Civilinė byla Nr. 2A-628-431/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04006-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.;
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Centro kubas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui UAB „Centro kubas“ dėl įsiskolinimo už šilumos energiją bei palūkanų priteisimo, dalyvaujant trečiam asmeniui Vilniaus miesto žydų religinei bendruomenei „Chassidie Chabad Lubavitch“,
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodo, kad tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį pastate, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Atsakovas UAB „Centro kubas“ su trečiu asmeniu Vilniaus m. žydų religine bendruomene „Chassidie Chabad Lubavitch“ 2010-08-26 sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu trečias asmuo įsigijo Patalpas pastate. 2012 m. birželio 7 d. Lietuvos Apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1370/2012 išnagrinėjo atsakovo ir trečiojo asmens ginčą dėl aukščiau paminėtų patalpų nuosavybės ir nutartimi patvirtino taikos sutartį. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį atsakovas ir trečiasis asmuo iš dalies nutraukia 2010 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3-4456) ir grąžina dalį pagal šią sutartį parduoto turto ieškovui. Taikos sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad Patalpos grąžinamos su įsiskolinimais už suteiktas komunalines paslaugas bei visais kitais įsipareigojimais, atsiradusiais per laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo iki taikos sutarties įvykdymo. Atsižvelgiant į šią teismo patvirtintą taikos sutartį bei į tai, kad už Patalpas yra susidaręs įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-06-06, prašė priteisti už šilumos energiją, karštą vandenį, cirkuliaciją ir šilumos pardavimo mokestį 13035,01 Lt įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė ieškinį patenkinti pilnai. Priteisti iš atsakovo UAB „Centro kubas“ ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 13 035,01 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 035,01 Lt sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2013-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 435,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį pastatui, esančiam Bokšto g. 19, Vilniuje.
Atsakovas su trečiuoju asmeniu 2010-08-26 sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo- pardavimo sutartį, kurios pagrindu trečias asmuo įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutarties 4.10.2-4.10.3 punktuose nustatyta, kad pardavėjas turi teisę neatlygintinai naudotis dalimi perleistų patalpų nuo sutarties pasirašymo iki visiško pirkėjo atsiskaitymo pagal sutartį. Sutarties 4.10.5 punkte nustatyta, kad pardavėjas iki neatlygintino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais privalo mokėti visus mokesčius ir mokėjimus.
2012 m. birželio 7 d. Lietuvos Apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1370/2012 išnagrinėjo atsakovo ir trečiojo asmens ginčą dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir nutartimi patvirtino taikos sutartį. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį atsakovas ir trečiasis asmuo iš dalies nutraukė 2010 -08-26 sudarytą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3-4456) ir atsakovui buvo grąžintos visos patalpos, išskyrus negyvenamąsias patalpas – maitinimo patalpos su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Taikos sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad nekilnojamieji daiktai grąžinami su įsiskolinimais už suteiktas komunalines paslaugas bei visais kitais įsipareigojimais, atsiradusiais per laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo iki taikos sutarties įvykdymo.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje dalyvavusiems asmenims įgyja nenuginčijamumo savybę. Remiantis aplinkybėmis, kad tarp atsakovo ir trečio asmens sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo- pardavimo sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo buvo neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, bei tuo, kad atsakovo ir trečiojo asmens atžvilgiu yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kurios pagrindu atsakovas prisiėmė prievolę padengti visus įsiskolinimus, teismas vertino, kad ieškovas pareiškė ieškinį tinkamam atsakovui. Būdamas patalpų savininkas, atsakovas privalo mokėti už ieškovo pateiktą šilumą. Nors rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau laikytina, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Atsakovo patalpoms buvo tiekiama šilumos energija, todėl laikytina, kad ieškovas ir atsakovas šilumos pirkimo – pardavimo sutartį sudarė konkliudentiniais veiksmais. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 13035 Lt skolą už šilumos energiją yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 str., 6.383 str. 1 d.