo teisinis pagrindimas (Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų 16.7 papunktis) bei faktinės aplinkybės apie nustatytus rizikos veiksnius, kurios išdėstytos atskiruose dokumentuose, t. y. 2022 m. liepos 7 d. Kazlų Rūdos savivaldybės mero motyvuotame siūlyme ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. Išankstinio rizikos vertinimo ataskaitoje. Būtent minėtuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės nulėmė skundžiamo įsakymo priėmimą. 

Teismo vertinimu, skundžiamas įsakymas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose numatytus reikalavimus administraciniam sprendimo turiniui, jo pagrįstumui ir motyvuotumui.

Kadangi skundžiamas įsakymas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo įsakymo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodo, jog už advokato suteiktas teisines paslaugas iš viso susidarė 1 677,06 Eur dydžio išlaidos. Papildomai atstovas pateikė PVM sąskaitas faktūras bei dokumentus, patvirtinančius minėtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.

Atsakovės pateiktoje 2023 m. vasario 23 d. teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė susipažinimas su ieškovės ieškiniu ir atsiliepimo parengimas (459 Eur + PVM), pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas (135 Eur + PVM). Iš viso patirta suma – 718,74 Eur. Rekomendacijų 8.2 papunktyje įtvirtinta, kad už atsiliepimo parengimą taikomas 2,5 koeficientas. Atsakovės atsiliepimas teismui buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 19 d. (2022 m. III ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 729,90 Eur). Maksimalus dydis už atsiliepimo parengimą – 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur x 2,5 (koeficientas)). Rekomendacijų 8.16 papunktyje įtvirtinta, kad už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, taikomas 0,4 koeficientas. Maksimalus dydis už prašymo parengimą – 691,96 Eur (1 729,90 Eur x 0,4 (koeficientas)). Rekomendacijų 8.19 papunktyje įtvirtinta, kad už vieną pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Maksimalus dydis už pasirengimą bylos nagrinėjimui – 345,98 Eur (1 729,90 Eur x 0,1 (koeficientas) x 2). Įvertinus pateiktus duomenis, atsakovės prašoma priteisti 718,74 Eur suma už minėtas paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 bei 8.19 papunkčiuose numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.

Atsakovės pateiktoje 2023 m. gegužės 29 d. teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė atsiliepimo į apeliantės pateiktą atskirąjį skundą parengimas (396 Eur + PVM). Iš viso patirta suma – 479,16 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktyje įtvirtinta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas. Atsakovės atsiliepimas teismui buvo pateiktas 2023 m. gegužės 3 d. (2023 m. II ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2022 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 900,30 Eur). Maksimalus dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 4 750,75 Eur (1 900,30 Eur x 2,5 (koeficientas)). Įvertinus pateiktus duomenis, atsakovės prašoma priteisti 479,16 Eur suma už minėtas paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.

Atsakovės pateiktoje 2023 m. rugsėjo 11 d. teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė atsiliepimo parengimas (396 Eur + PVM). Iš viso patirta suma – 479,16 Eur. Rekomendacijų 8.2 papunktyje įtvirtinta, kad už atsiliepimo parengimą taikomas 2,5 koeficientas. Atsakovės atsiliepimas teismui buvo pateiktas 2023 m. liepos 5 d. (2023 m. III ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 959,90 Eur). Maksimalus dydis už atsiliepimo parengimą – 4 899,75 Eur (1 959,90 Eur x 2,5 (koeficientas)). Įvertinus pateiktus duomenis, atsakovės prašoma priteisti 479,16 Eur suma už minėtas paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.

Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas atsakovės naudai, konstatuotina, kad atsakovė patyrė 1 677,06 Eur (718,74 Eur + 479,16 Eur + 479,16 Eur) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos jai iš pareiškėjos (ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centro skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti. Priteisti atsakovei Kazlų Rūdos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai iš pareiškėjos viešosios įstaigos Kazlų Rūdos socialinės paramos centro 1 677,06 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir šešis centus) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                                                               Jolanta Medvedevienė

                 Ramūnas Šarka

                                                                                                                 Asta Urbonienė