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas UAB „Centro kubas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliacinį skundą grindė argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius santykius ir jų pareigas grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1370/2012 patvirtintos UAB „Centro kubas“ ir Vilniaus m. žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ taikos sutarties 6 punkto nuostata. Pažymėjo, jog minėtu taikos sutarties 6 punktu yra apibūdinti grąžinamų daiktų požymiai – grąžinami daiktai su neapmokėtomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau minėtu punktu nėra susitarta, kad kokie nors Vilniaus m. žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ įsipareigojimai tretiesiems asmenims būtų perkeliami UAB „Centro kubas“, ar kad UAB „Centro kubas“ perkeliama buvusio savininko – Vilniaus m. žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ prievolė atsiskaityti už komunalines paslaugas su jai šias paslaugas teikusiomis bendrovėmis. UAB „Centro kubas“ perėmė daiktines teises į tam tikrais požymiais apibūdintą turtą, bet ne su šiuo turtu susijusias Vilniaus m. žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitc“ prievoles minėtai religinei bendruomenei paslaugas teikusioms bendrovėms. Taikos sutarties sąlyga buvo siekiama nustatyti tarpusavio prievolinį santykį ateityje. UAB „Centro kubas“ neperėmė Vilniaus m. žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ teisių ir pareigų vykdant įsipareigojimus, atsiradusius tuo laikotarpiu, kai turtą valdė ir juo naudojosi Vilniaus m. žydų religinė bendruomenė „Chassidie Chabad Lubavitch“. Todėl ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Ankstesniu savo ieškiniu ieškovas skolą už šilumos energiją, tiektą iki 2012-01-01, prisiteisė iš Vilniaus m. žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“, tuo patvirtindama, kad būtent šį asmenį laiko skolinga už susidariusias skolas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, kad tik daiktinės teisės seka paskui daiktą, o kadangi ieškovo prašoma priteisti skola nėra susijusi su daiktinėmis teisėmis, už visą sunaudotą energiją turi sumokėti ją sunaudojęs asmuo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija prašė palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys iš esmės susitarė dėl turto bei skolų, susijusių su tuo turtu, perėmimo, paskirstymo tarp šalių. Pagal šią teismo patvirtintą taikos sutartį apeliantas sutiko, kad taikos sutarties 1 punkte nurodyti nekilnojamieji daiktai (čia nurodytų objektų sąrašas didesnis nei bendrovės ieškinyje dėl skolos už šilumos energiją priteisimo) ieškovui grąžinami su įsiskolinimais už suteiktas komunalines paslaugas bei visais kitais įsipareigojimais, atsiradusiais per laikotarpi nuo 2010-08-26 Nekilnojamųjų daiktu pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iki taikos sutarties įvykdymo. Iš esmės apeliantas prisiėmė visus su turtu susijusius įsipareigojimus, visas skolas už komunalines paslaugas, teiktas taikos sutartyje nurodytiems nekilnojamojo turto objektams. Tokia taikos sutartis buvo patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, ji įsiteisėjo, o pagrindo kitaip aiškinti taikos sutarties sąlygas nėra, nes aiškiai nurodyta, kas grąžinama, ir kokia apimtimi. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma visiems asmenims ir turi būti vykdoma.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
UAB „Centro kubas“ ir Vilniaus m. žydų religinė bendruomenė „Chassidie Chabad Lubavitch“ 2010-08-26 sudarė Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. 3-4456), kuria UAB „Centro kubas“ pardavė Vilniaus m. žydų religinei bendruomenei „Chassidie Chabad Lubavitch“ negyvenamas patalpas ir gyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
Tarp šalių kilus ginčui, iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2A-1370/2012 Lietuvos Apeliacinis teismas išnagrinėjo UAB „Centro kubas” ir Vilniaus m. žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ ginčą dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir 2012-06-07 nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį šalys iš dalies nutraukė 2010-08-26 sudarytą Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. 3-4456) ir UAB „Centro kubas“ buvo grąžintos visos perleistosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), išskyrus negyvenamąsias patalpas – maitinimo patalpos su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurios liko Vilniaus m. žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ nuosavybėje.
Taikos sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad taikos sutarties 1 punkte nurodyti nekilnojamieji daiktai grąžinami ieškovui UAB „Centro kubas” su įsiskolinimais už suteiktas komunalines paslaugas bei visais kitais įsipareigojimais, atsiradusiais per laikotarpį nuo 2010-08-26 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr. 3-4456) sudarymo iki taikos sutarties įvykdymo. Be to, tame pačiame taikos sutarties punkte taip pat nurodyta, jog atsakovui Vilniaus m. žydų religinei bendruomenei „Chassidie Chabad Lubavitch“ tenka visos išlaidos ir mokesčiai, susiję su taikos sutarties 3 punkte nurodyto ir atsakovui nuosavybėje likusio nekilnojamojo daikto išlaikymu ar naudojimu, susidarę nuo 2010-08-26 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos.
Atmestini apelianto argumentai, kad minėtuoju taikos sutarties punktu yra apibūdinami tik perduodamų daiktų požymiai, o nesprendžiamas klausimas dėl susidariusių skolų sumokėjimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo punktu taikos sutarties šalys pasiskirstė joms tenkančius su turtu susijusius įsipareigojimus, skolas, t. y. apeliantas UAB „Centro kubas“ prisiėmė visus su apeliantui grąžintu turtu susijusius įsipareigojimus bei įsiskolinimus už komunalines paslaugas, atsiradusius nuo 2010-08-26 sutarties sudarymo iki taikos sutarties įvykdymo, o Vilniaus m. žydų religinei bendruomenei „Chassidie Chabad Lubavitch“ atiteko visos išlaidos ir mokesčiai, susiję su bendruomenės nuosavybėje likusiu turtu, atsiradę nuo 2010-08-26 sutarties sudarymo. Joks tarpusavio prievolinis santykis, kurį kokiu tai aptartu būdu šalys turėtų vykdyti ateityje, šioje taikos sutartyje nenustatytas. Priešingai, 10 p. yra numatytos piniginės prievolės Vilniaus m. žydų religinei bendruomenei „Chassidie Chabad Lubavitch“, kuri įsipareigojo atlyginti UAB „Centro kubas“ 300 000 Lt nuostolių, pastarojo patirtų dėl netinkamo 2010-08-26 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo, kai tuo tarpu pirkimo-pardavimo sutarties 4.10 punktu ir jo papunkčiais buvo susitarta dėl pardavėjo (UAB „Centro kubas“) teisės naudotis parduodamais daiktais iki nustatyto termino ar iki visiško pirkėjo (Vilniaus m. žydų religinė bendruomenė „Chassidie Chabad Lubavitch“) atsiskaitymo su pardavėju pagal šią sutartį dienos, nustatant, kad visus mokesčius ir mokėjimus už komunalines paslaugas įsipareigoja sumokėti pirkėjas. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad Lietuvos Apeliacinio teismo 2012-06-07 nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 6 punktas, atsižvelgiant į minėtas pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, buvo logiškas, ir ne apibūdino daiktą, kaip teigia apeliantas, o būtent sprendė klausimą dėl šalims tenkančios pareigos sumokėti įsiskolinimus už kiekvienai iš jų atitenkančius daiktus. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir ieškinys buvo pagrįstai pareikštas atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti.
Atmestinas apelianto argumentas, kad ankstesniu ieškiniu UAB „Vilniaus energija“ skolą prisiteisė iš Vilniaus m. žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“, tuo pati pripažindama, kas turi būti atsakingas pagal ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-523-590/2013, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Centro kubas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. K. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – UAB „Centro kubas“, Vilniaus m. žydų religinė bendruomenė „Chassidie Chabad Lubavitch“, UAB „Vilniaus energija“, nutarė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria teismas pakeitė šalį vykdymo procese ir skolininku, vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3815-433/2012, laikyti ne Vilniaus m. žydų religinę bendruomenę „Chassidie Chabad Lubavitch“, o UAB „Centro kubas“, palikti nepakeistą. Teismas minimoje byloje taip pat nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-07 dienos nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1370/2012, kuria buvo patvirtinta Vilniaus m. žydų religinės bendruomenės „Chassidie Chabad Lubavitch“ ir UAB „Centro kubas“ sudaryta taikos sutartis, patvirtino šalių sutartą sąlygą, kad nekilnojami daiktai suinteresuotam asmeniui UAB „Centro kubas“ grąžinami su įsiskolinimais už suteiktas komunalines paslaugas bei kitais įsipareigojimais, atsiradusiais per laikotarpį nuo 2010-08-26 dienos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iki taikos sutarties įvykdymo.
Atmestinas apelianto argumentas, kad tik daiktinės teisės seka paskui daiktą, o kadangi ieškovo prašoma priteisti skola nėra susijusi su daiktinėmis teisėmis, už visą sunaudotą energiją turi sumokėti ją sunaudojęs asmuo. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos taikos sutartį, kurią teismas patvirtino, susitarė ne tik dėl daiktinių teisių, bet ir dėl su perduodamais daiktais susijusių skolų sumokėjimu, o toks susitarimas įsiteisėjus teismo nutarčiai šalims yra privalomas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Apeliantui buvo atidėtas 391 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už paduodamą apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo, todėl iš apelianto priteistinas 391 Lt į valstybės biudžetą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Centro kubas“ į valstybės biudžetą 391 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Laima Gerasičkinienė
Dainius Rinkevičius
Jūratė Varanauskaitė